Rinkos ekonominė sistema

Turinys
Pusl
Įvadas..............................2
1. Rinka ir ekonominė sistema...........................3
2. Verslo planavimo būtinybė ir esmė.......................6
3. Veiksniai skatinantys pradėti verslą........................8
Išvados..............................9
Literatūra..............................10Įvadas
Su kokiais klausimais susiduria pradedantis verslininkas? Pirmiausia, jis turi nuspręsti, ką ir kaip gaminti, kokias paslaugas teikti. Tai labai sunkus uždavinys, ir padarius klaidingą sprendimą verslas beveik visada iš anksto pasmerktas žlugti.
Po to, kai verslininkas priima sprendimą, ką gaminti, jo laukia kita ne mažiau svarbi problema – kaip gaminti ir kokiu būdu realizuoti prekę ar paslaugą. Kitaip tariant, tenka nuspręsti, kaip organizuoti verslą, kad gauti geriausius rezultatus?
Neabejotina, kad padarius klaidą, veerslui tai gali brangiai kainuoti. Todėl bet kuris pradedantis verslininkas turi būti gerai susipažinęs su rinka bei šalies ir pasaulio ekonomika, planavimo būtinybe versle bei veiksniais, kurie skatina pradėti verslą. Taigi šiuos pastaruosius dalykus ir panagrinėsime šiame darbe.1. Rinka ir ekonominė sistema
Rinkos ekonominė sistema remiasi šiais pagrindiniais principais:

Privati nuosavybė;

Verslo ir pasirinkimo laisvė;

Asmeninis interesas kaip svarbiausias elgsenos motyvas;

Tobula konkurencija;

Kainų sistema;

Ribotas valstybės vaidmuo.
Nuosavybės teisė – tai privilegija valdyti ir naudoti deficitinius išteklius. Privati nuosavybė reiškia, kad ištekliai priklauso privatiems asmenims, o ne vyriausybei. Prrivati nuosavybė įgalina asmenis ar įmones savo nuožiūra įsigyti, kontroliuoti naudoti ir parduoti išteklius. Privačios nuosavybės institutą palaiko palikimo teisė. Žinoma egzistuoja įvairūs juridiniai privačios nuosavybės teisės apribojimai.
Verslo laisvė reiškia, kad privačios įmonės gali įsigyti ekonominius išteklius, organizuoti gamybą savo nu

uožiūra, savo nuožiūra gali parduoti prekes ir paslaugas. Jokie dirbtiniai apribojimai kliūtys netrukdo gamintojams savo nuožiūra įeiti į norimą šaką ar išeiti iš jos. Pasirinkimo laisvė reiškia, kad materialinių išteklių savininkai, piniginio kapitalo savininkai gali savo nuožiūra naudoti turimus išteklius. Darbuotojai gali dirbti bet kokį darbą, kurį jie sugeba atlikti. Vartotojai už turimas pinigines pajamas gali rinktis norimas prekes ir paslaugas.
Reikia pasakyti, kad vartotojų pasirinkimo laisvė pati plačiausia. Materialinių ir darbo išteklių savininkų pasirinkimo laisvė galiausiai apsprendžiama vartotojų pasirinkimu. Vartotojų sprendžia, ką ekonomika turi gaminti.
Asmeninio intereso vaidmuo. Kapitalizmas, rinkos ekonomika – tai individualistinė sistema. Pagrindinė varomoji jėga – asmeninis interesas.kiekvienas ekonominis vienetas siekia daryti tai, kas jam naudinga. Įmonininkai siekia gauti didžiausią pelną; išteklių savininkai siekia pelningiausiai juos parduoti; vartotojai, pirkdami prekę,siekia ją įssigyti kuo mažesne kaina.
Taigi, rinkos teorija remiasi individualistinės visuomenės koncepcija. Ekonominiai subjektai priima sprendimus, kurie geriausiai atitinka jų privačius interesus, tačiau šių subjektų veiklą riboja visuomenėje egzistuojančios teisinės normas, moralė ir tradicijos.
Tarp atskirų žmonių vykdomi sandoriai, paremti privačiais interesais, konkurencijos sąlygomis didina visų gerovę – tai klasikinė liberalų tezė. Jau gydytojas Bernardas Mandevilis savo satyroje „pasakėčia apie bites arba asmeninių ydų nauda visuomenei „ vaizdavo, kaip bičių mieste egoizmo ir nedorybių dėka skatinamas stropumas ir visuomenė suklesti. Adomas Smitas – žymus anglų klasikinės mo
okyklos atstovas ir rinkos teorijos kūrėjas – savo knygoje „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“ pagrindinė nematomos rankos principą. Paprastai žmogus negalvoja apie visuomeninę naudą ir nesupranta, kiek prie jos prisideda. Jis vadovaujasi savo interesu, tačiau , kaip rašė A. Smitas „šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų, jis nematomos rankos nukreipiamas į tikslą, kurio jis nemanė siekti. Siekdamas savo paties interesų, jis dažnai veiksmingiau tarnauja visuomenės interesams negu tada, kai sąmoningai stengiasi tai daryti“. „ Nematomos rankos „ principas koordinuoja privačiais interesais paremtus individualius mainus. Mainai skatina darbo pasidalijimo vystymą ir darbo našumo didinimą. Tuo pačiu skatina ir šalies gerovės augimą.
Konkurencija – tai elgsenos formų visuma, kuriai būdinga tai, jog du ar daugiau tarpusavyje konkuruojantys ekonomikos subjektai dėl asmeninių interesų siekia ekonominių tikslo. Didesnis tikslo pasiekimo laipsnis sąlygoja geresnį atlyginimą, tačiau tai pasiekiama konkurento sąskaita.
Konkurencija – tai tarpusavio varžybos. Įmonės varžosi tarpusavyje dėl retų gamybos veiksnių; namų ūkiai gali įsigyti mažesnį gėrybių kiekį, negu jie norėtų turėti, jei gėrybės nebūtų retos. Taigi, turi vykti racionalus retų prekių pasiskirstymas.
Konkurencija yra pagrindinis rinkos ekonomikos organizavimo principas. Konkurencija gali būti tobula ir netobula. Ekonomistai išsiskiria keletą pagrindinių tobulos konkurencijos bruožų.

Didelio skaičiaus nepriklausomų pirkėjų ir pardavėjų bu.vimas rinkoje. Didelis pirkėjų ir pardavėjų skaičius reiškia, kad ekonominė valdžia nėra sukoncentruota vienose rankose, ji
i paskirstyta tarp daugybės rinkos dalyvių – įmonių ir namų ūkių. Kai rinkoje daug pirkėjų ir pardavėjų, tai nei vieno pirkėjo sprendimai neturi įtakos rinkos kainai. Vadinasi, ekonominės valdžios išsiskirstymas konkurencinėje rinkoje riboja piktnaudžiavimo šia valdžia galimybes;

Produktų vienarūšiškumas, t.y. gaminami vienodi, analogiški produktai;

Pirkėjų ir pardavėjų laisvė iš vienos rinkos pereiti į kitą. Tai sąlygoja visišką išteklių mobilumą. Šis konkurencijos aspektas apsprendžia lankstumą, kuris būtinas ekonomikos efektyvumui palaikyti. Įėjimo į šaką laisvė būtina, kad ekonomika galėtų adaptuotis prie pasikeitusių vartotojų skonių, technologijų, išteklių pasiūlos savybių;

Pilna informacija apie prekių ir paslaugų kainas, šių prekių savybes ir pan.
Taigi, konkurencija yra neatskiriama rinkos koordinavimo mechanizmo dalis. Jei šis mechanizmas veikia gerai, tai turimi gamybos veiksniai panaudojami efektyviai ir gaminamas prekių rinkinys gali būti pavaizduotas kaip taškas ant gamybos galimybių kreivės.
Rinka pasiskirsto ribotus išteklius įvairių prekių gamybai ir atlieka tai konkurencinių kainų sistemos pagalba. Būtent kaina atlieka rinkoje ekonomikos koordinatoriaus ir gėrybių skirstymo vaidmenį.
Kaina informuoja pirkėją ir pardavėją apie santykinį gėrybių retumą: kuo kaina aukštesnė, tuo gėrybė santykinai retesnė. Taigi, kaina suteikia informaciją, kuri reikalinga priimant sprendimus vartotojams ir gamintojams. Remiantis kainų sistema, minėti sprendimai yra įgyvendinami. Taigi, kainos atlieka rinkoje retų gėrybių pasiskirstymo funkcijas.
Išskiriamos šios kainų atliekamos funkcijos.

Informacijos teikimo funkcija – kainos teikia informaciją rinkos dalyviams ap
pie gėrybės retumą. Kainos didėjimas rodo, kad didėja tos prekės alternatyvinė vertė;

Paskatos funkcija – kainos nulemia, kokį atlygį gauna rinkos dalyviai. Keičiantis gamybos išteklių ir prekių kainoms keičiasi ir tam tikroje ūkio šakoje gaunamas pelnas bei darbo užmokestis. Todėl atsiranda stimulas savo veiklą nukreipti ten, kur didžiausi atlygiai;

Koordinavimo funkcija – kainų mechanizmas koordinuoja pusiausvyros susidarymą prekių ir gamybos veiksnių rinkose;

Valdymo funkcija – kainos reguliuoja gamybos veiksnių judėjimą tarp įvairių rinkų. Gamybos veiksniai kainų mechanizmo pagalba nukreipti į tas sritis , kur santykiniai didžiausia tų veiksnių paklausa;

Pajamų pasiskirstymo funkcija – kainos nulemia, kas gauna ir kokią pagaminto produkto dalį. Žinoma, paskirstant turi būti atsižvelgiant į namų ūkio atžvilgiu.
Ribotas vyriausybės vaidmuo. Manoma, kad rinkos ekonomika sąlygoja išteklių panaudojimo efektyvumą. Grynojo kapitalizmo koncepcijos šalininkai pasisako prieš bet kokį reikšmingesnį vyriausybės vaidmenį.
Mišrios ekonomikos sąlygomis vyriausybės vaidmuo rinkos ekonomikoje yra didesnis ir apie dvi pagrindines kryptis:

Vyriausybė turi sudaryti reikiamas sąlygas rinkos mechanizmui veikti, t.y. nustatyti „rinkos žaidimo taisykles“ ir žiūrėti, kad jų būtų laikomasi;

Vyriausybė turi kompensuoti rinkos ribotumus. Rinkos sistema sąlygoja kai kurias visuomenei nepageidaujamas pasekmes. Siekdami privačių interesų, įmonininkai stengiasi riboti konkurenciją ir įtvirtinti rinkoje monopolinę galią, kuria pasinaudodami galėtų pardavinėti prekes nekonkurencinėmis kainomis. Šitokia veikla naudinga monopolistams bet nuostolinga kitiems ekonomikos subjektams. Todėl norint, jog įgyvendinti monopolinę galią ribojančią valstybės politiką. Kita vertus, privačiais interesais pagrįsta veikla gali sąlygoti neigiamą poveikį aplinkai. Paskatos tokiai veiklai ypač stiprios tada, kai visuomenėje dar nėra priimti teisiniai aplinkos teršimą ribojantys potvarkiai. Neigiami išoriniai efektai nepatenka į rinkos reguliuojamą sferą. Šios priežastys didina aktyvų vyriausybės vaidmenį ekonomikoje..2. Verslo planavimo būtinybė ir esmė
Verslo planas tai dokumentas, leidžiantis pagrįsti jūsų idėją, atsižvelgiant į visas vykstančias aplinkoje permainas; tai projektavimo ir pagrindimo priemonė, sauganti įmonę nuo neefektyvios veiklos.
Verslui, reikalaujančiam didelių investicinių sąnaudų, visų turimų išteklių, bei sudėtingų technologinių sprendimų, bus rašomas, vadinamasis investicinis projektas. Tokio verslo sąnaudos paprastai padengiamos per ilgesnį laiką. Jo esmė tokia pat kaip ir verslo plano, tačiau ir struktūra, ir sudėtingumas bus kiti.
Parašytas verslo planas bei pats plano rašymo procesas turi keleriopą naudą.
1. Mums kaip esamiems ir būsimiems verslininkams. Vienas iš verslo plano privalumų yra tas, kad įmanoma ekonomiškai pagrįsti arba išvis atmesti sumanymą. Lėšos, laikas ir darbas, paaukoti verslo plano ruošimui, naudos teiks daugiau, negu bandymas įgyvendinti nepatikrintą, nors ir patrauklią, idėją, ar sumanymo keitimas pradėjus veikti.
Paruoštas planas tai darbo priemonė, padedanti valdyti veiklą ir siekti pageidaujamų rezultatų. Jis gali būti skirtas įvertinti jūsų esamos ar tik planuojamos įkurti įmonės veiklos perspektyvas, pavyzdžiui: prekės paklausą, konkurentus, finansines galimybes. Verslo planą skaitys žmonės, kurie skolins pinigus, norės būti partneriais, o gal pirks įmonės akcijas. Todėl labai svarbu tiek jo apipavidalinimas, tiek jo turinys.
Planavimo procesas padeda įveikti tam tikrus sunkumus, kai verslininkas:
• Neturi konkretaus tikslo, ar laiko tikslui suformuluoti;
• Nenori matyti būsimųjų problemų ar galimų verslo plano trūkumų;
• Paklausą produktui grindžia vien savo asmenine nuomone, nepateikdamas objektyvių argumentų, neatlikęs tyrimų;
• Nesugeba įrodyti savo kompetencijos konkretaus verslo dalykuose;
• Nuolat atideda darbus vėlesniam laikui.
2. Investitoriams. Įvairių ekonominių finansinių rodiklių, skolintų lėšų atsipirkimo laiko, lūžio taško bei kiti planuose pateikiami apskaičiavimai leidžia įvertinti investicijų rizikingumą.
Investitorių domins būsimojo skolininko požiūris į potencialius vartotojus ir konkurentus, t.y. kiek realiai pagrįstos pardavimų prognozės ir numatomos įplaukos.
Skaitydamas verslo planą, investitorius gali matyti, ar pakankamai įvertintos visos sąnaudos. Gal verslininkas per daug optimistiškai žiūri į įmonės planuojamą pelningumą, neatsižvelgia į numatomą medžiagų ar energetinių išteklių pabrangimą, o gal lėšų poreikis, tarkim technologinei įrangai įsigyti, labai padidintas, siekiant gauti kuo didesnę paskolą.
3. Tiekėjams. Verslo planas gali būti įrodomas, kad verslininkas sugebės laiku atsiskaityti už visas žaliavas ir medžiagas. Tiekėjai patikimam klientui gali teikti įvairias nuolaidas, suteikti kreditą ir informaciją apie naujas, geresnes ir pigesnes žaliavas. Čia verslo planas padeda įgyti tarpusavio pasitikėjimą.
4. Partneriams. Verslo planas sukelia susidomėjimą, suteikia informaciją apie esamą įmonės padėtį, būsimuosius veiklos tikslus ir perspektyvas. Aišku, kad partnerį kaip ir investitorių, domins verslo rizikingumas, pelningumas, grynųjų pinigų srautų ataskaita ir kiti dokumentai.
5. Akcininkams. Dažnai įmonės vadovas nebūtinai yra įmonės akcininkas, jis gali būti ir samdomas žmogus. Kadangi vadovas geriau žino kokia situacija įmonėje, tai verslo planas gali padėti supažindinti akcininkus, stebėtojų tarybą ar valdybą apie įmonės reorganizaciją ar kitus naujus sumanymus.
6. Tarptautinės programoms. Šiuo atveju siekiama gauti lengvatinius kreditus arba paprasčiausiai naudojama reklamai.
7. Įmonės darbuotojams. Verslo planą (nebūtinai) ruošia pats savininkas ar profesionalūs konsultantai, jį gali ruošti ir įmonės darbuotojai: ekonomistai, finansininkai, gamybininkai, marketingo specialistai. Jei verslo planas bus naudojamas kaip darbinė priemonė įmonės reikmėms, tai galima naudoti savo darbuotojų potencialą. Įmonės specialistai daug geriau žino veiklos specifiką, gali perduoti patyrimą ir sukauptas žinias.
Kartu su vadovybe paruoštas verslo planas padės siekti bendr.o tikslo, jis taps visiems žinomas. Prisidėję prie plano ruošimo darbuotojai nesakys, administracijos ir konsultantų reikalas, jie sakys, kad tai mūsų bendras reikalas. Bendras tikslas ir plano ruošimo procesas gali suvienyti kolektyvą, ypač įmonės veiklos pradžioje.3. Veiksniai skatinantys pradėti verslą
Galima išskirti labai daug ir skirtingų veiksnių, kurie skatina kažkokį tai veiksnų asmenį pradėti verslą, nes kiekviena įmonė būna sukurta skatinama skirtingų veiksnių. Kai kuriuos pagrindinius jų būtų galima išskirti tokius:
1) Idėjų realizavimas. Šiuo veiksniu asmuo nori realizuoti savo idėją, kurią yra sugalvojęs, todėl jis kuria verslą;
2) Noras užsidirbti. Žmogus kuria verslą turėdamas norą praturtėti;
3) Patirti riziką. Verslas yra rizikingas dalykas – vieną dieną tu esi viršūnėje, o kitą gali patirti skaudų kritimą;
4) Noras suteikti paslaugą ar parduoti produktą efektyviau nei kiti. Tai vyksta ypač tada, kai vienas rinkos lyderis atranda sritį iš kurios gauna nemažai pelno, o kitos įmonės norėdamos taip pat užsidirbti nukopijuoja lyderę ir nusiperka tą pačią ar panašią produkciją ar suteikia paslaugą pigiau.
5) Noras bendradarbiauti;
6) Garbės poreikis. Tai viena priežasčių kurti verslą, nes žmogus nori užimti tam tikrą padėtį visuomenėje ir būti kitų gerbiamas.
7) Noras patenkinti vartotojus;
8) Noras valdyti technologijas;
9) Noras disponuoti naujausia informacija;
10) Noras dirbti su specialistais.Išvados
Šiame darbe mes nagrinėjome ekonominės verslo teorijos klausimus.
Pirmiausia, aptariau, kas yra rinka ir jos sąryšį su ekonomine sistema. Toliau panagrinėjau verslo planavimo esmę ir būtinybę. Galiausiai išsiaiškinau, kokie gi yra veiksniai dėl kurių kyla paskatos pradėti verslą.
Taigi matome, kad egzistuojantys verslą skatinantys veiksniai sudaro sąlygas vystyti patį įvairiausią verslą ir atsiskleisti labai skirtingos psichologijos bei charakterių verslininkams. Tik atsižvelgiant į visus šiuos niuansus verslininkai gali sėkmingai vystyti verslą, o Lietuva – eiti į Europą.

Literatūra:
1. Neverauskas B. ir kiti Ekonomikos ir vadybos studijų įvadas. Kaunas: Technologija, 2003. 127 p.
2. Bagdonas E. ir kiti Biznio įvadas. Kaunas: Technologija, 2000. 285 p. ISBN 9986-13-549-4
3. Ashton J. ir kiti Vadybininko žinynas Vilnius: knygų spektras, 2000. 220 p. ISBN 9955-439-00-9
4. Martinkus B. ir kiti Ekonomikos pagrindai Kaunas: Technologija, 1997. 705 p. ISBN 9986-13-575-3

Leave a Comment