[pic]
VILNIAUS KOLEGIJA
EKONOMIKOS FAKULTETAS
Bankininkystės katedra
Dieninių studijų skyriaus III kurso BN03A grupės studentas Viktor LIPIN
Kursinis darbas
Darbo vad. lėkt. Birutė PALEVIČIŪTĖ
Vertinimas
Vilnius 2005 TURINYS
1. Įvadas 3 2. Repo sandorių rinkos 4 3. Repo sandorių sudarymas 7 4. Išvados 16 5. Literatūra 17 6. Priedai 18 1. 1 priedas 19 2. 2 priedas 26
ĮVADAS Atpirkimo sandoris (sutartis) arba repo sandoris (angl. repurchaseagreement, repo) Lietuvos rinkoje profesionalai dažniausiai taip irįvardija – „repas“) ir atvirkščias atpirkimo sandoris (angl. reverserepurchase agreement, reverse repo) yra operacijos tipas, kai rinkosdalyvis (bankas, įmonė) pasiskolina lėšas parduodamas vertybinius popieriusir tuo pačiu metu pasižadėdamas atpirkti tuos pačius ir panašiusvertybinius popierius po sutarto laiko ir sutarta kaina. Iš esmės repo yravisiškai vertybiniais popieriais garantuota terminuota paskola (t.y.vertybiniai popieriai yra užstatas už pasiskolinamas lėšas). Tai vienas ištų retų atvejų, kai finansinė naujovė JAV rinkoje atsirado ne komerciniųfinansinių institucijų, bet Centrinio banko iniciatyva. Vienas iš 1913metais įsteigtos Federalinės rezervų sistemos uždavinių buvo skatintitarptautinę prekybą, suteikiant jai finansavimą. Pagrindinis toksinstrumentas buvo banko akceptai. 1914 metais Federalinė rezervų sistemaėmė teikti trumpalaikes paskolas mažomis palūkanomis, imdama užstatus bankoakceptus. Tai ir buvo repo rinkos pradžia (nors sandoriai vadinosiperpardavimo sandoriais (angl.resale agreements). Tokiu būdu Federalinėrezervų sistema be rizikos galėjo skatinti eksportą. Be rizikos, nes repopaskolą visiškai dengia užstatas. Greitai idėją perėmė komercinėsinstitucijos. Nuo 1984 metų liepos Federalinis rezervų bankas užstatuakceptų nebepriima, tam tinka tik iždo skolos instrumentai. Repo sandoris – tai, iš esmės, pinigų skolinimas, laikinaiparduodant vertybinius popierius (toliau vadinsim VP). Kreditorius iškliento įsigyja VP sutartam terminui, o suėjus šiam terminui juos parduodaklientui už iš anksto sutartą kainą. Šio darbo pagrindinis tikslas yra susipažinti su repo sandoriaisbei jo vykdymo procesu. Darbo informacija pateikiama, remiantis įvairiais šaltiniais:rašytine literatūra, internetinių svetainių informacija. REPO SANDORIŲ RINKOS JAV repo rinka siekia 1,85 trilijono USD arba apie 55,35 proc. JAViždo instrumentų nominalios vertės, arba vidutiniškai 200-300mlrd. USDvertės sandorių per dieną.|JAV repo sandorių užstatai 1999 metais ||Iždo bilietai |71,00% ||Iždo obligacijos |13,90% ||Iždo vekseliai |9,20% ||Kiti |5,90% |
Tarptautinės repo rinkos pradžia buvo devinto XX a. dešimtmečioviduryje-pabaigoje, kai repo ėmė atlikinėti JAV institucinių bankų Londonopadaliniai. Dešimto dešimtmečio pradžioje repo rinkoje ėmė aktyviai veiktiir Europos bankai-Barclays Capital, UBS, Deutsche bank, CSFB, SBC ir BanqueParibas, taip pat ir Japonijos firmos Nomura ir IBJ. Repo sandorius Lietuvoje sudaro bankai ir finansų maklerio įmonės.Kalbėdami apie vertybinius popierius turėsime omenyje akcijas, nors repuotigalima ir pvz. obligacijas. Lietuvoje repo rinkos sandoriai ėmė rastis maždaug 1996-98 metais.Labai sėkmingai repo sandorius su bankais sudarinėja finansų maklerioįmonės, pasiskolindamos lėšas akcijų paketams supirkti, ir tuo pačiu metuužstatydamos superkamas akcijas arba kitus vertybinius popierius. IšLietuvos bankų vienas aktyviausių repo sandorių sudarinėtojas šiuo metu yrabankas „Snoras“.|Šalis |Metai |Repo rinkos dydis, kaip procentas nuo || |Nominalusis BVP |M3 |Vyriausybės || | | |skolos ||Belgija |1995 |18,4 |22,5 |23,5 || |1997 |25 |28,9 |31 ||Prancūzija |1995 |14,5 |20,4 |34,7 || |1997 |21,7 |32,8 |47,3 ||Italija |1995 |8,1 |9 |6,5 || |1997 |9,9 |11,1 |7,3 ||Japonija |1995 |n.d. |n.d. |n.d. || |1997 |5,7 |2,8 |9 ||D.Britanija |1995 |0 |0 |0 || |1997 |9,5 |10,0 |17,4 ||JAV |1995 |12 |18,3 |17,8 || |1997 |14,9 |22,9 |22,4 |
Repo rinkos auga tiek apyvarta, tiek dalyvių ratu. Atsiradoeuroobligacijų, įmonių obligacijų, besivystančių rinkų instrumentų irakcijų repo. Daugelio šalių repo rinkose dabar galima derintieuroobligacijas ir įmonių obligacijas, arba akcijas ir VVP. Repo leidžiasumažinti skolinimosi kaštus, padidina obligacijų likvidumą. Repo gali būti laikomas kapitalo rinkos instrumentu, nes jo pasiūląir paklausą lemia obligacijų rinkos sąlygos. Tačiau tuo pačiu metu repo yrair pinigų rinkos instrumentas, nes gaunami pinigai gali būti laikomitrumpalaike paskola. Iš esmės tai hibridinis instrumentas. Repo palūkanųnormos yra artimos kitų pinigų rinkos instrumentų palūkanų normoms. 1996-98metais JAV iždo vekselių ir repo palūkanų normos skyrėsi vidutiniškai 76baziniais punktais. Nuo iždo vekselių yra skirtumas dėl to, kad repo yra nevisai be kredito rizikos, priklausomai nuo užstato, be to, repo neturiantrinės rinkos. Repo palūkanų normas palaiko faktas, kad jis yra kitųpinigų rinkos instrumentų pakaitalas. Jeigu jų palūkanos per daug išauga,lėšas interesantai skolinasi kitais būdais, ir repo paklausa sumažėja, tuotarpu repo skolintojų pasiūla skolinti už didesnes palūkanas irgi padidėja,todėl palūkanos pasikoreguoja. Kitas repo rinkai priskirtinas instrumentas – pardavimo – pirkimosutartys (angl.sell/buyback agreements) yra du atskiri sandoriai, vienas suišankstinio sandorio atsiskaitymu. Forwardo kursas priklauso nuo rinkospalūkanų normos. Ši struktūra yra paprasta teisiškai ir atlikimo požiūriu,dėl to dažnai naudojama besivystančiose rinkose. Šie sandoriai irgipriskiriami repo rinkos instrumentams. Išvystytose rinkose apie pusė visų išleistų obligacijų yrapaskolinamos per repo, vertybinių popierių skolinimo (securities lending)arba pardavimo/pirkimo (sell/buyback) operacijas. Motyvas tradicinis-dileriai turi kažkaip finansuoti ilgas ir trumpas įvairių finansiniųinstrumentų pozicijas, o skolintojai nori uždirbti daugiau. Kitaip sakant,iždo instrumentų dileriai per atpirkimo sandorius atgauna dalį lėšų, kuriasjie investavę į iždo instrumentus. Pagal repo sandorį dažniausiaiinstrumento pinigų srautai (kupono palūkanos) priklauso iždo instrumento
savininkui (t.y. dileriu, kuris skolinasi pinigus repo sandoriu), o ne tam,kuris tuos popierius laiko užstatu. Tokiu būdu, dileris ir išlaikoinstrumento teikiamą naudą savo rankose, ir atgauna dalį lėšų. Taip pat repo sudaromi norint garantuoti užstatu kredito irlikvidumo rizikas (pvz., išduodant kreditus), centriniai bankai per repovaldo likvidumą tarpbankinėje rinkoje. Centriniai bankai dabar vis labiauperėjo prie repo kaip prie pagrindo atviros rinkos operacijoms. Europojejau seniai repo palūkanų normos valdymas nurengė lombardo ir diskonto tipopalūkanų normų valdymą kaip Centrinio banko pinigų politikos priemonę.Centriniams bankams repo yra pagrindinis atviros rinkos operacijųinstrumentas, leidžiantis greitai ir efektyviai sumažinti arba padidintipinigų kiekį rinkoje. Kai žiūrima iš Centrinio banko pozicijų, paprastaivartojamas ne atvirkščios atpirkimo sutarties, bet porinio pirkimo-pardavimo sandorio (angl.matched sale-purchase agreement, MSP) terminas.Tai operacija, kai centrinis bankas parduoda VVP iš savo portfelio,susiurbdamas pinigų perteklių rinkoje. Kai centrinis bankas daro paprastąrepo (tam dažniausiai taikoma aukciono forma), suteikdamas pinigų rinkai,tai jis priima aukščiausių palūkanų pasiūlymus iki paskutinio žemiausiopriimtino (t.y. iki paskutinės normos (angl.stop-out rate)), t.y. kurie užpaskolą mokės daugiausia, o kai daro porinio pirkimo-pardavimo sandorį, taipriima žemiausių palūkanų pasiūlymus, kad pasiskolintų pinigus pigiausiai.Techniškai porinis pirkimas-pardavimas skiriasi nuo atvirkščio repo, irįforminamas kaip paprastas VVP pardavimas, nes Centriniam bankui draudžiamaskolintis iš privačių šaltinių. Įmonės JAV repo rinkoje ėmė dalyvauti šeštame dešimtmetyje dėlįvairių rinkos reguliavimų ir suvaržymų. Tuo metu JAV bankams buvouždrausta mokėti palūkanas už indėlius iki pareikalavimo. Be to, buvogriežtai nustatyta maksimali palūkanų už terminuotus indėlius norma-iki 5%bankams ir ne daugiau 5,22 paskolų institucijoms (angl.thriftinstitutions). Tuo tarpu, atsigaunant ekonomikai, įmones užplūdo laisvipinigai. Reikėjo rasti, kaip sumažinti alternatyvius laisvų pinigų laikymokaštus. Tačiau įmonės nenorėjo patirti kainų rizikos investuojant į finansųrinkos instrumentus, jos norėjo turėti saugius indėlius, bet su didesnėmispalūkanomis. Atvirkščias repo tam buvo idealus instrumentas. Bankaisusiurbdavo laisvus pinigus pateikdami užstatu VVP iš savo portfelio.Palūkanos buvo didesnė negu indėlių, nes nebuvo jų apribojimo. Gandai sako,kad pirmoji repo buvo atlikti tarp General Motors Corporation ir DiscountCorporation, pirminio VVP dilerio. Vėliau repo buvo panaudoti, kaiaštuntame dešimtmetyje padidėjo palūkanų normos, ir įmonių finansiniųinvesticijų vertė smarkiai smuko. Jų parduoti firmos negalėjo, nes tadabūtų užfiksuoti nuostolį. Kadangi balanse jie stovėjo buhalterine verte,tai niekam nekliudė, o pardavus tektų rašyti į nuostolį. Tada buvo rastaišeitis, kad galima pasiskolinti pinigų užstatant VP rinkos verte, betneužfiksuojant nuostolio balanse. Atvirkščias atpirkimo sandoris būtų žiūrint iš lėšų tiekėjo(skolintojo) pusės. Paprastai sandorio tipas priklauso nuo to, kas buvooperacijos iniciatorius, bet yra išimčių. Pavyzdžiui, atpirkimo operacijostarp dilerio ir kliento arba dilerio ir Centrinio banko paprastai nusakomosiš dilerio pozicijų. Atpirkimo sandoriai tarpbankinėje rinkoje paprastaisudaromi trumpam-nuo vienos nakties iki keleto savaičių termino. Jeigu repoterminas yra ilgiau nei naktis, tai jis vadinamas terminuotu repo sandoriu(angl. term repo). Ilgesnio galiojimo laiko atpirkimo sandoriai sudaromipagal standartą-1, 2, 3 savaitės ir 1, 2, 3, kartais 6 mėnesiai. Gali būtiir neterminuotos atpirkimo sutartys (angl.open repo), iki tiek, kiek abipusės susitaria. Tuomet kas dieną jie pakoreguojami atpirkimo sutarčiųpalūkanų normai. Dažniausiai JAV rinkoje trumpalaikiai (iki 1 savaitės)atpirkimo sandoriai sudaromi 25 milijonų USD ir pasitaiko 100 000 USD, betmažiausias nominalas JAV, kuris tinka dilerio operacijoms, yra 1 milijonasUSD. Lietuvoje populiarūs atpirkimo sandorių dydžiai, kai užstatas VVPsvyruoja nuo 1mln. iki 10mln.litų.2. REPO SANDORIŲ SUDARYMAS Repo sandoriai nuo pat pradžių sudarinėjami užbiržinėje,tarpbankinėje rinkoje, kainos kotiruojamos Reuters arba Telerate sistemoje.Kad būtų paprasčiau sudarinėti sandorius, pasirašoma Pagrindinė(Generalinė) sutartis, kuri numato visų repo sandorių sąlygas (angl.PSA/ISMA Global Master Repurchase Agreement). Tam tikrais atvejais, ypačskolinant ilgam laikui, sudaroma atskira repo sutartis. Lietuvoje kai kuriais atvejais repo užstatu naudojamos įmoniųakcijos, o atpirkimo sandoriai gali būti sudaromi ir atskirų sutarčiųpagrindu, t.y. neturint vienos generalinės sutarties. Atpirkimo sutarties palūkanų norma yra suderama abiejų sutartiespusių ir nepriklauso nuo vertybinio popieriaus mokamų palūkanų ardividendų. Atpirkimo sutarties palūkanų normą veikia visos pinigų rinkossąlygos, o taip pat panašių sutarčių palūkanų normos. Atpirkimo sutarties pelningumas apskaičiuojamas taip: I=FV*i*T/360 Kur: I-uždirbtos palūkanos; FV-paskolintos repo sandoriu lėšos, repo nominalas; i-repo palūkanų norma; T-dienų skaičius. Dienų bazė ACT/360. Pvz., 1mln.LTL, 1 dienos repo uždarbis su 5,75 proc.palūkanomis busskaičiuojamas taip: 1 000 000*0,0575*1/360=159,72 LTL Jei tomis pačiomis sąlygomis investuota 10 dienų tai: 1 000 000*0,0575*10/360=1579,72 LTL Nors atpirkimo sutartys sudaromos santykinai nerizikingų vertybiniųpopierių pagrindu, tačiau pačios sutartys nėra nerizikingos. Atpirkimosutartys, ypač ilgesnio galiojimo termino, turi palūkanų normos ir kreditoriziką. Sudarant atpirkimo sutartį tai reikia įvertinti. Paprastai kaippapildomas užstatas pateikiami vertybiniai popieriai. Užstatas gali būti
saugomas atskiroje sąskaitoje, pateikiamas pardavėjui ar laikomas pastrečią pusę. Pvz., repo sandorio pirma „koja“ parduodama 1mln. LTL, nominalo 270dienų 5 proc.iždo vekseliai. Tada užstato vertė (ir maksimali paskolossuma): 1 000 000*(1-0,05)*270/360=962 500 LTL Paprastai pradinė atpirkimo sandorio vertė būna mažesnė už jąpagrindžiančių vertybinių popierių rinkos vertę, kad būtų mažesnėskolintojo rinkos rizika (t.y. rizika, kad užstato rinkos vertė smuks irpaskolinta suma nebus visiškai padengta užstatu). Papildomų vertybiniųpopierių (užstato) marža (angl.haircut) turi būti pakankama, kad sugebėtųapsaugoti nuo užstato kainos pokyčių atpirkimo sutarties metu. Ši maržaapsaugo užstato savininką nuo galimo jo vertės sumažėjimo žemiau paskolosdydžio. Jeigu marža bus per maža, tai visiškai garantuota paskola galivirsti dalinai garantuota paskola. Jeigu marža bus per aukšta, taiskolinimosi per repo kaštai per daug išaugs. Papildoma marža pinigine išraiška=Užstato rinkos vertė-Reponominalas Užstato rinkos vertė=(Repo nominalas)/(1-Papildoma marža baziniaispunktais) Nuo 1985 metų JAV buvo krypstama prie maržos standartizacijos. 25baziniai punktai per mėnesį yra standartas užstatui. Iždo instrumentais,2proc. (200 bazinių punktų) per mėnesį-užstatui depozitų sertifikatais; 300bazinių punktų per mėnesį marža ipoteka garantuotiems instrumentams, irpan. Maržos dydį lemia: ( Repo terminas-kuo jis ilgesnis, tuo didesnė kainos rizika irdidesnė papildoma marža. ( Užstato kainos nepastovumas (angl.volatility), kurį lemia: ( Užstato instrumentų emitento tipas. ( Ar užstatas kuponinis, ar nulinio kupono. Pastarojo kainosnepastovumas didesnis. ( Užstato terminas arba trukmė, kuo ilgesnis, tuo didesnis kainosnepastovumas. ( Užstato instrumentų rinkos aktyvumas. Kuo rinka likvidesnė, tuomažesnis kainos nepastovumas. ( Kita repo šalis. Kuo patikimesnis ir geriau žinomas partneris,tuo mažesnė reikalaujama marža. Su nuolaida rinkoje pardavinėjamoms obligacijoms marža paprastaibūna didesnė, negu su premija pardavinėjamoms obligacijoms. Marža didėja,didėjant kredito rizikai. Iždo vertybiniams popieriams ji būna mažesnė,negu kitiems pinigų rinkos vertybiniams popieriams. Repo sandorio vertė (nominalas)=VP užstato vertė LTL*(1-papildomamarža)= =962 500 LTL * (1-0,0025)=960 093 LTL. Tai reiškia, kad už pateiktą 962 500 LTL vertės Iždo vekseliaisužstatą pagal repo bus galima gauti 960 093 LTL paskolą. Kadangi abi atpirkimo sutarties pusės patiria palūkanų normosriziką, tai yra priimta kas dieną daryti pataisas, kad būtų išlaikoma išanksto sutarta užstato norma (tai vadinama įvertinimu rinkos verte (angl.marked to market)). Jei atpirkimo sutarties užstatu esančio vertybiniopopieriaus rinkos vertė smunka, tai iš skolininko gali būti pareikalautapateikti daugiau papildomų vertybinių popierių ir atvirkščiai. Taigi, pirma sandorio „koja“ (angl.leg) buvo pasiskolinta 960 093LTL, sakykime, 90 dienų už 4,75 repo palūkanų normą. Tada antra sandorio„koja“ kreditoriui sugrįžta: Repo nominalas+Palūkanos=FV*(1+i*T/360)=960093*(1+0,0475*90/360)=971494 LTL Kur: FV-paskolintos repo sandoriu lėšos, repo nominalas; i-repo palūkanų norma; T-dienų skaičius. Dienų bazė ACT/360. Kaip matyti aukščiau, užstatui naudojami instrumentai įvertinamipagal vertę sandorio pradžioje, dėl to dažnai gaunami nepatogūs skaičiai,net keletas po kablelio. Tai buvo nepatogu, ir devintame dešimtmetyje rinkaėmė apvalinti nesveikus užstato vertės skaičius dėl patogumo. Tokiapraktika leido atsirasti apgaudinėjimams (Drysdale Government Securitiesfirmos atvejis 1982 metų gegužę), kurie sukėlė beveik visišką repo rinkosapmirimą. Dėl to 1982 metais Niujorko Federalinis rezervų bankas išleidotikslaus repo vertinimo taisykles, reikalaujančias visiško, tikslaus irkaupiančias palūkanas naudojančio repo užstato vertinimo. Naudojantapvalinimą, kuponinės obligacijos užstatui buvo vertinamos tik pagal rinkosvertę, neįskaičiuojant susikaupusių palūkanų. Todėl pvz., Drysdale naudojo atvirkščią repo skolintis aukštokupono obligacijas ( ir kurių kaina žemiau nominalo), sumokant per repo tikrinkos vertę ( su papildoma marža-dar mažiau), o gautas obligacijas iškarto parduodavo rinkoje pagal rinkos vertę plius susikaupusios palūkanos.Tokiu būdu visai lengvai buvo pasiimamas susikaupusių palūkanų dydžiopelnas. Kadangi susikaupusios palūkanos yra didžiausios aukšto kuponoobligacijoms netoli kupono mokėjimo termino, tai nesąžiningi žaidėjai irieškojo būtent tokių obligacijų. Gautas susikaupusių palūkanų skirtumasturėjo būti investuotas rinkoje tuo metu esančia palūkanų norma. Atvirkščiorepo termino gale reikėjo atpirkti užstatą rinkoje už rinkos kainą sussusikaupusiomis palūkanomis. Todėl tokio arbitražo pelnas priklausė nuo to,ar gautas skirtumas buvo investuotas aukštesniu negu kuponas pelningumu irar obligacijų kaina per repo laiką nepadidėjo, kitaip sakant, pelningaioperacijai reikėjo, kad palūkanų normos per repo laiką paaugtų. Nelaimei,Drysdale spekuliacijų metu palūkanų normos ėmė kristi, ir firma patyrėmilžiniškus nuostolius. Vien tik bankas Chase, per kurį dirbo Drysdale,patyrė 160mln. USD nuostolį. Nuo to laiko rinka dar taiko visą užstatoįvertinimą rinkos verte plius sukauptos palūkanos. 1982 metų rugpjūčio mėnesį bankrutavo dar vienas JAV VVP dileris:Lombard – Wall Securities. Daugelis įmonių buvo paskolinę šiai firmaipinigų per repo, gaudami VVP užstatą. Kai jie bandė atgauti savo lėšas irrepo palūkanas, grąžindami užstatą, pateko į teisinę aklavietę – bankrotopaskelbimas draudė parduoti per kokį firmos turtą iki galutinio teismosprendimo. Kadangi 1978 metų JAV bankroto įstatymas nieko nesakė apie reposandorius, tai firmos duotas užstatas tapo traktuojamas kaip bet kuriskitas firmos turtas, o lėšas skolinusios įmonės gavo proporcingąlikviduotos firmos turto dalį kaip ir visi kiti kreditoriai. Rinka taisuprato kaip neigiamą ženklą, nes toks teismo sprendimas atmetė kiekvienorepo sandorio užstato nepriklausomybės faktą. Tokiu būdu 1982 metai JAVrepo rinkai tikrai buvo „juodi“. 1984 metais JAV bankroto įstatymas buvo pakeistas, atleisdamasvisus repo (išskyrus kai užstatas buvo komerciniai vekseliai) sandorius nuobankroto procedūrų draudimo pardavinėti bankrutavusios firmos turtą, irleido užbaigti repo sandorį,kai tik paskelbiamas kurios nors šaliesbankrotas. Be to, atsiliepiant į tokias problemas, repo buvostandartizuotas. Jeigu ankščiau sandorius sudarydavo žodžiu,turint tiksandorio patvirtinimą, tai 1982 metais Public Securities Association sukūrėteisiškai apibrėžtą repo sandorį, kuris užstatą padaro neatskiriamasandorio dalimi, be to, numato užstato pateikimo procedūrą. Jeigu repoatliekamas kaip paprastas VP pirkimas ir pardavimas, tai teismas negaliįrodyti, jog tai yra repo. Didžiąją dalį atpirkimo sutarčių sudaro Iždo vertybinių popieriųtrumpalaikės ir terminuotos atpirkimo sutartys. Tačiau kartaisinvestuotojai turi keisti sandėrio sąlygas, siekiant įgyvendinti atskirusinvesticinius sprendimus. Kai kada suderinama, kad institucija, kuriišleido vertybinius popierius, gali perpirkti atpirkimo sutartį. Piniginėsatpirkimo sutartys (angl. „dollar rolls“) taip pat priklauso šiaikategorijai. Jų yra du tipai. Fiksuoto kupono piniginės atpirkimo sutartiesatveju pardavėjas sutinka atpirkti tokio paties kupono vertybiniuspopierius,kaip pardavė. Pelningumo išlaikymo sutartis (angl. yieldmaintenance agreement) yra rečiau pasitaikantis atpirkimo sutarties tipas.Šiuo atveju pardavėjas įsipareigoja atpirki tokį patį pelningumą duodančiusvertybinius popierius. Piniginių atpirkimo sutarčių atveju dažniausiainaudojami ipotekos vertybiniai popieriai. Sandorių terminas yra 1-11mėnesių, dažniausiai 1-3 mėnesiai. Dar yra atvirkščios iki galiojimotermino pabaigos atpirkimo sutartys (angl. „reverse to maturity“). Pagaljas pradinis pardavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus panaikinamas, nesrepo terminas atitinka atpirkimo sutarties užstatu esančių vertybiniųpopierių likusį iki galiojimo pabaigos laiką. Paprastai šiuo atvejunaudojami kuponiniai vertybiniai popieriai, pardavinėjami su nuolaida,lyginant su nominalia verte. Atviras tokių vertybinių popierių pardavimasatneštų nuostolį, kurio instituciniai investuotojai nenori patirti.Atvirkščiai iki galiojimo termino pabaigos atpirkimo sutartis šį trūkumąpašalina, suteikdama pardavėjui galimybę už gautas lėšas investuoti įaukštesnio pelningumo finansinius instrumentus. Paprastai pagrindinę(nominalo) sumą ir paskutines kupono išmokas tiesiogiai iš užstatovertybinio popieriaus emitento gauna pirkėjas. Kitas atpirkimo sutarčiųtipas yra kintamo termino atpirkimo sutartys (angl. flex repo). Taiterminuota sutartis tarp dilerio ir kliento, paprastai firmos. Klientasperka iš dilerio vertybinius popierius ir gali dalį jų parduoti atgal ikiatpirkimo sutarties galiojimo termino pabaigos. Tokiu būdu gauti pinigaidažnai naudojami finansuojant statybas ir kitus keleto etapų projektus. Kaikažkuriame etape prireikus lėšų, klientas reikiamą vertybinių popieriųkiekį parduoda atgal dileriui. Kartais sudarant tokią atpirkimo sutartį yranustatomas pardavimų atgal grafikas, tačiau jo retai laikomasi. Dėlpadidintos palūkanų normos rizikos dileriai moka mažesnes normas, neguterminuotoms paskoloms. Kintančio galiojimo termino atpirkimo sutartimsdažnai suteikiami papildomi vertybiniai popieriai, paprastai Iždo.Indeksuojamos atpirkimo sutartys (angl. indexed repo) yra terminuotossutartys, kurių pagrindas yra palūkanų norma. Ji periodiškaiperskaičiuojama pagal federalinių fondų normą, LIBOR ar kokią kitątrumpalaikę palūkanų normą. Finansinės institucijos gali skolintis pinigus repo sandoriui,kitaip sakant, skola naudotis užstato pirkimui. Tai bus padengtas atpirkimosandoris (angl. covered repo), nes paskola repo sandoriui finansuotiderinama su vertybinių popierių, pateiktų užstatui pirkimu. Jeigu daromaatvirkščiai, už vertybinius popierius per repo gauti pinigai paskolinami,tai yra padengtas atvirkščiais atpirkimo sandoris (angl. covered reverserepo). Tokio operacijos yra pelningos, jeigu skolinamasi pigiau, neguskolinama (teigiamas skirtumas (angl. carry)). Skirtumo tarp paskolinimo irskolinimosi palūkanų normos (angl. carry) egzistuoja tam tikrą laikotarpį(angl. carry period), kai investicijos į vertybinius popierius per repofinansuojamos skolas.Pavyzdžiui, jei 90 dienų termino Iždo vekselio, kuriopelningumas 5,75 proc. finansuojamas 30 dienų termino 5,5 proc paskola perrepo sandorį, tai sirtumas bus 0,25 proc. (25 baziniai punktai), o skirtumolaikotarpis – 30 dienų. 60 likusių nefinansuojamų repo sandoriu Iždovekselio termino dienų vadinama likučiu (angl. tail bill). Operacija buspelninga tik tada, jeigu likučio pardavimas rinkos kaina duos pakankamailėšų gražinti repo paskolą su palūkanomis. Kitaip sakant, šiuo atvejuspekuliuojama, kad palūkanos augs. Viskas priklausys nuo likučio kainos,arba palūkanų normos (likučio pelningumo). Jei likučio pelningumo norma(angl. tail) kyla, tai likučio kaina smunka , tad tokia spekuliacija surepo gali tapti nuostolinga. Viskas priklauso nuo pelningumo kreivėsformos. Jeigu jinai kylanti, tai norint gauti teigiamą skirtumą reikiailgesnio termino Iždo vekselių pirkimą finansuoti trumpesnio termino repopaskola. Bet teigiamo skirtumo pelną dar gali panaikinti į blogą pusępakrypusi likučio palūkanų norma. Galima paskaičiuoti lūžio tašką, arbamaksimalias/minimalias palūkanas, kuriomis gali būti parduotas likutisesant kylančiai/smunkančiai pelningumo kreivei, kad padengtas repo dar būtųpelningas. Kitaip sakant, kiek turi pakilti arba smukti palūkanų normos,kad likučio pardavimas taptų nuostolingas. Skaičiavimas priklauso nuotikslo ir prielaidu: rinkos dalyvių naudojamas greitas apytikris lūžio taškoįvertinimas: d*=d+(d-i)*Trepo/Tlik kur: d*-apytikris lūžio taškas; d-iždo vekselių pelningumo norma; i-repo palūkanų norma; Trepo-repo terminas arba skirtumo laikotarpis dienomis; Tlik-likučio terminas dienomis. Kitaip sakant, investuotojasgali imti spekuliuoti, jei jis tikisi, kad likutis bus geresnis negu lūžiotaške.| Pinigų |Pinigų gavimai ||mokėjimai | ||1 koja (1-ma |90d. TerminoVVP pirkimas už |VVP pirkimas ||diena) |5,75proc. |finansuojamas 30d. repo|| |P=1 000 |už 5,5proc. || |000*(1-0,0575*90/360)=985 625 |985 625 LTL || |LTL | ||1 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su |Parduodamas likutis už ||diena) |palūkanomis: |nežinomą normą, d*: || |Repo palūkanos: |P*=1 000 || |1 000 000*(1-0,055*30/360)=4 |000*(1-d*60/360) || |583 LTL |d*=5,75 || |Repo nominalas su palūkanomis: |proc.+(5,75-5,5)(30/60)|| |985 625+4583=990 208 LTL |=5,875proc. || | |P*=990 208,4 LTL arba || | |pagal lygti ||Bendras pinigų | | ||srautas | | ||(sudedamos abi |1 975 833 LTL |1 975 833,4 LTL ||kojos, pinigų | | ||laiko vertė | | ||neįskaičiuojama | | |
Kaip matyti, apytikrė norma sulygino abu pinigų srautus.Vadinasi, jeigu po 30 dienų palūkanų norma už 60 dienų VVP bus 5,875proc.,tai spekuliacija bus be pelno. Kadangi tokia spekuliacija lošia iš palūkanųnormų smukimo, tai visos palūkanų normos žemiau 5,875proc.operacijų padaryspelninga. Aukščiau minėtas skaičiavimas yra apytikris, nes neįskaičiuojapapildomos užstato maržos ir palūkanas skaičiuoja ne nuo faktinio reponominalo, o nuo tokio nominalo, lyg ir užstatas būtų imamas nominaliaverte, t.y. nuo 1mln.LTL. Šiuo atveju tikslus skaičiavimas be maržos bustoks:| |Pinigų gavimai ||Pinigų mokėjimai | ||1 koja (1-ma diena)|90d. termino VVP pirkimas už|VVP pirkimas || |5,75proc. |finansuojamas 30d. repo || |P=1 000 000*(1-0,0575* |u= 5,5proc. || |90/360)=985 625 LTL |985 625 LTL ||2 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su|Parduodamas likutis u= ||diena) |palūkanomis: |ne=inom1 norm1, d*: || |Repo palūkanos: |P*=1 000 000*(1-d* || |985 625*(1-0,055*30/360) = 4|*60/360) = 990 142,45 || |517,45 LTL |LTL, iš čia || |Repo nominalas su |d*=5,91 proc. || |palūkanomis: | || |985 625+4 517,45= 990 142,45| || |LTL | ||Bendras pinigų | | ||srautas (sudedamos | | ||abi kojos, pinigų |1 975 767,45 LTL |1975 767,45 ltl ||laiko vertė | | ||neįskaičiuojama) | | |
Kaip matyti, apytikriai skaičiavimai duoda mažesnį likučiopelningumą, dėl to apytikriai skaičiavimai tinka prekiautojams, kadangisumažina sandorio pelningumą. Jeigu aproksimacija padidintų sandoriopelningumą, būtų blogai, nes prekiautojai imtųsi sandorio, kuris vėliaupasirodytų esantis nuostolingas. Kitaip sakant, naudojant apytikrįskaičiavimą galima gauti tik geresnį rezultatą už tikslius skaičiavimus. Marža sumažina užstato vertę, kitaip sakant, už tą pačią VVP vertęgalima mažesnę repo paskolą. Sakykime, šiuo atveju marža yra 5 baziniaipunktai:| |Pinigų gavimai ||Pinigų mokėjimai | ||1 koja (1-ma |90d. termino VVP pirkimas už |VVP pirkimas ||diena) |5,75 proc. |finansuojamas 30d.repo u=|| |P=1 000 000*(1-0,0575* |5,5 proc. || |90/360) = 985 625 LTL |Repo nominalas= 985 625 || | |USD (1-0,0005)= 985 || | |132,19 LTL || | |Maržos vertė= 985,625 – || | |985 132,19= 492,81 LTL ||2 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su |Parduodamas likutis ||diena) |palūkanomis: |(angl.tai bill) už || |Repo palūkanos: 985 132,19 |nežinomą normą, d* || |LTL |P*=1 000 000*(1-d* || |(1-(0,055*30/360))= 4 515,19 |60/360) = 989 647,38 + || |LTL |492,81 = 990 140,19 LTL, || |Repo nominalas su |i6 2ia d= 5,92 proc. || |palūkanomis: | || |985 132,19+ 4 515,19= 989 | || |647,38 LTL | ||Bendras pinigų | | ||srautas ( | | ||sudedamos abi |1 975 272,38 LTL |1 975 272,38 LTL ||kojos, pinigų | | ||laiko vertė | | ||neįskaičiuojama) | | |
Atvirkščias repo būna pelningas atvirkščiai, čia lošiama antsmunkančios pelningumo kreivės, kai rinka laukia palūkanų normų smukimo.Laukiama nedidelio palūkanų normų smukimo arba didelio kilimo. Jeigupelningumo kreivė yra kylanti, tai atvirkščias repo tinka, kai tikimasinedidelio palūkanų normų kilimo, arba neriboto smukimo. Tik tais atvejaisbus pelningas sandoris. Visada galima paskaičiuoti likučio normos lūžiotašką, analogiškai. Aproksimacija tinka ta pati formulė. Papildoma užstato marža yra kapitalo apsauga nuo rizikos. Laikytimaržą kaip visišką apsaugą nuo kapitalo praradimo nemokumo atveju reikštųdidelius maržos kaštus ir būtų labai konservatyvus požiūris. Realybėjemarža yra faktiškai grąžinamas su antra koja. Tokiu būdu maržos kaštaisudaro prarastą jo dydžio kapitalo alternatyvinius investavimo kaštus perrepo laikotarpį. Pavyzdyje maržos vertė lygi 492, 81 LTL. Tai reiškia, kad30 dienų prarasta palūkanų pajamos, kurias būtų galima gauti investavus šiąsumą. Praktikoje šie kaštai dažniausiai ignoruojami, nes dileriai, darydamišimtus pirkimo-pardavimo operacijų, tiesiog juos prilygina nuliui. Jeigu,pavyzdžiui, daroma prielaida, kad kapitalo kaštai maržai yra, pvz. 15proc., tai kaštai minėtu atveju: 492,81 ((0,15*30/365)=6,08LTL. IŠVADOS Taigi komerciniai bankai yra didžiausi repo dalyviai. Kaip minėta,dideliems bankams nuolat reikia tarpbankinės rinkos lėšų. Repo yraalternatyvus pigių lėšų šaltinis. Maži bankai pinigų gali pritrauktidepozitais, bet negali skolinti didelių paskolų dėl kapitalo ribojimo. Tadlaisvas lėšas jie paskolina tarpbankinėje rinkoje. Tačiau kai jiems patiemsprireikia lėšų, būna sunkiau jų gauti, ir čia jiems padeda repo. Dažnairepo rinkoje kaip viena iš šalių dalyvauja pinigų rinkos fondai. Išanalizavęs repo sandorius galima pateikti tokius jų privalumusbei trūkumus: Repo privalumai: ➢ Būdas pasiskolinti pinigų. Klientas turi daugiau pinigų investavimui į vertybinius popierius bei gali susikurti investavimo svertą. (Akivaizdu, kad tuos naujai nusipirktus VP galima būtų vėlgi repuoti ir nusipirkti dar daugiau VP ir taip padidinti svertą. Jei uždarant repą, nepakanka pinigų išpirkti viską iškart, viską reikėtų atpirkti atvirkštine tvarka.). ➢ Kitaip negu paprastos paskolos atveju, pinigų grąžinimas ir palūkanų mokėjimas įvyksta repo uždarymo metu, o ne kas mėnesį.
Repo trūkumai: ➢ Biurokratizmas. Tenka pasirašinėti sutartis, kitus dokumentus. Kreditoriai įvairiais būdais stengiasi pagreitinti šitą procesą: faksas, elektroninis paštas, telefonas. Bet apie repo sudarymą vienu pelės paspaudimu Lietuvoje kol kas pamirškite. ➢ Repuojant keičiasi nuosavybės teisė. (Bet pagal paskutinį VMI išaiškinimą mokesčių atžvilgiu toks sandoris yra traktuojamas kaip pinigų pasiskolinimas, o ne VP pardavimas ir neturi įtakos apskaičiuojant įsigijimo dieną.) Paprastai sutartyje yra sutariama, kad dividendai ir kitokios išmokos tuo metu, kai VP teisiškai nepriklauso klientui, yra pervedamos į specialią sąskaitą, atitinkama suma mažinama išpirkimo kaina. Taip pat kreditorius gali suteikti jums įgaliojimą dalyvauti akcininkų susirinkime. Rašydamas šį darbą susidūriau su tokiomis problemomis: mažai yraliteratūros apie repo sandorius, nėra jokių statistinių duomenų. Manau, kadįgytos žinios padės man ateityje bei dabar plačiau esu susipažinęs su reposandoriais. LITERATŪRA 1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir veikalų raštųrengimo rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus kolegija, 2003. 74 p. ISBN 9955-519-16-9. 2. Prieiga per internetą: 2.1. http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=10 2.2. http://www.snoras.com/corporate/securities/repo/ 2.3http://www.lb.lt/acts/Result.asp?F=12000030931&Y=1999&M=4&D=8&Ye=2005&Me=5&De=26&SS=Ie%F0koti&P=26 2.4 http://www.hansa.lt/naujienos360_189.htmlDarbą baigiau 2005-12-16 Viktor Lipin
PRIEDAI 1 priedas LIETUVOS BANKO VALDYBOS N U T A R I M A S
2000 m. kovo 9 d. Nr.31 Vilnius
DĖL ATPIRKIMO SANDORIŲ TARP LIETUVOS BANKO IR BANKŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin.,1994, Nr.99-1957; 1996, Nr.30-731; 1997, Nr.67-1666) 11 straipsnio 1 dalies1 punktu bei 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdyba n u ta r i a: 1. Patvirtinti Atpirkimo sandorių tarp Lietuvos banko ir bankųsudarymo ir vykdymo taisykles (pridedamos). 2. Nustatyti, kad nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos atpirkimosandoriai sudaromi tik su tais bankais, kurie su Lietuvos banku pasirašėnaują atpirkimo sandorių sutartį. 3. Pavesti Lietuvos banko valdybos pirmininkui nustatyti šio nutarimo1 punkte minimų taisyklių įgyvendinimo tvarką. 4. Pripažinti netekusiais galios: 4.1. Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimą Nr.17,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos”(Žin., 1997, Nr.16-354); 4.2. Lietuvos banko valdybos 1997 m. liepos 17 d. nutarimą Nr.161,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos1 bei 9 punktų dalinio pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1997, Nr.70-1795); 4.3. Lietuvos banko valdybos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr.258,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos1 punkto bei Terminuotųjų indėlių Lietuvos banke aukcionų tvarkos 2 punktopakeitimo” (Žin., 1997, Nr.107-2724); 4.4. Lietuvos banko valdybos 1998 m. kovo 26 d. nutarimo Nr.59 ,,DëlLietuvos banko teisës aktø pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.29-795) 6 punktą; 4.5. Lietuvos banko valdybos 1999 m. vasario 25 d. nutarimą Nr.24,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandoriø (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkosdalinio pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1999, Nr.21-613); 4.6. Lietuvos banko valdybos 1999 m. birželio 10 d. nutarimą Nr.89,,Dėl Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimo Nr.17 ,,DėlLietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos’’dalinio pakeitimo” (Žin., 1999, Nr.53-1733); 4.7. Lietuvos banko valdybos 1999 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr.194,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkosdalinio pakeitimo’’ (Žin., 1999, Nr.109-3201). 5. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d.
Valdybos pirmininkas Reinoldijus Ðarkinas
PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.31
ATPIRKIMO SANDORIŲ TARP LIETUVOS BANKO IR BANKŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos: atpirkimo kaina – vertybinių popierių kaina, apskaičiuota pagal šiųtaisyklių 1 priedą; atpirkimo sandoris – susitarimas, kuriuo viena šalis (pardavėjas)įsipareigoja sutartą dieną (atsiskaitymų už perkamus vertybinius popieriusdieną) perduoti kitos šalies (pirkėjo) nuosavybėn apibrėžtus vertybiniuspopierius, pirkėjas įsipareigoja tuos vertybinius popierius priimti,sumokėti už juos pirkimo kainą, ir kitą, vėlesnę dieną (atsiskaitymų užatperkamus vertybinius popierius dieną) tuos pačius vertybinius popieriusperduoti pardavėjo nuosavybėn, o pardavėjas įsipareigoja juos priimti irsumokėti už juos atpirkimo kainą; atpirkimo palūkanos – atpirkimo sandoryje nustatytos palūkanos,kurias pardavėjas moka pirkėjui, atpirkdamas vertybinius popierius. Šiospalūkanos skaičiuojamos nuo pirkimo kainos ir įskaitomos į atpirkimo kainą; bankas – Lietuvos Respublikos komercinis bankas arba užsienio bankofilialas (skyrius), veikiantis Lietuvos Respublikoje; fiksuotųjų palūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimosandorių aukcionas, prieš kurį Lietuvos bankas fiksuoja atpirkimo palūkanųnormą, pagal kurią bus tenkinami visi pasiūlymai, dalyvaujantys aukcione; pardavimo aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandoriųaukcionas, kuriame Lietuvos bankas, kaip pardavėjas, atrenka bankųpasiūlymus aukciono sąlygomis pirkti vertybinius popierius iš Lietuvosbanko pagal atpirkimo sandorius; pirkimo aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandoriųaukcionas, kuriame Lietuvos bankas, kaip pirkėjas, atrenka bankų pasiūlymusaukciono sąlygomis parduoti vertybinius popierius Lietuvos bankui pagalatpirkimo sandorius; pirkimo kaina – pagal teisės aktuose, reglamentuojančiuose perkamųvertybinių popierių išleidimą ir apyvartą, nustatytą kainų apskaičiavimotvarką ir Lietuvos banko nustatytą pelningumo dydį apskaičiuota vertybiniųpopierių kaina, suapvalinta iki keturių skaitmenų po kablelio; ribinis(-iai) pasiūlymas(-ai) – ribinių arba sutartinių palūkanųaukcione laimėjęs vienas ar keli pasiūlymai, kuriuose nurodyta atpirkimopalūkanų norma yra mažiausia (didžiausia) iš pirkimo (pardavimo) aukcione
laimėjusių pasiūlymų; ribinių palūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimosandorių aukcionas, kuriame laimėję bankų pasiūlymai tenkinami pagalribiniuose pasiūlymuose nurodytą atpirkimo palūkanų normą; sutartinių palūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimosandorių aukcionas, kuriame laimėję bankų pasiūlymai tenkinami pagalkiekviename iš jų nurodytą atpirkimo palūkanų normą; tiesioginis atpirkimo sandoris – ne aukcione sudaromas atpirkimosandoris. 2. Lietuvos bankas sudaro atpirkimo sandorius tik su tais bankais,kurie su Lietuvos banku yra pasirašę atpirkimo sandorių sutartis. 3. Pagal atpirkimo sandorius gali būti perkami ir parduodami LietuvosRespublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai (toliau – vertybiniaipopieriai), jeigu: 3.1. jų antrinė apyvarta neapribota; 3.2. jų emitentas yra įsipareigojęs išpirkti vertybinius popierius neanksčiau kaip penktą darbo dieną po atsiskaitymų už atperkamus vertybiniuspopierius dienos; 3.3. nuosavybės teise jie priklauso pardavėjui, nėra įkeisti ar kitaipapribotos teisės jais disponuoti; 3.4. jie atitinka papildomus atrankos kriterijus, kuriuos galinustatyti Lietuvos bankas. 4. Atpirkimo sandoriai gali būti sudaromi aukcione arba tiesiogiai(tiesioginis atpirkimo sandoris). 5. Lietuvos banko rengiamų atpirkimo sandorių aukcionų (toliau –aukcionų) rūšys: 5.1. pirkimo aukcionas; 5.2. pardavimo aukcionas. 6. Pagal organizavimo būdą aukcionas gali būti: 6.1. fiksuotųjų palūkanų aukcionas; 6.2. kintamųjų palūkanų aukcionas, kuris yra skirstomas į: 6.2.1. ribinių palūkanų aukcioną, 6.2.2. sutartinių palūkanų aukcioną. 7. Mažiausia suma, nurodyta banko pasiūlyme sudaryti su Lietuvos bankuatpirkimo sandorį(-ius) arba taikoma tenkinant tokį pasiūlymą, yra 100 000Lt. Banko pasiūlyme nurodomos ir tenkinant pasiūlymą taikomos sumoskartotinis yra 100 000 Lt.II. AUKCIONO ORGANIZAVIMAS
8. Lietuvos bankas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną pranešabankams, turintiems teisę dalyvauti aukcione, Lietuvos banko valdybospirmininko ar jo įgalioto asmens nustatytas būsimo aukciono sąlygas. 8.1. Būtinos sąlygos: 8.1.1. aukciono data, 8.1.2. atpirkimo terminas, 8.1.3. aukciono rūšis ir organizavimo būdas, 8.1.4. atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius diena, 8.1.5. atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius diena, 8.1.6. fiksuotoji atpirkimo palūkanų norma prieš fiksuotųjų palūkanųaukcioną, 8.1.7. vertybiniai popieriai, kurie gali būti perkami ir parduodamipagal atpirkimo sandorius, bei jų įvertinimas; 8.2. Galimos papildomos sąlygos: 8.2.1. papildomi reikalavimai vertybiniams popieriams, kuriuos galimasiūlyti atpirkimo sandoriams sudaryti, 8.2.2. vieno banko aukcionui pateikiamas didžiausias pasiūlymų kiekisir(ar) didžiausia pasiūlymo(-ų) suma, 8.2.3. mažiausia (didžiausia) atpirkimo palūkanų norma kintamųjųpalūkanų aukcione, už kurią atpirkimo palūkanų normos bankų pateikiamuosepasiūlymuose negali būti mažesnės (didesnės), 8.2.4. didžiausia pinigų suma atpirkimo sandoriams sudaryti, 8.2.5. kitos sąlygos; 8.3. Šių taisyklių 8.2.3 ir 8.2.4 punktuose nurodytos aukciono sąlygosgali būti nustatomos ir aukciono vykdymo metu. Šios aukciono sąlygos galibūti viešai neskelbiamos. 9. Pageidaujantys dalyvauti aukcione bankai aukciono dieną, ne vėliaukaip iki 9 val., pateikia Lietuvos bankui šių taisyklių 2 priede nurodytosformos paraiškas su pasiūlymais. Atpirkimo palūkanų normos pasiūlymuoseturi būti nurodomos dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Paraiškoje fiksuotųjų palūkanų aukcionui bankas pateikia tik vienąpasiūlymą. Banko paraiškoje kintamųjų palūkanų aukcionui pateikiamaspasiūlymų kiekis gali būti apribotas Lietuvos banko skelbiamose aukcionosąlygose. Paraiškas patvirtina atitinkamų bankų vadovai arba jų įgaliotiasmenys. Bankai paraiškas pateikia faksu arba Lietuvos bankui priimtinomiselektroninio ryšio priemonėmis. Pasibaigus paraiškų priėmimo laikui, bankas nebegali keisti aratsiimti pateiktų paraiškų. 10. Lietuvos bankas turi teisę atmesti bet kurią aukcionui pateiktąparaišką arba jos dalį, jeigu ji neatitinka šių taisyklių ir aukcionosąlygų, tačiau apie tai nedelsdamas informuoja paraišką pateikusį banką. 11. Lietuvos banko valdybos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimubankui gali būti neleidžiama dalyvauti aukcione šiais atvejais: 11.1. kai Lietuvos bankas pritaikė bankui kokią nors poveikiopriemonę; 11.2. kai bankas nevykdo ar netinkamai vykdo šiose taisyklėse aratpirkimo sandorių sutartyje numatytus įsipareigojimus; 11.3. kai bankas pripažino, kad negali įvykdyti paskutinio prieš šįaukcioną sudaryto atpirkimo sandorio; 11.4. yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių bankas gali nesugebėtitinkamai ir laiku atsiskaityti pagal atpirkimo sandorį. 12. Lietuvos bankas nedelsdamas informuoja banką, kad neleidžia jamdalyvauti aukcione.
III. AUKCIONO VYKDYMAS
13. Aukcionas vyksta Lietuvos banke be aukciono dalyvių. 14. Aukciono metu sudaromas pasiūlymų sąrašas. 15. Fiksuotųjų palūkanų aukciono metu visi į sąrašą įtrauktipasiūlymai visiškai tenkinami arba proporcingai mažinami, suapvalinus ikivieno pasiūlymo sumos kartotinio, jeigu Lietuvos bankas šiam aukcionuinustatė mažesnę didžiausią pinigų sumą atpirkimo sandoriams sudaryti negubendroji įtrauktuose į sąrašą pasiūlymuose pageidauta suma. 16. Kintamųjų palūkanų aukciono metu pasiūlymai sąraše išdėstomi pagalsiūlomą atpirkimo palūkanų normą mažėjimo tvarka, jeigu tai – pirkimoaukcionas, didėjimo tvarka, jeigu tai – pardavimo aukcionas, kol nebusviršyta Lietuvos banko nustatyta mažiausia (didžiausia) atpirkimo palūkanųnorma arba kol bendra pasiūlymų suma neviršys Lietuvos banko šiam aukcionuinustatytos didžiausios pinigų sumos atpirkimo sandoriams sudaryti. 17. Sudarius gautų pasiūlymų sąrašą, atrenkami aukcioną laimėjępasiūlymai, kurie: 17.1. fiksuotųjų palūkanų aukcione tenkinami pagal prieš aukcionąskelbtą fiksuotąją atpirkimo palūkanų normą; 17.2. ribinių palūkanų aukcione tenkinami pagal ribinę atpirkimopalūkanų normą; 17.3. sutartinių palūkanų aukcione tenkinami pagal pasiūlymuosenurodytas atpirkimo palūkanų normas. 18. Jeigu Lietuvos banko kintamųjų palūkanų aukcionui nustatytospinigų sumos dalis, likusi nuo visiškai patenkintų pasiūlymų, yra mažesnė
negu ribiniuose pasiūlymuose nurodyta bendroji suma, šie pasiūlymaiproporcingai mažinami, suapvalinus iki vieno pasiūlymo sumos kartotinio. 19. Tenkinant pasiūlymus, vertybiniai popieriai atrenkami šia tvarka: 19.1. pagal kiekvieną pirkimo aukcione tenkinamą pasiūlymą atrenkamatiek vertybinių popierių dalyvio paraiškoje pateikta eilės tvarka, kadbendroji šių vertybinių popierių pirkimo kaina vieno vertybinio popieriaustikslumu būtų lygi pasiūlyme nurodytai sumai arba viršytų ją ne daugiaunegu vieno vertybinio popieriaus kaina; 19.2. pardavimo aukcione, kurio organizavimo būdas – fiksuotųjųpalūkanų aukcionas, tenkinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos didžiausiossumos, atrenkami trumpesnio išpirkimo termino vertybiniai popieriai; 19.3. pardavimo aukcione, kurio organizavimo būdas – kintamųjųpalūkanų aukcionas, tenkinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos mažiausiosatpirkimo palūkanų normos, atrenkami trumpesnio išpirkimo terminovertybiniai popieriai. 20. Jeigu visiškai arba iš dalies tenkinant pasiūlymą perkami keliųemisijų vertybiniai popieriai, kiekvienos emisijos vertybinių popieriųpirkimas įforminamas atskiru atpirkimo sandoriu. Tokio pasiūlymo suma arbajos dalis suskaidoma pagal kiekvieną atrinktą emisiją. Jeigu bendroji atrinktų vertybinių popierių pirkimo kaina viršijatenkinamą pasiūlymo sumą, bendroji paskutinės atrinktos emisijos vertybiniųpopierių pirkimo kaina atitinkamai sumažinama. 21. Aukciono dieną, iki 11 valandos, Lietuvos bankas kiekvienamaukciono dalyviui praneša, kokie yra aukciono rezultatai, kaip patenkintidalyvio pasiūlymai, ir atpirkimo sandorių sutartyje nustatyta tvarkanusiunčia atpirkimo sandorio(-ių) patvirtinimą(-us). Pranešimai siunčiami faksu arba aukciono dalyviui priimtinomiselektroninio ryšio priemonėmis. Aukciono dalyviai, nesulaukę pranešimo apie aukciono rezultatus, turinedelsdami apie tai informuoti Lietuvos banką. 22. Aukciono dalyvis, gavęs iš Lietuvos banko pranešimą apie aukcionorezultatus ir atpirkimo sandorio(-ių) patvirtinimą(-us), turi vykdyti savoįsipareigojimus. 23. Jeigu Lietuvos bankas negauna nė vieno jį tenkinančio pasiūlymo,aukcionas laikomas neįvykusiu.IV. TIESIOGINIAI ATPIRKIMO SANDORIAI
24. Lietuvos bankas gali sudaryti tiesioginius atpirkimo sandoriusLietuvos banko valdybos nustatytais terminais, kurie negali viršyti 90kalendorinių dienų. 25. Sudarant tiesioginius atpirkimo sandorius, taikomas Lietuvos bankovaldybos nustatytas pelningumas vertybiniams popieriams įvertinti irpaskolų, teikiamų pagal Paskolų komerciniams bankams suteikimo taisykles,palūkanų norma, nustatyta vieną darbo dieną prieš tiesioginio atpirkimosandorio sudarymą. 26. Lietuvos banko valdyba gali nustatyti didžiausią galimąįsipareigojimų Lietuvos bankui pagal tiesioginius atpirkimo sandorius sumą. 27. Bankas, pageidaujantis sudaryti su Lietuvos banku tiesioginį(-ius)atpirkimo sandorį(-ius), pateikia Lietuvos bankui prašymą. Prašyme turibūti nurodyta: 27.1. pageidaujama suma ir terminas; 27.2. pagal tiesioginį atpirkimo sandorį siūlomi parduoti vertybiniaipopieriai; 27.3. banko likvidumo būklė, banko likvidumo pablogėjimo priežastys irnumatomi veiksmai banko likvidumui padidinti. Banko likvidumo būklęapibūdina su banko prašymu pateikiama ataskaita ,,Banko turto irįsipareigojimų struktūra pagal terminus’’ (7003 forma), kuri turi būtiparengta pagal naujausius duomenis. 28. Prašymą išanalizuoja ir pasiūlymą dėl prašymo patenkinimoartimiausiam Lietuvos banko valdybos posėdžiui pateikia Lietuvos bankoPinigų politikos departamentas. 29. Apie Lietuvos banko valdybos sprendimą dėl banko prašymo Lietuvosbankas praneša bankui tą pačią dieną. 30. Jeigu Lietuvos banko valdyba banko prašymą patenkina, bankassiunčia Lietuvos bankui paraišką su pasiūlymu sudaryti tiesioginį(-ius)atpirkimo sandorį(-ius). Tiesioginiai atpirkimo sandoriai įforminami irvykdomi ta pačia tvarka kaip ir aukcione sudaryti atpirkimo sandoriai. 31. Lietuvos bankas gali vienu metu sudaryti su banku kelistiesioginius atpirkimo sandorius, kuriuose gali būti numatytos skirtingosatsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos. Lietuvos bankovaldyba gali nustatyti bankui bendrąją tiesioginių atpirkimo sandorių sumą,kurios neviršydamas per Lietuvos banko valdybos apibrėžtą laikotarpį bankassavo iniciatyva gali sudarinėti arba būti sudaręs su Lietuvos bankutiesioginius atpirkimo sandorius.
V. ATSISKAITYMAI
32. Sudariusios atpirkimo sandorį, šalys atsiskaito per Lietuvos bankoAtsiskaitymų centrą ir akcinę bendrovę ,,Lietuvos centrinis vertybiniųpopierių depozitoriumas” lėšomis ir vertybiniais popieriais apsikeisdamosvienu metu, t.y. vertybiniai popieriai neperduodami tol, kol nesukauptoslėšos už juos sumokėti, arba lėšos nepervedamos tol, kol nesukauptivertybiniai popieriai. 33. Pardavėjas perduoda vertybinius popierius pirkėjo nuosavybėn, opirkėjas priima vertybinius popierius ir sumoka už juos pirkimo kainąatsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dieną, kuri yra kita darbodiena po atpirkimo sandorio sudarymo dienos. 34. Pirkėjas vertybinius popierius perduoda atgal pardavėjonuosavybėn, o pardavėjas priima vertybinius popierius ir sumoka už juosatpirkimo kainą atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dieną. 35. Pagal atpirkimo sandorį šalys turi atsiskaityti tinkamai ir laiku.
VI. ATPIRKIMO SANDORIO NUTRAUKIMAS IR BAUDOS
36. Bankas turi teisę nutraukti atpirkimo sandorį, jeigu jo galiojimometu pripažįsta, kad negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Pripažinęs, kadnegali įvykdyti savo įsipareigojimų, bankas faksu arba Lietuvos bankuipriimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis turi patvirtinti, kad nutraukiaatpirkimo sandorį. 37. Atpirkimo sandoris laikomas nutrauktu, jeigu sandorio šalysneatsiskaito per dvi darbo dienas nuo tos dienos, kurią turėjo įvyktiatsiskaitymai. 38. Jeigu bankas šių taisyklių 36 punkte numatytu atveju nutraukiaatpirkimo sandorį ne vėliau kaip antrą darbo dieną po atsiskaitymų užperkamus vertybinius popierius dienos, ir dar nėra įvykę jokieatsiskaitymai pagal šį sandorį, bankas moka Lietuvos bankui 0,1 proc. baudąnuo atpirkimo sandorio sumos, išreikštos bendrąja atitinkamo vertybiniųpopierių kiekio pirkimo kaina. 39. Jeigu sandorio šalys neatsiskaito per dvi darbo dienas nuoatsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos, sandorio šalis, dėlkurios kaltės atpirkimo sandoris nutraukiamas pagal šių taisyklių 37punktą, moka kitai sandorio šaliai 0,15 proc. baudą nuo atpirkimo sandorio
sumos, išreikštos bendrąja atitinkamo vertybinių popierių kiekio pirkimokaina. 40. Jeigu atpirkimo sandoris nutraukiamas, sandorio šalys atleidžiamosnuo pareigos jį vykdyti. Jeigu pardavėjas jau yra perdavęs vertybiniuspopierius pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas yra sumokėjęs už juos pirkimokainą, nutraukus sandorį vertybiniai popieriai lieka pirkėjo nuosavybė, opardavėjas nemoka už juos atpirkimo kainos.VII. VĖLAVIMAS ATSISKAITYTI IR DELSPINIGIAI
41. Sandorio šalis, pavėlavusi įvykdyti piniginius įsipareigojimuspagal atpirkimo sandorį vieną arba dvi darbo dienas, privalo sumokėti kitaisandorio šaliai delspinigius nuo neįvykdyto piniginio įsipareigojimo sumosuž kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Sandorio šalis, pavėlavusiperduoti vertybinius popierius, delspinigių nemoka. 42. Delspinigiai skaičiuojami pagal šias formules:
D = K1 x PN1/100 x d/360, jeigu pavėlavo atsiskaityti pirkėjas, D = K2 x PN2/100 x d/360, jeigu pavėlavo atsiskaityti pardavėjas, kur:
D – delspinigiai litais; K1 – atpirkimo sandorio suma, išreikšta bendrąja atitinkamo vertybiniųpopierių kiekio pirkimo kaina; K2 – atpirkimo sandorio suma, išreikšta bendrąja atitinkamo vertybiniųpopierių kiekio atpirkimo kaina; PN1 – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties paskolų palūkanų normaatsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dieną; PN2 – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties paskolų palūkanų normaatsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dieną; d – pavėluotų atsiskaityti dienų skaičius.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Vertybinių popierių atkarpos išmokos nuo atsiskaitymų už perkamusvertybinius popierius dienos (ta diena neįskaitoma) iki (jeigu sandorisnenutraukiamas) atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienosimtinai priklauso pirkėjui. 44. Jeigu atsiskaitymai įvyksta pavėluotai, atkarpos išmokos priklausotai sandorio šaliai, kuriai vertybiniai popieriai būtų priklausę nuosavybėsteise, jeigu atsiskaitymai būtų įvykę laiku. Jeigu atkarpos išmoką gavokita sandorio šalis, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pavėluotaiįvykusio atsiskaitymo dienos privalo grąžinti šią atkarpos išmoką pirmajaisandorio šaliai. 45. Sandorio šalis baudas privalo sumokėti per dešimt dienų nuoatpirkimo sandorio nutraukimo dienos, o delspinigius – per dešimt dienų nuodienos, kurią turėjo įvykti atsiskaitymai. 46. Jeigu bankas laiku nesumoka Lietuvos bankui priklausančios baudos,delspinigių arba laiku negrąžina atkarpos išmokos, Lietuvos bankas nusirašošias sumas iš banko sąskaitos Lietuvos banke (bazinės valiutos sumaperskaičiuojama litais pagal oficialų kursą, o kitos užsienio valiutos suma– pagal Lietuvos banko nustatytą santykį, galiojusį lėšų nurašymo dieną). 47. Šiose taisyklėse minima darbo diena – tai darbo diena LietuvosRespublikoje, kurią veikia Lietuvos banko tvarkoma tarpbankinė lėšųpervedimo sistema ir akcinės bendrovės ,,Lietuvos centrinis vertybiniųpopierių depozitoriumas” tvarkoma vertybinių popierių atsiskaitymų sistema. 2 priedas
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATPIRKIMO KAINŲ SKAIČIAVIMAS
Atpirkimo kaina K2 skaičiuojama pagal formulę: K2 = K1 + K1 x P /100 x d/360 – C, kur: K1 – vertybinio popieriaus su susikaupusiomis palūkanomis pirkimokaina (suapvalinta iki keturių skaitmenų po kablelio kiekvienam vertybiniopopieriaus nominaliosios vertės šimtui litų), P – atpirkimo palūkanų norma, d – atpirkimo termino dienų skaičius, C – bendroji atkarpos išmokų suma, kurią sumoka vertybinių popieriųemitentas nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (tadiena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popieriusdienos imtinai. Atpirkimo kaina neapvalinama. Pavyzdžiui, sudarytas atpirkimo sandoris, pagal kurį viena šalis iškitos pirko 1 000 vnt. vertybinių popierių, kai vieneto nominalioji vertė –1 000 Lt, bendra visų vertybinių popierių nominalioji vertė yra 1 000 000Lt, o vieno vertybinio popieriaus pirkimo kaina lygi 99,5423.
1. Atpirkimo kainos skaičiavimas, kai vertybiniai popieriai neturi atkarpų arba kai nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (ta diena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos imtinai atkarpos išmokos nėra mokamos: K1 = 99,5423 Lt P = 12,00 procentų
d = 14
K2 = 99,5423 + (99,5423 x 12/100 x 14/360) = 99,5423 + 0,4645307… =100,0068307… Lt
Bendroji atpirkimo sandorio atpirkimo kaina yra 1 000 068,31 Lt.
2. Atpirkimo kainos skaičiavimas, kai nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (ta diena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos imtinai kiekvieno vertybinio popieriaus nominaliosios vertės šimtui litų mokama 4,3 Lt atkarpos išmoka: K1 = 99,5423 Lt P = 12,00 procentų
d = 14 C = 4,3 Lt
K2 = 99,5423 + (99,5423 x 12/100 x 14/360) – 4,3 = 99,5423 +0,4645307… – 4,3 = 95,7068307… Lt
Bendroji atpirkimo sandorio atpirkimo kaina yra 957 068,31 Lt.