socialiniai draudimai

Bendrieji nuostatai

Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

Valstybinio socialinio draudimo įmoka – šiame įstatyme draudėjui ar apdraustajam nustatyta piniginė prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
Vastybinio socialinio draudimo išmoka – apdraustiesiems mookamos pensijos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Bedarbių rėmimo įstatymuose nustatytos draudimo išmokos, skiriamos įvykus draudiminiam įvykiui;
Asmenys, kurie valstybiniu socialiniu draudimu draudžiasi savanoriškai – asmenys, kurie sutarčių pagrindu moka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kurie turi teisę įvykus draudiminiam įvykiui gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas;
Valstybinio socialinio draudimo rūšys
Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys:
1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, mootinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme;
4) draudimas nuo nelaimingų at

tsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

Privalomasis socialinis draudimas. Įmokų dydis ir mokėjimo tvarka

Asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu
Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami šie asmenys:
1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šios dalies 3 ir 5 punktuose);
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Reespublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą;
3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pa

avaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;
4) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai;
5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;
6) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
8) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą;
9) nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar su profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos;
10) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;
11) motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu, jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų;
12) motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų;
13) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;
14) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, privalomai dr
raudžiami visų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu.
Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodyti asmenys privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (6 punkte nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai 34 straipsnyje nustatyta tvarka, 8 punkte nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai). Asmenys, nurodyti 10–14 punktuose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu, įmokų dydžius, mokėjimo šaltinius bei tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

Privalomasis sveikatos draudimas garantuoja draudžiamiesiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugas, už kurių teikimą apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, valstybės įmokos už jos draudžiamus asmenis, savarankiškai mokančiųjų lėšos ir kt.
Apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymu nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba,Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o apskrityse – teritorinės ligonių kasos.
Apsidraudęs žmogus įgyja daug didesnį pranašumą prieš nepasidraudusįjį, nes gauna ne tik būtinąją medicinos pagalbą, o visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, numatytas įstatymo. Jei žmogus nemoka asmens fizinių pajamų mokesčio ir nėra savarankiškai apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius.
Draudžiamaisiais privalomuoju sveikatos draudimu la

aikomi Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai.
LR piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu pagal šias sutartis.
Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi:
 Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ar teikiantys vadovavimo paslaugas vadovavimo sutarties pagrindu akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, taip pat dirbantys narystės pagrindu valstybės institucijose ir gaunantys atlyginimą už darbą, t.y. asmenys, už kuriuos darbdavys moka 3 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas, be to, įmonės, įstaigos ir organizacijos už asmenis, gaunančius pajamas, susijusias su darbo santykiais, moka apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
 Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 % Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
 Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, įskaitant asmenis, gaunančius pajamų už honorarus ir (ar) pagal autorines sutartis, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sudarančias 30 % apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais.
 Ūkininkai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai, mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas kas mėnesį.
 Asmenys, kurie moka už save 10 procentų Statistikos departamento skelbiamo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Pilnamečiai darbingi gyventojai, gyvenantys kaimo vietovėje ir neturintys savo žemės ar pajamų iš kito verslo, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu iš specialių fondų ar kitų žemės ūkio programų finansavimo lėšų Žemės ūkio ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka.‘
Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi ir valstybės draudžiami asmenys:
 Asmenys, gaunantys Lietuvos respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją.
 Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.
 Darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą.
 Moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.
 Vienas iš tėvų auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų auginantis du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės.
 Asmenys iki 18 metų.
 Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai.
 Valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą.
 Asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti invalidais.
 Asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą.
 Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys; nukentėję 1991m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą.
 Asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padalinių likvidavimo.
 Buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai.
 Valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai.
 Asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas.
Kiti darbingi, bet Lietuvos Respublikos įstatymais ar Vyriausybės nutarimais priskirti draudžiamiesiems valstybės lėšomis asmenys.
Lietuvos Respublikos karių, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems pabėgėlio statusą, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos
1. Drausdamas asmenis, išvardytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas.
2. Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga.
3. Asmenų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios (personalinės) įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus ir nuomininkus, tikrosios ūkinės bendrijos – už jų narius, komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, o asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka patys:
1) individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių, taip pat asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Šiame punkte išvardyti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų;
2) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai.
4. Asmenų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, valstybinio socialinio draudimo įmokų galima nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys:
1) yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai;
2) yra I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją;
3) yra sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą;
4) gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis yra įsigaliojusi;
5) yra laisvės atėmimo vietose;
6) yra įregistravę likviduojamos individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo;
7) yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
5. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) šio straipsnio 4 dalies 1–5 ir 7 punktuose numatytais atvejais, taip pat kai jie turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba yra sukakę senatvės pensijos amžių pagal Lietuvos Respublikos pensijų įstatymus.
6. Įmokų dydis valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti apskaičiuojamas pagal aktuarinius skaičiavimus ir Vyriausybės teikimu tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
7. Įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
8. Pertvarkomų individualių (personalinių) įmonių savininkų, nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai nustatoma pagal jų pačių pertvarkymo dieną valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka
1. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas) pats apskaičiuoja ir sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
2. Draudėjai apskaičiuoja, išskaito ir moka darbdavio bei apdraustųjų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių surenkamąsias sąskaitas.
3. Darbdavio ir apdraustojo asmens privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią darbuotojas pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą.
4. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos arba įrašymo į atitinkamus sąrašus dienos. Verslo liudijimus įsigiję asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo verslo liudijimo įsigaliojimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
6. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.
7. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.
8. Asmenys, kurie draudžiasi savanoriškai, socialinio draudimo įmokas moka draudimo sutartyje nurodyto dydžio ir nustatytu laiku į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių surenkamąsias sąskaitas.
9. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose išvardytų asmenų socialiniam draudimui skirtas lėšas perveda tiesiogiai į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
10. Valstybės biudžeto asignavimai, skirti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose išvardytų asmenų socialiniam draudimui, tiesiogiai pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
11. Asmenys, kurie verčiasi veikla, įsigiję verslo liudijimus, išduotus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigiję verslo liudijimus, išduotus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka šio straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais.
12. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Savanoriškasis draudimas

Kas gali draustis savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu?
1. Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu (toliau vadinama – savanoriškasis pensijų draudimas) draudžiami ne jaunesni kaip 16 metų asmenys tuo laiku, kai jie nėra draudžiami valstybiniu privalomuoju socialiniu pensijų draudimu (toliau vadinama – privalomasis pensijų draudimas), ir asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pirmosios dalies 7-13 punktuose.
2. Savanoriškuoju pensijų draudimu gali draustis:
2.1. asmenys, kurie nedraudžiami privalomuoju pensijų draudimu, – pagrindinei pensijos daliai gauti arba pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti.
2.2. asmenys, kurie draudžiami privalomuoju pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti – papildomai pensijos daliai gauti.
3. Asmenys savanoriškuoju pensijų draudimu draudžiasi individualiai.

Asmenų, apsidraudusių savanoriškuoju pensijų draudimu, teisės
Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, turi teisę gauti pensijas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir kitas šiame įstatyme nurodytas sąlygas, sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais. Šiems asmenims mirus, teisę gauti našlių ir našlaičių pensijas turi jų šeimos nariai
Kaip mokėti VSD įmokas papildomai pensijos daliai

Įmokos
Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo sutartyje (toliau vadinama – draudimo sutartis) nustatytu laiku ir tvarka.
Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti, moka privalomuoju pensijų draudimu draudžiamiems asmenims nustatyto dydžio įmokas pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintus privalomojo pensijų draudimo tarifus, t.y. 50 proc. bazinės pensijos. Įmokų papildomai pensijos daliai gauti tarifas 15 proc. nuo deklaruojamos sumos.
Apdraustasis pats apskaičiuoja ir draudimo sutartyje numatyta tvarka sumoka einamojo ketvirčio įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritoriniam skyriui (skyriuje, paštu ar per banko įstaigas) ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritorinio skyriaus iniciatyva draudimo sutartis nutraukiama, jeigu eilinio ketvirčio įmokos nesumokamos per 3 mėnesius nuo einamojo ketvirčio pabaigos.
Įmokos, laiku nesumokėtos dėl pateisinamų priežasčių, esant teritorinio skyriaus vedėjo raštiškam leidimui, gali būti sumokėtos už praėjusį laiką (šiuo atveju skaičiuojami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyti delspinigiai).
Apdrausto asmens pageidavimu draudimo sutartis gali būti nutraukta, apie tai raštu prieš mėnesį įspėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritorinį skyrių.
Draudimo sutartį nutraukus Savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių 9 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais, sumokėtos įmokos negrąžinamos, o įmokų mokėjimo laikas įskaitomas į atitinkamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą skiriant pensijas.
Jeigu įsidarbinęs asmuo jau buvo sumokėjęs draudimo sutartyje numatytas draudimo įmokas už laikotarpį po įsidarbinimo mėnesio pirmos dienos, už šį laikotarpį sumokėtos įmokos grąžinamos 100 procentų.
Įmokos įskaitomos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas.
Įmokos fiksuojamos apdraustųjų įskaitos duomenų bazėje.

Draudimo sutartis
Draudimo sutartis asmenys sudaro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritoriniu skyriumi.
Draudimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, jeigu joje nenurodytas kitas laikas.
Draudimo sutartis sudaroma ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Draudimo sutartis gali būti sudaryta trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmeniui iki teisės gauti senatvės ar invalidumo pensiją įgijimo dienos liko mažiau kaip 12 mėnesių. Jeigu apdraustasis prieš mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškia ją nutraukiąs, sutarties galiojimo laikas pratęsiamas neapibrėžtam laikui.
Draudimo sutarties formą nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Ginčus dėl savanoriškojo pensijų draudimo sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Apdraustasis turi teisę skųsti šios valdybos sprendimą LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Savanoriškasis socialinis draudimas ligos ir motinystės pašalpoms

Sutarčių sudarymo tvarka

Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms gali draustis nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų amžiaus, kurie:
 nedraudžiami pašalpoms privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu;
 nesukakę senatvės pensijos amžiaus;
 nepripažinti invalidais.

Sutartys dėl savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms sudaromos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi pagal apdraustojo nuolatinę gyvenamąją vietą. Vyrai gali sudaryti sutartis ligos pašalpai gauti, moterys – ligos, motinystės pašalpoms gauti.
Sutartys savanoriškojo draudimo pašalpoms sudaromos vienerių kalendorinių metų laikotarpiui. Kitiems metams sutartis pratęsiama, jeigu:
 apsidraudęs asmuo to pageidauja;
 apsidraudęs asmuo, likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos, nepareiškia noro jos nutraukti.

Savanoriškojo draudimo sutartis pašalpoms netenka galios, kai:
 pasibaigia sutartyje nurodytas draudimo laikas;
 sutartį nutraukia pats apsidraudęs asmuo;
 sutartį savo sprendimu nutraukia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas.

Sutartis “Sodros” skyriaus vedėjo sprendimu nutraukiama, jei:
 apsidraudęs pašalpoms asmuo nesumoka įmokų už du ketvirčius;
 pasikeitė draudimo sąlygos ir apsidraudęs asmuo nesutinka su naujomis sąlygomis;
 asmuo įsidarbina pagal darbo sutartį ir neatnaujina savanoriškojo draudimo sutarties per 12 mėnesių nuo jos sustabdymo;
 apsidraudusiam asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius;
 apsidraudusiajam nustatoma invalidumo grupė.

Nutraukęs sutartį, “Sodros” teritorinis skyrius privalo apie tai raštu informuoti apsidraudusį asmenį.

Pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

Ligos ir motinystės pašalpos skiriamos pagal nedarbingumo pažymėjimus. Nedarbingumo pažymėjimus išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pateikus savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms gauti sutartis.

Ligos ir motinystės pašalpas apsidraudusiems asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, kai:
 laikinasis nedarbingumas prasidėjo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po sutarties įsigaliojimo;
 už šį 6 mėnesių laikotarpį sumokėtos draudimo įmokos;
 liga ar motinystės atostogos prasidėjo sutarties galiojimo laikotarpiu.

Ligos pašalpa apsidraudusiam asmeniui mokama, kai jis:
 suserga;
 gauna traumą.

Motinystės pašalpa mokama:
 kai apsidraudusiai moteriai suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos.

Ligos ir motinystės pašalpos išmokamos, jei dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po:
 ligos pabaigos;
 nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.
Jeigu apsidraudęs asmuo miršta, iki mirties dienos negauta jam priklausiusi pašalpa išmokama jį laidojusiam asmeniui.

Įmokų dydis
Asmuo, sudarydamas sutartį ligos ir motinystės pašalpoms gauti, pats pasirenka kalendorinių metų įmokų dydį. Tačiau įmoka negali būti:
 mažesnė kaip 10 Lt per mėnesį;
 didesnė kaip 200 Lt per mėnesį.

Įmokos mokamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Jos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę einamojo ketvirčio darbo dieną.
Apsidraudęs asmuo įmokas gali mokėti:
 pašte;
 banko įstaigoje;
 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus kasoje.

Įmokos turi būti mokamos už visą kalendorinį mėnesį. Tais pačiais kalendoriniais metais mėnesinių įmokų dydis nekeičiamas.
Už ligos mėnesius įmokos gali būti arba mokamos, arba nemokamos. Jei apsidraudęs asmuo per savo ligos mėnesius įmokų nemokėjo, ligos kalendoriniai mėnesiai neįskaitomi į draudimo pašalpoms laiką.

PAVYZDŽIUI:
Apsidraudusiam asmeniui už liepos mėnesio 1-9 dienas buvo išmokėta ligos pašalpa. Draudimo įmokų už šį mėnesį jis nemokėjo. Tokiu atveju liepos mėnuo neįskaitomas į savanoriškojo draudimo pašalpoms gauti laiką.
Jei apsidraudęs asmuo pageidauja mokėti įmokas ir už ligos mėnesius, šie mėnesiai bus įskaitomi į savanoriškojo draudimo pašalpoms laiką.

PAVYZDŽIUI:
Apsidraudusiam asmeniui už liepos mėnesio 1-9 dienas buvo išmokėta ligos pašalpa, tačiau jis už šį mėnesį sumokėjo ir draudimo įmokas. Taigi liepos mėnuo bus įskaitytas į savanoriškojo draudimo laiką.

Pašalpų mokėjimo trukmė

Pašalpų mokėjimo trukmė susijusi su įmokų mokėjimo trukme. Ilgiau mokėjęs įmokas asmuo turi teisę gauti pašalpą ilgesnį laikotarpį. Minimali įmokų mokėjimo trukmė – 6 mėnesiai, maksimali – 48 mėnesiai. Pašalpa mokama už kalendorines dienas, nurodytas nedarbingumo pažymėjime, tačiau ne ilgiau, negu priklauso pagal draudimo įmokų mokėjimo laiką.

Ligos ir motinystės pašalpų ilgiausios mokėjimo trukmės priklausomybė nuo įmokų mokėjimo trukmės

Įmokų mokėjimo trukmė Ilgiausia pašalpos mokėjimo trukmė
(mėnesiais) (dienomis)
6 10
9 15
12 20
15 25
18 30
21 35
24 40
27 45
30 50
33 55
36 60
39 65
42 70
45 75
48 80

Kiekvieną kartą skiriant pašalpą per draudimo laikotarpį apmokėtų dienų skaičius sumuojamas.

PAVYZDŽIUI:
Asmuo, sudaręs savanoriškojo draudimo ligos pašalpai sutartį vieneriems metams, po 6 kalendorinių draudimo mėnesių susirgo ir sirgo 15 dienų. Jam ligos pašalpa bus išmokėta už 10 kalendorinių ligos dienų. Jei šis asmuo, praėjus 9 draudimo mėnesiams, vėl susirgs, ligos pašalpa bus išmokėta už visą nedarbingumo pažymėjime nurodytą laiką, bet ne daugiau kaip už 5 kalendorines ligos dienas, kadangi susirgus po 9 draudimo laikotarpio mėnesių pašalpa ilgiausiai gali būti mokama už 15 kalendorinių ligos dienų.
Moteriai, sudariusiai savanoriškojo draudimo sutartį ligos, motinystės pašalpai, po 12 draudimo mėnesių suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Jai motinystės pašalpa bus išmokėta už 20 kalendorinių dienų.
Jeigu apsidraudusiam asmeniui ligos metu sukanka senatvės pensijos amžius arba jis pripažįstamas invalidu, pašalpa išmokama už visas pagal įmokų trukmę nustatytas kalendorines ligos dienas.

PAVYZDŽIUI:
Asmuo pagal savanoriškojo draudimo sutartį ligos pašalpai gauti įmokas mokėjo 9 mėnesius. Dešimtąjį sutarties mėnesį sirgo 15 dienų. 12-tą ligos dieną jis sukako senatvės pensijos amžių. Šiuo atveju ligos pašalpa bus išmokėta už visas 15 kalendorinių ligos dienų, o savanoriškojo draudimo sutartis bus nutrauktą nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.
Asmuo po 12 draudimo mėnesių sirgo ir sirgo 30 dienų. 10-tą ligos dieną jis buvo pripažintas invalidu. Ligos pašalpa šiam asmeniui bus išmokėta už 20 kalendorinių ligos dienų, t.y. už tiek, kiek priklauso mokėti po 12-kos įmokų mokėjimo mėnesių. Savanoriškojo draudimo sutartis bus nutraukta nuo invalidumo grupės nustatymo dienos.

Pašalpų dydis
Išmokamos pašalpos dydis priklauso nuo įmokų dydžio. Įmokų dydį pasirenka pats asmuo, sudarydamas sutartį ligos, motinystės pašalpoms gauti.

Įmokų ir pašalpų dydžių santykis

Įmokų dydis per
mėnesį (Lt) Pašalpa už ligos dieną (Lt)
10 8.6
20 17.1
30 25.7
40 34.3
50 42.9
60 51.4
70 60.0
80 68.6
90 77.1
100 85.7
110 94.3
120 102.9
130 111.4
140 120.0
150 128.6
160 137.1
170 145.7
180 154.3
190 162.9
200 171.4

Keičiantis įmokų dydžiui, proporcingai keičiamas ir pašalpos dydis.
PAVYZDŽIUI:
Asmuo pagal savanoriškojo draudimo ligos pašalpai sutartį 12 mėnesių mokėjo įmokas po 30 Lt per mėnesį. Pratęsdamas sutartį antriems kalendoriniams metams, jis įsipareigojo mokėti kas mėnesį 40 Lt dydžio įmokas. Susirgo praėjus 15-kai draudimo mėnesių ir sirgo 25 dienas. Už 20 kalendorinių ligos dienų pašalpa bus mokama po 25,7 Lt per dieną, už likusias 5 kalendorines ligos dienas – po 34.3 Lt per dieną.
Savanoriškojo draudimo pašalpoms gauti laikotarpiai neįskaitomi į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Sumokėtos įmokų sumos bei išmokėtos pašalpų sumos neįskaitomos į draudžiamąsias pajamas apskaičiuojant socialinio draudimo pensijas ir pašalpas.
Jei apsidraudęs pašalpoms asmuo pateikė klaidingą informaciją arba pažeidė sutarties sąlygas, neteisėtai gautas pašalpas jis privalo grąžinti.

Pensijų reforma – kas tai?
Pensijų reforma – tai labai ilgai svarstytas, dar ilgiau išdiskutuotas ir pagaliau realizuojamas projektas, kurio tikslas – kiekvieno iš mūsų gerovės didinimas. Šiandien Sodros gaunamos įplaukos iš karto yra paskirstomos pagal paskirtį, t.y. Sodra viską, ką gauna, iš karto atiduoda. Nėra jokio kaupimo, jokių pastangų užtikrinti, kad būtent taip ir bus ateityje.

Tačiau taip pat šiandien valstybė siūlo iš dalies Jums patiems pasirūpinti savo pensija. Pensijų reforma – tai būdas sukaupti dalį Jūsų ateities pensijos privačioje pensijų kaupimo bendrovėje. Jūs pasirenkate fondą, taigi pasirenkate ir strategija, kaip Jūsų įmokos bus investuojamos. Kai ateis Jums laikas į pensiją, Jūs gausite pensiją iš 2 šaltinių: Sodros ir Jūsų pačių sukauptos sąskaitos (iš pensinių fondų).

Kiek tai kainuoja?

Dalyvavimas pensijų reformoje nieko papildomai nekainuoja. Kodėl?

Dabar iš Jūsų atlyginimo 34% yra atskaičiuojami Sodrai mokesčių pavidalu. Jei dalyvausite pensijų reformoje, nuo 2004 metų sausio 1 dienos vietoje 34% Sodrai mokėsite tik 31,5%, o likę 2,5% bus pervesti į Jūsų pasirinktą privatų pensinį fondą. Nuo 2005-ųjų į Jūsų fondą jau bus pervedama 3,5%, nuo 2006-ųjų – 4,5%, ir galiausiai nuo 2007 metų sausio 1 dienos į Jūsų fondą bus pervedama 5,5%. Kaip matote, Jūsų “į rankas“ gaunamas atlyginimas nei nesumažės, nei nepadidės – t.y. liks toks pat, nes atskaičiuojami mokesčiai nuo atlyginimo nesikeis visą laiką – jie šiandien sudaro 34%, tie patys 34% liks ir ateity. Tad – dalyvauti pensijų reformoje Jums nieko papildomai nekainuos.

Be abejo reiktų nepamiršti, kad pensijų fondai įmokoms bei sukauptam kapitalui taiko administracinius mokesčius.
Taip pat Jums nieko nekainuoja ir visos konsultacijos, susijusios su pensijų reforma. T.y. jei Jums kas nors neaišku, turite klausimų ar pasiūlymų, kreipkitės – mes Jums suteiksime visapusišką ir nešališką informaciją visais Jus dominančiais klausimais visiškai nemokamai.

Kas gali dalyvauti pensijų reformoje?
Dalyvauti gali visi, mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesulaukę senatvės pensijos amžiaus.
Gali būti, kad dalyvauti reformoje gali neapsimokėti žmonėms, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. Tačiau visas šias situacijas reikėtų aptarti atskirai susitikimo metu. Besąlygiškai dalyvauti reformoje apsimoka tiems asmenims, kurių atlyginimas viršija 4500LT “ant popieriaus”.

Ar lieka socialinės garantijos, dalyvaujant reformoje?
Taip, Jūs gausite visas Jums priklausančias išmokas iš Sodros, kaip kad buvo iki šiol – t.y. motinystės pašalpos, bedarbio pašalpos, ligos išmokos ir panašiai. Žodžiu visos socialinės garantijos liks kaip buvę.
Taip yra todėl, kad nesikeičia Jūsų mokamas mokestis už socialines garantijas (t.y. įvairias pašalpas). Žemiau pateikiama schema, kaip paskirstomas Jūsų mokestis Sodrai (34% nuo atlyginimo) dabar ir ateity, jei dalyvausite pensijų reformoje.

Tad – galite drąsiai dalyvauti pensijų reformoje ir nesibaiminti, kad dėl to nukentės Jūsų socialinė apsauga.

Kiek įmokų bus nukreipiama į pensijų fondus?

Jei pasirinksite dalyvauti pensijų reformoje, dalis Jūsų Sodrai mokamų įmokų bus nukreipiama į Jūsų pasirinktą pensijų fondą. Ši dalis kitais metais sudarys 2,5%, ir kasmet didės, kol pasieks 5,5%:

Metai Iki šiol 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007m. ir vėliau
Įmoka Sodrai 34% 31,5% 30,5% 29,5% 28,5%
Įmoka į pasirinktą pensinį fondą – 2,5% 3,5% 4,5% 5,5%

Kokie įstatymai reglamentuoja pensijų kaupimo ir su juo susijusių teisinius santykius?

Žemiau pateikiamos nuorodos į visus teisės aktus, susijusius su naująja pensijų reforma.

Įstatymai:
 Pensijų sistemos reformos įstatymas;
 Pensijų kaupimo įstatymas;
 Valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas;
 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;
 Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas.

Kokia man nauda iš pensijų reformos?
Pensijų reformos privalumai:
 Garantuota ir, tikėtina, gerokai didesnė pensija, sulaukus pensinio amžiaus. Kadangi dabar visos Sodros įplaukos yra iš karto paskirstomos išmokoms, pensijų reformoje dalyvaujantieji turi galimybę dalį savo pensinių lėšų sukaupti privačiuose fonduose, taip pat šias lėšas kas metai auginti investuojant į vyriausybės vertybinius popierius, įvairias akcijas, obligacijas ir panašiai. Ir visa tai nereikalauja iš Jūsų jokių papildomų įmokų bei nemažina “į rankas” gaunamo atlyginimo.
 Pensijų fonduose kaupiamų lėšų dydis tiesiogiai priklauso nuo Jūsų oficialiai gaunamų pajamų. Taip pat – skirtingai, nei Sodroje – dalyvaujant reformoje nėra nustatyta didžiausios pensijos riba.
 Jūsų kaupiamos lėšos pensijų fonduose yra Jūsų nuosavybė. Ir – tai yra paveldima nuosavybė. Žodžiu viskas, ką Jūs sukaupsite, yra Jūsų ir tik Jūsų.
 Visi dalyvaujantys reformoje ir toliau galės gauti visas socialinio draudimo garantijas – motinystės pašalpas, ligos pašalpas, nedarbingumo pašalpas ir t.t.
 Jei Jūsų sukauptų lėšų bus nedaug, atėjus pensiniam amžiui Jūs visus pinigus galėsite pasiimti iš karto.

Kaip apskaičiuoti mano būsimą pensiją, jei dalyvausiu pensijų reformoje?
Apsilankykite Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos interneto svetainėje – joje rasite pensijų skaičiuoklę, kurią privalo naudoti visos pensijų kaupimą vykdančios bendrovės. Tai yra vienintelė oficiali galiojanti skaičiuoklė.

Adresas internete http://www.socmin.lt/upload/200308/encrypt/psk.htm

Integracija į ES

Socialinis draudimas dirbant užsienyje
Socialinį draudimą darbo užsienyje metu reguliuoja šalių susitarimai.
Susitarimas dėl socialinio draudimo yra šalių susitarimas, nustatantis tarp tų šalių judančių asmenų teises į socialinę apsaugą ir susitarimą pasirašančių šalių atsakomybę dėl socialinio draudimo išmokų. Susitarimo tikslas yra užtikrinti nuolatinę socialinę apsaugą asmenims, vykstantiems iš vienos šalies į kitą, ir išvengti tokių situacijų, kurioms esant asmuo galėtų gauti dvigubas socialinio draudimo išmokas arba turėtų mokėti dvigubas socialinio draudimo įmokas. Be to, tokie susitarimai panaikina teisių į socialinio draudimo išmokas apribojimus.

Europos Sąjungoje asmenų, judančių tarp šalių narių, socialinę apsaugą reguliuoja reglamentas 1408/71. Šio reglamento nuostatos yra taikomos ES šalyse, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje.

ES šalys: Belgija, Ispanija, Nyderlandai, Airija, Didžioji Britanija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Švedija ir Danija. Be to, 2004 m. gegužės mėnesį į Europos Sąjungą įstos naujos šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Malta ir Kipras.
Europos ekonominės erdvės šalys yra Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

Be to, Lietuva yra pasirašiusi dvišales socialinio draudimo sutartis su Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina, Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Kiekvienoje šalyje galioja savo taisyklės
Socialinio draudimo lygis ir mokamos išmokos nustatomos pagal nacionalinius konkrečios šalies įstatymus, tačiau susitarimai numato, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu nacionalinė teisė yra taikoma asmenims, kurie juda iš vienos šalies narės į kitą.

Vienas iš pagrindinių susitarimų dėl socialinio draudimo ir ES reglamento principų yra vienodas požiūris į žmones. Jo esmė ta, kad kitos susitarimą pasirašiusios šalies piliečiui yra garantuojamos tokios pačios teisės ir jis privalo laikytis tokių pačių įsipareigojimų, kaip ir pirmosios šalies piliečiai.

Daugelyje šalių socialinio draudimo įstatymuose nustatytas kelerių metų laukimo laikotarpis – tokiu atveju socialinio draudimo išmokos yra mokamos tik jam pasibaigus. Beje, susitarimų dėl socialinio draudimo pagrindu gali būti atsižvelgta į kitoje šalyje susikaupusį draudimo laikotarpį. Tokiu atveju teisė į išmokas taip pat gali būti įgyta darbo laikotarpių, kurie yra trumpesni už laukimo laikotarpį, pagrindu. Tačiau, pavyzdžiui, pensija bus skaičiuojama kiekvienoje šalyje atskirai, atsižvelgiant į toje šalyje turėtą draudimo laikotarpį.
Į susitarimus taip pat įtrauktas vadinamasis eksportavimo principas – t.y. sukauptos išmokos yra be apribojimų mokamos visoms susitarimą dėl socialinio draudimo ar ES reglamentą pasirašiusioms šalims. Priklausanti išmoka negali būti anuliuota, sulaikyta ar sumažinta tik dėl to, kad jos gavėjas išvyksta iš išmokas garantuojančios šalies į kitą šalį.
Susitarimų dėl socialinio draudimo ir ES reglamento tikslas yra taip sutvarkyti reikalus, kad vienam asmeniui vienu metu būtų taikomi tik vienos šalies įstatymai. Todėl asmuo yra apdraudžiamas ir privalo mokėto socialinio draudimo įmokas tik vienoje šalyje vienu metu pagal toje šalyje galiojančią sistemą. Susitarimai dėl socialinio draudimo ir ES reglamentas nustato, kurios šalies įstatymai yra taikomi kiekvienu atveju asmeniui, vykstančiam iš vienos šalies į kitą. Pagrindinis principas – žmogui garantuojamas tos šalies, kurioje jis dirba, socialinis draudimas.

Be susitarimo pensija negarantuojama
Jeigu šalys nėra pasirašiusios susitarimo dėl socialinio draudimo, abiejose šalyse yra taikomi nacionaliniai įstatymai. Tokiu atveju niekas neapsaugo nuo dvigubo apmokestinimo, ir abiejose šalyse galioja visi šių šalių taikomi apribojimai dėl teisių į socialinio draudimo išmokas. Dažniausiai atsitinka taip, kad įmokas reikia mokėti du kartus (bent jau iš dalies), tačiau gaunamos socialinio draudimo išmokos gali būti mažesnės. Be to, išmokų eksportavimas paprastai taip pat būna ribojamas.

Darbuotojams ir verslininkams, judantiems tarp ES šalių, yra taikomi viršvalstybiniai įstatymai.
ES reglamentas 1408/71 atitinka daugiašalį susitarimą dėl socialinio draudimo.Palyginus šį reglamentą su įprastiniais susitarimais dėl socialinio draudimo, jame yra kur kas daugiau detalių nuostatų. ES taisyklės yra virš valstybiniai įstatymai, t.y. viršesni už nacionalinius įstatymus, prieštaraujančius reglamento nuostatoms.

Reglamentas 1408/71 yra taikomas šioms socialinės apsaugos sritims:
a) ligos ir motinystės išmokos;
b) neįgalumo išmokos, įskaitant ir tas, kurios yra numatytos pajamų gavimui palaikyti ar gerinti;
c) senatvės išmokos;
d) našlių išmokos (našlių pensijos);
e) išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų;
f) išmokos mirties atveju;
g) nedarbo išmokos;
h) išmokos šeimai (pašalpos šeimoms).

Šiame reglamente numatytas tik įstatymais pagrįstas socialinis draudimas. Todėl, pavyzdžiui, kolektyvinėmis sutartimis grindžiamos pensijų schemos, kurios yra įprastos Europoje, į reglamento turinį nepatenka.

Reglamentas 1408/71 yra taikomas:
– ES ar Europos ekonominės erdvės piliečiams;
– pabėgėliams ir pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems ES ar Europos ekonominėje erdvėje, kuriems kaip darbuotojams arba besiverčiantiems savo praktika asmenims gali būti taikomi vienos ar kelių šalių narių įstatymai;
– kitų šalių piliečiams ir jų šeimų nariams, jeigu jie teisėtai gyvena vienoje šalyje narėje.

Lietuvoje darbuotojai ir besiverčiantys savo praktika asmenys yra tie asmenys, kuriems galioja valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymai.

Dvišaliai susitarimai dėl socialinio draudimo
Lietuva yra pasirašiusi dvišalius susitarimus dėl socialinio draudimo su Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina, Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Išsamesnė informacija – “Sodros” interneto svetainės skyrelyje “Užsienio pensijos”.

Vykstant dirbti į užsienį
Kuri šalis mokės socialinio draudimo išmokas darbo užsienyje metu, priklauso nuo to, ar ta kita šalis yra ES narė, susitarimą pasirašiusi šalis ar šalis, su kuria Lietuva nėra pasirašiusi susitarimo dėl socialinio draudimo.
Paprastai užsienyje dirbančiam asmeniui yra taikomi toje užsienio šalyje galiojantys socialinio draudimo įstatymai. Tokiu atveju visos socialinio draudimo įmokos yra mokamos tai šaliai, kuri savo ruožtu užtikrina socialinio draudimo išmokas pagal toje šalyje galiojančius įstatymus.
Tačiau ši taisyklė turi keletą išimčių, pavyzdžiui, išsiųsti darbuotojai, kuriems laikinojo darbo užsienyje metu gali likti galioti savos šalies socialinio draudimo įstatymai. Išsiųstasis darbuotojas yra tas, kurį Lietuvoje esantis darbdavys išsiunčia laikinai padirbėti (1–5 metus) į kitą šalį. Kai darbuotojas išvyksta iš šalies, jam yra taikomi Lietuvos socialinio draudimo įstatymai.

Leave a Comment