Rinkos ribotumas

RINKOS RIBOTUMAS
Kaip jau žinome, rinka susieja gamybą su vartojimu, technologines galimybes- su vartotojų skoniu ir paslaugų įvairovė.Rinkos mechanizmas informuoja apie gamybos veiksnių ir įvairiausių gėrybių kainas, taip pat skatina gamintoją ieškoti efektyviausių ir pelningiausių gamybos variantų, atsižvelgti į vartotojo poreikius, nors ir gam. ir vart. elgsena rinkoje remiasi asmeniniais interesais. Realiame gyvenime rinkų, kuriose nebūtų monopolijų ,vyriausybės įtakos, nenumatytų tobulinimų ar sutrikimų.Jei ir būtų ekonomikoje tobula konkurencija, kiltų problemų dėl rinkos ribotumo.
KONKURENCINĖS RINKOS PROBLEMOS
Ekonomikoje skiriamos 2 pagr. problemų grupės:
1.Pajamų pasiskirstymo netobulumas
2.Rinkos ribotumas
Rinkos meechanizmo ribotumas
Rinkos ribotumas išryškėja tada, kai laisva konkurencinė rinka, nereguliuojama vyriausybės, nepasiekia pusiausvyros, užtikrinančios efektyvų ribotų gamybos išteklių paskirstymą.Pagr. rinkos ribotumo priežastis yra ta, kad kai kuriais atvejais kainos, kurios rinkos dalyvius informuoja apie situaciją rinkoje, neatspindi visuomeninių RK, ir visuomeninės ribinės naudos.
Rinkos ribotumo šaltiniai:
1.Netobulas išteklių paskirstymas tarp dabarties ir ateities.
Kadangi visas pasaulis keičiasi: atsiranda naujų paslaugų, prekių gam. išteklių, kurie nebuvo įtraukti į jų pasiskirstymo procesą.taigi, konkurencinė rinka negali numatyti ir apskaityti būsimų RK ir palyginti jų su būsima ribine naauda.Rinka negali paskirstyti išteklių tarp dabarties ir ateities, kainomis signalizuodama vartotojui, kiek jis turi išleisti pinigų dabar, o kiek sutaupyti ateities poreikiams.
2.Išorės efektai.
Tai aplinkos teršimas, triukšmas, transporto kamščiai.Rinka nepajėgi įvertinti ribinės naudos ar ribinės žalos, susijusių su išorės efektais, todėl gė

ėrybės kainoje jie neatspindi, o tai reiškia, kad rinkos mechanizmas negali užkirsti kelio neig. Gamybos ar vart. pasekmėms.pvz.paralono fabrikas teršia orą, bet savo pagamintą produkciją parduos tik tokiomis kainomis, kurias lems jo RK, bet neatsižvelgia į žalą padarytą gamtai.
3.Netobula konkurencija
Firma gamina tiek produkcijos, kad paskutinio prekės vnt ribinės išlaidos sutaptų su ribinėmis pajamomis, kurios netobuloje konkurencijoje yra mažesnės už paskutinio parduoto vnt kainą.

Savarankiškas gam. ir vart. sąveika sprendžiant ką, kaip ir kam gaminti, daugelio ekonomistų laikoma geriausia šių amžinų klausimų sprendimo forma šiuolaikinėje visuomenėje.Viena iš pagrindinių tobulos tarpusavio konkurencijos sąlygų yra visiškas gam. ir vart. informuotumas prekių kokybės, pelno, poreikių klausimais.Ekonomikos subjektai nuolat veikia informacijos ribotumo sąlygomis, o žinių stoka neišvengiamai sąlygoja klaidas. Ekonomikoje skiriamos 2 pagr. problemų grupės:
1.Pajamų pasiskirstymo netobulumas
2.Rinkos ribotumas
Rinkos meechanizmo ribotumas
Rinkos ribotumas išryškėja tada, kai laisva konkurencinė rinka, nereguliuojama vyriausybės, nepasiekia pusiausvyros, užtikrinančios efektyvų ribotų gamybos išteklių paskirstymą.Pagr. rinkos ribotumo priežastis yra ta, kad kai kuriais atvejais kainos, kurios rinkos dalyvius informuoja apie situaciją rinkoje, neatspindi visuomeninių RK, ir visuomeninės ribinės naudos.
Rinkos ribotumo šaltiniai:
1.Informacijos asimetrija.Tobulos tarpusavio konkurencijos mechanizmas veikia efektyviai, kai tiek gam. , tiek vart. gerai informuotas apie prekių savybes.Jei gamintojo informuotumas daug didesnis negu vartotojo informuotumas arba atvirkščiai, informacija yra asimetriška.Daugeliui paprastų vartojimo prekių nurodyta tobulos konkurencijos sąlyga pa

atenkinama (pvz. , dažnas vartotojas žino kokį drabužį jis norėtų ar jam reikėtų įsigyti, o tai kad jam nėra žinoma dalis siuvimo paslapčių, menkai veikia poreikių tenkinimo lygį.Yra aišku. Kad valstybė sunkiai gali patarti renkantis vartotojui drabužį, todėl negali prisidėti prie vartotojo naudingumo maksimizavimo.Išvada: valstybė nėra vienintelis šios problemos sprendimo objektas, vartotojų asociacijos, labdaros fondai.
2.Visuomeninės prekės.Rinkos reguliavimas veikia efektyviai jei tas, kuris įsigyja prekę, yra vienintelis rinkos subjektas, besinaudojantis įsigytu produktu.pvz, jei vartotojas nusiperka elektrinį virdulį, tai aplinkiniams gyventojams jis jokios naudos neneša, tačiau jei gyventojas pasodins daug medžių, jie sugers daug daugiau teršalų, nauda bus pastebima ir jaučiama aplinkiniams.taigi vieno savininko poreikiams tenkinti naudojamos gėrybės, kuriomis gali naudotis ir kiti ūkio subjektai, yra vad. Visuomeninėmis gėrybėmis.
3.Gyvenimo lygio diferenciacija.Darbas, žemė ir kapitalas yra vieninteliai pajamų šaltiniai rinkos ekonomikoje.Šiuolaikinės visuomenės moralė reikalauja ne tik, kad nebūtų valstybėje mirštančių badu, bet, kad visi gyventojai gautų med. Pagalbą, išsilavinimą ir t.t.Norint, kad išvardytos gėrybes tektų nedirbantiems reikia valstybei apriboti dirbančiųjų bei turinčiųjų nuosavybę kiekį, atsižvelgiant į prekių mainų sferos dėsnių reikalavimus.
4.Monopolija.Monopolijos susidarymas yra vienas iš svarbiausių rinkos mechanizmo ribotumo pavyzdžių.Rinkos mechanizmas savaime gimdo monopoliją, kuri savo ruoštu mažina visuomenės gamybos efektyvumą.Esant nat. Monopolijai, stambi įmonė įgauna rinkos galią todėl, kad tam tikrose veiklos srityse masto ek
konomijos dėka vienos įmonės kaštai daug mažesni nei kelių konkuruojančių.

Natūralios monopolijos veikla yra reguliuojama,nes norima išvengti neig. pasekmių vartotojams ir būtų gaunama visuomeninė nauda.Jei natūrali monopolija nebūtų reguliuojama, tai ji gamintų Qm kiekį ir parduotų už Pm, tada gautų pelną ekon. Plotas abcPm.Jei vyriausybė reguliuotų nat. Monopolijas, tai joms gali nustatyti kainąPc arba P1.Kaina Pc atitinka RK ir paklausos kreivės susikirtimo tašką f.Ji padengtų RK ir būtų mažesnė už VBK.Tada vyriausybė būtų priversta tiekti subsidijas, kurios lygios PcP1ef plotui, priešingu atveju būtų priversta pasitraukti iš šakos.Tačiau subsidijų tiekimas reikalautų didinti biudžeto paj ir mokesčių normas.tai mažintų verslo aktyvumo.Būtų geriausia nustatyti kainą P1, kuri lygi taškeATCg, dėl to sumažėtų prekių apimtis nuo NUO Qc IKI Q1.Kiana p1 padengia vbk ir užtikrina normalųjį pelną.
Natūralios monopolijos max pelno gam. apimt. Yra Qm ir kaina Pm.kadangi atc ir mc mazeja, didinant gam. apimti, tai vyriausybė gali nustatyti mazesnes kainas.
Jei vyriausybė nustatytų kainą pagal RK tai gamintojas gamintų QC kiekį ir parduotų Pc kaina..Šiou atveju monopolija nepadengtų atc ir vyriausybė būyų priversta teikti subsidijas.

Leave a Comment