Valstybinis socialinis draudimas

TURINYS

ĮVADAS 4
1. Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo literatūros
apžvalga 6

1.1 Valstybinis socialinis draudimas 6

1.2 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio subjektas ir objektas

6

1.3 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio tarifai 7

1.4 Valstybinio socialinio draudimo rūšys 8

1.4.1 Pensijų socialinis draudimas 8

1.4.2 Ligos ir motinystės socialinis draudimas 11

1.4.3 Nedarbo socialinis draudimas 15

1.4.4 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis

draudimas 16

1.4.5 Sveikatos draudimas 18
2. Vš Į santykiai su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo
organizacijomis 21
Išvados ir pasiūlymai 26
Literatūra 27
Priedai 28

ĮVADAS

Socialinis draudimas – tai savotiška taupymo forma.

Socialinis draudimas – tai kartų solidarumo principu pagrįsta sistema.
Mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui dabar, išėję į
pensiją, tapę neeįgaliais, susirgę, sulaukę kūdikio, netekę sutuoktinio iš
Fondo gauname materialinę pagalbą.

Mokėdami socialinio draudimo įmokas, remiame ne tik savo artimuosius,
bet ir visus Lietuvos pensininkus, sergančiuosius, neįgaliuosius, kitus,
gaunančius išmokas, žmones, tačiau nenuskriaudžiame ir savęs, kadangi tuo
užsitikriname saugią ateitį.

Nemokantys įmokų žmonės neturi teisės į socialinio draudimo teikiamas
garantijas.

Socialinio draudimo įmokų mokėjimo nauda:

• Samdomam darbuotojui, socialinis draudimas garantuoja senatvės,

invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas, ligos, motinystės,

motinystės (tėvystės) pašalpas, įvairias kompensacijas.

• Savarankiškai dirbantiems ir draudžiantiems bazinei ir papildomai

pensijos daliai, garantuojama senatvės ar invalidumo pensija. Be

to, apdraustajam mirus, sutuoktinis ir vaikai gauna nnašlio ir

našlaičių pensijas.

Nelegalaus darbo žala:

• Nė vienas darbuotojas nėra apsaugotas nuo ligų, nelaimingų

atsitikimų, tuo labiau – nuo senatvės. asmuo dirbantis nelegaliai –

be darbo sutarties – yra socialiai neapgintas.

• Susirgę asmenys – negauna pašalpos, susižaloję asmenys darbe ar

susirgę profesine liga – negauna žalos atlyginimo, asmenų žuvusių

darbo vietoje &#

#8211; artimieji negauna draudimo išmokų, vienkartinės

draudimo išmokos apdraustajam mirus. Nelegalaus darbo metai

nepadidina pensijos stažo.

• Asmenys dirbantys nelegaliai – rizikuoja, kad už darbą jiems

apskritai nebus atlyginta.

Pagrindinės draudėjų pareigos:

– registruotis teritorinėse mokesčių inspekcijose;

– mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas;

– nustatyta tvarka ir nustatytu laiku pateikti informaciją apie
apdraustuosius.

Draudėjai atsako už tai, kad teisingai būtų apskaičiuotos ir laiku
sumokėtos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą valstybinio
socialinio draudimo įmokos.

„Socialiniam draudimui tenka svarbi ir valstybinės gyventojų politikos
vykdyme. Valstybė yra suinteresuota, kad šeima išliktų sveika visuomenės
ląstele, kad neturtas ir atskirus gyventojus ištikę nelaimės turėtų kuo
mažesnę įtaką šalies gyventojų skaičiaus augimui. Vaikai yra kiekvienos
tautos ateitis. Socialinis draudimas tuo būdu yra svarbi priemonė vykdant
šią valstybės išlikimui lemiamą reikšmę turinčią šalies gyventojų politiką.

Socialinio draudimo egzistavimas užkerta kelią nemažai daliai
nusikaltimų. Be to, jis mažina žmogaus orumą žeminančių gyvenimo sąlygų bei
nežmoniškų taarpusavio santykių atsiradimo galimybę.“ [4, 432 p.]

Mano darbo tikslas – atskleisti valstybinio socialinio ir sveikatos
draudimo esmę, svarbą ir naudą, įmokų tarifus ir mokėjimo tvarką. Šiam
tikslui pasiekti iškėliau sau tokius uždavinius:

1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą.

2. Surinkti reikalingus duomenis iš įmonės analizei atlikti, juos

išanalizuoti ir įvertinti.

Analizei atlikti susirinkau Viešosios Įstaigos „Garliavos ligoninė“
2003 – 2005 metų Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo
fondo lėšų finansines ataskaitas.

Tyrimo metodai:

• Literatūros analizė;

• Praktinių pavyzdžių analizė;

• Lentelių, grafikų ir diagramų sudarymas.

2 Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo literatūros apžvalga

1 Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – tai valstybės nustatytų
socialinių-ekonominių priemonių sistema, teikianti

apdraustiems LR
gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais – apdraustųjų šeimų
nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo
numatytų svarbių priežasčių savo poreikių patenkinti iš darbo užmokesčio
arba turi papildomų išlaidų.[2]

Socialinį draudimą organizuoja (renka įmokas, apskaičiuoja ir moka
pensijas, taip pat moka laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaikų
priežiūros ir kitas pašalpas bei atlieka kitus darbus) valstybinio
socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Lietuvoje VSD reglamentuoja šie
svarbiausi normatyviniai dokumentai:

1. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas, galiojantis nuo 1991 m.

gegužės 22 d., ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.

2. Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų.

3. Kiti normatyviniai dokumentai (apdraustųjų įskaitos taisyklės;

biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės; įvairių pašalpų nuostatai;

pensijų įstatymas ir kiti). [1]

2 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio subjektas ir objektas

VSD privalomai draudžiami apdraustieji (mokesčio mokėtojai) beveik visi
darbingo amžiaus žmonės valstybinėse ir privačiose įmonėse bei
organizacijose nuo pirmos jų darbo dienos. Draudimas pasibaigia, nutraukus
darbo sutartį. VSD įstatyme nurodyta, kad privalomuoju draudimu draudžiami
asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. [1]

Socialinio draudimo mokesčio mokėtojais (draudėjais) laikomi visi
viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kurie
įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo
įmokas. Samdomąjį darbą dirbantys žmonės draudžiami visomis socialinio
draudimo rūšimis. [1]

Socialinio draudimo mokesčio objektas yra darbo užmokestis bei pajamos.
Draudėjams svarbu žinoti išmokas, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio
socialinio draudimo įmokos. [1]

4 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio tarifai

Draudėjų (darbdavių) ir apdraustųjų (dirbančiųjų) socialinio draudimo
įmokų tarifai bu

uvo patvirtinti 1991 m. ir 2000 m. nesikeitė (atitinkamai
buvo 30 ir 1 procentas priskaičiuoto darbo užmokesčio). Draudėjai moka iš
savo lėšų 31 procentą nuo kiekvieno apdraustojo darbo užmokesčio ir jam
prilygintų pajamų, o apdraustieji – 3 procentų įmoką nuo tos pačios
apskaičiavimo bazės kaip ir darbdaviai. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimas
nustatė 34 proc. įmokų tarifą (31 proc. moka darbdavys, o 3 proc. –
darbuotojas). Šį mokestį apskaičiuoja darbdaviai ir įneša į Sodros
biudžetą. [1]

[pic]

1.1 pav. – Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai

Planuojami VSD įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims kiekvienais
metais nežymiai koreguojami, atsižvelgiant į draudimo paslaugų poreikį.
Įmokos užtikrina Lietuvos gyventojams teisę į pensijas, ligos ir motinystės
pašalpas, išmokas nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
susirgimų atvejais. Dalis įmokų perskirstoma ir pervedama į Privalomojo
sveikatos draudimo fondą.
[pic]

1.2 pav. Valstybinio socialinio draudimo įmokų pasiskirstymas

draudimo rūšims 2005 metais

5 Valstybinio socialinio draudimo rūšys

Lietuvoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo

rūšys:

1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar
pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir
motinystės, motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatyme;

3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms
Nedarbo socialinio draudimo įstatyme;

4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis
draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe
ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme;

5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia
sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos
draudimo įstatyme. [ 6]

1 Pensijų socialinis draudimas

Valstybinis socialinis pensijų draudimas įstatymų nustatyta tvarka
užtikrina šalies gyventojams pragyvenimo š

šaltinį, kai jie sulaukia
nedarbingo amžiaus, tampa invalidais ar netenka pragyvenimo šaltinio mirus
maitintojui.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos:

➢ Senatvės pensija;

➢ Netekto darbingumo (invalidumo) pensija;

➢ Našlių ir našlaičių pensija.

Senatvės pensija

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia
socialinės apsaugos senatvėje rūšis. [7]

Valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys,
kai jie tenkina nustatytus amžiaus ir valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažo reikalavimus, tai yra:

1) yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;

2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,

nustatytą senatvės pensijai (minimalus pensijų draudimo stažas

senatvės pensijai gauti – 15 metų).

Pensijų draudimo stažas, tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba
už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos valstybinio
socialinio pensijų draudimo įmokos Senatvės pensiją sudaro dvi dalys:
pagrindinė ir papildoma. [7]

Pagrindinė pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei
pensijai ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą (jo neturintiems ji proporcingai
mažinama). Būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 30
metų. Bazinė pensija negali būti mažesnė už 110 proc. minimalaus gyvenimo
lygio. Šiuo metu bazinė pensija yra 200 Lt.[7]

Papildoma pensijos dalis – tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi
išmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumo
principą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybinio
socialinio pensijų draudimo įmokoms. [7]

Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę:
B + 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D,
B – pagrindinė (bazinė) pensija;
s – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar
tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.;
k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kurių
5 paeiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984-1993 m.
laikotarpiu;
S – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar
tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d.
K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal
draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d.
D – einamųjų metų draudžiamosios pajamos.[7]

Netekto darbingumo (invalidumo) pensija

Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos
1 d.- invalidumo) pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos rūšis
neįgalumo atveju.[8]

Netekto darbingumo pensijos skiriamos asmenims, kurie darbingumo lygio
nustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą
netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo
stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens
amžiaus.[8]

Netekto darbingumo pensija apskaičiuojama pagal tą pačią formulę kaip
ir senatvės pensija, pridedant negalios ištiktam asmeniui prie turimo
draudimo stažo tiek metų, kiek jam trūksta iki senatvės pensijos amžiaus.
[8]

Asmenų, pripažintų netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m.
liepos 1 d.- antros grupės invalidais), netekto darbingumo pensijos dydis
toks pats kaip senatvės pensijos dydis.

Asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1
d. – pirmos grupės invalidams) pensija apskaičiuojama taip pat, kaip
asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, tačiau pagrindinė pensijos
dalis lygi 1,5 bazinės pensijos. [8]

Asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1
d. – trečios grupės invalidams) pensija apskaičiuojama kaip netekusiems 60-
70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 proc.[8]

Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis
nenustatinėjamas. Šiems asmenims skiriama senatvės pensija. Jei iki
senatvės pensijos amžiaus sukakimo dienos asmeniui buvo paskirta ir mokama
netekto darbingumo (invalidumo) pensija, po 2005 m. liepos 1 d. skiriant
senatvės pensiją pirmą kartą netekto darbingumo (invalidumo) pensijos
gavimo laikas prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažui.[8]

Našlių ir našlaičių pensija

Našlių ir našlaičių pensijos skiriamos įstatyme nurodytiems mirusiojo
(arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktiniui bei vaikams,
taip pat jiems prilygintiems asmenims, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo
nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo
(iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arba
vieną iš šių pensijų gavo.[9]

Našlių pensijos dydis – 20 proc. mirusiam asmeniui galėjusios
priklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto
asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. –
II grupės invalidumo pensijos dydžio) apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo
mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002
metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.
[9]

Našlaičių pensijų dydis – 30 proc. mirusiam asmeniui galėjusios
priklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto
asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. –
II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu teisę gauti našlaičių pensiją
turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama
po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. ir ne daugiau kaip 80 proc. viso
apskaičiuotos netekto darbingumo arba senatvės pensijos dydžio.[9]

2 Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais
kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems dėl jų pačių arba šeimos
narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų
darbo pajamų.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys,
dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias
pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės pagrindu, kai kurie
viešojo administravimo valstybės tarnautojai. Pagal įstatymą skiriamos ir
mokamos:

➢ Ligos pašalpa;

➢ Motinystės (tėvystės) pašalpa;

➢ Motinystės pašalpa.

Ligos pašalpa

Teisę gauti ligos pašalpą turi asmenys, kurie yra draudžiami ligos ir
motinystės socialiniu draudimu. [10]

Pašalpa skiriama, jeigu:

• laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl:

o ligos arba traumos, išskyrus ligos pašalpų skyrimo dėl

nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga,

pripažintų draudiminiais įvykiais, atvejus;

o užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų;

o vaikų priežiūrai – jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų

plitimą ribojantis režimas;

o šeimos nario ligos – jeigu jį būtina slaugyti;

o gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare ir dėl to

prarandama dalis darbo pajamų.

• apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne

trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių

per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo

stažą.[10]

Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu
(įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną).Jeigu asmens
laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po
atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl
kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo. [10]

Ligos pašalpa nemokama laikinai nedarbingiems asmenims, jeigu:

• traumą gavo darant nusikaltimus;

• sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

• laikino nedarbingumo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu,

narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis;

• Pažeidus gydytojo nustatytą gydymo ar slaugos režimą, paskirtu

laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją ar

pasitikrinti darbingumo – VSDF valdybos teritorinio skyriaus vedėjo

(pavaduotojo) sprendimu pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas

nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgesniam negu

14 kalendorinių dienų laikotarpiui. [10]

Pašalpos dydis ir mokėjimo tvarka

Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su
darbuotojo darbo grafiku, (išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą) apmoka
darbdavys. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80
procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio,
apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ir tarnautojo
vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką Vyriausybė patvirtino 2003
m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. [10]

Nuo 3–ios kalendorinės nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo lėšų mokama 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio
ligos pašalpa. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo
atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų
ketvirtadalį. [10]

Ligos pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas
nedarbingumo pažymėjimas. Teritoriniam skyriui pateikiamas nedarbingumo
pažymėjimas (jo antroji pusė) turi būti užpildytas darbdavio. [10]

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis,
apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš ligą turėtas draudžiamąsias
pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir
motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gauta ligos (įskaitant
darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)
pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga
pašalpas, bedarbio pašalpas. [10]

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms
skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų
einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo
nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros
atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos. [10]

Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra
mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų
suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų
einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės
pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.[10]

Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito
kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo,
nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo
mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų
pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). [10]

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,
galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko
iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumą
dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5
darbo dienų savaitė). [10]

Motinystės (tėvystės) pašalpa

Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų,
(įtėvių), globėjas, kuris:

• yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu;

• įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų iki

vaikui sukaks vieneri metai;

• per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos vaiko priežiūros atostogų

dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės

socialinio draudimo stažą.

Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpis

• vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiui, bet ne

anksčiau kaip nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui

sukaks vieneri metai (įskaitant vaiko gimimo dieną). [11]

Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metų
priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinių tų metų
darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne viso
mėnesio pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį. [11]

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis – 70 procentų pašalpos gavėjo
kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už
vaiko iki 1 metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų
metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. [11]

Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės)
pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose
darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. [11]

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį
prieš vaiko priežiūros atostogas turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y.
pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystės
socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio
apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas,
ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas,
bedarbio pašalpas. [11]

Kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai
apskaičiuojamas taip pat, kaip ir ligos pašalpai. [11]

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,
galiojusių vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį,
3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių
skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). [11]

Motinystės pašalpa

Teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turi
apdraustosios ligos ir motinystės socialiniu draudimu moterys, jeigu:

• iki pirmos nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį

kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6

mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą;

• suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. [12]

Motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpis

Moterims, kurios pagimdė suėjus 28 nėštumo savaitėms ir vėliau, pašalpa
mokama:

• 70 kalendorinių dienų iki gimdymo;

• 56 kalendorines dienas po gimdymo arba

• 70 kalendorinių dienų po gimdymo, jeigu:

o gimdymas buvo komplikuotas;

o gimė daugiau negu vienas kūdikis. [12]

Moterims, pagimdžiusioms 22 – 28 nėštumo savaitę, pašalpa mokama:

• 28 kalendorines dienas po gimdymo;

• 70 kalendorinių dienų po gimdymo, jeigu kūdikis gyvena 28

paras ir ilgiau.

Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį,
neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių. [12]

Motinystės pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas
nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Teritoriniam skyriui pateikiamo
pažymėjimo antroji pusė turi būti užpildyta darbdavio. [12]

Motinystės pašalpos dydis – 100 procentų pašalpos gavėjo
kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už
nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų
draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. [12]

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos
dydis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš nėštumo ir gimdymo
atostogas turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo
mokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos,
apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas),
motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų
darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas, bedarbio pašalpas. [12]

Kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas taip pat
kaip ir ligos pašalpai. [12]

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,
galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumą
dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5
darbo dienų savaitė). [12]

3 Nedarbo socialinis draudimas

Nedarbo socialinis draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių,
kuriai 2005 metais patvirtinta 1,4 proc. bendrojo (34 proc.) socialinio
draudimo tarifo dalis. [13]

Nuo 2005 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Nedarbo socialinio draudimo
įstatymui, Lietuvoje pradėjo veikti nauja nedarbo socialinio draudimo
sistema. Asmenims, kurie yra apdrausti šia socialinio draudimo rūšimi,
netekus darbo, ji suteikia didesnes pajamas pragyventi. Be to, naujoji
sistema sustiprins bedarbių motyvaciją aktyviau ieškoti darbo. [13]

Nuo nedarbo yra draudžiami visi asmenys, kurie dirba legaliai, gauna
atlyginimą ir moka įmokas „Sodrai“. Apdraustiesiems šia socialinio draudimo
rūšimi, netekus darbo, ir ieškant naujos darbo vietos, mokama nedarbo
socialinio draudimo išmoka (bedarbio pašalpa). Pagal anksčiau galiojusią
draudimo nuo nedarbo sistemą, bedarbio pašalpos buvo labai mažos: minimali
bedarbio pašalpa buvo valstybės remiamų pajamų dydžio ir sudarė 135 litus,
maksimali – 250 litų dydžio. Suprantama, kad toks bedarbio pašalpos dydis
neužtikrino net minimalaus pragyvenimo lygio. Nors nedarbas Lietuvoje
nežymiai sumažėjo, bet Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 m. lapkričio 1
d. jis sudarė 5,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų arba 123, 2 tūkst.
bedarbių. [13]

Naujos nedarbo socialinio draudimo sistemos esmė, kad draudimo išmokos
dydis priklauso nuo apdraustojo, tapusio bedarbiu, buvusio darbo užmokesčio
dydžio per pastaruosius trejus metus iki netenkant darbo. Nedarbo draudimo
išmokos mokėjimo trukmė yra diferencijuota pagal asmens darbo stažą, įgytą
iki užsiregistravimo darbo biržoje. Jei asmens socialinio draudimo darbo
stažas trumpesnis nei 25 metai, nedarbo išmoka jam mokama 6 mėnesius, jei
25-30 metų – 7 mėnesius, jei stažas siekia 30-35 metus – 8 mėnesius, ir 9
mėnesius, jei stažas siekia ar viršija 35 metus. Pasibaigus šiam
laikotarpiui, bus mokama piniginė parama iš šaltinių, kurie numatyti pagal
Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą.

Be to, būtinojo darbo stažo per paskutinius 3 metus reikalavimai
nedarbo išmokai gauti sumažėjo nuo 24 iki 18 mėnesių. [13]

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Nedarbo socialinio draudimo išmoka apskaičiuojama sudedant pastoviąją
jos dalį, kuri lygi valstybės remiamų pajamų dydžiui – 135 litams ir
kintamą dalį – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, kurį bedarbis gaudavo iki
netekdamas darbo per paskutinius 36 mėnesius. Minimali nedarbo draudimo
išmoka nustatyta 135 Lt , maksimali – 70 proc. einamųjų metų draudžiamųjų
pajamų, t.y 693 litai , kai draudžiamosios pajamos yra 990 litų. [13]

Po trijų mėnesių, kai bus mokama nedarbo draudimo išmoka, kintamoji jos
dalis, kuri priklauso nuo buvusio atlyginimo, bus mažinama perpus ir ši
suma bus mokama likusį laikotarpį. Tuo bus siekiama sustiprinti bedarbių
motyvaciją aktyviau ieškoti darbo. [13]

Asmenims, kurie turi ilgą darbo stažą, taip pat priešpensinio amžiaus
(likus 5 metams iki pensinio amžiaus) bedarbiams, kuriems susirasti naują
darbą gerokai sunkiau, sumažinta nedarbo išmoka mokama ilgiau
(priešpensinio amžiaus asmenims sumažintos nedarbo draudimo išmokos
mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius). [13]

Naujoji nedarbo socialinio draudimo sistema ne tik suteikia didesnes
pajamas bedarbiams pragyventi netekus darbo, bet taip pat juos skatina
aktyviau ieškoti darbo bei suinteresuoja gauti legalų atlyginimą ir mokėti
įmokas nuo viso atlyginimo, nes nedarbo išmokos dydis priklauso nuo darbo
užmokesčio. [13]

4 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl
draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo, ar
profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems
asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.
[14]

Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį
darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu
darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis
darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu,
nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Nelaimingas atsitikimas
pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui
vykstant į darbą ar iš darbo, įvykę darbuotojo darbo dienomis kelyje. [14]

Profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkos
kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, nustatyta tvarka pripažintas
profesine liga. [14]

Teisę į šio draudimo garantuojamas pašalpas ir kompensacijas turi
apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka
draudėjas pateikė pranešimą VSD fondo valdybos teritoriniam skyriui arba už
kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio
draudimo įmokas. [14]

Iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos socialiniam
draudimui skirtų lėšų mokamos šios išmokos:

1. Apdraustajam, dėl draudiminio įvykio netekusiam dalies ar viso
darbingumo, mokama:

– ligos pašalpa dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar
iš darbo arba profesinės ligos (toliau vadinama – ligos pašalpa);

– netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

– netekto darbingumo periodinė kompensacija;

2. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis
dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka;

3. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis
dalimis mokama periodinė draudimo išmoka. [14]

Išmokos mokamos asmenims, turintiems teisę jas gauti, jeigu nelaimingi
atsitikimai darbe ar profesinės ligos yra ištirti ir pripažinti
draudiminiais įvykiais. [14]

Nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas draudiminiais
įvykiais pripažįsta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritorinio skyriaus, kuriame registruota draudėju įmonė, įstaiga ar
organizacija, kurioje dirba (dirbo) apdraustasis ir įvyko nelaimingas
atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, vedėjas (pavaduotojas). [14]

Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo
išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniai skyriai.

Prašymą su visais reikiamais dokumentais asmuo pateikia tam valdybos
teritoriniam skyriui, kuriame yra registruotas draudėjas. [14]

Sprendimas dėl išmokų (išskyrus vienkartinę išmoką apdraustajam mirus)
skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po prašymo su
visais reikiamais dokumentais gavimo valdybos teritoriniame skyriuje
dienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos apdraustajam mirus turi būti
priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus 3 mėnesių kreipimosi
terminui.[14]

5 Sveikatos draudimas

Sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros
ir ekonominių priemonių sistema, garantuojanti sveikatos draudimu
draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros
paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos
pagalbos priemones kompensavimą. [15]

Sveikatos draudimas yra:

1) privalomasis;

2) papildomasis (savanoriškasis). [15]

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos
priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais
pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu
draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už
suteiktas paslaugas kompensavimą. [15]

Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo
sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros
paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos
draudimo draudiminio įvykio. [15]

Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:

1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau – Privalomojo sveikatos draudimo taryba);

2. Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK);

3. Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). [15]

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos:

• prevencinė medicinos pagalba;

• atstatomoji medicinos pagalba;

• medicininė reabilitacija;

• slauga;

• socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskiriami asmens

sveikatos priežiūrai;

• asmens sveikatos ekspertizė. [15]

Prevencinė medicinos pagalba apima informacines paslaugas ligų
profilaktikos klausimais ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus
draudžiamųjų sveikatos profilaktinius patikrinimus.

Atstatomoji medicinos pagalba apima pirminės, antrinės ir tretinės
asmens sveikatos priežiūros paslaugas; galūnių, sąnarių ir organų
protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijas; draudžiamųjų
išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijas; valstybės
paramą ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka. [15]

Medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai
priskiriami asmens sveikatos priežiūrai, apima slaugos ir socialines
paslaugas bei patarnavimus; palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir
palaikomojo gydymo ligoninėse; medicininę reabilitaciją ir sanatorinį
gydymą. [15]

Asmens sveikatos ekspertizės paslaugos:

1. Draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė.

2. Invalidumo ir (ar) ilgalaikio ir pastovaus darbingumo praradimo

ekspertizė asmenims iki 18 metų.

3. Patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. [15]

Savanorišką sveikatos draudimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
draudimo įstatymas. Jame numatyta, kad yra galimas sveikatos draudimas –
turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, kai dėl
draudiminių įvykių, susijusių su asmens sveikata, mokama draudimo išmoka,
lygi draudimo sumai ar jos daliai arba dėl draudiminio įvykio patirtiems
nuostoliams. Sveikatos draudimas apima draudimą nuo nelaimingų atsitikimų
ir draudimą ligos atveju. [16]

Su šia sveikatos draudimo rūšimi susidūrė tie, kurie draudėsi sveikatą
išvykdami į užsienį ir pan. Šia draudimo veikla užsiima draudimo bendrovės,
pavyzdžiui, “Ergo Lietuva”, “Draudimas” ir kitos. [16]

Apsidraudus tik savanorišku sveikatos draudimu, gydymo paslaugos,
apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto,
negarantuojamos. Būtina apsidrausti ir privalomuoju sveikatos draudimu.[16]

[pic]

1.3 pav. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai, apmokestinamoji bazė

ir mokėtojai

Vš Į santykiai su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo

organizacijomis

Remiantis turimais Vš Į dokumentais išanalizuosiu valstybinio
socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines 2003 – 2005
metų ataskaitas.[1 priedas]

Iš turimų 2003 metų I – IV ketvirčio duomenų ( 1 priedas) sudariau 2.1
lentelę, kurioje pateikiau apdraustųjų asmenų skaičių ketvirčio pradžioje
ir ketvirčio pabaigoje, ir darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamos
įmokos.

2.1 lentelė

Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2003 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai |Iš viso nuo|
| | |metų |
| | |pradžios |
| |I |II |III |IV | |
|Apdraustųjų skaičius |143 |141 |143 |142 |143 |
|ketvirčio pradžioje | | | | | |
|Apdraustųjų skaičius |141 |143 |142 |139 |139 |
|ataskaitinio | | | | | |
|laikotarpio pabaigoje | | | | | |
|Darbo apmokėjimo suma, |296550 |302270 |289246 |282520 |1170586 |
|nuo kurios | | | | | |
|skaičiuojamos įmokos, | | | | | |
|Lt | | | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje padidėjo 2, tai lėmė darbo apmokėjimo
sumos padidėjimą 5720 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjų
darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 1, tai lėmė
darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 13024 Lt. Lyginant III ir IV ketvirčius,
apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo
3, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 6726 Lt. Iš šios lentelės
matome, kad per metus įstaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo
4, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo 14030 Lt.

[pic]

2.1 pav. Darbo apmokėjimo sumos kitimas 2003 metu I – IV ketvirčiais

Iš turimų 2004 metų I – IV ketvirčio duomenų (2 priedas) sudariau 2.2
lentelę, kurioje pateikiau tų pačių rodiklių kaip ir 2.1 lentelėje
duomenis.

2.2 lentelė

Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2004 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai |Iš viso nuo|
| | |metų |
| | |pradžios |
| |I |II |III |IV | |
|Apdraustųjų skaičius |139 |140 |139 |134 |139 |
|ketvirčio pradžioje | | | | | |
|Apdraustųjų skaičius |140 |139 |134 |133 |133 |
|ataskaitinio | | | | | |
|laikotarpio pabaigoje | | | | | |
|Darbo apmokėjimo suma, |279469 |312141 |293150 |345462 |1230222 |
|nuo kurios | | | | | |
|skaičiuojamos įmokos, | | | | | |
|Lt | | | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 1, tai lėmė darbo apmokėjimo
sumos padidėjimą 32672 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjų
darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 5, tai lėmė
darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 18991 Lt. Lyginant III ir IV ketvirčius,
apdraustųjų darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo
1, tai lėmė darbo apmokėjimo sumos padidėjimą 52312 Lt. Iš šios lentelės
matome, kad per metus įstaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo
6, o darbo apmokėjimo suma padidėjo 65993 Lt.

[pic]

2.2 pav. Darbo apmokėjimo sumos kitimas

2004 metu I – IV ketvirčiais

2003 metų pradžioje apdraustųjų darbuotojų skaičius buvo 143, o 2004
metų pabaigoje apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo iki 133. Tai rodo,
kad per 2003 – 2004 metus buvo atleista 10 apdraustųjų darbuotojų, o darbo
apmokėjimo suma padidėjo 1113164 Lt. Iš šių skaičių galiu teigti, kad
darbuotojų darbo užmokestis didėjo.

Kadangi 2005 metai dar nesibaigė, 2.3 lentelėje pateikiau tik I – III
ketvirčių duomenis (3 priedas).

2.3 lentelė

Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos 2005 metais

|Rodikliai |Ketvirčiai |
| |I |II |III |
|Apdraustųjų skaičius |133 |130 |108 |
|ketvirčio pradžioje | | | |
|Apdraustųjų skaičius |130 |108 |105 |
|ataskaitinio | | | |
|laikotarpio pabaigoje | | | |
|Darbo apmokėjimo suma,|301152 |356508 |274224 |
|nuo kurios | | | |
|skaičiuojamos įmokos, | | | |
|Lt | | | |

Lyginant I ir II ketvirčius, apdraustųjų darbuotojų skaičius
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 22, tai lėmė darbo apmokėjimo
sumos padidėjimą 55356 Lt. Lyginant II ir III ketvirčius, apdraustųjų
darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 3, tai lėmė
darbo apmokėjimo sumos sumažėjimą 82284 Lt. Nuo I ketvirčio pradžios iki
III ketvirčio pabaigos apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 28, o darbo
apmokėjimo suma sumažėjo 26928 Lt.

Kaip matome, kintant apdraustųjų darbuotojų skaičiui, darbo apmokėjimo
suma kinta nevienodai. Tokį neproporcingą darbo apmokėjimo sumos kitimą
galėjo nulemti nevienodi darbuotojų darbo užmokesčiai.

Norėdama palyginti 2003 – 2005 metų I – III ketvirčių duomenis sudariau
2.4 lentelę, kurioje pateikiau tų pačių rodiklių kaip ir ankstesnėse
lentelėse lyginamuosius duomenis.

2.4 lentelė

Apdraustųjų skaičius ir darbo apmokėjimo lėšos
|Rodikliai|2003 |2004 |2005 |
| |Ketvirčiai |Ketvirčiai |Ketvirčiai |
|2003 |I |296550 |34 |100827 |
| |II |302270 |34 |102772 |
| |III |289246 |34 |98344 |
| |IV |282520 |34 |96057 |
|Iš |X |1170586 |X |398000 |
|viso 😐 | | | |
|2004 |I |279469 |34 |95020 |
| |II |312141 |34 |106128 |
| |III |293150 |34 |99671 |
| |IV |345462 |34 |117457 |
|Iš |X |1230222 |X |418276 |
|viso: | | | | |
|2005 |I |301152 |34 |102392 |
| |II |356508 |34 |121213 |
| |III |274224 |34 |93236 |
| |IV |. |34 |. |
|Iš |X |. |X |. |
|viso: | | | | |

Lyginant 2003 – 2005 metų įstaigos įmokas Į Sodros fondą, galima
teigti, kad didėjant įstaigos darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio
sumoms, proporcingai didėja ir įstaigos mokamų įmokų į Sodros fondą sumos,
todėl surenkant didesnes įmokas į VSD fondo biudžetą didėja ir iš šio fondo
išmokamos išmokos gyventojams.

Įstaiga iš VSDFV (Sodros) Kauno skyriaus gauna pažymas apie įmonės
darbuotojams išmokėtas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas
apdraustiesiems (per tam tikrą laikotarpį) (4 priedas). Šioje pažymoje
pateikiama informacija apie tos įmonės darbuotojams priskaičiuotas pašalpų
sumas, nurodomas pašalpos mokėjimo laikotarpis ir trukmė, atskaityto
gyventojų pajamų mokesčio sumos bei išmokėtos sumos. Šios pažymos įstaigos
buhalterijai pateikiamos dėl teisingo darbuotojo gyventojų pajamų mokesčio
apskaičiavimo.

Nuo 2005 m. liepos 1 d. taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005
m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 patvirtinta minimali mėnesinė alga 550
litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose,
neatsižvelgiant į nuosavybės formą, ir kitiems asmenims, kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Be to, nuo 2005 m.
liepos 1 d. taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 25 d.
nutarimu Nr. 584 patvirtinti dydžiai:

• valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija – 200 litų;

• einamųjų 2005 m. draudžiamosios pajamos – 1084 litų.

Atsižvelgiant į šiuos pasikeitimus, didėja ir valstybinio socialinio
draudimo įmokos ir išmokos, susijusios su šiais dydžiais.[3]

Išvados ir pasiūlymai

1. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimas nustatė 34 proc. Valstybinio

socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. moka darbdavys, o 3 proc.

– darbuotojas.

2. Valstybinio socialinio draudimo rūšys:

a) pensijų socialinis draudimas – 23,5 proc. ir 2,5 proc. įmoka;

b) ligos ir motinystės socialinis draudimas –2,8 proc. ir 0,5 proc.

įmoka;

c) nedarbo socialinis draudimas – 1,4 proc. įmoka;

d) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas

– 0,3 proc. įmoka;

e) sveikatos draudimas – 3 proc. įmoka.

3. Per 2003 metus Vš Į apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 4, o

darbo apmokėjimo suma sumažėjo 14030 Lt.

4. Per 2004 metus Vš Į apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 6, o

darbo apmokėjimo suma padidėjo 65993 Lt. .

5. Nuo I ketvirčio pradžios iki III ketvirčio pabaigos apdraustųjų

darbuotojų skaičius sumažėjo 28, o darbo apmokėjimo suma sumažėjo

26928 Lt.

6. Kintant apdraustųjų darbuotojų skaičiui, darbo apmokėjimo suma kinta

nevienodai.

7. Neproporcingą darbo apmokėjimo sumos kitimą galėjo nulemti nevienodi

darbuotojų darbo užmokesčiai.

8. 2003 – 2005 metais didėjant Vš Į darbuotojams priskaityto darbo

užmokesčio sumoms, proporcingai didėja ir įstaigos mokamų įmokų į

Sodros fondą sumos, todėl surenkant didesnes įmokas į VSD fondo

biudžetą didėja ir iš šio fondo išmokamos išmokos gyventojams.

9. Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir išmokos didėja, nes nuo 2005

m. patvirtinti šie dydžiai:

• minimali mėnesinė alga 550 litų;

• valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija – 200 litų;

• einamųjų 2005 m. draudžiamosios pajamos – 1084 litų.

10. Mokėdami socialinio draudimo įmokas, remiame ne tik savo artimuosius,

bet ir visus Lietuvos pensininkus, sergančiuosius, neįgaliuosius,

kitus, gaunančius išmokas, žmones, tačiau nenuskriaudžiame ir savęs,

kadangi tuo užsitikriname saugią ateitį.

Literatūra

1. Buškevičiūtė E. Mokesčių sistema.-Kaunas: Technologija, 2005.-337 p.

2. Namų advokatas.-Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2002.-1022 p.

3. Perminienė L. Didėja socialinio draudimo įmokos bei išmokos//Verslo

labirintas,2005 Nr. 7/8 (34/35) .

4. Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A.Draudimas.-

Kaunas: Pasaulio kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1999.- 458 p.

5. (2005 11 06)

6. (2005 11 06)

7. (2005 11 06)

8. (2005 11 06)

9. (2005 11 06)

10.

(2005 11 06)

11.

(2005 11 06)

12.

(2005 11 06)

13.

(2005 11 06)

14. (2005 11 06)

15. (2005 11

06)

16. (2005 11 06)

Priedai

1 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo

lėšų finansinė ataskaita 2003 m. IV ketvirtis.

2 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo

lėšų finansinė ataskaita 2004 m. IV ketvirtis.

3 priedas – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo

lėšų finansinė ataskaita 2005 m. III ketvirtis.

4 priedas – Pažyma apie 2005 10 29 – 2005 10 29 išmokėtas ligos, motinystės

ir motinystės (tėvystės) pašalpas apdraustiesiems
———————–

Darbuotojo mokamos įmokos 3 proc.

2,8 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui

0,5 proc.

23,5 proc. pensijų socialiniam draudimu

2,5 proc.

0,3 proc. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam

draudimui

3 proc. sveikatos draudimui

1,4 proc. nedarbo socialiniam draudimui

Darbdavio mokamos VSD įmokos

31 proc.

10,6 % senatvės pensijos papildomai daliai gauti

15 % visų rūšių pensijai papildomai daliai gauti

50 % bazinei pensijai gauti

1. Darbdavys moka 31% nuo kiekvieno apdraustojo darbo užmokesčio.
2. apdraustasis moka 3 % nuo darbo užmokesčio.

10,6%

15%

50%

31+3 %

VSD įmokų tarifai

Asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už
pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka po 1,5 procento
minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio
privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo
sutartis.

Žemės įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai
(3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už pilnamečius šeimos narius,
dirbančius ūkyje, moka po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio
privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Neapdrausti asmenys, advokatai, jų padėjėjai, notarai moka 10 proc.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto
užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio
privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

• Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš asmenų, gaunančių pajamų,

susijusių su darbo santykiais, apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų

mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos

draudimo įmokas.

• Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios

(personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės

savininkus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro

30 procentų apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos, bet ne

mažiau negu 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės

lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per

mėnesį.

• Fiziniai asmenys, įsigiję tam tikros veiklos rūšies patentus, moka

privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų

patento tam tikrai veiklos rūšiai savivaldybės patvirtintos mokesčio

sumos, bet ne mažiau kaip 5 procentus minimalios mėnesinės algos.

1,5 %

3 %

3,5 %

10%

30%

PSD įmokų tarifai

Leave a Comment