Tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo sistema

TURINYS
ĮVADAS 3
1 KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS 4
1.1 Kvalifikacijos kėlimo strategija 4
2 VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO LAVINIMO ASOCIACIJA 6
2.1 Savivaldos mokymo centras (SMC) 7
2.2 Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras 8
2.3 Finansų ministerijos mokymo centras 8
2.4 Lietuvos viešojo administravimo institutas 9
2.5 Socialinių darbuotojų rengimo centras 10
2.6 Socialinio draudimo fondo valdybos mokymo ir tyrimo centras 11
2.7 Užsienio kalbų mokymo centras 12
2.8 Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ 13
2.9 Muitinės mokymo centras 13
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16ĮVADAS
Investicijos į ūkį – tai ne tik investicijos į modernius įrengimus ir statybas – tai ir investicijos į žmogų. Žmonės turi būti pasirengę aptarnauti naujas technologijas, teikti modernius patarnavimus, priimti ekonomiškus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sprendimus.
Sėkmingai pertvarkyti įmones įmanoma tik tuo atveju, jei įmonėje dirba deeramai motyvuoti, susipažinę su naujausiais laimėjimais, smalsūs, energingi, atsakingi darbuotojai. Visa tai pasiekiama atitinkamai ugdant įmonės darbuotojus, sukūrus mokymo ir kvalifikacijos kėlimo stimulų sistemą.
Mano darbo tikslas – atskleisti kvalifikacijos kėlimo svarbą, strategiją, bei paminėti institucijas, kurių paskirtis – profesionaliai mokyti specialistus ir tobulinti jų administracinius gebėjimus.1 KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
1.1 Kvalifikacijos kėlimo strategija
Kiekviena įmonė, atsižvelgdama į aplinkos sąlygas, įmonės vidinius veiksnius, suformuoja individualią kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo kėlimo strategijas [1].
J. Bengtsson išskiria tris išsamias kvalifikacijos kėlimo strategijas.
1. Žmogaus išteklių – intensyvi strategija, kuria vadovaudamasi įmonė apsirūpina tinkamo išsilavinimo darbuotojais irr toliau rūpinasi jų intensyviu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu darbo vietose, kurios taip pat nuolat keičiamos, siekiant geriau panaudoti teikiamas darbo vietų kvalifikacijos kėlimo galimybes. Būtina sąlyga – gerai išplėtota bazinio mokymo sistema ir darbo rinka, kuri aprūpina įmones reikiamu skaičiumi re

eikiamos kvalifikacijos darbuotojų [1].
2. Kita, dualinė, dažnai vadinama poliarizacijos, strategija teigia, kad darbo jėgos potencialas turi būti didinamas geriau panaudojant darbuotojų gabumus ir siekius. Čia prioritetas teikiamas darbuotojų atsakomybei už savo kvalifikacijos augimą. Ši strategija labai patraukli, bet paprastai visada yra grupė žmonių, kurie gali būti atleisti, nes „nesugeba“ kelti kvalifikacijos. Ši strategija sudaro galimybes darbuotojams tobulėti ir atitinka skurdžius šiems uždaviniams skiriamus finansinius išteklius [1].
3. Mobilumo strategija leidžia įmonei akcentuoti aukštojo išsilavinimo svarbą, nesvarbu, kiek tokių žmonių iš tikrųjų reikia. Mokymasis ir uždarbis – tarpusavyje susiję parametrai. Daug dėmesio mokymuisi skiriama ir pačioje įmonėje. Toks požiūris užtikrina labai didelį turimo personalo mobilumą, atsiradus naujiems poreikiams. Aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų galimybės persikvalifikuoti, prisitaikyti prie naujų darbo reikalavimų yra daug didesnės nei menkesnio išsilavinimo daarbuotojų. Tokia strategija rekomenduojama aukštos technologijos įmonėse, kur techninės pažangos raida yra pagrindinis įmonės bruožas, sukeliantis spartų reikalavimų kvalifikacijai kitimą. Ji taip pat taikytina ir mobiliose įmonėse, kuriose dažnai keičiasi padėtis, todėl reikia operatyviai keisti darbuotojų darbo profilį ir pasirengimą [1].
Lietuvoje šią strategiją taikyti yra geros prielaidos, nes yra darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu perteklius. Šią strategiją taikančios įmonės sukuria deramas savo ateities plėtotės prielaidas [1].
Atsižvelgiant į tai, kaip suprantamas kvalifikacijos kėlimas, finansinius išteklius, darbuotojų pasirengimo lygį ir kitas priežastis, kiekviena įmonė ku
uria vieną arba kelias individualias mokymo strategijas [1].
Pavyzdžiui, AB „Volkswagen“ taikoma projektinio mokymo sistema parodyta 1.1 paveiksle. Diegiant kiekviena projektą, lygiagrečiai nagrinėjama, ar būtina kelti kvalifikaciją, nustatoma, ar yra galimybė skirti lėšų ir numatomos kvalifikacijos kėlimo priemonės. Įvertinus kvalifikacijos kėlimo rezultatus, galutinai nusprendžiama, kaip geriausia panaudoti personalą [1].2 VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO LAVINIMO ASOCIACIJA
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų bei vidurio Europos šalių, vyksta viešojo administravimo reforma. Viena reformos sričių – valstybės tarnautojų mokymas bei jų kvalifikacijos tobulinimas. Nors šalyje daug išsilavinusių bei kvalifikuotų specialistų, nepakankama įstatyminė bazė bei egzistuojanti mokymo tvarka stabdo ne tik mokymo, bet ir viešojo administravimo plėtrą [2]
Šiuo metu daugelio valstybių viešajam administravimui būdingos reformos, pokyčiai bei inovacijos. Siekiant spręsti sudėtingas šalies problemas, svarbiausias dėmesys skiriamas valstybės struktūrų efektyvumo didinimui, valdymo aparato stabilumo, darbuotojų profesionalumo ir atsakingumo didinimui [2].
Valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojų mokymas glaudžiausiai siejasi su naujos kokybės kūrimu, nes jos tikslas: viena vertus – sukurti integruotą ir gerai valdomą centrinės ir vietinės valdžios tarnautojų mokymo sistemą, antra vertus – įtvirtinti šios sistemos plėtrą ir su tuo susijusios veiklos programas [2].
Siekiant profesionaliai parengti Europos dimensijas atitinkančius valstybės ir savivaldos tarnautojus, Lietuvoje buvo įsteigtos institucijos – mokymo centrai, kurių paskirtis – profesionaliai mokyti šios srities specialistus ir tobulinti jų administracinius gebėjimus. Parengus viešojo administravimo mokymo ir
r kvalifikacijos tobulinimo programas, iškilo jų praktinio įgyvendinimo problema. Tai lavinimo proceso horizontalaus koordinavimo, pasikeitimo informacija ir jos pateikimo klausytojams, lavinimo kokybės užtikrinimo bei valstybės ir savivaldos tarnautojų motyvacijos įsigyti aukštesnę kvalifikaciją skatinimo problemos [2].
Siekiant sėkmingai išspręsti iškilusius sunkumus, buvo įkurta Viešojo administravimo lavinimo asociacija. Ji yra savanoriška Lietuvos valstybės ir savivaldybių politikų bei tarnautojų lavinimo institucijų sąjunga. Viešojo administravimo lavinimo asociacija oficialiai įregistruota 1998 m. lapkričio 9 dieną [2].
Asociacijos kolegialus valdymo organas yra Taryba, kurią sudaro visų institucijų-steigėjų atstovai. Asociacijos Prezidentas – doc.dr.E.Chlivickas [2].
Asociacijos tikslai:
• koordinuoti Asociacijos narių veiklą lavinimo, mokslinių tyrimų ir konsultavimo srityse;
• užtikrinti sukauptos patirties ir esamų lavinimo išteklių racionalų panaudojimą;
• dalyvauti formuojant bei įgyvendinant valstybės politiką valstybės ir savivaldybių politikų bei tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje;
• užtikrinti Asociacijos narių teikiamų paslaugų kokybę;
• koordinuoti ir vykdyti valstybės bei savivaldybių politikų, tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimus, įvertinti lavinimo poveikį valdininkų veiklos efektyvumui;
• inicijuoti bei vykdyti projektus viešojo administravimo srityje;
• bendradarbiauti su Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijomis, asociacijomis ir kitomis šalies bei užsienio organizacijomis;
• skleisti informaciją apie Asociaciją ir jos narius tarptautinėse organizacijose [2].
Asociacijos nariai, suprasdami jog daugelį viešojo administravimo problemų Lietuvoje sąlygoja nepakankama valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojų kvalifikacija, vykdo programas, kurių įgyvendinimas turėtų užtikrinti valstybės keliamų reikalavimų tarnautojų kv
valifikacijai realizavimą.
Šių programų įgyvendinimo sėkmę lemia sukaupta patirtis ir išaugęs Asociacijos narių potencialas, sėkmingas bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio partneriais. Viešojo administravimo lavinimo asociacija siekia aktyviai dalyvauto įgyvendinant viešojo administravimo reformą Lietuvoje [2].
Asociacija vienija šias neakademinio lavinimo institucijas Lietuvoje:
• KTU Savivaldos mokymo centras Kaune;
• Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras;
• LR finansų ministerijos Mokymo centras Vilniuje ir jo skyriai penkiuose Lietuvos miestuose;
• Lietuvos viešojo administravimo institutas;
• Socialinių darbuotojų rengimo centras;
• Socialinio draudimo mokymo ir tyrimo centras;
• Užsienio kalbų mok.ymo centras;
• Valstybės ir savivaldybių tarnautojų centras “Dainava” Druskininkuose;
• Muitinės mokymo centras [2].2.1 Savivaldos mokymo centras (SMC)
Savivaldos mokymo centras (SMC) – savarankiška organizacija, teikianti plataus spektro paslaugas Lietuvos centrinės ir vietinės valdžios institucijoms šiose srityse:
• Mokymų;
• Konsultacijų;
• Informacijos;
• Tarptautinės patirties [3].
Savivaldos mokymo centras įkurtas 1993 metais JAV-Baltijos fondo ir Kauno technologijos universiteto iniciatyva [3].
SMC vizija – Profesionali įvairų savivaldos sričių ekspertų komanda, kurianti ir įgyvendinanti aukščiausios kokybės specializuotas ir kliento poreikius atitinkančias mokymo programas, teikianti kvalifikuotas konsultacijas ir taip įtakojanti savivaldos stiprėjimą Lietuvoje [3].
SMC misija – stiprinti savivaldą Lietuvoje teikiant mokymų, konsultacijų ir informavimo paslaugas [3].
Centras turi technines ir organizacines sąlygas, būtinas aukštai paslaugų kokybei užtikrinti. Atsižvelgiant į centro klientų galimybes ir pageidavimus, SMC mokymo ir konsultavimo paslaugos teikiamos tiek Kaune, tiek ir įvairiuose Lietuvos miestuose ir regionuose [3].2.2 Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras
Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras yra iš valstybės biudžeto išlaikoma kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo įstaiga. Jos steigėjas yra LR kultūros ministerija. Centras įsteigtas 1994 metais [4].
Centro veikla:
• sistemingas Lietuvos kultūros darbuotojų tęstinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimas;
• kultūros vadybininkų ugdymas;
• kultūros administravimo ir valdymo profesinių įgūdžių lavinimas;
• kultūros informacinės literatūros leidyba;
• tarptautinių ryšių plėtojimas ir tarptautinių projektų įgyvendinimas [4].
Centro svarbiausi skyriai:
• Programų ir mokymo organizavimo skyrius;
• Informacijos ir leidybos skyrius [4].
Programų ir mokymo organizavimo skyrius
• rengia mokymo programas;
• tiria kultūros specialistų kvalifikacijos kėlimo poreikius;
• organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius: seminarus, kursus, studijines keliones;
• rengia tarptautinius projektus, koordinuoja jų vykdymą;
• bendradarbiauja su tarptautinėmis mokymo institucijomis;
• analizuoja mokymo programų įgyvendinimo efektyvumą [4].
Kvalifikacijos tobulinimo renginiuose paskaitas skaito ir pratyboms vadovauja geriausi Lietuvos bei užsienio lektoriai, kultūros specialistai praktikai, mokslininkai [4].2.3 Finansų ministerijos mokymo centras
Finansų ministerijos Mokymo centras (FMMC) įsteigtas Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 352 [5].
Mokymo centro tikslas – organizuoti ir tobulinti valstybės finansinius ekonominius santykius reguliuojančių specialistų mokymą bei kvalifikacijos kėlimą [5].
Pagrindinės veiklos sritys:
1. Kvalifikacijos tobulinimo organizavimas:
• Lietuvos Respublikos valstybės finansinius santykius reguliuojančių specialistų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas..
• Mokesčių administravimą vykdančių organizacijų vadovų ir specialistų kompleksinis kvalifikacijos tobulinimas.
• Dėstytojų – specialistų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas [5].
2. Mokymo programų rengimas ir leidyba:
• Mokymo metodinio darbo organizavimas ir vykdymas: mokymo programų ir metodinės medžiagos rengimas, informacinės ir kitos, finansinių institucijų darbuotojams reikalingos, literatūros rengimas ir leidyba [5].
3. Informacinė bazė:
• Informacijos kaupimas, sisteminimas ir apdorojimas apie:
o finansų sistemos darbuotojų kvalifikaciją ir jos tobulinimo eigą;
o finansų sistemos būklę, įstatymus ir norminius aktus;
o užsienio šalių patirtį, rengiant bei konsultuojant finansų institucijų darbuotojus [5].
4. Tarptautinių ryšių plėtojimas:
• Ryšių plėtojimas su analogiškomis užsienio valstybių struktūromis.
• Užsienio specialistų konsultavimas Lietuvos finansų sistemos darbuotojų mokymo bei kitais klausimais.
• Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje.
• Pranešimų skaitymas tarptautiniuose seminaruose, konferencijose bei simpoziumuose [5].
Kvalifikacijos tobulinimas vykdomas organizuojant teorinio informacinio, praktinio taikomojo bei inovacinio pobūdžio seminarus, tęstinius (modulinius) ir specializuotus kursus. Užsiėmimai vyksta tuo pačiu metu Vilniuje ir penkiuose regioniniuose skyriuose, kuriuose dirba etatiniai Mokymo centro dėstytojai [5].2.4 Lietuvos viešojo administravimo institutas
2001 m. rugsėjo 17 d. Instituto dalininkų ir Valdybos narių susirinkimas patvirtino Instituto vizijos ir misijos formuluotes:
Instituto vizija 2005 metais:
Institutas – valstybės tarnautojų mokymo lyderis, dirbantis savo klientų, Lietuvos visuomenės, integracijos į Europos Sąjungą labui [6].

Instituto veiklos siekiai:
• aukštos kokybės paslaugos ir produktai;
• atsakingi ir ilgalaikiai ryšiai su klientais;
• darbuotojai-mokymo sričių ekspertai [6].
Instituto misija:
Mokyti ir konsultuoti valstybės tarnautojus, siekiant veiksmingo, profesionalaus ir etiško viešojo administravimo [6].
Instituto veiklos kryptys:
• Valstybės tarnautojų mokymo programų rengimas ir atnaujinimas.
• Valstybės tarnautojų mokymas:

a) įvadinis mokymas;

b) kvalifikacijos tobulinimas:

• pasirengimo narystei Europos Sąjungoje mokymai

• tęstinis valstybės valdymo tobulinimas, akcentuojant viešojo administravimo gebėjimų ugdymą ir viešojo administravimo institucijų valdymo gerinimą

• aukščiausiųjų (18-20) kategorijų valstybės tarnautojų mokymas
• Metodinė,konsultacinė, organizacinė pagalba valstybės ir savivaldybių institucijoms.
• Tyrimo darbai valstybės tarnautojų mokymo klausimais.
• Viešojo administravimo kultūros sklaida.
• Informacinės bazės kūrimas.
• Metodinės literatūros rengimas ir leidyba [6].2.5 Socialinių darbuotojų rengimo centras
Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įkurtas 1994 m. gruodžio 19 d., reorganizavus Socialinių darbuotojų rengimo centrą prie Antavilių pensionato į savarankišką biudžetinę instituciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakingą už socialinio darbo bei jo kokybės tobulinimą, socialinių darbuotojų praktikų kvalifikacijos kėlimą bei socialinio darbo inovacijų sklaidą Lietuvoje [7].
Svarbiausieji Centro veiklos uždaviniai:
• įgyvendinti socialinės apsaugos sistemos specialistų kvalifikacinio tobulinimosi strategiją;
• suteikti profesines žinias socialinį darbą dirbantiems žmonėms, sistemingai tobulinti jų darbo įgūdžius, siekiant kokybinės socialinio darbo Lietuvoje raidos;
• kaupti ir skleisti informaciją apie socialinio darbo metodines inovacijas;
• sukurti socialinių darbuotojų duomenų bazę;
• koordinuoti socialinių darbuotojų profesinę atestaciją [7].
Centras, spręsdamas jam pavestus uždavinius, vykdo šias funkcijas:
• organizuoja sistemingus kvalifikacinio tobulinimosi renginius socialinio darbo praktikams, dirbantiems įvairiose valstybinėse institucijose, savivaldybėse bei nevyriausybinėse organizacijose;
• tiria socialinių darbuotojų profesinio tobulinimosi poreikius;
• organizuoja ir pats rengia kvalifikacinio tobulinimosi programas;
• organizuoja konsultacijas socialinio darbo klausimais;
• koordinuoja atestacinių mokymų vykdymą Respublikos mokymo įstaigose;
• tiria socialinių darbuotojų atestavimosi poreikį;
• kaupia socialinių darbuotojų duomenų banką;
• organizuoja metodinės literatūros socialinio darbo klausimais rengimą bei leidybą;
• bendradarbiauja su visomis Šalies socialinio darbo srities institucijomis, tarp jų ir su nevyriausybinėmis organizacijomis;
• bendradarbiauja su užsienio valstybių analogiškomis struktūromis, organizuojant mokymo, konsultavimo bei kvalifikacijos tobulinimo programas;
• dalyvauja tarptautiniuose projektuose socialinio darbo bei jo infrastruktūrų vystymo klausimais [7].
Centras organizuoja seminarus socialiniams darbuotojams, taip pat vykdo atestacinių modelių programą [7].2.6 Socialinio draudimo fondo valdybos mokymo ir tyrimo centras
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mokymo ir tyrimo centras yra viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – užtikrinti sistemingą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos įstaigų darbuotojų mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą. Mokymo ir tyrimo centras įsteigtas 1995 m.. Jo steigėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 1999 m. pradėjo veikti Mokymo ir tyrimo centro filialas Birštone [8].
Mokymo ir tyrimo centro veikla:
• tiria ir analizuoja “Sodros” darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo poreikius;
• planuoja, organizuoja ir vykdo “Sodros” darbuotojų mokymą ir nenutrūkstamą kvalifikacijos tobulinimą;
• ruošia ir vykdo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, atitinkančias “Sodros” veiklos strategiją bei darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo poreikius;
• ruošia, kaupia ir publikuoja mokomąją, metodinę, mokslinę literatūrą ir informaciją, reikalingą “Sodros” darbuotojams, apie socialinę apsaugą, socialinį draudimą ir kitas su juo susijusias sritis Lietuvoje ir užsienyje;
• organizuoja ir vykdo mokslinius tiriamuosius darbus socialinės apsaugos, socialinio draudimo bei kitose su juo susijusiose srityse [8].
Mokymo ir tyrimo centras bendradarbiauja su šiomis Lietuvos ir užsienio institucijomis ruošiant ir vykdant mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas: Žmogaus studijų centru, Organizacijų vystymo centru, Vilniaus Universitetu, Europos komitetu, Baltijos kompiuterių akademija, Vilniaus kolegija, Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos viešojo administravimo institutu, Suomijos Lahti mokymo centru, Lenkijos ZUS mokymo centru. Mokymo ir tyrimo centras yra Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociacijos narys [8].2.7 Užsienio kalbų mokymo centras
Kviečiame mokytis anglų, vokiečių, prancūzų kalbų “Užsienio kalbų mokymo centre”(UKMC). Įmonė veikia nuo 1997 m. , teikia įvairias kalbų mokymo paslaugas:
• kalbų kursus valstybės tarnautojams, verslo įmonių darbuotojams Lietuvoje;
• užsienyje- 26 kalbų mokyklose įvairiose šalyse;
• 2001-2003m. dalyvavo tarptautiniame Leonardo da Vinci fondo projekte – “UKMC’ autorių grupė drauge su partneriais iš Airijos ir Anglijos sukūrė nuotolinio mokymo finansinės anglų kalbos mokymo programą “ English + Finance”, kurią teigiamai įvertino prestižinė mokymo medžiagos vertinimo ir testavimo bendrovė City&Guilds, Anglija [9].
“UKMC” rengia kursus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Valstybės tarnautojams siūlome šias mokymo programas :
• Bendrinės kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų).
• Verslo kalbos (anglų, vokiečių).
• Dalykinė kalba dirbantiems ES integracijos srityje (anglų, prancūzų).
• Finansinė kalba (anglų, vokiečių).
• Teisinė kalba (anglų).
• Specialioji dalykinė kalba pagal institucijos darbo specifiką (anglų, vokiečių, prancūzų) [9].
Kursų skiriamieji bruožai:
• Patyrę, komunikabilūs dėstytojai. 2000 ir 2002m. 9 anglų kalbos dėstytojai stažavosi verslo kalbos ir metodikos kursuose Airijoje, Dubline, “The Language Centre of Ireland”, vokiečių kalbos – metodikos kursuose Vokietijoje, Miunchene, “DID – Institut”. Efektyvios mokymo programos.Naujausia mokymo medžiaga. Savarankiškam darbui skatinti plačiai naudojami kalbų mokymo šaltiniai internete.
• Atliekame Jūsų darbuotojų užsienio kalbos gebėjimų ir poreikių tyrimą ir sudarome institucijos poreikius ir specifiką atitinkančias kalbos mokymo programas.
• Lankstus užsiėmimų grafikas, įvairus intensyvumas. Galime atvykti mokyti darbo vietoje.
• Užsakovams pageidaujant atliekame mokymo efektyvumo tyrimo ir lankomumo analizę.
• Išduodame kursų baigimo pažymėjimą [9].
Rekomendacijų apie “UKMC” paslaugų kokybę galima teirautis kai kurių mūsų ilgamečių verslo partnerių. Specialios anglų k. mokymo programos , kurios truko ketverius metus (1999-dabar ) ir kuriose mokėsi apie 1000 darbuotojų, parengtos ir įgyvendintos AB “Lietuvos Telekomas”. Ši bendrovė dar 2000m. mūsų įmonę verslo partneriu pasirinko konkurso keliu iš 6 tokia pat veikla užsiimančių įmonių [9].2.8 Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“
Viešoji įstaiga Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras “Dainava” įsteigta 1996m. gegužės mėnesį. Steigėjas – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija [10].
Veikla:
• Mokymo poreikių tyrimas.
• Įvadinio ir tęstinio kvalifikacijos kėlimo mokymo programų rengimas.
• Mokymo kursų, seminarų, konferencijų organizavimas.
• Patalpų ir įrangos nuoma mokymo renginiams [10].2.9 Muitinės mokymo centras
Lietuvos Respublikos Muitinės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 3 d. raštu Nr. 26-2406 ir siekdamas parengti profesionalius, kvalifikuotus, dorus ir kultūringus Lietuvos muitinės pareigūnus, 1992 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 146 įsteigė nuo 1992 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos muitinės mokyklą [11].
Jai vadovavo Petras Pileckas (1992–1994), Eugenijus Ignatavičius (1994–1997), Pranas Plačas (1997–2001). 2001 metų sausį Muitinės mokykla reorganizuota į Muitinės mokymo centrą. Nuo 2001 metų kovo mėnesio Muitinės mokymo centrui vadovauja doc. dr. Beata Grebliauskienė [11].
Misija – muitinės mokymo centras, iš valstybės biudžeto finansuojama Lietuvos muitinės įstaiga, organizuoja ir vykdo muitinės pareigūnų ir tarnautojų įvadinį mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą [11].
Ugdomas mokymosi visą gyvenimą poreikis. Muitinės pareigūnų mokymas ir mokymasis organizuojamas taip, kad būtų užtikrintas tinkamas jų pasirengimas profesionaliai atlikti priskirtas funkcijas visose muitinės veiklos srityse [11].
Kvalifikacijos tobulinimo kursai postų pareigūnams
Kvalifikacijos tobulinimas – valstybės tarnautojų specialiųjų žinių gilinimas ir įgūdžių formavimas per visą buvimo tarnyboje laiką [11].
Muitinės mokymo centro teminė kursų ir seminarų pasiūla leidžia valstybės tarnautojams sąmoningai gilinti bei plėsti žinias, įgūdžius, tobulinti vertybines orientacijas, įgyvendinant valstybės patikėtas užduotis [11].
Mokymo programos ir jų turinys kinta pagal Lietuvos muitinės veiklos pokyčius ir Europos Sąjungos muitų teisės ir muitų administravimo reikalavimus [11].
Muitinės mokymo centro metodininkams talkina Muitinės departamento darbuotojai, specialistai praktikai iš muitinės postų, dėstytojai iš kitų valstybės kvalifikacijos tobulinimo įstaigų [11].IŠVADOS
Kvalifikacija – asmens gebėjimai ir žinios, kurias jis sugeba tam tikroje veikloje panaudoti tam tikru lygiu. Kvalifikacija įgyjama įgimtų gabumų ir ugdomų bei lavinamų bendrųjų gebėjimų pagrindu. Terminas naudojamas siekiant pabrėžti veiklos arba asmens profesinių gebėjimų tam tikroje srityje lygmenį. Juo apibrėžiami situaciniai tam tikros veiklos reikalavimai ir asmeninės savybės.
Kvalifikacija – darbuotojo tam tikros profesijos, specialybės įvaldymo laipsnis, specialių žinių ir darbo įgūdžių visuma, kurią žmogus įgijęs gali kokybiškai (kompetentingai) dirbti atitinkamos rūšies darbą. Kvalifikacijos lygis išreiškiamas: darbininkų – tarifinėmis kategorijomis; tarnautojų – pareiginėmis kategorijomis; mokslo darbuotojų – moksliniais laipsniais ir vardais.
Įsigyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją padeda:
1. Profesinis mokymas – padeda asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje
2. Aukštesniosios studijos – padeda asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tam tikrą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame šalies gyvenime.
3. Aukštojo mokslo studijos – padeda asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai.
4. Specialusis ugdymas – padeda specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį.LITERATŪRA
1. Sakalas. A. Personalo vadyba.-Vilnius: Margi raštai, 1998
2. http://www.fmmc.lt/VALA/ (2005 11 28)
3. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys2.htm (2005 11 28)
4. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys3.htm (2005 11 28)
5. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys5.htm (2005 11 28)
6. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys6.htm (2005 11 28)
7. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys7.htm (2005 11 28)
8. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys8.htm (2005 11 28)
9. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys9.htm (2005 11 28)
10. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys10.htm (2005 11 28)
11. http://www.fmmc.lt/VALA/lit/narys11.htm (2005 11 28)

Leave a Comment