Valstybinis socialinis draudimas

TURINYS

ĮVADAS 41. Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo literatūrosapžvalga 6 1.1 Valstybinis socialinis draudimas 6 1.2 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio subjektas ir objektas 6 1.3 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio tarifai 7 1.4 Valstybinio socialinio draudimo rūšys 8 1.4.1 Pensijų socialinis draudimas 8 1.4.2 Ligos ir motinystės socialinis draudimas 11 1.4.3 Nedarbo socialinis draudimas 15 1.4.4 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas 16 1.4.5 Sveikatos draudimas 182. Vš Į santykiai su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimoorganizacijomis 21Išvados ir pasiūlymai 26Literatūra 27Priedai 28

ĮVADAS

Socialinis draudimas – tai savotiška taupymo forma. Socialinis draudimas – tai kartų solidarumo principu pagrįsta sistema.Mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui dabar, išėję įpensiją, tapę neįgaliais, susirgę, sulaukę kūdikio, netekę sutuoktinio išFondo gauname materialinę pagalbą. Mokėdami socialinio draudimo įmokas, remiame ne tik savo artimuosius,bet ir visus Lietuvos pensininkus, sergančiuosius, neįgaliuosius, kitus,gaunančius išmokas, žmones, tačiau nenuskriaudžiame ir savęs, kadangi tuoužsitikriname saugią ateitį. Nemokantys įmokų žmonės neturi teisės į socialinio draudimo teikiamasgarantijas. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo nauda: • Samdomam darbuotojui, socialinis draudimas garantuoja senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas, ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, įvairias kompensacijas. • Savarankiškai dirbantiems ir draudžiantiems bazinei ir papildomai pensijos daliai, garantuojama senatvės ar invalidumo pensija. Be to, apdraustajam mirus, sutuoktinis ir vaikai gauna našlio ir našlaičių pensijas. Nelegalaus darbo žala: • Nė vienas darbuotojas nėra apsaugotas nuo ligų, nelaimingų atsitikimų, tuo labiau – nuo senatvės. asmuo dirbantis nelegaliai – be darbo sutarties – yra socialiai neapgintas. • Susirgę asmenys – negauna pašalpos, susižaloję asmenys darbe ar susirgę profesine liga – negauna žalos atlyginimo, asmenų žuvusių darbo vietoje – artimieji negauna draudimo išmokų, vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Nelegalaus darbo metai nepadidina pensijos stažo. • Asmenys dirbantys nelegaliai – rizikuoja, kad už darbą jiems apskritai nebus atlyginta. Pagrindinės draudėjų pareigos: – registruotis teritorinėse mokesčių inspekcijose; – mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas; – nustatyta tvarka ir nustatytu laiku pateikti informaciją apieapdraustuosius. Draudėjai atsako už tai, kad teisingai būtų apskaičiuotos ir laikusumokėtos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą valstybiniosocialinio draudimo įmokos. „Socialiniam draudimui tenka svarbi ir valstybinės gyventojų politikosvykdyme. Valstybė yra suinteresuota, kad šeima išliktų sveika visuomenėsląstele, kad neturtas ir atskirus gyventojus ištikę nelaimės turėtų kuomažesnę įtaką šalies gyventojų skaičiaus augimui. Vaikai yra kiekvienostautos ateitis. Socialinis draudimas tuo būdu yra svarbi priemonė vykdantšią valstybės išlikimui lemiamą reikšmę turinčią šalies gyventojų politiką. Socialinio draudimo egzistavimas užkerta kelią nemažai daliainusikaltimų. Be to, jis mažina žmogaus orumą žeminančių gyvenimo sąlygų beinežmoniškų tarpusavio santykių atsiradimo galimybę.“ [4, 432 p.] Mano darbo tikslas – atskleisti valstybinio socialinio ir sveikatosdraudimo esmę, svarbą ir naudą, įmokų tarifus ir mokėjimo tvarką. Šiamtikslui pasiekti iškėliau sau tokius uždavinius: 1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą. 2. Surinkti reikalingus duomenis iš įmonės analizei atlikti, juos išanalizuoti ir įvertinti. Analizei atlikti susirinkau Viešosios Įstaigos „Garliavos ligoninė“2003 – 2005 metų Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimofondo lėšų finansines ataskaitas. Tyrimo metodai: • Literatūros analizė; • Praktinių pavyzdžių analizė; • Lentelių, grafikų ir diagramų sudarymas.

2 Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo literatūros apžvalga

1 Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – tai valstybės nustatytųsocialinių-ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiems LRgyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais – apdraustųjų šeimųnariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymonumatytų svarbių priežasčių savo poreikių patenkinti iš darbo užmokesčioarba turi papildomų išlaidų.[2] Socialinį draudimą organizuoja (renka įmokas, apskaičiuoja ir mokapensijas, taip pat moka laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaikųpriežiūros ir kitas pašalpas bei atlieka kitus darbus) valstybiniosocialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Lietuvoje VSD reglamentuoja šiesvarbiausi normatyviniai dokumentai: 1. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas, galiojantis nuo 1991 m. gegužės 22 d., ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai. 2. Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų. 3. Kiti normatyviniai dokumentai (apdraustųjų įskaitos taisyklės; biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės; įvairių pašalpų nuostatai; pensijų įstatymas ir kiti). [1]

2 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio subjektas ir objektas

VSD privalomai draudžiami apdraustieji (mokesčio mokėtojai) beveik visidarbingo amžiaus žmonės valstybinėse ir privačiose įmonėse beiorganizacijose nuo pirmos jų darbo dienos. Draudimas pasibaigia, nutraukusdarbo sutartį. VSD įstatyme nurodyta, kad privalomuoju draudimu draudžiamiasmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. [1] Socialinio draudimo mokesčio mokėtojais (draudėjais) laikomi visi

viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kurieįstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimoįmokas. Samdomąjį darbą dirbantys žmonės draudžiami visomis socialiniodraudimo rūšimis. [1] Socialinio draudimo mokesčio objektas yra darbo užmokestis bei pajamos.Draudėjams svarbu žinoti išmokas, nuo kurių neskaičiuojamos valstybiniosocialinio draudimo įmokos. [1]

4 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio tarifai

Draudėjų (darbdavių) ir apdraustųjų (dirbančiųjų) socialinio draudimoįmokų tarifai buvo patvirtinti 1991 m. ir 2000 m. nesikeitė (atitinkamaibuvo 30 ir 1 procentas priskaičiuoto darbo užmokesčio). Draudėjai moka išsavo lėšų 31 procentą nuo kiekvieno apdraustojo darbo užmokesčio ir jamprilygintų pajamų, o apdraustieji – 3 procentų įmoką nuo tos pačiosapskaičiavimo bazės kaip ir darbdaviai. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimasnustatė 34 proc. įmokų tarifą (31 proc. moka darbdavys, o 3 proc. –darbuotojas). Šį mokestį apskaičiuoja darbdaviai ir įneša į Sodrosbiudžetą. [1]

[pic]

1.1 pav. – Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai

Planuojami VSD įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims kiekvienaismetais nežymiai koreguojami, atsižvelgiant į draudimo paslaugų poreikį.Įmokos užtikrina Lietuvos gyventojams teisę į pensijas, ligos ir motinystėspašalpas, išmokas nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesiniųsusirgimų atvejais. Dalis įmokų perskirstoma ir pervedama į Privalomojosveikatos draudimo fondą.[pic]

1.2 pav. Valstybinio socialinio draudimo įmokų pasiskirstymas draudimo rūšims 2005 metais

5 Valstybinio socialinio draudimo rūšys

Lietuvoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei arpagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybiniųsocialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos irmotinystės, motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystėssocialinio draudimo įstatyme; 3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytomsNedarbo socialinio draudimo įstatyme; 4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinisdraudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbeir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme; 5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžiasveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatosdraudimo įstatyme. [ 6]

1 Pensijų socialinis draudimas

Valstybinis socialinis pensijų draudimas įstatymų nustatyta tvarkaužtikrina šalies gyventojams pragyvenimo šaltinį, kai jie sulaukianedarbingo amžiaus, tampa invalidais ar netenka pragyvenimo šaltinio mirusmaitintojui.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos: ➢ Senatvės pensija; ➢ Netekto darbingumo (invalidumo) pensija; ➢ Našlių ir našlaičių pensija.

Senatvės pensija Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausiasocialinės apsaugos senatvėje rūšis. [7] Valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys,kai jie tenkina nustatytus amžiaus ir valstybinio socialinio pensijųdraudimo stažo reikalavimus, tai yra: 1) yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai (minimalus pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų). Pensijų draudimo stažas, tai laikas, per kurį asmenys patys moka arbauž juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos valstybiniosocialinio pensijų draudimo įmokos Senatvės pensiją sudaro dvi dalys:pagrindinė ir papildoma. [7] Pagrindinė pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazineipensijai ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybiniosocialinio pensijų draudimo stažą (jo neturintiems ji proporcingaimažinama). Būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 30metų. Bazinė pensija negali būti mažesnė už 110 proc. minimalaus gyvenimolygio. Šiuo metu bazinė pensija yra 200 Lt.[7] Papildoma pensijos dalis – tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusiišmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumoprincipą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybiniosocialinio pensijų draudimo įmokoms. [7] Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę:B + 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D,B – pagrindinė (bazinė) pensija;s – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės artarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.;k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kurių5 paeiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984-1993 m.laikotarpiu;S – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės artarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d.K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagaldraudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d.D – einamųjų metų draudžiamosios pajamos.[7]

Netekto darbingumo (invalidumo) pensija Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos1 d.- invalidumo) pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos rūšisneįgalumo atveju.[8] Netekto darbingumo pensijos skiriamos asmenims, kurie darbingumo lygionustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažąnetekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimostažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens

amžiaus.[8] Netekto darbingumo pensija apskaičiuojama pagal tą pačią formulę kaipir senatvės pensija, pridedant negalios ištiktam asmeniui prie turimodraudimo stažo tiek metų, kiek jam trūksta iki senatvės pensijos amžiaus.[8] Asmenų, pripažintų netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m.liepos 1 d.- antros grupės invalidais), netekto darbingumo pensijos dydistoks pats kaip senatvės pensijos dydis. Asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1d. – pirmos grupės invalidams) pensija apskaičiuojama taip pat, kaipasmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, tačiau pagrindinė pensijosdalis lygi 1,5 bazinės pensijos. [8] Asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1d. – trečios grupės invalidams) pensija apskaičiuojama kaip netekusiems 60-70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 proc.[8] Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygisnenustatinėjamas. Šiems asmenims skiriama senatvės pensija. Jei ikisenatvės pensijos amžiaus sukakimo dienos asmeniui buvo paskirta ir mokamanetekto darbingumo (invalidumo) pensija, po 2005 m. liepos 1 d. skiriantsenatvės pensiją pirmą kartą netekto darbingumo (invalidumo) pensijosgavimo laikas prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimostažui.[8]

Našlių ir našlaičių pensija Našlių ir našlaičių pensijos skiriamos įstatyme nurodytiems mirusiojo(arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), draustovalstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktiniui bei vaikams,taip pat jiems prilygintiems asmenims, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymonustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo(iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arbavieną iš šių pensijų gavo.[9] Našlių pensijos dydis – 20 proc. mirusiam asmeniui galėjusiospriklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatytoasmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. –II grupės invalidumo pensijos dydžio) apskaičiuoto pagal 2002 metų kovomėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.[9] Našlaičių pensijų dydis – 30 proc. mirusiam asmeniui galėjusiospriklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatytoasmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. –II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu teisę gauti našlaičių pensijąturi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriamapo lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. ir ne daugiau kaip 80 proc. visoapskaičiuotos netekto darbingumo arba senatvės pensijos dydžio.[9]

2 Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejaiskompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems dėl jų pačių arba šeimosnarių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastųdarbo pajamų. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys,dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsiaspareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės pagrindu, kai kurieviešojo administravimo valstybės tarnautojai. Pagal įstatymą skiriamos irmokamos: ➢ Ligos pašalpa; ➢ Motinystės (tėvystės) pašalpa; ➢ Motinystės pašalpa.

Ligos pašalpa Teisę gauti ligos pašalpą turi asmenys, kurie yra draudžiami ligos irmotinystės socialiniu draudimu. [10] Pašalpa skiriama, jeigu: • laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl: o ligos arba traumos, išskyrus ligos pašalpų skyrimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, atvejus; o užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų; o vaikų priežiūrai – jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas; o šeimos nario ligos – jeigu jį būtina slaugyti; o gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare ir dėl to prarandama dalis darbo pajamų. • apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.[10] Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu(įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną).Jeigu asmenslaikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi poatleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėlkurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo. [10] Ligos pašalpa nemokama laikinai nedarbingiems asmenims, jeigu: • traumą gavo darant nusikaltimus; • sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu; • laikino nedarbingumo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; • Pažeidus gydytojo nustatytą gydymo ar slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją ar pasitikrinti darbingumo – VSDF valdybos teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas

nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgesniam negu 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. [10] Pašalpos dydis ir mokėjimo tvarka Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias sudarbuotojo darbo grafiku, (išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą) apmokadarbdavys. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio,apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ir tarnautojovidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką Vyriausybė patvirtino 2003m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. [10] Nuo 3–ios kalendorinės nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialiniodraudimo fondo lėšų mokama 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžioligos pašalpa. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumoatsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamųketvirtadalį. [10] Ligos pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotasnedarbingumo pažymėjimas. Teritoriniam skyriui pateikiamas nedarbingumopažymėjimas (jo antroji pusė) turi būti užpildytas darbdavio. [10] Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis,apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš ligą turėtas draudžiamąsiaspajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos irmotinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gauta ligos (įskaitantdarbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine ligapašalpas, bedarbio pašalpas. [10] Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpomsskaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintųeinamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumonustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūrosatostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos. [10] Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yramažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogųsuteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintųeinamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystėspašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.[10] Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeitokalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo,nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimomėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienųpagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). [10] Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas LietuvosRespublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaikoiki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumądalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5darbo dienų savaitė). [10]

Motinystės (tėvystės) pašalpa Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų,(įtėvių), globėjas, kuris: • yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu; • įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai; • per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpis • vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks vieneri metai (įskaitant vaiko gimimo dieną). [11] Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metųpriežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinių tų metųdarbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne visomėnesio pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį. [11] Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis – 70 procentų pašalpos gavėjokompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė užvaiko iki 1 metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjųmetų draudžiamųjų pajamų trečdalį. [11] Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės)pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tosedarbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. [11] Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtįprieš vaiko priežiūros atostogas turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y.pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystėssocialinio draudimo įmokos, apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio

apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas,ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas,bedarbio pašalpas. [11] Kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpaiapskaičiuojamas taip pat, kaip ir ligos pašalpai. [11] Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas LietuvosRespublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,galiojusių vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį,3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendoriųskaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). [11]

Motinystės pašalpa Teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turiapdraustosios ligos ir motinystės socialiniu draudimu moterys, jeigu: • iki pirmos nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą; • suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. [12] Motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpis Moterims, kurios pagimdė suėjus 28 nėštumo savaitėms ir vėliau, pašalpamokama: • 70 kalendorinių dienų iki gimdymo; • 56 kalendorines dienas po gimdymo arba • 70 kalendorinių dienų po gimdymo, jeigu: o gimdymas buvo komplikuotas; o gimė daugiau negu vienas kūdikis. [12] Moterims, pagimdžiusioms 22 – 28 nėštumo savaitę, pašalpa mokama: • 28 kalendorines dienas po gimdymo; • 70 kalendorinių dienų po gimdymo, jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau. Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį,neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių. [12] Motinystės pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotasnėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Teritoriniam skyriui pateikiamopažymėjimo antroji pusė turi būti užpildyta darbdavio. [12] Motinystės pašalpos dydis – 100 procentų pašalpos gavėjokompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė užnėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metųdraudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. [12] Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalposdydis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš nėštumo ir gimdymoatostogas turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvomokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos,apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas),motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimųdarbe ar susirgimų profesine liga pašalpas, bedarbio pašalpas. [12] Kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas taip patkaip ir ligos pašalpai. [12] Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas LietuvosRespublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumądalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5darbo dienų savaitė). [12]

3 Nedarbo socialinis draudimas

Nedarbo socialinis draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių,kuriai 2005 metais patvirtinta 1,4 proc. bendrojo (34 proc.) socialiniodraudimo tarifo dalis. [13] Nuo 2005 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Nedarbo socialinio draudimoįstatymui, Lietuvoje pradėjo veikti nauja nedarbo socialinio draudimosistema. Asmenims, kurie yra apdrausti šia socialinio draudimo rūšimi,netekus darbo, ji suteikia didesnes pajamas pragyventi. Be to, naujojisistema sustiprins bedarbių motyvaciją aktyviau ieškoti darbo. [13] Nuo nedarbo yra draudžiami visi asmenys, kurie dirba legaliai, gaunaatlyginimą ir moka įmokas „Sodrai“. Apdraustiesiems šia socialinio draudimorūšimi, netekus darbo, ir ieškant naujos darbo vietos, mokama nedarbosocialinio draudimo išmoka (bedarbio pašalpa). Pagal anksčiau galiojusiądraudimo nuo nedarbo sistemą, bedarbio pašalpos buvo labai mažos: minimalibedarbio pašalpa buvo valstybės remiamų pajamų dydžio ir sudarė 135 litus,maksimali – 250 litų dydžio. Suprantama, kad toks bedarbio pašalpos dydisneužtikrino net minimalaus pragyvenimo lygio. Nors nedarbas Lietuvojenežymiai sumažėjo, bet Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 m. lapkričio 1d. jis sudarė 5,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų arba 123, 2 tūkst.bedarbių. [13] Naujos nedarbo socialinio draudimo sistemos esmė, kad draudimo išmokosdydis priklauso nuo apdraustojo, tapusio bedarbiu, buvusio darbo užmokesčiodydžio per pastaruosius trejus metus iki netenkant darbo. Nedarbo draudimoišmokos mokėjimo trukmė yra diferencijuota pagal asmens darbo stažą, įgytąiki užsiregistravimo darbo biržoje. Jei asmens socialinio draudimo darbostažas trumpesnis nei 25 metai, nedarbo išmoka jam mokama 6 mėnesius, jei25-30 metų – 7 mėnesius, jei stažas siekia 30-35 metus – 8 mėnesius, ir 9mėnesius, jei stažas siekia ar viršija 35 metus. Pasibaigus šiamlaikotarpiui, bus mokama piniginė parama iš šaltinių, kurie numatyti pagal

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą. Be to, būtinojo darbo stažo per paskutinius 3 metus reikalavimainedarbo išmokai gauti sumažėjo nuo 24 iki 18 mėnesių. [13] Nedarbo socialinio draudimo išmoka Nedarbo socialinio draudimo išmoka apskaičiuojama sudedant pastoviąjąjos dalį, kuri lygi valstybės remiamų pajamų dydžiui – 135 litams irkintamą dalį – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, kurį bedarbis gaudavo ikinetekdamas darbo per paskutinius 36 mėnesius. Minimali nedarbo draudimoišmoka nustatyta 135 Lt , maksimali – 70 proc. einamųjų metų draudžiamųjųpajamų, t.y 693 litai , kai draudžiamosios pajamos yra 990 litų. [13] Po trijų mėnesių, kai bus mokama nedarbo draudimo išmoka, kintamoji josdalis, kuri priklauso nuo buvusio atlyginimo, bus mažinama perpus ir šisuma bus mokama likusį laikotarpį. Tuo bus siekiama sustiprinti bedarbiųmotyvaciją aktyviau ieškoti darbo. [13] Asmenims, kurie turi ilgą darbo stažą, taip pat priešpensinio amžiaus(likus 5 metams iki pensinio amžiaus) bedarbiams, kuriems susirasti naujądarbą gerokai sunkiau, sumažinta nedarbo išmoka mokama ilgiau(priešpensinio amžiaus asmenims sumažintos nedarbo draudimo išmokosmokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius). [13] Naujoji nedarbo socialinio draudimo sistema ne tik suteikia didesnespajamas bedarbiams pragyventi netekus darbo, bet taip pat juos skatinaaktyviau ieškoti darbo bei suinteresuoja gauti legalų atlyginimą ir mokėtiįmokas nuo viso atlyginimo, nes nedarbo išmokos dydis priklauso nuo darboužmokesčio. [13]

4 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėldraudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo, arprofesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiemsasmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.[14] Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykįdarbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimudarbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykisdarbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu,nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Nelaimingas atsitikimaspakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojuivykstant į darbą ar iš darbo, įvykę darbuotojo darbo dienomis kelyje. [14] Profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkoskenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, nustatyta tvarka pripažintasprofesine liga. [14] Teisę į šio draudimo garantuojamas pašalpas ir kompensacijas turiapdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbesocialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarkadraudėjas pateikė pranešimą VSD fondo valdybos teritoriniam skyriui arba užkurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniodraudimo įmokas. [14] Iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos socialiniamdraudimui skirtų lėšų mokamos šios išmokos: 1. Apdraustajam, dėl draudiminio įvykio netekusiam dalies ar visodarbingumo, mokama: – ligos pašalpa dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ariš darbo arba profesinės ligos (toliau vadinama – ligos pašalpa); – netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; – netekto darbingumo periodinė kompensacija; 2. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomisdalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka; 3. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomisdalimis mokama periodinė draudimo išmoka. [14] Išmokos mokamos asmenims, turintiems teisę jas gauti, jeigu nelaimingiatsitikimai darbe ar profesinės ligos yra ištirti ir pripažintidraudiminiais įvykiais. [14] Nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas draudiminiaisįvykiais pripažįsta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybosteritorinio skyriaus, kuriame registruota draudėju įmonė, įstaiga arorganizacija, kurioje dirba (dirbo) apdraustasis ir įvyko nelaimingasatsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, vedėjas (pavaduotojas). [14] Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimoišmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybosteritoriniai skyriai. Prašymą su visais reikiamais dokumentais asmuo pateikia tam valdybosteritoriniam skyriui, kuriame yra registruotas draudėjas. [14] Sprendimas dėl išmokų (išskyrus vienkartinę išmoką apdraustajam mirus)skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po prašymo suvisais reikiamais dokumentais gavimo valdybos teritoriniame skyriujedienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos apdraustajam mirus turi būtipriimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus 3 mėnesių kreipimositerminui.[14]

5 Sveikatos draudimas

Sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūrosir ekonominių priemonių sistema, garantuojanti sveikatos draudimudraudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūrospaslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinospagalbos priemones kompensavimą. [15] Sveikatos draudimas yra: 1) privalomasis; 2) papildomasis (savanoriškasis). [15] Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatospriežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytaispagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu

draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų užsuteiktas paslaugas kompensavimą. [15] Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojosveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūrospaslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatosdraudimo draudiminio įvykio. [15] Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos: 1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Privalomojo sveikatos draudimo taryba); 2. Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK); 3. Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). [15] Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos: • prevencinė medicinos pagalba; • atstatomoji medicinos pagalba; • medicininė reabilitacija; • slauga; • socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskiriami asmens sveikatos priežiūrai; • asmens sveikatos ekspertizė. [15] Prevencinė medicinos pagalba apima informacines paslaugas ligųprofilaktikos klausimais ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytusdraudžiamųjų sveikatos profilaktinius patikrinimus. Atstatomoji medicinos pagalba apima pirminės, antrinės ir tretinėsasmens sveikatos priežiūros paslaugas; galūnių, sąnarių ir organųprotezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijas; draudžiamųjųišlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijas; valstybėsparamą ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugosministerijos nustatyta tvarka. [15] Medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimaipriskiriami asmens sveikatos priežiūrai, apima slaugos ir socialinespaslaugas bei patarnavimus; palaikomojo gydymo paslaugas slaugos irpalaikomojo gydymo ligoninėse; medicininę reabilitaciją ir sanatorinįgydymą. [15] Asmens sveikatos ekspertizės paslaugos: 1. Draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė. 2. Invalidumo ir (ar) ilgalaikio ir pastovaus darbingumo praradimo ekspertizė asmenims iki 18 metų. 3. Patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. [15] Savanorišką sveikatos draudimą reglamentuoja Lietuvos Respublikosdraudimo įstatymas. Jame numatyta, kad yra galimas sveikatos draudimas –turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, kai dėldraudiminių įvykių, susijusių su asmens sveikata, mokama draudimo išmoka,lygi draudimo sumai ar jos daliai arba dėl draudiminio įvykio patirtiemsnuostoliams. Sveikatos draudimas apima draudimą nuo nelaimingų atsitikimųir draudimą ligos atveju. [16] Su šia sveikatos draudimo rūšimi susidūrė tie, kurie draudėsi sveikatąišvykdami į užsienį ir pan. Šia draudimo veikla užsiima draudimo bendrovės,pavyzdžiui, “Ergo Lietuva”, “Draudimas” ir kitos. [16] Apsidraudus tik savanorišku sveikatos draudimu, gydymo paslaugos,apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto,negarantuojamos. Būtina apsidrausti ir privalomuoju sveikatos draudimu.[16]

[pic]

1.3 pav. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai, apmokestinamoji bazė ir mokėtojai

Vš Į santykiai su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo organizacijomis

Remiantis turimais Vš Į dokumentais išanalizuosiu valstybiniosocialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines 2003 – 2005metų ataskaitas.[1 priedas] Iš turimų 2003 metų I – IV ketvirčio duomenų ( 1 priedas) sudariau 2.1lentelę, kurioje pateikiau apdraustųjų asmenų skaičių ketvirčio pradžiojeir ketvirčio pabaigoje, ir darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamosįmokos.

2.1 lentelė Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2003 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai |Iš viso nuo|| | |metų || | |pradžios || |I |II |III |IV | ||Apdraustųjų skaičius |143 |141 |143 |142 |143 ||ketvirčio pradžioje | | | | | ||Apdraustųjų skaičius |141 |143 |142 |139 |139 ||ataskaitinio | | | | | ||laikotarpio pabaigoje | | | | | ||Darbo apmokėjimo suma, |296550 |302270 |289246 |282520 |1170586 ||nuo kurios | | | | | ||skaičiuojamos įmokos, | | | | | ||Lt | | | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičiusataskaitinio laikotarpio pabaigoje padidėjo 2, tai lėmė darbo apmokėjimosumos padidėjimą 5720 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjųdarbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 1, tai lėmėdarbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 13024 Lt. Lyginant III ir IV ketvirčius,apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo3, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 6726 Lt. Iš šios lentelėsmatome, kad per metus įstaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo4, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo 14030 Lt. [pic] 2.1 pav. Darbo apmokėjimo sumos kitimas 2003 metu I – IV ketvirčiais Iš turimų 2004 metų I – IV ketvirčio duomenų (2 priedas) sudariau 2.2lentelę, kurioje pateikiau tų pačių rodiklių kaip ir 2.1 lentelėjeduomenis.

2.2 lentelė Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2004 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai |Iš viso nuo|| | |metų || | |pradžios || |I |II |III |IV | ||Apdraustųjų skaičius |139 |140 |139 |134 |139 ||ketvirčio pradžioje | | | | | ||Apdraustųjų skaičius |140 |139 |134 |133 |133 ||ataskaitinio | | | | | ||laikotarpio pabaigoje | | | | | ||Darbo apmokėjimo suma, |279469 |312141 |293150 |345462 |1230222 ||nuo kurios | | | | | ||skaičiuojamos įmokos, | | | | | ||Lt | | | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičiusataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 1, tai lėmė darbo apmokėjimosumos padidėjimą 32672 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjųdarbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 5, tai lėmėdarbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 18991 Lt. Lyginant III ir IV ketvirčius,apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo1, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos padidėjimą 52312 Lt. Iš šios lentelės

matome, kad per metus įstaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo6, o darbo apmokėjimo suma padidėjo 65993 Lt. [pic] 2.2 pav. Darbo apmokėjimo sumos kitimas 2004 metu I – IV ketvirčiais

2003 metų pradžioje apdraustųjų darbuotojų skaičius buvo 143, o 2004metų pabaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo iki 133. Tai rodo,kad per 2003 – 2004 metus buvo atleista 10 apdraustųjų darbuotojų, o darboapmokėjimo suma padidėjo 1113164 Lt. Iš šių skaičių galiu teigti, kaddarbuotojų darbo užmokestis didėjo. Kadangi 2005 metai dar nesibaigė, 2.3 lentelėje pateikiau tik I – IIIketvirčių duomenis (3 priedas).

2.3 lentelė Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2005 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai || |I |II |III ||Apdraustųjų skaičius |133 |130 |108 ||ketvirčio pradžioje | | | ||Apdraustųjų skaičius |130 |108 |105 ||ataskaitinio | | | ||laikotarpio pabaigoje | | | ||Darbo apmokėjimo suma,|301152 |356508 |274224 ||nuo kurios | | | ||skaičiuojamos įmokos, | | | ||Lt | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičiusataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 22, tai lėmė darbo apmokėjimosumos padidėjimą 55356 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjųdarbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 3, tai lėmėdarbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 82284 Lt. Nuo I ketvirčio pradžios ikiIII ketvirčio pabaigos apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 28, o darboapmokėjimo suma sumažėjo 26928 Lt. Kaip matome, kintant apdraustųjų darbuotojų skaičiui, darbo apmokėjimosuma kinta nevienodai. Tokį neproporcingą darbo apmokėjimo sumos kitimągalėjo nulemti nevienodi darbuotojų darbo užmokesčiai. Norėdama palyginti 2003 – 2005 metų I – III ketvirčių duomenis sudariau2.4 lentelę, kurioje pateikiau tų pačių rodiklių kaip ir ankstesnėselentelėse lyginamuosius duomenis. 2.4 lentelė Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos|Rodikliai|2003 |2004 |2005 || |Ketvirčiai |Ketvirčiai |Ketvirčiai ||2003 |I |296550 |34 |100827 || |II |302270 |34 |102772 || |III |289246 |34 |98344 || |IV |282520 |34 |96057 ||Iš |X |1170586 |X |398000 ||viso 😐 | | | ||2004 |I |279469 |34 |95020 || |II |312141 |34 |106128 || |III |293150 |34 |99671 || |IV |345462 |34 |117457 ||Iš |X |1230222 |X |418276 ||viso: | | | | ||2005 |I |301152 |34 |102392 || |II |356508 |34 |121213 || |III |274224 |34 |93236 || |IV |… |34 |… ||Iš |X |… |X |… ||viso: | | | | |

Lyginant 2003 – 2005 metų įstaigos įmokas Į Sodros fondą, galimateigti, kad didėjant įstaigos darbuotojams priskaityto darbo užmokesčiosumoms, proporcingai didėja ir įstaigos mokamų įmokų į Sodros fondą sumos,todėl surenkant didesnes įmokas į VSD fondo biudžetą didėja ir iš šio fondoišmokamos išmokos gyventojams. Įstaiga iš VSDFV (Sodros) Kauno skyriaus gauna pažymas apie įmonėsdarbuotojams išmokėtas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpasapdraustiesiems (per tam tikrą laikotarpį) (4 priedas). Šioje pažymojepateikiama informacija apie tos įmonės darbuotojams priskaičiuotas pašalpųsumas, nurodomas pašalpos mokėjimo laikotarpis ir trukmė, atskaitytogyventojų pajamų mokesčio sumos bei išmokėtos sumos. Šios pažymos įstaigosbuhalterijai pateikiamos dėl teisingo darbuotojo gyventojų pajamų mokesčioapskaičiavimo. Nuo 2005 m. liepos 1 d. taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 patvirtinta minimali mėnesinė alga 550litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose,neatsižvelgiant į nuosavybės formą, ir kitiems asmenims, kuriems teisėsaktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Be to, nuo 2005 m.liepos 1 d. taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 25 d.nutarimu Nr. 584 patvirtinti dydžiai: • valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija – 200 litų; • einamųjų 2005 m. draudžiamosios pajamos – 1084 litų. Atsižvelgiant į šiuos pasikeitimus, didėja ir valstybinio socialiniodraudimo įmokos ir išmokos, susijusios su šiais dydžiais.[3]

Išvados ir pasiūlymai

1. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimas nustatė 34 proc. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. moka darbdavys, o 3 proc. – darbuotojas. 2. Valstybinio socialinio draudimo rūšys: a) pensijų socialinis draudimas – 23,5 proc. ir 2,5 proc. įmoka; b) ligos ir motinystės socialinis draudimas –2,8 proc. ir 0,5 proc. įmoka; c) nedarbo socialinis draudimas – 1,4 proc. įmoka; d) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas – 0,3 proc. įmoka; e) sveikatos draudimas – 3 proc. įmoka. 3. Per 2003 metus Vš Į apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 4, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo 14030 Lt. 4. Per 2004 metus Vš Į apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 6, o darbo apmokėjimo suma padidėjo 65993 Lt. . 5. Nuo I ketvirčio pradžios iki III ketvirčio pabaigos apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 28, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo 26928 Lt. 6. Kintant apdraustųjų darbuotojų skaičiui, darbo apmokėjimo suma kinta nevienodai. 7. Neproporcingą darbo apmokėjimo sumos kitimą galėjo nulemti nevienodi darbuotojų darbo užmokesčiai. 8. 2003 – 2005 metais didėjant Vš Į darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio sumoms, proporcingai didėja ir įstaigos mokamų įmokų į Sodros fondą sumos, todėl surenkant didesnes įmokas į VSD fondo biudžetą didėja ir iš šio fondo išmokamos išmokos gyventojams. 9. Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir išmokos didėja, nes nuo 2005

m. patvirtinti šie dydžiai: • minimali mėnesinė alga 550 litų; • valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija – 200 litų; • einamųjų 2005 m. draudžiamosios pajamos – 1084 litų. 10. Mokėdami socialinio draudimo įmokas, remiame ne tik savo artimuosius, bet ir visus Lietuvos pensininkus, sergančiuosius, neįgaliuosius, kitus, gaunančius išmokas, žmones, tačiau nenuskriaudžiame ir savęs, kadangi tuo užsitikriname saugią ateitį.

Literatūra

1. Buškevičiūtė E. Mokesčių sistema.-Kaunas: Technologija, 2005.-337 p. 2. Namų advokatas.-Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2002.-1022 p. 3. Perminienė L. Didėja socialinio draudimo įmokos bei išmokos//Verslo labirintas,2005 Nr. 7/8 (34/35) . 4. Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A.Draudimas.- Kaunas: Pasaulio kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1999.- 458 p. 5. (2005 11 06) 6. (2005 11 06) 7. (2005 11 06) 8. (2005 11 06) 9. (2005 11 06) 10. (2005 11 06) 11. (2005 11 06) 12. (2005 11 06) 13. (2005 11 06) 14. (2005 11 06) 15. (2005 11 06) 16. (2005 11 06)

Priedai

1 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita 2003 m. IV ketvirtis. 2 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita 2004 m. IV ketvirtis. 3 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita 2005 m. III ketvirtis. 4 priedas – Pažyma apie 2005 10 29 – 2005 10 29 išmokėtas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas apdraustiesiems———————– Darbuotojo mokamos įmokos 3 proc.

2,8 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui

0,5 proc.

23,5 proc. pensijų socialiniam draudimu

2,5 proc.

0,3 proc. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui

3 proc. sveikatos draudimui

1,4 proc. nedarbo socialiniam draudimui

Darbdavio mokamos VSD įmokos 31 proc.

10,6 % senatvės pensijos papildomai daliai gauti

15 % visų rūšių pensijai papildomai daliai gauti

50 % bazinei pensijai gauti

1. Darbdavys moka 31% nuo kiekvieno apdraustojo darbo užmokesčio.2. apdraustasis moka 3 % nuo darbo užmokesčio.

10,6%

15%

50%

31+3 %

VSD įmokų tarifai

Asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir užpilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka po 1,5 procentominimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžioprivalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbosutartis.

Žemės įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai(3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už pilnamečius šeimos narius,dirbančius ūkyje, moka po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžioprivalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Neapdrausti asmenys, advokatai, jų padėjėjai, notarai moka 10 proc.Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtoužpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžioprivalomojo sveikatos draudimo įmokas.

• Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš asmenų, gaunančių pajamų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas. • Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau negu 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį. • Fiziniai asmenys, įsigiję tam tikros veiklos rūšies patentus, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų patento tam tikrai veiklos rūšiai savivaldybės patvirtintos mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 procentus minimalios mėnesinės algos.

1,5 %

3 %

3,5 %

10%

30%

PSD įmokų tarifai