[pic]
VILNIAUS KOLEGIJA
EKONOMIKOS FAKULTETAS
Bankininkystės katedra
Dieninių studijų skyriaus
III kurso BN03A grupės studentas
Viktor LIPIN
Kursinis darbas
Darbo vad. lėkt. Birutė PALEVIČIŪTĖ
Vertinimas
Vilnius
2005
Įvadas
Atpirkimo sandoris (sutartis) arba repo sandoris (angl. repurchase agreement, repo) Lietuvos rinkoje profesionalai dažniausiai taip ir įvardija – „repas“) ir atvirkščias atpirkimo sandoris (angl. reverse repurchase agreement, reverse repo) yra operacijos tipas, kai rinkos dalyvis (bankas, įmonė) pasiskolina lėšas parduodamas vertybinius popierius ir tuo pačiu metu pasižadėdamas atpirkti tuos pačius ir panašius vertybinius popierius po sutarto laiko ir sutarta kaina. Iš esmės repo yra visiškai vertybiniais popieriais garantuota terminuota paskola (t.y.
vertybiniai popieriai yra užstatas už pasiskolinamas lėšas). Tai vienas iš tų retų atvejų, kai finansinė naujovė JAV rinkoje atsirado ne komercinių finansinių institucijų, bet Centrinio banko iniciatyva. Vienas iš 1913
metais įsteigtos Federalinės rezervų sistemos uždavinių buvo skatinti tarptautinę prekybą, suteikiant jai finansavimą. Pagrindinis toks instrumentas buvo banko akceptai. 1914 metais Federalinė rezervų sistema ėmė teikti trumpalaikes paskolas mažomis palūkanomis, imdama užstatus banko akceptus. Tai ir buvo repo rinkos pradžia (nors sandoriai vadinosi perpardavimo sandoriais (angl.resale agreements). Tokiu būdu Federalinė rezervų sistema be rizikos galėjo skatinti eksportą. Be rizikos, nes repo paskolą visiškai dengia užstatas. Greitai idėją perėmė komercinės institucijos. Nuo 1984 metų liepos Federalinis rezervų bankas užstatu akceptų nebepriima, tam tinka tik iždo skolos instrumentai.
Repo sandoris – tai, iš esmės, pinigų skolinimas, laikinai parduodant vertybinius popierius (toliau vadinsim VP). Kreditorius iš kliento įsigyja VP sutartam terminui, o suėjus šiam terminui juos parduoda klientui už iš anksto sutartą kainą.
Šio darbo pagrindinis tikslas yra susipažinti su repo sandoriais bei jo vykdymo procesu.
Darbo informacija pateikiama, remiantis įvairiais šaltiniais:
rašytine literatūra, internetinių svetainių informacija.
Repo sandorių rinkos
JAV repo rinka siekia 1,85 trilijono USD arba apie 55,35 proc. JAV
iždo instrumentų nominalios vertės, arba vidutiniškai 200-300mlrd. USD
vertės sandorių per dieną.
|JAV repo sandorių užstatai 1999 metais |
|Iždo bilietai |71,00% |
|Iždo obligacijos |13,90% |
|Iždo vekseliai |9,20% |
|Kiti |5,90% |
Tarptautinės repo rinkos pradžia buvo devinto XX a. dešimtmečio viduryje-pabaigoje, kai repo ėmė atlikinėti JAV institucinių bankų Londono padaliniai. Dešimto dešimtmečio pradžioje repo rinkoje ėmė aktyviai veikti ir Europos bankai-Barclays Capital, UBS, Deutsche bank, CSFB, SBC ir Banque
Paribas, taip pat ir Japonijos firmos Nomura ir IBJ.
Repo sandorius Lietuvoje sudaro bankai ir finansų maklerio įmonės.
Kalbėdami apie vertybinius popierius turėsime omenyje akcijas, nors repuoti galima ir pvz. obligacijas.
Lietuvoje repo rinkos sandoriai ėmė rastis maždaug 1996-98 metais.
Labai sėkmingai repo sandorius su bankais sudarinėja finansų maklerio įmonės, pasiskolindamos lėšas akcijų paketams supirkti, ir tuo pačiu metu užstatydamos superkamas akcijas arba kitus vertybinius popierius. Iš
Lietuvos bankų vienas aktyviausių repo sandorių sudarinėtojas šiuo metu yra bankas „Snoras“.
|Šalis |Metai |Repo rinkos dydis, kaip procentas nuo |
| |Nominalusis BVP |M3 |Vyriausybės |
| | | |skolos |
|Belgija |1995 |18,4 |22,5 |23,5 |
| |1997 |25 |28,9 |31 |
|Prancūzija |1995 |14,5 |20,4 |34,7 |
| |1997 |21,7 |32,8 |47,3 |
|Italija |1995 |8,1 |9 |6,5 |
| |1997 |9,9 |11,1 |7,3 |
|Japonija |1995 |n.d. |n.d. |n.d. |
| |1997 |5,7 |2,8 |9 |
|D.Britanija |1995 |0 |0 |0 |
| |1997 |9,5 |10,0 |17,4 |
|JAV |1995 |12 |18,3 |17,8 |
| |1997 |14,9 |22,9 |22,4 |
Repo rinkos auga tiek apyvarta, tiek dalyvių ratu. Atsirado euroobligacijų, įmonių obligacijų, besivystančių rinkų instrumentų ir akcijų repo. Daugelio šalių repo rinkose dabar galima derinti euroobligacijas ir įmonių obligacijas, arba akcijas ir VVP. Repo leidžia sumažinti skolinimosi kaštus, padidina obligacijų likvidumą.
Repo gali būti laikomas kapitalo rinkos instrumentu, nes jo pasiūlą ir paklausą lemia obligacijų rinkos sąlygos. Tačiau tuo pačiu metu repo yra ir pinigų rinkos instrumentas, nes gaunami pinigai gali būti laikomi trumpalaike paskola. Iš esmės tai hibridinis instrumentas. Repo palūkanų normos yra artimos kitų pinigų rinkos instrumentų palūkanų normoms. 1996-98
metais JAV iždo vekselių ir repo palūkanų normos skyrėsi vidutiniškai 76
baziniais punktais. Nuo iždo vekselių yra skirtumas dėl to, kad repo yra ne visai be kredito rizikos, priklausomai nuo užstato, be to, repo neturi antrinės rinkos. Repo palūkanų normas palaiko faktas, kad jis yra kitų pinigų rinkos instrumentų pakaitalas. Jeigu jų palūkanos per daug išauga, lėšas interesantai skolinasi kitais būdais, ir repo paklausa sumažėja, tuo tarpu repo skolintojų pasiūla skolinti už didesnes palūkanas irgi padidėja, todėl palūkanos pasikoreguoja.
Kitas repo rinkai priskirtinas instrumentas – pardavimo – pirkimo sutartys (angl.sell/buyback agreements) yra du atskiri sandoriai, vienas su išankstinio sandorio atsiskaitymu. Forwardo kursas priklauso nuo rinkos palūkanų normos. Ši struktūra yra paprasta teisiškai ir atlikimo požiūriu, dėl to dažnai naudojama besivystančiose rinkose. Šie sandoriai irgi priskiriami repo rinkos instrumentams.
Išvystytose rinkose apie pusė visų išleistų obligacijų yra paskolinamos per repo, vertybinių popierių skolinimo (securities lending)
arba pardavimo/pirkimo (sell/buyback) operacijas. Motyvas tradicinis-
dileriai turi kažkaip finansuoti ilgas ir trumpas įvairių finansinių instrumentų pozicijas, o skolintojai nori uždirbti daugiau. Kitaip sakant, iždo instrumentų dileriai per atpirkimo sandorius atgauna dalį lėšų, kurias jie investavę į iždo instrumentus. Pagal repo sandorį dažniausiai instrumento pinigų srautai (kupono palūkanos) priklauso iždo instrumento savininkui (t.y. dileriu, kuris skolinasi pinigus repo sandoriu), o ne tam, kuris tuos popierius laiko užstatu. Tokiu būdu, dileris ir išlaiko instrumento teikiamą naudą savo rankose, ir atgauna dalį lėšų.
Taip pat repo sudaromi norint garantuoti užstatu kredito ir likvidumo rizikas (pvz., išduodant kreditus), centriniai bankai per repo valdo likvidumą tarpbankinėje rinkoje. Centriniai bankai dabar vis labiau perėjo prie repo kaip prie pagrindo atviros rinkos operacijoms. Europoje jau seniai repo palūkanų normos valdymas nurengė lombardo ir diskonto tipo palūkanų normų valdymą kaip Centrinio banko pinigų politikos priemonę.
Centriniams bankams repo yra pagrindinis atviros rinkos operacijų instrumentas, leidžiantis greitai ir efektyviai sumažinti arba padidinti pinigų kiekį rinkoje. Kai žiūrima iš Centrinio banko pozicijų, paprastai vartojamas ne atvirkščios atpirkimo sutarties, bet porinio pirkimo-
pardavimo sandorio (angl.matched sale-purchase agreement, MSP) terminas.
Tai operacija, kai centrinis bankas parduoda VVP iš savo portfelio, susiurbdamas pinigų perteklių rinkoje. Kai centrinis bankas daro paprastą repo (tam dažniausiai taikoma aukciono forma), suteikdamas pinigų rinkai, tai jis priima aukščiausių palūkanų pasiūlymus iki paskutinio žemiausio priimtino (t.y. iki paskutinės normos (angl.stop-out rate)), t.y. kurie už paskolą mokės daugiausia, o kai daro porinio pirkimo-pardavimo sandorį, tai priima žemiausių palūkanų pasiūlymus, kad pasiskolintų pinigus pigiausiai.
Techniškai porinis pirkimas-pardavimas skiriasi nuo atvirkščio repo, ir įforminamas kaip paprastas VVP pardavimas, nes Centriniam bankui draudžiama skolintis iš privačių šaltinių.
Įmonės JAV repo rinkoje ėmė dalyvauti šeštame dešimtmetyje dėl įvairių rinkos reguliavimų ir suvaržymų. Tuo metu JAV bankams buvo uždrausta mokėti palūkanas už indėlius iki pareikalavimo. Be to, buvo griežtai nustatyta maksimali palūkanų už terminuotus indėlius norma-iki 5%
bankams ir ne daugiau 5,22 paskolų institucijoms (angl.thrift institutions). Tuo tarpu, atsigaunant ekonomikai, įmones užplūdo laisvi pinigai. Reikėjo rasti, kaip sumažinti alternatyvius laisvų pinigų laikymo kaštus. Tačiau įmonės nenorėjo patirti kainų rizikos investuojant į finansų rinkos instrumentus, jos norėjo turėti saugius indėlius, bet su didesnėmis palūkanomis. Atvirkščias repo tam buvo idealus instrumentas. Bankai susiurbdavo laisvus pinigus pateikdami užstatu VVP iš savo portfelio.
Palūkanos buvo didesnė negu indėlių, nes nebuvo jų apribojimo. Gandai sako, kad pirmoji repo buvo atlikti tarp General Motors Corporation ir Discount
Corporation, pirminio VVP dilerio. Vėliau repo buvo panaudoti, kai aštuntame dešimtmetyje padidėjo palūkanų normos, ir įmonių finansinių investicijų vertė smarkiai smuko. Jų parduoti firmos negalėjo, nes tada būtų užfiksuoti nuostolį. Kadangi balanse jie stovėjo buhalterine verte, tai niekam nekliudė, o pardavus tektų rašyti į nuostolį. Tada buvo rasta išeitis, kad galima pasiskolinti pinigų užstatant VP rinkos verte, bet neužfiksuojant nuostolio balanse.
Atvirkščias atpirkimo sandoris būtų žiūrint iš lėšų tiekėjo (skolintojo) pusės. Paprastai sandorio tipas priklauso nuo to, kas buvo operacijos iniciatorius, bet yra išimčių. Pavyzdžiui, atpirkimo operacijos tarp dilerio ir kliento arba dilerio ir Centrinio banko paprastai nusakomos iš dilerio pozicijų.
Atpirkimo sandoriai tarpbankinėje rinkoje paprastai sudaromi trumpam-nuo vienos nakties iki keleto savaičių termino. Jeigu repo terminas yra ilgiau nei naktis, tai jis vadinamas terminuotu repo sandoriu (angl. term repo). Ilgesnio galiojimo laiko atpirkimo sandoriai sudaromi pagal standartą-1, 2, 3 savaitės ir 1, 2, 3, kartais 6 mėnesiai.
Gali būti ir neterminuotos atpirkimo sutartys (angl.open repo), iki tiek, kiek abi pusės susitaria. Tuomet kas dieną jie pakoreguojami atpirkimo sutarčių palūkanų normai. Dažniausiai JAV rinkoje trumpalaikiai (iki 1 savaitės)
atpirkimo sandoriai sudaromi 25 milijonų USD ir pasitaiko 100 000 USD, bet mažiausias nominalas JAV, kuris tinka dilerio operacijoms, yra 1 milijonas
USD. Lietuvoje populiarūs atpirkimo sandorių dydžiai, kai užstatas VVP
svyruoja nuo 1mln. iki 10mln.litų.
2. REPO SANDORIŲ SUDARYMAS
Repo sandoriai nuo pat pradžių sudarinėjami užbiržinėje, tarpbankinėje rinkoje, kainos kotiruojamos Reuters arba Telerate sistemoje.
Kad būtų paprasčiau sudarinėti sandorius, pasirašoma Pagrindinė
(Generalinė) sutartis, kuri numato visų repo sandorių sąlygas (angl.
PSA/ISMA Global Master Repurchase Agreement). Tam tikrais atvejais, ypač skolinant ilgam laikui, sudaroma atskira repo sutartis.
Lietuvoje kai kuriais atvejais repo užstatu naudojamos įmonių akcijos, o atpirkimo sandoriai gali būti sudaromi ir atskirų sutarčių pagrindu, t.y. neturint vienos generalinės sutarties.
Atpirkimo sutarties palūkanų norma yra suderama abiejų sutarties pusių ir nepriklauso nuo vertybinio popieriaus mokamų palūkanų ar dividendų. Atpirkimo sutarties palūkanų normą veikia visos pinigų rinkos sąlygos, o taip pat panašių sutarčių palūkanų normos.
Atpirkimo sutarties pelningumas apskaičiuojamas taip:
I=FV*i*T/360
Kur: I-uždirbtos palūkanos;
FV-paskolintos repo sandoriu lėšos, repo nominalas;
i-repo palūkanų norma;
T-dienų skaičius. Dienų bazė ACT/360.
Pvz., 1mln.LTL, 1 dienos repo uždarbis su 5,75 proc.palūkanomis bus skaičiuojamas taip:
1 000 000*0,0575*1/360=159,72 LTL
Jei tomis pačiomis sąlygomis investuota 10 dienų tai:
1 000 000*0,0575*10/360=1579,72 LTL
Nors atpirkimo sutartys sudaromos santykinai nerizikingų vertybinių popierių pagrindu, tačiau pačios sutartys nėra nerizikingos. Atpirkimo sutartys, ypač ilgesnio galiojimo termino, turi palūkanų normos ir kredito riziką. Sudarant atpirkimo sutartį tai reikia įvertinti. Paprastai kaip papildomas užstatas pateikiami vertybiniai popieriai. Užstatas gali būti saugomas atskiroje sąskaitoje, pateikiamas pardavėjui ar laikomas pas trečią pusę.
Pvz., repo sandorio pirma „koja“ parduodama 1mln. LTL, nominalo 270
dienų 5 proc.iždo vekseliai. Tada užstato vertė (ir maksimali paskolos suma):
1 000 000*(1-0,05)*270/360=962 500 LTL
Paprastai pradinė atpirkimo sandorio vertė būna mažesnė už ją pagrindžiančių vertybinių popierių rinkos vertę, kad būtų mažesnė skolintojo rinkos rizika (t.y. rizika, kad užstato rinkos vertė smuks ir paskolinta suma nebus visiškai padengta užstatu). Papildomų vertybinių popierių (užstato) marža (angl.haircut) turi būti pakankama, kad sugebėtų apsaugoti nuo užstato kainos pokyčių atpirkimo sutarties metu. Ši marža apsaugo užstato savininką nuo galimo jo vertės sumažėjimo žemiau paskolos dydžio. Jeigu marža bus per maža, tai visiškai garantuota paskola gali virsti dalinai garantuota paskola. Jeigu marža bus per aukšta, tai skolinimosi per repo kaštai per daug išaugs.
Papildoma marža pinigine išraiška=Užstato rinkos vertė-Repo nominalas
Užstato rinkos vertė=(Repo nominalas)/(1-Papildoma marža baziniais punktais)
Nuo 1985 metų JAV buvo krypstama prie maržos standartizacijos. 25
baziniai punktai per mėnesį yra standartas užstatui. Iždo instrumentais,
2proc. (200 bazinių punktų) per mėnesį-užstatui depozitų sertifikatais; 300
bazinių punktų per mėnesį marža ipoteka garantuotiems instrumentams, ir pan. Maržos dydį lemia:
( Repo terminas-kuo jis ilgesnis, tuo didesnė kainos rizika ir didesnė papildoma marža.
( Užstato kainos nepastovumas (angl.volatility), kurį lemia:
( Užstato instrumentų emitento tipas.
( Ar užstatas kuponinis, ar nulinio kupono. Pastarojo kainos nepastovumas didesnis.
( Užstato terminas arba trukmė, kuo ilgesnis, tuo didesnis kainos nepastovumas.
( Užstato instrumentų rinkos aktyvumas. Kuo rinka likvidesnė, tuo mažesnis kainos nepastovumas.
( Kita repo šalis. Kuo patikimesnis ir geriau žinomas partneris, tuo mažesnė reikalaujama marža.
Su nuolaida rinkoje pardavinėjamoms obligacijoms marža paprastai būna didesnė, negu su premija pardavinėjamoms obligacijoms. Marža didėja, didėjant kredito rizikai. Iždo vertybiniams popieriams ji būna mažesnė, negu kitiems pinigų rinkos vertybiniams popieriams.
Repo sandorio vertė (nominalas)=VP užstato vertė LTL*(1-papildoma marža)= =962 500 LTL * (1-0,0025)=960 093 LTL.
Tai reiškia, kad už pateiktą 962 500 LTL vertės Iždo vekseliais užstatą pagal repo bus galima gauti 960 093 LTL paskolą.
Kadangi abi atpirkimo sutarties pusės patiria palūkanų normos riziką, tai yra priimta kas dieną daryti pataisas, kad būtų išlaikoma iš anksto sutarta užstato norma (tai vadinama įvertinimu rinkos verte (angl.
marked to market)). Jei atpirkimo sutarties užstatu esančio vertybinio popieriaus rinkos vertė smunka, tai iš skolininko gali būti pareikalauta pateikti daugiau papildomų vertybinių popierių ir atvirkščiai.
Taigi, pirma sandorio „koja“ (angl.leg) buvo pasiskolinta 960 093
LTL, sakykime, 90 dienų už 4,75 repo palūkanų normą. Tada antra sandorio „koja“ kreditoriui sugrįžta:
Repo nominalas+Palūkanos=FV*(1+i*T/360)=960
093*(1+0,0475*90/360)=971494 LTL
Kur: FV-paskolintos repo sandoriu lėšos, repo nominalas;
i-repo palūkanų norma;
T-dienų skaičius. Dienų bazė ACT/360.
Kaip matyti aukščiau, užstatui naudojami instrumentai įvertinami pagal vertę sandorio pradžioje, dėl to dažnai gaunami nepatogūs skaičiai, net keletas po kablelio. Tai buvo nepatogu, ir devintame dešimtmetyje rinka ėmė apvalinti nesveikus užstato vertės skaičius dėl patogumo. Tokia praktika leido atsirasti apgaudinėjimams (Drysdale Government Securities firmos atvejis 1982 metų gegužę), kurie sukėlė beveik visišką repo rinkos apmirimą. Dėl to 1982 metais Niujorko Federalinis rezervų bankas išleido tikslaus repo vertinimo taisykles, reikalaujančias visiško, tikslaus ir kaupiančias palūkanas naudojančio repo užstato vertinimo. Naudojant apvalinimą, kuponinės obligacijos užstatui buvo vertinamos tik pagal rinkos vertę, neįskaičiuojant susikaupusių palūkanų.
Todėl pvz., Drysdale naudojo atvirkščią repo skolintis aukšto kupono obligacijas ( ir kurių kaina žemiau nominalo), sumokant per repo tik rinkos vertę ( su papildoma marža-dar mažiau), o gautas obligacijas iš karto parduodavo rinkoje pagal rinkos vertę plius susikaupusios palūkanos.
Tokiu būdu visai lengvai buvo pasiimamas susikaupusių palūkanų dydžio pelnas. Kadangi susikaupusios palūkanos yra didžiausios aukšto kupono obligacijoms netoli kupono mokėjimo termino, tai nesąžiningi žaidėjai ir ieškojo būtent tokių obligacijų. Gautas susikaupusių palūkanų skirtumas turėjo būti investuotas rinkoje tuo metu esančia palūkanų norma. Atvirkščio repo termino gale reikėjo atpirkti užstatą rinkoje už rinkos kainą sus susikaupusiomis palūkanomis. Todėl tokio arbitražo pelnas priklausė nuo to, ar gautas skirtumas buvo investuotas aukštesniu negu kuponas pelningumu ir ar obligacijų kaina per repo laiką nepadidėjo, kitaip sakant, pelningai operacijai reikėjo, kad palūkanų normos per repo laiką paaugtų. Nelaimei,
Drysdale spekuliacijų metu palūkanų normos ėmė kristi, ir firma patyrė milžiniškus nuostolius. Vien tik bankas Chase, per kurį dirbo Drysdale, patyrė 160mln. USD nuostolį. Nuo to laiko rinka dar taiko visą užstato įvertinimą rinkos verte plius sukauptos palūkanos.
1982 metų rugpjūčio mėnesį bankrutavo dar vienas JAV VVP dileris:
Lombard – Wall Securities. Daugelis įmonių buvo paskolinę šiai firmai pinigų per repo, gaudami VVP užstatą. Kai jie bandė atgauti savo lėšas ir repo palūkanas, grąžindami užstatą, pateko į teisinę aklavietę – bankroto paskelbimas draudė parduoti per kokį firmos turtą iki galutinio teismo sprendimo.
Kadangi 1978 metų JAV bankroto įstatymas nieko nesakė apie repo sandorius, tai firmos duotas užstatas tapo traktuojamas kaip bet kuris kitas firmos turtas, o lėšas skolinusios įmonės gavo proporcingą likviduotos firmos turto dalį kaip ir visi kiti kreditoriai. Rinka tai suprato kaip neigiamą ženklą, nes toks teismo sprendimas atmetė kiekvieno repo sandorio užstato nepriklausomybės faktą. Tokiu būdu 1982 metai JAV
repo rinkai tikrai buvo „juodi“.
1984 metais JAV bankroto įstatymas buvo pakeistas, atleisdamas visus repo (išskyrus kai užstatas buvo komerciniai vekseliai) sandorius nuo bankroto procedūrų draudimo pardavinėti bankrutavusios firmos turtą, ir leido užbaigti repo sandorį,kai tik paskelbiamas kurios nors šalies bankrotas. Be to, atsiliepiant į tokias problemas, repo buvo standartizuotas. Jeigu ankščiau sandorius sudarydavo žodžiu,turint tik sandorio patvirtinimą, tai 1982 metais Public Securities Association sukūrė teisiškai apibrėžtą repo sandorį, kuris užstatą padaro neatskiriama sandorio dalimi, be to, numato užstato pateikimo procedūrą. Jeigu repo atliekamas kaip paprastas VP pirkimas ir pardavimas, tai teismas negali įrodyti, jog tai yra repo.
Didžiąją dalį atpirkimo sutarčių sudaro Iždo vertybinių popierių trumpalaikės ir terminuotos atpirkimo sutartys. Tačiau kartais investuotojai turi keisti sandėrio sąlygas, siekiant įgyvendinti atskirus investicinius sprendimus. Kai kada suderinama, kad institucija, kuri išleido vertybinius popierius, gali perpirkti atpirkimo sutartį. Piniginės atpirkimo sutartys (angl. „dollar rolls“) taip pat priklauso šiai kategorijai. Jų yra du tipai. Fiksuoto kupono piniginės atpirkimo sutarties atveju pardavėjas sutinka atpirkti tokio paties kupono vertybinius popierius,kaip pardavė. Pelningumo išlaikymo sutartis (angl. yield maintenance agreement) yra rečiau pasitaikantis atpirkimo sutarties tipas.
Šiuo atveju pardavėjas įsipareigoja atpirki tokį patį pelningumą duodančius vertybinius popierius. Piniginių atpirkimo sutarčių atveju dažniausiai naudojami ipotekos vertybiniai popieriai. Sandorių terminas yra 1-11
mėnesių, dažniausiai 1-3 mėnesiai. Dar yra atvirkščios iki galiojimo termino pabaigos atpirkimo sutartys (angl. „reverse to maturity“). Pagal jas pradinis pardavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus panaikinamas, nes repo terminas atitinka atpirkimo sutarties užstatu esančių vertybinių popierių likusį iki galiojimo pabaigos laiką. Paprastai šiuo atveju naudojami kuponiniai vertybiniai popieriai, pardavinėjami su nuolaida, lyginant su nominalia verte. Atviras tokių vertybinių popierių pardavimas atneštų nuostolį, kurio instituciniai investuotojai nenori patirti.
Atvirkščiai iki galiojimo termino pabaigos atpirkimo sutartis šį trūkumą pašalina, suteikdama pardavėjui galimybę už gautas lėšas investuoti į aukštesnio pelningumo finansinius instrumentus. Paprastai pagrindinę (nominalo) sumą ir paskutines kupono išmokas tiesiogiai iš užstato vertybinio popieriaus emitento gauna pirkėjas.
Kitas atpirkimo sutarčių tipas yra kintamo termino atpirkimo sutartys (angl. flex repo). Tai terminuota sutartis tarp dilerio ir kliento, paprastai firmos. Klientas perka iš dilerio vertybinius popierius ir gali dalį jų parduoti atgal iki atpirkimo sutarties galiojimo termino pabaigos.
Tokiu būdu gauti pinigai dažnai naudojami finansuojant statybas ir kitus keleto etapų projektus. Kai kažkuriame etape prireikus lėšų, klientas reikiamą vertybinių popierių kiekį parduoda atgal dileriui. Kartais sudarant tokią atpirkimo sutartį yra nustatomas pardavimų atgal grafikas, tačiau jo retai laikomasi. Dėl padidintos palūkanų normos rizikos dileriai moka mažesnes normas, negu terminuotoms paskoloms. Kintančio galiojimo termino atpirkimo sutartims dažnai suteikiami papildomi vertybiniai popieriai, paprastai Iždo.
Indeksuojamos atpirkimo sutartys (angl. indexed repo) yra terminuotos sutartys, kurių pagrindas yra palūkanų norma. Ji periodiškai perskaičiuojama pagal federalinių fondų normą, LIBOR ar kokią kitą trumpalaikę palūkanų normą.
Finansinės institucijos gali skolintis pinigus repo sandoriui, kitaip sakant, skola naudotis užstato pirkimui. Tai bus padengtas atpirkimo sandoris (angl. covered repo), nes paskola repo sandoriui finansuoti derinama su vertybinių popierių, pateiktų užstatui pirkimu.
Jeigu daroma atvirkščiai, už vertybinius popierius per repo gauti pinigai paskolinami, tai yra padengtas atvirkščiais atpirkimo sandoris (angl. covered reverse repo). Tokio operacijos yra pelningos, jeigu skolinamasi pigiau, negu skolinama (teigiamas skirtumas (angl. carry)).
Skirtumo tarp paskolinimo ir skolinimosi palūkanų normos (angl. carry) egzistuoja tam tikrą laikotarpį (angl. carry period), kai investicijos į vertybinius popierius per repo finansuojamos skolas.Pavyzdžiui, jei 90 dienų termino Iždo vekselio, kurio pelningumas 5,75 proc. finansuojamas 30 dienų termino 5,5 proc paskola per repo sandorį, tai sirtumas bus 0,25 proc. (25 baziniai punktai), o skirtumo laikotarpis – 30 dienų. 60 likusių nefinansuojamų repo sandoriu Iždo vekselio termino dienų vadinama likučiu (angl. tail bill).
Operacija bus pelninga tik tada, jeigu likučio pardavimas rinkos kaina duos pakankamai lėšų gražinti repo paskolą su palūkanomis. Kitaip sakant, šiuo atveju spekuliuojama, kad palūkanos augs. Viskas priklausys nuo likučio kainos, arba palūkanų normos (likučio pelningumo). Jei likučio pelningumo norma (angl. tail) kyla, tai likučio kaina smunka , tad tokia spekuliacija su repo gali tapti nuostolinga.
Viskas priklauso nuo pelningumo kreivės formos. Jeigu jinai kylanti, tai norint gauti teigiamą skirtumą reikia ilgesnio termino Iždo vekselių pirkimą finansuoti trumpesnio termino repo paskola. Bet teigiamo skirtumo pelną dar gali panaikinti į blogą pusę pakrypusi likučio palūkanų norma.
Galima paskaičiuoti lūžio tašką, arba maksimalias/minimalias palūkanas, kuriomis gali būti parduotas likutis esant kylančiai/smunkančiai pelningumo kreivei, kad padengtas repo dar būtų pelningas. Kitaip sakant, kiek turi pakilti arba smukti palūkanų normos, kad likučio pardavimas taptų nuostolingas. Skaičiavimas priklauso nuo tikslo ir prielaidu:
rinkos dalyvių naudojamas greitas apytikris lūžio taško įvertinimas:
d*=d+(d-i)*Trepo/Tlik kur: d*-apytikris lūžio taškas;
d-iždo vekselių pelningumo norma;
i-repo palūkanų norma;
Trepo-repo terminas arba skirtumo laikotarpis dienomis;
Tlik-likučio terminas dienomis. Kitaip sakant, investuotojas gali imti spekuliuoti, jei jis tikisi, kad likutis bus geresnis negu lūžio taške.
| Pinigų |Pinigų gavimai |
|mokėjimai | |
|1 koja (1-ma |90d. TerminoVVP pirkimas už |VVP pirkimas |
|diena) |5,75proc. |finansuojamas 30d. repo|
| |P=1 000 |už 5,5proc. |
| |000*(1-0,0575*90/360)=985 625 |985 625 LTL |
| |LTL | |
|1 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su |Parduodamas likutis už |
|diena) |palūkanomis: |nežinomą normą, d*: |
| |Repo palūkanos: |P*=1 000 |
| |1 000 000*(1-0,055*30/360)=4 |000*(1-d*60/360) |
| |583 LTL |d*=5,75 |
| |Repo nominalas su palūkanomis: |proc.+(5,75-5,5)(30/60)|
| |985 625+4583=990 208 LTL |=5,875proc. |
| | |P*=990 208,4 LTL arba |
| | |pagal lygti |
|Bendras pinigų | | |
|srautas | | |
|(sudedamos abi |1 975 833 LTL |1 975 833,4 LTL |
|kojos, pinigų | | |
|laiko vertė | | |
|neįskaičiuojama | | |
Kaip matyti, apytikrė norma sulygino abu pinigų srautus.
Vadinasi, jeigu po 30 dienų palūkanų norma už 60 dienų VVP bus 5,875proc., tai spekuliacija bus be pelno. Kadangi tokia spekuliacija lošia iš palūkanų normų smukimo, tai visos palūkanų normos žemiau 5,875proc.operacijų padarys pelninga.
Aukščiau minėtas skaičiavimas yra apytikris, nes neįskaičiuoja papildomos užstato maržos ir palūkanas skaičiuoja ne nuo faktinio repo nominalo, o nuo tokio nominalo, lyg ir užstatas būtų imamas nominalia verte, t.y. nuo 1mln.LTL. Šiuo atveju tikslus skaičiavimas be maržos bus toks:
| |Pinigų gavimai |
|Pinigų mokėjimai | |
|1 koja (1-ma diena)|90d. termino VVP pirkimas už|VVP pirkimas |
| |5,75proc. |finansuojamas 30d. repo |
| |P=1 000 000*(1-0,0575* |u= 5,5proc. |
| |90/360)=985 625 LTL |985 625 LTL |
|2 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su|Parduodamas likutis u= |
|diena) |palūkanomis: |ne=inom1 norm1, d*: |
| |Repo palūkanos: |P*=1 000 000*(1-d* |
| |985 625*(1-0,055*30/360) = 4|*60/360) = 990 142,45 |
| |517,45 LTL |LTL, iš čia |
| |Repo nominalas su |d*=5,91 proc. |
| |palūkanomis: | |
| |985 625+4 517,45= 990 142,45| |
| |LTL | |
|Bendras pinigų | | |
|srautas (sudedamos | | |
|abi kojos, pinigų |1 975 767,45 LTL |1975 767,45 ltl |
|laiko vertė | | |
|neįskaičiuojama) | | |
Kaip matyti, apytikriai skaičiavimai duoda mažesnį likučio pelningumą, dėl to apytikriai skaičiavimai tinka prekiautojams, kadangi sumažina sandorio pelningumą. Jeigu aproksimacija padidintų sandorio pelningumą, būtų blogai, nes prekiautojai imtųsi sandorio, kuris vėliau pasirodytų esantis nuostolingas. Kitaip sakant, naudojant apytikrį skaičiavimą galima gauti tik geresnį rezultatą už tikslius skaičiavimus.
Marža sumažina užstato vertę, kitaip sakant, už tą pačią VVP vertę galima mažesnę repo paskolą. Sakykime, šiuo atveju marža yra 5 baziniai punktai:
| |Pinigų gavimai |
|Pinigų mokėjimai | |
|1 koja (1-ma |90d. termino VVP pirkimas už |VVP pirkimas |
|diena) |5,75 proc. |finansuojamas 30d.repo u=|
| |P=1 000 000*(1-0,0575* |5,5 proc. |
| |90/360) = 985 625 LTL |Repo nominalas= 985 625 |
| | |USD (1-0,0005)= 985 |
| | |132,19 LTL |
| | |Maržos vertė= 985,625 – |
| | |985 132,19= 492,81 LTL |
|2 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su |Parduodamas likutis |
|diena) |palūkanomis: |(angl.tai bill) už |
| |Repo palūkanos: 985 132,19 |nežinomą normą, d* |
| |LTL |P*=1 000 000*(1-d* |
| |(1-(0,055*30/360))= 4 515,19 |60/360) = 989 647,38 + |
| |LTL |492,81 = 990 140,19 LTL, |
| |Repo nominalas su |i6 2ia d= 5,92 proc. |
| |palūkanomis: | |
| |985 132,19+ 4 515,19= 989 | |
| |647,38 LTL | |
|Bendras pinigų | | |
|srautas ( | | |
|sudedamos abi |1 975 272,38 LTL |1 975 272,38 LTL |
|kojos, pinigų | | |
|laiko vertė | | |
|neįskaičiuojama) | | |
Atvirkščias repo būna pelningas atvirkščiai, čia lošiama ant smunkančios pelningumo kreivės, kai rinka laukia palūkanų normų smukimo.
Laukiama nedidelio palūkanų normų smukimo arba didelio kilimo. Jeigu pelningumo kreivė yra kylanti, tai atvirkščias repo tinka, kai tikimasi nedidelio palūkanų normų kilimo, arba neriboto smukimo. Tik tais atvejais bus pelningas sandoris. Visada galima paskaičiuoti likučio normos lūžio tašką, analogiškai. Aproksimacija tinka ta pati formulė.
Papildoma užstato marža yra kapitalo apsauga nuo rizikos. Laikyti maržą kaip visišką apsaugą nuo kapitalo praradimo nemokumo atveju reikštų didelius maržos kaštus ir būtų labai konservatyvus požiūris. Realybėje marža yra faktiškai grąžinamas su antra koja. Tokiu būdu maržos kaštai sudaro prarastą jo dydžio kapitalo alternatyvinius investavimo kaštus per repo laikotarpį. Pavyzdyje maržos vertė lygi 492, 81 LTL. Tai reiškia, kad
30 dienų prarasta palūkanų pajamos, kurias būtų galima gauti investavus šią sumą. Praktikoje šie kaštai dažniausiai ignoruojami, nes dileriai, darydami šimtus pirkimo-pardavimo operacijų, tiesiog juos prilygina nuliui. Jeigu, pavyzdžiui, daroma prielaida, kad kapitalo kaštai maržai yra, pvz. 15
proc., tai kaštai minėtu atveju:
492,81 ((0,15*30/365)=6,08LTL.
Išvados
Taigi komerciniai bankai yra didžiausi repo dalyviai. Kaip minėta, dideliems bankams nuolat reikia tarpbankinės rinkos lėšų. Repo yra alternatyvus pigių lėšų šaltinis. Maži bankai pinigų gali pritraukti depozitais, bet negali skolinti didelių paskolų dėl kapitalo ribojimo. Tad laisvas lėšas jie paskolina tarpbankinėje rinkoje. Tačiau kai jiems patiems prireikia lėšų, būna sunkiau jų gauti, ir čia jiems padeda repo. Dažnai repo rinkoje kaip viena iš šalių dalyvauja pinigų rinkos fondai.
Išanalizavęs repo sandorius galima pateikti tokius jų privalumus bei trūkumus:
Repo privalumai:
➢ Būdas pasiskolinti pinigų. Klientas turi daugiau pinigų investavimui į vertybinius popierius bei gali susikurti investavimo svertą. (Akivaizdu, kad tuos naujai nusipirktus VP
galima būtų vėlgi repuoti ir nusipirkti dar daugiau VP ir taip padidinti svertą. Jei uždarant repą, nepakanka pinigų išpirkti viską iškart, viską reikėtų atpirkti atvirkštine tvarka.).
➢ Kitaip negu paprastos paskolos atveju, pinigų grąžinimas ir palūkanų mokėjimas įvyksta repo uždarymo metu, o ne kas mėnesį.
Repo trūkumai:
➢ Biurokratizmas. Tenka pasirašinėti sutartis, kitus dokumentus.
Kreditoriai įvairiais būdais stengiasi pagreitinti šitą procesą:
faksas, elektroninis paštas, telefonas. Bet apie repo sudarymą vienu pelės paspaudimu Lietuvoje kol kas pamirškite.
➢ Repuojant keičiasi nuosavybės teisė. (Bet pagal paskutinį VMI
išaiškinimą mokesčių atžvilgiu toks sandoris yra traktuojamas kaip pinigų pasiskolinimas, o ne VP pardavimas ir neturi įtakos apskaičiuojant įsigijimo dieną.) Paprastai sutartyje yra sutariama, kad dividendai ir kitokios išmokos tuo metu, kai VP
teisiškai nepriklauso klientui, yra pervedamos į specialią sąskaitą, atitinkama suma mažinama išpirkimo kaina. Taip pat kreditorius gali suteikti jums įgaliojimą dalyvauti akcininkų susirinkime.
Rašydamas šį darbą susidūriau su tokiomis problemomis: mažai yra literatūros apie repo sandorius, nėra jokių statistinių duomenų. Manau, kad įgytos žinios padės man ateityje bei dabar plačiau esu susipažinęs su repo sandoriais.
Literatūra
1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir veikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus kolegija, 2003. 74 p. ISBN 9955-
519-16-9.
2. Prieiga per internetą:
2.1. http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=10
2.2. http://www.snoras.com/corporate/securities/repo/
2.3http://www.lb.lt/acts/Result.asp?F=12000030931&Y=1999&M=4&D=8&Ye=20
05&Me=5&De=26&SS=Ie%F0koti&P=26
2.4 http://www.hansa.lt/naujienos360_189.html
Darbą baigiau 2005-12-16
Viktor Lipin
Priedai
1 Priedas
LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
2000 m. kovo 9 d. Nr.31
Vilnius
DĖL ATPIRKIMO SANDORIŲ TARP LIETUVOS BANKO IR BANKŲ SUDARYMO IR VYKDYMO
TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin.,
1994, Nr.99-1957; 1996, Nr.30-731; 1997, Nr.67-1666) 11 straipsnio 1 dalies
1 punktu bei 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Atpirkimo sandorių tarp Lietuvos banko ir bankų sudarymo ir vykdymo taisykles (pridedamos).
2. Nustatyti, kad nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos atpirkimo sandoriai sudaromi tik su tais bankais, kurie su Lietuvos banku pasirašė naują atpirkimo sandorių sutartį.
3. Pavesti Lietuvos banko valdybos pirmininkui nustatyti šio nutarimo
1 punkte minimų taisyklių įgyvendinimo tvarką.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimą Nr.17
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos”
(Žin., 1997, Nr.16-354);
4.2. Lietuvos banko valdybos 1997 m. liepos 17 d. nutarimą Nr.161
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos
1 bei 9 punktų dalinio pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1997, Nr.70-1795);
4.3. Lietuvos banko valdybos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr.258
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos
1 punkto bei Terminuotųjų indėlių Lietuvos banke aukcionų tvarkos 2 punkto pakeitimo” (Žin., 1997, Nr.107-2724);
4.4. Lietuvos banko valdybos 1998 m. kovo 26 d. nutarimo Nr.59 ,,Dël
Lietuvos banko teisës aktø pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.29-795) 6 punktą;
4.5. Lietuvos banko valdybos 1999 m. vasario 25 d. nutarimą Nr.24
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandoriø (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos dalinio pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1999, Nr.21-613);
4.6. Lietuvos banko valdybos 1999 m. birželio 10 d. nutarimą Nr.89
,,Dėl Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimo Nr.17 ,,Dėl
Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos’’
dalinio pakeitimo” (Žin., 1999, Nr.53-1733);
4.7. Lietuvos banko valdybos 1999 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr.194
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos dalinio pakeitimo’’ (Žin., 1999, Nr.109-3201).
5. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d.
Valdybos pirmininkas Reinoldijus Ðarkinas
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2000 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr.31
ATPIRKIMO SANDORIŲ TARP LIETUVOS BANKO IR BANKŲ SUDARYMO IR VYKDYMO
TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
atpirkimo kaina – vertybinių popierių kaina, apskaičiuota pagal šių taisyklių 1 priedą;
atpirkimo sandoris – susitarimas, kuriuo viena šalis (pardavėjas)
įsipareigoja sutartą dieną (atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dieną) perduoti kitos šalies (pirkėjo) nuosavybėn apibrėžtus vertybinius popierius, pirkėjas įsipareigoja tuos vertybinius popierius priimti, sumokėti už juos pirkimo kainą, ir kitą, vėlesnę dieną (atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dieną) tuos pačius vertybinius popierius perduoti pardavėjo nuosavybėn, o pardavėjas įsipareigoja juos priimti ir sumokėti už juos atpirkimo kainą;
atpirkimo palūkanos – atpirkimo sandoryje nustatytos palūkanos, kurias pardavėjas moka pirkėjui, atpirkdamas vertybinius popierius. Šios palūkanos skaičiuojamos nuo pirkimo kainos ir įskaitomos į atpirkimo kainą;
bankas – Lietuvos Respublikos komercinis bankas arba užsienio banko filialas (skyrius), veikiantis Lietuvos Respublikoje;
fiksuotųjų palūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandorių aukcionas, prieš kurį Lietuvos bankas fiksuoja atpirkimo palūkanų normą, pagal kurią bus tenkinami visi pasiūlymai, dalyvaujantys aukcione;
pardavimo aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandorių aukcionas, kuriame Lietuvos bankas, kaip pardavėjas, atrenka bankų pasiūlymus aukciono sąlygomis pirkti vertybinius popierius iš Lietuvos banko pagal atpirkimo sandorius;
pirkimo aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandorių aukcionas, kuriame Lietuvos bankas, kaip pirkėjas, atrenka bankų pasiūlymus aukciono sąlygomis parduoti vertybinius popierius Lietuvos bankui pagal atpirkimo sandorius;
pirkimo kaina – pagal teisės aktuose, reglamentuojančiuose perkamų vertybinių popierių išleidimą ir apyvartą, nustatytą kainų apskaičiavimo tvarką ir Lietuvos banko nustatytą pelningumo dydį apskaičiuota vertybinių popierių kaina, suapvalinta iki keturių skaitmenų po kablelio;
ribinis(-iai) pasiūlymas(-ai) – ribinių arba sutartinių palūkanų aukcione laimėjęs vienas ar keli pasiūlymai, kuriuose nurodyta atpirkimo palūkanų norma yra mažiausia (didžiausia) iš pirkimo (pardavimo) aukcione laimėjusių pasiūlymų;
ribinių palūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandorių aukcionas, kuriame laimėję bankų pasiūlymai tenkinami pagal ribiniuose pasiūlymuose nurodytą atpirkimo palūkanų normą;
sutartinių palūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandorių aukcionas, kuriame laimėję bankų pasiūlymai tenkinami pagal kiekviename iš jų nurodytą atpirkimo palūkanų normą;
tiesioginis atpirkimo sandoris – ne aukcione sudaromas atpirkimo sandoris.
2. Lietuvos bankas sudaro atpirkimo sandorius tik su tais bankais, kurie su Lietuvos banku yra pasirašę atpirkimo sandorių sutartis.
3. Pagal atpirkimo sandorius gali būti perkami ir parduodami Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai (toliau – vertybiniai popieriai), jeigu:
3.1. jų antrinė apyvarta neapribota;
3.2. jų emitentas yra įsipareigojęs išpirkti vertybinius popierius ne anksčiau kaip penktą darbo dieną po atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos;
3.3. nuosavybės teise jie priklauso pardavėjui, nėra įkeisti ar kitaip apribotos teisės jais disponuoti;
3.4. jie atitinka papildomus atrankos kriterijus, kuriuos gali nustatyti Lietuvos bankas.
4. Atpirkimo sandoriai gali būti sudaromi aukcione arba tiesiogiai (tiesioginis atpirkimo sandoris).
5. Lietuvos banko rengiamų atpirkimo sandorių aukcionų (toliau –
aukcionų) rūšys:
5.1. pirkimo aukcionas;
5.2. pardavimo aukcionas.
6. Pagal organizavimo būdą aukcionas gali būti:
6.1. fiksuotųjų palūkanų aukcionas;
6.2. kintamųjų palūkanų aukcionas, kuris yra skirstomas į:
6.2.1. ribinių palūkanų aukcioną,
6.2.2. sutartinių palūkanų aukcioną.
7. Mažiausia suma, nurodyta banko pasiūlyme sudaryti su Lietuvos banku atpirkimo sandorį(-ius) arba taikoma tenkinant tokį pasiūlymą, yra 100 000
Lt. Banko pasiūlyme nurodomos ir tenkinant pasiūlymą taikomos sumos kartotinis yra 100 000 Lt.
II. AUKCIONO ORGANIZAVIMAS
8. Lietuvos bankas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną praneša bankams, turintiems teisę dalyvauti aukcione, Lietuvos banko valdybos pirmininko ar jo įgalioto asmens nustatytas būsimo aukciono sąlygas.
8.1. Būtinos sąlygos:
8.1.1. aukciono data,
8.1.2. atpirkimo terminas,
8.1.3. aukciono rūšis ir organizavimo būdas,
8.1.4. atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius diena,
8.1.5. atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius diena,
8.1.6. fiksuotoji atpirkimo palūkanų norma prieš fiksuotųjų palūkanų aukcioną,
8.1.7. vertybiniai popieriai, kurie gali būti perkami ir parduodami pagal atpirkimo sandorius, bei jų įvertinimas;
8.2. Galimos papildomos sąlygos:
8.2.1. papildomi reikalavimai vertybiniams popieriams, kuriuos galima siūlyti atpirkimo sandoriams sudaryti,
8.2.2. vieno banko aukcionui pateikiamas didžiausias pasiūlymų kiekis ir(ar) didžiausia pasiūlymo(-ų) suma,
8.2.3. mažiausia (didžiausia) atpirkimo palūkanų norma kintamųjų palūkanų aukcione, už kurią atpirkimo palūkanų normos bankų pateikiamuose pasiūlymuose negali būti mažesnės (didesnės),
8.2.4. didžiausia pinigų suma atpirkimo sandoriams sudaryti,
8.2.5. kitos sąlygos;
8.3. Šių taisyklių 8.2.3 ir 8.2.4 punktuose nurodytos aukciono sąlygos gali būti nustatomos ir aukciono vykdymo metu. Šios aukciono sąlygos gali būti viešai neskelbiamos.
9. Pageidaujantys dalyvauti aukcione bankai aukciono dieną, ne vėliau kaip iki 9 val., pateikia Lietuvos bankui šių taisyklių 2 priede nurodytos formos paraiškas su pasiūlymais. Atpirkimo palūkanų normos pasiūlymuose turi būti nurodomos dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu.
Paraiškoje fiksuotųjų palūkanų aukcionui bankas pateikia tik vieną pasiūlymą. Banko paraiškoje kintamųjų palūkanų aukcionui pateikiamas pasiūlymų kiekis gali būti apribotas Lietuvos banko skelbiamose aukciono sąlygose.
Paraiškas patvirtina atitinkamų bankų vadovai arba jų įgalioti asmenys.
Bankai paraiškas pateikia faksu arba Lietuvos bankui priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis.
Pasibaigus paraiškų priėmimo laikui, bankas nebegali keisti ar atsiimti pateiktų paraiškų.
10. Lietuvos bankas turi teisę atmesti bet kurią aukcionui pateiktą paraišką arba jos dalį, jeigu ji neatitinka šių taisyklių ir aukciono sąlygų, tačiau apie tai nedelsdamas informuoja paraišką pateikusį banką.
11. Lietuvos banko valdybos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimu bankui gali būti neleidžiama dalyvauti aukcione šiais atvejais:
11.1. kai Lietuvos bankas pritaikė bankui kokią nors poveikio priemonę;
11.2. kai bankas nevykdo ar netinkamai vykdo šiose taisyklėse ar atpirkimo sandorių sutartyje numatytus įsipareigojimus;
11.3. kai bankas pripažino, kad negali įvykdyti paskutinio prieš šį aukcioną sudaryto atpirkimo sandorio;
11.4. yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių bankas gali nesugebėti tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal atpirkimo sandorį.
12. Lietuvos bankas nedelsdamas informuoja banką, kad neleidžia jam dalyvauti aukcione.
III. AUKCIONO VYKDYMAS
13. Aukcionas vyksta Lietuvos banke be aukciono dalyvių.
14. Aukciono metu sudaromas pasiūlymų sąrašas.
15. Fiksuotųjų palūkanų aukciono metu visi į sąrašą įtraukti pasiūlymai visiškai tenkinami arba proporcingai mažinami, suapvalinus iki vieno pasiūlymo sumos kartotinio, jeigu Lietuvos bankas šiam aukcionui nustatė mažesnę didžiausią pinigų sumą atpirkimo sandoriams sudaryti negu bendroji įtrauktuose į sąrašą pasiūlymuose pageidauta suma.
16. Kintamųjų palūkanų aukciono metu pasiūlymai sąraše išdėstomi pagal siūlomą atpirkimo palūkanų normą mažėjimo tvarka, jeigu tai – pirkimo aukcionas, didėjimo tvarka, jeigu tai – pardavimo aukcionas, kol nebus viršyta Lietuvos banko nustatyta mažiausia (didžiausia) atpirkimo palūkanų norma arba kol bendra pasiūlymų suma neviršys Lietuvos banko šiam aukcionui nustatytos didžiausios pinigų sumos atpirkimo sandoriams sudaryti.
17. Sudarius gautų pasiūlymų sąrašą, atrenkami aukcioną laimėję pasiūlymai, kurie:
17.1. fiksuotųjų palūkanų aukcione tenkinami pagal prieš aukcioną skelbtą fiksuotąją atpirkimo palūkanų normą;
17.2. ribinių palūkanų aukcione tenkinami pagal ribinę atpirkimo palūkanų normą;
17.3. sutartinių palūkanų aukcione tenkinami pagal pasiūlymuose nurodytas atpirkimo palūkanų normas.
18. Jeigu Lietuvos banko kintamųjų palūkanų aukcionui nustatytos pinigų sumos dalis, likusi nuo visiškai patenkintų pasiūlymų, yra mažesnė negu ribiniuose pasiūlymuose nurodyta bendroji suma, šie pasiūlymai proporcingai mažinami, suapvalinus iki vieno pasiūlymo sumos kartotinio.
19. Tenkinant pasiūlymus, vertybiniai popieriai atrenkami šia tvarka:
19.1. pagal kiekvieną pirkimo aukcione tenkinamą pasiūlymą atrenkama tiek vertybinių popierių dalyvio paraiškoje pateikta eilės tvarka, kad bendroji šių vertybinių popierių pirkimo kaina vieno vertybinio popieriaus tikslumu būtų lygi pasiūlyme nurodytai sumai arba viršytų ją ne daugiau negu vieno vertybinio popieriaus kaina;
19.2. pardavimo aukcione, kurio organizavimo būdas – fiksuotųjų palūkanų aukcionas, tenkinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos didžiausios sumos, atrenkami trumpesnio išpirkimo termino vertybiniai popieriai;
19.3. pardavimo aukcione, kurio organizavimo būdas – kintamųjų palūkanų aukcionas, tenkinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos mažiausios atpirkimo palūkanų normos, atrenkami trumpesnio išpirkimo termino vertybiniai popieriai.
20. Jeigu visiškai arba iš dalies tenkinant pasiūlymą perkami kelių emisijų vertybiniai popieriai, kiekvienos emisijos vertybinių popierių pirkimas įforminamas atskiru atpirkimo sandoriu. Tokio pasiūlymo suma arba jos dalis suskaidoma pagal kiekvieną atrinktą emisiją.
Jeigu bendroji atrinktų vertybinių popierių pirkimo kaina viršija tenkinamą pasiūlymo sumą, bendroji paskutinės atrinktos emisijos vertybinių popierių pirkimo kaina atitinkamai sumažinama.
21. Aukciono dieną, iki 11 valandos, Lietuvos bankas kiekvienam aukciono dalyviui praneša, kokie yra aukciono rezultatai, kaip patenkinti dalyvio pasiūlymai, ir atpirkimo sandorių sutartyje nustatyta tvarka nusiunčia atpirkimo sandorio(-ių) patvirtinimą(-us).
Pranešimai siunčiami faksu arba aukciono dalyviui priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis.
Aukciono dalyviai, nesulaukę pranešimo apie aukciono rezultatus, turi nedelsdami apie tai informuoti Lietuvos banką.
22. Aukciono dalyvis, gavęs iš Lietuvos banko pranešimą apie aukciono rezultatus ir atpirkimo sandorio(-ių) patvirtinimą(-us), turi vykdyti savo įsipareigojimus.
23. Jeigu Lietuvos bankas negauna nė vieno jį tenkinančio pasiūlymo, aukcionas laikomas neįvykusiu.
IV. TIESIOGINIAI ATPIRKIMO SANDORIAI
24. Lietuvos bankas gali sudaryti tiesioginius atpirkimo sandorius
Lietuvos banko valdybos nustatytais terminais, kurie negali viršyti 90
kalendorinių dienų.
25. Sudarant tiesioginius atpirkimo sandorius, taikomas Lietuvos banko valdybos nustatytas pelningumas vertybiniams popieriams įvertinti ir paskolų, teikiamų pagal Paskolų komerciniams bankams suteikimo taisykles, palūkanų norma, nustatyta vieną darbo dieną prieš tiesioginio atpirkimo sandorio sudarymą.
26. Lietuvos banko valdyba gali nustatyti didžiausią galimą įsipareigojimų Lietuvos bankui pagal tiesioginius atpirkimo sandorius sumą.
27. Bankas, pageidaujantis sudaryti su Lietuvos banku tiesioginį(-ius)
atpirkimo sandorį(-ius), pateikia Lietuvos bankui prašymą. Prašyme turi būti nurodyta:
27.1. pageidaujama suma ir terminas;
27.2. pagal tiesioginį atpirkimo sandorį siūlomi parduoti vertybiniai popieriai;
27.3. banko likvidumo būklė, banko likvidumo pablogėjimo priežastys ir numatomi veiksmai banko likvidumui padidinti. Banko likvidumo būklę apibūdina su banko prašymu pateikiama ataskaita ,,Banko turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus’’ (7003 forma), kuri turi būti parengta pagal naujausius duomenis.
28. Prašymą išanalizuoja ir pasiūlymą dėl prašymo patenkinimo artimiausiam Lietuvos banko valdybos posėdžiui pateikia Lietuvos banko
Pinigų politikos departamentas.
29. Apie Lietuvos banko valdybos sprendimą dėl banko prašymo Lietuvos bankas praneša bankui tą pačią dieną.
30. Jeigu Lietuvos banko valdyba banko prašymą patenkina, bankas siunčia Lietuvos bankui paraišką su pasiūlymu sudaryti tiesioginį(-ius)
atpirkimo sandorį(-ius). Tiesioginiai atpirkimo sandoriai įforminami ir vykdomi ta pačia tvarka kaip ir aukcione sudaryti atpirkimo sandoriai.
31. Lietuvos bankas gali vienu metu sudaryti su banku kelis tiesioginius atpirkimo sandorius, kuriuose gali būti numatytos skirtingos atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos. Lietuvos banko valdyba gali nustatyti bankui bendrąją tiesioginių atpirkimo sandorių sumą, kurios neviršydamas per Lietuvos banko valdybos apibrėžtą laikotarpį bankas savo iniciatyva gali sudarinėti arba būti sudaręs su Lietuvos banku tiesioginius atpirkimo sandorius.
V. ATSISKAITYMAI
32. Sudariusios atpirkimo sandorį, šalys atsiskaito per Lietuvos banko
Atsiskaitymų centrą ir akcinę bendrovę ,,Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas” lėšomis ir vertybiniais popieriais apsikeisdamos vienu metu, t.y. vertybiniai popieriai neperduodami tol, kol nesukauptos lėšos už juos sumokėti, arba lėšos nepervedamos tol, kol nesukaupti vertybiniai popieriai.
33. Pardavėjas perduoda vertybinius popierius pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas priima vertybinius popierius ir sumoka už juos pirkimo kainą atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dieną, kuri yra kita darbo diena po atpirkimo sandorio sudarymo dienos.
34. Pirkėjas vertybinius popierius perduoda atgal pardavėjo nuosavybėn, o pardavėjas priima vertybinius popierius ir sumoka už juos atpirkimo kainą atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dieną.
35. Pagal atpirkimo sandorį šalys turi atsiskaityti tinkamai ir laiku.
VI. ATPIRKIMO SANDORIO NUTRAUKIMAS IR BAUDOS
36. Bankas turi teisę nutraukti atpirkimo sandorį, jeigu jo galiojimo metu pripažįsta, kad negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Pripažinęs, kad negali įvykdyti savo įsipareigojimų, bankas faksu arba Lietuvos bankui priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis turi patvirtinti, kad nutraukia atpirkimo sandorį.
37. Atpirkimo sandoris laikomas nutrauktu, jeigu sandorio šalys neatsiskaito per dvi darbo dienas nuo tos dienos, kurią turėjo įvykti atsiskaitymai.
38. Jeigu bankas šių taisyklių 36 punkte numatytu atveju nutraukia atpirkimo sandorį ne vėliau kaip antrą darbo dieną po atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos, ir dar nėra įvykę jokie atsiskaitymai pagal šį sandorį, bankas moka Lietuvos bankui 0,1 proc. baudą nuo atpirkimo sandorio sumos, išreikštos bendrąja atitinkamo vertybinių popierių kiekio pirkimo kaina.
39. Jeigu sandorio šalys neatsiskaito per dvi darbo dienas nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos, sandorio šalis, dėl kurios kaltės atpirkimo sandoris nutraukiamas pagal šių taisyklių 37
punktą, moka kitai sandorio šaliai 0,15 proc. baudą nuo atpirkimo sandorio sumos, išreikštos bendrąja atitinkamo vertybinių popierių kiekio pirkimo kaina.
40. Jeigu atpirkimo sandoris nutraukiamas, sandorio šalys atleidžiamos nuo pareigos jį vykdyti. Jeigu pardavėjas jau yra perdavęs vertybinius popierius pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas yra sumokėjęs už juos pirkimo kainą, nutraukus sandorį vertybiniai popieriai lieka pirkėjo nuosavybė, o pardavėjas nemoka už juos atpirkimo kainos.
VII. VĖLAVIMAS ATSISKAITYTI IR DELSPINIGIAI
41. Sandorio šalis, pavėlavusi įvykdyti piniginius įsipareigojimus pagal atpirkimo sandorį vieną arba dvi darbo dienas, privalo sumokėti kitai sandorio šaliai delspinigius nuo neįvykdyto piniginio įsipareigojimo sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Sandorio šalis, pavėlavusi perduoti vertybinius popierius, delspinigių nemoka.
42. Delspinigiai skaičiuojami pagal šias formules:
D = K1 x PN1/100 x d/360, jeigu pavėlavo atsiskaityti pirkėjas,
D = K2 x PN2/100 x d/360, jeigu pavėlavo atsiskaityti pardavėjas, kur:
D – delspinigiai litais;
K1 – atpirkimo sandorio suma, išreikšta bendrąja atitinkamo vertybinių popierių kiekio pirkimo kaina;
K2 – atpirkimo sandorio suma, išreikšta bendrąja atitinkamo vertybinių popierių kiekio atpirkimo kaina;
PN1 – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties paskolų palūkanų norma atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dieną;
PN2 – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties paskolų palūkanų norma atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dieną;
d – pavėluotų atsiskaityti dienų skaičius.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Vertybinių popierių atkarpos išmokos nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (ta diena neįskaitoma) iki (jeigu sandoris nenutraukiamas) atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos imtinai priklauso pirkėjui.
44. Jeigu atsiskaitymai įvyksta pavėluotai, atkarpos išmokos priklauso tai sandorio šaliai, kuriai vertybiniai popieriai būtų priklausę nuosavybės teise, jeigu atsiskaitymai būtų įvykę laiku. Jeigu atkarpos išmoką gavo kita sandorio šalis, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pavėluotai įvykusio atsiskaitymo dienos privalo grąžinti šią atkarpos išmoką pirmajai sandorio šaliai.
45. Sandorio šalis baudas privalo sumokėti per dešimt dienų nuo atpirkimo sandorio nutraukimo dienos, o delspinigius – per dešimt dienų nuo dienos, kurią turėjo įvykti atsiskaitymai.
46. Jeigu bankas laiku nesumoka Lietuvos bankui priklausančios baudos, delspinigių arba laiku negrąžina atkarpos išmokos, Lietuvos bankas nusirašo šias sumas iš banko sąskaitos Lietuvos banke (bazinės valiutos suma perskaičiuojama litais pagal oficialų kursą, o kitos užsienio valiutos suma
– pagal Lietuvos banko nustatytą santykį, galiojusį lėšų nurašymo dieną).
47. Šiose taisyklėse minima darbo diena – tai darbo diena Lietuvos
Respublikoje, kurią veikia Lietuvos banko tvarkoma tarpbankinė lėšų pervedimo sistema ir akcinės bendrovės ,,Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas” tvarkoma vertybinių popierių atsiskaitymų sistema.
2 Priedas
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATPIRKIMO KAINŲ SKAIČIAVIMAS
Atpirkimo kaina K2 skaičiuojama pagal formulę:
K2 = K1 + K1 x P /100 x d/360 – C, kur:
K1 – vertybinio popieriaus su susikaupusiomis palūkanomis pirkimo kaina (suapvalinta iki keturių skaitmenų po kablelio kiekvienam vertybinio popieriaus nominaliosios vertės šimtui litų),
P – atpirkimo palūkanų norma, d – atpirkimo termino dienų skaičius,
C – bendroji atkarpos išmokų suma, kurią sumoka vertybinių popierių emitentas nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (ta diena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos imtinai.
Atpirkimo kaina neapvalinama.
Pavyzdžiui, sudarytas atpirkimo sandoris, pagal kurį viena šalis iš kitos pirko 1 000 vnt. vertybinių popierių, kai vieneto nominalioji vertė –
1 000 Lt, bendra visų vertybinių popierių nominalioji vertė yra 1 000 000
Lt, o vieno vertybinio popieriaus pirkimo kaina lygi 99,5423.
1. Atpirkimo kainos skaičiavimas, kai vertybiniai popieriai neturi atkarpų arba kai nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (ta diena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos imtinai atkarpos išmokos nėra mokamos:
K1 = 99,5423 Lt
P = 12,00 procentų
d = 14
K2 = 99,5423 + (99,5423 x 12/100 x 14/360) = 99,5423 + 0,4645307… =
100,0068307… Lt
Bendroji atpirkimo sandorio atpirkimo kaina yra 1 000 068,31 Lt.
2. Atpirkimo kainos skaičiavimas, kai nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (ta diena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos imtinai kiekvieno vertybinio popieriaus nominaliosios vertės šimtui litų mokama 4,3 Lt atkarpos išmoka:
K1 = 99,5423 Lt
P = 12,00 procentų
d = 14
C = 4,3 Lt
K2 = 99,5423 + (99,5423 x 12/100 x 14/360) – 4,3 = 99,5423 +
0,4645307… – 4,3 = 95,7068307… Lt
Bendroji atpirkimo sandorio atpirkimo kaina yra 957 068,31 Lt.