SMULKAUS VERSLO VAIDMUO EKONOMIKOJE

”SMULKAUS VERSLO VAIDMUO EKONOMIKOJE”VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOSSTATYBOS FAKULTETOSOCIALINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

D15 gr. Marina Basiul

EKONOMIKOS TEORIJOS DARBAS”SMULKAUS VERSLO VAIDMUO EKONOMIKOJE”

Dėstytoja: A. Limanovskaja

Vilnius, 2005TIKSLAI

Paskutiniais dešimtmečiais visą pasaulį užvaldė “kas maža-tai puiku” filosofija. Ar tikrai smulkus verslas yra dinamiškesnis, lankstesnis, efektyvesnis ir žmogiškesnis? Ar mes galime sakyti kad smulkus verslas traktuojamas kaip naujų darbo vietų, naujovių diegimo ir ekonomikos augimo šaltinis. Ar tikrai taip? Savo darbe aš panagrinėsiu smulkųjį verslą ir pabandysiu atsakyti į šitą klausimą

ĮVADAS

Smulkieji verslai kiekvieno krašto ekonominei gerovei yra labai svarbūs. Daugelio nuostabai, kapitalistinius kaštus praturtino ne didžiosios įmonės, bet smulkieji verslininkai. Smulkieji verslai yra artimesni žmogiškajai prigimčiai, ir jie išliks ilgiau už daugelį tarptautinių “dinozauru”, kurie neretai atrodo lyg būtų tyčia sukurti tik biurokratų dauginimuisi. Smulkieji verslai yra dažniausiai pelningesni, lengviau valdomi, labiau atitinka vietinius interesus bei rinkos sąlygas. Jau vien dėl to jie turėtų užimti svarbiausią vietą kiekvienos besivystančios šalies gerovės kėlimo programoje. Besivystančioms šalims, be abejonės, reikia užsienio kapitalo, todėl jos neišvengiamai turės įsileisti (neretai net kviestis) ir svetimas įmones. Tačiau visapusiškai ekonomikos plėtrai labai svarbu turėti ir savo gamybą, vadovaujamą savo piliečių. Smulkieji verslai tam kaip tik ir pasitarnauja, teikdami kraštui finansinių išteklių, gausindami verslą išmanančių žmonių. Todėl pertvarkant ekonomiką didžiausią dėmesį reikėtų skirti smulkiesiems verslams

Smulkaus verslo reikšmė ekonomikos plėtrai

Per paskutiniuosius XX a. dešimtmečius smulkusis verslas tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo labai reikšmingi. Išsivysčiusių Vakarų valstybių ekonomikoje smulkus verslas buvo ta pagrindinė jėga, kuri lėmė sparčią ekonomikos plėtrą. Smulkaus verslo sektoriuje (pvz. Vokietijoje) sukuriama apie 80% BVP ir net 98% įmonių priklauso šiai grupei, o jose dirba per 80% visų dirbančių. Šio laikotarpio svarbiausia ekonomikos plėtros tendencija – smulkus verslas šalyse, pasiekusiose aukštesnį gerovės lygį, turi žymiai didesnę įtaką šalies ekonomikai. Smulkaus verslo gausa – tai augančios ir dinamiškos ekonomikos požymis.

Smulkusis verslas yra vienas iš aštriausių gyvybingos rinkos ekonomikos “kampų“, nes ši veiklos forma sukuria palankesnes sąlygas verslininkystei ir verslo kūrybai. Be smulkiojo verslo įmonių rinkos ekonomika negali nei funkcionuoti, nei tobulėti. Anksčiau mažos įmonės buvo tik daugelio žmonių noro įkurti savo verslą rezultatas, o pastaruoju metu tokių įmonių kūrimą inicijuoja ir skatina tiek pati valstybė, tiek stambios kompanijos, kurios patiki smilkaus verslo įmonėms įvairių produktų gamybos organizavimą ir užtikrina aktyvų jų dalyvavimą rinkos procesuose. Didelės dalies smulkių įmonių veikla yra susijusi su stambiomis kompanijomis rangos, subrangos sutartimis, franšizės kontraktais. Dažnai stambiosios įmonės tampa smulkiųjų klientėmis, o šios – stambiųjų tiekėjomis. Ekonominiu požiūrių yra naudinga, kai smulkios įmonės ir stambios kompanijos papildo vienos kitas. Be to, smulkusis verslas padeda augti komercinei kultūrai. Išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse su vis dažniau verslas suprantamas kaip karjera ir gyvenimo įprasminimas bei galimybė realizuoti savo kūrybinius sumanymus, o mokymas ir švietimas verslo klausimais tampa didele visuomenės veiklos dalimi.

Priežastys, lėmusios sparčią smulkiojo verslo plėtrą:

XX a. 8 – jame dešimtmetyje dėl ekonomikos nuosmukio ir sparčios technikos pažangos daug žmonių Vakaru valstybėse neteko darbo ir tai paskatino juos užsiimti verslu, o vyriausybės ieškoti būdų juos remti, nes smulkaus verslo sektoriuje lengviausiai sukuriamos naujos darbo vietos. Smulkus verslas šalies ekonomikoje atlieka daug funkcijų, kurias vykdyti stambioms firmoms yra neefektyvu ir netikslinga, nes mažos įmonės yra daug lankstesnės ir greičiau prisitaiko prie technologinių ir ekonominių aplinkos pokyčių. Smulkus verslas ne tik papildo stambiąją pramonę, bet ir sudaro galimybę jai dirbti lanksčiau, efektyviau ir pigiau. Dideli pramonės mastai sukėlė greitą bendrųjų visuomeninių ir gamybos išlaidų augimą. Smulkiajame versle darbo vieta kainuoja pigiau.

Prielaidas spartesnei smulkaus verslui plėtrai suteikia didėjanti privačios nuosavybės dalis. Per paskutiniuosius dešimtmečius labai pasikeitė žmogaus vaidmuo ekonomikoje. Ūkyje nuolat mažėja poreikis nekvalifikuoto, šabloninio darbo, daugiau žmonių siekia savarankiškos veiklos. Vystantis ekonomikai, didėja specifinių prekių, kurios yra pritaikytos prie individualių vartotojų poreikių, paklausa, o didelėse masinės gamybos įmonėse pagamintų standartinių prekių – mažėja. XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Vakarų šalių ekonomika pradėjo nauja raidos etapą, kurio pagrindinis bruožas – kokybinis augimas, besiremiantis glaudžiu stambiojo ir smulkiojo bendradarbiavimo. Jam būdingi tokie požymiai: gerinti visuomenės gyvenimo kokybę; spartinti mokslinių išradimų ir technologijų diegimą; vykdyti naują socialinę ekonominę politiką, kuri susijusi su informacinio sektoriaus bei žmogaus kūrybinių galių naudojimu. Naujos technologijos sudarė sąlygas efektyviai dirbti nedidelėmis įmonėmis.

Smulkiojo verslo įtaka ekonomikai nuolat augo. Informacinių technologijų plėtra ir vykstantys globalizacijos procesai kelia kokybiškai naujus reikalavimus verslui. Konkurencinėje aplinkoje galės išsilaikyti tik tos įmonės bei ekonomikos šakos, kurios bus pasiruošusios nuolat keistis ir tobulėti, sugebės perimti ir išplėtoti tarptautinę verslo ir valdymo patirtį, adaptuoti modernias technologijas ir pritraukti kapitalą. Valstybės užduotis – užtikrinti maksimaliai palankias sąlygas technologijų plėtrai ir tarptautiniam kapitalui pritraukti.

Smulkaus verslo privalumai ir trūkumai

Kiekviena veikla turi tiek teigiamų, tiek neigiamų bruožų, galinčių padėti ar pakenkti verslo plėtrai. Ekonominiu pažiūriu, smulkaus verslo įmonės taip pat turi nemažai privalumų, užtikrinančių nuolatinį mažų įmonių augimą bei populiarėjimą:

Naujų darbo vietų kūrimas. Kiekviena naujai įsikūrusi įmone sukuria bent po kelias darbo vietas, todėl nesunku suprasti,jog bendra smulkaus verslo augimo tendencija parodo ir naujų darbo vietų kūrimą. Užimtumo didėjimas – vienas svarbiausių smulkaus verslo privalumų.

Komercinis lankstumas. Mažos įmones daug greičiau sugeba adaptuotis prie sparčiai kintančių rinkos aplinkybių nei stambios korporacijos. Jos palengvina ekonominių ištekliu perkėlimą iš žlungančių i besiplėtojančius sektorius, tad šias įmones galima vadinti atsinaujinimo mechanizmu. Mažųjų įmonių persiorientavimas diegiant naujus produktus ar paslaugas yra daug paprastesnis bei nereikalaujantis milžiniškų investicijų kaip stambiose įmonėse. Be to, personalo apmokymas nesudarytų problemų nei laiko, nei papildomų investicijų atžvilgiu.

Stambaus verslo priklausomybė. Pažengusių šalių ekonomika labai priklauso nuo smulkaus verslo, nes mažos įmones realizuoja stambiu įmonių produkcija, teikia stambioms įmonėms daugybę paslaugų, aprūpina jas būtinomis prekėmis ir žaliavomis. Taip yra todėl,kad stambus tiekėjai negali savo produkcijos teikti žemesnėmis kainomis. Tai ypač budinga prekėms, tiekiamoms mažas kiekiais, kurioms būtinas glaudus ryšys su vartotoju ar kurios gaminamos pagal individualius užsakymus. Taigi galima teigti. Kad smulkios ir stambios įmones vienos kitas papildo.

Finansiniai aspektai. Smulkios įmonės vidutiniškai gauna didesni pelną, t.y. kiekvienas i smulkųjį verslą investuotas doleris uždirba daugiau nei investuotas i stambųjį verslą, nes kapitalo apyvarta yra spartesnė.

Dar galima paminėti ir tai, kad smulkus verslas pasižymi veiklos organizavimo formų unikalumu, netradicinėmis prekių pateikimo formomis, sudarant nedidelius, bet perspektyvius projektus, taupiai naudojant lėšas pradiniuose jų diegimo etapuose. Smulkus verslas didina negausių vietos gamtos ištekliu panaudojimo galimybes, nes sugeba juos perdirbti ir panaudoti. Visa tai rodo, kad mažos įmonės pasižymi veiklos įvairove, siekia patenkinti visų prekių ar paslaugų vartotojų poreikius, daryti įtaką šalies ekonomikai. Nepaisant visu smulkaus verslo privalumu, būtina atkreipti dėmesį ir į trukumus:  dėl nedidelių apimčių mažose įmonėse didėja gamybos kastai; trūksta lėšų moksliniams, inžineriniams tyrimams ir naujoms technologijoms;

 nėra pinigų reklamai, ribotos galimybės gauti ir apriboti informaciją apie rinką; dėl padidintos veiklos rizikos sumažėja galimybė pigiai gauti kreditų; vadovavimo kompetencijos trūkumas; per didelės steigėjų ambicijos ir didelis asmeninis vartojimas, išsimokslinimo ir techninės kompetencijos bei marketingo žinių trūkumas. XX a.

Valstybės parama smulkiajam verslui

ES valstybių vyriausybės skiria daug dėmesio smulkiajam verslui, nes šis verslas pritraukia pačius kūrybiškiausius žmones ir sudaro sąlygas jų veiklai, tačiau jam steigti nepakankama vien tik noro, bet yra būtinos ir tam tikros konkrečios sąlygos:o valstybės parama;o profesinis pasirengimas;o patirtis marketingo srityje;o pradinis kapitalas.

Vakarų šalių vyriausybės, skatindamos ekonominius procesus ūkyje, įvairiais būdais remia smulkųjį ir vidutinį verslą. Verslo rėmimo būdai:• mažoms įmonėms mažinami mokesčių tarifai, sudaromos sąlygos gauti lengvatinius kreditus;• teikiamos dotacijos toms verslo rūšims, kurios yra nuostolingos, bet vyriausybė suinteresuota jų išlikimu;• valstybiniai užsakymai smulkiajam verslui, nes tai yra garantuotas verslo pajamų šaltinis;• valstybė teikia garantijas bankams už smulkiajam verslui teikiamus kreditus;• steigiamos konsultavimo firmos, teikiančios konsultacijas, informaciją ir kt. Kuriami verslo konsultaciniai centrai, verslo inkubatoriai.

IŠVADOS

Smulkus verslas yra šiandieninės ekonomikos varomoji jėga ir socialinio valstybės stabilumo garantas. Šio verslo reikšmės didėjimas tapo akivaizdžiu viso civilizuoto pasaulio esminiu bruožu. Smulkaus verslo indėlis į užimtumo didinimą, naujų darbo vietų kūrimą, naujos technikos ir technologijos panaudojimą, visiškai naujų veiklos sričių atsiradimą ir plėtojimą yra be galo didelis. Pasaulyje ši sritis išskirta ir jos svarba įvardyta 5 – 6 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Pvz., Japonijoje 1948 m. buvo įkurta smulkaus verslo agentūra, o 1963 m. buvo priimtas smulkaus verslo “bazinis įstatymas“, įvardijantis šią sferą kaip prioritetinę ir nurodantis valstybės vaidmenį ją stiprinant.

Taigi smulkus verslas – vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių. Smulkus verslas padidina stambios gamybos lankstumą ir prisitaikomumą pasikeitus rinkos sąlygoms, atsiradus naujiems reikalavimams, kuriuos iššaukia mokslinė techninė pažanga. Jis padeda vystyti specializaciją, stambias korporacijas atpalaiduoja nuo smulkios serijinės produkcijos gamybos, užsiima naujovių paieškomis, kūrimu ir įvairinimu, drąsiau rizikuoja, greičiau sureaguoja į besikečiančius rinkos poreikius, geriau tenkina išsibarsčiusį, diferencijuotą poreikį asmeninio vartojimo produktams. Smulkus verslas labiau prisitaikęs unikalių gaminių gamybai, greičiau ir pigiau techniškai atsinaujina, reikalauja mažiau kapitalinių įdėjimų, kurie greičiau atsiperka.

Literatūra

1. Erikas Taisonas, Džimas Šelis Smulkusis verslas žaliems.2. Liongina Juozaitienė, Jurga Staponkienė Verslo ir vadybos įvadas.3. Vacys Žižys Smulkaus verslo pradmė.4. Vytautas Sūdžius Verslo administravimas ir valdymas. 5. www.google.lt