Švietimas - Mokslai.lt

VINIAUS UNIVESITETASEKONOMIKOS FAKULTETAS

Vadyba ir verslo administravimas

Referatas

ŠVIETIMAS

Valentina Rimašienė II grupė

Vilnius2003 m.

Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui brandaus savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam tobulinti savo gebėjimus visą gyvenimą.Mokytis – prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas – asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimosi būdas.Jis grindžiamas nelygstamo žmogaus vertingumo, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Jis laiduoja tautinės tapatybės išsisaugojimą, tautos kūrybinį pajėgumą ir jos istorinį tęstinumą.Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Todėl jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.Mokykla – įstaiga, kurios pagrindinė veikla formalusis arba neformalusis švietimas.Mokinys asmuo, kuris mokosi.Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompensacija, gebėjimai, įgūdžiai ir žinios.

Švietimo tikslai1. Įvesdinti asmenį į žinių visuomenę, padėti jam įgyti šiuolaikinę kultūrinę bei socialinę kompensaciją ir tapti doru, savarankišku bei atsakingu žmogumi, norinčiu bei gebančiu nuolat mokytis ir savarankiškai kurti savo gyvenimą. 2. Padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį,sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius, mokantis visa gyvenimą siekti naujos kompensacijos ir kvalifikacijos. 3. Stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio ir aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą. 4. Laiduoti tautos, krašto kultūros tęstinumą ir jos tapatybės išsaugojimą bei nuolatinį kūrimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą.

Švietimo sistemos principai1. Prieinamumas – švietimo sistema yra teisinga,ji užtikrina lygias galimybes mokytis; kiekvienam asmeniui ji laiduoja bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įsigijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują. 2. Kontekstualumas – švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos, kontekstu ir kartu su juo nuolat atsinaujina; švietimo kokybė yra kontekstuali: vienas esminių rodiklių – kaip švietimas atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes. 3. Efektyvumas – švietimo sistema siekia kokybiškų rezultatų racionaliai ir taupiai naudodama turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą, remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais. 4. Tęstinumas – švietimo sistema yra lanksti, sąryšinga ir atvirą, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.

ŠVIETIMO SISTEMOS SANDARA

Švietimo sistema 1. Lietuvos švietimo sistema apima formalųjį, neformalųjį švietimą (savišvietą) pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai. 2. Formaliajam švietimui priskiriamas pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas, aukštesniosios ir aukštojo mokslo studijos. 3. Neformaliajam švietimui priskiriamas ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas ir kitas neformalusis vaikų bei suaugusiųjų švietimas. 4. Informaliajam švietimui (savišvietai) priskiriamas savarankiškas arba savaiminis mokymasis. 5. Pagalbai mokiniai priskiriama informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė ir specialioji bei medicinos pagalba mokykloje. 6. Pagalbai mokytojui ir mokyklai priskiriama informacinė, konsultacinė, kvalifikacijos tobulinimo bei kitokio pobūdžio pagalba.

Ikimokyklinis ugdymas 1. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje arba, tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, – pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

2. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikams nuo 1 iki 5 (arba 6) metų. 3. Ikimokyklinio ugdymo programą įgyvendina įvairios mokyklos (lopšeliai, darželiai ir kitos mokyklos), turintis licenciją individualiai dirbantis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas. 4. Ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose auginančioms šeimoms teikiama švietimo pagalba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Priešmokyklinis ugdymas 1. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasiruošti sėkmingai mokymosi pagal pradinio ugdymo programą pradžiai. 2. Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinio neformaliojo vaikų švietimo dalis ir pradedamas teikti vaikams nuo 5 metų. Jis gali būti privalomas atskiriems vaikams, taip nusprendus atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms. 3. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina mokyklos (daželiai, pradines ir kitos mokyklos), turintis licenciją individualiai dirbantis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas. 4. Namuose ugdomiems 5 – metų vaikams švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Pradinis ugdymas 1. Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, kultūrinės, socialinės brandos pradmenis, elementarų raštingumą, padėti jam pasiruošti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. 2. Pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikams, sulaukusiems 6 metų. 3. Ketverių metų pradinio ugdymo programą įgyvendiną mokyklos (darželiai-mokyklos, pradinės ir kitos mokyklos). 4. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

Pagrindinis ugdymas1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui bendrosios asmenybės, dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, išugdyti siekį ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. 2. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniams, įgijusiems pradinį išsilavinimą. 3. Šešerių metų pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį įgyvendina mokyklos 9vidurinės, pagrindinės,jaunimo,gimnazijos, profesinės ir kitos mokyklos). Pagrindinio ugdymo programa apima du pagrindinio ugdymo turinio koncentrus. Pirmasis pagrindinio ugdymo turinio koncentras yra ketverių, antrasis – dvejų metų trukmės.4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.

Vidurinis ugdymas 1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, bendrąją asmenybinę, dorinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (arba) kvalifikaciją. 2. Vidurinis ugdymas yra visuotinis. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą.3. Dvejų metų vidurinio ugdymo programą įgyvendina mokyklos (vidurinės, gimnazijos, profesinės ir kitos mokyklos). Vidurinio ugdymo programą sudaro įvairūs bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai, mokinio iš dalis pasirenkami. Vidurinio ugdymo programa, pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė. 4. Į vidurinio ugdymo programą gali įtraukti profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose įgyvendinamų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose. 5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.

5. Formaliojo profesinio mokymo programos įgyvendina profesinės mokyklos, gimnazijos ir turintis licenciją mokyti pagal šias programas kitas švietimo teikėjas.

Vidurinis ugdymas1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, bendrąją asmenybę, dorinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (arba) kvalifikaciją. 2. Vidurinis ugdymas yra visuotinis. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą.3. Dvejų metų vidurinio ugdymo programą įgyvendina mokyklos (vidurinės, gimnazijos, profesinės ir kitos mokyklos). Vidurio ugdymo programą sudaro įvairūs bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai, mokinio iš dalies pasirenkami. Vidurinio programa, pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė. 4. Į vidurinio ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose įgyvendinamų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose.5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.

Profesinis mokymas1. Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.2. Profesinis mokymas apima pirminį bei tęstinį profesinį mokymą.3. Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų mokiniams.4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmenims, turintiems pirminę kvalifikaciją.Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą(si) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.5. Formaliojo profesinio mokymo programas įgyvendina profesinės mokyklos, gimnazijos ir turintis licenciją mokyti pagal šias programas kitas švietimo teikėjas.6. Į profesinio mokymo programą gali būti įtraukti aukštesniosios ir aukštosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šių mokyklų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose. 7. Kvalifikacija įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (ar) išlaikius kvalifikacijos egzaminus.8. Pirminį bei suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas, neformalųjį suaugusiųjų švietimą – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.

Aukštesniosios studijos1. Aukštesniųjų studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje bei visuomeniniame šalies gyvenime.2. Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir gebantiems savarankiškai studijuoti. 3. Į aukštesniųjų studijų programas gali būti įtraukti aukštosios mokyklos įvertinti ir pripažinti programos moduliai, atitinkantys aukštosios mokyklos nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus. Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šie studijų programos moduliai yra įskaitomi.4. Aukštesniųjų studijų programas įgyvendina aukštesniosios mokyklos ir kitos mokyklos, turinčios licenciją mokyti pagal šias programas.5. Aukštesnysis išsilavinimas ir kvalifikacija įgyjama baigus aukštesniųjų studijų programą ir apgynus baigiamąjį darbą (projektą) (ir) arba išlaikius baigiamuosius egzaminus.

Aukštojo mokslo studijos1. Aukštojo mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai dalyvauti kintančioje darbo rinkoje, visuomeniniame šalie gyvenime, plėtoti visuomenės ūkinės, socialinės ir kultūrinės galias. 2. Aukštojo mokslo studijos yra visuotinės, jos teikiamos mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir gebantiems savarankiškai studijuoti.

3. Aukštojo mokslo studijų programos įgyvendiną aukštosios mokyklos: universitetai ir kolegijos. Studentas, studijuodamas su pertraukomis įvairiose aukštosiose mokyklose, šiais programas gali įgyti atskirais moduliais. 4. Baigus aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija. Taip pat gali būti įgyjamas mokslo laipsnis.5. Aukštųjų mokyklų veiklos principus bei studijų tvarką nustato Aukštojo mokslo įstatymas.Švietimo prieinamumas ir kokybėInformavimas apie švietimą1. Informavimo apie švietimą paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti jo interesus, polinkius bei gebėjimus atitinkantį švietimą io jo teikėją, siekiamą išsilavinimą ir profesiją. 2. Informacija apie mokyklose vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programa, galimas alternatyvas, jų pasirinkimo galimybės, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, mokyklos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus kasmet viešai skelbiama šveitimo ir mokslo nustatyta tvarka.3. Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos – informacija apie mokymosi galimybes pagal profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas, mokymosi galimybes kitų šalių mokyklose ir įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo rinkoje ir konsultavimas – teikiamos mokyklose,informavimo centruose, konsultavimo tarnybose, darbo biržose pagal švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytus reikalavimus.

Švietimo teikėjų tinklai1. Švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. 2.Švietimo teikėjų tinklą sudaro įvairių švietimo programų įgyvendinimui: valstybės,savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų mokyklos, individualiai dirbantys mokytojai ir kiti švietimo teikėjai.3. Švietimo teikėjų tinklas kuriamas:1) plėtojant švietimo programų bei švietimo įvairovę;2) steigiant, reorganizuojant, likviduojant ir pertvarkant mokyklas;3) koordinuojant tų pačių švietimo programų teikimą.4. Švietimo ir mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir apskritimis laiduoja optimalų šalies profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklą, Vyriausybė – aukštojo mokslo studijų tinklą.5. Apskrities viršininkas laiduoja, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamas specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių asmenų ugdymosi ir mokymosi poreikiams tenkinti, tinklas.6. Savivaldybė privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio, priešmokyklinio ugdymo ir kito neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Ji inicijuoja vietos poreikius atitinkantį profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklo formavimą.7. Mokyklų, įgyvendinančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarką tvirtina Vyriausybė.

Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims 1. Darbdavys sudaro sąlygas dirbantiems asmenims mokytis darbo vietoje, mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją. Mokymosi sąlygos ir tvarka numatoma darbo ar kitoje sutartyje.2. Valstybė ir savivaldybė dirbančiųjų mokymuisi gali teikti finansinę ir kitą paramą.3. Profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos sudaro sąlygas dirbantiems asmenims mokytis įvairiais būdais, tarp jų ir nuotoliniu (distanciniu) būdu.

Mokyklos veikla 1. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikianti kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Mokykla savo veikloje Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais vadovaujasi tiek, kiek šis įstatymas nenumato kitaip. 2. Mokykla – savo veiklą pradeda įregistravus ją juridinių asmenų registre Civilinio kodekso ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.3. Mokyklos veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja mokyklos nuostatai (statutas), mokyklos steigimo sandoris.

4. Mokyklos nuostatai rengiami vadovaujantis,švietimo ir mokslo ministro patvirtintais specifiniais reikalavimais atitinkamo mokyklos tipo nuostatams.5. Aukštosios mokyklos veiklą reglamentuoja jos statutas,rengiamas ir tvirtinimas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.6. Mokykla vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas, o nevalstybinė mokykla – ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, gali vykdyti tik turėdama šveitimo ir mokslo ministro (Vyriausybės) išduotą licenciją. Licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.7. Nevalstybinė mokykla mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavusi licenciją, jeigu ji yra privaloma.8. Mokykla gali: 1) vykdyti formaliojo ir neformaliojo švietimo programas;2) steigėjo nustatytomis arba nuostatuose įvardytomis apimtimis prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo ir kitas sutartis;3) steigėjo leidimu steigti filialus ir atstovybės, jungtis į asociacijas;4) nustatyti teikiamų švietimo ir papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai šio bei kitų įstatymu nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė arba steigėjas;5) vykdyti šalies bei tarptautinius švietimo projektus;6) užsiimti mokyklos nuostatuose leista pelno nesiekiančia ūkine komercine veikla, siūlyti kitas paslaugas;7) turėti kitokių šio įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. 8. Mokykla privalo užtikrinti ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų įgyvendinimą,atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą bei sutartų įsipareigojimų vykdymą, kokybišką švietimą. 9. Mokykloje gali veikti mokinių jaunimo organizacijos, kurios savo veikla skatina mokinių,studentų dorovinę, pilietinę bei socialinę brandą, padeda tenkinti jų saugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiką grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. 10. Mokykloje veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos, jos gali būti finansuojamos ir kitais būdais remiamos valstybės, steigėjo ar kitų fizinių bei juridinių asmenų. 11. Mokykla atsako už mokinių, mokytojų, mokyklos darbuotojų gyvybę ir sveikatą mokymo metu: vaikų priežiūrą ir jų padarytą žalą Civilinio kodekso nustatytomis sąlygomis; mokinių, mokytojų, mokyklos darbuotojų teisių ir pareigų pažeidimus.

Pedagoginių technologijų terminas, kuris dar skaidomas į auklėjimo technologijas, lavinimo technologijas ir pan. K.S. Selekovas pateikia apie 50 lavinimo technologijų rūšių. Praktinio lavinimo dalykams (darbų, buities kultūros ir kt.) taikytinos daugiau veiklinamosios lavinimo technologijos. Jas bendrais bruožais ir panagrinėsime.Kaitos įtakoje pedagoginis procesas orientuojasi į asmeninį mokytojo ir mokinių bendravimą. Integruojasi lavinamieji faktoriai: mokykla, šeima, visuomenė. To įtakoje kuriasi ir tobulėja pedagoginės technologijos, kurių progreso tendencija charakterizuojama:– perėjimu nuo mokymo, kaip įsiminimo funkcijos, prie protinio vystymo ir išsivystymo funkcijos, leidžiančios naudotis tuo, kas išmokta, įgyta ir įsisavinta;– perėjimu nuo asociatyvinio, statistinio žinių modelio prie dinamiškai struktūrinių protinės veiklos sistemų;– perėjimu nuo orientacijos į vidutinį mokinį prie diferenciuotų ir individualizuotų mokymo programų;– perėjimu nuo išorinės mokymo motyvacijos prie vidinės ir prie valingo veiklos reguliavimo. Šiuolaikinės pedagoginės technologijos lavinimą orientuoja, remiantis variatyviškumo principu, leidžiančiu mokykloms pedagoginį procesą modeliuoti įvairiai: tobulinant ugdymo turinį, išnaudojant naujoviškas didaktikas, keliant lavinimo struktūrų efektyvumą, mokslinį naujų pedagoginių technologijų kūrimą ir jų praktinį pagrindą. Mokytojas laikomas pedagoginio proceso technologu,o mokinys – lavinamųjų technologijų objektu ir subjektu. J.A.Komenskis ir J.F.Herbartas mokinį skaitė pedagoginio proceso objektu, kuriam vyresnioji karta perdavė savo patirtį, ruošė jį gyvenimui. Šiuolaikinė pedagogika mokinį laiko mokymo veiklos subjektu, siekiančiu savarankiškumo ir savireguliacijos.

Atskiri autoriai pedagogines technologijas traktuoja įvairiai. Apibendrintai galima sakyti, kad pedagoginė technologija yra nuostatų visuma, pasireiškianti savitu mokymo formų, metodų komponavimu, mokymo turinio reguliavimu, mokymo proceso projektavimu, organizavimu ir vykdymu, naudojant ir derinant techninius ir žmogiškuosius resursus. Ji reiškiasi trimis aspektais:1) moksliniu: pedagoginės technologijos yra pedagogikos mokslo dalis, tyrinėjanti ir kelianti mokymo tikslus, turinį bei projektuojanti mokymo procesą;2) mokymo eigą apibūdinančiu: mokymo proceso nusakymas (algoritmas), nurodantis mokymo tikslą, turinį, būdus ir priemones, siekiant planuojamų rezultatų: 3) veiką apibūdinančiu: turinio įgyvendinimas, kaip asmeninių, instrumentinių ir metodologinių pedagoginės veiklos priemonių taikymas.Žinant, kad pedagoginis procesas yra daugiaplanis, apimantis įvairias ugdymo sritis, pedagoginės technologijos skirstomos į lygius:1) bendras pedagoginis, apimantis visos mokyklos veiklą:2) dalykinis, apimantis dalyko mokymo technologijas;3) lokalinis (modulinis), apimantis atskirų mokymo veikos rūšių (pamokos, savarankiško darbo ir kt.) technologija;4) mikrostruktūrinis, apimantis mokytojo individualaus darbo būdus, elementus, jų derinius,taikomus darbe, t.y. mokyme. Tokia bendrais bruožais būtų pedagoginių technologijų samprata. Praktinio bendrojo lavinimo dalykams galimos taikyti visos žinomos technologijos, tačiau efektyvesnės yra tos, kurios remiasi veiklinamaisiais, praktiniais metodais, apima dalykinį, lokalinį ir mikrostruktūrinį lygius. Tinka lavinamojo ugdymo, programuotojo ir modulinio mokymo technologijos; grupinio (grandimis) darbo technologijos; dirbtuvių technologijos, projektavimo, ir kt. Viso jos turi savo struktūrą, skiriasi savo turiniu, proceso organizavimu.

ŠVENČIONIŲ ZIGMO ŽEMAIČIO GIMNAZIJA

Ji įsteigta 1919-01-09. Gimnazijos tipas: Keturmetė gimnazija su humanitarinio ir realinio profilio klasėmis.

PROFILIAI

HUMANITARINIS REALINIS

LITUANISTINĖ TIKSLIŲJŲ EKONOMINĖ pakraipa MOKSLŲ p.

Mokymo forma yra dieninė. Atskirais atvejais taikomas mokymas namuose ar eksternu. Naudojama 10-ies balų vertinimo sistema. Mokykla nėra finansiškai savarankiška. Finansines operacijas vykdo ne ji pati, o savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus buhalterinė tarnyba. Gimnazija gali turėti nebiudžetinių lėšų: (patalpų nuomos mokestis, asmenų bei rėmėjų parama, labdara, pajamos, gautos už kursus, renginius, pagamintą produkciją).

VALDYMAS

Gimnazijai vadovauja direktorius, kurį skiria savivaldybės administratorius viešo konkurso organizavimo būdu 5 metams. Gimnazijos direktorius – D. Čepulienė, turinti aukštąjį išsilavinimą, 2-ąją vadybinę kategoriją, ji yra lotynų kalbos vyr. mokytoja. Pedagoginis stažas – 32, vadybinis stažas – 9.Direktoriaus pavaduotojas ugdymui:1. N. Žitkevičienė, turinti aukštąjį išsilavinimą, 2-ąją vadybinę kategoriją, matematikos mokytoja-metodininkė. Pedagoginis stažas – 35, vadybinis –29. 2. Č.Zaičikienė – turinti aukštąjį išsilavinimą, 1-ąją vadybininkės kategoriją, lietuvių k.mokytoja-metodininkė. Pedagoginis stažas –37, vadybinis – 5.

PEDAGOGAI

Viso mokykloje 2001-2002 m. dirbo 91 darbuotojas, iš jų – 87 pedagoginiai darbuotojai.Dalykas Iš viso mokytojų Mokytojo kvalifikacija Vyr. mokytojo Metodininko Eksperto Neturi ped. išsilavinimoLietuvių k. 15 – 6 7 – –Vokiečių k. 11 4 2 3 1 –Rusų k. 6 1 3 2 – –Lotynų k. 1 – 1 – – –Anglų k. 2 – 1 – – 1Matematika 9 1 4 4 – –Informatika 2 – 1 – 1 –Fizika 2 – 1 1 – –Chemija 2 – 2 – – –Biologija 4 2 – 2 – –Geografija 3 – 2 1 – –Istorija 5 2 – 2 – –Dailė 2 – – 1 – –Muzika 2 – – 1 – –Kūno k. 7 1 4 6 1 –Ekonomika 1 1 – – – –Etika 1 1 – – – –Tikyba 2 1 – 1 – –

MOKINIŲ UGDYMO PLANAS (2002 – 2003 M.M.)

Gimnazijos ugdymo turinio planas yra sudaromas vykdant ir derinant mokyklos bendruomenės pedagogų, moksleivių bei tėvų bendradarbiavimu, jų pasirinkimo valia bei demokratinėmis nuostatomis.Mokykla dirbo pagal penkiadienę darbo sistemą. 5-8 kl. Moksleiviai mokosi trimestrais, o 1-4 kl (gimnazinės klasės) – pusmečiais. Pamokos pradedamos ne ankščiau kaip 8 h. Pasirenkamųjų dalykų pasiūla: braižyba (3 gimn.kl.), taikomoji ekonomika – (1-4 g.kl.), krašto istorija (1-4 g. kl.), lyrika (1-4 g. kl.), anglų k. (1-4 g. kl.), retorika (1-4 g. kl.).Dalykų modulių pasiūla:1 gimn. kl. – lietuvių k.- “Kirčiavimas”

matematikos – “Tyrimo uždaviniai” informatikos – “Informacinės technologijos” biologijos –“AIDS, narkomanija,lytiškai plintančios ligos ir jų prevencija” 2 gimn. kl. – lietuvių k. “Ortografija” matematikos – “Lygčių ir nelygybių sistemos” informatikos – “Algoritmavimas ir programavimas” geografijos- “Globalinė geografija”. Iki 09-05 organizuojamas papildomojo ugdymo programų konkursas. Papildomas ugdymas organizuojamas šiomis krytimis: intelektualinės, pilietiškumo, kraštotyrinės, meninės, sveikos gyvensenos. Mobiliosios grupės sudaromos iš 3 ir 4 gimn. kl. Moksleivių ir 5-10 kl. mokinių. 5-8 ir 1-4 kl. moksleiviai vertinami pagal 10 balų vertinimo sistemą. Adaptacinio periodo metu 5 kl. moksleivių pasiekimai nevertinami pažymiais. Dorinio ugdymo pasiekimai vertinami “įskaityta” arba “neįskaityta”. Mokslo metų trukmė 5 kl. moksleiviams – 170 mokslo dienų, 6-11 kl. – 195 dienos. Mokslo metai prasideda rugsėjo 2 dieną, o pamokos baigiasi birželio 1 dieną. Po birželio 1 d. siūloma įvairi nepamokinė veikla. 10-ųjų kl. moksleiviai pamokas baigia 05 23, 12-ųjų 05 16. Individualios programos, teminiai planai ir kt. Ugdymo turinio dokumentacija rengiama tokia tvarka: Programos, terminiai, planai Rengia Aprobuoja Tvirtina Norminis dokumentas, pagal kurį rengiama programa Mokomųjų dalykų terminiai planai (metams) Dalykų mokytojai Dalykų metodiniai būreliai, m-los metodinė taryba Direktorius Bend. programos, išsilav. standartai, egzaminų progr.Pasirenkamųjų dalykų programos Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų. M-los ar rajono metodiniai būreliai Direktorius Dalykų modulių programos Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų. M-los ar rajono metodiniai būreliai Direktorius Bendrosios programos išsilav. standartaiPapildomojo ugdymo programos Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų. M-los nustatyta tvarka Direktorius M-los vidaus programaAdaptuotos ir modifikuotos programos spec. poreikių mokiniams Dalyko mokytojas, padedant spec. pedagogei, logopedui Spec. ugdymo komisija Direktorius Bendrosios programos išsilav. standartai

Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos privalomiems ir pasirenkamiems dalykams, dalykų moduliams mokytis. Papildomojo ugdymo būreliai, studijos, klubai mokiniams neprivalomi ir laisvai pasirenkami. Kol nebaigė modulio programos, modulio pasirinkimo moksleivis keisti negali.

SAVIVALDA

Aukščiausia mokyklos savivaldos institucija yra gimnazijos taryba. Ją sudaro moksleiviai, tėvai, pedagogai(7:7:7) ir yra renkama 2 metams. Kandidatams yra sudaromos sąlygos vykdyti rinkiminę agitaciją. Gimnazijos taryba atsiskaito gimnazijos bei vietos bendruomenės nariams. Ji gali sustabdyti kitų gimnazijos savivaldos organų sprendimų įgyvendinimą. Pedagogų taryba – nuolat veikianti savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotoja, soc. pedagogas, bibliotekininkai. Pedagogų taryba per 2001-2002m. svarstė aktualius ugdymo klausimus (1.Socialinių įgūdžių ugdymas – svarbiausias klasės auklėtojo veiklos tikslas. 2. Mokymo metodų, skatinančių kritinį mąstymą, diegimas ugdymo procese. 3. Kūrybiškumo ugdymas pamokose ir popamokinėje veikloje.). Moksleivių susirinkimas. Jis formuoja moksleivių savivaldos institucijas, renka moksleivius į gimnazijos ir moksleivių tarybą, rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti ir kt. Moksleivių taryba. Tai aktyviai veikianti savivaldos institucija, kuriai būdingas savarankiškumas ir kūrybiškumas. Jos nariai yra gimnazijos klasių deleguoti atstovai. Bendrajame skyriuje veikia bendrojo skyriaus moksleivių taryba, kurios nariai yra 5-12 kl. mokinių deleguoti atstovai. Abi moksleivių tarybos yra nuolat veikiančios savivaldos institucijos, kurių struktūrą ir veiklos nuostatus tvirtina moksleivių konferencijos.Gimnazijos ir bendrojo skyriaus moksleivių taryba priima sprendimus dėl renginių, organizuoja popamokinį darbą, laisvalaikį. Rūpinasi drausme mokykloje, inicijuoja laikraščio, sienlaikraščių leidybą. Moksleiviai renka prezidentą, kurio veiklos kadencija – 4 m.Per 2001-2002 mokslo metus buvo surengta 10 mokinių tarybos posėdžių. Juose svarstomi įvairūs gimnazijai svarbūs klausimai: dėl mokinių tarybos veiklos 2002-2002 m. programos, keliamieji egzaminai gimnazijos 9-11 kl., dėl Švenčionių raj. Jaunimo politikos koncepcijos, dėl įvairių renginių organizavimo (lapkričio 17 d., Kalėdinis karnavalas, gimnazijos savaitė, modernių šokių grupės susitikimas), dėl mokyklos lėšų panaudojimo, dėl mokyklos audito.

Moksleivių taryba yra svarbi ir turinti nemažai galimybių tvarkytis savo mokyklos vidaus gyvenimą.Mokyklos taryba. Per 2001-2002 mokslo metus įvyko 5 tarybos posėdžiai kurių metu svarstyta šie klausimai: dėl socialinės paramos suteikimo mokiniams, dėl naudojimosi interneto ryšiu, dėl vadovėliu užsakymo, dėl papildomų atostogų 5 kl. mokiniams, dėl vidaus audito grupės sudarymo, dėl lėšų panaudojimo, dėl ugdymo plano 2002-2003 . projekto, dėl mokinio krepšelio panaudojimo kvalifikacijos kėlimui. Per 2002-2003 mokslo metus įvyko 3 mokyklos tarybos posėdžiai, kuriuose svarstyti šie klausimai: dėl paramos socialiai remtiniems mokiniams, dėl 5-8 kl. trimestro rezultatu, dėl kalėdinių renginiu, dėl mokyklos kompiuterizavimo plano vykdymo, dėl kultūrinės, pažintinės, sportinės ir kt. Veiklos per mokslo metus, dėl lėšų, gautų už patalpų nuomą panaudojimo, dėl 2002-2003 mokslo metų veiklos sąvado, ugdymo plano,veiklos programos, vidaus darbo tvarkos taisyklių, mokyklos tarybos veiklos plano aprobavimo. Gimnazijoje veikia ir klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus, padeda auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.KLASIŲ KOMPLEKTAI

2001-2002 m. m. Šiuo metu5-8 kl. 18 189-10 kl.(2 gimn. kl) 8 911-12 kl. 5 6VISO: 31 klasių 33 klasių

KONKURENCINĖ APLINKA

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija- vienintelė lietuviška Švenčionių mokykla, teikianti bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Gimnazijos statuso mokyklos bendruomenė ėmė rajono žiniasklaidos pagalba gimnazijos steigimo idėja buvo pateikta rajono visuomenei. Atliktos tėvų apklausos parodė, kad pritariama humanitarinio ir realinio profilių steigimui. 1995 m. gavus Švietimo ir mokslo ministerijos profilio klases, į Zigmo Žemaičio vidurinės mokyklos gimnazijos klases 1 – ąją (9) ir 2-ąją (10) įstojo 47 mokiniai. Vieni jų – iš rajono pagrindinių mokyklų (Sarių, Strūnaičio, Vidutinės, Svirkų).Keletas mokinių perėjo mokytis į Zigmo Žemaičio vidurinę mokyklą iš Švenčionių 2-osios vid. Mokyklos (dėstomąja rusų kalba). Įstojo keli mokiniai iš Kaltanėnų pagrindinės mokyklos (aplenkdami Švenčionėlių vidurinę mokyklą, jie važinėdavo į Švenčionių Z. Žemaičio vid. Mokyklos gimnazijos kalses), iš Ignalinos rajono Mielagėnų vidurinės mokyklos ir iš Švenčionėlių vidurinės mokyklos. Trejus metus buvo siekiama gimnazijos statuso. Jis suteiktas mokyklai 1998 m. Geri ugdymo rezultatai (sėkmingas ugdytinių įstojimas į aukštąsias mokyklas bei tolesnės studijos, sėkmingas dalyvavimas rajono bei šalies olimpiadose ir konkursuose0, geras mokyklos mikroklimatas, sėkmingas naujų informacinių technologijų diegimas, sistemingai taikomi nauji mokymo metodai įgalino gimnaziją lyderiauti tarp rajono vidurinių mokyklų, t.y.konkurencinėjė aplinkoje. Savivaldybė investuoja lėšas į gimnazijos aplinką. Renovuotas mokyklos pastatas, išasfaltuotos aikštelės (mašinų stovėjimo ir krepšinio), sutvarkyti sanitariniai mazgai, mokiniams vežioti skirtas geltonasis autobusas. Dauguma mokinių vežiojami visuomeniniu transportu. Nuo 2001 m. rajono pagrindines mokyklas reorganizavus į pradines, į gimnaziją iš reorganizuotų mokyklų įstojo 150 mokinių. Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. įstojo 38 mokiniai. Dalis jų iš Švenčionėlių (2), iš Adutiškio (1), iš Ceikinių (1), iš Švenčionių 2- osios perėjo į Zigmo Žemaičio gimnaziją 4 mokiniai, iš Kaltanėnų atvyko 1 mokinys. Galima padaryti išvadą, kad nuo 2000 m. įsteigus Švenčionėlių gimnaziją (t.y., atsiradus konkurencijai tarp gimnazijų Švenčionių rajone), dalis Švenčionėlių regiono moksleivių vis tik renkasi Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnaziją.

2002-2003 m.m. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje mokosi Švenčionėlių regiono moksleiviai:4 (12) gimnazijos klasė – 6 moksleiviai iš Kaltanėnų, 2 moksleiviai iš Švenčionėlių.

3 (11) gimnazijos klasė – 3 moksleiviai iš Švenčionėlių, 1 moksleivis iš Kaltanėnų.

1 (9) gimnazijos klasė – 2 moksleiviai iš Švenčionėlių, 1 moksleivis iš Kaltanėnų.

Pateikti duomenys rodo, kad gimnazijos konkurencingumą iš dalies lėmė ir rajono savivaldybės švietimo politika. Dėl pagrindinių mokyklų reorganizacijos gerokai padidėjo Z. Žemaičio gimnazijoje besimokančių moksleivių skaičius. Įvedus finansavimą pagal moksleivio krepšelį, tai labai naudinga mokyklai.

GIMNAZIJOS RYŠIAI SU KT. MOKYKLOMIS

Gimnazija pavaldi Švenčionių raj. Savivaldybės tarybai. Ji bendradarbiauja su jos veikla susijusiasi juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos ir kt. Institucijomis.), dalyvauja programose, projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis, gimnazijomis, vietos bendruomene. Gimnazija, vykdydama įvairias perspektyvinės veiklos programas bendradarbiauja su profilinio mokymo eksperimente dalyvavusiomis mokyklomis, rajono savivaldybės padaliniais, Junior Acheviemet” direkcija. Jav. Taikos korpusu, rajono architektu, dailininkai, tėvų komitetu, rajono švietimo skyriaus specialistais, PŠC, PPRC, ŠMM, rajono ir Respublikos spaudos atstovais, sveikatos priežiūros centru, nepilnamečių inspekcija, vaikų teisių apsaugos tarnyba, AB “Lietuvos telekomas”, kompetencijos ugdymo centru, su audito patirtį turinčiomis mokyklomis, kultūros įstaigomis, rajono pramonės įmonėmis,visuomeninėmis organizacijomis. 2001-2002 m.m. užmėgsti ryšiai su Vilniaus S> Kovalevskajos vid. Mokykla. Grupė Gimnazijos Jaunųjų gidų moksleivių S.Kovalevskajos mokykloje pristatė Z. Žemaičio gimnaziją. 2002-2002 m.m. pažymėtas bendradarbiavimo su Vokietijos Oitino miesto J.Foso gimnazija 10-metis. Buvo suorganizuota išvyka į šią gimnaziją. Gimnazija palaiko glaudžius santykius su sociokultūrine aplinka. Dažnai vyksta bendri kultūros centro ir mokyklos renginiai. Bendradarbiaujama su Nalšios muziejumi, bažnyčia, miesto biblioteka, miesto įmonėmis, Švenčionių PPRC, PUC, Sporto ir Meno mokyklomis.

GIMNAZIJOS VIZIJA

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija – mokykla, teikianti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, prieinamą kuo platesniam jaunuolių ratui, siekiant aukštos ugdymo kokybės tiek įgytų žinių bei gebėjimų, tiek pasirengimo mokytis visą gyvenime prasme, sudarant sąlygas įvairiapusiam moksleivių brendimui, buriant bendruomenę prasmingai kultūrinei, pilietinei ir socialinei veiklai, puoselėjant ir plėtojant Zigmo Žemaičio gimnazijos – lietuvybės židinio – mentalitetą ir tradicijas. Numatoma toliau diegti tobulesnes informacijos technologijas (sudarytas planas 2002-2005m.) . Dažnai manome, kad informacija, reikalinga mokyklai, dažnai pateikiama internete. Mokyklos linkusios tarpusavyje bendrauti, mokiniai kuria bendrus projektus, dalyvauja konkursuose, olimpiadose. Internetas mokytojui – tai nauji darbo metodai ir gausus informacijos šaltinis. Tai padės integruotis į pasaulinį informacijos tinklą, kas, be abejo prisidės ir prie integracijos į Europą. Numatoma tęsti mokyklos kompiuterizavimo programą, gausinti materialinius bei intelektualinius išteklius, plėtoti ugdytinių saviraiškos poreikių tenkinimo spektrą. Mokyklos prioritetai: Mokiniams toliau padėti brandinti tvirtą dorovinį pagrindą, vertybines nuostatas, atsakomybės jausmą, sveikos gyvensenos pagrindus. Padėti ugdytiniui savarankiškai bei kartu su visais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas, įgyti būtiną bendrą dalykinį ir kultūrinį raštingumą, pasirengti studijoms. Ieškoti geriausių kelių, efektyviausių priemonių rengiant ugdytinius gyventi informacinėje visuomenėje.

ŠEIMOS IR MOKYKLOS SANTYKIAI

Ugdymo procesas vyksta bendraujant bendradarbiaujant mokytojams, moksleiviams bei jų tėvams. Nuolat palaikomi ryšiai su ugdytinių tėvais, informuojant juos apie vaikų ugdymosi rezultatus, elgesio pokyčius, švietimo reformos įgyvendinimą mokykloje.

Aktyviausi mokyklos tarybos nariai – tėvų atstovai – pateikė rajono siūlymus dėl gimnazijos sanitarinių mazgų remonto bei aplinkos tvarkymo darbų, kurie buvo atlikti. Tėvų iniciatyva suremontuotos 2 klasės. Tėvai pateikė racionalių pasiūlymų dėl mokinių pavėžėjimo, maitinimo, naudojimosi Interneto ryšio paslaugomis tvarkos, vadovėlių užsakymo. Daugelis tėvų pageidauja anglų kalbos įvedimo 5-8 kl. koncentre, steigti dar vieną skaityklą. Tėvai vertina gerą mokyklos mikroklimatą, gerą daugumos mokytojų profesinį pasirengimą, ugdytinių ir pedagogų santykius. Tėvų nuomone, reikėtų tobulinti kai kurių mokytojų dalykinį ir metodinį pasirengimą, namų darbų problemas.