Turinys
I. Įvadas………………………………………………………………………………………….3II. Finansų sistema ir kreditas………………………………………………………………4III. Tarptautinio kredito klasifikacija………………………………………………………5IV. Tarptautinis komercinis kreditas……………………………………………………….8V. Tarptautinis banko ir valstybinis kreditas………………………………………….9VI. Forfeitingas………………………………………………………………………………….15VII. Tarptautinio Valiutos Fondo kreditinė veikla…………………………………….18VIII. Išvados………………………………………………………………………………………….21IX. Literatūra………………………………………………………………………………………22 Įvadas
Kuomet visa veikla vystoma tarptautiniu mastu ir apyvartoje sukasi daug kartų didesnės lėšos, tau jau paprasto kreditavimo nepakanka ir čia prasideda tarptautinis kreditavimas. Tarptautiniu kreditavimu gali užsiimti tiek ir pačios valstybės tiek ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), Pasalio bankas ir kitos. Tarptautinis kreditavimas turi ir savų panašumų ir skirtumų , lyginant su nacionaliniu kreditavimu. Savo darbe pamėginsiu aptarti pagrindines tarptautinio kreditavimo formas, jo savybes, kuo skiriasi nuo nacionalinio kreditavimo ir t.t. Finansų sistema ir kreditas
Valstybės ekonominės ir socialinės raidos lygis yra glaudžiai susijęs su finansų sistema. Finansų sistema – finansų įstaigų (bankų, komercinių bankų, gyvenamųjų namų bendrijų ir t.t.) ir rinkų (pinigų rinka, vertybinių popierių) tinklas, veikiantis įvairių finansų priemonių (bankų indėliai, iždo vekseliai, akcijos), kurios padeda pervesti pinigus, teikti paskolas ir skolintas lėšas, pagalba. Ji daro poveikį ekonomikai, socialiniams bei kitiems poreikiams, kadangi padeda formuoti valstybės finansinius išteklius. Nuo finansinių išteklių kiekio formavimo, naudojimo priklauso ūkio vystymosi tempai, visuomenės poreikių tenkinimas, krašto apsauga, valdymo įstaigų išlaikymas ir t.t. Finansiniai ištekliai yra formuojami dviem formom: finansine; kreditine.Finansinė forma – tai fondai bei kitos lėšos, nuolat esančios įmonių bei kitų ūkio subjektų apyvartoje, o kreditinė – skolintos piniginės lėšos, reikalingos laikinam jų poreikiui padengti. Finansinių išteklių perdavimas paprastai vykdomas finansų rinkose, kuriose pelningi ūkiniai vienetai savo valia laisvas lėšas perduoda jų stokojantiems ūkiniams vienetams ir taip sudaromos sąlygos ekonomikos kilimui.Taikant finansinį ir kreditinį mechanizmą, finansų rinkose vykdomos stambios finansinės operacijos, duodančios kraštui daug ekonominės bei socialinės naudos. Šios operacijos dažniausiai vykdomos per finansinius tarpininkus ( bankus, kitas finansines bei kreditines institucijas). Schematiškai galima būtų pavaizduoti sekančiai:
1.pav. Finansinis ir kreditinis mechanizmas
Finansinių išteklių perdavimas vyksta ne tik mikro, bet ir makro lygyje. Tarptautinių ūkinių santykių intensyvėjimas, tarptautinis darbo pasidalijimas sudarė sąlygas vis plačiau naudoti tarptautinį kreditą.Norėtųsi paminėti, kad kreditas, kaip ekonominė kategorija, apjungianti prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą, yra tampriai susijęs su kitomis ekonominėmis kategorijomis, pavyzdžiui pelnu, kaina, pinigais, o tarptautinis kreditas dar ir valiutos kursu, mokėjimo balansu, ir visais rinkos ekonomikos dėsniais.Sukaupti dideles apyvartines lėšas ir laikyti jas, niekur nepanaudojant, prieštarauja pagrindiniam rinkos ekonomikos dėsniui – gauti pelną. Todėl paskolų teikimas ir jų naudojimas turi duoti pajamas.Ekonominėje literatūroje yra išskiriama daugybė kredito rūšių pagal įvairius kriterijus. Stambiausios iš jų: vidinis (nacionalinis); tarptautinis.
Tarptautinio kredito klasifikacija
Kadangi nacionalinio ir tarptautinio kredito esmė sutampa, tarptautinį kreditą galima skirstyti į tas pačias rūšis pagal tuos pačius kriterijus. Dėl prekybos masto neišskiriamas tik vartotojiškas tarptautinis kreditas.Kaip jau buvo minėta, tarptautinis kreditas – skolinamo kapitalo judėjimas tarptautinių santykių sferoje susijęs su laikinu valiutinių ir prekinių išteklių naudojimu skolon, vadovaujantis apmokėjimo, terminuotumo garantijomis ir tikslingumo principu. Tarptautiniame kredite panaudojamos valstybės, įmonių, kolektyvinių skolų fondų, tarptautinių valiutinių–kreditorinių ir finansinių organizacijų lėšos.Pagal kredito šaltinius išskiriamas vidaus, užsienio ir mišrus užsienio prekybos kreditavimas ir finansavimas. Šios sąvokos yra glaudžiai susijusios ir dalyvauja visose prekių judėjimo stadijose nuo eksportuotojo iki importuotojo, įskaitant eksportuojamos prekės pagaminimą, transportavimą, sandėliavimą ir panašiai. Kuo prekė yra arčiau realizacijos stadijos, tuo skolininkui palankesnės kredito sąlygos.Pagal paskirtį, priklausomai nuo to, kokia užsienio ekonomikos sutartis vykdoma, išskiriamas:komercinis tarptautinis kreditas, susijęs su užsienio prekyba ir paslaugomis;finansinis tarptautinis kreditas, naudojamas visiems kitiem tikslams, įskaitant tiesioginius kapitalinius įdėjimus, statybą, vertybinių popierių įsigijimą, skolų dengimą, valiutinę intervenciją;
tarpinis kreditas.Kiti literatūros šaltiniai pagal paskirtį išskiria tokias tarptautinio kredito formas:1. atsiskaitomasis;2. investicinis;3. eksporto.Pagal tai, kokiu pavidalu suteikiamas kreditas, skiriamas prekinis tarptautinis kreditas, kurį dažniausiai suteikia eksportuotojai, ir valiutinis kreditas, kurį grynais suteikia bankas. Esant prekinei tarptautinio kredito formai, skolinamos prekės, už kurias po tam tikro laiko bus užmokėta. Esant piniginei formai ir skolinami, ir grąžinami pinigai.Pagal suteikiamo kredito valiutą išskiriami tarptautiniai kreditai, padengiami valstybės- importuotojos ar valstybės–eksportuotojos valiuta arba trečiosios valstybės valiuta, o taip pat pasauline valiuta, pvz., ekiu. Pagal trukmę trumpalaikiai kreditai skirstomi į:1. trumpalaikis iki 1 metų, kartais iki 18 mėn. (ypatingai trumpi – iki 3 mėn., skaičiuojami paromis, savaitėmis);2. vidutinio ilgumo nuo 1 iki 5 metų;3. ilgalaikis virš 7 metų.Trumpalaikis kreditas aprūpina apyvartiniu kapitalu ir naudojamas dažniausiai. Ilgalaikis tarptautinis kreditas naudojamas investavimui į pagrindines gamybos priemones. Beveik 85 proc. mašinų eksporto finansuojama tarptautinio kredito. Suteiktas trumpalaikis kreditas dažnai pratęsiamas iki vidutinio ilgumo arba ilgalaikio tarptautinio kredito. Tokiu atveju garantijas duoda valstybė.Atsižvelgiant į tai, ar kreditas apdraustas ar ne, išskiriami apdrausti ir blankiniai tarptautiniai kreditai. Kaip apsidraudimo forma dažnai tarnauja prekės, prekių įsigijimo ir kiti dokumentai, nekilnojamas turtas, vertybiniai popieriai, vekseliai. Galimos trys prekių, kaip kredito grąžinimo garantijos, formos:tvirtas užstatas (kai tam tikra prekių dalis pereina laikinon banko nuosavybėn);užstatytas prekėmis (apskaičiuojamas tam tikro asortimento, tam tikros sumos prekių kiekis);užstatas prekėmis, kurias galima perdirbti (iš užstatytų prekių galima gaminti įvairius gaminius, tačiau juos reikia perduoti bankui).Kreditorius yra labiau linkęs imti užstatą prekėmis, kurios lengviau realizuojamos.Kartais kaip garantas pasitarnauja valstybės–importuotojos auksas. Ypač tai aktualu besivystančioms šalims. Tačiau tokia garanto forma nepasiteisino: jeigu vieni kreditai garantuoti auksu, tai ir gaunant naują kreditą, kreditorius reikalaus jį garantuoti auksu. Neįvykdžius kredito sutarties sąlygų ir negražinus laiku kredito, valstybė – kreditorė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš garantijos sumos.Išduodant bankinį kreditą, skolininkas įsipareigoja jį apmokėti laiku. Išskirtinis tokio kredito dokumentas – solo – vekselis su vieno skolininko parašu.Pagal kredito suteikimo techniką skiriami akceptiniai tarptautiniai kreditai, kuomet akceptuojamos banko ar importuotojo išlaidos, depozitų sertifikatai, obligaciniai manai, konsorciniai tarptautiniai kreditai ir panašiai.Pagal tai, kas yra tarptautinio kredito subjektai, išskiriami:1. komercinis kreditas, kurį suteikia įmonės, eksportuodamos savo prekes skolon;2. banko, kai vienas iš kreditinių santykių subjektų yra bankas. Šis kreditas apima eksporto – importo operacijas, vekselių apskaitą, išlaidų akceptą, investicinius kreditus ir kt.;3. tarpvalstybinis. Šis kreditas dažnai tampa investicinio forma, kuris panaudojamas kapitaliniams įdėjimams. Jis gali būti suteikiamas pinigine ir prekine forma;4. mišrus, kai dalyvauja ir juridiniai asmenys, ir valstybės.Pagal dalyvių skaičių išskiriami dvišaliai ir daugiašaliai kreditai.Išskiriamos tokios pagrindinės tarptautinio kredito atsiskaitymo formos:1. inkasavimo. Bankui perduodami banko dokumentai, vekseliai. Priimdami bankai juos įsipareigoja išieškoti eksportuotojui priklausančius pinigus;2. akredityvai. Prekiniu akredityvu garantuojamas mokėjimas laiku.Eksportuotojas gauna pinigus pateikęs prekių dokumentus;3. perlaidų;4. čekiais.Kredito suteikimo tvarka gali būti labai įvairi: kredito suma pervedama į atskirą valstybės importuotojos sąskaitą, iš kurios apmokama pristatoma produkcija, atliekami darbai ir paslaugos; į sąskaitą įtraukiamos nuolat skolon gautų prekių sumos. Jos kaupiamos tol, kol pasiekiama bendra kredito suma; suteikiamas kreditas kompensaciniams sandoriams; įforminamas lizingas, faktoringas ir kt.Padengiant kreditus gali būti naudojami tokie būdai: proporcinis, kai kas tam tiktą laiką įnešamos vienodos skolos padengimo sumos; progresinės, kai skolos padengimo sumos nuolat didėja; apmokėjimas per vieną kartą.Tarptautinis komercinis kreditas
Komercinis, dar vadinamas privačiu, kreditas – tai kreditas, kurį dažniausiai suteikia eksportuotojas importuotojui atidedant mokėjimo terminą. Šis kreditas įmanomas tik prekine forma. Komercinis kreditas dažniausiai apiforminamas: vekseliu, kai eksportuotojas pasirašęs pardavimo – pirkimo sutartį išrašo vekselį importuotojui. Pastarasis, gavęs visus komercinius dokumentus akceptuoja vekselį, t.y. sutinka jį apmokėti iki vekselyje nurodyto termino;
atvira sąskaita, kai eksportuotojas į importuotojo sąskaitą įrašo suteiktų paslaugų ar parduotų prekių vertę kaip pirkėjo skolą. Pastarasis įsipareigoja ją apmokėti per tam tikrą laiką. Dar viena iš komercinio kredito formų yra mokėjimas avansu, kai importuotojas iš anksto apmoka 10-15 procentų užsakytų prekių vertės. Importuotojo mokėjimas avansu yra vienas iš eksporto kreditavimo būdų ir tuo pačiu verčia importuotoją laikytis sutarties ir priimti užsakytas prekes. Jeigu sandoris neįvyksta dėl kaltės asmens, sumokėjusio avansą, tai pastarasis privalo sumokėsi su netesybomis susijusiais nuostolius, o avansas prarandamas negrįžtamai. Jei sandoris neįvyksta dėl asmens, gavusio avansą, šis privalo grąžinti jį pirkėjui ir atlyginti patirtus nuostolius. Taigi avansas tarsi garantuoja sandorio vykdymą tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Nors komercinis kreditas nusako santykių pobūdį tarp pirkėjo ir pardavėjo, jis labai dažnai yra susijęs su banko kreditu. Pavyzdžiui, perkant įvairias mašinas ir įrengimus suteikiamas ilgalaikis kreditas, kas įšaldo dalį eksportuotojo lėšų. Todėl jis dažnai būna priverstas gauti kreditą iš banko. Kadangi komercinis kreditas yra ribotas, o tarptautinės prekybos mastai dideli, sustiprėja banko kredito svarba. Komercinio kredito privalumai: jo neįtakoja valstybiniai eksporto/importo apribojimai; Vyriausybė nesikiša į komercinius-kreditinius santykius; galima betarpiškai tartis dėl kredito kainos.