JT Lietuvos makroekonomikos apžvalga

JT Lietuvos makroekonomikos apžvalga

Parengė:

Roma Rimašiūtė 1d kl.

JT Lietuvos makroekonomikos apžvalga

Bendrasis vidaus produktas

Atsigaunanti kaimyninių šalių ekonomika įtakoja ir Lietuvoje gaminamų prekių eksporto apimčių didėjimą (pirmą šių metų ketvirtį eksportas išaugo 28,48 proc.), kuris didele dalimi sąlygojo Lietuvos pirmo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimą 4,1 procentu. Ekonomikos augimą patvirtina pridėtinės vertės padidėjimas pramonėje 7,8%, transporto paslaugose 27,2%, vidaus prekyboje 6,1%. Ūkio gamybinėse veiklose, o jos sudaro 38,0% bendrosios pridėtinės vertės struktūroje, sukurta BVP dalis išaugo 2,1%, paslaugų veiklose 5,3%, kurios sudaro 62,0% bendrosios pridėtinės vertės.

Pirmą ketvirtį lyginant su tuo pačiu prraėjusių metų laikotarpiu pastebimai išaugo didžiausių veiklos rūšių pardavimai: transportas, sandėliavimas ir ryšiai išaugo 19,1 proc., apdirbamosios pramonės – 7,6 proc., didmeninė ir mažmeninė prekyba – 6,1 procentais. Tuo tarpu statybų apimtys sumažėjo net 16,2 proc., o elektros, dujų ir vandens tiekimas – 11,9 proc.
Tačiau atsižvelgus į pastarųjų kelių mėnesių sumažėjusias apdirbamosios pramonės ir eksporto apimtis šių metų antrojo ketvirčio BVP turėtų augti kur kas lėčiau. Nors kasybos ir apdirbamosios pramonės pardavimai birželio mėnesį lyginant su geguže išaugo 8,1 proc., tačiau per visą pirmąjį pusmetį apdirbamosios pramonės pardavimai lyginant su tuuo pačiu praeitų metų laikotarpiu išaugo tik 0,8 procentu.
Nedarbas birželį nesikeitė – liko tokiam pačiam lygyje kaip ir gegužę – 11,1 proc., tačiau natūrine reikšme bedarbių skaičius Lietuvoje padidėjo 1,0 tūkst. iki 196,7 tūkst. bedarbių. Tai didele dalimi lėmė absolventų registravimas darbo biržose, dėl ko padidėjo da

arbingų žmonių grupė ir bedarbių skaičiaus padidėjimas neturėjo žymesnės įtakos bendram nedarbo lygiui Lietuvoje.
Po penkių mėnesių pertraukos birželį vėl užfiksuota infliacija (0,7 proc., o nuo metų pradžios infliacijos dydis 1,7 proc.). Tokį vartotojų kainų indekso pokytį per birželio mėnesį labiausiai įtakojo 9,8 proc. pabrangusi kiauliena ir transporto prekių bei paslaugų grupės kainos padidėjimui 3,6 procento. Tam didžiausią įtaką turėjo pabrangęs benzinas bei dyzeliniai degalai, kurių kainos atitinkamai padidėjo 8,3 proc. ir 4,9 proc. Naftos produktų brangimas įtakojo ir gamintojų parduotos produkcijos kainų indeksą, kuris birželio mėn. palyginus su ankstesniu mėnesiu pakilo 1,6 proc., nors be naftos produktų visos pramonės parduotos produkcijos kainos sumažėjo 0,01 procento.

Užsienio prekyba ir mokėjimų balansas
Gegužės mėnesį mėnesį 2,6 proc. sumažėjo eksporto apimtys, tuo tarpu importas padidėjo 13,8 procento. Eksporto mažėjimą lėmė net 44 procentais sumažėjęs mineralinių prroduktų eksportas, tuo tarpu beveik visų kitų rūšių prekių eksportas po nesėkmingo balandžio mėnesio pastebimai atsigavo. Mineralinių produktų eksportą mažino nepakankamas naftos žaliavos tiekimas “Mažeikių nafta” perdirbimo gamyklai. Tai atsispindėjo ir mineralinių produktų importo rodikliuose – balandžio ir gegužės mėnesiais šių produktų importas lyginant su ankstesniu mėnesiu sumažėjo atitinkamai 34 proc. ir 15,5 procentais. Tačiau didesnį nei įprastą užsienio prekybos deficitą lėmė kitų importuojamų prekių rūšių apimčių didėjimas.

Užsienio prekyba Eksportas, mln. Lt Importas, mln. Lt

sausis vasaris kovas balandis gegužė sausis vasaris kovas balandis gegužė
Gyvi gyvūnai; gyvūnų pr

roduktai 45 54,7 49,1 49,2 58,1 25 31,8 38,2 34,1 38,9
Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas 39,7 44,9 58,5 43,8 49,3 46,4 63,1 78,6 74,8 86,4
Mineraliniai produktai 278,7 228,9 370,7 249,5 139,4 438,5 415,5 500,5 329,9 278,8
Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 90,9 104,9 108,1 85,9 82,3 127,2 168,2 185,4 172,9 194,6
Mediena ir medienos dirbiniai 65,5 73,3 81,8 75,2 84,8 19 23,1 27,4 23,9 25
Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 232,2 241,3 258,5 210,5 215,1 135,9 152,3 163,4 157 209,9
Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 41,6 45,5 54,1 55 61,3 65,8 71,9 85,6 82,7 106,4
Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai 113 136,2 164,8 125,1 141,4 175,2 228,8 282,3 258,8 325,8
Transporto priemonės bei pagalbiniai jų įrenginiai 38,7 97,4 105,2 90,8 98,6 69,1 156,5 214,7 129,8 161,3
Kiti 158,6 175,3 196,5 174,3 199,3 306,7 309,1 364,3 341,7 399,5
Viso, mln. Lt 1104 1202,4 1447 1159,3 1129,6 1409 1620,3 1940 1605,6 1826,6

Šaltinis: Statistikos departamentas.

Tuo tarpu pirmąjį ketvirtį lyginant su praeitu laikotarpiu tris kartus sumažėjęs prekybos balanso deficitas bei labai sumažėjusios užsienio investicijos rekordiškai sumažino einamosios sąskaitos deficitą, kuris tesiekė tik 2,8 proc. BVP. Žinoma tai galima traktuoti kaip teigiamą reiškinį, tačiau nerimą turėtų kelti mažėjančios tiesioginės ir kitos užsienio investicijos Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos investicijos užsienyje taip pat smarkiai sumažėjo. Tačiau rimtesnio paaiškinimo kodėl šį ketvirtį taip smarkiai sumažėjo investicijos kol kas surasti sunku – išvadas bus galima daryti jei toks reiškinys pasikartos ir kitais šių metų ketvirčiais.
2000 m. birželio mėn. pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 1424,3 mln. JAV dolerių. Per mėnesį jos padidėjo 140,9 mln. JAV dolerių arba 11,0 procento. Pagrindinis oficialiųjų tarptautinių atsargų didėjimo veiksnys buvo Centrinės Vyriausybės operacijos konvertuojamosiomis valiutomis Lietuvos banke. Grynasis komercinių bankų konvertuojamosios valiutos pardavimas Lietuvos bankui oficialiąsias tarptautines atsargas padidino 58,4 mln. JAV dolerių. Tokiam reiškiniui daugiausiai įtakos turėjo AB “Lietuvos te

elekomas” antrasis privatizavimo etapas, todėl toks oficialiųjų tarptautinių atsargų didėjimas atitiko prognozes.

Literatūra:
1) Statistikos departamento duomenys;
2) Interneto svetainės.

Leave a Comment