Skruzdėlės

SkruzdėlėsSkruzdėlės (Formicoidae) tai – smulkūs plėviasparnių būrio , geluoninių pobūrio vabzdžių šeima , pasižyminti formų įvairove ir bendruomeniniu gyvenimu. Skruzdėlės sudaro didžiausią vabzdžių šeimą pasaulyje . Yra daug rūšių: pasaulyje per 6 tūkstančius , o Lietuvoje apie 40 rūšių . Patinėliai ir patelės turi sparnus , darbininkės (patelės) jų neturi. Rudenį virš skruzdėlynų pakyla dideli patinėlių ir patelių pulkai. Jie poruojasi ore ar žemėje. Patinėliai žūva, patelės, nugraužusios sparnus, įkuria naują skruzdėlyną. Kai kurių skruzdėlių patelės, metus neišeidamos iš skruzdėlyno, gali rausti žemę, maitinti vaikus, dėti kiaušinėlius. Maistas – tai jos atsarginiai riebalai, buvusių sparnų raumenys. Kad būtų kam dirbti darbus, Malaizijoje gyvenančių skruzdėlių Karebarų (Carebara) patelės rujos metu iš seno skruzdėlyno paima kelias 1-2 mm dydžio darbininkes ir perneša į savo buveines. Neretai skruzdėlių gyvenimui būdingas parazitizmas. Parazituojančių skruzdėlių patelės mažesnės už neparazituojančių. Po apvaisinimo jos nekuria savo namų, bet apsigyvena kituose skruzdėlynuose. Rudosios miško skruzdėlės (Formica rufa L.)- labai dažnos mūsų miškų gyventojos. Jos neretai įsikuria tamsiarudžių miško skruzdėlių (F. fusca L.), kurios neturi savo patelių bendrijose, o plaukuotosios geltonos skruzdėlės (Lasius umbratus) patelė, patekusi į sodinės (juodosios) skruzdėlės (Lasius niger L.), užmuša patelę: deda kiaušinėlius ir seno skruzdėlyno darbininkės augina, maitina įsibrovėlės vaikus. Taip atsiranda naujos skruzdėlių rūšies skruzdėlynas, nes senoji karta miršta.

Skruzdėlių mityba Angliavandeniais minta suaugusios skruzdėlės, o baltymais (gyvulinės kilmės maistu ) – lervos ir vaisingos skruzdėlės. Baltyminį maistą sudaro: vabzdžiai, augalų sėklos, grybai, vorai, sraigės, šimtakojai. Augalinį maistą ( angliavandenius ) sudaro: augalų sėklos, vaisiai, minkšti ūgliai, medaus rasa, nektaras, be to, skruzdėlės laižo amarų išskiriamą saldų skystį, todėl jos amarus saugo, gina nuo priešų, perneša ant kitų augalų, o amarų motinėlę laiko skruzdėlynuose. Rudosios miško skruzdėlės savo namuose apgyvendina tas amarų rūšis, kurios miškams didelės žalos nedaro. Tropikuose auga augalai, kurių vaisiai ir kitos dalys išskiria saldų nektarą. Čia apsigyvena skruzdėlės ir gina tuos augalus nuo parazitų Rudosios miško skruzdėlės skruzdėlyne gyvena ne tik amarai, bet ir įvairūs vabalai ir jų lervos: blakės, erkės ir t.t. Vienus “nuomininkus” skruzdėlės maitina, kiti ėda jų kiaušinėlius, treti išskiria saldų skystį, kurį skruzdėlės laižo. Lomechusa ir Atemeles genties vabalai išskiria Formica genties skruzdėles svaiginantį skystį, kurį šios laižo. Šitų vabalų lervos ir suaugėliai minta skruzdėlių kiaušiniais ir skruzdėlynas greitai žūva.

Skruzdėlių sandara ir gyvensenaSkruzdėlių krūtinę su pilveliu jungia plonas stiebelis , turintis statmeną plokštelę arba 2 mazgelius. Antenos alkūninės , su ilgu stiebeliu. Visos skruzdėlės pilvelyje turi nuodų liauką , gaminančią skruzdžių rūgštį, tačiau geluonį turi ne visos rūšys. Burnos organai graužiamojo tipo. Joms būdinga bendruomeninė gyvensena. Skruzdėlių bendrija susideda iš sparnuotųjų patinų bei patelių , ir iš besparnių darbininkių. Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu bei priežiūra. Skruzdėlių bendrija gyvena skruzdėlyne, kurį įsirengia žemėje, medžio kelme, kamiene. Jos taip pat įsikuria šalia žmonių, pastatų aukštų perdangose, žemėje prie balkonų, pamatų plyšiuose. Iš ten prasiskverbia į gyvenamąsias patalpas, ir ieškodamos maisto teršia produktus. Skruzdėlių veisimosi sezoniškumo nėra . Kai žemė įšyla iki 10 laipsniu šilumos , prasideda skruzdėlių veisimosi laikotarpis ir trunka iki rudens , kol žemė atvėsta . Žiemą jos beveik užmiega ir į paviršių iš savo lizdų išlenda retai .

Kenkiančios skruzdėlėsDaržuose ir soduose gyvenančios skruzdėlės kenkia kultūriniams augalams. Namuose, sandėliuose, ligoninėse aptinkama faraoninė skruzdėlė. Ji gadina maisto produktus, medieną, platina infekcines ligas ir taip pat sodinė, arba juodoji skruzdėlė. Sodinė skruzdėlė (Lasius niger) Tai 3-4 mm tamsiai rudos ar juodos skruzdėlės. Skruzdėlės darbininkės ieškodamos maisto, prasiskverbia į gyvenamąsias patalpas. Čia jos teršia maisto produktus. Skruzdėlės ypač mėgsta saldumynus, o jų būna ne tik virtuvėje. Todėl skruzdėlės labai noriai lanko kambarines gėles, pažeistas kenkėjų, kurių saldžiomis išskyromis jos minta . Faraoninė skruzdėlė (Monomorium pharaonis ), tai mažiausia Lietuvoje aptinkama skruzdėlė. Ji mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl gali gyventi ir vystytis tik šildomose patalpose. Faraoninės Skruzdėlės motinėlė būna iki 5 mm, blyškiai gelsvai ruda. Iš pradžių ji turi sparnus, o po poravimosi juos numeta. Motinėlė gyvena apie 250-270 dienų. Per tą laiką ji sudeda iki 350 kiaušinėlių. Patinai 2,8-3,0 mm, tamsiai rudi, turi dideles akis, gyvena apie 3 savaites. Tuo pat metu lizde būna kelios dešimtys patinų ir net keli šimtai besparnių motinėlių. Daugiausia lizde būna skruzdėlių darbininkių ( iki 2000 ). Jos 1,8-2,5 mm, blyškiai gelsvos

Faraoninės skruzdėlės gyvenimo ciklas

Faraoninės skruzdėlės labai ėdrios. Jos ėda viską – miltus ir duonos produktus, cukrų, medų, mėsą, sūrį ir kt. Labai mėgsta pūlingas žaizdas, pragulas, todėl dažnai apsigyvena ligoninių chirurgijos skyriuose. Motinėlės be maisto gali išbūti kelis mėnesius. Darbininkės, neturėdamos maisto, iš pradžių ėda savo lervas, lėliukes, vėliau minta kritusiomis draugėmis. Faraoninės skruzdėlės veisiasi antisanitarinėmis sąlygomis. Ypač jos pavojingos ligoninėse, nes gali užkrėsti sterilius įrankius, baltinius, platinti įvairias bakterijas ir virusus, Jų įkandimas žmogui skausmingas, paskui niežti, iššoka pūslelės, ypač nuo jų nukenčia vaikai.

Kitų šalių skruzdėlės Skruzdėlės paprastai yra mėsėdės arba maitėdės ir minta įvairesniu maistu. Kai kurios krauna maisto atsargas, pavyzdžiui, sėklas, bet pačios keisčiausios yra Šiaurės Amerikos medkopės skruzdėlės, kurios dabar jau plinta ir Australijoje. Medkopės skruzdėlės ( Camponotus inflatus ) , šios rūšies skruzdėlės darbininkės savo pilveliuose kaupia nektarą, pilna nektaro ši “ medaus statinė “ gali būti iki 100 kartų didesnė už paprastos skruzdėlės pilvelį. Kai šios skruzdėlės nukrenta, pilvelis sprogsta ir medų valgo ne tik skruzdėlės, bet ir vietos gyventojai vartoja vaistams. Kai kurios skruzdėlės visą laiką turi pakankamai maisto, nes pačios jo užsiaugina. Tai lapakarpės skruzdėlės ( Atta ) , jos paplitusios Centrinėje Amerikoje. Šios skruzdėlės atkanda lapų gabalėlius ( kartais kelis kartus sunkesnius už savo masę ) ir neša juos į tam tikrą savo požeminio lizdo kamerą. Čia jos lapus kruopščiai sukramto ir atryja – taip gaunamas idealus kompostas auginamiems grybams. Užaugusius grybus suėda kolonijos nariai. Tropinio klimato juostos srityse tarp atskirų skruzdėlių rūšių vyksta įtempta konkurencija, todėl daugelis rūšių norėdamos gauti maisto arba prieglobstį, apsigyveno augaluose. Mainais už tai skruzdėlės gina augalą nuo bet kokiu žolėdžių vabzdžių. Iridomyrmex skruzdėlių ir augalo Myrmecodia ryšys šiek tiek kitoks. Augalui augant, jo stiebuose atsiranda ertmių, kuriose įsikuria skruzdėlės. Skruzdėlių išmatose gausu mineralinių medžiagų – jas sugeria augalas šeimininkas. Valkataujančios skruzdėlės (Dorylinae) gyvena tropikuose ir kelia vietos gyventojų siaubą. Jos ne tik skaudžiai gelia, bet ir žygiuodamos kolonijomis suėda kaimuose besiveisiančias blakes, tarakonus, žiurkes. Žmonės, išgirdę perspėjančių paukščių balsus, iš kaimų pabėga. Kolona turi savo tvarką – pakraščiais traukia dideles galvas ir geluonis turintys kareiviai, o vidury patelės ir darbininkės neša lervas ir lėliukes. Susisukusi į kamuolį, rikiuotė sustoja. Patelė padeda kiaušinėlius, augina jaunąją kartą, o po to vėl žygiuoja. Užvolgėje veisiasi skruzdėlės, kurios į savo saugyklas suneša dešimtadalį grūdinių kultūrų derliaus. Didžiosios darbininkės smulkina grūdus ir peni lervutes.Taigoje ir tropikuose veisiasi skruzdėlės – medkirtės. Jos lizdus daro medienoje. Angas galvomis užveria patelės ar kareiviai ir įleidžia tik savus. Afrikoje žinomos skruzdėlės – siuvėjos ( Oecophylla ), kurios gijomis sutvirtina medžių lapus ir čia augina palikuonis. Skruzdėlės – amazoninės ( Polyergus rufescens ) turi tik patinus ir pateles. Po tam tikro signalo iki 10 m nusidriekusi amazoninių skruzdėlių kolona žygiuoja į rudųjų miško skruzdėlių “miestą” ir ten vagia lėliukes ir suaugusias lervas, neša jas žiaunose į savo buveines. Besipriešinančios šeimininkės geliamos į pilvelį ar galvą. Pagrobtos vergės augina amazoninių skruzdėlių vaikus ir juos maitina. Azijoje ir Afrikoje užriestais į viršų pilveliais bėgioja skruzdėlės – karietininkės ( Cathaglyphis ). Jos yra plėšrūnės, nors minta uogomis, sėklomis, nektaru, amarų skysčiu.

Lietuvos skruzdėlės Lietuvoje gyvenančios skruzdėlės skirstomos į kelias šeimas. Šeima.Kandžiosios skruzdėlės ( Campanotidae ) . Nedidelis skruzdėlynas saugo nuo kenkėjų ketvirtį hektaro, o didelis – hektaro dydžio ir truputį didesnį miško plotą. 1985 m. mūsų miškuose suskaičiuota per 130 tūkst. Skruzdėlynų. Juos miškininkai daugina, perveždami pusę skruzdėlyno į naujas vietas. Skruzdėlynuose palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Čia niekuomet nesiveisia pelėsiai, nes skruzdėlynas gerai ventiliuojamas. Skruzdėlės geluonių neturi. Lėliukės turi kokonus. Raudonosios skruzdėlės ( Formica sanguinea Lat. ) gyvena kartu su mažesnėmis šios genties rūšimis. Jų darbininkės būna tamsiai raudonos, o patinėliai – juodi. Beveik visuose miškuose rasime tamsiarudžių miško skruzdėlių ( F. fusca L. ) . Jos gyvena žemės lizduose, yra avių ir kitų kanopinių parazito ( Dicrocaelium lanceatum ) tarpinės šeimininkės. Dažnai randamos mažosios miško skruzdėlės ( Formica polyctena Forst. ). Juodosios medžių skruzdėlės ( Lasius fuliginosus Latr. ) mūsų miškuose neretos, tačiau aukštų skruzdėlynų nestato, o apsigyvena žemėje ar pūvančiuose medžiuose. Jų galima matyti pievose, soduose, laukuose ir net mediniuose pastatuose. Sodinės ( juodosios ) skruzdėlės (Lasius niger L. ) pasirenka žemės kauburėlius ir pūvančius kelmus. Jų motinėlės nelaisvėje išgyvena 19 metų, o laisvėje – 8 metus. Rudosios miško skruzdėlės ( Formica rufa ) lizdus įsirengia prie spygliuočių medžių ir gyvena kolonijomis, kuriose būna iki 300 000 individų. Šios skruzdėlės savo lizdą šildo sukraudamos virš žemės didelį kauburį iš spyglių, sausos žolės ir šakelių. Po žeme yra kamerų ir koridorių labirintas. Rudosios miško skruzdėlės sugauna daugybę vabzdžių, kuriuos dalimis neša į lizdą jaunikliams maitinti.

Šeima.Geliančiosios skruzdėlės ( Myrmicidae ) turi geluonių. Lėliukės auga be kokonų. Dažniausiai veisiasi sausų pušynų kelmuose ir po akmenimis. Rudosios mirmikos ( Myrmica laevinodis Nyl. ) gana skaudžiai gelia. Į rudųjų miško skruzdėlių namus kartais įsibrauna labai mažos skruzdėlytės – vagys ( Solenopsis fugax ) : jos pralenda pro mažiausius plyšius, vagia kiaušinėlius ir lervutes, slepia siauruose takuose, į kuriuos negali pralįsti rudosios miško skruzdėlės.

Utenos “Saulės” gimnazijos8d klasės mokinioPovilo ČiauškosBiologijos referatas

Skruzdėlės

2003 04 04 Vadovė mokyt. R.Motiejūnienė

Turinys

Skruzdėlės

Skruzdėlių mityba

Skruzdėlių sandara ir gyvensena

Kenkiančios skruzdėlės

Kitų šalių skruzdėlės

Lietuvos skruzdėlės

Informacijos šaltiniai

Tarybinė enciklopedija

Pažinimo džiaugsmas – Gyvoji gamta

www.ddd.lt

Vėjūnė Gečiauskaitė , Miško skruzdėlės okupuoja miestą , Laikinoji sostinė , 1999 07 22

www.rtn.lt

Gediminas Isokas , Enciklopedinė miško knyga

Dorling Kindersley , Gamtos enciklopedija