Turizmo įmonės verslo planas

UAB “Sūkurys”

Turizmo agentūra

Vilniaus g. 12

Zarasai 4780

Tel. 52346

Fax 55314

Veiklos pobūdis pažintinės ir poilsinės kelionės po Lietuvą

Darbuotojų skaičius 4

Patalpų plotas 54 m2

Imonė įkurta 2002 m

Steigėjas Nerijus Čekas

Santrauka

1.Kuriamos verslo įmonės:

 pavadinimas: “SŪKURYS”

 adresas:Vilniaus 12, Zarasai

 nuosavybės forma: uždaroji akcinė bendrovė

2.Verslo:

 pobūdis: turistinių kelionių organizavimas

 rūšis: atvykstamasis turizmas

3.Potencialūs verslo vartotojai (pirkėjai): moksleiviai, jaunimas , pasiturintys vidutinio amžiaus žmonės, tėvai su vaikais

4. Verslo pasirinkimo motyvai: išsilavinimas, turizmas laikoma prioritetine ūkio šaka

5. Esminiai įmonės tikslai: aptarnavimo kokybės kėlimas, kelionių asortimento plėtimas, kasmetinis pelno didinimas

6. Bendradarbiavimas su kitomis verslo įmonėmis: draudimo kompanija “Drauda”, .

7. Partneriai užsienyje: Vokietijoje kelionių agentūra.

8. Verslo finansiniai poreikiai: 46600 Lt

9.Prognozuojami finansavimo šaltiniai:

9.1 nuosavos lėšos: 6600 Lt

9.2 kredito poreikis: 40 000 lt ( paskola iš banko)

9.3 kredito užstatas (garantija): Butas Vilniuje (kaina 60000).

9.4 prognozuojama kredito grąžinimo trukmė: 3 metai, kredito grąžinimo galutinė data 2006 08 01

10. Prognozuojamas įmonės grynasis pelnas:

10.1 per pirmus metus: 22173 Lt

10.2 per antrus metus: 23025 Lt

10.3 per trečius metus: 31804 Lt

12. Numatoma sukurti darbo vietų skaičių: 4

SUMMARY

1.Founding business enterprise:

 name: “SŪKURYS”

 address: Vilniaus 12, Zarasai

 property form: join stock company

2.Business:

 nature: arranging and selling travel packages

 kind: incoming tourism

3.Potencial business consumers:students, parents with their children.

4.The motives of business choosing:tourism is prioritetic branch of economics

5.Essential of the enterprise:

6.Collaboration with other business enterprises: “Drauda”.

7.Partners in abroad: travel agency in Germany

8.Financial needs of business: 46600 Lt

9.Prognosing financing resourses:

9.1 Private means: money 6600 Lt

9.2 Need of credit: 40000 Lt

9.3 Deposite of credit:

9.4 Prognosing time of credit return: 3 years, final date of the return is 2006 08 01

10.Prognosing clear profit:

10.1 22173 Lt during the first year

10.2 23025 Lt during the second year

10.3 31804 Lt during the third year

12.Foreseen to creat number of working places: 4

Marketingo planas

Verslo idėja

Žmogus dažniausiai pradeda tokį verslą, kuris susijęs su jo kvalifikacija ir patirtimi. Visų pirma pradedant savo veslą kyla idėja – verslo plano idėja, kurią reikia kritiškai įvertinti, apsvarstyti savo galimybes. Tiksliai įvertnti verslo idėją padės tik paruoštas ir išanalizuotas verslo planas, kuris sudaro galimybę gauti kreditą, rasti partnerių, prognozuoti sumanymo rezultatus. Išanalizavus ir įvertinus planą verslininkas ryžtasi jį pradėti įgyvendinti arba atsisako jo.

Tik kruopščiai išanalizavus konkurencinę, ekonominę, politinę-teisinę, vartotojų rinkas, išsiaiškinus rizikos laipsnį ir savo galimybes, racionaliai mąstantis žmogus pradės planuoti savo verslą. O tam reikia teorinių žinių, atitinkamo išsilavinimo ir praktikos.

Mintis pradėti savo verslą man kilo praėjusią vasarą, o tiksliau tai paskatino vienas svečias iš užsienio, kuris trumpai viešėjo Zarasų krašte. Svečias buvo begalo sužavėtas mūsų gamta ir netgi labai nusistebėjo sužinojęs jog turizmo verslu čia niekas rimtai neužsiima, todėl nusprendžiau įkurti turizmo agentūrą, kurią pavadinau “Sūkuriu”.

Manau, kad gautas žinias apie turizmo industriją ir turistinių agentūrų veiklą sugebėsiu panaudoti realizuodamas savo idėjas.

Turiu draugų ir pažįstamų užsienyje, kurie labai norėtų pamatyti, pažinti Lietuvą, tad stengsiuosi, kad jie atrastų “tikrąją” Lietuvą.

Nusprendžiau steigti ne personalinę įmonę, bet uždarąją akcinę bendrovė, kurią, įstatymų numatyta tvarka, gali kurti ir vienas asmuo. Mano pasirinkimą nulėmė tai, kad personalinių įmonių apmokestinimas vykdomas ne nuo pelno, o nuo pajamų, todėl patiriami dideli nuostoliai mokesčių sąskaita. Be to, šių įmonių savininkai už įmonės įsipareigojimus atsako visu savo turtu. Apie tai sužinojau atlikinėdamas praktiką turizmo agentūroje.

Misija

Įmonės misija – tai veiklos orientyras, tai tarsi devizas, į kurį turi būti orientuota visa veikla. Misija suriša su įmonės kultūra, padeda sukurti bendrą vertybių etaloną visiems darbuotojams.

Svarbiausia misijos paskirtis yra ta, kad suteikia darbui prasmę ir atitinkamai sužadina viso personalo motyvaciją. Tuo remdamasis, sukūriau “Sūkurio” devizą:

“ĮSISUK Į PAŽINIMO SŪKURĮ”

Mano uždavinys – padovanoti žmogui atradimo šventę, džiaugsmą, atskleisti mūsų šalies subtilų grožį, skatinti pažinti dar nepažintas vietas. Juk kiekvienas žinome koks saldus pažinimo “vaisius”. Kiekvieną kartą žmogus, pabuvojęs kitoje aplinkoje, savyje taip pat randa kažką paslėpto, iki tol nežinomo ir be to žmogus yra pati smalsiausia butybė.

Tikslai

Pagrindinis kiekvienos verslo įmonės tikslas yra gauti pelną, todėl prieš kuriant savo verslą būtina apgalvoti ir tikslus. Teisingas jų suformulavimas ir sugrupavimas, vienas iš sėkmingos veiklos garantų. Be to, jei nėra tikslo, nėra ir veiklos.

Tikslai taip pat parodo, ko mes tikimės ir siekiame iš savo verslo.

“Sūkurio” verslo ir marketingo tikslai

Lentelė 1

Verslo tikslai Marketingo tikslai

Ekonominiai

1. Įsitvirtinimas rinkoje 1. Rinkos tyrimas ir nišų joje ieškojimas

2. Kaštai neturi viršyti įplaukų 2. Sėkmingo verslo skatinimas

3. Gauti pelną. 3. Pelningo verslo siekimas

Egoistiniai

4. Prestižo ir pripažinimo siekimas 4. Firmos populiarinimas

5. Apyvartos didinimas 5. Paklausos didinimas

Socialiniai

6. Naujų darbo vietų kūrimas 6. Darbo rinkos užpildymas

7. Klientų pritraukimas 7. Naujų rinkos segmentų paieška

8. Klientų norų įgyvendinimas 8. Teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimas

9. Kelionių savikainos mažinimas 9. Ieškojimas būdų, kaip sumažinti kaštus

10. Naujų kelionių kūrimas 10. Klientų poreikių tyrimas

Išvada. Marketingo tikslai padeda įgyvendinti verslo tikslus, kurie yra vienas iš pagrindinių sėkmingos įmonės veiklos ramsčių. Remdamasis šiais tikslais, tikiuosi įgyvendinti savo verslo idėją ir gauti pelną.

RIZIKOS VEIKSNIAI

Niekada negalima sakyti, kad pralaimėjai ar nepralaimėjai, jeigu nieko nedarei. Tik ką nors darant, galima teigti, jog rizikuoju. Rizika – veiksnys visur ir visada lydintis verslą. Yra sakoma “kas nerizikuoja tas negeria šampano”, bet aš, pradedantysis verslininkas, privalau įvertinti realias galimybes ir itin rūpintis savo veiklos šansų didinimu. Gero verslininko pareiga- numatyti rizikos pavojų.

“Sūkurio” rizikos veiksniai Lentelė 2

Nr. Rizikos rūšys Apsaugos būdai

1. Stichinės ir kitos nelaimės: gaisras, sprogimas, įsilaužimas, vagystės. • Signalizacija

• Priešgaisrinė signalizacija

• Draudimas

2. Įstatymai: įmonės įstatai, mokesčių įstatymai, draudimo įstatymai • Įstatymų vykdymas

• Nuolatinis domėjimasis įstatymų pakaitomis ir naujais įstatymais

3. Infliacija • Rinkos kitimų stebėjimas

• Laisvo pelno resursų fondo sudarymas

4. Bankrotas • Racionalus turimų lėšų naudojimas

• Vartotojų rinkos, poreikių stebėjimas

• Paslaugų kokybės užtikrinimas

5. Paklausos mažėjimas • Efektyvesnė reklama

• Naujų , įdomesnių maršrutų kūrimas

• Nuolaidos

6. Kiti: profesionalumo stoka, padidėjusi konkurencija, nelaimingi atsitikimai • Investicijos tobulinimosi kursams

• Konkurentų tyrimas

• Draudimas

Išvada. Įmonė privalo laiku pastebėti rizikos veiksnius ir kuo tiksliau juos įvertinus numatyti apsisaugojimo būdus, kad nebankrutuotume ir išliktume kitiems stipriais konkurentais.

Aišku, išvengti rizikos praktiškai neįmanoma, tačiau ją galima sumažinti.

Marketingas

Gera idėja ir liks tik idėja , jeigu realiai neįvertinsime savo galimybiųją realizuoti. Būtina paruošti kompleksą tarpusavy susijusių sprendimų ir veiksmų, būtinų tenkinant konkrečius pirkėjų poreikius ir kartu siekiant pelno. Ši salyga yra pagrindinis marketingo uždavinys.

Kad įmonė sėkmingai dirbtų ir duotų pelną, nepakanka tik idėjos, būtina išanalizuoti mus supančią aplinką, ją įtakojančius veiksnius tam, kad nepatirtume nuostolių. Tuo labiau, kad turizmo verslas Lietuvoje dar yra pakankamai jaunas, neturi nusistovėjusių tradicijų, vis dar besiformuojantis ir besikeičiantis. Žinome tik tai, kad šis verslas, protingai jį plėtojant, yra pelningas, sukuriantis nemaža darbo vietų visame pasaulyje.

Būtent šia verslo dalimi ir turi pasirūpinti marketingas. Juk marketingas- tai rinkotyra. Jis tiria, ko nori mūsų klientai, kas yra tiekėjai ir konkurentai. Būtent marketingas nulemia sprendimus, ką parduoti. Tik marketingo pagalba nustatome tinkamiausią rinkos segmentą, vartotojų poreikius, galimybes, analizuoja konkurencinę situaciją rinkoje ir t.t. Tad į marketingo planą turi įeiti šie elementai:

• Marketingo situacijos analizė

Vartotojų rinkos segmentavimas

• Konkurentų analizė

• Reklamos priemonės ir išlaidos

Marketingo biudžetas

Situacijos analizė

TEISINĖ-POLITINĖ APLINKA

Politinė ir teisinė aplinka apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus, teisės aktus ir jų interpretavimą, kurie vienaip ar kitaip liečia įmonės veiklą. Turizmas, kaip industrija, labai pažeidžiamas įvairių politinių jėgų, valstybės ir vyriausybės politikos, nacionalinių ir regioninio saugumo pakitimų. Politinė situacija šalyje veikia turistų apsisprendimą vykti ar ne į tą šalį. Turistas turi jaustis saugus. Monetarinė politika taip pat turi didelę įtaką, nustatydama leidžiamą įsivežti valiutos kiekį. Į Lietuvą turistai gali įsivežti neribojamą kiekį valiutos, tik jeigu suma viršija 10 000 Lt, jie tokią sumą privalo deklaruoti.

Galime pasidžiaugti besistabilizuojančia teisine ir politine aplinkomis. Lietuvoje nuolat vyksta tarptautinio lygio susitikimai, mūsų valstybės pareigūnai dažnai kviečiami į užsienio šalis, pasirašomos draugystės ir bendradarbiavimo sutartys su užsienio valstybėmis. Aktualus šiandienos klausimas- Lietuvos siekimas integruotis į NATO ir Europos sąjungą. Tai pakeistų šalies politinę situaciją bei turėtų įtakos šalies ekonomikai. Auga konkurencija, o tai skatina siūlomo produkto ar paslaugų kokybės kilimą.

Pagrindiniai politinės aplinkos aspektai:

• Lietuva- nepriklausoma valstybė

• Prezidentinis valdymas

• Įstatymus leidžia Vyriausybė ir Seimas, tvirtina Prezidentas

• Bevizis įvažiavimas į šias šalis:

Airija

Australijos Respublika

Baltarusijos Respublika*

Belgijos Karalystė

Bulgarijos Respublika

Čekijos Respublika

Čilės Respublika

Danijos Karalystė

Ekvadoro Respublika

Estijos Respublika

Graikijos Respublika

Honkongas

Islandijos Respublika

Ispanijos Karalystė

Italijos Respublika

Izraelio Valstybė**

Japonija

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Kinijos Liaudies Respublika**

Kipro Respublika

Kolumbijos Respublika

Korėjos Respublika

Kroatijos Respublika

Latvijos Respublika

Lenkijos Respublika

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Malaizija

Malta

Nyderlandų Karalystė

Norvegijos Karalystė

Portugalijos Respublika

Prancūzijos Respublika

Rumunija**

San Marino Respublika

Sent Lusija

Singapūro Respublika

Slovakijos Respublika

Slovėnijos Respublika

Suomijos Respublika

Švedijos Karalystė

Šveicarijos Konfederacija

Turkijos Respublika**

Tunisas (tik organizuotiems turistams)

Ukraina**

Urugvajaus Rytų Respublika

Venesuelos Respublika***

Vengrijos Respublika

Vokietijos Federacinė Respublika

Paaiškinimai:

* tik diplomatinių pasų savininkams

** tik diplomatinių ir tarnybinių pasų savininkams

*** tik diplomatinių ir tarnybinių pasų savininkams bei turintiems DEX-2 kortelę kitų pasų savininkams

Duomenys iš interneto, adresu: www.tourism.lt

Įmonių steigimo ir veiklos teisinė bazė

Teisinė aplinka Lentelė 3

Eil.

Nr. Įstatymo pavadinimas Patvirtinimo data Įstatymo Nr. Įstatymo turinys, aktualus įmonės veiklai

1. LR turizmo įstatymas 1998 03 19 VIII-667 Nustato turizmo verslo ir jo organizavimo principus bei prioritetus, turizmo paslaugų teikimo reikalavimus, šį verslą kontroliuojančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų kompetenciją, turizmo išteklių naudojimo sąlygas.

2. Įmonių įstatymas 1990 05 08 I-196 Nustato subjektus, turinčius teisę savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine-ūkine veikla Lietuvos Respublikoje, jų steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.

3. Mažųjų įmonių įstatymas 1991 12 20 I-2125 Nustato mažųjų įmonių veiklos skatinimo pagrindus. Jame aptarta: mažosios įmonės samprata, mokesčių lengvatos, mokestinis kreditas, kreditavimo lengvatos, apskaita ir atsakomybė.

4. Akcinių bendrovių įstatymas 1994 07 05 I-528 Reglamentuoja AB ir UAB steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas.

5. Socialinio draudimo įstatymas 1991 05 21 I-1337 34 įstatymo straipsnis nustato, kad visos įmonės ir organizacijos moka 33% nuo išmokėjimų darbuotojams soc. draudimo mokestį.

6. Konkurencijos įstatymas 1992 09 15 I-2878 Reguliuoja santykius, atsirandančius ūkiniams subjektams ar jiems atstovaujantiems pareigūnams bei valstybiniams valdžios ir valdymo organams, atliekant veiklas, ribojančias konkurenciją arba nesąžiningai konkuruojant LR prekių rinkose, t.p. nustato atsakomybę už šias veiklas, jei jos pažeidžia vartotojo ar ūkio interesus.

7. Pridėtinės vertės įstatymas 1993 12 22 34 Pagal PVM įstatymą mano įmonei bus taikomas 18% tarifas vietiniam ir atvykstamajam turizmui.

8. LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas 1990 07 31 22 Juridinių asmenų pelno mokestis mokamas juridinio asmens teises turinčių įmonių, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas. Pelno mokestis mano įmonei- XX% nuo apmokestinamojo pelno.

9. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas 1993 06 03 I-173 Reglamentuoja prekių ir paslaugų ženklų registravimą, teisinę apsaugą ir naudojimą.

10. Buhalterinės apskaitos įstatymas 1992 06 18 Nustatoma privaloma visų tipų įmonių organizacijų jungimo įstatų ir organizacijų, išlaikomų biudžeto, finansinės apskaitos tvarka.

Įstatymas reglamentuoja išvardintų ūkio subjektų: turto, nuosavybės, ūkinių procesų ir veiklos rezultatų bendruosius apskaitos principus.

11. LR įmonių rejestro įstatymas 1990 07 31 I-440 Šis įstatymas reglamentuoja LR įmonių rejestro steigimą, tvarkymą, likvidavimą, registravimui pateikiamus duomenis ir jų naudojimo tvarką. UAB turi būti įregistruota įmonių rejestre ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos.

12. LR įmonių bankroto įstatymas. 1992 09 15 I-2880 Šiame įstatyme numatytos visos įmonės bankroto procedūros nuo bylos iškėlimo teisme iki įmonės likvidavimo. Jame aptarti tokie klausimai: bankroto procedūra, įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygos, tyčinis bankrotas, bankroto bylos iškėlimo teisme tvarka ir kt.

Išvada. Kurdami ir plėtodami savo verslą, verslininkai privalo remtis įstatymais ir jų paisyti. Privaloma domėtis jų pakeitimais, straipsnių pakeitimais, nes Konstitucijoje yra parašyta: “Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės”.

Ekonominė aplinka

Pagrindinė rinkos sąlyga yra ekonominė padėtis. Bendra ekonomikos padėtis yra visų marketingo veiksmų pagrindas. Lietuva pradėjo plačią ekonominę reformą, kurios pagrindinis tikslas yra persiorientuoti į rinkos santykiais grindžiamą ekonominę sistemą. Infliacija- kainų kilimas, t.y. piniginio vieneto vertės sumažėjimas. Tai reiškia, kad už vieną piniginį vienetą, didėjant infliacijai, prekių ir (ar) paslaugų bus nuperkama mažiau nei ankstesniu laikotarpiu.

Bendrasis vidaus produktas

Lentelė 4

Metai Iš viso Tenka vienam gyventojui veikusiomis kainomis, mln. litų palyginamosiomis

1995 m. kainomis Veikusiomis kainomis, litais JAV doleriais ECU/EUR

mln. litų palyginti su praėjusiais metais, %

1990 134 41564 – 36 … …

1991 415 39204 -5,7 112 … …

1992 3406 30870 -21,3 920 495 …

1993 11590 25861 -16,2 3147 723 619

1994 16904 23335 -9,8 4621 1156 980

1995 24103 24103 3,3 6637 1659 1283

1996 31569 25238 4,7 8757 2189 1747

1997 38340 27075 7,3 10711 2678 2366

1998 42990 28459 5,1 12094 3023 2692

1999 42655 27350 -3,9 12082 3020 2829

2000*) 45254 28412 3,9 12908 3227 3489

Išvada.. Iš lentelės matome, kad BVP vis auga, o 2001 metais planuojama, kad jis išaugs dar 3.5%,. infliacija Lietuvoje mažėja Tai geras rodiklis, bylojantis kad ir apie pamažu, bet vis gerėjančią ekonominę padėtį. Vadinasi, gaminama daugiau prekių ir paslaugų, o kainos pamažu stabilizuojasi.Tuo pačiu gerėja svečių aptarnavimo lygis, nes jiems siūlome platesnį prekių ir paslaugų asortimentą. Todėl yra lengviau planuoti įmonės veiklą, iškelti ir įgyvendinti ne tik dabarties, bet ir ateities perspektyvos tikslus bei uždavinius..

Užimtumas

Užimti gyventojai 1990-2000 m.

(vidutinis metinis skaičius; tūkstančiais)

Lentelė 5

1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000

Iš viso 1852.7 1643.6 1659.0 1669.2 1656.1 1647.5 1586.0

Vyrai 855.9 818.5 831.2 848.0 852.9 836.9 794.6

Moterys 996.8 825.1 827.8 821.2 803.2 810.6 791.4

Išvada. Iš lentelės duomenų matome apie vis augantį bedarbių skaičių, didėjantį šalies nedarbo lygį. Taigi “Sūkurio” vienas iš tikslų ir yra naujų darbo vietų kūrimas, tad šis tikslas bus įgyvendintas pilnai.

Vartotojų rinkos segmentavimas

6 lentelė

Jaunimo rinka Užsienio turistai Brandaus amžiaus žmonės

Amžius 18- 28 20- 40 40- 70

Gyvenamoji vieta 60% Lietuvoje 100% atvykusiųjų 70% atvykusiųjų

Apytikslės pajamos didelės 20%

vidutinės 30%

mažiau vidutinių 50% Didelės 90%

mažos 10% didelės 80%

mažos 20%

Atvykimo tikslai Kelionės, mokslas, laisvalaikio praleidimas Poilsio, atostogų, pravažiuojantys turistai Pailsėti, atsipalaiduoti, draugų lankymas

Interesai Pramogos, savarankiškumas, susipažinti su naujais žmonėmis Praplėsti akiratį, susipažinti su mūsų šalyje teikiamomis paslaugomis Poilsis, laiko praleidimas

Apsistojimo trukmė 1- 3 dienos 5 ir daugiau 4- 7 dienos

Profesija Studentai, padavėjai, įvairių sluoksnių tarnautojai Įvairių profesijų darbuotojai Mokytojai, gydytojai, verslininkai

IŠVADA: iš lentelės matyti, kad dauguma turistų yra užsieniečiai, vyresnio amžiaus žmonės, turintys dideles pajamas, galintys sau leisti išlaidauti, pramogauti, atvykstantys pailsėti, arba verslo reikalais, apsistojantys keletui dienų, ar net ilgiau, įvairių profesijų, pradent paprastais valstybinių institucijų darbuotojais, baigiant pasiturinčiais verslininkais.

Įmonės vieta

Įmonės pasirinkimo vieta yra labai svabus ir atsakingas momentas, nes tik atidarius ją reiškia, kad įsijungiai į konkurencinę kovą. Dažnai naudojamas metodas aptarnavimo zonai nustatyti yra laikas, kurį reikia sugaišti norint pasiekti įmonę pėsčiomis arba naudojantis transporto priemonėmis.

Įmonę nusprendžiau kurti Zarasų mieste. Su miestu susisiekimas yra geras, dažnai važinėja autobusai. Dėl apgyvendinimo taip pat problemų neiškiltų, nes tebėra nors ir nedidelis , bet vis dar veikiantis viešbutis, kuriame galima apgyvendinti netik pavienius žmones, bet ir nedideles jų grupes.

Be viso to manau jog atvykėliams užsieniečiams patys Zarasai padarytų neblogą įspūdį, nes miestas yra įsikūręs prie Zaraso ežero, beto,ežero saloje dažnai vyksta įvairūs renginiai.

Labai svarbu pažymėti tai, kad pats miestas yra prie pat Latvijos sienos, todėl svečiams iš Latvijos tai būtų labai patogus ir geras variantas.

Konkurencinė aplinka

Verslo sėkmė priklausys nuoto, kaip pavyks rasti prekėms rinkos nišą, todėl būtina ištirti konkurecinę aplinką. Labai svarbu yra domėtis įmonėmis (konkurentais) siūlančiomis panašių paslaugų. Svarbu yra pasirinkti tokias paslaugas, kad kuo mažiau būtų konkurentų su panašiais pasiūlymais.

Bet konkurencija yra ir naudinga, nes taip pritraukiama daugiau klientų, nes jie suinteresuoti tiek teikiamų paslaugų kainomis, tiek ir jų kokybe. Todėl yra būtina domėtissavo konkurentais, ir niekur nė per žingsnį nuo jų neatsilikti, ir netgi atvirkščiai nors žingsneliu juos pralenkti.

2001 m. Lietuvoje buvo 74 kelionių agentūros, 298 turizmo agentūros, apgyvendinimo kaimo turizmas 202.

Konkurentų analizė

Lentelė 7

Įmonės pavadinimas Grūda Bus Tour Sūkurys

Įmonės tipas UAB UAB UAB

Vieta M. K. Čiurlionio 9, Vilnius Tilžės 109, Šiauliai Vilniaus 12, Zarasai

Telefonai 62 34 20 43 97 87

Dydis Vidutinė Didelė Vidutinė

Darbuotojų skaičius 7 22 6

Aptarnavimo lygis Aukštas Aukštas Aukštas

Reklama “Lietuvos rytas”, bukletai, ant transporto priemonių “Lietuvos rytas”, bukletai, ant transporto priemonių “Lietuvos rytas”, bukletai, ant trnsporto priemonių

Rėmimas Lanksti nuolaidų sistema Lanksti nuolaidų sistema Lanksti nuolaidų sistema

Paslaugų asortimentas Ekskursijos po Lietuvą ir baltų žemes, pažintinė kelionės po Europą Poilsis Lietuvoje, pažintinės poilsinės kelionės po Europą Pažintinės poilsinės kelionės poLietuvą

Konkurentų privalumai ir trūkumai Lentelė 8

Įmonės pavadinimas Grūda Bus Tour Sūkurys

Trūkumai Reklamos ir informacijos stoka Nėra filialų kituose miestuose Nauja agentūra, reklamos stoka.

Privalumai Platus paslaugų asortimentas,pastovūs klientai, atstovybės Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje Platus paslaugų asortimentas, nuosavas, transportas, pastovūs klientai. Kokybiškos paslaugos, platus jų asortimentas

Turizmo produktas

Lietuva, per kelerius paskutinius metus įsijungusi į keletą tarptautinių projektų, sudaro sąlygas bei galimybes užsienio ir vietiniams turistams susipažinti su vertybėmis, kurios garsina Lietuvos vardą ir išskiria ją iš kitų tarpo. Tai kultūrinio turizmo projektai: “Baroko kelias”, “Gintaro kelias”, “Šilko kelias”. Kultūrinis – istorinis Lietuvos paveldas leidžia pasiūlyti turistams aplankyti senamiesčius ir pilis, bažnyčias ir vienuolynus, išlikusius ir restauruotus dvarus, Lietuvos valstybingumo vietoves.

Lietuva gali pasigirti ir savo gamta, jos natūralumu bei grožiu. Miškai, ežerai, upės, jūra įdomi geomorfologinė struktūra ir estetiškai vertingas kraštovaizdis, tinkamas turizmui, sudaro dagiau kaip trečdalį visos šalies ploto.Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, kuriuose palankiausios ir įspūdingiausios sąlygos turizmui vystyti.

Siekdamas įgyvendinti savo verslo planą aš stengsiuosi išnaudoti savo šalies kultūrinį bei gamtinį potencialą. Todėl rengsiu pažintines bei poilsines keliones, stengdamasis žmones supažindinti artimiau su savo kraštu.

Marketingo strategija

MARKETINGO TIKSLAI IR STRATEGIJA Lentelė 9

Tikslai Strategija Įgyvendinimo būdai

Pelno didinimas tolimoje perspektyvoje PASLAUGA

(unikalios ar modifikuotos paslaugos) Gerinti paslaugų kokybę, naudoti veiksmingą techniką, kurti naujas paslaugas

Skolų išmokėjimas bankui KAINA

(žemos kainos politika) Kaina neturi būti pernelyg aukšta. Ji turi būti prieinama ir tiems klientams,kurių pajamos mažesnės

Įsitvirtinti rinkoje PATEIKIMAS

(optimalių tarpininkų pateikimo strategija) Reikia pastoviai atnaujinti inventorių, interjerą. Darbuotojų kvalifikacijos reguliarus tobulinimas bei kultūros lygio kilimas

Ieškoti naujų klientų RĖMIMAS Organizuoti įvairią reklamą, taikyti įvairias nuolaidas

IŠVADA: pagal šią lentelę matome kokiai strategijai teiksime pirmenybę, kurią lengviausia įgyvendinti ir gauti didžiausią pelną.

Taigi aš pirmiausiai įgyvendinsiu paslaugų strategiją tuo pasiekdama gerų rezultatų. Didinsiu paslaugų įvairovę, kokybę ir už tai gaudama pajamas, teiksiu prioritetą kainai (taikysiu nuolaidas) ir pan. Sėkmingai sureguliavus vieną strategiją, palaipsniui pereisiu prie sekančios, lentelėje pažymėtos strategijos. Tai leis plėsti pelningai ir sėkmingai verslą.

MARKETINGO BIUDŽETAS

Tam, kad mano verslo planai virstų realybe yra labai svarbu sudaryti marketingo biudžetą. Jisai susideda iš išlaidų:

 tirti rinkai

 skatinti pardavimą

 reklamai

MARKETINGO BIUDŽETO PROJEKTAS

Lentelė 10

Išlaidų rūšys Išlaidos . (Lt.)

Rinkos tyrimas:

apklausa anketos užsakymas tyrimų institutui

6000

5000

1500

Rėmimas nuolaidos

22000

Reklama daiktinė masinėse informacijos priemonėse

1500

Iš viso: 36000

IŠVADA: iš lentelės, kas yra svarbiausia įmonei tai rinkos tyrimas, nuolaidos ir reklama.

REKLAMOS PRIEMONIŲ RŪŠYS

Lentelė 11

Reklamos priemonės Išlaidos (Lt.)

Bukletai

Kortelės vizitinės

Iškaba

Internetas

500

500

500

Iš viso: 1500

IŠVADA:pagrindinė įmonės reklama yra internete, o bukletai ir vizitinės kortelės yra skirtos įmonės klientams.

Funkcijos

Turizmo agentūroms nėra labai svarbios ,patalpos kuriose ji yra įsikūrusi, praktiškai agentūra gali būti įkurta netgi bute. Svarbiausia turizmo įmonei yra komunikacijos priemonės, nes dažniausiai su klientais yra bendraujama telefonu, internetiniu paštu arba faksu.

Turizmo įmonei – svarbiausia komunikacinės priemonės, nes be jų ji kaip be rankų.

Turizmo įmonei svarbu transporto paslaugos. Dažniausiai įmonės turi savo transportą kuriopaslaugomis naudojasi jos klietai, o jeigu taip nėra tai tuomet įmonė turi tartis su kitomis įmonėmis kurios teikia būtent transporto paslaugas. Taigi transporto įmonės savininkas yra paslaugų tiekėjas turizmo įmonei.

Manau jog mano įmonei teks bendradarbiauti su transpoto paslaugas teikiančia įmone, nes neplanuoju turėti nuosavų autobusų. Žinoma automobilis pavieniams keliautojams, nuvežti į oro uostą ar viešbutį, privalo būti kiekvienoje turitinėje įmonėje, todėl tenka turėti savo vairuotoją.

Personalas

Visus darbus įmonėje atlieka žmonės, todėl labai svarbu, koks bus kolektyvas.Turizmo agentūrai labai svarbu, kad joje dirbantys žmonės būtų komunikabilūs, draugiški, pasiruošę padėti vieni kitiems, kad klientams sudarytų darnios komandos įspūdį.

Direktorius

Buhalteris

Vadybininkas

Valytoja

Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2000

Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų. WTTC (Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos) ir WEFA duomenimis 1999 metais kelionių ir turizmo industrija generavo 11 procentų globaliojo BVP (3575 milijardus USD), 8 procentus (200 milijonų) darbo vietų

Pateikiame ir keletą pagrindinių 2000 metų Lietuvos tarptautinį turizmą apibūdinančių skaičių:

• Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.;

• Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.;

• 3,6 milijono Lietuvos gyventojų buvo išvykę į užsienį, 4 % daugiau nei 1999 m.;

• Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijardą litų, 34 % mažiau nei 1999 m.

Nors ir nėra džiuginantys šie bendrieji skaičiai, bet juos nagrinėjant detaliu, galima pastebėti ir teigiamų poslinkių. Po keletos metų smukimo pradėjo augti svečių iš Lenkijos ir Vokietijos skaičius. Pastoviai daugėja svečių iš Skandinavijos, ypač Suomijos. Pagal atvykusiųjų į Lietuvą lankytojų skaičių Rusija užleido pirmąją vietą Latvijai.

Atvykstamasis turizmas

Šiemet. į Lietuvą atvyko 4,1 milijono užsieniečių, jų skaičius lyginant su 1999 metais, sumažėjo 8 %. Šį sumažėjimą iššaukė lankytojų iš NVS šalių sumažėjimas. Be NVS šalių, užsieniečių skaičius išaugo beveik 6 %.

Daugiausia lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių: 1,384 milijono iš Latvijos, 1,14 milijono iš Rusijos, 682 tūkstančiai iš Baltarusijos, 243 tūkstančių iš Estijos ir 216 tūkstančiai iš Lenkijos, 97,5 tūkstančiai iš Vokietijos. Lentelė 12

Vienetai 1996 1997 1998 1999 2000

ATVYKSTAMASIS TURIZMAS

Lankytojų Tūkst. 3497 3702 4287 4454 4092

Turistų (nakvojantieji lankytojai) Tūkst. 832 1012 1416 1422 1083

Vienadieniai lankytojai Tūkst. 2668 2690 2871 3032 3009

Kruizų keleiviai Tūkst.

Lankytojai PAGAL REGIONUS (96 – 98 užsieniečių kolektyvinėse apgyv. įmonėse)

Afrika Tūkst. 0.2 0.2 0.2 0,7 1

Amerika Tūkst. 11 12 15 24 25

Europa Tūkst. 238 268 284 4414 4045

Azija, Australija ir Okeanija Tūkst. 5 6 8 15 21

LANKYTOJAI PAGAL TRANSPORTO RŪŠĮ

Oro Tūkst. 111 139 135 145 158

Geležinkelio Tūkst. 828 863 1124 1105 642

Kelių Tūkst. 2488 2636 2954 3137 3212

Jūrų Tūkst. 70 64 74 67 80

TURISTAI PAGAL APSILANKYMO TIKSLĄ

Poilsis, rekreacija, atostogos Tūkst. 183 169 395 408 237

Biznis, profesiniai Tūkst. 357 348 294 336 337

Giminių, draugų lankymas Tūkst. 377 539 583 360

Kiti Tūkst. 292 118 187 94 149

NAKTYS IR BUVIMO TRUKMĖ

Užsieniečių nakvynių Viešb. Tūkst. 484 527 626 591 570

Užsieniečių nakvynių AĮ Tūkst. 901 864 1034 998 966

Lietuvos gyventojų nakvynių Viešb. Tūkst. 287 312 352 309 293

Lietuvos gyventojų nakvynių AĮ Tūkst. 2833 2609 2859 2579 1987

VBT šalyje Naktų 9.0 8.3 9.0 9.0 6.0

VBT apgyvendinimo įstaigose Naktų 5.9 5.1 5.5 5.3 4.7

IŠVYKSTAMASIS TURIZMAS

Kelionių į užsienį Tūkst. 2864 2981 3241 3482 3632

APGYVENDINIMAS

Numerių skaičius Viešb. 4703 4774 4973 5223 5351

Lovų skaičius Viešb. 9007 9168 9442 9613 9876

Užimtumo koeficientas (lovų) % 24 27 28 25 23

TURIZMO MOKĖJIMAI

Tarptautinio turizmo pajamos Mil. Lt 1262 1438 1838 2202 1565

Tarptautinio turizmo išlaidos Mil. Lt 1063 1110 1169 1364 1012

Tarptautinio keleivių pervežimo pajamos Mil. Lt 117 157 176 165 154

Tarptautinio keleivių pervežimo išlaidos Mil. Lt 17 49 49 35 33

NACIONALINĖ SĄSKAITYBA IR PREKYBA

Bendrasis Vidaus Produktas (BVP) Mil. Lt 31569 38340 42990 42535 *44900

Eksportas Mil. Lt 13420 15441 14842 12015 15391

Importas Mil. Lt 18235 22577 23174 19338 21851

BVP žmogui Lt 8510 10347 11611 11514 *12135

Paslaugos Mil. Lt 3190 4127 4436 4366 4235

* prognozės, Viešb.: viešbučiai; AĮ: kolektyvinės apgyvendinimo įmonės; VBT: vidutinė buvimo trukmė

Prioritetinių Lietuvos turizmo rinkų identifikavimas ir 2001 metų rinkodaros planas

Bendroji turizmo apžvalga

Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų. WTTC (Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos) ir WEFA duomenimis 1999 metais kelionių ir turizmo industrija generavo 11 procentų globaliojo BVP (3575 milijardus USD), 8 procentus (200 milijonų) darbo vietų

Turizmas yra viena iš prioritetinių Lietuvos ūkio šakų, kurios plėtojimo kryptys ir prioritetai nustatyti Nacionalinėje turizmo plėtros programoje bei jos įgyvendinimo 2000 – 2002 m. priemonėse. 2000 m. turizmo sektoriuje veikė beveik 350 kelionių ir turizmo agentūrų, 521 įmonė teikė apgyvendinimo paslaugas, apie 5000 įmonių teikė maitinimo paslaugas, 120 asmenų teikė kaimo turizmo paslaugas, veikė 22 turizmo informacijos centrai ir apie 600 gidų teikė ekskursijų paslaugas. Dauguma paslaugų sferos objektų koncentruojasi didžiausiuose šalies miestuose ir čia paslaugų kokybės lygis geriausiai atitinka turistų poreikius. 2000 metais turizmo sektoriuje dirbo 71 tūkst. darbuotojų.

2000 metais Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.. Didžiąją dalį užsienio vienadienių lankytojų sudaro kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos bei Latvijos gyventojai. Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.. Turizmo paslaugų eksportas sudarė 8 % viso bendrojo Lietuvos eksporto. 3,6 milijono Lietuvos gyventojų 2000 m. buvo išvykę į užsienį ir tai 4 % daugiau nei 1999 m. Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijardą litų, 34 % mažiau nei 1999 m.

Rinkų apžvalga

Iki nepriklausomybės atgavimo Lietuva buvo beveik uždara užsienio turizmui. Vėliau, pasikeitus situacijai, atsirado ryškus vakarų rinkų susidomėjimas Lietuva. Šis susidomėjimas palaipsniui mažėjo dėl neišvystytų turizmo paslaugų, pasiekiamumo, mažų rinkodaros galimybių. Pastaraisiais metais gerėjant paslaugų kokybei, susisiekimui, daugėjant turistinės informacijos apie Lietuvą, pastebimas šių rinkų „grįžimas“. Tuo būdu, vyksta rinkos restruktūrizavimas iš NVS šalių į kitas pasaulio šalis. Kaip ir kitur užsienyje, taip ir Lietuvos pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys. Turistų srautų kryptys priklauso ne tik nuo šalies turistinio produkto išvystymo, bet ir nuo kaimyninių šalių ekonominio išsivystymo skirtumų, vartojimo kainų lygio. Tai ypač pastebima iš vienadienių lankytojų krypčių.

Prioritetinių rinkų identifikavimas

Atsižvelgiant į apsilankančių Lietuvoje užsieniečių skaičių, svečių bei jų nakvynių skaičių apgyvendinimo įmonėse, vidutines turistų išlaidas bei kitimo tendencijas, Lietuvos pasiekiamumą, Lietuvos įvaizdį, prioritetinėms Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkoms priskiriamos Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Suomija. Tai rinkos, su kuriomis yra geras arba patenkinamas susisiekimas ir, kuriose Lietuva yra žinoma. Visos šios rinkos, išskyrus Rusiją, pastaruoju metu yra ženkliai augančios. Su šiomis rinkomis reikia dirbti sistemingai, kreipiant į jas daugiausiai dėmesio.

Taip pat svarbios turizmo rinkos yra Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, Estija, Italija, Norvegija, Prancūzija, Izraelis. Jos yra labiau nutolusios ir susisiekimas su jomis blogesnis, o ir Lietuva jose mažiau žinoma, todėl čia reikia skirti didesnį dėmesį į bendrąjį Lietuvos bei jos turizmo produkto pristatymą. Reikėtų atkreipti dėmesį į atsigaunančias turistiniu požiūriu Centrinės Europos šalis.

Iš nutolusiųjų rinkų perspektyviausios yra JAV ir Japonija, taip pat nereikia užmiršti ir kitų Pietryčių Azijos šalių.

Rinkodaros priemonės

Lietuvos turizmo rinkodaros veikla vykdoma nacionaliniame, regioniniame, savivaldybių bei privačių verslo subjektų lygmenyje. Sudaromi Lietuvos turizmo rinkodaros metiniai planai, kurie kartu aptariami su apskričių, savivaldybių, turizmo asociacijų atstovais. Turizmo rinkodaros veiksmų prioritetai:

• Dalyvavimas pasaulinėse, regioninėse, vietinėse turizmo mugėse;

• Turistinės literatūros leidyba;

• Turizmo rinkodaros projektų vykdymas.

Riboti valstybės finansiniai ištekliai neleidžia vykdyti aktyvios rinkodarinės veiklos ir šalies, ir regionų mastu. 2000 m. Lietuvos valstybė šiai veiklai skyrė tik apie 0,5 mln. lt.

Užsienyje veikia du Lietuvos turizmo informacijos centrai: Rusijoje – Maskvoje (įkurtas 2000-jų metų vasarą) ir Vokietijoje – Miunsteryje (įkurtas 2000-jų metų kovo mėn. kartu su Latvijos ir Estijos nacionalinėmis turizmo administracijomis). Per metus išleidžiama 6-8 nacionaliniai turizmo informaciniai leidiniai.

Kasmet Lietuva dalyvauja 10-12 tarptautinių turizmo mugių. Vykdomos turizmo verslo misijos Lietuvoje ir užsienyje, organizuojami pažintiniai turai po Lietuvą užsienio žurnalistams, turizmo verslo atstovams, o taip vykdomi įvairūs turizmo rinkodaros projektai, kaip „Alaus kelias Lietuvoje“, „Panemunių žiedai“ ir kiti.

Atvykstamojo turizmo skatinimui, taigi ir produkto vartojimo augimui, tiesiogiai atsilieptų aktyvesnė ir tikslingai orientuota valstybės, savivaldybių ir verslo subjektų rinkodarinė ir reklaminė veikla šalyje ir užsienyje, „agresyvesnis” Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimas tarptautinėse turizmo rinkose.

Finansinė dalis

PASLAUGŲ PARDAVIMO IR ĮPLAUKŲ PROGNOZĖS PER PIRMUS METUS

`Lentelė 13

Eil. Nr. Paslaugos pavadinimas Numatoma parduoti paslaugų per 1 mėn. (vnt.) Paslaugos 1 vnt. pirkimo išlaidos savikaina 1 žmogui, Lt Paslaugų pirkimo išlaidos per 1 mėn., Lt Antkainis su PVM už 1 vnt. PVM Grynasis antkainis už 1 vnt. (be PVM), Lt Realizacinės įplaukos už kelialapį, Lt Realizacinių įplaukų per 1 mėn. suma, Lt Grynasis realizuo-tas antkainis per 1 mėn. Lt PVM per 1 mėn. Lt Per metus

% Suma už 1 vnt.

Lt % Suma už 1 vnt.

Lt Realizaci-nės įplaukos, Lt PVM per metus Lt Paslaugų pirkimo išlaidos Lt Gryna-sis reali-zuotas antkai-nis Lt

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

1. Senosios Lietuvos sostinės, 2 d. 2 kelionės –84 žm. 92 7728 15 13,8 18 2,5 11,3 105,8 8887,2 949,2 210 106644 2520 92736 11390

2. Aukštaitijos nac.

parkas. 1 kelionė –42 žm. 122 5124 15 18,3 18 3,3 15 140,3 5892,6 630 138,6 70711 1663 61488 7560

3. Panemunės dvarai 5d. 2 kelionės –84 žm. 157 13188 15 23,55 18 4,24 19,31 180,55 15166,2 1622,04 356,2 181994 4274 158256 19464

4. Poilsis prie Vencavų ežero, 5 d. 1 kelionė – 42 žm. 418 17556 15 62,7 18 11,3 51,4 480,7 20189,4 2158,8 474,6 242272 5695 210672 25905

5. Pažink Lietuvą, 5 d. 1 kelionė – 42 žm. 700 29400 15 105 18 18,9 86,1 805 33810 3616,2 793,8 405720 9525 352800 43394

6. Palūšė – rojaus kampelis Lietuvoje, 4 d 2 kelionės – 84 žm. 169 14196 15 25,4 18 4,6 20,8 194,4 16329,6 1747,2 386,4 195955 4636 170352 20966

Iš viso: 87192 100275 10723,4 2359,6 1203296 28313 1046304 128679

TURIZMO PASLAUGŲ PARADVIMO IR ĮPLAUKŲ PROGNOZĖS PER ANTRUS IR TREČIUS METUS

Lentelė 14

Eil.

Nr. Per antrus metus Per trečius metus

Paslaugos pavadinimas Numatoma par-duoti paslaugų (kelialapių vienetų) Paslaugos

1

vieneto pirkimo išlaidos savikaina 1 dalyviui,

Lt Paslau-gų pirkimo išlaidos

Lt Antkainis vienam paslaugos vienetui (su PVM) Lt PVM (18%)

1 paslaugos vienetui Grynasis antkainis (be PVM)

1 paslaugos vienetui,

Lt 1

paslaugos vieneto kaina,

Lt Reali zacinės įplau kos,

Lt Realizuotas grynasis antkainis (be PVM),

Lt Numa toma par duoti paslau gų (kelia lapių vienetų) Paslau gos

1 vieneto pirkimo išlaidos savikaina

1 dalyviui,

Lt Paslaugų pirkimo išlaidos,

Lt Antkainis vienam paslaugos viene-tui (su PVM)

%/Lt PVM

(18%)

1

paslau gos viene tui 1

pas laugos vieneto kaina,

Lt Reali zacinės įplaukos,

Lt Grynasis antkainis (be PVM)

1

paslaugos vienetui,

Lt Reali zuotas gryna sis antkai nis (be PVM),

Lt

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

1. Senosios Lietuvos sostinė (2d) 1008 92 92736 15 2,5 11,3 105,8 106644 11390 1008 95 95760 15 2,6 109,2 11074 11,6 11693

2. Aukštaitijos nac. parkas 504 122 61488 15 3,3 15 140,3 70711 7560 1008 125 126000 15 3,4 143,7 144850 15,35 15473

3. Panemunės dvvarai 5d 1008 157 158256 15 4,24 19,31 180,5 181944 19464 1512 160 241920 15 4,3 184 241920 19,7 29786

4. Poilsis prie Vencavų ež/ (5d) 504 418 210672 15 11,3 51,4 480,7 242272 25905 1008 418 421344 15 11,3 480,7 484546 51,4 51811

5. Pažink Lietuvą, 5 d. 504 700 352800 15 18,9 86,1 805 405720 43394 504 700 352800 15 18,9 805 405720 86,1 43394

6. Palūšė – rojaus kampelis Lietuvoje, 4 d 1008 169 170352 15 4,6 20,8 194,4 195955 20966 1512 172 260064 15 4,6 197,8 299074 21,2 32054

Iš viso 1046304 1203296 128679 1497888 1686184 184211

Komentaras: 7 eilutė gaunama 4*15% antkainis*18%PVM

8 eilutė gaunama 4*15% antkainis – 7 eilutė

Ilgalaikis turtas

Lentelė 15

Eil.

Nr. Turto pavadinimas Poreikis vnt. Vnt. kaina Lt Įsigijimo išlaidos, Lt Naudingo veikimo trukmė mėnesiais Nusidėvė-

jimas per mėnesį, Lt Nusidėvėjimas per metus, Lt

1 2 3

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Iš viso: 1400 38 456 456 456

1. Baldai

2.1 Rašomasis stalas 4 400 1600 120 2,5 30 30 30

2.2 Darbo stalas 3 150 450 120 3,8 45 45 45

2.3 Spintelė 2 100 200 150 1,3 15,6 15,6 15,6

2.4 Kėdė 5 100 500 120 4,2 50 50 50

2.5 Kėdė 8 80 640 120 5,3 63,6 63,6 63,6

2.6 Sofa 1 300 300 120 2,5 30 30 30

2.7 Lentyna 1 80 80 200 0,4 4,8 4,8 4,8

2.8 Lentyna 2 100 200 200 1 12 12 12

2.9 Spinta 1 350 350 240 1,6 19,2 19,2 19,2

2.10 Staliukas 1 150 150 140 1,1 13,2 13,2 13,2

Iš viso: 3170 23,7 283 283 283

3. Ūkio reikmenys

3.1 Praustuvė 1 300 300 120 2,5 30 30 30

3.2 Unitazas 1 200 200 120 1,7 20,4 20,4 20,4

3.3 Veidrodis 1 60 60 120 0,5 6 6 6

Iš viso: 560 4,7 56,4 56,4 56,4

4. Kitos priemonės

4.1 Seifas 1 300 300 240 1,3 15 15 15

4.2 Kompiuteris 2 2800 5600 24 233,3 2799 2799 –

4.3 Telefono aparatas

2

150

300

60

5

60

60

60

4.4 Faksas 1 1100 1100 60 18,3 219 219 219

4.5 Dauginimo aparatas

1

3000

3000

84

35,7

428

428

428

Iš viso: 10000 293,6 3521 3521 722

IŠ VISO: 15130 360 4316 4316 1517

Pradinės išlaidos

Lentelė 16

Eil.Nr. Išlaidų pavadinimas Suma Lt

1 2 3

1. Ilgalaikis turtas 15130

2. Reklama (iškaba) 500

3. Signalizacijos įranga 1000

4. Ryšių įranga 2000

5. Juridinės paslaugos 1000

6. UAB registravimas 500

7. Firmos vardo patentavimas 14

8. Firmos vardo liudijimas 15

9. Firmos vardo paieška 4

10. Leidimas gaminti antspaudą 34

11. Įmonės antspaudo eskizas 40

12. Antspaudas 50

13. Darbo saugos pažyma 15

14. Buhalterinei apskaitai reikalingų blankų įsigijimas 200

15. Raštinės reikmenys 150

14. Kitos išlaidos 1000

15. Grynieji pinigai sąskaitoje banke ir kasoje 5000

Iš viso: 26652

Finansavimo poreikiai ir šaltiniai

Lentelė 17

Eil. Nr. Poreikiai Suma Lt. Eil.Nr. Šaltiniai Suma Lt.

1 2 3 4 5 6

1. Nekilnojamas turtas 1. Nuosavybė

1.1. Pastatai (patalpos) 2 800 1.1. Pinigai 2 493

2. Įrengimai, baldai 25 399 2. Banko paskola

3. Remontas 4 000 2.1. ilgalaikė 40 000

4. Pradinės prekių atsargos 794

5. Apyvartinis kapitalas 5 000

6. Kitos išlaidos 4 500

IŠ VISO: 42 493 IŠ VISO: 42 493

BANKO KREDITAS IR JO GRĄŽINIMO

SĄLYGOS

Kreditorius: “Vilniaus bankas”

Kredito terminas: 3 metai

Kredito gavimo data: 2002 08 01

Kredito grąžinimo pradžia: 2003 01 01

Kredito grąžinimo pabaiga: 2006 08 01

Kredito grąžinimo dažnumas: kas ketvirtį

Metinė palūkanų norma: 12%

Ketvirčio palūkanų norma: 3%

Siūomi užstatai paskolos grąžinimui

Lentelė 18

Eil Nr. Objektas Balansinė vertė Rinkos vertė

1 2 3 4

1) Butas (2kamb) 60000 72000

1 2) Sausio 13 6 -102

2003 Vilnius

3) Plotas 33m2

4) Statybos metai –

1965

KREDITO GRĄŽINIMO GRAFIKAS

Lentelė 19

Skola Lt Planuojama grąžinti Lt Skola laikotarpio pabaigai

Laikotar-pio pradžiai Palūkanos per ketvirtį Iš viso skola Palūkanos Iš viso

1 2 3 4 5 6 7 8

Pirmieji metai

I ketvirtis

II ketvirtis

III ketvirtis

IV ketvirtis

40000

40000

36000

32000

1200

1200

1080

960

41200

41200

37080

32960

4000

4000

4000

1200

1200

1080

960

1200

5200

5080

4960

40000

36000

32000

28000

Iš viso: 12000 4440

Antrieji metai

I ketvirtis

II ketvirtis

III ketvirtis

IV ketvirtis

28000

24000

20000

16000

840

720

600

480

28840

24720

20600

16480

4000

4000

4000

4000

840

720

600

480

4840

4720

4600

4480

24000

20000

16000

12000

Iš viso: 16000 2640

Tretieji metai

I ketvirtis

II ketvirtis

III ketvirtis

12000

8000

4000

360

240

120

12360

8240

4120

4000

4000

4000

360

240

120

4360

4240

4120

8000

4000

0

Iš viso: 12000 720

Skola bus baigta grąžinti trečiųjų metų trečiame ketvirtyje.

Ūkinės veiklos sąnaudos

Lentelė 20

Išlaidos

Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas Vnt. Sk. Per pirmus metus Per antrus metus Lt.

Per mėnesį Per metus Lt. Per trečius metus Lt.

Vienam vnt. Suma Lt.

1 2 3 4 5 6 7 8

1. Patalpų nuoma (m2) 35 90 3150 37800 37800 37800

2. Turto draudimas – – 75,65 907 648 557

3. Nusidėvėjimas – – 360 4316 4316 1517

4. Palūkanos už kreditą – – 370 4440 2640 720

5. Mokestis už gamtos teršimą

10,4

125

125

125

6. Kelių mokestis (0,3%) – – 300,8 3610 3610 5766

7. Patalpų šildymas (m2) 35 4 140 1680 1680 1680

8. Darbo užmokestis – – 1800 21600 21600 30000

8.1 Įmonės vadovas 1 800 800 9600 9600 14400

8.2 Buhalteris 1 500 500 6000 6000 6000

8.3 Vadybininkas 1 500 500 6000 6000 9600

9. Socialinio draudimo mokestis

558

6696

6696

9300

10. Reklama – – 680 10160 10160 10160

11. Komunalinės paslaugos:

11.1 Telefonas 2 150 300 3600 3600 3600

11.2 Faksas 1 400 400 4800 4800 4800

11.3 Elektra (kV) 200 0,27 54 684 684 684

11.4 Karštas vanduo (m3) 1 13 13 156 156 156

11.5 Šaltas vanduo (m3) 3 4 12 144 144 144

Iš viso: 8200,85 100404 98458 106928

Pirmųjų veiklos metų sąmata

(PINIGŲ SRAUTAI)

lentelė 21

Eil. Nr. Rodikliai Suma Lt

Per mėnesį Per pirmus metus

1 2 3 4

1. Įplaukos

1.1 Įplaukos už parduotas paslaugas 100275 1203296

1.2 Įplaukos už laikomas banko sąskaitoje lėšas 75 900

Iš viso: 100350 1204196

2. Išlaidos

2.1 Paslaugų pirkimo išlaidos 87192 1046304

2.2 Pridėtosios vertės mokestis (18%) 2359,6 28313

2.3 Ūkinės veiklos išlaidos 8200,85 100404

Iš viso: 97752,4 1175021

3. Bendras pelnas (įplaukos-išlaidos) 2597,6 29175

4. Pelno mokestis (24%) 623,4 7002

5. Grynasis pelnas 1974,2 22173

6. Grąžintas kreditas 1000 12000

7. Grynojo pelno likutis 974,2 10173

8. Grynosios pajamos 1334,2 14489

9. Rentabilumas 1,96 1,8

ANTRŲJŲ IR TREČIŲJŲ VEIKLOS METŲ

PINIGŲ SRAUTŲ PROGNOZĖ

Lentelė 22

Eil. Nr. Rodikliai Suma Lt

Per antrus metus Per trečius metus

1 2 3 4

1. Įplaukos

1.1 Įplaukos už parduotas paslaugas 1203296 1686184

1.2 Įplaukos už laikomas banko sąskaitoje lėšas 75 900

Iš viso: 1203371 1687084

2. Išlaidos

2.1 Paslaugų pirkimo išlaidos 1046304 1497888

2.2 Pridėtosios vertės mokestis (18%) 28313 40421

2.3 Ūkinės veiklos išlaidos 98458 106928

Iš viso: 1173075 1645237

3. Bendras pelnas (įplaukos-išlaidos) 30296 41847

4. Pelno mokestis (24%) 7271 10043

5. Grynasis pelnas 23025 31804

6. Grąžintas kreditas 16000 12000

7. Grynojo pelno likutis 7025 19804

8. Grynosios pajamos 11341 21321

9. Rentabilumas 1,9 1,9

Išvada: lentelėje matosi ,jog įmonės pelnas po truputį pradeda augti antrais ir tečiais metais .

Pelningumo lūžio taškas

Lentelė 23

Eil. Nr. Rodikliai Veiklos metai pirmieji antrieji tretieji

1 2 3 4 5

1. Realizacinės įplaukos, Lt 1203296 1203296 1686184

2. Paslaugų pirkimo išlaidos, Lt 1046304 1046304 1497888

3. Realizuoto antkainio suma, Lt 128679 128679 184211

4. Bendrųjų pajamų koeficientas 0,11 0,11 0,11

5. Ūkinės veiklos išlaidos, Lt 100404 98458 106928

6. Nenuostolingas pardavimas, Lt 912764 895073 972073

PROJEKTO PELNINGUMO SVYRAVYMŲ (RIZIKOS) ĮVERTINIMAS

Lentelė 24

Eil.Nr. Variantas/Rodikliai Veiklos metai

I-ieji II-ieji III-ieji

1 2 3 4 5

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10. Pesimistinis variantas

Realizacinės įplaukos be PVM Lt

Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt

Realizuoto antkainio suma Lt

Bendrųjų pajamų koeficientas

Ūkinės veiklos išlaidos Lt

Nenuostolingas pardavimas Lt

Bendrasis pelnasLt

Pelno mokestis

Grynasis pelnas

Grynosios pajamos

1082966,4

941673,6

115811,1

0,099

90363,6

821487,6

26257,5

6301,8

19955,7

13040,1

1082966,4

941673,6

115811,1

0,099

88612,2

805565,7

27266,4

6543,9

20722,5

10206,9

1517565,6

1348099,2

165789,9

0,099

96235,2

874865,7

37662,3

9038,7

28623,6

19188,9

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10. Optimistinis variantas

Realizacinės įplaukos be PVM Lt

Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt

Realizuoto antkainio suma Lt

Bendrųjų pajamų koeficientas

Ūkinės veiklos išlaidos Lt

Nenuostolingas pardavimas Lt

Bendrasis pelnasLt

Pelno mokestis

Grynasis pelnas

Grynosios pajamos

1323625,6

1150934,4

141546,9

0,121

110444,4

1004040,4

32092,5

7702,2

24390,3

15937,9

1323625,6

1150934,4

141546,9

0,121

108303,8

984580,3

33325,6

7998,1

25327,5

12475,1

1854802,4

1647676,8

202632,1

0,121

117620,8

1069280,3

46031,7

11047,3

34984,4

23453,1

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10. Optimalus variantas

Realizacinės įplaukos be PVM Lt

Prekių pirkimo išlaidos savikaina Lt

Realizuoto antkainio suma Lt

Bendrųjų pajamų koeficientas

Ūkinės veiklos išlaidos Lt

Nenuostolingas pardavimas Lt

Bendrasis pelnasLt

Pelno mokestis

Grynasis pelnas

Grynosios pajamos

1203296

1046304

128679

0,11

100404

912764

29175

7002

22173

14489

1203296

1046304

128679

0,11

98458

895073

30296

7271

23025

11341

1686184

1497888

184211

0,11

106928

972073

41847

10043

31804

21321

Komentaras: optimistinis variantas +10%, pesimistinis variantas -10% nuo optimalaus varianto.

BENDRA IŠVADA

Turizmas – tai prioritetinė ūkio šaka ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Ji kasmet vis plečiasi ir į ją įsitraukia vis daugiau žmonių. Atsižvelgdamas į tai, į savo asmeninę patirtį, sugebėjimus bei finansines galimybes nutariau steigti savo turizmo agentūrą. Svarbiausias mano agentūros tikslas – sukurti tokias paslaugas, kurios turėtų didelę paklausą ir stengtis išnaudoti kuo mažesnius gamybos kaštus. Prie kitų savo firmos tikslų priskirčiau:

• Populiarinimas;

• Aukštas aptarnavimo lygis;

• Kelionių maršrutų plėtimas;

• Kitų paslaugų plėtimas ir gerinimas;;

• Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas tolimesnėje ateityje ir kt.

Visi išvardinti ir dar kai kurie nepaminėti tikslai nurodo kelionių agentūros “Sūkurys” veiklos kryptį, vienija ir buria kolektyvą, taupo laiką ir kitus resursus. Jei mums pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus – mūsų išlikimas turizmo versle taps ilgalaikis. To padės pasiekti klientai, kurių poreikiai ir reikalavimai dažniausiai atsispindi mūsų tikslus. Stengsimės aptarnauti kuo įvairesnio amžiaus ir įvairių pomėgių klientus, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio.

Po kelerių veiklos metų tikimės gerai įsitvirtinti turizmo rinkoje, kurti kuo daugiau įdomesnių, patrauklesnių, kokybiškesnių ir vidutinių kainų kelionių. Dirbdami darbuotojai kasmet kels savo kvalifikaciją, įgys vis daugiau patirties ir sugebės patenkinti net pačių įnoringiausių klientų poreikius.