Turizmo įmonės verslo planas

UAB “Sūkurys”

Turizmo agentūra

Vilniaus g. 12

Zarasai 4780

Tel. 52346

Fax 55314

Veiklos pobūdis pažintinės ir poilsinės kelionės po Lietuvą
Darbuotojų skaičius 4
Patalpų plotas 54 m2
Imonė įkurta 2002 m
Steigėjas Nerijus Čekas

TURINYS

Santrauka 3
Marketingo planas 5
Verslo idėja 6
Misija 7
Tikslai 8
Rizokos veiksniai 9
Marketingas 10

Situacijos analizė 11
Įmonių steigimo ir veiklos teisinė bazė 13
Ekonominė aplinka 17
Užimtumas 18
Vartotojų rinkos segmentavimas 18
Įmonės vieta 19
Konkurencinė aplinka 19
Turizmo produktas 21
Marketingo strategija 21
Marketingo biudžetas 22
Funkcijos 23
Trumpa Lietuvos turizmo apžvalga 2000 24
Finansinė dalis 30
Paslaugų pardavimo ir įplaukų prognozės per 1 metus 31
Paslaugų pardavimo ir įplaukų prognozės per 2 ir 3 metus 32
Ilgalaikis turtas 34
Pradinės išlaidos 35
Finansavimo poreikiai ir šaltiniai 35
Banko kreditas ir jo grąžinimo sąlygos 36
Ūkinės veiklos sąnaudos 38
Pirmųjų veiklos metų sąmata 39
Antrųjų ir trečiųjų veiklos metų sąmata 40
Pelningumo lūūžio taškas 40
Projekto pelningumo svyravimų įvertinimas 41
Bedra išvada 42
Literatūra 43

SANTRAUKA

1.Kuriamos verslo įmonės:
 pavadinimas: “SŪKURYS”
 adresas:Vilniaus 12, Zarasai
 nuosavybės forma: uždaroji akcinė bendrovė
2.Verslo:
 pobūdis: turistinių kelionių organizavimas
 rūšis: atvykstamasis turizmas
3.Potencialūs verslo vartotojai (pirkėjai): moksleiviai, jaunimas , pasiturintys vidutinio amžiaus žmonės, tėvai su vaikais
4. Verslo pasirinkimo motyvai: išsilavinimas, turizmas laikoma prioritetine ūkio šaka
5. Esminiai įmonės tikslai: aptarnavimo kokybės kėlimas, kelionių asortimento plėtimas, kasmetinis pelno didinimas
6. Bendradarbiavimas su kitomis verslo įmonėmis: draudimo kompanija “Drauda”, .
7. Partneriai užsienyje: Vokietijoje kelionių agentūra.
8. Verslo finansiniai poreikiai: 46600 Lt
9.Prognozuojami finansavimo šaltiniai:

9.1 nuosavos lėšos: 6600 Lt

9.2 kredito poreikis: 40 000 lt ( paskola iš banko)

9.3 kredito užstatas (garantija): Butas Vilniuje (kaina 60000).

9.4 prognozuojama krredito grąžinimo trukmė: 3 metai, kredito grąžinimo galutinė data 2006 08 01
10. Prognozuojamas įmonės grynasis pelnas:

10.1 per pirmus metus: 22173 Lt

10.2 per antrus metus: 23025 Lt

10.3 per trečius metus: 31804 Lt

12. Numatoma sukurti darbo vietų skaičių: 4

SUMMARY

1.Founding business enterprise:
 name: “SŪKURYS”
 address: Vilniaus 12, Zarasai
 property form: join stock company
2.Business:
 nature: arranging and selling travel packages
 kind: in

ncoming tourism
3.Potencial business consumers:students, parents with their children.

4.The motives of business choosing:tourism is prioritetic branch of economics

5.Essential of the enterprise:

6.Collaboration with other business enterprises: “Drauda”.
7.Partners in abroad: travel agency in Germany

8.Financial needs of business: 46600 Lt
9.Prognosing financing resourses:

9.1 Private means: money 6600 Lt

9.2 Need of credit: 40000 Lt

9.3 Deposite of credit:

9.4 Prognosing time of credit return: 3 years, final date of the return is 2006 08 01

10.Prognosing clear profit:

10.1 22173 Lt during the first year

10.2 23025 Lt during the second year

10.3 31804 Lt during the third year

12.Foreseen to creat number of working places: 4

MARKETINGO PLANAS

VERSLO IDĖJA

Žmogus dažniausiai pradeda tokį verslą, kuris susijęs su jo kvalifikacija ir patirtimi. Visų pirma pradedant savo veslą kyla idėja – verslo plano idėja, kurią reikia kritiškai įvertinti, apsvarstyti savo galimybes. Tiksliai įvertnti verslo idėją padės tik paruoštas ir išanalizuotas verslo planas, kuris suudaro galimybę gauti kreditą, rasti partnerių, prognozuoti sumanymo rezultatus. Išanalizavus ir įvertinus planą verslininkas ryžtasi jį pradėti įgyvendinti arba atsisako jo.
Tik kruopščiai išanalizavus konkurencinę, ekonominę, politinę-teisinę, vartotojų rinkas, išsiaiškinus rizikos laipsnį ir savo galimybes, racionaliai mąstantis žmogus pradės planuoti savo verslą. O tam reikia teorinių žinių, atitinkamo išsilavinimo ir praktikos.
Mintis pradėti savo verslą man kilo praėjusią vasarą, o tiksliau tai paskatino vienas svečias iš užsienio, kuris trumpai viešėjo Zarasų krašte. Svečias buvo begalo sužavėtas mūsų gamta ir netgi labai nusistebėjo su

užinojęs jog turizmo verslu čia niekas rimtai neužsiima, todėl nusprendžiau įkurti turizmo agentūrą, kurią pavadinau “Sūkuriu”.
Manau, kad gautas žinias apie turizmo industriją ir turistinių agentūrų veiklą sugebėsiu panaudoti realizuodamas savo idėjas.
Turiu draugų ir pažįstamų užsienyje, kurie labai norėtų pamatyti, pažinti Lietuvą, tad stengsiuosi, kad jie atrastų “tikrąją” Lietuvą.
Nusprendžiau steigti ne personalinę įmonę, bet uždarąją akcinę bendrovė, kurią, įstatymų numatyta tvarka, gali kurti ir vienas asmuo. Mano pasirinkimą nulėmė tai, kad personalinių įmonių apmokestinimas vykdomas ne nuo pelno, o nuo pajamų, todėl patiriami dideli nuostoliai mokesčių sąskaita. Be to, šių įmonių savininkai už įmonės įsipareigojimus atsako visu savo turtu. Apie tai sužinojau atlikinėdamas praktiką turizmo agentūroje.

MISIJA

Įmonės misija – tai veiklos orientyras, tai tarsi devizas, į kurį turi būti orientuota visa veikla. Misija suriša su įmonės kultūra, padeda sukurti bendrą vertybių etaloną visiems darbuotojams.
Svarbiausia misijos paskirtis yra ta, kad suteikia darbui prasmę ir atitinkamai sužadina viso personalo motyvaciją. Tuo remdamasis, sukūriau “Sūkurio” devizą:

“ĮSISUK Į PAŽINIMO SŪKURĮ”

Mano uždavinys – padovanoti žmogui atradimo šventę, džiaugsmą, atskleisti mūsų šalies subtilų grožį, skatinti pažinti dar nepažintas vietas. Juk kiekvienas žinome koks saldus pažinimo “vaisius”. Kiekvieną kartą žmogus, pabuvojęs kitoje aplinkoje, savyje taip pat randa kažką paslėpto, iki tol nežinomo ir be to žmogus yra pati smalsiausia butybė.

TIKSLAI
Pagrindinis kiekvienos ve

erslo įmonės tikslas yra gauti pelną, todėl prieš kuriant savo verslą būtina apgalvoti ir tikslus. Teisingas jų suformulavimas ir sugrupavimas, vienas iš sėkmingos veiklos garantų. Be to, jei nėra tikslo, nėra ir veiklos.
Tikslai taip pat parodo, ko mes tikimės ir siekiame iš savo verslo.

“Sūkurio” verslo ir marketingo tikslai

Lentelė 1

Verslo tikslai Marketingo tikslai

Ekonominiai
1. Įsitvirtinimas rinkoje 1. Rinkos tyrimas ir nišų joje ieškojimas
2. Kaštai neturi viršyti įplaukų 2. Sėkmingo verslo skatinimas
3. Gauti pelną. 3. Pelningo verslo siekimas

Egoistiniai
4. Prestižo ir pripažinimo siekimas 4. Firmos populiarinimas
5. Apyvartos didinimas 5. Paklausos didinimas

Socialiniai
6. Naujų darbo vietų kūrimas 6. Darbo rinkos užpildymas
7. Klientų pritraukimas 7. Naujų rinkos segmentų paieška
8. Klientų norų įgyvendinimas 8. Teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimas
9. Kelionių savikainos mažinimas 9. Ieškojimas būdų, kaip sumažinti kaštus
10. Naujų kelionių kūrimas 10. Klientų poreikių tyrimas

Išvada. Marketingo tikslai padeda įgyvendinti verslo tikslus, kurie yra vienas iš pagrindinių sėkmingos įmonės veiklos ramsčių. Remdamasis šiais tikslais, tikiuosi įgyvendinti savo verslo idėją ir gauti pelną.

RIZIKOS VEIKSNIAI

Niekada negalima sakyti, kad pralaimėjai ar nepralaimėjai, jeigu nieko nedarei. Tik ką nors darant, galima teigti, jog rizikuoju. Rizika – veiksnys visur ir visada lydintis verslą. Yra sakoma “kas nerizikuoja tas negeria šampano”, bet aš, pradedantysis verslininkas, privalau įvertinti realias galimybes ir itin rūpintis savo veiklos šansų didinimu. Gero verslininko pareiga- numatyti rizikos pavojų.

“Sūkurio” rizikos veiksniai Lentelė 2

Nr. Rizikos rūšys Apsaugos bū

ūdai
1. Stichinės ir kitos nelaimės: gaisras, sprogimas, įsilaužimas, vagystės. • Signalizacija
• Priešgaisrinė signalizacija
• Draudimas
2. Įstatymai: įmonės įstatai, mokesčių įstatymai, draudimo įstatymai • Įstatymų vykdymas
• Nuolatinis domėjimasis įstatymų pakaitomis ir naujais įstatymais
3. Infliacija • Rinkos kitimų stebėjimas
• Laisvo pelno resursų fondo sudarymas
4. Bankrotas • Racionalus turimų lėšų naudojimas
• Vartotojų rinkos, poreikių stebėjimas
• Paslaugų kokybės užtikrinimas
5. Paklausos mažėjimas • Efektyvesnė reklama
• Naujų , įdomesnių maršrutų kūrimas
• Nuolaidos
6. Kiti: profesionalumo stoka, padidėjusi konkurencija, nelaimingi atsitikimai • Investicijos tobulinimosi kursams
• Konkurentų tyrimas
• Draudimas

Išvada. Įmonė privalo laiku pastebėti rizikos veiksnius ir kuo tiksliau juos įvertinus numatyti apsisaugojimo būdus, kad nebankrutuotume ir išliktume kitiems stipriais konkurentais.
Aišku, išvengti rizikos praktiškai neįmanoma, tačiau ją galima sumažinti.

MARKETINGAS

Gera idėja ir liks tik idėja , jeigu realiai neįvertinsime savo galimybiųją realizuoti. Būtina paruošti kompleksą tarpusavy susijusių sprendimų ir veiksmų, būtinų tenkinant konkrečius pirkėjų poreikius ir kartu siekiant pelno. Ši salyga yra pagrindinis marketingo uždavinys.
Kad įmonė sėkmingai dirbtų ir duotų pelną, nepakanka tik idėjos, būtina išanalizuoti mus supančią aplinką, ją įtakojančius veiksnius tam, kad nepatirtume nuostolių. Tuo labiau, kad turizmo verslas Lietuvoje dar yra pakankamai jaunas, neturi nusistovėjusių tradicijų, vis dar besiformuojantis ir besikeičiantis. Žinome tik tai, kad šis verslas, protingai jį plėtojant, yra pelningas, sukuriantis nemaža darbo vietų visame pasaulyje.
Būtent šia verslo dalimi ir turi pasirūpinti marketingas. Juk marketingas- tai rinkotyra. Jis tiria, ko nori mūsų klientai, kas yra tiekėjai ir konkurentai. Būtent marketingas nulemia sprendimus, ką parduoti. Tik marketingo pagalba nustatome tinkamiausią rinkos segmentą, vartotojų poreikius, galimybes, analizuoja konkurencinę situaciją rinkoje ir t.t. Tad į marketingo planą turi įeiti šie elementai:

• Marketingo situacijos analizė
• Vartotojų rinkos segmentavimas
• Konkurentų analizė
• Reklamos priemonės ir išlaidos
• Marketingo biudžetas

SITUACIJOS ANALIZĖ

TEISINĖ-POLITINĖ APLINKA
Politinė ir teisinė aplinka apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus, teisės aktus ir jų interpretavimą, kurie vienaip ar kitaip liečia įmonės veiklą. Turizmas, kaip industrija, labai pažeidžiamas įvairių politinių jėgų, valstybės ir vyriausybės politikos, nacionalinių ir regioninio saugumo pakitimų. Politinė situacija šalyje veikia turistų apsisprendimą vykti ar ne į tą šalį. Turistas turi jaustis saugus. Monetarinė politika taip pat turi didelę įtaką, nustatydama leidžiamą įsivežti valiutos kiekį. Į Lietuvą turistai gali įsivežti neribojamą kiekį valiutos, tik jeigu suma viršija 10 000 Lt, jie tokią sumą privalo deklaruoti.
Galime pasidžiaugti besistabilizuojančia teisine ir politine aplinkomis. Lietuvoje nuolat vyksta tarptautinio lygio susitikimai, mūsų valstybės pareigūnai dažnai kviečiami į užsienio šalis, pasirašomos draugystės ir bendradarbiavimo sutartys su užsienio valstybėmis. Aktualus šiandienos klausimas- Lietuvos siekimas integruotis į NATO ir Europos sąjungą. Tai pakeistų šalies politinę situaciją bei turėtų įtakos šalies ekonomikai. Auga konkurencija, o tai skatina siūlomo produkto ar paslaugų kokybės kilimą.
Pagrindiniai politinės aplinkos aspektai:
• Lietuva- nepriklausoma valstybė
• Prezidentinis valdymas
• Įstatymus leidžia Vyriausybė ir Seimas, tvirtina Prezidentas
• Bevizis įvažiavimas į šias šalis:

Airija
Australijos Respublika
Baltarusijos Respublika*
Belgijos Karalystė
Bulgarijos Respublika
Čekijos Respublika
Čilės Respublika
Danijos Karalystė
Ekvadoro Respublika
Estijos Respublika
Graikijos Respublika
Honkongas
Islandijos Respublika
Ispanijos Karalystė
Italijos Respublika
Izraelio Valstybė**
Japonija
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
Kinijos Liaudies Respublika**
Kipro Respublika
Kolumbijos Respublika
Korėjos Respublika
Kroatijos Respublika
Latvijos Respublika
Lenkijos Respublika
Liuksemburgo Didžioji Hercogystė
Malaizija
Malta
Nyderlandų Karalystė
Norvegijos Karalystė
Portugalijos Respublika
Prancūzijos Respublika
Rumunija**
San Marino Respublika
Sent Lusija
Singapūro Respublika
Slovakijos Respublika
Slovėnijos Respublika
Suomijos Respublika
Švedijos Karalystė
Šveicarijos Konfederacija
Turkijos Respublika**
Tunisas (tik organizuotiems turistams)
Ukraina**
Urugvajaus Rytų Respublika
Venesuelos Respublika***
Vengrijos Respublika
Vokietijos Federacinė Respublika

Paaiškinimai:

* tik diplomatinių pasų savininkams
** tik diplomatinių ir tarnybinių pasų savininkams
*** tik diplomatinių ir tarnybinių pasų savininkams bei turintiems DEX-2 kortelę kitų pasų savininkams

Duomenys iš interneto, adresu: www.tourism.lt

ĮMONIŲ STEIGIMO IR VEIKLOS TEISINĖ BAZĖ
Teisinė aplinka Lentelė 3
Eil.
Nr. Įstatymo pavadinimas Patvirtinimo data Įstatymo Nr. Įstatymo turinys, aktualus įmonės veiklai
1. LR turizmo įstatymas 1998 03 19 VIII-667 Nustato turizmo verslo ir jo organizavimo principus bei prioritetus, turizmo paslaugų teikimo reikalavimus, šį verslą kontroliuojančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų kompetenciją, turizmo išteklių naudojimo sąlygas.

2. Įmonių įstatymas 1990 05 08 I-196 Nustato subjektus, turinčius teisę savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine-ūkine veikla Lietuvos Respublikoje, jų steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.
3. Mažųjų įmonių įstatymas 1991 12 20 I-2125 Nustato mažųjų įmonių veiklos skatinimo pagrindus. Jame aptarta: mažosios įmonės samprata, mokesčių lengvatos, mokestinis kreditas, kreditavimo lengvatos, apskaita ir atsakomybė.
4. Akcinių bendrovių įstatymas 1994 07 05 I-528 Reglamentuoja AB ir UAB steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas.
5. Socialinio draudimo įstatymas 1991 05 21 I-1337 34 įstatymo straipsnis nustato, kad visos įmonės ir organizacijos moka 33% nuo išmokėjimų darbuotojams soc. draudimo mokestį.
6. Konkurencijos įstatymas 1992 09 15 I-2878 Reguliuoja santykius, atsirandančius ūkiniams subjektams ar jiems atstovaujantiems pareigūnams bei valstybiniams valdžios ir valdymo organams, atliekant veiklas, ribojančias konkurenciją arba nesąžiningai konkuruojant LR prekių rinkose, t.p. nustato atsakomybę už šias veiklas, jei jos pažeidžia vartotojo ar ūkio interesus.
7. Pridėtinės vertės įstatymas 1993 12 22 34 Pagal PVM įstatymą mano įmonei bus taikomas 18% tarifas vietiniam ir atvykstamajam turizmui.
8. LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas 1990 07 31 22 Juridinių asmenų pelno mokestis mokamas juridinio asmens teises turinčių įmonių, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas. Pelno mokestis mano įmonei- XX% nuo apmokestinamojo pelno.
9. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas 1993 06 03 I-173 Reglamentuoja prekių ir paslaugų ženklų registravimą, teisinę apsaugą ir naudojimą.
10. Buhalterinės apskaitos įstatymas 1992 06 18 Nustatoma privaloma visų tipų įmonių organizacijų jungimo įstatų ir organizacijų, išlaikomų biudžeto, finansinės apskaitos tvarka.
Įstatymas reglamentuoja išvardintų ūkio subjektų: turto, nuosavybės, ūkinių procesų ir veiklos rezultatų bendruosius apskaitos principus.
11. LR įmonių rejestro įstatymas 1990 07 31 I-440 Šis įstatymas reglamentuoja LR įmonių rejestro steigimą, tvarkymą, likvidavimą, registravimui pateikiamus duomenis ir jų naudojimo tvarką. UAB turi būti įregistruota įmonių rejestre ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos.
12. LR įmonių bankroto įstatymas. 1992 09 15 I-2880 Šiame įstatyme numatytos visos įmonės bankroto procedūros nuo bylos iškėlimo teisme iki įmonės likvidavimo. Jame aptarti tokie klausimai: bankroto procedūra, įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygos, tyčinis bankrotas, bankroto bylos iškėlimo teisme tvarka ir kt.

Išvada. Kurdami ir plėtodami savo verslą, verslininkai privalo remtis įstatymais ir jų paisyti. Privaloma domėtis jų pakeitimais, straipsnių pakeitimais, nes Konstitucijoje yra parašyta: “Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės”.

Ekonominė aplinka
Pagrindinė rinkos sąlyga yra ekonominė padėtis. Bendra ekonomikos padėtis yra visų marketingo veiksmų pagrindas. Lietuva pradėjo plačią ekonominę reformą, kurios pagrindinis tikslas yra persiorientuoti į rinkos santykiais grindžiamą ekonominę sistemą. Infliacija- kainų kilimas, t.y. piniginio vieneto vertės sumažėjimas. Tai reiškia, kad už vieną piniginį vienetą, didėjant infliacijai, prekių ir (ar) paslaugų bus nuperkama mažiau nei ankstesniu laikotarpiu.

Bendrasis vidaus produktas

Lentelė 4
Metai Iš viso Tenka vienam gyventojui

veikusiomis kainomis, mln. litų palyginamosiomis
1995 m. kainomis Veikusiomis kainomis, litais JAV doleriais ECU/EUR

mln. litų palyginti su praėjusiais metais, %
1990 134 41564 – 36 . .
1991 415 39204 -5,7 112 . .
1992 3406 30870 -21,3 920 495 .
1993 11590 25861 -16,2 3147 723 619
1994 16904 23335 -9,8 4621 1156 980
1995 24103 24103 3,3 6637 1659 1283
1996 31569 25238 4,7 8757 2189 1747
1997 38340 27075 7,3 10711 2678 2366
1998 42990 28459 5,1 12094 3023 2692
1999 42655 27350 -3,9 12082 3020 2829
2000*) 45254 28412 3,9 12908 3227 3489

Išvada.. Iš lentelės matome, kad BVP vis auga, o 2001 metais planuojama, kad jis išaugs dar 3.5%,. infliacija Lietuvoje mažėja Tai geras rodiklis, bylojantis kad ir apie pamažu, bet vis gerėjančią ekonominę padėtį. Vadinasi, gaminama daugiau prekių ir paslaugų, o kainos pamažu stabilizuojasi.Tuo pačiu gerėja svečių aptarnavimo lygis, nes jiems siūlome platesnį prekių ir paslaugų asortimentą. Todėl yra lengviau planuoti įmonės veiklą, iškelti ir įgyvendinti ne tik dabarties, bet ir ateities perspektyvos tikslus bei uždavinius..

Užimtumas

Užimti gyventojai 1990-2000 m.
(vidutinis metinis skaičius; tūkstančiais)

Lentelė 5

1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000
Iš viso 1852.7 1643.6 1659.0 1669.2 1656.1 1647.5 1586.0
Vyrai 855.9 818.5 831.2 848.0 852.9 836.9 794.6
Moterys 996.8 825.1 827.8 821.2 803.2 810.6 791.4

Išvada. Iš lentelės duomenų matome apie vis augantį bedarbių skaičių, didėjantį šalies nedarbo lygį. Taigi “Sūkurio” vienas iš tikslų ir yra naujų darbo vietų kūrimas, tad šis tikslas bus įgyvendintas pilnai.

Vartotojų rinkos segmentavimas

6 lentelė

Jaunimo rinka Užsienio turistai Brandaus amžiaus žmonės
Amžius 18- 28 20- 40 40- 70
Gyvenamoji vieta 60% Lietuvoje 100% atvykusiųjų 70% atvykusiųjų
Apytikslės pajamos didelės 20%
vidutinės 30%
mažiau vidutinių 50% Didelės 90%
mažos 10% didelės 80%
mažos 20%
Atvykimo tikslai Kelionės, mokslas, laisvalaikio praleidimas Poilsio, atostogų, pravažiuojantys turistai Pailsėti, atsipalaiduoti, draugų lankymas
Interesai Pramogos, savarankiškumas, susipažinti su naujais žmonėmis Praplėsti akiratį, susipažinti su mūsų šalyje teikiamomis paslaugomis Poilsis, laiko praleidimas
Apsistojimo trukmė 1- 3 dienos 5 ir daugiau 4- 7 dienos
Profesija Studentai, padavėjai, įvairių sluoksnių tarnautojai Įvairių profesijų darbuotojai Mokytojai, gydytojai, verslininkai

IŠVADA: iš lentelės matyti, kad dauguma turistų yra užsieniečiai, vyresnio amžiaus žmonės, turintys dideles pajamas, galintys sau leisti išlaidauti, pramogauti, atvykstantys pailsėti, arba verslo reikalais, apsistojantys keletui dienų, ar net ilgiau, įvairių profesijų, pradent paprastais valstybinių institucijų darbuotojais, baigiant pasiturinčiais verslininkais.
Įmonės vieta

Įmonės pasirinkimo vieta yra labai svabus ir atsakingas momentas, nes tik atidarius ją reiškia, kad įsijungiai į konkurencinę kovą. Dažnai naudojamas metodas aptarnavimo zonai nustatyti yra laikas, kurį reikia sugaišti norint pasiekti įmonę pėsčiomis arba naudojantis transporto priemonėmis.
Įmonę nusprendžiau kurti Zarasų mieste. Su miestu susisiekimas yra geras, dažnai važinėja autobusai. Dėl apgyvendinimo taip pat problemų neiškiltų, nes tebėra nors ir nedidelis , bet vis dar veikiantis viešbutis, kuriame galima apgyvendinti netik pavienius žmones, bet ir nedideles jų grupes.

Be viso to manau jog atvykėliams užsieniečiams patys Zarasai padarytų neblogą įspūdį, nes miestas yra įsikūręs prie Zaraso ežero, beto,ežero saloje dažnai vyksta įvairūs renginiai.
Labai svarbu pažymėti tai, kad pats miestas yra prie pat Latvijos sienos, todėl svečiams iš Latvijos tai būtų labai patogus ir geras variantas.

Konkurencinė aplinka

Verslo sėkmė priklausys nuoto, kaip pavyks rasti prekėms rinkos nišą, todėl būtina ištirti konkurecinę aplinką. Labai svarbu yra domėtis įmonėmis (konkurentais) siūlančiomis panašių paslaugų. Svarbu yra pasirinkti tokias paslaugas, kad kuo mažiau būtų konkurentų su panašiais pasiūlymais.
Bet konkurencija yra ir naudinga, nes taip pritraukiama daugiau klientų, nes jie suinteresuoti tiek teikiamų paslaugų kainomis, tiek ir jų kokybe. Todėl yra būtina domėtissavo konkurentais, ir niekur nė per žingsnį nuo jų neatsilikti, ir netgi atvirkščiai nors žingsneliu juos pralenkti.
2001 m. Lietuvoje buvo 74 kelionių agentūros, 298 turizmo agentūros, apgyvendinimo kaimo turizmas 202.

Konkurentų analizė

Lentelė 7
Įmonės pavadinimas Grūda Bus Tour Sūkurys
Įmonės tipas UAB UAB UAB
Vieta M. K. Čiurlionio 9, Vilnius Tilžės 109, Šiauliai Vilniaus 12, Zarasai
Telefonai 62 34 20 43 97 87
Dydis Vidutinė Didelė Vidutinė
Darbuotojų skaičius 7 22 6
Aptarnavimo lygis Aukštas Aukštas Aukštas
Reklama “Lietuvos rytas”, bukletai, ant transporto priemonių “Lietuvos rytas”, bukletai, ant transporto priemonių “Lietuvos rytas”, bukletai, ant trnsporto priemonių
Rėmimas Lanksti nuolaidų sistema Lanksti nuolaidų sistema Lanksti nuolaidų sistema
Paslaugų asortimentas Ekskursijos po Lietuvą ir baltų žemes, pažintinė kelionės po Europą Poilsis Lietuvoje, pažintinės poilsinės kelionės po Europą Pažintinės poilsinės kelionės poLietuvą

Konkurentų privalumai ir trūkumai Lentelė 8
Įmonės pavadinimas Grūda Bus Tour Sūkurys
Trūkumai Reklamos ir informacijos stoka Nėra filialų kituose miestuose Nauja agentūra, reklamos stoka.
Privalumai Platus paslaugų asortimentas,pastovūs klientai, atstovybės Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje Platus paslaugų asortimentas, nuosavas, transportas, pastovūs klientai. Kokybiškos paslaugos, platus jų asortimentas

Turizmo produktas
Lietuva, per kelerius paskutinius metus įsijungusi į keletą tarptautinių projektų, sudaro sąlygas bei galimybes užsienio ir vietiniams turistams susipažinti su vertybėmis, kurios garsina Lietuvos vardą ir išskiria ją iš kitų tarpo. Tai kultūrinio turizmo projektai: “Baroko kelias”, “Gintaro kelias”, “Šilko kelias”. Kultūrinis – istorinis Lietuvos paveldas leidžia pasiūlyti turistams aplankyti senamiesčius ir pilis, bažnyčias ir vienuolynus, išlikusius ir restauruotus dvarus, Lietuvos valstybingumo vietoves.
Lietuva gali pasigirti ir savo gamta, jos natūralumu bei grožiu. Miškai, ežerai, upės, jūra įdomi geomorfologinė struktūra ir estetiškai vertingas kraštovaizdis, tinkamas turizmui, sudaro dagiau kaip trečdalį visos šalies ploto.Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, kuriuose palankiausios ir įspūdingiausios sąlygos turizmui vystyti.
Siekdamas įgyvendinti savo verslo planą aš stengsiuosi išnaudoti savo šalies kultūrinį bei gamtinį potencialą. Todėl rengsiu pažintines bei poilsines keliones, stengdamasis žmones supažindinti artimiau su savo kraštu.

MARKETINGO STRATEGIJA

MARKETINGO TIKSLAI IR STRATEGIJA Lentelė 9
Tikslai Strategija Įgyvendinimo būdai
Pelno didinimas tolimoje perspektyvoje PASLAUGA
(unikalios ar modifikuotos paslaugos) Gerinti paslaugų kokybę, naudoti veiksmingą techniką, kurti naujas paslaugas
Skolų išmokėjimas bankui KAINA
(žemos kainos politika) Kaina neturi būti pernelyg aukšta. Ji turi būti prieinama ir tiems klientams,kurių pajamos mažesnės
Įsitvirtinti rinkoje PATEIKIMAS
(optimalių tarpininkų pateikimo strategija) Reikia pastoviai atnaujinti inventorių, interjerą. Darbuotojų kvalifikacijos reguliarus tobulinimas bei kultūros lygio kilimas
Ieškoti naujų klientų RĖMIMAS Organizuoti įvairią reklamą, taikyti įvairias nuolaidas

IŠVADA: pagal šią lentelę matome kokiai strategijai teiksime pirmenybę, kurią lengviausia įgyvendinti ir gauti didžiausią pelną.

Taigi aš pirmiausiai įgyvendinsiu paslaugų strategiją tuo pasiekdama gerų rezultatų. Didinsiu paslaugų įvairovę, kokybę ir už tai gaudama pajamas, teiksiu prioritetą kainai (taikysiu nuolaidas) ir pan. Sėkmingai sureguliavus vieną strategiją, palaipsniui pereisiu prie sekančios, lentelėje pažymėtos strategijos. Tai leis plėsti pelningai ir sėkmingai verslą.

MARKETINGO BIUDŽETAS

Tam, kad mano verslo planai virstų realybe yra labai svarbu sudaryti marketingo biudžetą. Jisai susideda iš išlaidų:
 tirti rinkai
 skatinti pardavimą
 reklamai

MARKETINGO BIUDŽETO PROJEKTAS

Lentelė 10
Išlaidų rūšys Išlaidos . (Lt.)
Rinkos tyrimas:
apklausa
anketos
užsakymas tyrimų institutui
6000
5000
1500
Rėmimas
nuolaidos
22000
Reklama
daiktinė
masinėse informacijos priemonėse
1500

Iš viso: 36000

IŠVADA: iš lentelės, kas yra svarbiausia įmonei tai rinkos tyrimas, nuolaidos ir reklama.

REKLAMOS PRIEMONIŲ RŪŠYS

Lentelė 11
Reklamos priemonės Išlaidos (Lt.)

Bukletai
Kortelės vizitinės
Iškaba
Internetas

500
500
500

Iš viso: 1500

IŠVADA:pagrindinė įmonės reklama yra internete, o bukletai ir vizitinės kortelės yra skirtos įmonės klientams.

Funkcijos

Turizmo agentūroms nėra labai svarbios ,patalpos kuriose ji yra įsikūrusi, praktiškai agentūra gali būti įkurta netgi bute. Svarbiausia turizmo įmonei yra komunikacijos priemonės, nes dažniausiai su klientais yra bendraujama telefonu, internetiniu paštu arba faksu.
Turizmo įmonei – svarbiausia komunikacinės priemonės, nes be jų ji kaip be rankų.
Turizmo įmonei svarbu transporto paslaugos. Dažniausiai įmonės turi savo transportą kuriopaslaugomis naudojasi jos klietai, o jeigu taip nėra tai tuomet įmonė turi tartis su kitomis įmonėmis kurios teikia būtent transporto paslaugas. Taigi transporto įmonės savininkas yra paslaugų tiekėjas turizmo įmonei.
Manau jog mano įmonei teks bendradarbiauti su transpoto paslaugas teikiančia įmone, nes neplanuoju turėti nuosavų autobusų. Žinoma automobilis pavieniams keliautojams, nuvežti į oro uostą ar viešbutį, privalo būti kiekvienoje turitinėje įmonėje, todėl tenka turėti savo vairuotoją.

Personalas

Visus darbus įmonėje atlieka žmonės, todėl labai svarbu, koks bus kolektyvas.Turizmo agentūrai labai svarbu, kad joje dirbantys žmonės būtų komunikabilūs, draugiški, pasiruošę padėti vieni kitiems, kad klientams sudarytų darnios komandos įspūdį.

Direktorius

Buhalteris
Vadybininkas

Valytoja

Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2000

Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų. WTTC (Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos) ir WEFA duomenimis 1999 metais kelionių ir turizmo industrija generavo 11 procentų globaliojo BVP (3575 milijardus USD), 8 procentus (200 milijonų) darbo vietų
Pateikiame ir keletą pagrindinių 2000 metų Lietuvos tarptautinį turizmą apibūdinančių skaičių:
• Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.;
• Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.;
• 3,6 milijono Lietuvos gyventojų buvo išvykę į užsienį, 4 % daugiau nei 1999 m.;
• Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijardą litų, 34 % mažiau nei 1999 m.
Nors ir nėra džiuginantys šie bendrieji skaičiai, bet juos nagrinėjant detaliu, galima pastebėti ir teigiamų poslinkių. Po keletos metų smukimo pradėjo augti svečių iš Lenkijos ir Vokietijos skaičius. Pastoviai daugėja svečių iš Skandinavijos, ypač Suomijos. Pagal atvykusiųjų į Lietuvą lankytojų skaičių Rusija užleido pirmąją vietą Latvijai.
Atvykstamasis turizmas
Šiemet. į Lietuvą atvyko 4,1 milijono užsieniečių, jų skaičius lyginant su 1999 metais, sumažėjo 8 %. Šį sumažėjimą iššaukė lankytojų iš NVS šalių sumažėjimas. Be NVS šalių, užsieniečių skaičius išaugo beveik 6 %.

Daugiausia lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių: 1,384 milijono iš Latvijos, 1,14 milijono iš Rusijos, 682 tūkstančiai iš Baltarusijos, 243 tūkstančių iš Estijos ir 216 tūkstančiai iš Lenkijos, 97,5 tūkstančiai iš Vokietijos. Lentelė 12

Vienetai 1996 1997 1998 1999 2000
ATVYKSTAMASIS TURIZMAS
Lankytojų Tūkst. 3497 3702 4287 4454 4092
Turistų (nakvojantieji lankytojai) Tūkst. 832 1012 1416 1422 1083
Vienadieniai lankytojai Tūkst. 2668 2690 2871 3032 3009
Kruizų keleiviai Tūkst.
Lankytojai PAGAL REGIONUS (96 – 98 užsieniečių kolektyvinėse apgyv. įmonėse)
Afrika Tūkst. 0.2 0.2 0.2 0,7 1
Amerika Tūkst. 11 12 15 24 25
Europa Tūkst. 238 268 284 4414 4045
Azija, Australija ir Okeanija Tūkst. 5 6 8 15 21
LANKYTOJAI PAGAL TRANSPORTO RŪŠĮ
Oro Tūkst. 111 139 135 145 158
Geležinkelio Tūkst. 828 863 1124 1105 642
Kelių Tūkst. 2488 2636 2954 3137 3212
Jūrų Tūkst. 70 64 74 67 80
TURISTAI PAGAL APSILANKYMO TIKSLĄ
Poilsis, rekreacija, atostogos Tūkst. 183 169 395 408 237
Biznis, profesiniai Tūkst. 357 348 294 336 337
Giminių, draugų lankymas Tūkst. 377 539 583 360
Kiti Tūkst. 292 118 187 94 149
NAKTYS IR BUVIMO TRUKMĖ
Užsieniečių nakvynių Viešb. Tūkst. 484 527 626 591 570
Užsieniečių nakvynių AĮ Tūkst. 901 864 1034 998 966
Lietuvos gyventojų nakvynių Viešb. Tūkst. 287 312 352 309 293
Lietuvos gyventojų nakvynių AĮ Tūkst. 2833 2609 2859 2579 1987
VBT šalyje Naktų 9.0 8.3 9.0 9.0 6.0
VBT apgyvendinimo įstaigose Naktų 5.9 5.1 5.5 5.3 4.7
IŠVYKSTAMASIS TURIZMAS
Kelionių į užsienį Tūkst. 2864 2981 3241 3482 3632
APGYVENDINIMAS
Numerių skaičius Viešb. 4703 4774 4973 5223 5351
Lovų skaičius Viešb. 9007 9168 9442 9613 9876
Užimtumo koeficientas (lovų) % 24 27 28 25 23
TURIZMO MOKĖJIMAI
Tarptautinio turizmo pajamos Mil. Lt 1262 1438 1838 2202 1565
Tarptautinio turizmo išlaidos Mil. Lt 1063 1110 1169 1364 1012
Tarptautinio keleivių pervežimo pajamos Mil. Lt 117 157 176 165 154
Tarptautinio keleivių pervežimo išlaidos Mil. Lt 17 49 49 35 33
NACIONALINĖ SĄSKAITYBA IR PREKYBA
Bendrasis Vidaus Produktas (BVP) Mil. Lt 31569 38340 42990 42535 *44900
Eksportas Mil. Lt 13420 15441 14842 12015 15391
Importas Mil. Lt 18235 22577 23174 19338 21851
BVP žmogui Lt 8510 10347 11611 11514 *12135
Paslaugos Mil. Lt 3190 4127 4436 4366 4235
* prognozės, Viešb.: viešbučiai; AĮ: kolektyvinės apgyvendinimo įmonės; VBT: vidutinė buvimo trukmė

Prioritetinių Lietuvos turizmo rinkų identifikavimas ir 2001 metų rinkodaros planas

Bendroji turizmo apžvalga
Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų. WTTC (Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos) ir WEFA duomenimis 1999 metais kelionių ir turizmo industrija generavo 11 procentų globaliojo BVP (3575 milijardus USD), 8 procentus (200 milijonų) darbo vietų
Turizmas yra viena iš prioritetinių Lietuvos ūkio šakų, kurios plėtojimo kryptys ir prioritetai nustatyti Nacionalinėje turizmo plėtros programoje bei jos įgyvendinimo 2000 – 2002 m. priemonėse. 2000 m. turizmo sektoriuje veikė beveik 350 kelionių ir turizmo agentūrų, 521 įmonė teikė apgyvendinimo paslaugas, apie 5000 įmonių teikė maitinimo paslaugas, 120 asmenų teikė kaimo turizmo paslaugas, veikė 22 turizmo informacijos centrai ir apie 600 gidų teikė ekskursijų paslaugas. Dauguma paslaugų sferos objektų koncentruojasi didžiausiuose šalies miestuose ir čia paslaugų kokybės lygis geriausiai atitinka turistų poreikius. 2000 metais turizmo sektoriuje dirbo 71 tūkst. darbuotojų.
2000 metais Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.. Didžiąją dalį užsienio vienadienių lankytojų sudaro kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos bei Latvijos gyventojai. Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.. Turizmo paslaugų eksportas sudarė 8 % viso bendrojo Lietuvos eksporto. 3,6 milijono Lietuvos gyventojų 2000 m. buvo išvykę į užsienį ir tai 4 % daugiau nei 1999 m. Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijardą litų, 34 % mažiau nei 1999 m.
Rinkų apžvalga
Iki nepriklausomybės atgavimo Lietuva buvo beveik uždara užsienio turizmui. Vėliau, pasikeitus situacijai, atsirado ryškus vakarų rinkų susidomėjimas Lietuva. Šis susidomėjimas palaipsniui mažėjo dėl neišvystytų turizmo paslaugų, pasiekiamumo, mažų rinkodaros galimybių. Pastaraisiais metais gerėjant paslaugų kokybei, susisiekimui, daugėjant turistinės informacijos apie Lietuvą, pastebimas šių rinkų „grįžimas“. Tuo būdu, vyksta rinkos restruktūrizavimas iš NVS šalių į kitas pasaulio šalis. Kaip ir kitur užsienyje, taip ir Lietuvos pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys. Turistų srautų kryptys priklauso ne tik nuo šalies turistinio produkto išvystymo, bet ir nuo kaimyninių šalių ekonominio išsivystymo skirtumų, vartojimo kainų lygio. Tai ypač pastebima iš vienadienių lankytojų krypčių.
Prioritetinių rinkų identifikavimas
Atsižvelgiant į apsilankančių Lietuvoje užsieniečių skaičių, svečių bei jų nakvynių skaičių apgyvendinimo įmonėse, vidutines turistų išlaidas bei kitimo tendencijas, Lietuvos pasiekiamumą, Lietuvos įvaizdį, prioritetinėms Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkoms priskiriamos Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Suomija. Tai rinkos, su kuriomis yra geras arba patenkinamas susisiekimas ir, kuriose Lietuva yra žinoma. Visos šios rinkos, išskyrus Rusiją, pastaruoju metu yra ženkliai augančios. Su šiomis rinkomis reikia dirbti sistemingai, kreipiant į jas daugiausiai dėmesio.
Taip pat svarbios turizmo rinkos yra Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, Estija, Italija, Norvegija, Prancūzija, Izraelis. Jos yra labiau nutolusios ir susisiekimas su jomis blogesnis, o ir Lietuva jose mažiau žinoma, todėl čia reikia skirti didesnį dėmesį į bendrąjį Lietuvos bei jos turizmo produkto pristatymą. Reikėtų atkreipti dėmesį į atsigaunančias turistiniu požiūriu Centrinės Europos šalis.
Iš nutolusiųjų rinkų perspektyviausios yra JAV ir Japonija, taip pat nereikia užmiršti ir kitų Pietryčių Azijos šalių.
Rinkodaros priemonės
Lietuvos turizmo rinkodaros veikla vykdoma nacionaliniame, regioniniame, savivaldybių bei privačių verslo subjektų lygmenyje. Sudaromi Lietuvos turizmo rinkodaros metiniai planai, kurie kartu aptariami su apskričių, savivaldybių, turizmo asociacijų atstovais. Turizmo rinkodaros veiksmų prioritetai:
• Dalyvavimas pasaulinėse, regioninėse, vietinėse turizmo mugėse;
• Turistinės literatūros leidyba;
• Turizmo rinkodaros projektų vykdymas.
Riboti valstybės finansiniai ištekliai neleidžia vykdyti aktyvios rinkodarinės veiklos ir šalies, ir regionų mastu. 2000 m. Lietuvos valstybė šiai veiklai skyrė tik apie 0,5 mln. lt. Užsienyje veikia du Lietuvos turizmo informacijos centrai: Rusijoje – Maskvoje (įkurtas 2000-jų metų vasarą) ir Vokietijoje – Miunsteryje (įkurtas 2000-jų metų kovo mėn. kartu su Latvijos ir Estijos nacionalinėmis turizmo administracijomis). Per metus išleidžiama 6-8 nacionaliniai turizmo informaciniai leidiniai. Kasmet Lietuva dalyvauja 10-12 tarptautinių turizmo mugių. Vykdomos turizmo verslo misijos Lietuvoje ir užsienyje, organizuojami pažintiniai turai po Lietuvą užsienio žurnalistams, turizmo verslo atstovams, o taip vykdomi įvairūs turizmo rinkodaros projektai, kaip „Alaus kelias Lietuvoje“, „Panemunių žiedai“ ir kiti. Atvykstamojo turizmo skatinimui, taigi ir produkto vartojimo augimui, tiesiogiai atsilieptų aktyvesnė ir tikslingai orientuota valstybės, savivaldybių ir verslo subjektų rinkodarinė ir reklaminė veikla šalyje ir užsienyje, „agresyvesnis” Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimas tarptautinėse turizmo rinkose.

FINANSINĖ DALIS

.

PASLAUGŲ PARDAVIMO IR ĮPLAUKŲ PROGNOZĖS PER PIRMUS METUS

`Lentelė 13

Eil. Nr. Paslaugos pavadinimas Numatoma parduoti paslaugų per 1 mėn. (vnt.) Paslaugos 1 vnt. pirkimo išlaidos savikaina 1 žmogui, Lt Paslaugų pirkimo išlaidos per 1 mėn., Lt Antkainis su PVM už 1 vnt. PVM Grynasis antkainis už 1 vnt. (be PVM), Lt Realizacinės įplaukos už kelialapį, Lt Realizacinių įplaukų per 1 mėn. suma, Lt Grynasis realizuo-tas antkainis per 1 mėn. Lt PVM per 1 mėn. Lt Per metus

% Suma už 1 vnt.
Lt % Suma už 1 vnt.
Lt Realizaci-nės įplaukos, Lt PVM per metus Lt Paslaugų pirkimo išlaidos Lt Gryna-sis reali-zuotas antkai-nis Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18
1. Senosios Lietuvos sostinės, 2 d. 2 kelionės –84 žm. 92 7728 15 13,8 18 2,5 11,3 105,8 8887,2 949,2 210 106644 2520 92736 11390
2. Aukštaitijos nac.
parkas. 1 kelionė –42 žm. 122 5124 15 18,3 18 3,3 15 140,3 5892,6 630 138,6 70711 1663 61488 7560
3. Panemunės dvarai 5d. 2 kelionės –84 žm. 157 13188 15 23,55 18 4,24 19,31 180,55 15166,2 1622,04 356,2 181994 4274 158256 19464
4. Poilsis prie Vencavų ežero, 5 d. 1 kelionė – 42 žm. 418 17556 15 62,7 18 11,3 51,4 480,7 20189,4 2158,8 474,6 242272 5695 210672 25905
5. Pažink Lietuvą, 5 d. 1 kelionė – 42 žm. 700 29400 15 105 18 18,9 86,1 805 33810 3616,2 793,8 405720 9525 352800 43394
6. Palūšė – rojaus kampelis Lietuvoje, 4 d 2 kelionės – 84 žm. 169 14196 15 25,4 18 4,6 20,8 194,4 16329,6 1747,2 386,4 195955 4636 170352 20966

Iš viso: 87192 100275 10723,4 2359,6 1203296 28313 1046304 128679

TURIZMO PASLAUGŲ PARADVIMO IR ĮPLAUKŲ PROGNOZĖS PER ANTRUS IR TREČIUS METUS

Lentelė 14
Eil.
Nr. Per antrus metus Per trečius metus

Paslaugos pavadinimas Numatoma
par-duoti paslaugų (kelialapių vienetų) Paslaugos

1
vieneto pirkimo išlaidos savikaina 1 dalyviui,
Lt Paslau-gų pirkimo išlaidos
Lt Antkainis vienam paslaugos vienetui
(su PVM) Lt PVM (18%)
1 paslaugos vienetui Grynasis antkainis
(be PVM)
1 paslaugos vienetui,
Lt 1
paslaugos vieneto kaina,

Lt Reali
zacinės įplau
kos,
Lt Realizuotas grynasis antkainis
(be PVM),
Lt Numa
toma par
duoti

paslau
gų (kelia
lapių
vienetų) Paslau
gos

1 vieneto pirkimo

išlaidos savikaina
1 dalyviui,
Lt Paslaugų
pirkimo

išlaidos,
Lt Antkainis
vienam
paslaugos
viene-tui
(su PVM)
%/Lt PVM
(18%)
1
paslau
gos viene
tui 1
pas
laugos vieneto
kaina,
Lt Reali
zacinės įplaukos,

Lt Grynasis antkainis
(be PVM)
1
paslaugos vienetui,
Lt Reali
zuotas gryna
sis antkai
nis (be PVM),
Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20
1. Senosios Lietuvos sostinė (2d) 1008 92 92736 15 2,5 11,3 105,8 106644 11390 1008 95 95760 15 2,6 109,2 11074 11,6 11693
2. Aukštaitijos nac. parkas 504 122 61488 15 3,3 15 140,3 70711 7560 1008 125 126000 15 3,4 143,7 144850 15,35 15473
3. Panemunės dvvarai 5d 1008 157 158256 15 4,24 19,31 180,5 181944 19464 1512 160 241920 15 4,3 184 241920 19,7 29786
4. Poilsis prie Vencavų ež/ (5d) 504 418 210672 15 11,3 51,4 480,7 242272 25905 1008 418 421344 15 11,3 480,7 484546 51,4 51811
5. Pažink Lietuvą, 5 d. 504 700 352800 15 18,9 86,1 805 405720 43394 504 700 352800 15 18,9 805 405720 86,1 43394
6. Palūšė – rojaus kampelis Lietuvoje, 4 d 1008 169 170352 15 4,6 20,8 194,4 195955 20966 1512 172 260064 15 4,6 197,8 299074 21,2 32054

Iš viso 1046304 1203296 128679 1497888 1686184 184211
Komentaras: 7 eilutė gaunama 4*15% antkainis*18%PVM

8 eilutė gaunama 4*15% antkainis – 7 eilutė

ILGALAIKIS TURTAS

Lentelė 15
Eil.
Nr. Turto pavadinimas Poreikis vnt. Vnt. kaina Lt Įsigijimo išlaidos, Lt Naudingo veikimo trukmė mėnesiais Nusidėvė-
jimas per mėnesį, Lt Nusidėvėjimas per metus, Lt

1 2 3
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Iš viso: 1400 38 456 456 456
1. Baldai
2.1 Rašomasis stalas 4 400 1600 120 2,5 30 30 30
2.2 Darbo stalas 3 150 450 120 3,8 45 45 45
2.3 Spintelė 2 100 200 150 1,3 15,6 15,6 15,6
2.4 Kėdė 5 100 500 120 4,2 50 50 50
2.5 Kėdė 8 80 640 120 5,3 63,6 63,6 63,6
2.6 Sofa 1 300 300 120 2,5 30 30 30
2.7 Lentyna 1 80 80 200 0,4 4,8 4,8 4,8
2.8 Lentyna 2 100 200 200 1 12 12 12
2.9 Spinta 1 350 350 240 1,6 19,2 19,2 19,2
2.10 Staliukas 1 150 150 140 1,1 13,2 13,2 13,2

Iš viso: 3170 23,7 283 283 283
3. Ūkio reikmenys
3.1 Praustuvė 1 300 300 120 2,5 30 30 30
3.2 Unitazas 1 200 200 120 1,7 20,4 20,4 20,4
3.3 Veidrodis 1 60 60 120 0,5 6 6 6

Iš viso: 560 4,7 56,4 56,4 56,4
4. Kitos priemonės
4.1 Seifas 1 300 300 240 1,3 15 15 15
4.2 Kompiuteris 2 2800 5600 24 233,3 2799 2799 –
4.3 Telefono aparatas
2
150
300
60
5
60
60
60
4.4 Faksas 1 1100 1100 60 18,3 219 219 219
4.5 Dauginimo aparatas
1
3000
3000
84
35,7
428
428
428

Iš viso: 10000 293,6 3521 3521 722

IŠ VISO: 15130 360 4316 4316 1517

PRADINĖS IŠLAIDOS

Lentelė 16
Eil.Nr. Išlaidų pavadinimas Suma Lt
1 2 3
1. Ilgalaikis turtas 15130
2. Reklama (iškaba) 500
3. Signalizacijos įranga 1000
4. Ryšių įranga 2000
5. Juridinės paslaugos 1000
6. UAB registravimas 500
7. Firmos vardo patentavimas 14
8. Firmos vardo liudijimas 15
9. Firmos vardo paieška 4
10. Leidimas gaminti antspaudą 34
11. Įmonės antspaudo eskizas 40
12. Antspaudas 50
13. Darbo saugos pažyma 15
14. Buhalterinei apskaitai reikalingų blankų įsigijimas 200
15. Raštinės reikmenys 150
14. Kitos išlaidos 1000
15. Grynieji pinigai sąskaitoje banke ir kasoje 5000

Iš viso: 26652

FINANSAVIMO POREIKIAI IR ŠALTINIAI

Lentelė 17
Eil. Nr. Poreikiai Suma Lt. Eil.Nr. Šaltiniai Suma Lt.
1 2 3 4 5 6
1. Nekilnojamas turtas 1. Nuosavybė
1.1. Pastatai (patalpos) 2 800 1.1. Pinigai 2 493
2. Įrengimai, baldai 25 399 2. Banko paskola
3. Remontas 4 000 2.1. ilgalaikė 40 000
4. Pradinės prekių atsargos 794
5. Apyvartinis kapitalas 5 000
6. Kitos išlaidos 4 500

IŠ VISO: 42 493 IŠ VISO: 42 493

BANKO KREDITAS IR JO GRĄŽINIMO

SĄLYGOS

Kreditorius: “Vilniaus bankas”
Kredito terminas: 3 metai
Kredito gavimo data: 2002 08 01
Kredito grąžinimo pradžia: 2003 01 01
Kredito grąžinimo pabaiga: 2006 08 01
Kredito grąžinimo dažnumas: kas ketvirtį
Metinė palūkanų norma: 12%
Ketvirčio palūkanų norma: 3%

Siūomi užstatai paskolos grąžinimui

Lentelė 18
Eil Nr. Objektas Balansinė vertė Rinkos vertė
1 2 3 4

1) Butas (2kamb) 60000 72000
1 2) Sausio 13 6 -102

2003 Vilnius

3) Plotas 33m2

4) Statybos metai –

1965

KREDITO GRĄŽINIMO GRAFIKAS

Lentelė 19

Skola Lt Planuojama grąžinti Lt Skola laikotarpio pabaigai

Laikotar-pio pradžiai Palūkanos per ketvirtį Iš viso skola Palūkanos Iš viso
1 2 3 4 5 6 7 8
Pirmieji metai
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
40000
40000
36000
32000
1200
1200
1080
960
41200
41200
37080
32960

4000
4000
4000
1200
1200
1080
960
1200
5200
5080
4960
40000
36000
32000
28000
Iš viso: 12000 4440
Antrieji metai
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
28000
24000
20000
16000
840
720
600
480
28840
24720
20600
16480
4000
4000
4000
4000
840
720
600
480
4840
4720
4600
4480
24000
20000
16000
12000

Iš viso: 16000 2640
Tretieji metai
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis

12000
8000
4000
360
240
120
12360
8240
4120
4000
4000
4000
360
240
120
4360
4240
4120
8000
4000
0
Iš viso: 12000 720
Skola bus baigta grąžinti trečiųjų metų trečiame ketvirtyje.

ŪKINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

Lentelė 20

Išlaidos
Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas Vnt. Sk. Per pirmus metus Per antrus metus Lt.

Per mėnesį Per metus Lt. Per trečius metus Lt.

Vienam vnt. Suma Lt.
1 2 3 4 5 6 7 8
1. Patalpų nuoma (m2) 35 90 3150 37800 37800 37800
2. Turto draudimas – – 75,65 907 648 557
3. Nusidėvėjimas – – 360 4316 4316 1517
4. Palūkanos už kreditą – – 370 4440 2640 720
5. Mokestis už gamtos teršimą


10,4
125
125
125
6. Kelių mokestis (0,3%) – – 300,8 3610 3610 5766
7. Patalpų šildymas (m2) 35 4 140 1680 1680 1680
8. Darbo užmokestis – – 1800 21600 21600 30000
8.1 Įmonės vadovas 1 800 800 9600 9600 14400
8.2 Buhalteris 1 500 500 6000 6000 6000
8.3 Vadybininkas 1 500 500 6000 6000 9600
9. Socialinio draudimo mokestis


558
6696
6696
9300
10. Reklama – – 680 10160 10160 10160
11. Komunalinės paslaugos:
11.1 Telefonas 2 150 300 3600 3600 3600
11.2 Faksas 1 400 400 4800 4800 4800
11.3 Elektra (kV) 200 0,27 54 684 684 684
11.4 Karštas vanduo (m3) 1 13 13 156 156 156
11.5 Šaltas vanduo (m3) 3 4 12 144 144 144

Iš viso: 8200,85 100404 98458 106928

PIRMŲJŲ VEIKLOS METŲ SĄMATA
(PINIGŲ SRAUTAI)

lentelė 21
Eil. Nr. Rodikliai Suma Lt

Per mėnesį Per pirmus metus
1 2 3 4
1. Įplaukos
1.1 Įplaukos už parduotas paslaugas 100275 1203296
1.2 Įplaukos už laikomas banko sąskaitoje lėšas 75 900

Iš viso: 100350 1204196
2. Išlaidos
2.1 Paslaugų pirkimo išlaidos 87192 1046304
2.2 Pridėtosios vertės mokestis (18%) 2359,6 28313
2.3 Ūkinės veiklos išlaidos 8200,85 100404

Iš viso: 97752,4 1175021
3. Bendras pelnas (įplaukos-išlaidos) 2597,6 29175
4. Pelno mokestis (24%) 623,4 7002
5. Grynasis pelnas 1974,2 22173
6. Grąžintas kreditas 1000 12000
7. Grynojo pelno likutis 974,2 10173
8. Grynosios pajamos 1334,2 14489
9. Rentabilumas 1,96 1,8

ANTRŲJŲ IR TREČIŲJŲ VEIKLOS METŲ
PINIGŲ SRAUTŲ PROGNOZĖ

Lentelė 22
Eil. Nr. Rodikliai Suma Lt

Per antrus metus Per trečius metus
1 2 3 4
1. Įplaukos
1.1 Įplaukos už parduotas paslaugas 1203296 1686184
1.2 Įplaukos už laikomas banko sąskaitoje lėšas 75 900

Iš viso: 1203371 1687084
2. Išlaidos
2.1 Paslaugų pirkimo išlaidos 1046304 1497888
2.2 Pridėtosios vertės mokestis (18%) 28313 40421
2.3 Ūkinės veiklos išlaidos 98458 106928

Iš viso: 1173075 1645237
3. Bendras pelnas (įplaukos-išlaidos) 30296 41847
4. Pelno mokestis (24%) 7271 10043
5. Grynasis pelnas 23025 31804
6. Grąžintas kreditas 16000 12000
7. Grynojo pelno likutis 7025 19804
8. Grynosios pajamos 11341 21321
9. Rentabilumas 1,9 1,9
Išvada: lentelėje matosi ,jog įmonės pelnas po truputį pradeda augti antrais ir tečiais metais .

PELNINGUMO LŪŽIO TAŠKAS

Lentelė 23
Eil. Nr. Rodikliai Veiklos metai

pirmieji antrieji tretieji
1 2 3 4 5
1. Realizacinės įplaukos, Lt 1203296 1203296 1686184
2. Paslaugų pirkimo išlaidos, Lt 1046304 1046304 1497888
3. Realizuoto antkainio suma, Lt 128679 128679 184211
4. Bendrųjų pajamų koeficientas 0,11 0,11 0,11
5. Ūkinės veiklos išlaidos, Lt 100404 98458 106928
6. Nenuostolingas pardavimas, Lt 912764 895073 972073

PROJEKTO PELNINGUMO SVYRAVYMŲ (RIZIKOS) ĮVERTINIMAS

Lentelė 24
Eil.Nr. Variantas/Rodikliai Veiklos metai

I-ieji II-ieji III-ieji
1 2 3 4 5

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10. Pesimistinis variantas
Realizacinės įplaukos be PVM Lt
Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt
Realizuoto antkainio suma Lt
Bendrųjų pajamų koeficientas
Ūkinės veiklos išlaidos Lt
Nenuostolingas pardavimas Lt
Bendrasis pelnasLt
Pelno mokestis
Grynasis pelnas
Grynosios pajamos
1082966,4
941673,6
115811,1
0,099
90363,6
821487,6
26257,5
6301,8
19955,7
13040,1
1082966,4
941673,6
115811,1
0,099
88612,2
805565,7
27266,4
6543,9
20722,5
10206,9
1517565,6
1348099,2
165789,9
0,099
96235,2
874865,7
37662,3
9038,7
28623,6
19188,9

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10. Optimistinis variantas
Realizacinės įplaukos be PVM Lt
Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt
Realizuoto antkainio suma Lt
Bendrųjų pajamų koeficientas
Ūkinės veiklos išlaidos Lt
Nenuostolingas pardavimas Lt
Bendrasis pelnasLt
Pelno mokestis
Grynasis pelnas
Grynosios pajamos
1323625,6
1150934,4
141546,9
0,121
110444,4
1004040,4
32092,5
7702,2
24390,3
15937,9

1323625,6
1150934,4
141546,9
0,121
108303,8
984580,3
33325,6
7998,1
25327,5
12475,1
1854802,4
1647676,8
202632,1
0,121
117620,8
1069280,3
46031,7
11047,3
34984,4
23453,1

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10. Optimalus variantas
Realizacinės įplaukos be PVM Lt
Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt
Realizuoto antkainio suma Lt
Bendrųjų pajamų koeficientas
Ūkinės veiklos išlaidos Lt
Nenuostolingas pardavimas Lt
Bendrasis pelnasLt
Pelno mokestis
Grynasis pelnas
Grynosios pajamos
1203296
1046304
128679
0,11
100404
912764
29175
7002
22173
14489
1203296
1046304
128679
0,11
98458
895073
30296
7271
23025
11341
1686184
1497888
184211
0,11
106928
972073
41847
10043
31804
21321

Komentaras: optimistinis variantas +10%, pesimistinis variantas -10% nuo optimalaus varianto.

BENDRA IŠVADA

Turizmas – tai prioritetinė ūkio šaka ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Ji kasmet vis plečiasi ir į ją įsitraukia vis daugiau žmonių. Atsižvelgdamas į tai, į savo asmeninę patirtį, sugebėjimus bei finansines galimybes nutariau steigti savo turizmo agentūrą. Svarbiausias mano agentūros tikslas – sukurti tokias paslaugas, kurios turėtų didelę paklausą ir stengtis išnaudoti kuo mažesnius gamybos kaštus. Prie kitų savo firmos tikslų priskirčiau:
• Populiarinimas;
• Aukštas aptarnavimo lygis;
• Kelionių maršrutų plėtimas;
• Kitų paslaugų plėtimas ir gerinimas;;
• Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas tolimesnėje ateityje ir kt.
Visi išvardinti ir dar kai kurie nepaminėti tikslai nurodo kelionių agentūros “Sūkurys” veiklos kryptį, vienija ir buria kolektyvą, taupo laiką ir kitus resursus. Jei mums pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus – mūsų išlikimas turizmo versle taps ilgalaikis. To padės pasiekti klientai, kurių poreikiai ir reikalavimai dažniausiai atsispindi mūsų tikslus. Stengsimės aptarnauti kuo įvairesnio amžiaus ir įvairių pomėgių klientus, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio.

Po kelerių veiklos metų tikimės gerai įsitvirtinti turizmo rinkoje, kurti kuo daugiau įdomesnių, patrauklesnių, kokybiškesnių ir vidutinių kainų kelionių. Dirbdami darbuotojai kasmet kels savo kvalifikaciją, įgys vis daugiau patirties ir sugebės patenkinti net pačių įnoringiausių klientų poreikius.

Leave a Comment