UAB”ATATUS” verslo planas

TURINYS

Įvadas..............................4
I . UAB “ATATUS” ĮSTATAI...................7
1. Bendroji dalis.............................7
2. Komercinė ūkinė veikla.........................8
3. Įstatinis kapitalas, jo sudėtis......................9
4. Akcininkų teisės ir pareigos.....................10
5. Bendrovės valdymas.........................11
6. Administracija............................12
7. Revizorius..............................13
8. Pelno paskirstymas..........................13
9. Dividendų skelbimas ir mokėjimas..................14
10. Bendrovės pranešimų skelbimas..................15
11. Bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas............15
I I .VERSLO PLANAS.......................17
1. Įžanga ..............................18
2. Bendri projekto rodikliai......................18
3. Rinkos apžvalga...........................20
4. Projekto pristatymas.........................21
5. Ekonominis finansinis projekto pagrindimas............22
Reziume..............................26
Įvadas

Verslo planas – tai dokumentas, kuriame aiškiai išdėstoma verslo sumanymo esmė, apibūdinama esama įmonės padėtis (jei ji jau veikia), numatoma būsima styrategija ir ateities perspektyvos, pateikiama finansinė informacija.

Verslo plano struktūra ir jo detalizavimo laipsnis priklauso nuo steigiamos įmonės įgyvendinamo projekto dydžio, veiklos srities. Verslininkas, numatantis gaminti kompiuterius, dėl prrodukto ir jo rinkos sudėtingumo turi parengti labai smulkų planą. Jei jis planuoja gaminti įvairiarūšę – taip pat reikalingas detalus planas. Bet jei jo verslo sumanymas yra, pavyzdžiui, mažmeninė video kasečių prekyba, sudėtingo plano nereikia rengti. Plano sudėtingumas taip pat priklauso nuo realizavimo rinkos dydžio, konkurentų skaičiaus bei steigiamos įmonės plėtimosi perspektyvų. Kad ir koks sudėtingas būtų verslo planas, jis neturi būti labai ilgas. Paprastai jis būna 10 – 30 puslapių ir neviršija 40 – ties.

Verslo planas reikalingas tiek pačiam verslininkui, tiek bankininkams, potencialiems investuotojams, paartneriams, tieėk būsimiems firmos darbuotojams, kadangi jis:

padeda nustatyti būsimos įmonės “gyvybingumą” konkurencijos sąlygomis;

yra orentyras, pagal kurį verslininkas ir jo darbuotojai žingsnis po žingsniosieks tikslo;

yra svarbus dokumentas, padedantis gauti finansinę paramą iš investuoyojų.

Potencialius investuotojus domina labai konkretūs verslo plano klausimai, o ve

erslininkui naudingas jau pats atsakymo į klausimus jieškojimo procesas, kadangi priverčia jį susimastyti apie pajamas ir išlaidas, grynųjų pinigų panaudojimą, įsivaizduoti galimas kliūtis kelyje į sėkmę. Verslo plano sudarymo procesas verčia verslininką kritiškai įvertinti savo jėgas, galimybes, kadangi jam tenka atsakyti į daugybę klausimų: kuo ištikrųjų gera idėja, kam skirtas naujas produktas ( paslauga ), ar atsiras jo pirkėjų, kas bus konkurentai, ar užteks jėgų organizuoti firmos veiklą ir t.t. Atsakydamas į šiuos ir panašius klausimus, verslininkas bus priverstas mintyse permastyti įvairius atsakymų varijantus, įsivaizduoti, kaip jis pasielgs vienu ar kitu atveju. Taip priverčia jį geriau pasirengti sunkumams ir išankso numatyti, kaip bus galima juos nugalėti.

I . UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS “ATATUS”
ĮSTATAI

1 . Bendroji dalis

1.1. Šie įstatai yra teisinis dokumentas, sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymu.

1.2. Uždaroji akcinė bendrovė ( UAB ) “ATATUS” yra juridinis asmuo, turi pavadinimą, savarankišką balansą, savo sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose, apvalų antspaudą su įrašu “Lietuvos Respublika” ir atlieka finansines operacijas pagal nustatytas taisykles, UAB turi prekybinį ženklą.

1.3. UAB ”ATATUS” yra savarankiška savo veikloje, besivadovaujanti Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir įstatais. Jos būstinė yra Vilniuje, Kalvarijų 4/5. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu būstinė gali būti pakeista.

1.4. Bendrovė turi komercinį, ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Ji gali:

1.4.1. Pirkti, nuomti ar kitokiais būdais įsigyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įk

keisti ar kitap juo disponuoti.

1.4.2. Pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teisę, taip pat iškeisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius.

1.4.3. Verstis komercine – ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų.

1.4.4. Sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti pinigines lėšas už palūkanas, nustatomas sutartimi.

1.4.5. Nustatyti savo teikiamų paslaugų, produkcijos ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir normatyvus reguliuoja valstybė.

1.4.6. Priimti į darbą ir atleisti iš jo darbotojus, nustatyti jų teises ir pareigas, darbo užmokestį.

1.4.7. Priimti ir keisti įstatus.

1.4.8. Steigti kitas įmones ( filialus, skyrius ), būti kitų įmonių dalininku ar valdytoju.

1.4.9. Skirti lėšų labdarai.

1.5. UAB yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turu. Valstybė neatsako už bendrovės įsipareigojiomus, atsako tik už akcijas sumokėta suma.

1.6. Bendrtovės ūkiniai metai yra kalendoriniai metai.

1.7. Bendrovės steigėjai yra fiziniai asmenys.

2 . Komercinė – ūkinė veikla

2.1. Didmeninė, mažmeninė, komiso prekyba.

2.2. Užsienio prekybos pirkimo – pardavimo opacijos.

2.3. Parduotuvių ir kitų prekybos taškų steigimas.

2.4. Ryšio priemonių komplektavimas.

2.5. Prekyba už valitą.

3 . Įstatinis kapitaqlas, jo sudėtis

3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 100000 litų.

3.2. Įstatinis kapitalas paskirstytas į 100 ( šimtą ) paprastųjų akcijų. Vienos akcijos vertė 1000 ( vienas tūkstantis ) litų.

3.3. Bendrovė steigiama uždaru būdu, t.y. visas akcijas įsigyja steigėjas.

3.4. Bendrovės steigėjai, pasirašydami steigimo sutartį, apmeta visų akcijų vertę.

3.5. Kiekvieno akcininko įmokėta dalis nurodoma akcininkų registracijos knygoje ir buhalterinės apskaitos dokumentuose, akcininkams iš duodami sertifikatai.

3.6. Įstatinį kapitalą bendrovė gali pa

adidinti visutinio akcininkų susirinkimo nutarimu, įstatimo nustatyta tvarka.

3.7. Papildomai išleistos akcijos įgijamos visiškai apmokėjus emisijos kainą. Papildomai išleistos akcijas pasirašo steigėjai.

4. Akcininkų teisės ir parigos

4.1. Akcininkai turi šias turtines teises:

4.1.1. Gauti bendrovės pelno dalį ( dividendą ), kurio dydį nustato visuotinas akcininkų susirinkimas.

4.1.2. Gauti lkviduojamos įmonės turto dalį.

4.1.3. Nemokamai gauti akcijų, jei iš bendrovės lėšų didinamas įstatinis kapitalas.

4.1.4. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas.

4.2. Akcininkas turi šias asmenines turtines teises:

4.2.1. Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu. Viena vrdinė paprastoji akcija jos savininkui suteikia vieno balso teisę.

4.2.2. Remintis Akcininkų bendrovių įstatymo 15 str. 7 punktu, gauti informaciją visais bendrovės veiklos klausimais.

4.2.3. Apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo bei adminis tracijos nutarimus.

4.2.4. Būti revizoriumi.

4.2.5. Akcininkas neturi balso teisės, tvirtinant tarifinių įnašų įvertinimo klausimus.

4.3. Akcininkas neturi jokių mokestinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus bendrovės steigimo sutartyje numatyta tvarka, apmokėti visų pasirašytų akcijų emisijos kainą.

4.4. Vardinės akcijos savininkas gali parduoti ar kitaip perduoti kito asmens nuosavybėn tik visiškai apmokėtas akcijas ir tik gavęs visuotinio akcininkų daugumos sutikimą. Ši nuostata netaikoma, kai akcijos pateikiamos testamentu ir pereina kito asmens nuosavybėn kaip palikimas.

5 . Bendrovės valdymas

5.1. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracija. Stebėtojų taryba ir valdyba nesudaroma.

5.2. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis gali:

5.2.1. Keisti ir papildyti bendrovės įstatus.

5.2.2. Rinkti revizorius.

5.2.3. Atšaukti revizorių ir bet kurį administracijos darbuotoją.

5.2.4. Nustatyti revizoriaus atlyginimą.

5.2.5. Tvirtinti nepiniginių ( turtinių ) įnašų vertę.

5.2.6. Padidinti ar

r sumažinti įstatinį kapitalą.

5.2.7. Likviduoti ar reorganizuoti įmonę.

5.2.8. Sanmdyti ekspertus bendrovės dokumentacijai patikrinti.

5.2.9. Leisti parduoti ar kitaip perduoti kitų asmenų nuosavybėn vardines akcijas.

5.2.10. Išleisti akcijas.

5.3. Visuotinis akcininkų susirinkimas organizuojamas Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. numatyta tvarka.

5.4. Susirnkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kurių akcijų nominali vertė nemažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.

5.5. Susirnkimo nutarimai priimami balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 5 skirsnio 5.2.1 , 5.2.3 , 5.2.6 , 5.2.7 punktuose nurodytais atvejais. Šiais atvejais sprendimai priimami 2/3 balsų. Revizorių, ne daugiau kaip 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

6 . Administracija

6.1. Parduotuvės administracijos vadovas yra direktorius, kurį trejiems metams skiria bendrovės steigėjai.

6.2. Direktorius:

6.2.1. Savarankiškai srendžia gamybinius, organizacinius, prekybinus, finansiniusklausimus.

6.2.2. Pateikia klausimus svarstyti visuotinam akcininkų susirinkimui.

6.2.3. Atsyovauja bendrovei.

6.2.4. Prijima ir atleidžia iš darbo administracijos darbuotojus.

6.2.5. Tvirtina ketvirtinį ir metinį balansą.

6.2.6. Atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose.

6.2.7. Be įgaliojimų veikia įmonės vardu ir duoda įgaliojimus vykdyti jo kompetencijos funkcijas.

6.3. Bendrovės direktorius kartu su vyriausiuoju finansininku atsako už ūkinės veiklos ir turto buhalterinę – finansinę apskaitą.

6.4. Bendrovės administracija ar kitas darbuotojas, pažeidęs šiuos įstatus, darbo drausmę ar kitais veiksmais padaręs žalą bendrovės interesams, gali būti atleistas iš darbo.

7. Revizorius

7.1. Revizorių 4 metams gali rinkti visuotinis akcininkų susirinkimas, arba revizijai atlikti gali būti sudaroma sutrtis su fiziniu asmeniu.

7.2. Revizorimi negali būti administracijos vadovas, bendrovės vyriausias finansininkas.

7.3. Revizoriu privalo:

7.3.1. Tikrinti bendrovės metinį balansą ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus.

7.3.2. Akcininkų susirinkime pranešti apie visus pažeidimus.

7.3.3. Revizorius turi teisę atlikti bet kokį bendrovės patikrinimą visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimu.

8 . Pelno paskirstymas

8.1.bendrovės pelnas turi būki paskirstomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po ūkinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus meyinį balansą. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

8.1.1. Balansinis pelnas.

8.1.2. Privalomi mokėjimai iš pelno.

8.1.3. Dividendai.

8.1.4. Atskaitymai į rezervo fondus.

8.1.5. Plno naudojimas darbuotojų premijoms.

8.1.6. Pelno likutis.

8.2. Jeigu privalomų atsargos ir kapitalo rezervų fondo dydžio suma mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į privalomąjį atsargos fondą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/5 grynojo pelno.

9 . Dividendų skelbimas ir mokėjimas

9.1. Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo turimų apmokėtų akcijų nominalioms vertėms.

9.2. Visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip kreditorius.

9.3. Visuotiniam akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki.

9.4. Dividendus bendrovė išmoka pinigais, jeigu akcininkas neprieštarauja, dividendas jam gali būti išmokėtas materialinėmis vertybėmis.

9.5. Dividendai pradedami išmokėti per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo paskelbtas dividendas, dienos.

10 . Bendrovės pranešimų paskelbimas

10.1 Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai ir kiti pranešimai, su kuriais reikia supažindinti akcininkus arba kitus asmenis, išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 dienų po nutarimo priėmimo. Už savalaikį nutarimų ir pranešimų išsiuntimą atsako direktorius arba likvidatoriai. Nutarimai ir pranešimai sinčiami registruotu laišku.

10.2. Apie likviduojamą bendrovę viešai skelbiama spaudoje tris kartus ne mažiasniais kaip dviejų mėnesių intervalais už bendrovės lėšas.

11 . Bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas

11.1. Bendrovė visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti reorganizuota į nausą akcinę bendrovę, registruojant jos akcijas atitinkamose įstaigose, pakeičiant bei perregistruojant jos įstatus.

11.2. Bendrovę likviduoti gali visuotinas akcininkų susirinkimas arba teismas, jeigu:

11.2.1. Akcinikų skaičius sumažėjo ir nesudaro įstatymo numatyto minimumo.

11.2.2. Nuosavi aktyvai tapo mažesni kaip 1/2 įstatinio kapitalo.

11.2.3. Yra kiti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyi bendrovės likvidavimo pagrindai.

11.3. Likvidavimas vykdomas įstatyme nustatyta tvarka.

11.4. Sumokėjus mokesčius į biudžetą, atsiskaičius su kreditoriais ir darbuotojais, likęs likviduotas bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai, jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalis vertės apmokėtąjai daliai.

I I . VERSLO PLANAS

1. Įžanga

2. Bendri projekto rodikliai

3. Rinkos apžvalga

3.1. Prekyba ryšio priemonėmis Lietuvoje

3.2. Ryšio priemonių poreikių prognozė

4. Projekto pristatymas

4.1. Projektą realizuotantys parneriai

4.2. Valdymas ir personalas

4.3. UAB paslaugų marketingas

5. Ekonominis finansinis projekto pagrindimas

5.1. Ryšio priemonių kainų pagrindimas

5.1.1. Mažmeninės ryšio priemonių kainos

5.1.2. Ryšio priemonių tiekimo užtikrinimas bei užpirkimo kainos

5.2. Realizacijos prognozės

5.3. Reikalingos investicijos

5.4. Projekto ekonominio efektyvumo analizė

5.5. Investicijų atsipirkimas

1 . Įžanga

UAB “ATATUS” ketina įsteigti parduotuvę telekomunikacijos ir elektroninio pašto techninių priemonių prekyai Žirmūnų mikrorajone.

Darbo tikslas:

– atlikti tokio pobūdžio naujos naujos parduotuvės Vilniuje steigimo galymybių tyrimus, kuruos reikėtų pateikti investiciniame projekte.

Projekto tikslai:

– apžvelgti ryšio priemonių rinką ir jos vystymosi tendensijas;

– nustatyti pardotuvės steigimui investicijos poreikį;

– pagrysti projekto įgyvendinimo naudą;

– įvertinti siūlomo projekto ekonominį efektyvumą bei atsipirkimą.

Projektas yra skirtas projektą vykdantiems ir potencialiems kreditoriams, kad jie galeitų susipažinti su UAB ketinimais, siūlomų realizuoti projektu ir jo nauda.

2 . Bendri projekto rodikliai.

Reikėtų paskaičiuoti 2, 3, o gal 5 metams sekančius rodiklius:

– pardavimai: ryšio priemonės, elektroninio pašto priemonės, papildomos paslaugos;

– pardavimų pajamos;

– bendrasis pelnas;

– grynasis pelnas;

– veiklos pelningumas;

– darbuotojų skaičius;

– atsipirkimo periodas;

– investicijų grąžos koeficientas;

Esant dabartinei situacijai ( ekonominiai ) Lietuvoje šiuos rodiklius paskaičiuoti labai sunku.

Paskaičiuota tūkstančiais litų.

Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002
Ryšio primonės 0.4 0.5 0.5 0.5 0.5
Elektroninis paštas 0.1 0.2 0.3 0.3 0.3
Papildomos paslaugos 0.3 0.3 0.4 0.4 0.5
Pardavimų pajamos 0.7 0.7 0.7 0.8 0.8
Bendrasis pelnas 0.1 0.1 0.1 0.1 0.1
Grynasis pelnas 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5
Veiklos pelningumas 6.7% 6% 5.2% 5.5% 6%
Darbuotojų skaičius 4 4 4 4 4

Atsipirkimo periodas 5 metai.

Investicijų grąžos koeficientas 20 %.

3 . Rinkos apžvalga.

3.1. Prekyba ryšio priemonėmis Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvoje legaliai telekomunikacijos priemonėmis prekiauja 12 firmų dauguma jų yra individualios arba UAB, bet yra ir firmų nelegaliai prekiaujančių.

Pagal įmonių pateiktas ataskaitas Lietuvoje dominuoja IBM firmos produkcija, nes ji kokybiška, bei 2 metų garantija.

3.2. Ryšio priemonių porekio prognozė:

3.2.1. Ryšio priemonių parkas pastoviai plėsis, neatsižvelgiant į ekonominius sunkumus, bendras ryšio piemonių skaičius pakankamai greitatai auga.

3.2.2. Mokių gyventojų paklausa turėtų augti, lėtėja ekonomikos smukimas, galima tikėtis stabilizacijos žemiausiame kritimo lygyje.

3.2.3. “Juodoji rinka” savo aukščiausią tašką jau pasiekė ir mažės ir jos dalis bus nereikšminga.

3.2.4. Priklausomai nuo ekonominės reformos sekmės ir greičio, ūkio atstatymo tempų, vedamios atviros ekonominės politikos, sekmės tarptautinėje ekonominėje kooperacijoje ir tarptautinių telekomunikacijų vytimo, ryšio priemonių kainos bus šiek tiek didesnės negu Vakarų ir Šiaurės Europoje, bet bus šiek tiek mažesnės negu NVS šalyse.

4 . Projekto pristatymas

4.1. Projektą realizuojantys partneriai.

Projektas bus įgyvendintas Vilniaus mieste, Žirmūnų mikrorajone. Projektas bus įgyvendinamas kartu su partneriu – uždarąja akcine bendrove “GVS”, turinčia 1,5 metų mažmeninės prekybos elektroninėmis priemonėmis Vilniaus mieste patirį.

Partnerių dalyvavimas projekto finansavime apibrėžimas taip:

UAB “ATATUS” investuoja 66 % reikalingų lėšų;

UAB “GVS” investuoja 34 % reikalingų lėšų.

Gautas pelnas skirstomas tomis pačiomis proporcijomis.

UAB “ATATUS” atsakinga už:

– projekto paruošimas ir įgivendinimas;

– reikalingos įrangos tiekimas;

– dalies aptarnaujančio personalo pritraukimas;

– projekto finansavimo užtikrinimas.

UAB “GVS” atsakinga už:

– detalių tiekimas dirbtuvėms ir parduotuvei;

– dalies aptarnaujančio personalo pritraukimas.

4.2. Valdymas ir personalas.

Jungtinę UAB “ATATUS” ir UAB “GVS” administraciją sudaro 3 asmenys:

Direktorius

Direktoriaus pavaduotojas

Direktorius komercijai

Tiksli valdymo strukūra ir funkcijų pasiskirstymas bus nustatyi pradėjus įgivendinti projektą.

4.3. Paslaugų marketingas.

Siekdama išplėsti teikiamų paslaugų ratą ir pritraukti papildomus klientus UAB numato įkurti prekybos taškus ir kituose rajonuose.

Paslaugų marketingas remsis:

– ryšio priemonės atitiks vidutinę pardavimo kainą kitose firmose;

– kai kur įsteigti visą parą veikiančias parduotuves;

– numatoma įdiegti klientams patogią atsiskaitymo sistemą;

Reikiamas klientų aptarnavimas ir aukšta paslaugų kokybė yra kritiniai sėkmės veiksniai realizuojant projektą.

5 . Ekonominis finansinis projekto pagrindimas

5.1. Ryšio priemonių kainų pagrindimas.

Visi projektiniai skaičiavimai atlikti tūkstančiais litų, rementis šiuo Lietuvos Banko nustatytu dolerio bei kitų užsienio valiutų ir Lietuvos lito keitimo kursu. Skaičiavimai atlikti rementis dabartinėmis medžiagų, komunalinių paslaugų bei darbo jėgos kainomis, tik nebuvo atsižvelgta į infliacijos ataką kainoms, tačiau įvertintas realus kainų augimas ateityje.

5.11. Ryšio priemonių didmeninės prekybos kainos jau priartėjo prie pasaulio lygio, o ryškesni kainų skirtumai yra išimtiniai skirtingo apmokestinimo rezultatas, kainoms įtakos turi nauji įstatymai bei poįstatyminiai aktai, susiję su naujai įvedamais arba panaikinamais muitais, akcizo ir PVM mokesčiais, prekybos licenzijomis, o taip pat su esama produkcijos pasiūla.

5.1.2. Numatomi ryšio priemonių tiekėjai :

– IBM

– APLE

– AEG

5.2. Realizacijos prognozės.

Siekiant įvertinti priemonių kiekį kurį reikėtų parduotuvei įsigyti buvo atlikti stebėjimai ir analizė analogiškose firmose. Realiai priemonių panaudojimas Vilniaus mieste augs 7 – 10 % kasmet dėl mobilaus ryšio plitimo, bei patikimesnio retransliacijos stočių darbo.

5.3. Reikalingos investicijos.

Pagrindinė planuojamų investicijų dalis teks ilgalaikio turto formavimui.

Investicijos ilgalaikiam turtui įsigyti įtraukia PVM už importuojamą įrangą bei konstrukcijas.

Investicijos trumpalaikiam turtui suformuoti apima pirmos telekomunikacijos priemonių partijos užpirkimo išlaidos, bei darbo užmokesčio rezervo formavimas. Kitos investicijos apima įvairius mokesčius, licencijas bei rezervą nenumatytiems mokėjimams.

5.4. Projekto ekonominio efektyvumo analizė.
Prognuozuojamos pajamos per 5 metus sudarys 4 mln. lt., bendrasis pelnas 0.57 mln. lt., grynasis pelnas 0.438 mln. lt.

Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002
Pardavimų pelnas 0.72 0.79 0.81 0.83 0.85
Bendrasis pelnas 0.12 0.12 0.11 0.11 0.11
Grynasis pelnas 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5

Bendrojo pelno norma projekto įgyvendinimo laikotarpiu yra gana stabili. Prognozuojama vidutinė 6 % grynojo pelno norma. Tai pakankamai aukštas veiklos rentabilumas, artimas įsitvirtinusių Lietuvos rinkoje įmonių pelningumui. Firmos finansinės rizikos laipsnį parodo sverto koeficientas t.y. skolinto kapitalio ir nuosavo kapitalo santykis. Sverto koeficiento dinamika rodo kad įmonės būklė kasmet gerės.

5.5. Investicijų atsipirkimas.
Bendra investicijų suma atsipirks palaipsniui, kiekvienais metais skirtinga dalimi, nes tai priklauso nuo grynojo pelno sumos. Galutinai ilgalaikės investicijos turėtų atsipirkti per 5 metus. Penkerių metų atsipirkimo laikotarpis yra tipiškas Lietuvos firmoms, naudojančioms ilgalaikių banko paskolų finansavimą.

REZIUME

Šiame verslo plane yra apžvelgiama UAB “ATATUS” veikla, kurios tikslas yra įsteigti telekomunikacijų ir elektroninio pašto techninių priemonių prekybos parduotuvę.

Atsižvelgiant į tai, kad bendras ekonomikos smukimas lėtėja, turėtų augti mokių gyventojų dalis, kuriai reikėtų tokių paslaugų. Todėl yra tikimasi, kad UAB “ATATUS” veikla susilauks sekmės.

Rengiant šį projektą buvo panaudoti duomenys, kuriuos pateikė Lietuvos Statistikos Departamentas, Muitinės departamentas, taip pat neoficiali papildoma informacija.

Kaip rodo rinkos analizė, artimiausiais metais dėl kai kurių veiksnių Lietuvoje telekomunikacijos priemonių poreikis turės didėjimo tendenciją.

Leave a Comment