UAB “Sūkurys” Turizmo agentūra Vilniaus g. 12 Zarasai 4780 Tel. 52346 Fax 55314
Veiklos pobūdis pažintinės ir poilsinės kelionės po LietuvąDarbuotojų skaičius 4Patalpų plotas 54 m2 Imonė įkurta 2002 mSteigėjas Nerijus Čekas
TURINYS
Santrauka 3Marketingo planas 5Verslo idėja 6Misija 7Tikslai 8Rizokos veiksniai 9Marketingas 10 Situacijos analizė 11Įmonių steigimo ir veiklos teisinė bazė 13Ekonominė aplinka 17Užimtumas 18Vartotojų rinkos segmentavimas 18Įmonės vieta 19Konkurencinė aplinka 19Turizmo produktas 21Marketingo strategija 21Marketingo biudžetas 22Funkcijos 23Trumpa Lietuvos turizmo apžvalga 2000 24Finansinė dalis 30Paslaugų pardavimo ir įplaukų prognozės per 1 metus 31Paslaugų pardavimo ir įplaukų prognozės per 2 ir 3 metus 32Ilgalaikis turtas 34Pradinės išlaidos 35Finansavimo poreikiai ir šaltiniai 35Banko kreditas ir jo grąžinimo sąlygos 36Ūkinės veiklos sąnaudos 38Pirmųjų veiklos metų sąmata 39Antrųjų ir trečiųjų veiklos metų sąmata 40Pelningumo lūžio taškas 40Projekto pelningumo svyravimų įvertinimas 41Bedra išvada 42Literatūra 43
SANTRAUKA
1.Kuriamos verslo įmonės: pavadinimas: “SŪKURYS” adresas:Vilniaus 12, Zarasai nuosavybės forma: uždaroji akcinė bendrovė2.Verslo: pobūdis: turistinių kelionių organizavimas rūšis: atvykstamasis turizmas3.Potencialūs verslo vartotojai (pirkėjai): moksleiviai, jaunimas , pasiturintys vidutinio amžiaus žmonės, tėvai su vaikais4. Verslo pasirinkimo motyvai: išsilavinimas, turizmas laikoma prioritetine ūkio šaka5. Esminiai įmonės tikslai: aptarnavimo kokybės kėlimas, kelionių asortimento plėtimas, kasmetinis pelno didinimas6. Bendradarbiavimas su kitomis verslo įmonėmis: draudimo kompanija “Drauda”, .7. Partneriai užsienyje: Vokietijoje kelionių agentūra.8. Verslo finansiniai poreikiai: 46600 Lt9.Prognozuojami finansavimo šaltiniai: 9.1 nuosavos lėšos: 6600 Lt 9.2 kredito poreikis: 40 000 lt ( paskola iš banko) 9.3 kredito užstatas (garantija): Butas Vilniuje (kaina 60000). 9.4 prognozuojama kredito grąžinimo trukmė: 3 metai, kredito grąžinimo galutinė data 2006 08 0110. Prognozuojamas įmonės grynasis pelnas: 10.1 per pirmus metus: 22173 Lt 10.2 per antrus metus: 23025 Lt 10.3 per trečius metus: 31804 Lt
12. Numatoma sukurti darbo vietų skaičių: 4
SUMMARY
1.Founding business enterprise: name: “SŪKURYS” address: Vilniaus 12, Zarasai property form: join stock company2.Business: nature: arranging and selling travel packages kind: incoming tourism3.Potencial business consumers:students, parents with their children.
4.The motives of business choosing:tourism is prioritetic branch of economics
5.Essential of the enterprise:
6.Collaboration with other business enterprises: “Drauda”.7.Partners in abroad: travel agency in Germany
8.Financial needs of business: 46600 Lt9.Prognosing financing resourses: 9.1 Private means: money 6600 Lt 9.2 Need of credit: 40000 Lt 9.3 Deposite of credit: 9.4 Prognosing time of credit return: 3 years, final date of the return is 2006 08 01
10.Prognosing clear profit: 10.1 22173 Lt during the first year 10.2 23025 Lt during the second year 10.3 31804 Lt during the third year
12.Foreseen to creat number of working places: 4
MARKETINGO PLANAS
VERSLO IDĖJA
Žmogus dažniausiai pradeda tokį verslą, kuris susijęs su jo kvalifikacija ir patirtimi. Visų pirma pradedant savo veslą kyla idėja – verslo plano idėja, kurią reikia kritiškai įvertinti, apsvarstyti savo galimybes. Tiksliai įvertnti verslo idėją padės tik paruoštas ir išanalizuotas verslo planas, kuris sudaro galimybę gauti kreditą, rasti partnerių, prognozuoti sumanymo rezultatus. Išanalizavus ir įvertinus planą verslininkas ryžtasi jį pradėti įgyvendinti arba atsisako jo.Tik kruopščiai išanalizavus konkurencinę, ekonominę, politinę-teisinę, vartotojų rinkas, išsiaiškinus rizikos laipsnį ir savo galimybes, racionaliai mąstantis žmogus pradės planuoti savo verslą. O tam reikia teorinių žinių, atitinkamo išsilavinimo ir praktikos.Mintis pradėti savo verslą man kilo praėjusią vasarą, o tiksliau tai paskatino vienas svečias iš užsienio, kuris trumpai viešėjo Zarasų krašte. Svečias buvo begalo sužavėtas mūsų gamta ir netgi labai nusistebėjo sužinojęs jog turizmo verslu čia niekas rimtai neužsiima, todėl nusprendžiau įkurti turizmo agentūrą, kurią pavadinau “Sūkuriu”.Manau, kad gautas žinias apie turizmo industriją ir turistinių agentūrų veiklą sugebėsiu panaudoti realizuodamas savo idėjas.Turiu draugų ir pažįstamų užsienyje, kurie labai norėtų pamatyti, pažinti Lietuvą, tad stengsiuosi, kad jie atrastų “tikrąją” Lietuvą.Nusprendžiau steigti ne personalinę įmonę, bet uždarąją akcinę bendrovė, kurią, įstatymų numatyta tvarka, gali kurti ir vienas asmuo. Mano pasirinkimą nulėmė tai, kad personalinių įmonių apmokestinimas vykdomas ne nuo pelno, o nuo pajamų, todėl patiriami dideli nuostoliai mokesčių sąskaita. Be to, šių įmonių savininkai už įmonės įsipareigojimus atsako visu savo turtu. Apie tai sužinojau atlikinėdamas praktiką turizmo agentūroje.
MISIJA
Įmonės misija – tai veiklos orientyras, tai tarsi devizas, į kurį turi būti orientuota visa veikla. Misija suriša su įmonės kultūra, padeda sukurti bendrą vertybių etaloną visiems darbuotojams.
Svarbiausia misijos paskirtis yra ta, kad suteikia darbui prasmę ir atitinkamai sužadina viso personalo motyvaciją. Tuo remdamasis, sukūriau “Sūkurio” devizą:“ĮSISUK Į PAŽINIMO SŪKURĮ”
Mano uždavinys – padovanoti žmogui atradimo šventę, džiaugsmą, atskleisti mūsų šalies subtilų grožį, skatinti pažinti dar nepažintas vietas. Juk kiekvienas žinome koks saldus pažinimo “vaisius”. Kiekvieną kartą žmogus, pabuvojęs kitoje aplinkoje, savyje taip pat randa kažką paslėpto, iki tol nežinomo ir be to žmogus yra pati smalsiausia butybė.
TIKSLAIPagrindinis kiekvienos verslo įmonės tikslas yra gauti pelną, todėl prieš kuriant savo verslą būtina apgalvoti ir tikslus. Teisingas jų suformulavimas ir sugrupavimas, vienas iš sėkmingos veiklos garantų. Be to, jei nėra tikslo, nėra ir veiklos. Tikslai taip pat parodo, ko mes tikimės ir siekiame iš savo verslo.
“Sūkurio” verslo ir marketingo tikslai Lentelė 1 Verslo tikslai Marketingo tikslai Ekonominiai 1. Įsitvirtinimas rinkoje 1. Rinkos tyrimas ir nišų joje ieškojimas2. Kaštai neturi viršyti įplaukų 2. Sėkmingo verslo skatinimas 3. Gauti pelną. 3. Pelningo verslo siekimas
Egoistiniai 4. Prestižo ir pripažinimo siekimas 4. Firmos populiarinimas 5. Apyvartos didinimas 5. Paklausos didinimas
Socialiniai 6. Naujų darbo vietų kūrimas 6. Darbo rinkos užpildymas 7. Klientų pritraukimas 7. Naujų rinkos segmentų paieška8. Klientų norų įgyvendinimas 8. Teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimas9. Kelionių savikainos mažinimas 9. Ieškojimas būdų, kaip sumažinti kaštus10. Naujų kelionių kūrimas 10. Klientų poreikių tyrimas
Išvada. Marketingo tikslai padeda įgyvendinti verslo tikslus, kurie yra vienas iš pagrindinių sėkmingos įmonės veiklos ramsčių. Remdamasis šiais tikslais, tikiuosi įgyvendinti savo verslo idėją ir gauti pelną.
RIZIKOS VEIKSNIAI
Niekada negalima sakyti, kad pralaimėjai ar nepralaimėjai, jeigu nieko nedarei. Tik ką nors darant, galima teigti, jog rizikuoju. Rizika – veiksnys visur ir visada lydintis verslą. Yra sakoma “kas nerizikuoja tas negeria šampano”, bet aš, pradedantysis verslininkas, privalau įvertinti realias galimybes ir itin rūpintis savo veiklos šansų didinimu. Gero verslininko pareiga- numatyti rizikos pavojų.
“Sūkurio” rizikos veiksniai Lentelė 2
Nr. Rizikos rūšys Apsaugos būdai1. Stichinės ir kitos nelaimės: gaisras, sprogimas, įsilaužimas, vagystės. • Signalizacija• Priešgaisrinė signalizacija• Draudimas2. Įstatymai: įmonės įstatai, mokesčių įstatymai, draudimo įstatymai • Įstatymų vykdymas• Nuolatinis domėjimasis įstatymų pakaitomis ir naujais įstatymais3. Infliacija • Rinkos kitimų stebėjimas• Laisvo pelno resursų fondo sudarymas4. Bankrotas • Racionalus turimų lėšų naudojimas• Vartotojų rinkos, poreikių stebėjimas• Paslaugų kokybės užtikrinimas5. Paklausos mažėjimas • Efektyvesnė reklama• Naujų , įdomesnių maršrutų kūrimas• Nuolaidos 6. Kiti: profesionalumo stoka, padidėjusi konkurencija, nelaimingi atsitikimai • Investicijos tobulinimosi kursams• Konkurentų tyrimas• Draudimas
Išvada. Įmonė privalo laiku pastebėti rizikos veiksnius ir kuo tiksliau juos įvertinus numatyti apsisaugojimo būdus, kad nebankrutuotume ir išliktume kitiems stipriais konkurentais.Aišku, išvengti rizikos praktiškai neįmanoma, tačiau ją galima sumažinti.
MARKETINGAS
Gera idėja ir liks tik idėja , jeigu realiai neįvertinsime savo galimybiųją realizuoti. Būtina paruošti kompleksą tarpusavy susijusių sprendimų ir veiksmų, būtinų tenkinant konkrečius pirkėjų poreikius ir kartu siekiant pelno. Ši salyga yra pagrindinis marketingo uždavinys.Kad įmonė sėkmingai dirbtų ir duotų pelną, nepakanka tik idėjos, būtina išanalizuoti mus supančią aplinką, ją įtakojančius veiksnius tam, kad nepatirtume nuostolių. Tuo labiau, kad turizmo verslas Lietuvoje dar yra pakankamai jaunas, neturi nusistovėjusių tradicijų, vis dar besiformuojantis ir besikeičiantis. Žinome tik tai, kad šis verslas, protingai jį plėtojant, yra pelningas, sukuriantis nemaža darbo vietų visame pasaulyje.Būtent šia verslo dalimi ir turi pasirūpinti marketingas. Juk marketingas- tai rinkotyra. Jis tiria, ko nori mūsų klientai, kas yra tiekėjai ir konkurentai. Būtent marketingas nulemia sprendimus, ką parduoti. Tik marketingo pagalba nustatome tinkamiausią rinkos segmentą, vartotojų poreikius, galimybes, analizuoja konkurencinę situaciją rinkoje ir t.t. Tad į marketingo planą turi įeiti šie elementai:
• Marketingo situacijos analizė• Vartotojų rinkos segmentavimas• Konkurentų analizė• Reklamos priemonės ir išlaidos• Marketingo biudžetas
SITUACIJOS ANALIZĖ
TEISINĖ-POLITINĖ APLINKAPolitinė ir teisinė aplinka apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus, teisės aktus ir jų interpretavimą, kurie vienaip ar kitaip liečia įmonės veiklą. Turizmas, kaip industrija, labai pažeidžiamas įvairių politinių jėgų, valstybės ir vyriausybės politikos, nacionalinių ir regioninio saugumo pakitimų. Politinė situacija šalyje veikia turistų apsisprendimą vykti ar ne į tą šalį. Turistas turi jaustis saugus. Monetarinė politika taip pat turi didelę įtaką, nustatydama leidžiamą įsivežti valiutos kiekį. Į Lietuvą turistai gali įsivežti neribojamą kiekį valiutos, tik jeigu suma viršija 10 000 Lt, jie tokią sumą privalo deklaruoti.
Galime pasidžiaugti besistabilizuojančia teisine ir politine aplinkomis. Lietuvoje nuolat vyksta tarptautinio lygio susitikimai, mūsų valstybės pareigūnai dažnai kviečiami į užsienio šalis, pasirašomos draugystės ir bendradarbiavimo sutartys su užsienio valstybėmis. Aktualus šiandienos klausimas- Lietuvos siekimas integruotis į NATO ir Europos sąjungą. Tai pakeistų šalies politinę situaciją bei turėtų įtakos šalies ekonomikai. Auga konkurencija, o tai skatina siūlomo produkto ar paslaugų kokybės kilimą.Pagrindiniai politinės aplinkos aspektai:• Lietuva- nepriklausoma valstybė• Prezidentinis valdymas• Įstatymus leidžia Vyriausybė ir Seimas, tvirtina Prezidentas• Bevizis įvažiavimas į šias šalis:AirijaAustralijos RespublikaBaltarusijos Respublika*Belgijos KaralystėBulgarijos RespublikaČekijos RespublikaČilės RespublikaDanijos KaralystėEkvadoro RespublikaEstijos RespublikaGraikijos RespublikaHonkongasIslandijos RespublikaIspanijos KaralystėItalijos RespublikaIzraelio Valstybė**JaponijaJungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos KaralystėKinijos Liaudies Respublika**Kipro RespublikaKolumbijos RespublikaKorėjos RespublikaKroatijos RespublikaLatvijos RespublikaLenkijos RespublikaLiuksemburgo Didžioji HercogystėMalaizijaMaltaNyderlandų KaralystėNorvegijos KaralystėPortugalijos RespublikaPrancūzijos RespublikaRumunija**San Marino RespublikaSent LusijaSingapūro RespublikaSlovakijos RespublikaSlovėnijos RespublikaSuomijos RespublikaŠvedijos KaralystėŠveicarijos KonfederacijaTurkijos Respublika**Tunisas (tik organizuotiems turistams)Ukraina**Urugvajaus Rytų RespublikaVenesuelos Respublika***Vengrijos RespublikaVokietijos Federacinė Respublika
Paaiškinimai:
* tik diplomatinių pasų savininkams** tik diplomatinių ir tarnybinių pasų savininkams*** tik diplomatinių ir tarnybinių pasų savininkams bei turintiems DEX-2 kortelę kitų pasų savininkams
Duomenys iš interneto, adresu: www.tourism.lt
ĮMONIŲ STEIGIMO IR VEIKLOS TEISINĖ BAZĖ Teisinė aplinka Lentelė 3Eil.Nr. Įstatymo pavadinimas Patvirtinimo data Įstatymo Nr. Įstatymo turinys, aktualus įmonės veiklai1. LR turizmo įstatymas 1998 03 19 VIII-667 Nustato turizmo verslo ir jo organizavimo principus bei prioritetus, turizmo paslaugų teikimo reikalavimus, šį verslą kontroliuojančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų kompetenciją, turizmo išteklių naudojimo sąlygas.
2. Įmonių įstatymas 1990 05 08 I-196 Nustato subjektus, turinčius teisę savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine-ūkine veikla Lietuvos Respublikoje, jų steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.3. Mažųjų įmonių įstatymas 1991 12 20 I-2125 Nustato mažųjų įmonių veiklos skatinimo pagrindus. Jame aptarta: mažosios įmonės samprata, mokesčių lengvatos, mokestinis kreditas, kreditavimo lengvatos, apskaita ir atsakomybė.4. Akcinių bendrovių įstatymas 1994 07 05 I-528 Reglamentuoja AB ir UAB steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas.5. Socialinio draudimo įstatymas 1991 05 21 I-1337 34 įstatymo straipsnis nustato, kad visos įmonės ir organizacijos moka 33% nuo išmokėjimų darbuotojams soc. draudimo mokestį. 6. Konkurencijos įstatymas 1992 09 15 I-2878 Reguliuoja santykius, atsirandančius ūkiniams subjektams ar jiems atstovaujantiems pareigūnams bei valstybiniams valdžios ir valdymo organams, atliekant veiklas, ribojančias konkurenciją arba nesąžiningai konkuruojant LR prekių rinkose, t.p. nustato atsakomybę už šias veiklas, jei jos pažeidžia vartotojo ar ūkio interesus.7. Pridėtinės vertės įstatymas 1993 12 22 34 Pagal PVM įstatymą mano įmonei bus taikomas 18% tarifas vietiniam ir atvykstamajam turizmui.8. LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas 1990 07 31 22 Juridinių asmenų pelno mokestis mokamas juridinio asmens teises turinčių įmonių, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas. Pelno mokestis mano įmonei- XX% nuo apmokestinamojo pelno.9. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas 1993 06 03 I-173 Reglamentuoja prekių ir paslaugų ženklų registravimą, teisinę apsaugą ir naudojimą.10. Buhalterinės apskaitos įstatymas 1992 06 18 Nustatoma privaloma visų tipų įmonių organizacijų jungimo įstatų ir organizacijų, išlaikomų biudžeto, finansinės apskaitos tvarka.Įstatymas reglamentuoja išvardintų ūkio subjektų: turto, nuosavybės, ūkinių procesų ir veiklos rezultatų bendruosius apskaitos principus.11. LR įmonių rejestro įstatymas 1990 07 31 I-440 Šis įstatymas reglamentuoja LR įmonių rejestro steigimą, tvarkymą, likvidavimą, registravimui pateikiamus duomenis ir jų naudojimo tvarką. UAB turi būti įregistruota įmonių rejestre ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos.12. LR įmonių bankroto įstatymas. 1992 09 15 I-2880 Šiame įstatyme numatytos visos įmonės bankroto procedūros nuo bylos iškėlimo teisme iki įmonės likvidavimo. Jame aptarti tokie klausimai: bankroto procedūra, įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygos, tyčinis bankrotas, bankroto bylos iškėlimo teisme tvarka ir kt.
Išvada. Kurdami ir plėtodami savo verslą, verslininkai privalo remtis įstatymais ir jų paisyti. Privaloma domėtis jų pakeitimais, straipsnių pakeitimais, nes Konstitucijoje yra parašyta: “Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės”.
Ekonominė aplinkaPagrindinė rinkos sąlyga yra ekonominė padėtis. Bendra ekonomikos padėtis yra visų marketingo veiksmų pagrindas. Lietuva pradėjo plačią ekonominę reformą, kurios pagrindinis tikslas yra persiorientuoti į rinkos santykiais grindžiamą ekonominę sistemą. Infliacija- kainų kilimas, t.y. piniginio vieneto vertės sumažėjimas. Tai reiškia, kad už vieną piniginį vienetą, didėjant infliacijai, prekių ir (ar) paslaugų bus nuperkama mažiau nei ankstesniu laikotarpiu.
Bendrasis vidaus produktas Lentelė 4Metai Iš viso Tenka vienam gyventojui veikusiomis kainomis, mln. litų palyginamosiomis 1995 m. kainomis Veikusiomis kainomis, litais JAV doleriais ECU/EUR mln. litų palyginti su praėjusiais metais, % 1990 134 41564 – 36 … …1991 415 39204 -5,7 112 … …1992 3406 30870 -21,3 920 495 …1993 11590 25861 -16,2 3147 723 6191994 16904 23335 -9,8 4621 1156 9801995 24103 24103 3,3 6637 1659 12831996 31569 25238 4,7 8757 2189 17471997 38340 27075 7,3 10711 2678 23661998 42990 28459 5,1 12094 3023 26921999 42655 27350 -3,9 12082 3020 28292000*) 45254 28412 3,9 12908 3227 3489
Išvada.. Iš lentelės matome, kad BVP vis auga, o 2001 metais planuojama, kad jis išaugs dar 3.5%,. infliacija Lietuvoje mažėja Tai geras rodiklis, bylojantis kad ir apie pamažu, bet vis gerėjančią ekonominę padėtį. Vadinasi, gaminama daugiau prekių ir paslaugų, o kainos pamažu stabilizuojasi.Tuo pačiu gerėja svečių aptarnavimo lygis, nes jiems siūlome platesnį prekių ir paslaugų asortimentą. Todėl yra lengviau planuoti įmonės veiklą, iškelti ir įgyvendinti ne tik dabarties, bet ir ateities perspektyvos tikslus bei uždavinius..
Užimtumas
Užimti gyventojai 1990-2000 m.(vidutinis metinis skaičius; tūkstančiais) Lentelė 5 1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000Iš viso 1852.7 1643.6 1659.0 1669.2 1656.1 1647.5 1586.0Vyrai 855.9 818.5 831.2 848.0 852.9 836.9 794.6Moterys 996.8 825.1 827.8 821.2 803.2 810.6 791.4
Išvada. Iš lentelės duomenų matome apie vis augantį bedarbių skaičių, didėjantį šalies nedarbo lygį. Taigi “Sūkurio” vienas iš tikslų ir yra naujų darbo vietų kūrimas, tad šis tikslas bus įgyvendintas pilnai.
Vartotojų rinkos segmentavimas
6 lentelė Jaunimo rinka Užsienio turistai Brandaus amžiaus žmonėsAmžius 18- 28 20- 40 40- 70Gyvenamoji vieta 60% Lietuvoje 100% atvykusiųjų 70% atvykusiųjų Apytikslės pajamos didelės 20%vidutinės 30%mažiau vidutinių 50% Didelės 90%mažos 10% didelės 80%mažos 20%Atvykimo tikslai Kelionės, mokslas, laisvalaikio praleidimas Poilsio, atostogų, pravažiuojantys turistai Pailsėti, atsipalaiduoti, draugų lankymasInteresai Pramogos, savarankiškumas, susipažinti su naujais žmonėmis Praplėsti akiratį, susipažinti su mūsų šalyje teikiamomis paslaugomis Poilsis, laiko praleidimasApsistojimo trukmė 1- 3 dienos 5 ir daugiau 4- 7 dienosProfesija Studentai, padavėjai, įvairių sluoksnių tarnautojai Įvairių profesijų darbuotojai Mokytojai, gydytojai, verslininkai
IŠVADA: iš lentelės matyti, kad dauguma turistų yra užsieniečiai, vyresnio amžiaus žmonės, turintys dideles pajamas, galintys sau leisti išlaidauti, pramogauti, atvykstantys pailsėti, arba verslo reikalais, apsistojantys keletui dienų, ar net ilgiau, įvairių profesijų, pradent paprastais valstybinių institucijų darbuotojais, baigiant pasiturinčiais verslininkais.Įmonės vieta
Įmonės pasirinkimo vieta yra labai svabus ir atsakingas momentas, nes tik atidarius ją reiškia, kad įsijungiai į konkurencinę kovą. Dažnai naudojamas metodas aptarnavimo zonai nustatyti yra laikas, kurį reikia sugaišti norint pasiekti įmonę pėsčiomis arba naudojantis transporto priemonėmis.Įmonę nusprendžiau kurti Zarasų mieste. Su miestu susisiekimas yra geras, dažnai važinėja autobusai. Dėl apgyvendinimo taip pat problemų neiškiltų, nes tebėra nors ir nedidelis , bet vis dar veikiantis viešbutis, kuriame galima apgyvendinti netik pavienius žmones, bet ir nedideles jų grupes.
Be viso to manau jog atvykėliams užsieniečiams patys Zarasai padarytų neblogą įspūdį, nes miestas yra įsikūręs prie Zaraso ežero, beto,ežero saloje dažnai vyksta įvairūs renginiai. Labai svarbu pažymėti tai, kad pats miestas yra prie pat Latvijos sienos, todėl svečiams iš Latvijos tai būtų labai patogus ir geras variantas.
Konkurencinė aplinka
Verslo sėkmė priklausys nuoto, kaip pavyks rasti prekėms rinkos nišą, todėl būtina ištirti konkurecinę aplinką. Labai svarbu yra domėtis įmonėmis (konkurentais) siūlančiomis panašių paslaugų. Svarbu yra pasirinkti tokias paslaugas, kad kuo mažiau būtų konkurentų su panašiais pasiūlymais.Bet konkurencija yra ir naudinga, nes taip pritraukiama daugiau klientų, nes jie suinteresuoti tiek teikiamų paslaugų kainomis, tiek ir jų kokybe. Todėl yra būtina domėtissavo konkurentais, ir niekur nė per žingsnį nuo jų neatsilikti, ir netgi atvirkščiai nors žingsneliu juos pralenkti.2001 m. Lietuvoje buvo 74 kelionių agentūros, 298 turizmo agentūros, apgyvendinimo kaimo turizmas 202.
Konkurentų analizė Lentelė 7Įmonės pavadinimas Grūda Bus Tour SūkurysĮmonės tipas UAB UAB UABVieta M. K. Čiurlionio 9, Vilnius Tilžės 109, Šiauliai Vilniaus 12, ZarasaiTelefonai 62 34 20 43 97 87 Dydis Vidutinė Didelė VidutinėDarbuotojų skaičius 7 22 6Aptarnavimo lygis Aukštas Aukštas AukštasReklama “Lietuvos rytas”, bukletai, ant transporto priemonių “Lietuvos rytas”, bukletai, ant transporto priemonių “Lietuvos rytas”, bukletai, ant trnsporto priemoniųRėmimas Lanksti nuolaidų sistema Lanksti nuolaidų sistema Lanksti nuolaidų sistemaPaslaugų asortimentas Ekskursijos po Lietuvą ir baltų žemes, pažintinė kelionės po Europą Poilsis Lietuvoje, pažintinės poilsinės kelionės po Europą Pažintinės poilsinės kelionės poLietuvą
Konkurentų privalumai ir trūkumai Lentelė 8Įmonės pavadinimas Grūda Bus Tour Sūkurys
Trūkumai Reklamos ir informacijos stoka Nėra filialų kituose miestuose Nauja agentūra, reklamos stoka.Privalumai Platus paslaugų asortimentas,pastovūs klientai, atstovybės Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje Platus paslaugų asortimentas, nuosavas, transportas, pastovūs klientai. Kokybiškos paslaugos, platus jų asortimentasTurizmo produktasLietuva, per kelerius paskutinius metus įsijungusi į keletą tarptautinių projektų, sudaro sąlygas bei galimybes užsienio ir vietiniams turistams susipažinti su vertybėmis, kurios garsina Lietuvos vardą ir išskiria ją iš kitų tarpo. Tai kultūrinio turizmo projektai: “Baroko kelias”, “Gintaro kelias”, “Šilko kelias”. Kultūrinis – istorinis Lietuvos paveldas leidžia pasiūlyti turistams aplankyti senamiesčius ir pilis, bažnyčias ir vienuolynus, išlikusius ir restauruotus dvarus, Lietuvos valstybingumo vietoves.Lietuva gali pasigirti ir savo gamta, jos natūralumu bei grožiu. Miškai, ežerai, upės, jūra įdomi geomorfologinė struktūra ir estetiškai vertingas kraštovaizdis, tinkamas turizmui, sudaro dagiau kaip trečdalį visos šalies ploto.Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, kuriuose palankiausios ir įspūdingiausios sąlygos turizmui vystyti.Siekdamas įgyvendinti savo verslo planą aš stengsiuosi išnaudoti savo šalies kultūrinį bei gamtinį potencialą. Todėl rengsiu pažintines bei poilsines keliones, stengdamasis žmones supažindinti artimiau su savo kraštu.
MARKETINGO STRATEGIJA
MARKETINGO TIKSLAI IR STRATEGIJA Lentelė 9Tikslai Strategija Įgyvendinimo būdaiPelno didinimas tolimoje perspektyvoje PASLAUGA(unikalios ar modifikuotos paslaugos) Gerinti paslaugų kokybę, naudoti veiksmingą techniką, kurti naujas paslaugasSkolų išmokėjimas bankui KAINA(žemos kainos politika) Kaina neturi būti pernelyg aukšta. Ji turi būti prieinama ir tiems klientams,kurių pajamos mažesnėsĮsitvirtinti rinkoje PATEIKIMAS(optimalių tarpininkų pateikimo strategija) Reikia pastoviai atnaujinti inventorių, interjerą. Darbuotojų kvalifikacijos reguliarus tobulinimas bei kultūros lygio kilimasIeškoti naujų klientų RĖMIMAS Organizuoti įvairią reklamą, taikyti įvairias nuolaidas
IŠVADA: pagal šią lentelę matome kokiai strategijai teiksime pirmenybę, kurią lengviausia įgyvendinti ir gauti didžiausią pelną. Taigi aš pirmiausiai įgyvendinsiu paslaugų strategiją tuo pasiekdama gerų rezultatų. Didinsiu paslaugų įvairovę, kokybę ir už tai gaudama pajamas, teiksiu prioritetą kainai (taikysiu nuolaidas) ir pan. Sėkmingai sureguliavus vieną strategiją, palaipsniui pereisiu prie sekančios, lentelėje pažymėtos strategijos. Tai leis plėsti pelningai ir sėkmingai verslą.
MARKETINGO BIUDŽETAS
Tam, kad mano verslo planai virstų realybe yra labai svarbu sudaryti marketingo biudžetą. Jisai susideda iš išlaidų: tirti rinkai skatinti pardavimą reklamai
MARKETINGO BIUDŽETO PROJEKTAS Lentelė 10Išlaidų rūšys Išlaidos . (Lt.)Rinkos tyrimas:apklausaanketosužsakymas tyrimų institutui 600050001500Rėmimasnuolaidos 22000Reklamadaiktinėmasinėse informacijos priemonėse 1500
Iš viso: 36000
IŠVADA: iš lentelės, kas yra svarbiausia įmonei tai rinkos tyrimas, nuolaidos ir reklama.
REKLAMOS PRIEMONIŲ RŪŠYS Lentelė 11Reklamos priemonės Išlaidos (Lt.)
BukletaiKortelės vizitinėsIškabaInternetas
500500500
Iš viso: 1500
IŠVADA:pagrindinė įmonės reklama yra internete, o bukletai ir vizitinės kortelės yra skirtos įmonės klientams.
Funkcijos
Turizmo agentūroms nėra labai svarbios ,patalpos kuriose ji yra įsikūrusi, praktiškai agentūra gali būti įkurta netgi bute. Svarbiausia turizmo įmonei yra komunikacijos priemonės, nes dažniausiai su klientais yra bendraujama telefonu, internetiniu paštu arba faksu. Turizmo įmonei – svarbiausia komunikacinės priemonės, nes be jų ji kaip be rankų.Turizmo įmonei svarbu transporto paslaugos. Dažniausiai įmonės turi savo transportą kuriopaslaugomis naudojasi jos klietai, o jeigu taip nėra tai tuomet įmonė turi tartis su kitomis įmonėmis kurios teikia būtent transporto paslaugas. Taigi transporto įmonės savininkas yra paslaugų tiekėjas turizmo įmonei.Manau jog mano įmonei teks bendradarbiauti su transpoto paslaugas teikiančia įmone, nes neplanuoju turėti nuosavų autobusų. Žinoma automobilis pavieniams keliautojams, nuvežti į oro uostą ar viešbutį, privalo būti kiekvienoje turitinėje įmonėje, todėl tenka turėti savo vairuotoją.
Personalas
Visus darbus įmonėje atlieka žmonės, todėl labai svarbu, koks bus kolektyvas.Turizmo agentūrai labai svarbu, kad joje dirbantys žmonės būtų komunikabilūs, draugiški, pasiruošę padėti vieni kitiems, kad klientams sudarytų darnios komandos įspūdį.
Direktorius
BuhalterisVadybininkas Valytoja
Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2000
Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų. WTTC (Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos) ir WEFA duomenimis 1999 metais kelionių ir turizmo industrija generavo 11 procentų globaliojo BVP (3575 milijardus USD), 8 procentus (200 milijonų) darbo vietų Pateikiame ir keletą pagrindinių 2000 metų Lietuvos tarptautinį turizmą apibūdinančių skaičių:
• Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.; • Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.; • 3,6 milijono Lietuvos gyventojų buvo išvykę į užsienį, 4 % daugiau nei 1999 m.; • Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijardą litų, 34 % mažiau nei 1999 m. Nors ir nėra džiuginantys šie bendrieji skaičiai, bet juos nagrinėjant detaliu, galima pastebėti ir teigiamų poslinkių. Po keletos metų smukimo pradėjo augti svečių iš Lenkijos ir Vokietijos skaičius. Pastoviai daugėja svečių iš Skandinavijos, ypač Suomijos. Pagal atvykusiųjų į Lietuvą lankytojų skaičių Rusija užleido pirmąją vietą Latvijai.Atvykstamasis turizmasŠiemet. į Lietuvą atvyko 4,1 milijono užsieniečių, jų skaičius lyginant su 1999 metais, sumažėjo 8 %. Šį sumažėjimą iššaukė lankytojų iš NVS šalių sumažėjimas. Be NVS šalių, užsieniečių skaičius išaugo beveik 6 %.Daugiausia lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių: 1,384 milijono iš Latvijos, 1,14 milijono iš Rusijos, 682 tūkstančiai iš Baltarusijos, 243 tūkstančių iš Estijos ir 216 tūkstančiai iš Lenkijos, 97,5 tūkstančiai iš Vokietijos. Lentelė 12 Vienetai 1996 1997 1998 1999 2000ATVYKSTAMASIS TURIZMAS Lankytojų Tūkst. 3497 3702 4287 4454 4092Turistų (nakvojantieji lankytojai) Tūkst. 832 1012 1416 1422 1083Vienadieniai lankytojai Tūkst. 2668 2690 2871 3032 3009Kruizų keleiviai Tūkst. Lankytojai PAGAL REGIONUS (96 – 98 užsieniečių kolektyvinėse apgyv. įmonėse)Afrika Tūkst. 0.2 0.2 0.2 0,7 1Amerika Tūkst. 11 12 15 24 25Europa Tūkst. 238 268 284 4414 4045Azija, Australija ir Okeanija Tūkst. 5 6 8 15 21LANKYTOJAI PAGAL TRANSPORTO RŪŠĮ Oro Tūkst. 111 139 135 145 158Geležinkelio Tūkst. 828 863 1124 1105 642Kelių Tūkst. 2488 2636 2954 3137 3212Jūrų Tūkst. 70 64 74 67 80TURISTAI PAGAL APSILANKYMO TIKSLĄ Poilsis, rekreacija, atostogos Tūkst. 183 169 395 408 237Biznis, profesiniai Tūkst. 357 348 294 336 337Giminių, draugų lankymas Tūkst. 377 539 583 360Kiti Tūkst. 292 118 187 94 149NAKTYS IR BUVIMO TRUKMĖ Užsieniečių nakvynių Viešb. Tūkst. 484 527 626 591 570Užsieniečių nakvynių AĮ Tūkst. 901 864 1034 998 966Lietuvos gyventojų nakvynių Viešb. Tūkst. 287 312 352 309 293Lietuvos gyventojų nakvynių AĮ Tūkst. 2833 2609 2859 2579 1987VBT šalyje Naktų 9.0 8.3 9.0 9.0 6.0VBT apgyvendinimo įstaigose Naktų 5.9 5.1 5.5 5.3 4.7IŠVYKSTAMASIS TURIZMASKelionių į užsienį Tūkst. 2864 2981 3241 3482 3632APGYVENDINIMAS Numerių skaičius Viešb. 4703 4774 4973 5223 5351Lovų skaičius Viešb. 9007 9168 9442 9613 9876Užimtumo koeficientas (lovų) % 24 27 28 25 23TURIZMO MOKĖJIMAI Tarptautinio turizmo pajamos Mil. Lt 1262 1438 1838 2202 1565Tarptautinio turizmo išlaidos Mil. Lt 1063 1110 1169 1364 1012Tarptautinio keleivių pervežimo pajamos Mil. Lt 117 157 176 165 154Tarptautinio keleivių pervežimo išlaidos Mil. Lt 17 49 49 35 33NACIONALINĖ SĄSKAITYBA IR PREKYBA Bendrasis Vidaus Produktas (BVP) Mil. Lt 31569 38340 42990 42535 *44900Eksportas Mil. Lt 13420 15441 14842 12015 15391Importas Mil. Lt 18235 22577 23174 19338 21851BVP žmogui Lt 8510 10347 11611 11514 *12135Paslaugos Mil. Lt 3190 4127 4436 4366 4235* prognozės, Viešb.: viešbučiai; AĮ: kolektyvinės apgyvendinimo įmonės; VBT: vidutinė buvimo trukmė
Prioritetinių Lietuvos turizmo rinkų identifikavimas ir 2001 metų rinkodaros planas
Bendroji turizmo apžvalgaTurizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų. WTTC (Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos) ir WEFA duomenimis 1999 metais kelionių ir turizmo industrija generavo 11 procentų globaliojo BVP (3575 milijardus USD), 8 procentus (200 milijonų) darbo vietųTurizmas yra viena iš prioritetinių Lietuvos ūkio šakų, kurios plėtojimo kryptys ir prioritetai nustatyti Nacionalinėje turizmo plėtros programoje bei jos įgyvendinimo 2000 – 2002 m. priemonėse. 2000 m. turizmo sektoriuje veikė beveik 350 kelionių ir turizmo agentūrų, 521 įmonė teikė apgyvendinimo paslaugas, apie 5000 įmonių teikė maitinimo paslaugas, 120 asmenų teikė kaimo turizmo paslaugas, veikė 22 turizmo informacijos centrai ir apie 600 gidų teikė ekskursijų paslaugas. Dauguma paslaugų sferos objektų koncentruojasi didžiausiuose šalies miestuose ir čia paslaugų kokybės lygis geriausiai atitinka turistų poreikius. 2000 metais turizmo sektoriuje dirbo 71 tūkst. darbuotojų. 2000 metais Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.. Didžiąją dalį užsienio vienadienių lankytojų sudaro kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos bei Latvijos gyventojai. Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.. Turizmo paslaugų eksportas sudarė 8 % viso bendrojo Lietuvos eksporto. 3,6 milijono Lietuvos gyventojų 2000 m. buvo išvykę į užsienį ir tai 4 % daugiau nei 1999 m. Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijardą litų, 34 % mažiau nei 1999 m.Rinkų apžvalgaIki nepriklausomybės atgavimo Lietuva buvo beveik uždara užsienio turizmui. Vėliau, pasikeitus situacijai, atsirado ryškus vakarų rinkų susidomėjimas Lietuva. Šis susidomėjimas palaipsniui mažėjo dėl neišvystytų turizmo paslaugų, pasiekiamumo, mažų rinkodaros galimybių. Pastaraisiais metais gerėjant paslaugų kokybei, susisiekimui, daugėjant turistinės informacijos apie Lietuvą, pastebimas šių rinkų „grįžimas“. Tuo būdu, vyksta rinkos restruktūrizavimas iš NVS šalių į kitas pasaulio šalis. Kaip ir kitur užsienyje, taip ir Lietuvos pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys. Turistų srautų kryptys priklauso ne tik nuo šalies turistinio produkto išvystymo, bet ir nuo kaimyninių šalių ekonominio išsivystymo skirtumų, vartojimo kainų lygio. Tai ypač pastebima iš vienadienių lankytojų krypčių.
Prioritetinių rinkų identifikavimasAtsižvelgiant į apsilankančių Lietuvoje užsieniečių skaičių, svečių bei jų nakvynių skaičių apgyvendinimo įmonėse, vidutines turistų išlaidas bei kitimo tendencijas, Lietuvos pasiekiamumą, Lietuvos įvaizdį, prioritetinėms Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkoms priskiriamos Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Suomija. Tai rinkos, su kuriomis yra geras arba patenkinamas susisiekimas ir, kuriose Lietuva yra žinoma. Visos šios rinkos, išskyrus Rusiją, pastaruoju metu yra ženkliai augančios. Su šiomis rinkomis reikia dirbti sistemingai, kreipiant į jas daugiausiai dėmesio. Taip pat svarbios turizmo rinkos yra Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, Estija, Italija, Norvegija, Prancūzija, Izraelis. Jos yra labiau nutolusios ir susisiekimas su jomis blogesnis, o ir Lietuva jose mažiau žinoma, todėl čia reikia skirti didesnį dėmesį į bendrąjį Lietuvos bei jos turizmo produkto pristatymą. Reikėtų atkreipti dėmesį į atsigaunančias turistiniu požiūriu Centrinės Europos šalis. Iš nutolusiųjų rinkų perspektyviausios yra JAV ir Japonija, taip pat nereikia užmiršti ir kitų Pietryčių Azijos šalių.Rinkodaros priemonėsLietuvos turizmo rinkodaros veikla vykdoma nacionaliniame, regioniniame, savivaldybių bei privačių verslo subjektų lygmenyje. Sudaromi Lietuvos turizmo rinkodaros metiniai planai, kurie kartu aptariami su apskričių, savivaldybių, turizmo asociacijų atstovais. Turizmo rinkodaros veiksmų prioritetai:• Dalyvavimas pasaulinėse, regioninėse, vietinėse turizmo mugėse; • Turistinės literatūros leidyba; • Turizmo rinkodaros projektų vykdymas. Riboti valstybės finansiniai ištekliai neleidžia vykdyti aktyvios rinkodarinės veiklos ir šalies, ir regionų mastu. 2000 m. Lietuvos valstybė šiai veiklai skyrė tik apie 0,5 mln. lt. Užsienyje veikia du Lietuvos turizmo informacijos centrai: Rusijoje – Maskvoje (įkurtas 2000-jų metų vasarą) ir Vokietijoje – Miunsteryje (įkurtas 2000-jų metų kovo mėn. kartu su Latvijos ir Estijos nacionalinėmis turizmo administracijomis). Per metus išleidžiama 6-8 nacionaliniai turizmo informaciniai leidiniai. Kasmet Lietuva dalyvauja 10-12 tarptautinių turizmo mugių. Vykdomos turizmo verslo misijos Lietuvoje ir užsienyje, organizuojami pažintiniai turai po Lietuvą užsienio žurnalistams, turizmo verslo atstovams, o taip vykdomi įvairūs turizmo rinkodaros projektai, kaip „Alaus kelias Lietuvoje“, „Panemunių žiedai“ ir kiti. Atvykstamojo turizmo skatinimui, taigi ir produkto vartojimo augimui, tiesiogiai atsilieptų aktyvesnė ir tikslingai orientuota valstybės, savivaldybių ir verslo subjektų rinkodarinė ir reklaminė veikla šalyje ir užsienyje, „agresyvesnis” Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimas tarptautinėse turizmo rinkose.FINANSINĖ DALIS
.
PASLAUGŲ PARDAVIMO IR ĮPLAUKŲ PROGNOZĖS PER PIRMUS METUS
`Lentelė 13
Eil. Nr. Paslaugos pavadinimas Numatoma parduoti paslaugų per 1 mėn. (vnt.) Paslaugos 1 vnt. pirkimo išlaidos savikaina 1 žmogui, Lt Paslaugų pirkimo išlaidos per 1 mėn., Lt Antkainis su PVM už 1 vnt. PVM Grynasis antkainis už 1 vnt. (be PVM), Lt Realizacinės įplaukos už kelialapį, Lt Realizacinių įplaukų per 1 mėn. suma, Lt Grynasis realizuo-tas antkainis per 1 mėn. Lt PVM per 1 mėn. Lt Per metus % Suma už 1 vnt. Lt % Suma už 1 vnt.Lt Realizaci-nės įplaukos, Lt PVM per metus Lt Paslaugų pirkimo išlaidos Lt Gryna-sis reali-zuotas antkai-nis Lt1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 181. Senosios Lietuvos sostinės, 2 d. 2 kelionės –84 žm. 92 7728 15 13,8 18 2,5 11,3 105,8 8887,2 949,2 210 106644 2520 92736 113902. Aukštaitijos nac.parkas. 1 kelionė –42 žm. 122 5124 15 18,3 18 3,3 15 140,3 5892,6 630 138,6 70711 1663 61488 75603. Panemunės dvarai 5d. 2 kelionės –84 žm. 157 13188 15 23,55 18 4,24 19,31 180,55 15166,2 1622,04 356,2 181994 4274 158256 194644. Poilsis prie Vencavų ežero, 5 d. 1 kelionė – 42 žm. 418 17556 15 62,7 18 11,3 51,4 480,7 20189,4 2158,8 474,6 242272 5695 210672 259055. Pažink Lietuvą, 5 d. 1 kelionė – 42 žm. 700 29400 15 105 18 18,9 86,1 805 33810 3616,2 793,8 405720 9525 352800 433946. Palūšė – rojaus kampelis Lietuvoje, 4 d 2 kelionės – 84 žm. 169 14196 15 25,4 18 4,6 20,8 194,4 16329,6 1747,2 386,4 195955 4636 170352 20966 Iš viso: 87192 100275 10723,4 2359,6 1203296 28313 1046304 128679
TURIZMO PASLAUGŲ PARADVIMO IR ĮPLAUKŲ PROGNOZĖS PER ANTRUS IR TREČIUS METUS
Lentelė 14Eil.Nr. Per antrus metus Per trečius metus Paslaugos pavadinimas Numatomapar-duoti paslaugų (kelialapių vienetų) Paslaugos 1 vieneto pirkimo išlaidos savikaina 1 dalyviui,Lt Paslau-gų pirkimo išlaidos Lt Antkainis vienam paslaugos vienetui(su PVM) Lt PVM (18%) 1 paslaugos vienetui Grynasis antkainis(be PVM) 1 paslaugos vienetui,Lt 1 paslaugos vieneto kaina, Lt Realizacinės įplaukos,Lt Realizuotas grynasis antkainis (be PVM), Lt Numatoma parduoti paslaugų (kelialapių vienetų) Paslaugos 1 vieneto pirkimo išlaidos savikaina 1 dalyviui,Lt Paslaugų pirkimo išlaidos,Lt Antkainis vienam paslaugosviene-tui(su PVM) %/Lt PVM (18%) 1 paslaugos vienetui 1paslaugos vienetokaina,Lt Realizacinės įplaukos, Lt Grynasis antkainis (be PVM)1 paslaugos vienetui,Lt Realizuotas grynasis antkainis (be PVM), Lt1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 201. Senosios Lietuvos sostinė (2d) 1008 92 92736 15 2,5 11,3 105,8 106644 11390 1008 95 95760 15 2,6 109,2 11074 11,6 116932. Aukštaitijos nac. parkas 504 122 61488 15 3,3 15 140,3 70711 7560 1008 125 126000 15 3,4 143,7 144850 15,35 154733. Panemunės dvvarai 5d 1008 157 158256 15 4,24 19,31 180,5 181944 19464 1512 160 241920 15 4,3 184 241920 19,7 297864. Poilsis prie Vencavų ež/ (5d) 504 418 210672 15 11,3 51,4 480,7 242272 25905 1008 418 421344 15 11,3 480,7 484546 51,4 518115. Pažink Lietuvą, 5 d. 504 700 352800 15 18,9 86,1 805 405720 43394 504 700 352800 15 18,9 805 405720 86,1 433946. Palūšė – rojaus kampelis Lietuvoje, 4 d 1008 169 170352 15 4,6 20,8 194,4 195955 20966 1512 172 260064 15 4,6 197,8 299074 21,2 32054 Iš viso 1046304 1203296 128679 1497888 1686184 184211Komentaras: 7 eilutė gaunama 4*15% antkainis*18%PVM 8 eilutė gaunama 4*15% antkainis – 7 eilutė
ILGALAIKIS TURTAS
Lentelė 15Eil.Nr. Turto pavadinimas Poreikis vnt. Vnt. kaina Lt Įsigijimo išlaidos, Lt Naudingo veikimo trukmė mėnesiais Nusidėvė-jimas per mėnesį, Lt Nusidėvėjimas per metus, Lt
1 2 31 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Iš viso: 1400 38 456 456 4561. Baldai 2.1 Rašomasis stalas 4 400 1600 120 2,5 30 30 302.2 Darbo stalas 3 150 450 120 3,8 45 45 452.3 Spintelė 2 100 200 150 1,3 15,6 15,6 15,62.4 Kėdė 5 100 500 120 4,2 50 50 502.5 Kėdė 8 80 640 120 5,3 63,6 63,6 63,62.6 Sofa 1 300 300 120 2,5 30 30 302.7 Lentyna 1 80 80 200 0,4 4,8 4,8 4,82.8 Lentyna 2 100 200 200 1 12 12 122.9 Spinta 1 350 350 240 1,6 19,2 19,2 19,22.10 Staliukas 1 150 150 140 1,1 13,2 13,2 13,2 Iš viso: 3170 23,7 283 283 2833. Ūkio reikmenys 3.1 Praustuvė 1 300 300 120 2,5 30 30 303.2 Unitazas 1 200 200 120 1,7 20,4 20,4 20,43.3 Veidrodis 1 60 60 120 0,5 6 6 6 Iš viso: 560 4,7 56,4 56,4 56,44. Kitos priemonės 4.1 Seifas 1 300 300 240 1,3 15 15 154.2 Kompiuteris 2 2800 5600 24 233,3 2799 2799 –4.3 Telefono aparatas 2 150 300 60 5 60 60 604.4 Faksas 1 1100 1100 60 18,3 219 219 2194.5 Dauginimo aparatas 1 3000 3000 84 35,7 428 428 428 Iš viso: 10000 293,6 3521 3521 722IŠ VISO: 15130 360 4316 4316 1517
PRADINĖS IŠLAIDOS
Lentelė 16Eil.Nr. Išlaidų pavadinimas Suma Lt1 2 31. Ilgalaikis turtas 151302. Reklama (iškaba) 5003. Signalizacijos įranga 10004. Ryšių įranga 20005. Juridinės paslaugos 10006. UAB registravimas 5007. Firmos vardo patentavimas 148. Firmos vardo liudijimas 159. Firmos vardo paieška 410. Leidimas gaminti antspaudą 3411. Įmonės antspaudo eskizas 4012. Antspaudas 5013. Darbo saugos pažyma 1514. Buhalterinei apskaitai reikalingų blankų įsigijimas 20015. Raštinės reikmenys 15014. Kitos išlaidos 100015. Grynieji pinigai sąskaitoje banke ir kasoje 5000 Iš viso: 26652
FINANSAVIMO POREIKIAI IR ŠALTINIAI
Lentelė 17Eil. Nr. Poreikiai Suma Lt. Eil.Nr. Šaltiniai Suma Lt.1 2 3 4 5 61. Nekilnojamas turtas 1. Nuosavybė 1.1. Pastatai (patalpos) 2 800 1.1. Pinigai 2 4932. Įrengimai, baldai 25 399 2. Banko paskola 3. Remontas 4 000 2.1. ilgalaikė 40 0004. Pradinės prekių atsargos 794 5. Apyvartinis kapitalas 5 000 6. Kitos išlaidos 4 500 IŠ VISO: 42 493 IŠ VISO: 42 493
BANKO KREDITAS IR JO GRĄŽINIMO SĄLYGOS
Kreditorius: “Vilniaus bankas”Kredito terminas: 3 metaiKredito gavimo data: 2002 08 01Kredito grąžinimo pradžia: 2003 01 01Kredito grąžinimo pabaiga: 2006 08 01Kredito grąžinimo dažnumas: kas ketvirtįMetinė palūkanų norma: 12%Ketvirčio palūkanų norma: 3%
Siūomi užstatai paskolos grąžinimui Lentelė 18Eil Nr. Objektas Balansinė vertė Rinkos vertė1 2 3 4 1) Butas (2kamb) 60000 72000 1 2) Sausio 13 6 -102 2003 Vilnius 3) Plotas 33m2 4) Statybos metai – 1965
KREDITO GRĄŽINIMO GRAFIKAS
Lentelė 19 Skola Lt Planuojama grąžinti Lt Skola laikotarpio pabaigai Laikotar-pio pradžiai Palūkanos per ketvirtį Iš viso skola Palūkanos Iš viso 1 2 3 4 5 6 7 8Pirmieji metaiI ketvirtisII ketvirtisIII ketvirtisIV ketvirtis 40000400003600032000 120012001080960 41200412003708032960
400040004000 120012001080960 1200520050804960 40000360003200028000Iš viso: 12000 4440 Antrieji metaiI ketvirtis II ketvirtis III ketvirtisIV ketvirtis 28000240002000016000 840720600480 28840247202060016480 4000400040004000 840720600480 4840472046004480 24000200001600012000
Iš viso: 16000 2640 Tretieji metaiI ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis
1200080004000 360240120 1236082404120 400040004000 360240120 436042404120 800040000Iš viso: 12000 720 Skola bus baigta grąžinti trečiųjų metų trečiame ketvirtyje.
ŪKINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS
Lentelė 20 IšlaidosEil. Nr. Išlaidų pavadinimas Vnt. Sk. Per pirmus metus Per antrus metus Lt. Per mėnesį Per metus Lt. Per trečius metus Lt. Vienam vnt. Suma Lt. 1 2 3 4 5 6 7 81. Patalpų nuoma (m2) 35 90 3150 37800 37800 378002. Turto draudimas – – 75,65 907 648 5573. Nusidėvėjimas – – 360 4316 4316 15174. Palūkanos už kreditą – – 370 4440 2640 7205. Mokestis už gamtos teršimą – – 10,4 125 125 1256. Kelių mokestis (0,3%) – – 300,8 3610 3610 57667. Patalpų šildymas (m2) 35 4 140 1680 1680 16808. Darbo užmokestis – – 1800 21600 21600 300008.1 Įmonės vadovas 1 800 800 9600 9600 144008.2 Buhalteris 1 500 500 6000 6000 60008.3 Vadybininkas 1 500 500 6000 6000 96009. Socialinio draudimo mokestis – – 558 6696 6696 930010. Reklama – – 680 10160 10160 1016011. Komunalinės paslaugos: 11.1 Telefonas 2 150 300 3600 3600 360011.2 Faksas 1 400 400 4800 4800 480011.3 Elektra (kV) 200 0,27 54 684 684 68411.4 Karštas vanduo (m3) 1 13 13 156 156 15611.5 Šaltas vanduo (m3) 3 4 12 144 144 144 Iš viso: 8200,85 100404 98458 106928
PIRMŲJŲ VEIKLOS METŲ SĄMATA(PINIGŲ SRAUTAI)
lentelė 21Eil. Nr. Rodikliai Suma Lt Per mėnesį Per pirmus metus1 2 3 41. Įplaukos 1.1 Įplaukos už parduotas paslaugas 100275 12032961.2 Įplaukos už laikomas banko sąskaitoje lėšas 75 900 Iš viso: 100350 12041962. Išlaidos 2.1 Paslaugų pirkimo išlaidos 87192 10463042.2 Pridėtosios vertės mokestis (18%) 2359,6 283132.3 Ūkinės veiklos išlaidos 8200,85 100404 Iš viso: 97752,4 11750213. Bendras pelnas (įplaukos-išlaidos) 2597,6 291754. Pelno mokestis (24%) 623,4 70025. Grynasis pelnas 1974,2 221736. Grąžintas kreditas 1000 120007. Grynojo pelno likutis 974,2 101738. Grynosios pajamos 1334,2 144899. Rentabilumas 1,96 1,8
ANTRŲJŲ IR TREČIŲJŲ VEIKLOS METŲPINIGŲ SRAUTŲ PROGNOZĖ
Lentelė 22Eil. Nr. Rodikliai Suma Lt Per antrus metus Per trečius metus1 2 3 41. Įplaukos 1.1 Įplaukos už parduotas paslaugas 1203296 16861841.2 Įplaukos už laikomas banko sąskaitoje lėšas 75 900 Iš viso: 1203371 16870842. Išlaidos 2.1 Paslaugų pirkimo išlaidos 1046304 14978882.2 Pridėtosios vertės mokestis (18%) 28313 404212.3 Ūkinės veiklos išlaidos 98458 106928 Iš viso: 1173075 16452373. Bendras pelnas (įplaukos-išlaidos) 30296 418474. Pelno mokestis (24%) 7271 100435. Grynasis pelnas 23025 318046. Grąžintas kreditas 16000 120007. Grynojo pelno likutis 7025 198048. Grynosios pajamos 11341 213219. Rentabilumas 1,9 1,9Išvada: lentelėje matosi ,jog įmonės pelnas po truputį pradeda augti antrais ir tečiais metais .
PELNINGUMO LŪŽIO TAŠKAS Lentelė 23Eil. Nr. Rodikliai Veiklos metai pirmieji antrieji tretieji1 2 3 4 51. Realizacinės įplaukos, Lt 1203296 1203296 16861842. Paslaugų pirkimo išlaidos, Lt 1046304 1046304 14978883. Realizuoto antkainio suma, Lt 128679 128679 1842114. Bendrųjų pajamų koeficientas 0,11 0,11 0,115. Ūkinės veiklos išlaidos, Lt 100404 98458 1069286. Nenuostolingas pardavimas, Lt 912764 895073 972073
PROJEKTO PELNINGUMO SVYRAVYMŲ (RIZIKOS) ĮVERTINIMAS Lentelė 24Eil.Nr. Variantas/Rodikliai Veiklos metai I-ieji II-ieji III-ieji1 2 3 4 5
1.2.3.4.5.6.7.8.9.10. Pesimistinis variantasRealizacinės įplaukos be PVM LtPrekių pirkimo išlaidos savikaina LtRealizuoto antkainio suma LtBendrųjų pajamų koeficientasŪkinės veiklos išlaidos LtNenuostolingas pardavimas LtBendrasis pelnasLtPelno mokestisGrynasis pelnasGrynosios pajamos 1082966,4941673,6115811,10,09990363,6821487,626257,56301,819955,713040,1 1082966,4941673,6115811,10,09988612,2805565,727266,46543,920722,510206,9 1517565,61348099,2165789,90,09996235,2874865,737662,39038,728623,619188,9
1.2.3.4.5.6.7.8.9.10. Optimistinis variantasRealizacinės įplaukos be PVM LtPrekių pirkimo išlaidos savikaina LtRealizuoto antkainio suma LtBendrųjų pajamų koeficientasŪkinės veiklos išlaidos LtNenuostolingas pardavimas LtBendrasis pelnasLtPelno mokestisGrynasis pelnasGrynosios pajamos 1323625,61150934,4141546,90,121110444,41004040,432092,57702,224390,315937,9
1323625,61150934,4141546,90,121108303,8984580,333325,67998,125327,512475,1 1854802,41647676,8202632,10,121117620,81069280,346031,711047,334984,423453,1
1.2.3.4.5.6.7.8.9.10. Optimalus variantasRealizacinės įplaukos be PVM LtPrekių pirkimo išlaidos savikaina LtRealizuoto antkainio suma LtBendrųjų pajamų koeficientasŪkinės veiklos išlaidos LtNenuostolingas pardavimas LtBendrasis pelnasLtPelno mokestisGrynasis pelnasGrynosios pajamos 120329610463041286790,111004049127642917570022217314489 120329610463041286790,11984588950733029672712302511341 168618414978881842110,1110692897207341847100433180421321
Komentaras: optimistinis variantas +10%, pesimistinis variantas -10% nuo optimalaus varianto.
BENDRA IŠVADA
Turizmas – tai prioritetinė ūkio šaka ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Ji kasmet vis plečiasi ir į ją įsitraukia vis daugiau žmonių. Atsižvelgdamas į tai, į savo asmeninę patirtį, sugebėjimus bei finansines galimybes nutariau steigti savo turizmo agentūrą. Svarbiausias mano agentūros tikslas – sukurti tokias paslaugas, kurios turėtų didelę paklausą ir stengtis išnaudoti kuo mažesnius gamybos kaštus. Prie kitų savo firmos tikslų priskirčiau:• Populiarinimas;• Aukštas aptarnavimo lygis;• Kelionių maršrutų plėtimas;• Kitų paslaugų plėtimas ir gerinimas;;• Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas tolimesnėje ateityje ir kt.Visi išvardinti ir dar kai kurie nepaminėti tikslai nurodo kelionių agentūros “Sūkurys” veiklos kryptį, vienija ir buria kolektyvą, taupo laiką ir kitus resursus. Jei mums pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus – mūsų išlikimas turizmo versle taps ilgalaikis. To padės pasiekti klientai, kurių poreikiai ir reikalavimai dažniausiai atsispindi mūsų tikslus. Stengsimės aptarnauti kuo įvairesnio amžiaus ir įvairių pomėgių klientus, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio. Po kelerių veiklos metų tikimės gerai įsitvirtinti turizmo rinkoje, kurti kuo daugiau įdomesnių, patrauklesnių, kokybiškesnių ir vidutinių kainų kelionių. Dirbdami darbuotojai kasmet kels savo kvalifikaciją, įgys vis daugiau patirties ir sugebės patenkinti net pačių įnoringiausių klientų poreikius.