KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA STUDIJŲ PROGRAMA FINANSAI
SVEIKATOS DRAUDIMAS: SĄVOKA IR ESMĖ
Referatas
4 NF studentė LAIMA JURGUTYTĖ
Dėstytoja ALEKSANDRA LEZGOVKO
Klaipėda 2003 TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………..…31. PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS…………………………………..41.1. Privaloma sveikatos draudimas……………………………………………..…..41.2. Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų………………………………51.3. Atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą…………………………………62. PAPILDOMAS ( SAVANORIŠKAS ) SVEIKATOS DRAUDIMAS……………62.1. Savanoriškas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų……………………………..72.1.1.Nelaimingo atsitikimo sąvoka…………………………………………………..72.1.2.Nedraudžiamos rizikos bei nekompensuojami nuostoliai………………………82.2. Ligos gydymo išlaidų draudimas………………………………………….…….92.3. Medicininių išlaidų kelionėje draudimas………………………………………..10Išvados……………………………………………………………………………….12Literatūros sąrašas…………………………………………………………………….13
Įvadas Egzistuojanti draudiminė apsauga kiekvieną draudėją veikia dvejopai.Visų pirma netikrumo dėl ateities jausmas yra pakeičiamas saugumo beipasitikėjimo jausmu. Be to, atsitikus draudiminiam įvykiui, yrapatenkinamas dėl šio įvykio atsiradęs poreikis. Nuo šio poreikio atskiraisatvejais ( pvz., sunki šeimos maitintojo liga, invalidumas ar mirtis )priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir jų aplinkinių likimas. Todėldraudimu turėtų būti suinteresuotas kiekvienas asmuo. <…> Draudimas teikiane tik saugumo jausmą bei tenkina dėl draudiminio įvykio atsiradusiporeikį, bet dažnai būna ir lėšų kaupimo forma ( pvz., kaupiamasis gyvybėsdraudimas ). Jei neegzistuotų draudiminė apsauga, dalis nelaimės ištiktųjų būtųnustumti į skurdą, tuo pačiu tapdami našta visuomenei. Todėl socialiniupožiūriu draudimas gali būti vertinamas kaip žmonių gerbūvio palaikymo beiturtinių skirtumų tarp atskirų gyventojų sluoksnių mažinimo priemonė. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina vystymosi bei klestėjimosąlyga. Jeigu nebūtų draudiminės apsaugos, dalis rentabilių projektų būtųatsisakyta, dalis kreditų įmonėms būtų nesuteikta ir krovinių, saugantisgalimų nuostolių, nepervežta. Tiek ką tik paminėtas, tiek ir kitas,netikrumo jausmo sąlygotas ūkio subjektų šalies ekonomikos vystymąsi. [ 1,43 psl. ]. Šio darbo tikslas: • išanalizuoti privalomąjį sveikatos draudimą ( privalomasis
draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; privalomas sveikatos draudimas ); • išanalizuoti papildomą sveikatos draudimą ( draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas ligos atveju, kelionės draudimas ).1. PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS Valstybinį socialinį draudimą Lietuvoje reglamentuoja LR valstybiniosocialinio draudimo įstatymas, LR valstybinio socialinio draudimo fondobiudžeto sandaros įstatymas, LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesiniųligų socialinio draudimo įstatymas, LR ligos ir motinystės socialiniodraudimo įstatymas, LR valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymas,taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymasnustato kategorijas, kurie yra privalomai draudžiami valstybiniu socialiniudraudimu. 1.1. Privalomas sveikatos draudimas Privalomas sveikatos draudimas yra valstybės nustatyta asmenssveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, garantuojantiprivalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūrospaslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą. Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikospiliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolatgyvenantys Lietuvos Respublikoje. Įstatymu yra numatytos trys privalomąjį sveikatos draudimą vykdančiosinstitucijos, o būtent privalomojo sveikatos draudimo taryba prie LRvyriausybės ( toliau privalomojo sveikatos draudimo taryba ), Valstybėsligonių kasa bei Teritorinės ligonių kasos. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškaValstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas įvalstybės ir savivaldybių biudžetus. Valstybinio privalomojo sveikatosdraudimo fondo biudžeto pajamas sudaro apdraustųjų privalomojo sveikatosdraudimo įmokos, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamusvalstybės lėšomis, institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą,veiklos pajamos, papildomai valstybės biudžeto priežiūros įskaitųTeritorinių ligonių kasų išieškotos lėšos už neteisėtai suteiktas asmenssveikatos priežiūros paslaugas. Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka 3 % darbo užmokesčio dydžioprivalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbosutartis ar narystės pagrindais renkamose institucijose ir gaunančius
atlyginimą už darbą. Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka ne mažiau kaip30 % fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos dydžio privalomojo sveikatosdraudimo įmokas už asmenis, gaunančius pajamas, susijusias su darbosantykiais LR teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose ar organizacijosebei užsienyje esančiose LR įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Įstatymeyra numatyti draudimo įmokų tarifai, taikytini ūkinėms bendrijoms,individualioms (personalinėms) įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims,ūkininkams bei jų šeimos nariams. Pavyzdžiui, ūkininkai už save ir užpilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, turi mokėti 10 % jų pačiųdeklaruotos pajamų sumos ( ne mažesnės už įstatymų nustatytą minimalų darboužmokestį ) dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Draudžiamųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamosvadovaujantis Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigossutartimi. Teritorinės ligonių kasos privalo sudaryti sutartis su valstybėsir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis beipageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti Vyriausybės nustatyta tvarkaakredituotomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis leidimąverstis asmens sveikatos priežiūra. Teritorinės ligonių kasos privaloapmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis ji yra sudariusisutartis, pateiktas sąskaitas, sutartyje numatytomis sąlygomis. Jei teismas nustato, kad draudiminius įvykius lėmė draudžiamojoneteisinė veikla, Teritorinė ligonių kasa įstatymų nustatyta tvarka galiišsiieškoti iš draudžiamojo jam suteiktų privalomojo sveikatos draudimogarantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, išskyrusbūtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra įstatymonumatyti bei gydytojo diagnozuoti draustų asmenų sveikatos sutrikimai arsveikatos būklė, kuri yra pagrindas teikti asmenims sveikatos priežiūrospaslaugas. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto yra apmokamos šiosasmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba,atstatomoji medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinėspaslaugos bei patarnavimai, priskiriami asmens sveikatos priežiūrai, irasmens sveikatos ekspertizė. <…> Įstatymas numato vaistų ir medicinospagalbos priemonių įsigijimo bei sanatorinio – kurortinio gydymo išlaidųkompensavimo draudžiamiesiems tvarką. [ 1, 307 – 311 psl. ) 1.2. Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų LR žmonių saugos darbe įstatyme yra numatyta, kad nelaimingasatsitikimas – tai ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikiodarbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojasnetenka darbingumo vienai dienai. Darbdaviai privalo drausti darbuotojusnuo nelaimingų atsitikimų darbe vadovaujantis LR draudimo nuo nelaimingųatsitikimų darbe įstatymu. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai draudžiama pašalpomssuluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitomis išmokomis,numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme, Valstybiniosocialinio draudimo įstatymu yra įteisintas kaip atskira valstybiniosocialinio draudimo rūšis. Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie nelaimingų atsitikimų dažnįir sunkumą, darbuotojų darbo sąlygas bei įdiegtas darbo saugos priemones,įmonėms yra nustatomos diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų atsitikimųįmokos. Darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokų ir mokėjimotvarką pagal saugos darbe būklę įmonėms nustato LR vyriausybė,vadovaudamasi LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu. Įmonė, kurioje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas dėl saugos darbenorminių aktų pažeidimo, išmoka mirusiojo šeimai vienkartinę pašalpą, nemažesnę kaip 500 LR vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet nemažiau kaip 100 minimalių mėnesinių algų kiekvienam šeimos nariui. [1, 296-298 psl. ] 1.3. Atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą. Ligos pašalpa. Ligos pašalpa už pirmąsias dvi kalendorinesnedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga arkitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, dienas moka darbdavys išsavo lėšų. Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 100 % jos gavėjo vidutiniomėnesinio uždarbio, apskaičiuoto pagal paskutiniųjų trijų mėnesių darboužmokestį. Darbuotojui, kuris nelaimingo atsitikimo darbe neteko darbingumo,žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo, slaugymo, protezavimo ir kitųišlaidų, atsiradusių pakenkus sveikatai, o nukentėjusiojo mirties atvejužalos jo šeimai ir kitiems asmenims atlyginimą reglamentuoja LR draudimonuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kiti įstatymai. Jeidarbuotojas nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, žalą dėlnedarbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba irgydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine,profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtųjų išlaidų apmokėjimo iržalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės negu numatyta LR draudimo nuonelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.2. PAPILDOMAS ( SAVANORIŠKASIS ) SVEIKATOS DRAUDIMAS
Papildomojo ( savanoriškojo ) sveikatos draudimo institucijos yradraudimo įmonės, teisės aktų nustatyta tvarka gavusios leidimą ( licenciją) šiai sveikatos draudimo veiklai. Savanoriškojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra apdraustojokreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomojo sveikatosdraudimo sutartyje numatytų ir gydytojo diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir(ar) sveikatos būklių, sudarančių pagrindą teikti apdraustiesiems šiosesutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas beipatarnavimus. Šių paslaugų ir patarnavimų išlaidas papildomojo(savanoriškojo ) sveikatos draudimo sutartyse numatytomis sąlygomis apmokadraudikas. Papildomojo (savanoriškojo ) sveikatos draudimo lėšomisapmokamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, taip pat išlaidoskompensuojamiesiems vaistams, kurių neapmoka Privalomojo sveikatos draudimolėšomis gali būti apmokama ir ta sveikatos priežiūros paslaugų ar išlaidųkompensuojamiesiems vaistams dalis, kuri neapmokama Privalomojo sveikatosdraudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis.Papildomas sveikatos draudimas grindžiamas draudėjo ir draudiko sutartimis,kurių sudarymo ir vykdymo taisykles nustato Vyriausybė, Draudėju gali būtojuridinis ir fizinis asmuo. 2.1. Savanoriškas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 2.1.1.Nelaimingo atsitikimo sąvoka
Draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse paprastai yrapateikiamas nelaimingo atsitikimo apibrėžimas, pagal kurį vėliau busnustatoma, ar draudėjui atsitikęs įvykis yra draudiminis ar ne. Nelaimingasatsitikimas gali būti apibrėžtas kaip staiga dėl išorinių draudėjo kūnąveikiančių jėgų poveikio prieš draudėjo valią atsiradęs sveikatossutrikimas. <…> Nelaimingu atsitikimu bus laikomas tik staigus, t.y. pertrumpą laiką draustam asmeniui padarytas sveikatos sutrikimas. Nelaiminguatsitikimu, o tuo pačiu ir draudiminiu įvykiu, dažniausiai nėra laikomasasmens sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl ilgą laikotarpį trukusioišorinių jėgų poveikio. Staigus įvykis gali būti apibūdinamas kaipnetikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas įvykis. Net ir dėl ilgąlaikotarpį trukusio išorinių jėgų poveikio ( pvz., kvėpavimas nuodingomisdujomis ) atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas bus laikomas staigiu, jeijis bus netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas [1, 298 psl. ]. Draudiminiu įvykiu bus pripažintas tik dėl išorinių jėgų poveikio metuatsiradęs sveikatos sutrikimas. Išorinės jėgos poveikis gali būti: • mechaninis ( pvz., sunkaus daikto užkritimas ), • cheminis ( pvz., apsipylimas rūgštimis ar nuodingų dujų įkvėpimas ), • terminis ( pvz., nusiplikymas verdančiu vandeniu ), • elektrinis ( pvz., prisilietus prie aukštos įtampos laidų ). Draudiminiu įvykiu nebus laikomas dėl vidinių, nuo asmensnepriklausančių procesų atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas, kaip antaiinfarktas ar trumparegystė. <…> Draudiminiu įvykiu draudimo įmonė pripažinstik tokį įvykį, kurio metu draudėjui bus padarytas sveikatos sužalojimas.Draudėjo ar trečių asmenų turtui padaryti nuostoliai draudiminiu įvykiunebus pripažinti [1, 298-299 psl.].2.1.2.Nedraudžiamos rizikos bei nekompensuojami nuostoliai Nedraudžiami sveikatos sutrikimai bei nekompensuojami atsitikimųnuostoliai yra numatomi draudimo rūšies taisyklėse arba draudimo sutartyje.
Draudiminiais įvykiais paprastai yra nelaikomi psichikos sutrikimai beisveikatos sutrikimas, atsiradę dėl alkoholio, narkotinių ar toksiniųmedžiagų vartojimo ( pvz., ūminis apsinuodijimas degtine ). Draudiminiaisįvykiais taipogi dažniausiai yra nelaikomi ir alkoholinio, narkotinio artoksinio apsvaigimo būsenoje draudėjų patirtį nelaimingi atsitikimai. Draudimo įmonės dažniausiai neišmoka draudimo sutartyje numatytosdraudimo kompensacijos, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl draudėjoveiklos, kurioje tardymas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius, taip patdėl draudėjo veiklos, pripažintos chuliganizmu ir užtraukiančiosadministracinę atsakomybę. <…> Draudėjų sveikatos sutrikimai, atsiradę dėlkaro, riaušių ar kitų vidinių neramumų metu yra bene dažniausiai praktikojesutinkama draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išimtis. Gana dažnainedraudžiamų rizikų sąrašas apima ir dėl radiacinio ar kito atominėsenergijos poveikio atsiradusius draudėjų sveikatos sutrikimus.Draudiminiais įvykiais paprastai nėra laikomi draudėjų sveikatossutrikimai, atsiradę dėl ultravioletinio ar kitos kilmės spinduliavimopoveikio. Psichinės traumos, reaktyvinė būsena, psichikos ligos, taip patpsichinės traumos metu atsiradusios ar paūmėjusios ligos neretai draudimosutartyje yra numatomi kaip nedraudiminiai įvykiai. Draudimo sutartyje galibūti numatyti ir įvairūs kiti nedraudiminiai įvykiai ar įvykių aplinkybės,su kuriomis susiję draudėjo sveikatos sutrikimai nebus laikomidraudiminiais įvykiais. Tarkime, kad ir tyčinis kūno sužalojimas ( pvz.,šautinė žaizda bandant nusižudyti ) beveik be jokių išimčių uranepripažįstamas draudiminiu įvykiu. Tyčiniais naudos gavėjo veiksmaispadarytas draudėjo sveikatos sutrikimas dažniausiai yra pripažįstamasdraudiminiu įvykiu. Tačiau draudimo kompensacija yra išmokama ne naudosgavėjui, bet apdraustojo įpėdiniams arba pačiam draudėjui. Draudėjas, pareiškęs norą draustis nuo nelaimingo atsitikimo, nurododraudimo įmonei norimą nelaimingų atsitikimų draudimo rūšį bei draudimosumos dydį. Nelaimingų atsitikimų draudimas paprastai yra draudimas nuo dėlnelaimingo atsitikimo atsiradusio dalinio ar visiško draudėjo nedarbingumo( invalidumo ). Draudimo sutartyje papildomai gali būti numatyta ir vienaar kelios kitos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų rūšis.Dažniausiai praktikoje yra sutinkamas draudimas mirties atveju, ligos,dienpinigių draudimas, gydymo įstaigos dienpinigių draudimas, gelbėjimoišlaidų draudimas bei kosmetinių operacijų išlaidų draudimas. Pasirašant draudimo sutartį yra numatoma draudimo išmokos mokėjimotvarka. Dažniausiai praktikoje yra sutinkami du draudimo kompensacijosmokėjimo būdai: • vienkartinis visos draudimo kompensacijos išmokėjimas; • draudimo kompensacijos mokėjimas dalimis, per tam tikrą laiką, kuris neretai trunka iki mirties. 2.2. Ligos gydymo išlaidų draudimas Ligos išlaidų draudimas yra skirstomas į ambulatorinio beistacionarinio ligos gydymo išlaidų draudimą. Pirmasis atlyginaambulatorinio, o antrasis – stacionarinio ligos gydymo išlaidas. Ligosišlaidų draudimas, apimantis tiek ambulatorinio, tiek ir stacionariniogydymo išlaidas, yra vadinamas pilnuoju ligos gydymo išlaidų draudimu. Stacionarinio ligos gydymo išlaidų draudimo sutartis sudaro asmenys,norintys stacionarinio ligos gydymo metu gauti papildomas paslaugas arbaaukštesnę teikiamų medicinos paslaugų kokybę, negu ta, kurią garantuojaprivalomasis sveikatos draudimas. Draudėjo pasirašyto papildomostacionarinio ligos gydymo išlaidų draudimo sutartyje gali būti numatyta,kad draudėjas turi teisę būti gydomas ne bendroje ( pvz., aštuonvietėje ),o dvivietėje ar vienvietėje patalpoje. Visus papildomus, su draudėjuiteikiamų paslaugų kokybės pagerėjimu susijusius kaštus, viršijančius bazinįprivalomojo sveikatos draudimo tarifą, kompensuoja papildomą draudimosutartį pasirašiusi draudimo įmonė. Asmenims, draustiems papildomuoju ambulatorinio ligos gydymo išlaidųdraudimu, dažniausiai yra kompensuojami kaštai, susiję su gydytojųteikiamomis konsultacijomis, ligonių apžiūra, ambulatorinėmis operacijomis,rentgeno diagnostika, gydytojų išrašytų vaistų ir medicinos pagalbospriemonių pirkimu. Draudėjams taip yra kompensuojami ne tik gydytojorekomenduotų masažų, vandens vonių, šiluminės ar spindulių terapijoskaštai, bet ir, tarkime, su klausos bei kalbėjimo aparatu, akinių arinvalido vežimėlio įsigijimu susiję išlaidos. Dantų gydymo išlaido gali būti apdraustos atskira ligos gydymoišlaidų draudimo sutartimi arba išrašytos kaip papildoma ambulatorinioligos gydymo išlaidų draudimo sutarties sąlyga. Draudėjams paprastai yrakompensuojami dantų gydymo, dirbtinių dantų įstatymo bei su dantų gydymususijusių žandikaulio operacijų kaštai. Draudikai, pasirašydami dantųgydymo išlaidų draudimo sutartis paprastai reikalauja nepriekaištingosdraudėjo dantų būklės. Ligos gydymo išlaidų draudimo sutartys gali numatyti draudėjofrančizę. Frančizės dydis yra išreiškiamas absoliučia pinigų suma ( pvz.,kiekvieno draudiminio įvykio atveju draudėjas atlygina 120 LTL kaštus )arba santykiniu dydžiu ( pvz., draudėjas atlygina 15 % visų, papildomodraudimo sutartyje numatytų, ligos gydymo kaštų ). Neretai praktikoje yranaudojami mišrūs draudėjo frančizės nustatymo būdai. Pavyzdžiui, draudėjas atlygina 15 % visų ligos gydymo kaštų, numatytosavanoriškojo ligos išlaidų draudimo sutartyje, jei draudiminio įvykiokaštai neviršija 4000 litų sumos. Draudiminio įvykio nuostoliams viršijus4000 litų sumą, visus kaštus kompensuoja savanoriškojo ligos gydymo išlaidųsutartį pasirašiusi draudimo įmonė. Yra galimi ir įvairūs kiti draudėjo frančizės nustatymo būdai.Tarkime, kad draudimo įmonė įsipareigoja atlyginti visus ligos gydymokaštus, jei šie neviršija 4000 litų sumos. Draudėjo frančizė yra numatomatik tokiu atveju, jei ligos gydymo kaštai, viršija draudimo sutartyjenurodytą sumą – šiuo atveju 4000 litų. Draudėjo frančizės dydis tokiuatveju yra išreiškiamas santykiniu dydžiu.2.3. Medicininių išlaidų kelionėje draudimas Kartais kelionės palieka ne vien malonius įspūdžius. Kiekvieną, netkelionėje, gali ištikti netikėta liga ar trauma, o šie nemalonumaiužsienyje atneša ir nemažus finansinius nuostolius, susijusius su būtinamedicinine pagalba, medikamentais ir kt. Todėl šiuo metu įprasta draustiskelionės draudimu. Medicininių išlaidų kelionėje draudimas apmoka gydymo irsu juo susijusias papildomas išlaidas: • būtiną medicinos pagalbą; • apdraustojo transportavimą iki artimiausios gydymo įstaigos ( kur gali būti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba ) ir išlaidas lydinčiam medicinos personalui; • gydytojų konsultacijas, būtinus laboratorinius ir medicininius tyrimus, medikamentus, ligoninės palatą, slaugymą ir pan.; • apdraustojo mirties atveju – palaikų pargabenimą į tėvynę arba laidojimą užsienyje. Šios išlaidos apmokamos ūmios ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirtiesatveju. Lėtinės ligos atveju paprastai apmokama tik būtina medicinospagalba, skirta skausmui pašalinti. Draudimas galioja kelionės užsienyje metu ir negalioja Lietuvoje. Įprasta, kad šis draudimas neapmoka išlaidų už: • lėtinių ligų gydymą, narkomanijos, alkoholizmo, psichinių ligų gydymą, t.y. visus atvejus, kai besidraudžiantis asmuo iš anksto žino apie sveikatos problemas, nes šio draudimo idėja – padėti žmogui netikėtos ligos, nelaimės atveju; • medicininę pagalbą, susijusią su nėštumu ar gimdymu ( su tam tikromis išimtimis ); • venerinius susirgimus; • ŽIV, AIDS ir su juo susijusio ligų komplekso gydymą; • medicininius tyrimus ir medicinos pagalbą, nesusijusius su liga ar nelaimingu atsitikimu, atsiradusius kelionės metu; • gydymo išlaidas, kurias apdraustasis patiria dėl to, kad dalyvavo sporto varžybose, užsiėmė pavojingą veikla. Tokia veikla gali būti: sunkumų kilnojimas, kultūrizmas, boksas, dziudo, karate, automobilių greičių testavimas, parašiutizmas, oreivystė, skridimas oro balionu, kalnų sportas, slidinėjimas vandens slidėmis, povandeninis plaukiojimas, žygiai ar kitos ekskursijos, susijusios su rizika. Šių išvardintų nedraudiminių įvykių sąrašas įvairiose draudimobendrovėse gali smarkiai skirtis, todėl visada reikia atidžiai peržiūrėtišį draudimo taisyklių skyrių. Patirtų išlaidų apmokėjimo tvarka. Paprastai išlaidas apmokaasistavimo kompanija, su kuria bendradarbiauja draudimo bendrovė.Asistavimo kompanijos turi savo atstovybių tinklą visame pasaulyje irnelaimės atveju atstovauja apdraustojo interesus. Apdraustasis turikreiptis į asistavimo kampaniją ( adresas nurodomas ant draudimo poliso ),ir ši apmoka sąskaitas gydymo įstaigoms. Asistavimo kompanijos teikiamų paslaugų pavyzdys: • apmoka paslaugas už gydymą, suorganizuoja skubų medicininį transportavimą, perveža apdraustojo palaikus, apmoka išlaidas karstui; • suteikia teisinę pagalbą po kelių eismo įvykio ( samdo advokatą ir vertėją, apmoka jų paslaugas ), sumoka užstatą po kelių eismo įvykio; • perduoda skubią informaciją apdraustojo giminėms ar darbdaviui ( kai įprastinėmis ryšio priemonėmis susisiekti negalima ) ir t.t. Norėčiau dar atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena firma teikiantidraudimo paslaugas turi pasitvirtinusios draudimo rūšies taisykles, kuriosyra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Nurodant draudiminį įvykį, paprastaiišvardinami požymiai, kuriuos atitinkantis įvykis laikomas draudiminiu.Įvykis neatitinkantis draudimo rūšies taisyklėse nurodytų požymių, visaisatvejais laikomas nedraudiminiu ir jam įvykus, teisė į draudimo išmokąneįgyjama. Dėl šių priežasčių būtina visais atvejais atidžiai įvertintidraudiminių įvykių apibrėžimus ir nuspręsti, ar jie apima visas rizikas,nuo kurių norima apsidrausti. Draudimo rūšies taisyklėse vartojami terminaiir sąvokos dažnai apibrėžiamos ir suprantamos skirtingai nei įprasta, į taiirgi būtina atkreipti dėmesį analizuojant draudimo rūšies taisykles. Čia aukščiau išvardintomis draudimo rūšimis draudžia beveik visosLietuvos draudimo bendrovės: UAB „Seesam Lietuva“, UAB „Lietuvosdraudimas“, UAB „Ergo Lietuva“, UAB „IF draudimas“, UAB „Lindra“, UAB„Nord/LB“ ir kt.Išvados Trumpai apžvelgusi privalomąjį ir papildomąjį sveikatos draudimorūšis, galiu pateikti šias išvadas: • savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų vykdo privatiems asmenims ar valstybei priklausančios draudimo įmonės, tuo tarpu,
įstaigas galinčias vykdyti privalomojo draudimo veiklą, numato privalomąjį nelaimingų atsitikimų draudimą reglamentuojantys įstatymai. Tai gali būti tiek valstybinės draudimo įstaigos, tiek ir privataus kapitalo draudimo įmonės; • privalomojo draudimo įmokų mokėtojai yra darbdaviai, draudžiantys dirbančiuosius nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Savanoriškuoju nelaimingų atsitikimų draudimu yra suinteresuoti bei draudimo įmokas moka patys draudėjai; • privalomojo draudimo draudiminiais įvykiais yra laikomi tik darbo metu ar pakeliui į darbą įvykę nelaimingi atsitikimai. Savanoriškas nelaimingų atsitikimų draudimas paprastai apima visus, t.y. darbo metu įvykusius, nelaimingus atsitikimus; • privalomuoju sveikatos draudimu privalo draustis visi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys. Papildomuoju ligos draudimu gali draustis visi to pageidaujantys asmenys; • privalomojo sveikatos įmokos dydis priklauso nuo draudėjo darbo užmokesčio ar jo mokamo fizinių asmenų pajamų mokesčio. Papildomo ( savanoriško ) sveikatos draudimo įmoka priklauso nuo draudėjo pageidaujamos draudimo išmokos dydžio, draudėjo amžiaus, lyties, sveikatos būklės ir kitų rizikos požymių bei draudimo sutarties sąlygų.Literatūros sąrašas
1. Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A. Draudimas, Kaunas 1999 m. 2. http://www.draudimas.lt 3. http://www.nordldb.lt 4. http://www.lindra.lt 5. http://www.sodra.lt 6. http://www.ergo.lt