sprendimu priemimas uab murenoje

2027 0

TURINYS

ĮVADAS 3 psl.

1. VALDYMO SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 4 psl.

1.1 Sprendimo priėmimo atitikimas valdymo lygiams............6 psl.

1.2 Įmonių planavimo lygiai ir planų hierarchija...............6 psl.

2. SPRENDIMO PRIĖMIMAS (PROCESAS)...................9 psl.

2.1 Sprendimo priėmimo procesas........................9 psl.

2.1.1 Pripažinimas (problemos pastebėjimas)..............10 psl.

2.1.2 Identifikacija.............................10 psl.

2.1.3 Problemos išaiškinimas (išsprendimas)...............10 psl.

2.1.4 Įvykdymas..............................11 psl.

2.1.5 Kontrolė..............................11 psl.

3. PROBLEMŲ SPRENDIMO PROCESO ATVEJŲ ANALIZĖ......12 psl.

3.1 Kokybės vadybos bei aplinkos vadybos sistemų įdiegimas.........12 psl.

3.2 Ne Lietuvos piliečių įdarbinimas.......................14 psl.

IŠVADOS..............................16 psl.

LITERATŪRA..............................17 psl.

PRIEDAS..............................18 psl.

ĮVADAS

Valdymo sprendimų priėmimas – bet kurios organizacijos valdymo sudedamoji dalis. Tai vienas esminių vadovų veiklos elementų. Vadovo sugebėjimas priimti arba organizuoti valdymo sprendimų priėmimą labai nulemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir vystymąsi.

Šio daarbo tikslas – sprendimų teorijos kurso metu įgytų žinių pritaikymas pasirinktoje įmonėje UAB „Murena“, kuri užsiima statybos, interjero ir remonto darbais. Priežastis – nors Lietuvoje statybų mastas sparčiai auga, tačiau statybos darbus atliekančių specialistų trūksta, taigi įmonė priversta ieškoti kitų alternatyvų.

Šiame darbe stengiausi atsakyti į šiuos klausimus:

• Kokie valdymo sprendimai priimami ir su kokiomis problemomis susiduriama planavimo procese;

• Kokius ir kas atlieka strateginius, taktinius bei operatyvinius sprendimus;

• Kokie yra sprendimų priėmimo proceso periodai;

• Kokie aktualiausi problemų sprendimai pastaruoju metu buvo priimti įmonėje;

Savo darbe naudojau šiuos metodus: mokslinių irr informacinių šaltinių analizė, paskaitų medžiaga.

1. VALDYMO SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

„Vadovavimas žmonėms, įstaigos administravimas ar kitokio proceso valdymas – tai spendimų, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančias situacijas, paieška ir priėmimas“

( Stoškus; Beržinskienė, 2005, p.238)

Taigi kiekvienas funkcinis vadovas bei įmonės direktorius priima valdymo sprendimus tam, kad atliktų va

aldymo funkcijas ir pasiektų organizacijos tikslus. Mokslinėje literatūroje išskiriami šie spendimų tipai (Yates, 2004, p.38):

 Pasirinkimo sprendimai. Susiduriama su keliomis alternatyvomis ir reikia pasirinkti vieną iš konkrečių galimybių;

 Priėmimo ir atmetimo sprendimai. Susipažįstama su viena galimybe ir reikia ją pasirinkti arba atmesti;

 Įvertinimo sprendimai. Suformuluojama veiksmų kryptis, pagrįsta tam tikro veiksmo įvertinimu;

 Konstrukciniai sprendimai. Naudojami visi galimi šaltiniai norint išsiaiškinti idealiausią alternatyvą konkrečiai problemai spręsti.

Kaip žinome UAB“Murena“ atlieka statybos remonto bei interjero darbus. Statybos darbų užduotis, dalyvaujant padalinių vadovams, rengia techninis direktorius. Už užduočių savalaikį įvykdymą atsako tiesiogiai susiję padalinių vadovai. Techninis direktorius atlieka svarbius įvertinimo sprendimus – jis formuluoja veiksmų kryptis. Taip pat jis sprendžia patvirtinti ar atmesti projektus.

Šaltinis: http://www.murena.lt/index.php?cid=113

1 pav. UAB „Murenos“ statybos proceso valdymo schema

Projekto vadovas atsako už statybos darbų organizavimą, aktų išrašymą irr registravimą, galutinę kontrolę ir objekto pridavimą bei garantinių įsipareigojimų vykdymą. Projekto valdytojui , o kartu ir techniniams direktoriui atskaitingas statybos darbų vadovas yra atsakingas už statybos darbų objekte organizavimą ir technišką vadovavimą, atliekant visus statybos darbus (tame tarpe ir subrangovų). Jo sprendimų galioje yra statybos darbų kalendorinis planas – grafikas.

Gen.direktoriaus pavaduotojas daugiausiai atlieka kontrolės darbus. Jam pavaldus vyr.mechanikas – energetikas sprendžia kur nuomotis ar pirkti techniką. Tiekimo skyriaus atstovai sprendžia, kuriuos tiekėjus rinktis pagal medžiagų kainą ir kokybę, o pagal sandelyje es

sančių atsargų lygį jis taip pat sprendžia kada atlikti užsakymą.

Vyr.finansininkas atsakingas už įmonės apskaitą, taip pat finansinę įmonės analizę, o tuomet jau ir ateities rodiklių prognozavimą. Įmonė turi susikurti savo apskaitos politiką, tad turi būti priimami sprendimai, kokie apskaitos metodai bus naudojami. Taip pat vyr.finansininkas atsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį nustato maksimaliai galimas išlaidas. Svarbus, jam tenkantis sprendimas – rasti tinkamiausią pinigų finansavimo šaltinį. Šiuo metu įmonė yra įsigijusi penkis automobilius lizingo būdu – buvo pasirinktas bankas, imantis mažiausias palūkanas. Įmonės vyr.finansininkas yra atsakingas, kad mėnesinės įmokos būtų mokamos laiku, siekiant išvengti delspinigių.

Gamybos direktorius analizuoja bei vertina projektinę dokumentaciją. Apie nustatytus netikslumus raštu informuoja užsakovą ar projektuotojus. Personalo vadybininkas atsako už aprūpinimą personalu. Jis atlieka pasirinkimo sprendimus – kokie darbuotojai iš galimų yra tinkamiausi UAB“Murenai“. Žinoma galutinį žodį „taria“ įmonės generalinis direktorius

UAB“Murenos“ rinkodaros direktoriaus pagrindinė funkcija gerai reprezentuoti įmonę bei pritraukti kuo daugiau klientų. Viena iš priemonių yra reklama. Įmonė turi sukūrusi savo internetini puslapį, kuriame pateikiama pagrindinė informaciją apie įmonę taip pat įmonė yra dalyvavusi labdaros akcijose, kuomet buvo remiami Alytaus vaikų namai bei miesto šventė taip pat dalyvauta ir kitokiose panašiose akcijose. Taigi rinkodaros direktorius pasirenka, kokiomis priemonėmis suteikti informaciją apie įmonę potencialiems jos klientams. Gen.direktorius nustato, kokia maksimali įmonės biudžeto da
alis gali būti skiriama įmonės populiarinimui t.y reklamai, o rinkodaros direktorius priima konstrukcinį sprendimą – išsiaiškinti idealiausią įmonės reklamos būdą.

Kokybės vadybos sistemos bei aplinkosaugos vadybos funkcionavimo užtikrinimu rūpinasi vadovybės atstovas kokybei bei vadovybės atstovas aplinkos apsaugai. Jie aprūpina reikalingais dokumentais bei formomis, kurių apimtis derina su statybos darbų vadovais.

1.1 SPRENDIMO PRIĖMIMO ATITIKIMAS VALDYMO LYGIAMS

Organizacijos valdymo lygiai dažniausiai vaizduojami piramidės forma, kuri parodo, kad kylant į viršutinius valdymo lygius, darbuotojų skaičius mažėja.

Šaltinis: Stoškus, S.(2002) Bendrieji vadybos aspektai p.121.

2 pav. Valdymo lygiai

UAB“Murenos“ aukščiausiajam valdymo lygiui atstovauja akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Kaip ir turėtų būti, šio lygio atstovai įmonėje atsako už pačių svarbiausių (strateginių) sprendimų priėmimą. Svarbus įmonei strateginis sprendimas, kuris plačiau bus aptartas 6 skyriuje yra nuolatiniam darbui samdyti kitos šalis piliečius (tai unikalus sprendimas nes UAB“Murena“ yra pirmoji Lietuvoje įmonė, kuriai Lietuvos darbo birža išdavė tokį leidimą). Kitas svarbus strateginis sprendimas buvo įdiegti įmonėje visuotinės kokybės vadybos sistemą bei aplinkosaugos vadybos sistemą.

Viduriniajam valdymo lygiui atstovauja UAB “Murenos“ funkciniai vadovai. Jie kontroliuoja ir koordinuoja žemiausiojo valdymo lygio vadovų darbą ir yra gana nepriklausomi priimant sprendimus. Šių vadovų priimami sprendimai atitinka jų valdymo lygio sprendimus tik kartais jaučiamas aukščiausiojo lygio vadovų spaudimas. Vienas iš tokių atvejų yra rangovų pasirinkimas – techninis direktorius visuomet turi rinktis bū

ūtent iš tų rangovų, kuriuos jam pasiūlo generalinis direktorius.

Žemiausiojo valdymo lygio atstovai priima sprendimus pagal jiems suteiktus įgaliojimus. Šio lygio atstovai priima tik operatyvinius sprendimus (pvz. kada užsakyti žaliavas, kokį kiekį , bet nesirenka priimti ar atmesti projektą).

1.2 ĮMONIŲ PLANAVIMO LYGIAI IR PLANŲ HIERARCHIJA

Vidutinio dydžio ir stambiose įmonėse yra išskiriami 4 valdymo lygiai. Pagal juos galima išskirti tiek pat ir planavimo lygių:

1. Direktorių taryba, Stebėtojų taryba. UAB „Murenoje“ aukščiausias valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas bei bendrovės valdyba. Jie įvertina ir tvirtina įmonės strateginius planus, formuluoja įmonės bendruosius tikslus.

2. Administraciniai vadovai (įmonės vadovas, jo pavaduotojai) – mūsų analizuojamoje bendrovėje vadinamas generaliniu direktoriumi. Jo kompetencija yra organizuoti įmonės strateginių ir taktinių planų kūrimą ir vykdymą.

3. Padalinių vadovai – taip pat prisideda prie įvairių lygių planų kūrimo, aptarimo, tačiau jie daugiau laiko turi skirti planams, kurie yra susiję su jų skyriaus padalinio veikla.

4. Žemutinės grandies vadovai – jų darbas yra prižiūrėti darbų atlikimo tvarką, kokybę apimtis. Jiems dažniausiai tenka planuoti operatyvinius, einamuosius planus (kiek žaliavų užsakyti, kur paskirti darbuotojus).

Šaltinis: sudaryta autoriaus.

3 pav. Pagrindiniai UAB “Murenos” tikslų lygiai

3 paveikslėlyje pavaizduota, kokius tikslų lygius turi UAB “Murena” ir kokie asmenys yra atsakingi už jų koordinavimą.

2. SPRENDIMO PRIĖMIMAS (PROCESAS)

Sprendimo priėmimas yra labai svarbi vadovavimo funkcija. Kaip ir bendravimas, ji vyksta kiekvienoje vadovavimo situacijoje. Sprendimas priimamas ir planuojant, ir organizuojant, ir valdant, ir kontroliuojant, ir, žinoma, bendraujant. Be sprendimo priėmimo nevykdoma nė viena ši funkcija.

Sprendimo priėmimas priklauso ne tik nuo to, kas tą sprendimą priima, bet ir nuo to, ką sprendžiame, kur sprendžiame, kada sprendžiame ir kaip. Tai atrodo absurdūs klausimai, bet jie yra labai svarbūs. Nagrinėjant šiuos klausimus, atsiskleidžia tai, kiek mums tas sprendimas svarbus, tada pasirodo ir tai, koks klimatas vyrauja organizacijoje, atsiskleidžia ir pati organizacijos aplinka. Sprendimo priėmimas yra labai svarbus ir atsakingas firmos veiklos momentas. Sprendimą priima sprendėjas – asmuo, turintis atsakomybės jausmą, nebijantis rizikuoti ir suklysti. Sprendimą galime priimti trumpam periodui ir ilgam periodui. Abu sprendimai priimami organizaciniams tikslams siekti ir visai nesvarbu, koks tai sprendimas – ilgas ar trumpas. Tačiau kartais reikia gerai apgalvoti, koks sprendimas mums būtų naudingesnis.

2.1 SPRENDIMO PRIĖMINO PROCESAS

Sprendimo priėmimo procesas turi penkis periodus:

• sprendimo pripažinimas (problemos pastebėjimas);

• identifikacija;

• išaiškinimas;

• Įvykdymas;

• kontrolė.

Tam tikslui, kad problema būtų tikrai gerai išspręsta, priimant sprendimą, kiekvienas šis periodas yra labai svarbus. Išvada: sprendimą privalome priimti tam, kad išspręstume problemą ir atrastume palankią išeitį.

2.1.1 Pripažinimas (problemos pastebėjimas)

Problema gimsta tada, kada pastangos pasiekti tikslą skatina blogesnius rezultatus, negu kad reikalaujama. Palanki proga susiklosto tada, kada pastangos pasiekti tikslą skatina geresnius rezultatus, negu, kad reikalaujama ar tikimasi. Sprendimo priėmimas – tai problemos ar geros progos pripažinimas. Teorija teigia, kad tai yra informacinių sistemų funkcija, perspėjanti vadovą apie artėjantį pavojų. Praktiškai, dažnai ta informacija yra negaunama ir vadovai problemą ar palankią progą pastebi pavėluotai. Būtų nuostabu, jei kiekvienas vadovas galėtų nuspėti artėjančią problemą ir iš anksto jai pasiruoštų.

2.1.2 Identifikacija

Identifikacija yra sekantis ir labai svarbus sprendimo priėmimo proceso periodas. Jeigu jau ir nepavyko išvengti problemos, tuomet labai svarbu ją laiku identifikuoti, kitaip tariant, reikia tą problemą nuodugniai išnagrinėti. Pvz. pinigų nuvertėjimas yra labai didelė ir aktuali problema šiandiena. Bet kokia šios problemos priežastis? Kas kaltas – ar vyriausybė, ar per didelis pinigų tiekimas? Atsakymas yra TAIP – tai visos čia paminėtos priežastys ir dar daugiau.

Kieviena problema privalo būti išspręsta. Kad problema būtų gerai identifikuota, sprendimo priėmėjas privalo kruopščiai ištyrinėti pagrindinius šio periodo faktorius. Blogiausia tai, kad kartais vadovai peršoka šį labai svarbų periodą, neišsiaiškinę problemos priežasčių.

2.1.3 Problemos išaiškinimas (išsprendimas)

Geriausiai žinomas yra sprendimo periodas. Kiekvienas žinome, kad jeigu atsiranda kokia nors problema, svarbiausia mums reikai atrasti tinkamą būdą kaip ją efektyviai išspręsti.

Efektyvaus sprendimo atsakymo ieškojimo procesas nėra labai paprastas. Ypač sunku jį surasti, kada sprendimai liečia didelius finansinius reikalus, šaltinius ar pažadus. Išvada: vadovai privalo apgalvoti kiekvieno sprendimo įtaką (poveikį) organizacjos veiklai tam, kad būtų išvengta nesėkmingų sprendimų.

2.1.4 Įvykdymas

Kada sprendėjas priima vienokį ar kitokį sprendimą, galima teigti, kad tik tuomet pradedamas vykdyti sprendimo priėmimo procesas. Įvykdymo periodu turi būti užtikrintos šios sąlygos:

1. Reikalaujama, kad būtų tiksliai nustatyti visi uždaviniai ir tikslai.

2. Reikalaujama, kad būtų paskirtas atsakingas sprendimams asmuo.

Tik patenkinus šias sąlygas pradedamas vykdyti sprendimo priėmimo procesas.

Vykdymas taip pat dar reikalauja papildomo vadovavimo funkcionavimo. Planavimas, kontroliavimas, motyvavimas, vadovavimas, sprendimo priėmimas ir bendravimas yra gyvybinės funkcijos sprendimo priėmimui vykdyti. Reikia pabrėžti, kad sprendimas turi patenkinti visus organizacijos darbuotojų interesus ir tik tada jis gali būti pradėtas vykdyti.

2.1.6 Kontrolė

Kontrolė yra vadovo veiksmai, kuriems pavaldiniai nuolat priešinasi. Ją pavaldiniai paprastai laiko nepasitikėjimo ar net persekiojimo apraiška. Vykdytojams atliekant jiems pavestą veiklą, vadovui yra būtina pastovi informacija, ar viskas daroma taip, kaip numatyta ar nėra nukrypstama nuo konkrečių standartų. Būtent toje proceso vietoje ir pasireiškia vadybos proceso elementas – kontrolė (Laisvoji enciklopedija Vikipedija, 2006). UAB „ Murena“ dirba ir atitinkamos kompetencijos darbuotojai, atsakingi už veiklos kokybę, o tai „autorinė bei techninė priežiūra“, jie yra atsakingi už projekto kūrimo, projektavimo kokybę, jų procesus, taip pat prižiūri ir kontroliuoja projektų vykdymą, įvertina jų sąnaudas. Valdo Smalinsko teigimu, „kontrolė –

. . .

IŠVADOS

Atlikdama savarankiška darbą nustačiau kad įmonėje „Murena“ strateginius sprendimus atlieka Generalinis direktorius:

– Pelno didėjimas bent 5 proc.

– Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų palaikymas įmonėje.

– Aukštas užsakovų aptarnavimo lygis;

Taktinius sprendimus atlieka:

• Techninis direktorius;

• Vyr. Finansininkas;

• Gamybos direktorius;

Tarp jų skirtumas yra toks, kad strateginiai sprendimai sietini su įmonės tislais ir bendraisiais planais,o taktiniai – su išteklių teisingu panaudojimu gamybos veikloje įgyvendinant tuos įmonės tikslus.

Sprendimo priėmimo procesas turi penkis periodus:

• sprendimo pripažinimas (problemos pastebėjimas);

• identifikacija;

• išaiškinimas;

• Įvykdymas;

• kontrolė.

Srendimai į iškilusias problemas

1. Kokybės vadybos bei aplinkos vadybos sistemų įdiegimas.

2. Ne Lietuvos piliečių įdarbinimas.

Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos valdymo sistemos yra efektyvus organizacijos valdymo įrankis, kuris optimizuoja UAB „Murena“ procesus, sudaro sąlygas sumažinti klaidų skaičių ir prielaidas didesniam produktyvumui. Todėl ir patartume šias sistemas nuolat tobulinti.

Įmonė išsprendė aktualią šių dienų darbdavių problemą – kvalifikuotų darbuotojų stygių -samdydama darbo jėgą iš užsienio.

LITERATŪRA

1. ES, J.Frank. (2004) Sprendimų valdymas. Kaunas: Smaltijos leidykla. 224p

2. STOŠKUS Stasys, BERŽINSKIENĖ Daiva. (2005) Vadyba. Vadovėlis. Technologija. Kaunas 289 p.

3. Laisvoji enciklopedija Vikipedija. (2006) Organizavimas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2007-04-19] Prieiga per internetą:

4. Laisvoji enciklopedija Vikipedija. Kontrolė [interaktyvus]. Redakcija 2006 liepos 19 d. [žiūrėta 2007-04-19.]. prieiga per Internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kontrol%C4%97

5. UAB Murena” internetinis puslapis. [žiūrėta 2007-04-19] per

internetą:

PRIEDAS

Problemų sprendimo modelis:

Join the Conversation

×
×