Išvestinės finansinės priemonės rizikų valdymui

2281 0

Bankininkystės pagrindų savarankiškas darbas

IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS RIZIKŲ VALDYMUI

TURINYS

ĮVADAS 3

1. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS 4

1.1. Išvestinių finansinių priemonių apibrėžimas 4

1.2. Pagrindinės išvestinės finansinės priemonės 4

1.3 Išvestinių finansinių priemonių rinka 6

2. ATEITIES IR IŠANKSTINIAI SANDORIAI 8

2.1. Ateities ir išvestinių sandorių apibūdinimas 8

2.2. Ateities ir išvestinių sandorių skirtumai 9

3. APSIKEITIMO SANDORIAI 12

4. PASIRINKIMO SANDORIAI 16

5. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VALDOMOS RIZIKOS 21

IŠVADOS 22

LITERATŪRA 23ĮVADAS

Išvestines finansinės priemonės atlieka svarbų vaidmenį finansuose – tai priemonė apsisaugoti nuo įvairių finansinių rizikų. Šio darbo tikslas – plačiau susipažinti su dažniausiai naudojamomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei išsiaiškinti, kokias rizikas jos gali sumažinti ar net visiškai pašalinti.

Pirmajame darbo skyriuje pateikiami išvestinių finansinių priemonių apibrėžimai – kaip juos foormuluoja skirtingi autoriai ir institucijos bei trumpai aprašomos pagrindinės išvestinės finansinės priemonės. Taip pat galima sužinoti, kaip kito išvestinių finansinių priemonių rinka 1988 – 2002 metais.

Antrajame skyriuje plačiau aprašomi ateities bei išankstiniai sandoriai, kaip jie klasifikuojami, kur naudojami, bei pagrindiniai šių sandorių skirtumai.

Trečiasis skyrius skirtas platesnei apsikeitimo sandorių analizei, kaip ir ketvirtasis, kuriame aprašomi pasirinkimo sandoriai, jų rūšys bei tipai. Taip pat pateikiami šių išvestinių finansinių priemonių pavyzdžiai, kad būtų lengviau suprasti jų esmę bei funkcijas.

Penktajame skyriuje trumpai aprašomos išvestinių finansinių priemonių valdomos riizikos.1. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos apsisaugojimui nuo finansinių rizikų ir yra labai svarbi bankų rizikos valdymo metodų dalis, kartu didina jų pelningumą. Šios finansinės priemonės bankams padeda atitikti kapitalo standartus. Taip pat bankai gali patarti savo klientams ka

aip naudoti išvestines finansines priemones, kad jie apsidraustų savo vertybinių popierių portfelį nuo rizikos.1.1. Išvestinių finansinių priemonių apibrėžimas

Išvestinės finansinės priemonės (angl. derivatives) yra instrumentai, kurių pinigų srautai visiškai priklauso nuo kito, pirminio, paprastesnio finansinio instrumento arba turto vertės. Instrumentas ar turtas, nuo kurio priklauso išvestinio instrumento vertė, arba kuriuo remiantis sukurtas išvestinis instrumentas, vadinamas pirminiu arba baziniu (angl. underlying assets). ( Heffernan, 2005, p.42.)

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarime pateikiamas išvestinės finansinės priemonės apibrėžimas:

“Išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, kurios vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso arba palūkanų normos indekso ir pagal kurią turi būti atsiskaityta ateityje; šiai finansinei priemonei dažniausiai nereikia jokių pradinių investicijų, o jei reikia – tai visai nedidelių palyginti su kitomis sandorių rūšimis, panašiai reeaguojančiomis į rinkos sąlygų pokyčius.

(http://www.lsc.lt/lt/index.php?fuseaction=acts.view&id=206)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime pateikiamas išvestinės finansinės priemonės apibrėžimas:

“Išvestinės finansinės priemonės – finansinės priemonės (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris, apsikeitimo sandoris ar kita), kurių vertė arba kaina susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.”

(http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271695)1.2. Pagrindinės išvestinės finansinės priemonės

Išskiriamos šios pagrindinės išvestinės finansinės priemonės (plačiau 2,3,4 sk.):

 Išankstiniai sandoriai (angl. forwards). Tai sandoris, kuris sudaromas ir kurio sąlygos nustatomos vienu metu, o jo mokėjimo ar sandorio objekto pateikimo sąlygos vykdomos kitu momentu ateityje. Išankstiniai sa
andoriai yra nestandartizuoti bei nelikvidūs instrumentai. Dėl savo paprastumo išankstinių sandorių istorija yra labai sena. Jau Senovės Graikijoje, Romoje ir Indijoje esama įrodymų apie jų egzistavimą;

 Ateities sandoriai (angl. futures). Ateities sandoris yra teisiškai įpareigojantis susitarimas pirkti ar parduoti tam tikrą prekę ateityje už nustatytą kainą. Šis sandoris atitinka išankstinį sandorį savo esme, bet yra standartizuotas bei jais prekiaujama biržose. Sandorio vykdimą garantuoja Kliringo namai.

 Apsikeitimo sandoriai (angl. swaps). Tai susitarimas tarp dviejų šalių apsikeisti tam tikram laikui pinigų srautais. Pagrindiniai yra palūkanų normos ir valiutos apsikeitimo sandoriai. Apsikeitimo sandoriai yra nestandartiniai užbiržiniai instrumentai.

 Pasirinkimo sandoriai (angl. options). Šie sandoriai numato teisę pasirinkti. Jų istorija bei kilmė nėra aiški, bet pradėjus pasirinkimo sandoriais prekiauti per biržą, jų rinka suaktyvėjo. Visi pasirinkimo sandoriai skiriami į teisę pirkti bei teisę parduoti.

Išvestinės finansinės priemonės gali būti sukurtos akcijų, obligacijų, valiutų, rinkos indeksų, žaliavinių ir energijos prekių (aukso, grūdų, naftos), palūkanų normų, paskutiniu metu net ir orų pagrindu. Kartais finansinei priemonei, kuriai sukurtas pasirinkimo arba ateities sandoris, net realiai neegzistuoja, jis tik hipotetinis. Jeigų pagrindas išvestinei priemonei yra finansinis turtas, tai išvestinė priemonė yra išvestinė finansinė priemonė (angl. financial derivative). (Kancerevičius, 2003, p. 497)

Kaip matone 1 lent. išvestinės finansinės priemonės skirstomos į biržines ir užbiržines.

1 lent.

Išvestinių finansinių priemonių santrauka

Operacija Biržiniai sandoriai Užbiržiniai sandoriai (OTC)

Valiutos ar
r kito finansinio turto įsigyjamas arba pardavimas standartizuota suma sutartą datą. Ateities sandoris Išankstinis sandoris

Apsikeičiama pinigų srautais už sutarta kainą tam tikram laikui. Apsikeitimo sandoris

Teisė, bet ne įsipareigojimas užsiimti ateities, išankstinių ar apsikeitimo sandorių operacijomis; Pasirinkimo sandoris  Užbiržinis pasirinkimo sandoris (OTC option)

 Apsikeitimo pasirinkimo sandoris(angl.swap option)

Šaltinis: HEFFERNAN, Shelagh. (2005) Modern banking, p.126.

Pagrindinis skirtumas tarp išvestinių finansinių priemonių bei tradicinio bankų rizikos valdymo, jog pirmoji priemonė daugiausia rūpinosi kredito rizikos vertimu ir po trečiosios pasaulinės skolų krizės (1982m.) dar labiau specializavosi kredito rizikos modelyje. Bankai ir toliau skolino šalims, korporacijoms, mažoms įmonėms bei individams, bet galėjo naudoti išvestines finansines priemones (Heffernan, 2005):

 Apsisaugoti nuo rizikos kylančios iš prekybos;

 Spekuliuoti biržoje;

 Generuoti sandorius susijusius su rizikos perleidimu tarp skirtingu pusių;

 Naudoti šias priemones klientų naudai;

 Valdyti jų rinką (įskaitant palūkanų normą ir valiutos riziką) ir kredito rizikos augimą;1.3 Išvestinių finansinių priemonių rinka

Pasaulinės bankininkystės bei kitų finansinių rinkų spartus augimas, prasidėjęs aštuntojo dešimtmečio antrojoje pusėje, atskleidė investuotojams bei besiskolinantiesiems didesnę valiutų ir palūkanų normos riziką. Išvestinės finansinės priemonės – grupė priemonių, kurios įgalino bankininkus, investuotojus bei besiskolinančiuosius apsisaugoti nuo kai kurių finansinių rizikų. Jų augimas buvo didžiulis – išaugo net 13 kartų nuo 1980m iki 2000m., vidutiniškai per metus 29,4 %. Šis spartus augimas sumažėjo iki 10% nuo 2000 metų. Šis spartus išvestinių instrumentų augimas gerai atsispindi 1pav.

1 pav. Išvestinių finansinių priemonių ri

inka

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal HEFFERNAN, Shelagh. (2005) Modern banking, p.43

Kaip matome 1 pav. užbiržinių sandorių populiarumas daug sparčiau augo nei biržinių. 1988 metais biržiniai sandoriai užėmė 49,5 % rinkos (1304 mlrd. $), o užbiržiniai 50,5 % (1304 mlrd. $), o štai 1998 metais biržiniai sandoriai – 14,8 % (13936 mlrd. $ ), užbiržiniai net 85,2 % (80318 mlrd. $ ). Taigi užbiržinių sandorių rinka 70,4 % viršijo biržinę. Panašus procentas išliko ir 2002 metais.

Populiariausi instrumentai biržoje buvo ir išliko palūkanų normos ateities bei pasirinkimo sandoriai. Šie sandorių tipai kartu 2002 metais sudarė 91 % (21711 mlrd. $) visų biržinių sandorių.

Užbiržinėje rinkoje taip pat populiariausi yra palūkanų normos sandoriai. Jie 2002 metais sudarė 71,7 % (101699 mlrd. $ ) visų užbiržinių sandorių2. ATEITIES IR IŠANKSTINIAI SANDORIAI

Ateities ir išankstiniai sandoriai yra įsipareigojimas pirkti ar parduoti sutartą kiekį tam tikro turto tam tikru metu ateityje už iš anksto sutartą kainą. Nors jie yra vienodo tipo sandoriai, bet turi keletą pagrindinių skirtumų.

2.1. Ateities ir išankstinių sandorių apibūdinimas

Ateities sandoris yra susitarimas pirkti arba parduoti prekes ir finansines priemones nustatytomis kainomis tam tikru laikotarpiu ateityje. Pagrindinė ekonominė ateities sandorių funkcija suteikti rinkos dalyviams galimybę apsisaugoti nuo rizikos, kylančios iš valiutos kursų svyravimų. (Fabozzy, 2003)

“Ateities sandoris (angl. future) – išankstinis standartizuotos sumos ir termino sandoris, kuriuo yra prekiaujama biržose;”( http://www.lsc.lt/lt/index.php?fuseaction=acts.view&id=206)

Finansiniai ateities sandoriai gali būti klasifikuojami į:

1. Akcijų indekso;

2. Palūkanų normos;

3. Valiutos;

Taigi ateities sandoris yra susitarimas tarp pirkėjo (pardavėjo) ir biržos ar jos informacinio centro (angl. clearinghouse ), kuriame pirkėjas (pardavėjas) sutinka priimti (pateikti) finansinį turtą nustatyta kaina ir sutartyje nustatytu laiku.( Fabozzy, 2003)

Ateities sandoriai yra palyginti nauji finansiniai instrumentai. Tradiciškai jie buvo naudojami prekiauti tokiomis prekėmis, kaip pupekės auksas grūdai.

Ateities sandoris savo esme atitinka išankstinį sandorį:

“Išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, pagal kurį sandorio šalys susitaria ateityje pirkti arba parduoti valiutą, kitą finansinį turtą už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą;”

( http://www.lsc.lt/lt/index.php?fuseaction=acts.view&id=206)

Tiek išankstinis , tiek ateities sandoris yra įsipareigojimas pirkti ar parduoti sutartą kiekį tam tikro turto tam tikru metu ateityje už iš anksto sutartą kainą. Pavyzdžiui, šiandien susitariama, kad po savaitės bus perkama 120 akcijų už 50 Lt. Susitariama dėl prekės kiekio ir kainos, o mokama ir prekė pateikiama po savaitės, bet jau sutarta kaina, nepriklausomai nuo to, kad po savaitės rinkoje akcijos kaina bus 55 Lt ar 45 Lt.

ŠIANDIEN SUTARTA DATA

Sutariama parduoti (pirkti) Sumokama už 120 akcijų

120 akcijų už 50 Lt 50 Lt

2 pav. Išankstinio sandorio pavyzdys

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išankstiniai sandoriai sudaromi be teisės jį perduoti kitai šaliai, todėl biržose jais neprekiaujama. Viena iš sandorio šalių įsipareigoja nupirkti susitarimo objektą už nustatytą kainą nustatytu laiku, o kita pusė įsipareigoja parduoti susitarimo objektą už sutartą kainą. Šie sandoriai yra nestandartizuoti, nelikvidūs instrumentai.

Jei išankstinio sandorio susitarimas siejasi su palūkanų norma, pardavėjas turi galimybę apsisaugoti nuo palūkanų normos kritimo ateityje, o pirkėjas apsisaugo nuo palūkanų normos augimo. Valiutos išankstiniai sandoriai leidžia abiems atstovams apsisaugoti nuo valiutos kurso svyravimo. Išankstiniai sandoriai yra pritaikyti atitikti rizikos vadybos siekius. Vienintelis skirtumas tarp ateities sandorio bei išankstinio sandorio yra toks, jog pirmasis sandoris yra standartizuota priemonė naudojama biržoje, o antraja išvestine finansinė priemone neprekiaujama biržoje. Norint prekiauti biržoje rinka turi būti likvidi bei plačios apimties. Bankas gali užsidirbti papildomų pajamų iš šių sandorių jei ima iš kliento nustatytą mokestį už jo atstovavimą (veikimą jo vardu).( Heffernan, 2005 p.182)

2.2. Ateities ir išankstinių sandorių skirtumai

Taigi nors išankstinis ir ateities sandoriai yra vienodo tipo, jie turi ir keletą pagrindinių skirtumų. Ateities sandoriai yra standartizuoti, jais prekiaujama biržoje bei keičiami. Jie skiriasi nuo išankstinių kontraktų šiais punktais (Jorion, 2003 p.117,118):

 Prekyba biržoje

Priešingai. išankstiniams sandoriams, kuriais neprekiaujama biržoje bei kurie sudaromi pagal klientų poreikius, ateities sandoriais prekiaujama biržoje (tikroje ar elektroninėje).

 Standartizacija

Ateities sandoriai yra siūlomi su ribotu pasirinkimu, kada gali baigtis sutartis bei prekiaujami fiksuotais kontraktų dydžiais. Ši standartizacija garantuoja aktyvią antrinę rinką daugeliui ateities kontraktų, kuriais gali būti lengvai prekiaujamą, juos įsigyjama ar parduodama – taigi jie yra likvidūs. Bet ateities sandoriai yra ne tokie tikslūs kai kuriems faktoriams, kurie suteikia pagrindą rizikai.

 Kliringo namai

Ateities sandoriuose po kiekvieno susitarimo, brokeris įsiterpia tarp pirkėjo ir pardavėjo, norėdamas užtikrinti kontrakto įvykdimą (už tam tikrą honorarą). Taigi priešingai ateities sandoriams, ateities sandoryje abi pusės neturi rūpintis dėl kredito rizikos, kuri gali kilti iš kitos sandorio pusės.

 Kontrolė

Kadangi brokeris dabar yra atsakingas už kredito rizikos valdyma, jis turi sukurti mechanizmą kaip tą riziką kontroliuoti. Tai yra pasiekiama kasdieniu rinkos vertinimu. Pagrindinis tikslas yra išvengti tokios situacijos, kai spekuliantas praranda didelę pinigų sumą prekiaudamas ar nevykdo įsipareigojimų.

 Garantinė įmoka

Vien kasdienės kontrolės nepakanka norint apsisaugoti nuo ateities sandorio nuostolių. Šiam tikslui yra garantinė įmoka.

3pav. Prekybos ateities sandoriais principas

Šaltinis: KANCEREVIČIUS, Gitanas (2003) Finansai ir investicijos, p. 503.

4 pav. Prekybos išankstiniais sandoriais principas

Šaltinis: KANCEREVIČIUS, Gitanas (2003) Finansai ir investicijos, p. 503.

Išankstiniai sandoriai dažniau naudojami valiutų bei materialaus turto sandoriuose, nes yra nestandartizuoti. Tuo tarpu ateities sandoriai gana dažnai gali būti naudojami ir akcijų rinkose, tačiau vėlgi tai nėra pats efektyviausias būdas draustis, išskyrus tą atvejį, jeigu norima tiksliai prognozuoti ateities pinigų srautus.

Pagrindiniai ateities sandorių nei išankstinių sandorių skirtumai susisteminami 2 lentelėje.

2 lent.

Ateities ir išankstinių sandorių skirtumai

ATEITIES SANDORIAI IŠANKSTINIAI SANDORIAI

 Standartizuoti  Nestandartizuoti

 Prekiaujama biržoje, antrinėje rinkoje  Tiesioginai sandoriai susitarus sandorio šalims

 Reikalingas garantinis užstatas  Nereikalingas garantinis užstatas

 Už sutarties vykdymą atsako birža Už sutarties vykdyma atsako tik sandorį sudarusios pusės

Prekyba reglamentuojama biržos ir kitų reguliuojančių instituvijų dokumentais Sandorių sudarymas nėra atskirai reglamentuojamas

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Lietuvoje išanksiniai sandoriai dažniausiai sudaromi tik konvertuojamomis valiutomis, taip pat Vidurio Europos ir Baltijos šalių valiutomis.3. APSIKEITIMO SANDORIAI

“Apsikeitimo sandoris (angl. swap) – dviejų šalių susitarimas, kuriuo jos sutinka per tam tikrą laiką apsikeisti mokėtinų sumų srautais, susijusiais su tokio paties dydžio įsiskolinimu.”

(http://www.lsc.lt/lt/index.php?fuseaction=acts.view&id=206)

Kaip ir išankstinis sandoris, apsikeitimo sandoris yra dvišalis susitarimas išvengti specifinės rizikos. Apsikeitimo sandorių rinka pradėjo augti nuo 1980 metų. Kartu su finansinėmis naujovėmis išaugo apsikeitimo sandorių paklausa tarp besiskolinančiųjų, investuotojų bei prekybininkų. Šis posukis padidino rinkų, besinaudojančių apsikeitimo sandoriais likvidumą, o tai pritraukė dar daugiau vartotojų. Tai taip pat reiškė kapitalo išlaisvinimą.( Heffernan, 2005 p.133)

Pagrindinės apsikeitimo sandorių rūšys :

 palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

 valiutų apsikeitimo sandoriai;

 kredito apsikeitimo sandoriai;

 prekių apsikeitimo sandoriai;

Palūkanų normų apsikeitimo sandoryje abi pusės apsikeičia mokėjimais ta pačia valiuta, kuri pagrįsta palūkanų norma. Kaip pavyzdį galima pateikti tokį atvejį kai viena sandorio šalis gali mokėti fiksuotą palūkanų normą, o kita – kintančią. Tarkime, kad apsikeitimo sandorio suma yra 100 mln dolerių, o terminas – penkeri metai. Sandorio partneriai yra “X” korporacija bei “Y” bankas. Korporacija “X” kiekvienais metais sutinka bankui mokėti 9 % , o „Y“ bankas sutinka korporacijai mokėti metinę Londono nacionalinio banko siūlomą palūkanų normą (referente rate). Taigi korporacija bankui moka 9mln. dolerių per metus, o bankas priklausomai nuo LIBOR.( Fabozzy, 2003 p. 99)

Daugumą bankų apsikeitimo palūkanomis sandoriai vilioja, nes jie yra linkę skolintis trumpam ir skolinti ilgam laikui. Dauguma indėlių yra mokami skirtingomis palūkanų normomis, o dauguma paskolų yra fiksuotų palūkanų. Tai stato banką į nuostolių pavojų jei yra trumpalaikių palūkanų normų augimas. Bankas gali kovoti su rizika pasitelkęs apsikeitimo palųkanų normomis sandorius. Jis pasirašo sutartį išlaikyti fiksuotą palūkanų normą tam tikrą periodą mainais už nepastovias palūkanų įplaukas.( Heffernan, 2005 p.134)

Valiutų apsikeitimo sandoryje dvi šalys susitaria apsikeisti mokėjimais, kurie yra pagrįsti skirtinga valiuta. Valiutų apsikeitimo sandoriai naudojami tiek importuotojų, tiek eksportuotojų apsidrausti nuo valiutų kursų rizikos. Abiem firmoms kasdieninei apyvartai reikalingos nacionalinės valiutos, ir įšaldyti lėšas yra neekonomiška. Taigi abi pusės gali apsidrausti sudarydamos valiutų apsikeitimo sandorį. Valiutos apsikeitimo sandorių poreikis auga, nes sudaryti apsikeitimo sandorį yra pigiau nei viena valiuta padėti terminuotą indėlį į banką, o kita valita paimti paskolą. (Heffernan, 2005 p. 135)

Terminuotų valiutinių sandorių operacijos nuo pirmųjų operacijų skiriasi ilgesniais vykdymo terminais (pvz., trys mėnesiai). Daugiausia jie yra naudojami pinigų srautų reguliavimui, ir veikia panašiai kaip išankstiniai sandoriai. Jei centrinis bankas pagal keitimo sandorį, pavyzdžiui, perka iš bankų dolerius, tai kartu jis tam tikram laikui parduoda jiems savo indėlius, o jei pagal keitimo sandorį bankams atiduoda dolerius, tai nustatytam laikui iš pinigų rinkos išima likvidacines lėšas.

Valiutų apsikeitimo esmė yra ta, kad pusės apsikeičia užsienio valiuta mokėtinomis/gaunamomis sumomis ir taip sumažina savo riziką.

Šie sandoriai pasižymi tokiomis savybėmis:

 Tas pats valiutos kiekis yra perkamas sudarant neatidėliotiną (angl. spot) sandorį ir parduodamas sudarant išankstinį sandorį arba atvirkščiai;

Abi operacijos atliekamos tuo pačiu metu, bet atsiskaitymo datos yra skirtingos;

Operacijos atliekamos tarp tų pačių sandorio dalyvių.

Iš esmės apsikeitimo sandoris sintetinamas iš kelių išankstinių sandorių bei pinigų rinkos operacijų ir dėl populiarumo yra standartizuotas.

Tarkime, dabartinis LTL/USD kursas yra 2,75. Įmonė “Z” importuoja iš JAV , o po metų turi sumokėti už prekes 1000 USD, bet nori apsidrausti nuo USD kilimo LTL atžvilgiu. Įmonė “F” veikia .JAV ir importuoja iš Lietuvos, ir ji turės sumokėti 2750 LTL atsiskaitymą ir taip pat nelinkusi rizikuoti. Abi pusės gali apsidrausti sudarydamos valiutų apsikeitimo sandorį. Įmonė “Z” perveda įmonei “F” 1000 USD,o įmonė “F” įmonei “Z” perveda 2750Lt ir po metų jos viena kitai grąžina pasiskolintas sumas. Tokiu būdu abi įmonės pririša USD/LTL kursą, ir po metų nepriklausomai nuo jo pokyčio apsikeičia valiutomis dabartiniu kursu.

Prekių apsikeitimo sandoriuose apsikeitimas yra pagrįstas tam tikro fizinio produkto verte. Į fizinius produktus įeina vertingi metalai, pagrindiniai metalai, energijos ištekliai (tokie kaip naturalios dujos ar žaliavinė nafta) bei maistas (įskaitant kiaulieną, kviečius bei galvijus). Dauguma prekių apsikeitimo sandorių yra susiję su nafta. Tarkime dvi sandorio pusės yra: Comfort Airlines Company (oro transporto bendrovė) ir Prebon Energy (prekiautojas energija). Kontrakto kiekis yra 1 milijonas barelių žaliavinės naftos ir kontraktas pasirašomas 3 metams. Apsikeitimo sandorio kaina yra 19$ už barelį. Taigi kiekvienais metais Comfort Airlines Company moka 19 milijonų $ Prebon Energijai ir gauna 1 mln. barelių žaliavinės naftos. Comfort Airlines motyvacija naudoti apsikeitimo sandorį yra ta, jog nesvarbu kokia bus žaliavinės naftos kaina per ateinančius tris metus ji taip pat mokės 19$ už vieną barelis.( Fabozzy, 2003 p.100)

Kredito apsikeitimo sandorių rinka sparčiai pradėjo augti nuo devintojo dešimtmečio. Yra išskiriami du pagrindiniai jų tipai (Fabozzy, 2003 p.135):

 Kredito nevykdimo apsikeitimo sandoriai (angl. credit default swap);

 Bendrojo pelno sandoris (angl. total return swap);

Šiomis išvestinėmis priemonėmis nėra prekiaujama biržoje. Kredito išvestinės finansinės priemonės leidžia bankui ar investuotojui išskirti kredito rizikos instrumentus iš rinkos rizikos. Jos yra naudojamos nuo:

 Skolininko bankroto;

 Įsipareigojimų nevykdimo, susijusio su konkrečiu turtu;

Kredito išvestinių finansinių priemonių rinka pradėjo sparčiai augti nuo devintojo dešimtmečio antrosios pusės. Rinkos kaita 1996 – 2004m pavaizduota 5 paveiksle.

5 pav. Kredito išvestinių priemonių rinka

Šaltinis:parengta autoriaus pagal HEFFERNAN, Shelagh , 2005 Modern banking p. 135

Kredito nevykdymo apsikeitimo sandoriai (CDS): visi įsipareigojimai ir paskolos „išlaiko“ rizikos draudimo įmoką. Šiuo atveju, viena pusė – A (pvz. bankas) moka paskolos rizikos draudimo įmoką kitai pusei – B, įmoką, jei nebūtų vykdomi įsipareigojimai. Jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų, tuomet pusė A gauna grynųjų išmoką iš B padengti nuostolius. Pavyzdžiui, bankas turi atlikti kasmetinį apmokėjimą kitam agentui, kuris moka bankui kai paskolos įsipareigojimų nevykdymas yra lygus nominaliai vertei neįvykdytos paskolos bei mažesnis už jo vertę antrinėje rinkoje.

Priežastis, kuri gali pakirsti šių sandorių rinką, yra debatai dėl kurių susidaro kredito atvejai, kurie yra nevykdomi. Pagrindinė problema yra pertvarkymas ir kai tai sukelia įsipareigojimų nevykdymą. Europoje kredito apsaugos vartotojai duoda pirmenybę plačiam restruktūrizavimo apibrėžimui nes kai skolininkas susiduria su apmokėjimo sunkumais, problema paprastai sprendžiama neformaliomis derybomis tarp abiejų pusių. Jungtinėse Amerikos Valstijose siauresnis apibrėžimas yra priimtinas perkant kredito riziką, nes firmos siekiančios apsisaugoti nuo rizikos turi šansą persiorganizuoti prieš paskelbiant ją nemokia. Kredito rizika yra perduota toli nuo bankų, kurie turi modernius analizės modelius, kitoms finansų institucijoms (pvz. draudimo įmonėms), kurios turi mažai arba visai neturi patirties šioje srityje. (Heffernan, 2005 p.136)

Bendrojo pelno apsikeitimo sandoriai (angl. total return swap). Paprastai tokio tipo sandoriai trunka tris ar penkerius metus, bet gali pasitaikyti atveju kai trunka ir daug ilgiau. Gaunančioji pusė turi būti ne bankas. Tai gali būti investuotojas, draudimo įmonė..4. PASIRINKIMO SANDORIAI

Pasirinkimo sandoriu (angl. option) vadinama sutartis tarp pirkėjo ir pardavėjo, suteikianti pasirinkimo sandorio pirkėjui pasirinkimo teisę pirkti ar parduoti pasirašytus vertybinius popierius būsimu laiku šiandien sutarta kaina.

Pasirinkimo sandoryje yra daug daugiau laisvės nei ateities sandoryje. Šis sandoris suteikia pasirinkimo teisę pirkti ar parduoti finansinius aktyvus, bet tai nėra įpareigojimas juos pirkti. Shelagh Heffernan knygoje „Modern Banking“ išskiria tris pagrindines pasirinkimo sandorių rūšis:

 Pirkimo pasirinkimo sandoris (angl. call option);

 Pardavimo pasirinkimo sandoris (angl. put option);

Taip pat išskiriamas ir valiutos pasirinkimo sandoris (angl. currency option).

„Pirkimo pasirinkimo sandoris (angl. call option) – už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė (bet ne įsipareigojimas) ateityje pirkti bazinę finansinę priemonę sandoryje sutarta kaina“

(http://www.lsc.lt/lt/index.php?fuseaction=acts.view&id=206)

Pirmasis pasirinkimo sandoris, kuriuo buvo pradėta prekiauti biržoje ( 1973 metais Čikagoje) buvo pirkimo pasirinkimo sandoris. Pirkimo pasirinkimo sandoriai dar skirstomi į Europietiškąjį bei Amerikietiškąjį. Europietiškuoju pirkimo pasirinkimo sandoriu įgyjama teisė, bet ne įsipareigojimas pirkti finansinę priemonę sutarta kaina bei sutarta data ateityje. Jei sandoris neįvykdomas pirkėjo nuostolis yra tik pasirinkimo premija, k

. . .

Join the Conversation

×
×