socialiniai draudimai

11. Asmenys, kurie verčiasi veikla, įsigiję verslo liudijimus, išduotus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigiję verslo liudijimus, išduotus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka šio straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais.

12. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Savanoriškasis draudimas

Kas gali draustis savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu?

1. Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu (toliau vadinama – savanoriškasis pensijų draudimas) draudžiami ne jaunesni kaip 16 metų asmenys tuo laiku, kai jie nėra draudžiami valstybiniu privalomuoju socialiniu pensijų draudimu (toliau vadinama – privalomasis pensijų draudimas), ir asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pirmosios dalies 7-13 punktuose.

2. Savanoriškuoju pensijų draudimu gali draustis:

2.1. asmenys, kurie nedraudžiami privalomuoju pensijų draudimu, – pagrindinei pensijos daliai gauti arba pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti.

2.2. asmenys, kurie draudžiami privalomuoju pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti – papildomai pensijos daliai gauti.

3. Asmenys savanoriškuoju pensijų draudimu draudžiasi individualiai.

Asmenų, apsidraudusių savanoriškuoju pensijų draudimu, teisės

Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, turi teisę gauti pensijas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir kitas šiame įstatyme nurodytas sąlygas, sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais. Šiems asmenims mirus, teisę gauti našlių ir našlaičių pensijas turi jų šeimos nariai

Kaip mokėti VSD įmokas papildomai pensijos daliai

Įmokos

Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo sutartyje (toliau vadinama – draudimo sutartis) nustatytu laiku ir tvarka.

Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti, moka privalomuoju pensijų draudimu draudžiamiems asmenims nustatyto dydžio įmokas pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintus privalomojo pensijų draudimo tarifus, t.y. 50 proc. bazinės pensijos. Įmokų papildomai pensijos daliai gauti tarifas 15 proc. nuo deklaruojamos sumos.

Apdraustasis pats apskaičiuoja ir draudimo sutartyje numatyta tvarka sumoka einamojo ketvirčio įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritoriniam skyriui (skyriuje, paštu ar per banko įstaigas) ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritorinio skyriaus iniciatyva draudimo sutartis nutraukiama, jeigu eilinio ketvirčio įmokos nesumokamos per 3 mėnesius nuo einamojo ketvirčio pabaigos.

Įmokos, laiku nesumokėtos dėl pateisinamų priežasčių, esant teritorinio skyriaus vedėjo raštiškam leidimui, gali būti sumokėtos už praėjusį laiką (šiuo atveju skaičiuojami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyti delspinigiai).

Apdrausto asmens pageidavimu draudimo sutartis gali būti nutraukta, apie tai raštu prieš mėnesį įspėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritorinį skyrių.

Draudimo sutartį nutraukus Savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių 9 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais, sumokėtos įmokos negrąžinamos, o įmokų mokėjimo laikas įskaitomas į atitinkamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą skiriant pensijas.

Jeigu įsidarbinęs asmuo jau buvo sumokėjęs draudimo sutartyje numatytas draudimo įmokas už laikotarpį po įsidarbinimo mėnesio pirmos dienos, už šį laikotarpį sumokėtos įmokos grąžinamos 100 procentų.

Įmokos įskaitomos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas.

Įmokos fiksuojamos apdraustųjų įskaitos duomenų bazėje.

Draudimo sutartis

Draudimo sutartis asmenys sudaro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritoriniu skyriumi.

Draudimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, jeigu joje nenurodytas kitas laikas.

Draudimo sutartis sudaroma ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Draudimo sutartis gali būti sudaryta trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmeniui iki teisės gauti senatvės ar invalidumo pensiją įgijimo dienos liko mažiau kaip 12 mėnesių. Jeigu apdraustasis prieš mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškia ją nutraukiąs, sutarties galiojimo laikas pratęsiamas neapibrėžtam laikui.

Draudimo sutarties formą nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Ginčus dėl savanoriškojo pensijų draudimo sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Apdraustasis turi teisę skųsti šios valdybos sprendimą LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Savanoriškasis socialinis draudimas ligos ir motinystės pašalpoms

Sutarčių sudarymo tvarka

Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms gali draustis nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų amžiaus, kurie:

 nedraudžiami pašalpoms privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu;

 nesukakę senatvės pensijos amžiaus;

 nepripažinti invalidais.

Sutartys dėl savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms sudaromos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi pagal apdraustojo nuolatinę gyvenamąją vietą. Vyrai gali sudaryti sutartis ligos pašalpai gauti, moterys – ligos, motinystės pašalpoms gauti.

Sutartys savanoriškojo draudimo pašalpoms sudaromos vienerių kalendorinių metų laikotarpiui. Kitiems metams sutartis pratęsiama, jeigu:

 apsidraudęs asmuo to pageidauja;

 apsidraudęs asmuo, likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos, nepareiškia noro jos nutraukti.

Savanoriškojo draudimo sutartis pašalpoms netenka galios, kai:

 pasibaigia sutartyje nurodytas draudimo laikas;

 sutartį nutraukia pats apsidraudęs asmuo;

 sutartį savo sprendimu nutraukia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas.

Sutartis „Sodros” skyriaus vedėjo sprendimu nutraukiama, jei:

 apsidraudęs pašalpoms asmuo nesumoka įmokų už du ketvirčius;

 pasikeitė draudimo sąlygos ir apsidraudęs asmuo nesutinka su naujomis sąlygomis;

 asmuo įsidarbina pagal darbo sutartį ir neatnaujina savanoriškojo draudimo sutarties per 12 mėnesių nuo jos sustabdymo;

 apsidraudusiam asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius;

 apsidraudusiajam nustatoma invalidumo grupė.

Nutraukęs sutartį, „Sodros” teritorinis skyrius privalo apie tai raštu informuoti apsidraudusį asmenį.

Pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

Ligos ir motinystės pašalpos skiriamos pagal nedarbingumo pažymėjimus. Nedarbingumo pažymėjimus išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pateikus savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms gauti sutartis.

Ligos ir motinystės pašalpas apsidraudusiems asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, kai:

 laikinasis nedarbingumas prasidėjo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po sutarties įsigaliojimo;

 už šį 6 mėnesių laikotarpį sumokėtos draudimo įmokos;

 liga ar motinystės atostogos prasidėjo sutarties galiojimo laikotarpiu.

Ligos pašalpa apsidraudusiam asmeniui mokama, kai jis:

 suserga;

 gauna traumą.

Motinystės pašalpa mokama:

 kai apsidraudusiai moteriai suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos.

Ligos ir motinystės pašalpos išmokamos, jei dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po:

 ligos pabaigos;

 nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.

Jeigu apsidraudęs asmuo miršta, iki mirties dienos negauta jam priklausiusi pašalpa išmokama jį laidojusiam asmeniui.

Įmokų dydis

Asmuo, sudarydamas sutartį ligos ir motinystės pašalpoms gauti, pats pasirenka kalendorinių metų įmokų dydį. Tačiau įmoka negali būti:

 mažesnė kaip 10 Lt per mėnesį;

 didesnė kaip 200 Lt per mėnesį.

Įmokos mokamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Jos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę einamojo ketvirčio darbo dieną.

Apsidraudęs asmuo įmokas gali mokėti:

 pašte;

 banko įstaigoje;

 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus kasoje.

Įmokos turi būti mokamos už visą kalendorinį mėnesį. Tais pačiais kalendoriniais metais mėnesinių įmokų dydis nekeičiamas.

Už ligos mėnesius įmokos gali būti arba mokamos, arba nemokamos. Jei apsidraudęs asmuo per savo ligos mėnesius įmokų nemokėjo, ligos kalendoriniai mėnesiai neįskaitomi į draudimo pašalpoms laiką.

PAVYZDŽIUI:

Apsidraudusiam asmeniui už liepos mėnesio 1-9 dienas buvo išmokėta ligos pašalpa. Draudimo įmokų už šį mėnesį jis nemokėjo. Tokiu atveju liepos mėnuo neįskaitomas į savanoriškojo draudimo pašalpoms gauti laiką.

Jei apsidraudęs asmuo pageidauja mokėti įmokas ir už ligos mėnesius, šie mėnesiai bus įskaitomi į savanoriškojo draudimo pašalpoms laiką.

PAVYZDŽIUI:

Apsidraudusiam asmeniui už liepos mėnesio 1-9 dienas buvo išmokėta ligos pašalpa, tačiau jis už šį mėnesį sumokėjo ir draudimo įmokas. Taigi liepos mėnuo bus įskaitytas į savanoriškojo draudimo laiką.

Pašalpų mokėjimo trukmė

Pašalpų mokėjimo trukmė susijusi su įmokų mokėjimo trukme. Ilgiau mokėjęs įmokas asmuo turi teisę gauti pašalpą ilgesnį laikotarpį. Minimali įmokų mokėjimo trukmė – 6 mėnesiai, maksimali – 48 mėnesiai. Pašalpa mokama už kalendorines dienas, nurodytas nedarbingumo pažymėjime, tačiau ne ilgiau, negu priklauso pagal draudimo įmokų mokėjimo laiką.

Ligos ir motinystės pašalpų ilgiausios mokėjimo trukmės priklausomybė nuo įmokų mokėjimo trukmės

Įmokų mokėjimo trukmė Ilgiausia pašalpos mokėjimo trukmė

(mėnesiais) (dienomis)

6 10

9 15

12 20

15 25

18 30

21 35

24 40

27 45

30 50

33 55

36 60

39 65

42 70

45 75

48 80

Kiekvieną kartą skiriant pašalpą per draudimo laikotarpį apmokėtų dienų skaičius sumuojamas.

PAVYZDŽIUI:

Asmuo, sudaręs savanoriškojo draudimo ligos pašalpai sutartį vieneriems metams, po 6 kalendorinių draudimo mėnesių susirgo ir sirgo 15 dienų. Jam ligos pašalpa bus išmokėta už 10 kalendorinių ligos dienų. Jei šis asmuo, praėjus 9 draudimo mėnesiams, vėl susirgs, ligos pašalpa bus išmokėta už visą nedarbingumo pažymėjime nurodytą laiką, bet ne daugiau kaip už 5 kalendorines ligos dienas, kadangi susirgus po 9 draudimo laikotarpio mėnesių pašalpa ilgiausiai gali būti mokama už 15 kalendorinių ligos dienų.

Moteriai, sudariusiai savanoriškojo draudimo sutartį ligos, motinystės pašalpai, po 12 draudimo mėnesių suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Jai motinystės pašalpa bus išmokėta už 20 kalendorinių dienų.

Jeigu apsidraudusiam asmeniui ligos metu sukanka senatvės pensijos amžius arba jis pripažįstamas invalidu, pašalpa išmokama už visas pagal įmokų trukmę nustatytas kalendorines ligos dienas.

PAVYZDŽIUI:

Asmuo pagal savanoriškojo draudimo sutartį ligos pašalpai gauti įmokas mokėjo 9 mėnesius. Dešimtąjį sutarties mėnesį sirgo 15 dienų. 12-tą ligos dieną jis sukako senatvės pensijos amžių. Šiuo atveju ligos pašalpa bus išmokėta už visas 15 kalendorinių ligos dienų, o savanoriškojo draudimo sutartis bus nutrauktą nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Asmuo po 12 draudimo mėnesių sirgo ir sirgo 30 dienų. 10-tą ligos dieną jis buvo pripažintas invalidu. Ligos pašalpa šiam asmeniui bus išmokėta už 20 kalendorinių ligos dienų, t.y. už tiek, kiek priklauso mokėti po 12-kos įmokų mokėjimo mėnesių. Savanoriškojo draudimo sutartis bus nutraukta nuo invalidumo grupės nustatymo dienos.

Pašalpų dydis

Išmokamos pašalpos dydis priklauso nuo įmokų dydžio. Įmokų dydį pasirenka pats asmuo, sudarydamas sutartį ligos, motinystės pašalpoms gauti.

Įmokų ir pašalpų dydžių santykis

Įmokų dydis per

mėnesį (Lt) Pašalpa už ligos dieną (Lt)

10 8.6

20 17.1

30 25.7

40 34.3

50 42.9

60 51.4

70 60.0

80 68.6

90 77.1

100 85.7

110 94.3

120 102.9

130 111.4

140 120.0

150 128.6

160 137.1

170 145.7

180 154.3

190 162.9

200 171.4

Keičiantis įmokų dydžiui, proporcingai keičiamas ir pašalpos dydis.

PAVYZDŽIUI:

Asmuo pagal savanoriškojo draudimo ligos pašalpai sutartį 12 mėnesių mokėjo įmokas po 30 Lt per mėnesį. Pratęsdamas sutartį antriems kalendoriniams metams, jis įsipareigojo mokėti kas mėnesį 40 Lt dydžio įmokas. Susirgo praėjus 15-kai draudimo mėnesių ir sirgo 25 dienas. Už 20 kalendorinių ligos dienų pašalpa bus mokama po 25,7 Lt per dieną, už likusias 5 kalendorines ligos dienas – po 34.3 Lt per dieną.

Savanoriškojo draudimo pašalpoms gauti laikotarpiai neįskaitomi į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Sumokėtos įmokų sumos bei išmokėtos pašalpų sumos neįskaitomos į draudžiamąsias pajamas apskaičiuojant socialinio draudimo pensijas ir pašalpas.

Jei apsidraudęs pašalpoms asmuo pateikė klaidingą informaciją arba pažeidė sutarties sąlygas, neteisėtai gautas pašalpas jis privalo grąžinti.

Pensijų reforma – kas tai?

Pensijų reforma – tai labai ilgai svarstytas, dar ilgiau išdiskutuotas ir pagaliau realizuojamas projektas, kurio tikslas – kiekvieno iš mūsų gerovės didinimas. Šiandien Sodros gaunamos įplaukos iš karto yra paskirstomos pagal paskirtį, t.y. Sodra viską, ką gauna, iš karto atiduoda. Nėra jokio kaupimo, jokių pastangų užtikrinti, kad būtent taip ir bus ateityje.

Tačiau taip pat šiandien valstybė siūlo iš dalies Jums patiems pasirūpinti savo pensija. Pensijų reforma – tai būdas sukaupti dalį Jūsų ateities pensijos privačioje pensijų kaupimo bendrovėje. Jūs pasirenkate fondą, taigi pasirenkate ir strategija, kaip Jūsų įmokos bus investuojamos. Kai ateis Jums laikas į pensiją, Jūs gausite pensiją iš 2 šaltinių: Sodros ir Jūsų pačių sukauptos sąskaitos (iš pensinių fondų).

Kiek tai kainuoja?

Dalyvavimas pensijų reformoje nieko papildomai nekainuoja. Kodėl?

Dabar iš Jūsų atlyginimo 34% yra atskaičiuojami Sodrai mokesčių pavidalu. Jei dalyvausite pensijų reformoje, nuo 2004 metų sausio 1 dienos vietoje 34% Sodrai mokėsite tik 31,5%, o likę 2,5% bus pervesti į Jūsų pasirinktą privatų pensinį fondą. Nuo 2005-ųjų į Jūsų fondą jau bus pervedama 3,5%, nuo 2006-ųjų – 4,5%, ir galiausiai nuo 2007 metų sausio 1 dienos į Jūsų fondą bus pervedama 5,5%. Kaip matote, Jūsų “į rankas“ gaunamas atlyginimas nei nesumažės, nei nepadidės – t.y. liks toks pat, nes atskaičiuojami mokesčiai nuo atlyginimo nesikeis visą laiką – jie šiandien sudaro 34%, tie patys 34% liks ir ateity. Tad – dalyvauti pensijų reformoje Jums nieko papildomai nekainuos.

Be abejo reiktų nepamiršti, kad pensijų fondai įmokoms bei sukauptam kapitalui taiko administracinius mokesčius.

Taip pat Jums nieko nekainuoja ir visos konsultacijos, susijusios su pensijų reforma. T.y. jei Jums kas nors neaišku, turite klausimų ar pasiūlymų, kreipkitės – mes Jums suteiksime visapusišką ir nešališką informaciją visais Jus dominančiais klausimais visiškai nemokamai.

Kas gali dalyvauti pensijų reformoje?

Dalyvauti gali visi, mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesulaukę senatvės pensijos amžiaus.

Gali būti, kad dalyvauti reformoje gali neapsimokėti žmonėms, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. Tačiau visas šias situacijas reikėtų aptarti atskirai susitikimo metu. Besąlygiškai dalyvauti reformoje apsimoka tiems asmenims, kurių atlyginimas viršija 4500LT “ant popieriaus”.

Ar lieka socialinės garantijos, dalyvaujant reformoje?

Taip, Jūs gausite visas Jums priklausančias išmokas iš Sodros, kaip kad buvo iki šiol – t.y. motinystės pašalpos, bedarbio pašalpos, ligos išmokos ir panašiai. Žodžiu visos socialinės garantijos liks kaip buvę.

Taip yra todėl, kad nesikeičia Jūsų mokamas mokestis už socialines garantijas (t.y. įvairias pašalpas). Žemiau pateikiama schema, kaip paskirstomas Jūsų mokestis Sodrai (34% nuo atlyginimo) dabar ir ateity, jei dalyvausite pensijų reformoje.

Tad – galite drąsiai dalyvauti pensijų reformoje ir nesibaiminti, kad dėl to nukentės Jūsų socialinė apsauga.

Kiek įmokų bus nukreipiama į pensijų fondus?

Jei pasirinksite dalyvauti pensijų reformoje, dalis Jūsų Sodrai mokamų įmokų bus nukreipiama į Jūsų pasirinktą pensijų fondą. Ši dalis kitais metais sudarys 2,5%, ir kasmet didės, kol pasieks 5,5%:

Metai Iki šiol 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007m. ir vėliau

Įmoka Sodrai 34% 31,5% 30,5% 29,5% 28,5%

Įmoka į pasirinktą pensinį fondą – 2,5% 3,5% 4,5% 5,5%

Kokie įstatymai reglamentuoja pensijų kaupimo ir su juo susijusių teisinius santykius?

Žemiau pateikiamos nuorodos į visus teisės aktus, susijusius su naująja pensijų reforma.

Įstatymai:

 Pensijų sistemos reformos įstatymas;

 Pensijų kaupimo įstatymas;

 Valstybinio socialinio draudimo įstatymas;

 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas;

 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;

 Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas.

Kokia man nauda iš pensijų reformos?

Pensijų reformos privalumai:

 Garantuota ir, tikėtina, gerokai didesnė pensija, sulaukus pensinio amžiaus. Kadangi dabar visos Sodros įplaukos yra iš karto paskirstomos išmokoms, pensijų reformoje dalyvaujantieji turi galimybę dalį savo pensinių lėšų sukaupti privačiuose fonduose, taip pat šias lėšas kas metai auginti investuojant į vyriausybės vertybinius popierius, įvairias akcijas, obligacijas ir panašiai. Ir visa tai nereikalauja iš Jūsų jokių papildomų įmokų bei nemažina “į rankas” gaunamo atlyginimo.

 Pensijų fonduose kaupiamų lėšų dydis tiesiogiai priklauso nuo Jūsų oficialiai gaunamų pajamų. Taip pat – skirtingai, nei Sodroje – dalyvaujant reformoje nėra nustatyta didžiausios pensijos riba.

 Jūsų kaupiamos lėšos pensijų fonduose yra Jūsų nuosavybė. Ir – tai yra paveldima nuosavybė. Žodžiu viskas, ką Jūs sukaupsite, yra Jūsų ir tik Jūsų.

 Visi dalyvaujantys reformoje ir toliau galės gauti visas socialinio draudimo garantijas – motinystės pašalpas, ligos pašalpas, nedarbingumo pašalpas ir t.t.

 Jei Jūsų sukauptų lėšų bus nedaug, atėjus pensiniam amžiui Jūs visus pinigus galėsite pasiimti iš karto.

Kaip apskaičiuoti mano būsimą pensiją, jei dalyvausiu pensijų reformoje?

Apsilankykite Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos interneto svetainėje – joje rasite pensijų skaičiuoklę, kurią privalo naudoti visos pensijų kaupimą vykdančios bendrovės. Tai yra vienintelė oficiali galiojanti skaičiuoklė.

Adresas internete http://www.socmin.lt/upload/200308/encrypt/psk.htm

Integracija į ES

Socialinis draudimas dirbant užsienyje

Socialinį draudimą darbo užsienyje metu reguliuoja šalių susitarimai.

Susitarimas dėl socialinio draudimo yra šalių susitarimas, nustatantis tarp tų šalių judančių asmenų teises į socialinę apsaugą ir susitarimą pasirašančių šalių atsakomybę dėl socialinio draudimo išmokų. Susitarimo tikslas yra užtikrinti nuolatinę socialinę apsaugą asmenims, vykstantiems iš vienos šalies į kitą, ir išvengti tokių situacijų, kurioms esant asmuo galėtų gauti dvigubas socialinio draudimo išmokas arba turėtų mokėti dvigubas socialinio draudimo įmokas. Be to, tokie susitarimai panaikina teisių į socialinio draudimo išmokas apribojimus.

Europos Sąjungoje asmenų, judančių tarp šalių narių, socialinę apsaugą reguliuoja reglamentas 1408/71. Šio reglamento nuostatos yra taikomos ES šalyse, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje.

ES šalys: Belgija, Ispanija, Nyderlandai, Airija, Didžioji Britanija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Švedija ir Danija. Be to, 2004 m. gegužės mėnesį į Europos Sąjungą įstos naujos šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Malta ir Kipras.

Europos ekonominės erdvės šalys yra Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

Be to, Lietuva yra pasirašiusi dvišales socialinio draudimo sutartis su Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina, Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Kiekvienoje šalyje galioja savo taisyklės

Socialinio draudimo lygis ir mokamos išmokos nustatomos pagal nacionalinius konkrečios šalies įstatymus, tačiau susitarimai numato, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu nacionalinė teisė yra taikoma asmenims, kurie juda iš vienos šalies narės į kitą.

Vienas iš pagrindinių susitarimų dėl socialinio draudimo ir ES reglamento principų yra vienodas požiūris į žmones. Jo esmė ta, kad kitos susitarimą pasirašiusios šalies piliečiui yra garantuojamos tokios pačios teisės ir jis privalo laikytis tokių pačių įsipareigojimų, kaip ir pirmosios šalies piliečiai.

Daugelyje šalių socialinio draudimo įstatymuose nustatytas kelerių metų laukimo laikotarpis – tokiu atveju socialinio draudimo išmokos yra mokamos tik jam pasibaigus. Beje, susitarimų dėl socialinio draudimo pagrindu gali būti atsižvelgta į kitoje šalyje susikaupusį draudimo laikotarpį. Tokiu atveju teisė į išmokas taip pat gali būti įgyta darbo laikotarpių, kurie yra trumpesni už laukimo laikotarpį, pagrindu. Tačiau, pavyzdžiui, pensija bus skaičiuojama kiekvienoje šalyje atskirai, atsižvelgiant į toje šalyje turėtą draudimo laikotarpį.

Į susitarimus taip pat įtrauktas vadinamasis eksportavimo principas – t.y. sukauptos išmokos yra be apribojimų mokamos visoms susitarimą dėl socialinio draudimo ar ES reglamentą pasirašiusioms šalims. Priklausanti išmoka negali būti anuliuota, sulaikyta ar sumažinta tik dėl to, kad jos gavėjas išvyksta iš išmokas garantuojančios šalies į kitą šalį.

Susitarimų dėl socialinio draudimo ir ES reglamento tikslas yra taip sutvarkyti reikalus, kad vienam asmeniui vienu metu būtų taikomi tik vienos šalies įstatymai. Todėl asmuo yra apdraudžiamas ir privalo mokėto socialinio draudimo įmokas tik vienoje šalyje vienu metu pagal toje šalyje galiojančią sistemą. Susitarimai dėl socialinio draudimo ir ES reglamentas nustato, kurios šalies įstatymai yra taikomi kiekvienu atveju asmeniui, vykstančiam iš vienos šalies į kitą. Pagrindinis principas – žmogui garantuojamas tos šalies, kurioje jis dirba, socialinis draudimas.

Be susitarimo pensija negarantuojama

Jeigu šalys nėra pasirašiusios susitarimo dėl socialinio draudimo, abiejose šalyse yra taikomi nacionaliniai įstatymai. Tokiu atveju niekas neapsaugo nuo dvigubo apmokestinimo, ir abiejose šalyse galioja visi šių šalių taikomi apribojimai dėl teisių į socialinio draudimo išmokas. Dažniausiai atsitinka taip, kad įmokas reikia mokėti du kartus (bent jau iš dalies), tačiau gaunamos socialinio draudimo išmokos gali būti mažesnės. Be to, išmokų eksportavimas paprastai taip pat būna ribojamas.

Darbuotojams ir verslininkams, judantiems tarp ES šalių, yra taikomi viršvalstybiniai įstatymai.

ES reglamentas 1408/71 atitinka daugiašalį susitarimą dėl socialinio draudimo.Palyginus šį reglamentą su įprastiniais susitarimais dėl socialinio draudimo, jame yra kur kas daugiau detalių nuostatų. ES taisyklės yra virš valstybiniai įstatymai, t.y. viršesni už nacionalinius įstatymus, prieštaraujančius reglamento nuostatoms.

Reglamentas 1408/71 yra taikomas šioms socialinės apsaugos sritims:

a) ligos ir motinystės išmokos;

b) neįgalumo išmokos, įskaitant ir tas, kurios yra numatytos pajamų gavimui palaikyti ar gerinti;

c) senatvės išmokos;

d) našlių išmokos (našlių pensijos);

e) išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų;

f) išmokos mirties atveju;

g) nedarbo išmokos;

h) išmokos šeimai (pašalpos šeimoms).

Šiame reglamente numatytas tik įstatymais pagrįstas socialinis draudimas. Todėl, pavyzdžiui, kolektyvinėmis sutartimis grindžiamos pensijų schemos, kurios yra įprastos Europoje, į reglamento turinį nepatenka.

Reglamentas 1408/71 yra taikomas:

– ES ar Europos ekonominės erdvės piliečiams;

– pabėgėliams ir pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems ES ar Europos ekonominėje erdvėje, kuriems kaip darbuotojams arba besiverčiantiems savo praktika asmenims gali būti taikomi vienos ar kelių šalių narių įstatymai;

– kitų šalių piliečiams ir jų šeimų nariams, jeigu jie teisėtai gyvena vienoje šalyje narėje.

Lietuvoje darbuotojai ir besiverčiantys savo praktika asmenys yra tie asmenys, kuriems galioja valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymai.

Dvišaliai susitarimai dėl socialinio draudimo

Lietuva yra pasirašiusi dvišalius susitarimus dėl socialinio draudimo su Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina, Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Išsamesnė informacija – „Sodros” interneto svetainės skyrelyje „Užsienio pensijos”.

Vykstant dirbti į užsienį

Kuri šalis mokės socialinio draudimo išmokas darbo užsienyje metu, priklauso nuo to, ar ta kita šalis yra ES narė, susitarimą pasirašiusi šalis ar šalis, su kuria Lietuva nėra pasirašiusi susitarimo dėl socialinio draudimo.

Paprastai užsienyje dirbančiam asmeniui yra taikomi toje užsienio šalyje galiojantys socialinio draudimo įstatymai. Tokiu atveju visos socialinio draudimo įmokos yra mokamos tai šaliai, kuri savo ruožtu užtikrina socialinio draudimo išmokas pagal toje šalyje galiojančius įstatymus.

Tačiau ši taisyklė turi keletą išimčių, pavyzdžiui, išsiųsti darbuotojai, kuriems laikinojo darbo užsienyje metu gali likti galioti savos šalies socialinio draudimo įstatymai. Išsiųstasis darbuotojas yra tas, kurį Lietuvoje esantis darbdavys išsiunčia laikinai padirbėti (1–5 metus) į kitą šalį. Kai darbuotojas išvyksta iš šalies, jam yra taikomi Lietuvos socialinio draudimo įstatymai.