Valstybinis socialinis draudimas

Įvadas

Socialinis draudimas – tai savotiška taupymo forma.

Socialinis draudimas – tai kartų solidarumo principu pagrįsta sistema.

Mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui dabar, išėję į pensiją, tapę neįgaliais, susirgę, sulaukę kūdikio, netekę sutuoktinio iš

Fondo gauname materialinę pagalbą.

Mokėdami socialinio draudimo įmokas, remiame ne tik savo artimuosius, bet ir visus Lietuvos pensininkus, sergančiuosius, neįgaliuosius, kitus, gaunančius išmokas, žmones, tačiau nenuskriaudžiame ir savęs, kadangi tuo užsitikriname saugią ateitį.

Nemokantys įmokų žmonės neturi teisės į socialinio draudimo teikiamas garantijas.

Socialinio draudimo įmokų mokėjimo nauda:

• Samdomam darbuotojui, socialinis draudimas garantuoja senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas, ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, įvairias kompensacijas.

• Savarankiškai dirbantiems ir draudžiantiems bazinei ir papildomai pensijos daliai, garantuojama senatvės ar invalidumo pensija. Be to, apdraustajam mirus, sutuoktinis ir vaikai gauna našlio ir našlaičių pensijas.

Nelegalaus darbo žala:

• Nė vienas darbuotojas nėra apsaugotas nuo ligų, nelaimingų atsitikimų, tuo labiau – nuo senatvės. asmuo dirbantis nelegaliai –

be darbo sutarties – yra socialiai neapgintas.

• Susirgę asmenys – negauna pašalpos, susižaloję asmenys darbe ar susirgę profesine liga – negauna žalos atlyginimo, asmenų žuvusių darbo vietoje – artimieji negauna draudimo išmokų, vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Nelegalaus darbo metai nepadidina pensijos stažo.

• Asmenys dirbantys nelegaliai – rizikuoja, kad už darbą jiems apskritai nebus atlyginta.

Pagrindinės draudėjų pareigos:

– registruotis teritorinėse mokesčių inspekcijose;

– mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas;

– nustatyta tvarka ir nustatytu laiku pateikti informaciją apie apdraustuosius.

Draudėjai atsako už tai, kad teisingai būtų apskaičiuotos ir laiku sumokėtos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokos.

„Socialiniam draudimui tenka svarbi ir valstybinės gyventojų politikos vykdyme. Valstybė yra suinteresuota, kad šeima išliktų sveika visuomenės ląstele, kad neturtas ir atskirus gyventojus ištikę nelaimės turėtų kuo mažesnę įtaką šalies gyventojų skaičiaus augimui. Vaikai yra kiekvienos tautos ateitis. Socialinis draudimas tuo būdu yra svarbi priemonė vykdant šią valstybės išlikimui lemiamą reikšmę turinčią šalies gyventojų politiką.

Socialinio draudimo egzistavimas užkerta kelią nemažai daliai nusikaltimų. Be to, jis mažina žmogaus orumą žeminančių gyvenimo sąlygų bei nežmoniškų tarpusavio santykių atsiradimo galimybę.“ [4, 432 p.]

Mano darbo tikslas – atskleisti valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo esmę, svarbą ir naudą, įmokų tarifus ir mokėjimo tvarką. Šiam tikslui pasiekti iškėliau sau tokius uždavinius:

1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą.

2. Surinkti reikalingus duomenis iš įmonės analizei atlikti, juos išanalizuoti ir įvertinti.

Analizei atlikti susirinkau Viešosios Įstaigos „Garliavos ligoninė“

2003 – 2005 metų Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas.

Tyrimo metodai:

• Literatūros analizė;

• Praktinių pavyzdžių analizė;

• Lentelių, grafikų ir diagramų sudarymas.

2 Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo literatūros apžvalga

1 Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – tai valstybės nustatytų socialinių-ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiems LR

gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais – apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių savo poreikių patenkinti iš darbo užmokesčio arba turi papildomų išlaidų.[2]

Socialinį draudimą organizuoja (renka įmokas, apskaičiuoja ir moka pensijas, taip pat moka laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaikų priežiūros ir kitas pašalpas bei atlieka kitus darbus) valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Lietuvoje VSD reglamentuoja šie svarbiausi normatyviniai dokumentai:

1. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas, galiojantis nuo 1991 m.

gegužės 22 d., ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.

2. Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų.

3. Kiti normatyviniai dokumentai (apdraustųjų įskaitos taisyklės;

biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės; įvairių pašalpų nuostatai;

pensijų įstatymas ir kiti). [1]

2 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio subjektas ir objektas

VSD privalomai draudžiami apdraustieji (mokesčio mokėtojai) beveik visi darbingo amžiaus žmonės valstybinėse ir privačiose įmonėse bei organizacijose nuo pirmos jų darbo dienos. Draudimas pasibaigia, nutraukus darbo sutartį. VSD įstatyme nurodyta, kad privalomuoju draudimu draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. [1]

Socialinio draudimo mokesčio mokėtojais (draudėjais) laikomi visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Samdomąjį darbą dirbantys žmonės draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis. [1]

Socialinio draudimo mokesčio objektas yra darbo užmokestis bei pajamos.

Draudėjams svarbu žinoti išmokas, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. [1]

4 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio tarifai

Draudėjų (darbdavių) ir apdraustųjų (dirbančiųjų) socialinio draudimo įmokų tarifai buvo patvirtinti 1991 m. ir 2000 m. nesikeitė (atitinkamai buvo 30 ir 1 procentas priskaičiuoto darbo užmokesčio). Draudėjai moka iš savo lėšų 31 procentą nuo kiekvieno apdraustojo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, o apdraustieji – 3 procentų įmoką nuo tos pačios apskaičiavimo bazės kaip ir darbdaviai. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimas nustatė 34 proc. įmokų tarifą (31 proc. moka darbdavys, o 3 proc. –

darbuotojas). Šį mokestį apskaičiuoja darbdaviai ir įneša į Sodros biudžetą. [1]

[pic]

1.1 pav. – Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai

Planuojami VSD įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims kiekvienais metais nežymiai koreguojami, atsižvelgiant į draudimo paslaugų poreikį.

Įmokos užtikrina Lietuvos gyventojams teisę į pensijas, ligos ir motinystės pašalpas, išmokas nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų atvejais. Dalis įmokų perskirstoma ir pervedama į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

[pic]

1.2 pav. Valstybinio socialinio draudimo įmokų pasiskirstymas draudimo rūšims 2005 metais

5 Valstybinio socialinio draudimo rūšys

Lietuvoje nustatomos tokios

Valstybinio socialinio draudimo rūšys

1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme;

3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms

Nedarbo socialinio draudimo įstatyme;

4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme;

5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme. [ 6]

1 Pensijų socialinis draudimas

Valstybinis socialinis pensijų draudimas įstatymų nustatyta tvarka užtikrina šalies gyventojams pragyvenimo šaltinį, kai jie sulaukia nedarbingo amžiaus, tampa invalidais ar netenka pragyvenimo šaltinio mirus maitintojui.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos:

➢ Senatvės pensija;

➢ Netekto darbingumo (invalidumo) pensija;

➢ Našlių ir našlaičių pensija.

Senatvės pensija

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis. [7]

Valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys, kai jie tenkina nustatytus amžiaus ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus, tai yra:

1) yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;

2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai (minimalus pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų).

Pensijų draudimo stažas, tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos Senatvės pensiją sudaro dvi dalys:

pagrindinė ir papildoma. [7]

Pagrindinė pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (jo neturintiems ji proporcingai mažinama). Būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 30

metų. Bazinė pensija negali būti mažesnė už 110 proc. minimalaus gyvenimo lygio. Šiuo metu bazinė pensija yra 200 Lt.[7]

Papildoma pensijos dalis – tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi išmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumo principą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms. [7]

Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę:

B + 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D,

B – pagrindinė (bazinė) pensija;

s – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.;

k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kurių

5 paeiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984-1993 m.

laikotarpiu;

S – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d.

K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d.

D – einamųjų metų draudžiamosios pajamos.[7]

Netekto darbingumo (invalidumo) pensija

Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos

1 d.- invalidumo) pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos rūšis neįgalumo atveju.[8]

Netekto darbingumo pensijos skiriamos asmenims, kurie darbingumo lygio nustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens amžiaus.[8]

Netekto darbingumo pensija apskaičiuojama pagal tą pačią formulę kaip ir senatvės pensija, pridedant negalios ištiktam asmeniui prie turimo draudimo stažo tiek metų, kiek jam trūksta iki senatvės pensijos amžiaus.

[8]

Asmenų, pripažintų netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m.

liepos 1 d.- antros grupės invalidais), netekto darbingumo pensijos dydis toks pats kaip senatvės pensijos dydis.

Asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1

d. – pirmos grupės invalidams) pensija apskaičiuojama taip pat, kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, tačiau pagrindinė pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos. [8]

Asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1

d. – trečios grupės invalidams) pensija apskaičiuojama kaip netekusiems 60-

70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 proc.[8]

Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis nenustatinėjamas. Šiems asmenims skiriama senatvės pensija. Jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakimo dienos asmeniui buvo paskirta ir mokama netekto darbingumo (invalidumo) pensija, po 2005 m. liepos 1 d. skiriant senatvės pensiją pirmą kartą netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikas prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui.[8]

Našlių ir našlaičių pensija

Našlių ir našlaičių pensijos skiriamos įstatyme nurodytiems mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktiniui bei vaikams, taip pat jiems prilygintiems asmenims, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo.[9]

Našlių pensijos dydis – 20 proc. mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. –

II grupės invalidumo pensijos dydžio) apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002

metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.

[9]

Našlaičių pensijų dydis – 30 proc. mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. –

II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. ir ne daugiau kaip 80 proc. viso apskaičiuotos netekto darbingumo arba senatvės pensijos dydžio.[9]

2 Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės pagrindu, kai kurie viešojo administravimo valstybės tarnautojai. Pagal įstatymą skiriamos ir mokamos:

➢ Ligos pašalpa;

➢ Motinystės (tėvystės) pašalpa;

➢ Motinystės pašalpa.

Ligos pašalpa

Teisę gauti ligos pašalpą turi asmenys, kurie yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. [10]

Pašalpa skiriama, jeigu:

• laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl:

o ligos arba traumos, išskyrus ligos pašalpų skyrimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, atvejus;

o užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų;

o vaikų priežiūrai – jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;

o šeimos nario ligos – jeigu jį būtina slaugyti;

o gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare ir dėl to prarandama dalis darbo pajamų.

• apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.[10]

Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną).Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo. [10]

Ligos pašalpa nemokama laikinai nedarbingiems asmenims, jeigu:

• traumą gavo darant nusikaltimus;

• sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

• laikino nedarbingumo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis;

• Pažeidus gydytojo nustatytą gydymo ar slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją ar pasitikrinti darbingumo – VSDF valdybos teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgesniam negu

14 kalendorinių dienų laikotarpiui. [10]

Pašalpos dydis ir mokėjimo tvarka

Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, (išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą) apmoka darbdavys. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80

procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ir tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką Vyriausybė patvirtino 2003

m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. [10]

Nuo 3–ios kalendorinės nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. [10]

Ligos pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teritoriniam skyriui pateikiamas nedarbingumo pažymėjimas (jo antroji pusė) turi būti užpildytas darbdavio. [10]

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš ligą turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gauta ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)

pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas, bedarbio pašalpas. [10]

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos. [10]

Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.[10]

Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). [10]

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5

darbo dienų savaitė). [10]

Motinystės (tėvystės) pašalpa

Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų, (įtėvių), globėjas, kuris:

• yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu;

• įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai;

• per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpis

• vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks vieneri metai (įskaitant vaiko gimimo dieną). [11]

Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinių tų metų darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne viso mėnesio pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį. [11]

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis – 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko iki 1 metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. [11]

Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės)

pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. [11]

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš vaiko priežiūros atostogas turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y.

pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas, bedarbio pašalpas. [11]

Kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuojamas taip pat, kaip ir ligos pašalpai. [11]

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį,

3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). [11]

Motinystės pašalpa

Teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turi apdraustosios ligos ir motinystės socialiniu draudimu moterys, jeigu:

• iki pirmos nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6

mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą;

• suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. [12]

Motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpis

Moterims, kurios pagimdė suėjus 28 nėštumo savaitėms ir vėliau, pašalpa mokama:

• 70 kalendorinių dienų iki gimdymo;

• 56 kalendorines dienas po gimdymo arba

• 70 kalendorinių dienų po gimdymo, jeigu:

o gimdymas buvo komplikuotas;

o gimė daugiau negu vienas kūdikis. [12]

Moterims, pagimdžiusioms 22 – 28 nėštumo savaitę, pašalpa mokama:

• 28 kalendorines dienas po gimdymo;

• 70 kalendorinių dienų po gimdymo, jeigu kūdikis gyvena 28

paras ir ilgiau.

Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį, neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių. [12]

Motinystės pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Teritoriniam skyriui pateikiamo pažymėjimo antroji pusė turi būti užpildyta darbdavio. [12]

Motinystės pašalpos dydis – 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. [12]

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš nėštumo ir gimdymo atostogas turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas, bedarbio pašalpas. [12]

Kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas taip pat kaip ir ligos pašalpai. [12]

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5

darbo dienų savaitė). [12]

3 Nedarbo socialinis draudimas

Nedarbo socialinis draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių, kuriai 2005 metais patvirtinta 1,4 proc. bendrojo (34 proc.) socialinio draudimo tarifo dalis. [13]

Nuo 2005 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Nedarbo socialinio draudimo įstatymui, Lietuvoje pradėjo veikti nauja nedarbo socialinio draudimo sistema. Asmenims, kurie yra apdrausti šia socialinio draudimo rūšimi, netekus darbo, ji suteikia didesnes pajamas pragyventi. Be to, naujoji sistema sustiprins bedarbių motyvaciją aktyviau ieškoti darbo. [13]

Nuo nedarbo yra draudžiami visi asmenys, kurie dirba legaliai, gauna atlyginimą ir moka įmokas „Sodrai“. Apdraustiesiems šia socialinio draudimo rūšimi, netekus darbo, ir ieškant naujos darbo vietos, mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (bedarbio pašalpa). Pagal anksčiau galiojusią draudimo nuo nedarbo sistemą, bedarbio pašalpos buvo labai mažos: minimali bedarbio pašalpa buvo valstybės remiamų pajamų dydžio ir sudarė 135 litus, maksimali – 250 litų dydžio. Suprantama, kad toks bedarbio pašalpos dydis neužtikrino net minimalaus pragyvenimo lygio. Nors nedarbas Lietuvoje nežymiai sumažėjo, bet Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 m. lapkričio 1

d. jis sudarė 5,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų arba 123, 2 tūkst.

bedarbių. [13]

Naujos nedarbo socialinio draudimo sistemos esmė, kad draudimo išmokos dydis priklauso nuo apdraustojo, tapusio bedarbiu, buvusio darbo užmokesčio dydžio per pastaruosius trejus metus iki netenkant darbo. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė yra diferencijuota pagal asmens darbo stažą, įgytą iki užsiregistravimo darbo biržoje. Jei asmens socialinio draudimo darbo stažas trumpesnis nei 25 metai, nedarbo išmoka jam mokama 6 mėnesius, jei

25-30 metų – 7 mėnesius, jei stažas siekia 30-35 metus – 8 mėnesius, ir 9

mėnesius, jei stažas siekia ar viršija 35 metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, bus mokama piniginė parama iš šaltinių, kurie numatyti pagal

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą.

Be to, būtinojo darbo stažo per paskutinius 3 metus reikalavimai nedarbo išmokai gauti sumažėjo nuo 24 iki 18 mėnesių. [13]

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Nedarbo socialinio draudimo išmoka apskaičiuojama sudedant pastoviąją jos dalį, kuri lygi valstybės remiamų pajamų dydžiui – 135 litams ir kintamą dalį – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, kurį bedarbis gaudavo iki netekdamas darbo per paskutinius 36 mėnesius. Minimali nedarbo draudimo išmoka nustatyta 135 Lt , maksimali – 70 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, t.y 693 litai , kai draudžiamosios pajamos yra 990 litų. [13]

Po trijų mėnesių, kai bus mokama nedarbo draudimo išmoka, kintamoji jos dalis, kuri priklauso nuo buvusio atlyginimo, bus mažinama perpus ir ši suma bus mokama likusį laikotarpį. Tuo bus siekiama sustiprinti bedarbių motyvaciją aktyviau ieškoti darbo. [13]

Asmenims, kurie turi ilgą darbo stažą, taip pat priešpensinio amžiaus (likus 5 metams iki pensinio amžiaus) bedarbiams, kuriems susirasti naują darbą gerokai sunkiau, sumažinta nedarbo išmoka mokama ilgiau (priešpensinio amžiaus asmenims sumažintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius). [13]

Naujoji nedarbo socialinio draudimo sistema ne tik suteikia didesnes pajamas bedarbiams pragyventi netekus darbo, bet taip pat juos skatina aktyviau ieškoti darbo bei suinteresuoja gauti legalų atlyginimą ir mokėti įmokas nuo viso atlyginimo, nes nedarbo išmokos dydis priklauso nuo darbo užmokesčio. [13]

4 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo, ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

[14]

Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykę darbuotojo darbo dienomis kelyje. [14]

Profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. [14]

Teisę į šio draudimo garantuojamas pašalpas ir kompensacijas turi apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą VSD fondo valdybos teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas. [14]

Iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos šios išmokos:

1. Apdraustajam, dėl draudiminio įvykio netekusiam dalies ar viso darbingumo, mokama:

– ligos pašalpa dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos (toliau vadinama – ligos pašalpa);

– netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

– netekto darbingumo periodinė kompensacija;

2. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka;

3. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka. [14]

Išmokos mokamos asmenims, turintiems teisę jas gauti, jeigu nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinės ligos yra ištirti ir pripažinti draudiminiais įvykiais. [14]

Nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas draudiminiais įvykiais pripažįsta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, kuriame registruota draudėju įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje dirba (dirbo) apdraustasis ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, vedėjas (pavaduotojas). [14]

Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Prašymą su visais reikiamais dokumentais asmuo pateikia tam valdybos teritoriniam skyriui, kuriame yra registruotas draudėjas. [14]

Sprendimas dėl išmokų (išskyrus vienkartinę išmoką apdraustajam mirus)

skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos apdraustajam mirus turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus 3 mėnesių kreipimosi terminui.[14]

5 Sveikatos draudimas

Sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. [15]

Sveikatos draudimas yra:

1) privalomasis;

2) papildomasis (savanoriškasis). [15]

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą. [15]

Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio. [15]

Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:

1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau – Privalomojo sveikatos draudimo taryba);

2. Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK);

3. Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). [15]

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos:

• prevencinė medicinos pagalba;

• atstatomoji medicinos pagalba;

• medicininė reabilitacija;

• slauga;

• socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskiriami asmens sveikatos priežiūrai;

• asmens sveikatos ekspertizė. [15]

Prevencinė medicinos pagalba apima informacines paslaugas ligų profilaktikos klausimais ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus draudžiamųjų sveikatos profilaktinius patikrinimus.

Atstatomoji medicinos pagalba apima pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas; galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijas; draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijas; valstybės paramą ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. [15]

Medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai priskiriami asmens sveikatos priežiūrai, apima slaugos ir socialines paslaugas bei patarnavimus; palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse; medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą. [15]

Asmens sveikatos ekspertizės paslaugos:

1. Draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė.

2. Invalidumo ir (ar) ilgalaikio ir pastovaus darbingumo praradimo ekspertizė asmenims iki 18 metų.

3. Patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. [15]

Savanorišką sveikatos draudimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Jame numatyta, kad yra galimas

Sveikatos draudimas

turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, kai dėl draudiminių įvykių, susijusių su asmens sveikata, mokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai arba dėl draudiminio įvykio patirtiems nuostoliams. Sveikatos draudimas apima draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą ligos atveju. [16]

Su šia sveikatos draudimo rūšimi susidūrė tie, kurie draudėsi sveikatą išvykdami į užsienį ir pan. Šia draudimo veikla užsiima draudimo bendrovės, pavyzdžiui, “Ergo Lietuva”, “Draudimas” ir kitos. [16]

Apsidraudus tik savanorišku sveikatos draudimu, gydymo paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, negarantuojamos. Būtina apsidrausti ir privalomuoju sveikatos draudimu.[16]

[pic]

1.3 pav. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai, apmokestinamoji bazė ir mokėtojai

Vš Į santykiai su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo organizacijomis

Remiantis turimais Vš Į dokumentais išanalizuosiu valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines 2003 – 2005

metų ataskaitas.[1 priedas]

Iš turimų 2003 metų I – IV ketvirčio duomenų ( 1 priedas) sudariau 2.1

lentelę, kurioje pateikiau apdraustųjų asmenų skaičių ketvirčio pradžioje ir ketvirčio pabaigoje, ir darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos.

2.1 lentelė

Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2003 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai |Iš viso nuo|

| | |metų |

| | |pradžios |

| |I |II |III |IV | |

|Apdraustųjų skaičius |143 |141 |143 |142 |143 |

|ketvirčio pradžioje | | | | | |

|Apdraustųjų skaičius |141 |143 |142 |139 |139 |

|ataskaitinio | | | | | |

|laikotarpio pabaigoje | | | | | |

|Darbo apmokėjimo suma, |296550 |302270 |289246 |282520 |1170586 |

|nuo kurios | | | | | |

|skaičiuojamos įmokos, | | | | | |

|Lt | | | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje padidėjo 2, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos padidėjimą 5720 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 1, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 13024 Lt. Lyginant III ir IV ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo

3, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 6726 Lt. Iš šios lentelės matome, kad per metus įstaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo

4, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo 14030 Lt.

[pic]

2.1 pav. Darbo apmokėjimo sumos kitimas 2003 metu I – IV ketvirčiais

Iš turimų 2004 metų I – IV ketvirčio duomenų (2 priedas) sudariau 2.2

lentelę, kurioje pateikiau tų pačių rodiklių kaip ir 2.1 lentelėje duomenis.

2.2 lentelė

Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2004 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai |Iš viso nuo|

| | |metų |

| | |pradžios |

| |I |II |III |IV | |

|Apdraustųjų skaičius |139 |140 |139 |134 |139 |

|ketvirčio pradžioje | | | | | |

|Apdraustųjų skaičius |140 |139 |134 |133 |133 |

|ataskaitinio | | | | | |

|laikotarpio pabaigoje | | | | | |

|Darbo apmokėjimo suma, |279469 |312141 |293150 |345462 |1230222 |

|nuo kurios | | | | | |

|skaičiuojamos įmokos, | | | | | |

|Lt | | | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 1, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos padidėjimą 32672 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 5, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 18991 Lt. Lyginant III ir IV ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo

1, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos padidėjimą 52312 Lt. Iš šios lentelės matome, kad per metus įstaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo

6, o darbo apmokėjimo suma padidėjo 65993 Lt.

[pic]

2.2 pav. Darbo apmokėjimo sumos kitimas

2004 metu I – IV ketvirčiais

2003 metų pradžioje apdraustųjų darbuotojų skaičius buvo 143, o 2004

metų pabaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo iki 133. Tai rodo, kad per 2003 – 2004 metus buvo atleista 10 apdraustųjų darbuotojų, o darbo apmokėjimo suma padidėjo 1113164 Lt. Iš šių skaičių galiu teigti, kad darbuotojų darbo užmokestis didėjo.

Kadangi 2005 metai dar nesibaigė, 2.3 lentelėje pateikiau tik I – III

ketvirčių duomenis (3 priedas).

2.3 lentelė

Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2005 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai |

| |I |II |III |

|Apdraustųjų skaičius |133 |130 |108 |

|ketvirčio pradžioje | | | |

|Apdraustųjų skaičius |130 |108 |105 |

|ataskaitinio | | | |

|laikotarpio pabaigoje | | | |

|Darbo apmokėjimo suma,|301152 |356508 |274224 |

|nuo kurios | | | |

|skaičiuojamos įmokos, | | | |

|Lt | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 22, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos padidėjimą 55356 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 3, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 82284 Lt. Nuo I ketvirčio pradžios iki

III ketvirčio pabaigos apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 28, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo 26928 Lt.

Kaip matome, kintant apdraustųjų darbuotojų skaičiui, darbo apmokėjimo suma kinta nevienodai. Tokį neproporcingą darbo apmokėjimo sumos kitimą galėjo nulemti nevienodi darbuotojų darbo užmokesčiai.

Norėdama palyginti 2003 – 2005 metų I – III ketvirčių duomenis sudariau

2.4 lentelę, kurioje pateikiau tų pačių rodiklių kaip ir ankstesnėse lentelėse lyginamuosius duomenis.

2.4 lentelė

Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos

|Rodikliai|2003 |2004 |2005 |

| |Ketvirčiai |Ketvirčiai |Ketvirčiai |

|2003 |I |296550 |34 |100827 |

| |II |302270 |34 |102772 |

| |III |289246 |34 |98344 |

| |IV |282520 |34 |96057 |

|Iš |X |1170586 |X |398000 |

|viso 😐 | | | |

|2004 |I |279469 |34 |95020 |

| |II |312141 |34 |106128 |

| |III |293150 |34 |99671 |

| |IV |345462 |34 |117457 |

|Iš |X |1230222 |X |418276 |

|viso: | | | | |

|2005 |I |301152 |34 |102392 |

| |II |356508 |34 |121213 |

| |III |274224 |34 |93236 |

| |IV |… |34 |… |

|Iš |X |… |X |… |

|viso: | | | | |

Lyginant 2003 – 2005 metų įstaigos įmokas Į Sodros fondą, galima teigti, kad didėjant įstaigos darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio sumoms, proporcingai didėja ir įstaigos mokamų įmokų į Sodros fondą sumos, todėl surenkant didesnes įmokas į VSD fondo biudžetą didėja ir iš šio fondo išmokamos išmokos gyventojams.

Įstaiga iš VSDFV (Sodros) Kauno skyriaus gauna pažymas apie įmonės darbuotojams išmokėtas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas apdraustiesiems (per tam tikrą laikotarpį) (4 priedas). Šioje pažymoje pateikiama informacija apie tos įmonės darbuotojams priskaičiuotas pašalpų sumas, nurodomas pašalpos mokėjimo laikotarpis ir trukmė, atskaityto gyventojų pajamų mokesčio sumos bei išmokėtos sumos. Šios pažymos įstaigos buhalterijai pateikiamos dėl teisingo darbuotojo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo.

Nuo 2005 m. liepos 1 d. taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005

m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 patvirtinta minimali mėnesinė alga 550

litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Be to, nuo 2005 m.

liepos 1 d. taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 25 d.

nutarimu Nr. 584 patvirtinti dydžiai:

• valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija – 200 litų;

• einamųjų 2005 m. draudžiamosios pajamos – 1084 litų.

Atsižvelgiant į šiuos pasikeitimus, didėja ir valstybinio socialinio draudimo įmokos ir išmokos, susijusios su šiais dydžiais.[3]

Išvados ir pasiūlymai

1. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimas nustatė 34 proc. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. moka darbdavys, o 3 proc.

– darbuotojas.

2. Valstybinio socialinio draudimo rūšys:

a) pensijų socialinis draudimas – 23,5 proc. ir 2,5 proc. įmoka;

b) ligos ir motinystės socialinis draudimas –2,8 proc. ir 0,5 proc.

įmoka;

c) nedarbo socialinis draudimas – 1,4 proc. įmoka;

d) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas

– 0,3 proc. įmoka;

e) sveikatos draudimas – 3 proc. įmoka.

3. Per 2003 metus Vš Į apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 4, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo 14030 Lt.

4. Per 2004 metus Vš Į apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 6, o darbo apmokėjimo suma padidėjo 65993 Lt. .

5. Nuo I ketvirčio pradžios iki III ketvirčio pabaigos apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 28, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo

26928 Lt.

6. Kintant apdraustųjų darbuotojų skaičiui, darbo apmokėjimo suma kinta nevienodai.

7. Neproporcingą darbo apmokėjimo sumos kitimą galėjo nulemti nevienodi darbuotojų darbo užmokesčiai.

8. 2003 – 2005 metais didėjant Vš Į darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio sumoms, proporcingai didėja ir įstaigos mokamų įmokų į

Sodros fondą sumos, todėl surenkant didesnes įmokas į VSD fondo biudžetą didėja ir iš šio fondo išmokamos išmokos gyventojams.

9. Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir išmokos didėja, nes nuo 2005

m. patvirtinti šie dydžiai:

• minimali mėnesinė alga 550 litų;

• valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija – 200 litų;

• einamųjų 2005 m. draudžiamosios pajamos – 1084 litų.

10. Mokėdami socialinio draudimo įmokas, remiame ne tik savo artimuosius, bet ir visus Lietuvos pensininkus, sergančiuosius, neįgaliuosius, kitus, gaunančius išmokas, žmones, tačiau nenuskriaudžiame ir savęs, kadangi tuo užsitikriname saugią ateitį.

Literatūra

1. Buškevičiūtė E. Mokesčių sistema.-Kaunas: Technologija, 2005.-337 p.

2. Namų advokatas.-Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2002.-1022 p.

3. Perminienė L. Didėja socialinio draudimo įmokos bei išmokos//Verslo labirintas,2005 Nr. 7/8 (34/35) .

4. Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A.Draudimas.-

Kaunas: Pasaulio kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1999.- 458 p.

5. (2005 11 06)

6. (2005 11 06)

7. (2005 11 06)

8. (2005 11 06)

9. (2005 11 06)

10.

(2005 11 06)

11.

(2005 11 06)

12.

(2005 11 06)

13.

(2005 11 06)

14. (2005 11 06)

15. (2005 11

06)

16. (2005 11 06)

Priedai

1 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita 2003 m. IV ketvirtis.

2 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita 2004 m. IV ketvirtis.

3 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita 2005 m. III ketvirtis.

4 priedas – Pažyma apie 2005 10 29 – 2005 10 29 išmokėtas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas apdraustiesiems

Darbuotojo mokamos įmokos 3 proc.

2,8 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui

0,5 proc.

23,5 proc. pensijų socialiniam draudimu

2,5 proc.

0,3 proc. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui

3 proc. sveikatos draudimui

1,4 proc. nedarbo socialiniam draudimui

Darbdavio mokamos VSD įmokos

31 proc.

10,6 % senatvės pensijos papildomai daliai gauti

15 % visų rūšių pensijai papildomai daliai gauti

50 % bazinei pensijai gauti

1. Darbdavys moka 31% nuo kiekvieno apdraustojo darbo užmokesčio.

2. apdraustasis moka 3 % nuo darbo užmokesčio.

10,6%

15%

50%

31+3 %

VSD įmokų tarifai

Asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis.

Žemės įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai

(3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Neapdrausti asmenys, advokatai, jų padėjėjai, notarai moka 10 proc.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

• Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš asmenų, gaunančių pajamų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

• Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro

30 procentų apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau negu 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį.

• Fiziniai asmenys, įsigiję tam tikros veiklos rūšies patentus, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų patento tam tikrai veiklos rūšiai savivaldybės patvirtintos mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 procentus minimalios mėnesinės algos.

1,5 %

3 %

3,5 %

10%

30%

PSD įmokų tarifai