transporto organizavimas logistikoje

Vadybos fakultetas
Ekonomikos ir vadybos katedra

TRANSPORTO ORGANIZAVIMAS LOGISTIKOJE
Logistikos dalyko referatas

Rietavas, 2007

TURINYS

ĮVADAS 3
1. IŠORINĖ TRANSPORTO SISTEMOS 4
1.1. Automobilių transportas 4
1.2. Geležinkelio transportas 7
1.3. Vandens transportas 9
1.4. Vidaus vandenų transportas 9
1.5. Upių transportas 9
1.6. Jūrų transportas 10
1.7. Oro transportas 12
1.8. Kombinuotasis transportas 15
1.9. Vamzdynų transportas 15
2. VIDAUS TRANSPORTO SISTEMA 16
IŠVADOS 18
INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 19

ĮVADAS

Nusprendžiau panagrinėti temą „Transporto organizavimas logistikoje“. Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yra fokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, dėl kurios produktai ir informacija keliauja tiekimo grandine pas vartotojus. Logistikos proceso esmė – produkto keliavimas tiekimo grandine kartu su savalaike informacija, valdančia šį procesą. Manau ši tema yra gana aktuali, nes kiekvieną dieną yra paimami iss pakrovimo vietos ir pristatomi kroviniai. Transportavimas vienas is svarbiausių elementų logistikoje.
Referato tikslas – susipažinti su transportavimu logistikoje. Darbo uždaviniai būtų:
1. susipažinti su transportavimo sistemomis,
2. panagrinėti kokie privalumai ar trūkumai yra gabenant krovinius oru, vandeniu, keliais, vamzdynu,
3. susipažinti su vidaus transporto sistemos tikslais ir uždaviniais.

1. IŠORINĖ TRANSPORTO SISTEMOS

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra žaliavų, medžiagų, pus¬gaminių ir pagamintos produkcijos bei prekių perkėlimas (gabenimas) erdvės ir laiko požiūriu iš vienos vietos į kitą. Šiam tikslui yra pasitelkiamos trans¬porto sistemos. Verslo logistikoje transporto sistemos skirstomos į dvi grupes:
o Vidaus trransporto sistema
o Išorės transporto sistemos
Išorės transporto paskirtis – krovinių gabenimas nuo tiekėjo iki įmo¬nės ir iš įmonės iki klientų (rinkos). Parenkant vienokią arba kitokią gabeni¬mo sistemą, yra būtina atsižvelgti į vertinimo kriterijus(teisiniai, kaštų, našumo kriterijai ir infra¬struktūra), kuriuos tik iš dalies lemia įmonės.
Išorės tr

ransporto sistemai priklauso:
o automobilių transportas;
o geležinkelių transportas;
o jūrų transportas;
o oro transportas;
o vamzdynų transportas;
o kombinuotasis transportas.

1.1. Automobilių transportas

Tai labiausiai paplitęs transportas ir ekonomiškiausias gabenant krovinius artimais ir vidutiniais atstumais.

Pagrindinė teigiama automobilių transporto savybė – jo manevringumas, t.y. galimybė sutelkti reikalingą transporto priemonių skaičių ten, kur yra poreikis. Automobiliais prekės gabenamos palyginti dideliais greičiais.

Transporto grandinėje automobiliai visada yra pirmutinė ir paskutinė grandinės dalis. Kadangi automobilių kelių tinklas yra tankiausias ir praktiškai pasiekia kiekvieną tiekėją ir gavėją, tai trumpais ir vidutiniais gabenimo atstumais automobiliai yra pagrindinė transporto priemonė gabenti krovinius “nuo durų iki durų”, o tada nereikia papildomai prekių perkrauti.

Gabenant automobiliu, galima priderinti važiavimo greitį prie kelio sąlygų ir išvengti prekių sudaužimo, sulaužimo ar kitokio sugadinimo. Automobilyje prekės yra nuolat prižiūrimos vairuotojo ar ekspeditoriaus, todėl užtikrinamas jų gabenimo saugumas, išskyrus atviro pllėšimo atvejus.

Automobilių transportas ypač naudingas, kai prekes reikia tiekti ritmingai, t.y. kai kroviniai turi būti pristatomi pagal grafiką.

Automobilių transporto trūkumams galima priskirti:
1) palyginti maža automobilių keliamoji galia. Vienu metu krovininiu automobiliu leidžiamo pervežti krovinio svoris reguliuojamas pagal automobilio konstrukciją, kelio konstrukciją ir kelio dangos pobūdį. Nevienodi svorio apribojimai yra vasaros ir žiemos sąlygomis. Tai reguliuoja kiekviena valstybė ir tarptautiniais susitarimai;
2) sąlygiškai dideli krovinio pervežimo tarifai, nes palyginti nedidelis vienos važtos krovinys reikalauja didelių transportavimo išlaidų krovinio vienetui.
3) eismo trukdymus;
4) atmosferos poveikio įtaką;
5) apribojimus vežant pavojingus kr

rovinius;
6) ribotą transporto priemonės tūrį;
7) teisinius apribojimus.
Pagrindiniai automobilių transporto privalumai:
o didelis lankstumas krovinių priėmimo, išdavimo ir gabenimo ter¬minų bei transporto priemonės pakeitimo požiūriu;
o galimybė pristatyti krovinius nuo durų iki durų;
o galimybė paskirstyti krovinį 24 valandų laikotarpiu;
o reliatyviai didelis greitis;
o reliatyviai mažos prastovos ir laukimo trukmė;
o reliatyviai maža gabenimo rizika;
o racionalios regiono aptarnavimo paslaugos;
o specialaus transporto panaudojimo galimybės (refrižeratoriai, cis¬ternos, silosai, sunkiasvorių krovinių gabenimas).
Techninėje literatūroje yra daug įvairių automobilių transporto klasi¬fikavimo būdų. Tačiau paprastai automobilių transportas yra skirstomas į 3 grupes:
o kombinuotojo tipo automobiliai (300-600 kg kroviniams vežti);
o lengvieji sunkvežimiai (iki 3t kroviniams vežti);
o sunkvežimiai.
Sunkvežimiai bene svarbiausia ir labiausiai paplitusi transporto prie¬monė, skirta kroviniams gabenti tolimais maršrutais. Prie jų gali būti ka¬binamos priekabos, kurios sudaro autotraukinį. Autotraukiniai skirstomi į automobilius su priekabomis ir automobilius-vilkikus su puspriekabė¬mis. Automobilių transporto frachto kaina priklauso nuo, krovinio gabenimo atstumo, krovinio svorio, krovinio rūšies.
Pagal atskiras krovinių rūšis paprastai skaičiuojamos 100 kg svorio krovinio išlaidos, kurios skirstomos į penkias svorio kategorijas.
Gabenant krovinius per ES šalis arba tranzitu per trečiąsias šalis, nu¬statyta dvišalė tarifų marža (privaloma maksimali arba minimali norma su galimu didėjimo arba mažėjimo krypties nuokrypiu – daugiausia sudaro 23 %). Kitais atvejais, skaičiuojant tarifus ne ES šalyse, nėra jokių tarifų apribojimų.
Ekspedicijos arba individualūs savininkai, gabenantys krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais, privalo nustatyta tvarka įsigyti leidimą (licenciją). Licencijų išdavimo tvarka atskirose Europos valstybėse šiek tiek skiriasi, ta¬čiau gabenant krovinius tarptautiniais ma
aršrutais visoje Europoje galioja vie¬nodos taisyklės, kurias nustatė 1956 metais Ženevoje pasirašyta konvencija „Dėl tarptautinio prekių gabenimo keliais sutarties” (CMR = Conventio relati-ve an Contract de transport international dės merchandises car route).
Sutarties dalyvės šiuo metu yra beveik visos Europos šalys. Konvenci¬joje numatytas:
o krovinių vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas;
o vežėjo atsakomybė už krovinį;
o pretenzijos ir ieškiniai;
o kelių vežėjų atliekamas gabenimas.
Todėl kroviniams gabenti tarptautiniais maršrutais yra reikalingi CMR tarptautiniai važtaraščiai. Šie važtaraščiai patvirtina, kad pagal CMR kon¬vencijos sąlygas gabenimas yra susitarimo dalykas.
Automobilių transporto panaudojimo kroviniams gabenti efektyvumo didinimą galima pasiekti tokiomis priemonėmis:
o gerinant automobilių transporto apkrovą, mažinant tuščių reisų skaičių pagal besikooperuojančių įmonių informacijos sistemas;
o intensyvinant reisų planavimą ir transporto komunikacijos priemonių panaudojimą;
o redukuojant mažėjančius ekspedicijų pervežimus individualių savi¬ninkų pervežimais.
Automobilių transporto plataus panaudojimo kliūtys yra tokios:
o didelė kelių apkrova;
o tranzito ribojimas;
o nevienoda transporto priemonių apkrova;
o gero organizavimo ir ryšių stoka tarp vežėjų šalies viduje ir tarp¬tautiniu mastu.

1.2. Geležinkelio transportas
Geležinkelių transportas yra sausumos arba antžeminio transporto tipo rūšis. Jis pasižymi tuo, kad greitai pristato krovinius dideliais atstumais. Geležinkeliui mažą įtaką turi gamtinės sąlygos ir gamtos jėgų poveikis. Kadangi geležinkelio traukos mašinos turi didelio galingumo variklius, tai vienu metu traukinio sąstate gali būti keliasdešimt vagonų, kuriuose telpa apie 3-4 tūkst. tonų krovinio.
Vagonuose galima vežti įvairaus tipo krovinius, nuo smulkių biriųjų medžiagų (smėlis, skalda, akmens anglis, grūdai), skysčių – iki įvairiausių di

idelių gabaritų prekių. Vienu metu gabenant didelius prekių kiekius, susidaro palyginti mažos transportavimo išlaidos prekės vienetui.
Nutiesus nuo pagrindinės magistralės šalutines bėgių atšakas iki prekių siuntėjo ir prekių gavėjo sandėlių, galima krovinį pristatyti “nuo durų iki durų” ir išvengti papildomo krovinio perkrovimo iš vienos transporto rūšies į kitą. Visa tai yra geležinkelio pranašumai, palyginti su kitomis transporto rūšimis.
Greta to, geležinkelių transportas turi ir trūkumų. Pagrindiniai yra šie:
1) gabenant geležinkeliu, prekės, pagamintos iš trapių medžiagų, turi būti papildomai įpakuotos, o tai didina prekių gabenimo išlaidas;
2) kadangi geležinkelio magistralinės linijos išdėstytos spindulio tinklo forma, tai mazginėse stotyse tenka performuoti traukinių sąstatus, nukreipiant atskirus vagonus į formuojamą konkrečios linijos sąstatą. Stotyse stumdomi vagonai tarpusavyje daužosi, ir prekės gali būti pažeidžiamos. Yra net nustatytos prekių sugadinimo gabenant geležinkeliu normos, kurios vadinamos natūraliais gabenimo nuostoliais;
3) ne visose teritorijose yra vienodo tankumo geležinkelių tinklas, ir ten, kur jo apskritai nėra, tenka naudoti kitas transporto rūšis, kurios gali brangiau kainuoti.
4) kol geležinkelio stotyse suformuojami ar performuojami traukinių sąstatai ir surenkami vagonai konkrečios krypties sąstatui, sugaištama laiko. Prekės judėjimas sustoja. Didėja gabenimo trukmė ir kaštai. Be to, atsiranda galimybė vogti prekes iš vagonų. Vagonai saugomi. Susidaro papildomų saugojimo išlaidų;
Pasirinkimą vienetinius ir masinius krovinius vežti geležinkeliu lemia tankus geležinkelio atšakų tinklas ir gera techninė bazė – krovimo įrenginiai, vagonų įvairovė.
Pagrindiniai geležinkelio privalumai:
o nepriklausomybė nuo automobilių transporto;
o nepriklausomybė nuo eismo uždraudimo keliais sekmadieniais ir švenčių dienomis;
o galimybė vežti įvairiarūšius krovinius, įskaitant didelio svorio ir apimties, taip pat masinius krovinius;
o nežymūs apribojimai vežant pavojingus krovinius;
o galimybė vežti stambias ir didele verte turinčias siuntas, kaip že¬mės ūkio mašinas, įvairias transporto priemones, įskaitant ir kari¬nę techniką;
o nedidelės kainos gabenant krovinius dideliais atstumais;
o reliatyviai saugi gabenimo priemonė;
o reliatyviai patikima gabenimo priemonė atsižvelgiant į aplinkos apsaugą;
o galimybė gamybinėms įmonėms įsirengti geležinkelio atšakas. Geležinkelis kartu su privalumais turi ir trūkumų:
o tvirtas eismo planų sudarymas;
o pagrindinės įmonės monopolija;
o gana nemaži gabenimo tarifai;
o neefektyvus gabenimas trumpais atstumais (vagonų ploto ir tūrio panaudojimas palyginti su automobilių transportu).
Visa geležinkelio sistemos veikla nukreipiama taip, kad butų kuo geriau ir efektyviau panaudojamos šios transporto rūšies savybės ir pra¬našumai.
Šiuo metu į geležinkelio sistemą įeina šios sritys:
o kombinuotasis gabenimas. Pagreitinta atskirus punktus jungiančių linijų statyba, kur numatoma ilgalaikė perspektyva -ypač tarptautinio gabenimo.
o krovinių gabenimas Europos geležinkeliais (Eurail Cargo); Garantuotas Europos ekonomikos centrų sujungimas (iki 1500 km) su nacionaline Inter Cargo sistema.
o vienetinių krovinių gabenimas. Tinklo sukūrimas, kuris nacionaliniu mastu galėtų sujungti 40 didelių krovinių centrų. Šie centrai bus be tarpinių perkrovų.
o cargo 2000. Šios sistemos pagrindą sudaro naujai sukurti vidutinio dydžio kontei¬neriai (cargo box), gabenami pagrindiniu maršrutinių traukinių sistemos gele¬žinkeliu esant automatizuotai perkrovos sistemai. Kroviniai surenkami ir išvežiojami automobilių transportu.
o gabenimas ištisais sąstatais.Naudojama klasikiniams kroviniams gabenti.
Krovinių gabenimo tvarka geležinkeliu yra nustatoma kiekvienoje valstybėje gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais, jei tai nėra ribojama ypatingomis nuostatomis.
Tarptautinis krovinių gabenimas geležinkeliu yra reglamentuojamas tarptautinės prekių gabenimo geležinkeliu konvencijos „CIM (Convention į internationale de transport de marchandises par chemnis de fer)”. Kroviniams gabenti yra reikalingas tarptautinis važtaraštis CIM, kuris reglamentuoja geležinkeliu vežamų krovinių apsaugą iki jų pristatymo į paskyrimo vietą. Geležinkelio darbo efektyvumą galima didinti tokiomis prie¬monėmis:
o tobulinant kompiuterinę traukinių valdymo sistemą (Computer Integrated Railroading ČIR);
o tobulinant vagonų ir ištisų sąstatų keliamosios galios panaudojimą;
o įvedant neefektyvių maršrutų valdymą.
Geležinkelis šiuo metu, palyginti su kitomis transporto prie¬monėmis, turi ne tokius ryškius tinkamumo požymius. Nors jis naudoja¬mas gabenti krovinius tolimais ir artimais maršrutais, nuolat susiduriama su kitų transporto rūšių konkurencija. Jis atsilieka nuo krovinių gabeni¬mo automobilių transportu, ypač gabenant krovinius artimais atstumais arba aptarnaujant tam tikrą regioną. Šiuo atveju iškyla tokios problemos, kaip brangiai kainuojantis įpakavimas, gabenamų krovinių papildomas tvirtinimas. Vežant mažesnius krovinius, geležinkelis yra pranašesnis už automobilių ir vandens transportą, jei išsiuntimo ir pristatymo punktų nėra arti vandens.

1.3. Vandens transportas
Vandens transportas, skirtas kroviniams gabenti, yra skirstomas:
o Vandens transportas kroviniams gabenti
o Vidaus vandenų transportas kroviniams gabenti
o Jūrų transportas kroviniams gabenti
1.4. Vidaus vandenų transportas
Vidaus vandenų transportas iš esmės tinka gabenti masiniams krovi¬niams, kurių pristatymas nėra labai skubus. Vidaus vandenų transporto privalumai:
o nedidelės gabenimo kainos;
o geros ekologinės savybės;
o didelis masinių krovinių pervežimo našumas.
Iš šios rūšies transporto trukumų paminėtini:
o siauras vandens kelių tinklas;
o priklausomybė nuo atmosferos sąlygų;
o maži krovos darbų kaštai trūkstant tinkamų prieplaukų ir iškrovi¬mo vietų.

1.5. Upių transportas
Efektyviausias pervežant masinius krovinius, kurių nereikia pristatyti per trumpą laiką. Upių transportas labai efektingas, suderinus jį su jūrų transportu. Upių baržomis atgabenti kroviniai iš žemyno gilumos neperkrauti kartu su baržomis jūrų uostose statomi į jūrų laivus ir plukdomi į užsienio uostus.
Upių transportas turi ir esminių trūkumų:
1) vandens lygis upėse įvairiais metų sezonais būna nevienodas, todėl jį tenka reguliuoti – statyti hidrotehninius įrengimus (užtvankas, šliuzus ir pan.)
2) krovinio gabenimo kryptį riboja upės tekėjimo kryptis, todėl krovinių gabenimo ir platinimo rajoną riboja atitinkamos upės baseinas. Ši problema sprendžiama statant dirbtinius vidaus vandenų transporto kelius – kanalus;
3) vidutinio ir šalto klimato zonose žiemos sezono metu upės ir kanalai užšąla, ir krovinių pristatymas nutrūksta.
1.6. Jūrų transportas
Jūrų transporto paslaugos pasižymi žemais transporto tarifais, nes vienu laivu gabenama didelė krovinio masė ir krovinio vienetui tenka sąlygiškai maži transportavimo kaštai.
Jūrų transportui būdingas ir aukštas darbo našumas, nes krovos darbai yra mechanizuoti. Per trumpą laiką į laivą perkeliama ir iškeliama daug ir sunkių prekių. Vienas darbuotojas per laiko vienetą perkrauna dideles krovinio mases. Krovos darbai atliekami nepertraukiamai, keičiantis darbuotojų pamainoms ir vyksta tol, kol visas laivas pripildomas krovinio. Darbai mažai priklauso nuo gamtinių sąlygų, išskyrus smarkių audrų laikotarpius, kai uosto įrengimai nebeapsaugo laivo nuo didelio bangavimo uosto akvatorijoje arba uraganinio vėjo.

Jūrų transportas pasižymi mobilumu, nes jo neriboja susisiekimo kelių kryptys, o jūrų kelių pralaidumą tik kai kuriose pasaulio vietose šiek tiek riboja pralaidumas sąsiauriuose. Laivu krovinį galima nugabenti į bet kuriame pasaulio taške esantį uostą.
Jūrų transporto neigiami bruožai:
o sąlygiškai mažas judėjimo greitis;
o palyginti nedidelis reisų dažnis;
o krovinys turi būti patikimai įpakuotas, nes krovinį jūroje intensyviai veikia gamtos jėgos;
o krovinys laivu negali būti pristatytas “nuo durų iki durų”, t. y. nuo gamintojo tiesiogiai vartotojui. Laivas visada dalyvauja transporto grandinėje, kur krovinio pristatymo gabenti laikas ir gabenimo trukmė privalo būti suderintos;
Jūrų transportas yra reikšmingiausia tarpkontinentinės prekybos trans¬porto rūšis, dažniausiai naudojama tolimiems maršrutams. Šios transporto rūšies pranašumą už kitas transporto rūšis, ypač už oro transportą, lemia žemesnės pervežimo kainos, ypač gabenant ilgais nuotoliais masinius krovinius, arba gabenant krovinius, kuriems gabenimo trukmė neturi įtakos ir dėl jų ypatingų savybių neįmanoma panaudoti kitų transporto priemonių.
Gabenant krovinius jūrų transportu, yra skiriamos dvi šio gabenimo rūšys: maršrutiniai (linijiniai) reisai ir nemaršrutiniai (užsakomieji) reisai, maršrutiniai (linijiniai) reisai;
Jų pranašumą galima apibūdinti taip:
o platus įvairių tipų laivų pasirinkimas;
o aiškus terminų nustatymas eksportuotojui, sandėliavimo, prista¬tymo tarnyboms ir gamybai;
o geras jūrų kelių ir uostų žinojimas;
o reguliarus atvykimas į nustatyto maršruto uostus, tiksli infor¬macija apie uosto įrenginius, specializuoti konkretūs jūrų keliai (pavyzdžiui, Pietų Amerikos reisų, Australijos reisų, Rytų Azi¬jos reisų);
o vienetiniams kroviniams gabenti laivai aprūpinti reikiamu takelažu.
o nemaršrutiniai (užsakomieji) reisai
Nemaršrutiniais laivais kroviniai gabenami pagal užsakomąsias (frachtavimo) sutartis (charter party c/p). Jos paprastai sudaromos naudojan¬tis gabenimo maklerių paslaugomis. Dažnai šie reisai yra vadinami čarteriniais. Nemaršrutiniai reisai turi šiuos pranašumus:
o frachtų normos yra nustatomos pagal gabenimo rinkos konjunk¬tūrą – paklausą ir pasiūlą;
o galimybę pasirinkti maršrutą ir uostus.
Tačiau naudojantis nemaršrutiniais reisais iškyla ir tam tikrų problemų:
o laivininkystės bendrovės ir laivo mokumas;
o laivo tinkamumas kroviniui;
o vežėjo kaštų sudėtis (kas sumoka už krovimą, nepanaudotą lai¬vo tūrį ir plotą);
o terminų laikymasis ir laivo stovėjimo uoste trukmė;
o jūrų kelias dėl daugybės frachtuotojų gali tapti sudėtingas ir ilgas;
o uostuose dažnai reikalaujama papildomai mokėti už skubų darbą;
o neišvengiama krovimo patalpų būklė (drėgmė, nešvara, pašali¬niai kvapai ir pan.).
Tarptautinėje prekyboje vertingiems gataviems gaminiams taip pat pus¬gaminiams gabenti yra dažniausiai naudojami konteineriai. Kroviniams ga¬benti jūrų keliais yra plačiai naudojami didelių matmenų konteineriai – jūrų konteineriai. Gabenimų jūromis apimtys naudojant konteinerius sparčiai di¬dėja. Šis procesas suintensyvėjo vykstant politiniams ir ekonominiams poky¬čiams Vidurio ir Rytų Europos valstybėse.
Krovinių gabenimo laivų tipai
Kroviniams gabenti jūromis ir vidaus vandenų keliais yra naudojami tokių tipų laivai:
Laivų tipai — Skiriamieji požymiai
Stumiamieji laivai — Vidaus vandenyse naudojami didelio galingumo
motoriniai laivai, skirti sudvejintoms baržoms arba jų junginiams stumti.
Krovininiai laivai — Motoriniai laivai, skirti vienetiniams kroviniams gabenti jūromis, taip pat vidaus vandenimis.
Krovininiai laivai — Motoriniai laivai, skirti biriems kroviniams gabenti jūra biriems kroviniams ir vidaus vandenimis.
Tanklaiviai — Motoriniai krovininiai laivai skystiems produktams gabenti. Tanklaiviai yra didelio ilgio laivai, statomi kroviniams gabenti jūromis ir vidaus vandenimis.
Konteinervežiai — Motoriniai jūrų laivai, skirti konteineriams gabenti. Pagal gabenamų konteinerių kiekį jie skirstomi į kartas. Konteineriai talpinami laivo triumuose įrengtose vertikaliose šachtose, taip pat ant laivo denio.
Fideriai — Motoriniai krovininiai laivai, skirti nedideliam
konteinerių kiekiui gabenti nedideliais atstumais.
Lichteriai — Specialūs motoriniai laivai, skirti vidaus laivams
plaukioti jūra. Tai laivai, plukdantys baržas.
Rolkeriai arba Specialūs motoriniai laivai, skirti antžeminėms transporto priemonėms (automobiliams, geležinkelio vagonams) gabenti jūra. Tai keltų tipo laivai, plaukiojantys trumpais maršrutais.
Laivų parinkimas kroviniams gabenti priklauso nuo:
o gabenimo kaštų;
o laivo kokybės;
o laivo greičio;
o laivo našumo;
o tinkamumo kroviniams gabenti;
o tinkamumo įplaukti į paskyrimo uostą;
o komandos kokybės (kvalifikacijos);
o laivininkystės bendrovės, kuriai priklauso laivas, reputacijos.

1.7. Oro transportas
Oro transportas pasižymi krovinio pristatymo greičiu. Lėktuvas – greičiausia transporto priemonė. Oro transportui nereikia specialiųjų dirbtinių susisiekimo kelių, išskyrus pakilimo ir nusileidimo takus aerouostuose.
Krovinys gabenamas trumpiausiu atstumu nuo vieno taško į kitą. Krovinio gabenimas saugus, jo nereikia papildomai įpakuoti. Patogu gabenti greit gendančias, trapias prekes.
Tačiau oro transportas turi ir ryškių trūkumų:
1) dideli transportavimo tarifai;
2) krovinio gabenimo reguliarumas labai priklauso nuo atmosferos sąlygų, ir nėra tvirtos garantijos, kad krovinys bus pristatytas laiku;
3) maža lėktuvo talpa riboja gabenamo krovinio gabaritus, o palyginti nedidelė keliamoji jėga – krovinio svorį;
4) retas aerouostų tinklas, todėl patiriama papildomų transportavimokaštų atgabenti krovinį iš siuntėjo ir pristatyti gavėjui;
5) būtina transporto grandinė, nes oro transportas neteikia gabenimo paslaugos “nuo durų iki durų”
Oro transportu efektyvu gabenti didelės vertės, mažo svorio, mažų gabaritų, mažus krovinio kiekius, kada būtina juos pristatyti per labai trumpą laiką.
Panaudojimas
Oro transportas turi tris pagrindinius pranašumus: gabenimo greitį, gabenimo saugumą ir reisų dažnį. Oro transportas yra naudojamas:
o aukštą kainą turintiems kroviniams gabenti;
o greitai gendantiems kroviniams gabenti. Oro transportas turi tokias savybes:
o trumpa krovinių pristatymo trukmė;
o didelis patikimumas;
o didelis gabenimo dažnis;
o oro tiltų nutiesimas įveikiant didelius nuotolius;
o dideli krovįnių gabenimo kaštai;
o reliatyviai mažas pristatymo našumas;
o dar kol kas reliatyviai negausios oro transporto išdėstymo vietos.
Pasirenkant krovinių gabenimo būdą, yra būtina atsižvelgti ne vien į grynuosius gabenimo kaštus, bet ir į pridėtinius kaštus, kuriuos sudaro pri¬statymai į oro uostus, draudimas, įpakavimas ir kt. Gabenimo priemonės pasirinkimą lemia ne vien tik kaštų visuma – yra dar ir kiti sprendimų krite¬rijai. Iš jų galima pažymėti sandėliavimo trukmės sumažinimą naudojant grei¬tą gabenimą, kapitalinių investicijų sumažinimą arba jų sutaupymą mokant draudimo mokestį, kuris oro transportui yra mažesnis negu kitoms transpor¬to priemonėms.
Reikalavimai
Oro transporto rinkos ekonominį efektyvumą lemia trumpa krovinių pristatymo trukmė įveikiant didelius nuotolius ir gabenimo dažnis. Šis efekty¬vumas pasiekiamas dėl tokių požymių:
o egzistuoja pasaulinis oro susisiekimo tinklas;
o klientams siūlomos našumą atitinkančios priimtinos kainos;
o klientų paslaugoms siūlomas krovinių pristatymas nuo durų iki durų (door-to door);
o siūlomas kuo didesnis pasiūlymų kompleksas iš vienų rankų. Oro transporto našumui padidinti klientai kelia tokius reikalavimus:
o atskiras produkcijos našumo ir kainų diferencijavimas;
o nenutrūkstama krovinio kelyje laiko ir kelio kontrolė;
o gabenimo paslaugos nuo durų iki durų;
o produktų ir paslaugų kokybė;
o kompetentingi ir patikimi gabenimo srities partneriai;
o vienodas ir centralizuotas klientų aptarnavimas;
o nuolatinė informacijos parengtis atitinkamai padėti informacijos sistemoms.
o Grandinė
Oro transporto krovinių gabenimo grandinėje įvykiai išsidėstę šitaip:
1. Ekspeditorius perima krovinį iš siuntėjo.
2. Prekės suskirstomos pagal išsiuntimo skubą ir atrenkamos pagal jų matmenis, kiekį, svorį ir būtinumą trapiniam san¬dėliavimui.
3. Tvarkomi muitinės formalumai oro transportui kertant valsty¬bių sienas.
4. Krovinys gabenamas linijiniu arba užsakomuoju reisu į paskyrimo oro uostą.
5. Krovinys išsiunčiamas (prireikus).
6. Pritaikomas krovinio tarpinis sandėliavimas (prireikus).
7. Ekspeditorius paima krovinį ir pristato jį gavėjui automobilių transportu.
Krovinius pristatant nuo durų iki durų, jie tik 10-20 proc. laiko yra ore. Likusį laiką kroviniai yra žemėje: gabenami iš siuntėjo į oro uostą, iš paskyrimo oro uosto krovinio gavėjui, perkraunami, sandėliuojami, atlieka¬mi muitinės formalumai. Šie požymiai palengvina kitų transporto priemonių pasirinkimą.
Apie 75 proc. visų krovinių yra gabenama linijiniais oro reisais. Tam tikslui yra naudojami keleiviniai, kombinuotieji ir transporto lėktuvai.
Praėjusio amžiaus aštuoniasdešimtųjų metų pradžioje buvo pradėta nau¬dotis krovinius gabenančių oro transporto integratorių paslaugomis. Integra¬torius pagal pareikalavimą parūpina nuosavus arba išnuomotus lėktuvus -pradedant mažais transporto ir baigiant dideles krovinių talpyklas turinčiais lėktuvais. Integratorius pasirūpina taip pat antžeminėmis transporto priemonė¬mis bei skubaus pristatymo paslaugomis panaudojant nuo durų iki durų sistemą už nedidelius gabenimo kaštus. Tokių integratorių pasirodymas oro perveži¬mų rinkai davė stiprų impulsą.

1.8. Kombinuotasis transportas
Pagal ekonomiškumą ir transporto infrastruktūrą krovinių gabenimas yra susijęs su įvairių transporto rūšių panaudojimu sudarant gabenimo gran¬dinę. Teigiamos įvairių transporto priemonių – automobilių, geležinkelio, jūrų ir oro – savybės yra vienos su kitomis glaudžiai susijusios. Šioje gran¬dinėje įvairios transporto priemonės nekonkuruoja viena su kita, bet dirba taip, kad bet kurios pranašumas būtų panaudotas kuo efektyviau ir kuo ma¬žesnėmis sąnaudomis pasiektas geras galutinis rezultatas – gabenta daugiau krovinių. Panaudojant krovinių gabenimo grandinę, pailgėja pristatymo truk¬mė, negu gabenant krovinį viena transporto priemone, nes pristatymo truk¬mę lemia krovinių perkrovos ir gabenimo planai. Tačiau kuo ilgesnis krovi¬nių gabenimo kelias, tuo greičiau bus kompensuojami transporto grandies trūkumai.
Svarbiausios kombinuotojo transporto rūšys yra šios:
o prikrautų automobilių pervežimas geležinkelio platformomis (hucke pack) – gabenimas prikrautomis automobilių priekabomis, pusprie¬kabėmis, keičiamasi cisternomis ir vadinamaisiais riedančiaisiais keliais;
o kombinuotasis gabenimas konteineriais;
o gabenimas keltų tipo rolkeriais;
o baržų pervežimai..

1.9. Vamzdynų transportas
Tai palyginti nauja tiekimo rūšis, nors bambukiniai vamzdynai gamti¬nėms dujoms tiekti buvo žinomi mūsų eros pradžioje Kinijoje. Vamzdynai yra specifinis medžiagų tiekimo būdas. Čia medžiagos – daugiausia dujos, nafta ir jos produktai – gabenami uždaroje erdvėje metaliniais įvairaus skersmens vamz¬džiais. Kad dujos arba skysčiai vamzdžiais tekėtų, yra būtina juose palaikyti atitinkamą slėgį. Todėl vamzdynų trasoje yra statomos siurblinės.
Tiekimo vamzdynais pranašumai:
o ekologiškumas;
o aukštas patikimumas;
o nepriklausomybė nuo atmosferos sąlygų;
o nepriklausomybė nuo susisiekimo kelių;
o reliatyvi apsauga nuo vagysčių.
Iš tiekimo vamzdynais trukumų pažymėtini tokie:
o didelės įrengimo ir kontrolės išlaidos;
o keblus vamzdynų pripildymas nutraukus vamzdynais medžiagų tiekimą.

2. VIDAUS TRANSPORTO SISTEMA

Uždaviniai ir tikslai
Įmonės vidaus transporto uždavinys – medžiagų, žaliavų, pusga¬minių, kuro gabenimas tarp įmonės teritorijoje esančių objektų, taip pat šių objektų viduje. Materialios priemonės, kuriomis grindžiamas įmonės vidaus transporto uždavinys, yra vadinamos gabenimo priemonėmis.

Gabenimo priemonių rūšys
Įmonės vidaus transporto problemoms spręsti yra sukonstruota daugy¬bė transporto priemonių, kurias apžvelgti reikėtų daug laiko. Transporto prie¬monių panaudojimas įmonėje priklauso nuo tokių veiksnių:
o turimų transporto priemonių;
o įmonės dydžio;
o įmonės pastatų išdėstymo;
o gamybos būdo ir rūšies;
o gabenimo nuostolių;
o gabenimo greičio ir intensyvumo;
o gabenamų krovinių rūšies ir masto;
o įmonės automatizavimo laipsnio;
o įmonės lankstumo ir pan.
Sisteminant transporto priemones, jas galima suskirstyti taip:
o Pertraukiamo (periodinio) veikimo
o Nepertraukiamo veikimo transportas transportas
Toliau klasifikuojant transporto priemones, yra atsižvelgiama į:
o paskirstymo (tvirtinimo) būdą;
o automatizavimo laipsnį;
o mobilumą;
o pavarą.
Įmonės vidaus gabenimo priemonėmis žaliava, medžiagos, pusgami¬niai ir gaminiai yra perkeliami iš vienos vietos į kitą ne tik horizontaliąja, bet ir vertikaliąja plokštuma. Todėl techninėje literatūroje šios gabenimo priemo¬nės dar vadinamos kėlimo ir gabenimo priemonėmis. Kaip minėta, šios prie¬monės skirstomos į dvi pagrindines grupes:
o nepertraukiamo veikimo, kai kėlimo ir gabenimo priemonėmis nepertraukiamu srautu gabenamos įvairios medžiagos.
o pertraukiamo arba periodinio veikimo, kai dažniausiai gabena¬mos įvairių medžiagų porcijos. Šios grupės mašinoms yra būdin¬gas cikliškumas ir jų yra įvairių rūšių:
Daugelis iš minėtųjų gabenimo priemonių gali būti įrengtos staciona¬riai arba prireikus gali būti perkeltos iš vienos vietos į kitą.
Gabenimo priemonės gali funkcionuoti tik panaudojus pavarą, kuri joms suteikia tam tikrą judesį. Daugelis gabenimo priemonių turi indivi¬dualią mechaninę pavarą, kuri gali būti hidraulinė, pneumatinė, kombi¬nuotoji ir pan. Daugelis gabenimo mechanizmų yra valdomi rankomis. Įmo¬nių vidaus transportui yra sėkmingai naudojami robotai ir manipuliatoriai, dirbantys pagal specialiąją programą. Šie mechanizmai yra periodinio vei¬kimo mašinos.
Nepertraukiamo veikimo priemonių privalumai:
o 24 vai. trukmės parengtis įrenginiams naudoti;
o nereikia didelių darbo sąnaudų;
o reliatyviai maži įmonės kaštai. Minėtini trūkumai:
o didelės investicijos;
o racionalumas, tik kai didelė apkrova;
o mažos galimybės panaudoti kitiems tikslams;
o didelės gabenimo problemos įrenginiui sugedus.
Iš periodinio veikimo gabenimo priemonių ypač svarbūs įvairių tipų kranai. Reikia pabrėžti šių mechanizmų privalumą – pagal konstrukciją kranai neužima daug vietos ir neblokuoja privažiuojamųjų kelių, o aptarnavimo zona yra plati, nors ne visi kranai yra vienodai mobilūs. Tai yra vienas iš šių mecha¬nizmų trukumų.
Kranai gana retai įrengiami stacionariai, todėl jais galima prikrauti di¬delio ploto ir aukščio sandėlį. Jais galima atlikti tokias operacijas: paimti krovinį; jį gabenti įvairiomis kryptimis; sukrauti į rietuves; pakelti į šalį.
Tarp periodinio veikimo gabenimo priemonių yra paplitę įvairių kons¬trukcijų mechaniniai vežimėliai, komplektuojami su įvairiais darbiniais me¬chanizmais – šakėmis, griebtuvais, platformomis ir pan. Šie vežimėliai gali būti naudojami tiek pastatų viduje, tiek ir išorėje. Vežimėliai, sukomplektuoti su įvairiais mechanizmais, atlieka daugybe funkcijų: paima krovinį, veža į nustatytą vietą, padeda ant grindų arba pakelia į nustatytą aukštį. Iš tokių vežimėlių plačiausiai yra paplites mechaninis vežimėlis. Jo darbui reikalingas kelias, kuriuo jis va¬žinėja tarp sandėlyje patalpintų krovinių. Privalo būti parinktas tam tikro dydžio kelias. Vežimėliai valdomi mechaniniu arba rankiniu būdu, gali judėti laisvai arba yra valdomi.

IŠVADOS

Logistika plačiai siejama su įvairiomis transporto rūšimis: jūrų, geležinkelio, oro, upių ir mano manymu parankiausia šiuolaikinėje logistikoje, tai – automobilių transportu. Automobilių transportas yra ekonomiškiausias, manevringiausias ir tinkamiausias tiekėjams ir gavėjams, nes automobilių kelių tinklas yra tankiausias, tai trumpais ir vidutiniais atstumais automobiliai yra pagrindinė transporto priemonė gabenti krovinius “ nuo durų iki durų „.
Automobiliai daug pasitarnavo ir dar pasitarnaus vystant pramonę, miestus. Dėl to kartu augo civilizacija, kultūra. Visa tai padarė poveikį žmonių buičiai, sąmonei. Automobiliai ir kitos greitos transporto priemonės pakeitė kelionės, atstumo sąvokas.
Atsakant i referato pateiktus uždavinius galima daryti tokias išvadas:
1. Transportavimo sistemos yra vidinė ir išorinė,
2. Išnagrinėjus trūkumus manau kad automobilių transportas yra priimtiniausias šiomis dienomis,
3. Įmonės vidaus transporto uždavinys – medžiagų, žaliavų, pusga¬minių, kuro gabenimas tarp įmonės teritorijoje esančių objektų, taip pat šių objektų viduje

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Prašalaitis R. “ Logistikos pagrindai “ 2003 m
2. Minalga R. “ Krovinių gabenimas tarptautiniais maršutais “ 1997 m.
3. Urbonas J.A. “ Eksporto organizavimas ir planavimas “ 2004 m
4. http://www.vtv.lt/content/view/9304/1/

5. http://www.airport.siauliai.lt/siulo.html

6. http://reports.lt.eea.eu.int/briefing_2004_3/lt/LT_Briefing_No_03_web.pdf

7. http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_informacija_ziniasklaidai/klaipedos_uostas_islieka_didziausias_konteinerinis_uostas_baltijos_juroje/3026

Leave a Comment