Turinys
Įvadas 31. Reklamos samprata 42. Reklamos istorija 63. Reklamos reikšmė ir funkcijos 83.1 Reklamos reikšmė 83.2 Reklamos funkcijos 84. Reklamos tikslai 115. Reklamos priemonės 145.1 Reklamos priemonių klasifikavimas 145.2 Reklamos priemonės pasirinkimas 155.3 Reklamos priemonių rūšys 165.3.1 Spausdintinė reklama 165.3.2 Transliacinė reklama 185.3.3 Tiesioginė reklama 215.3.4 Viešoji (išorinė) reklama 225.3.5 Reklama pardavimo vietose 225.3.6 Specialioji reklama 235.3.7 Demonstracinė reklama 24Išvados 25Literatūros sąrašas 26ĮvadasKiekvienas iš mūsų žino kas yra reklama. Jos neišgirsti ar nepastebėti tiesiog neįmanoma. Ji kasdien mus pasiekia namuose, skaitant laikraščius ar žiūrint televizorių, automobilyje, gatvėje, kino teatre, baruose ir kitose įstaigose.Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais. Kartu reklama tampa ir viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių su kitomis prekybos įmonėmis, paslaugas teikiančiomis firmomis, kurios siekia tokių pat tikslų.Savo darbe apžvelgiu reklamos ypatumus, jos istoriją, tikslus. Reklamai labai svarbu ir jos nešikliai, nes jie tiesiogiai veikia vartotoją. Todėl apžvelgiu nešiklius, jų panaudojimą, teigiamas, neigiamas savybes.1. Reklamos samprataSiekiant nagrinėti reklamą, pirmiausia reikia apibrėžti reklamos sąvoką. Reklamą apibūdinti yra gana sudėtinga. Nagrinėdami jos sąvoką randame susipynusius ekonomikos, sociologijos, psichologijos ir estetikos klausimus.Reklama visų pirma yra informacija apie prekes, paslaugas, jų ypatybes, apie firmas, kurios tas prekes ar paslaugas gamina ir siūlo vartotojams.Reklamą geriausiai apibūdina tokie jos bruožai:Reklama yra mokama. Reklamos užsakovas turi sumokėti reklamos agentūrai, reklamos gamintojui ar reklamos skleidėjui.Reklamos užsakovas yra žinomas. Reklamos užsakovas save dažniausiai įvardija, prisistato, arba iš pačios reklaminės žinutės teksto ar vaizdo būna aišku, kas tos reklamos užsakovas. Užsakovas pats siekia, kad jis būtų atpažintas. Neslepiama nei kas reklamuoja, nei ką reklamuoja. Tai sako reklamos tekstas, antraštė ar nuoroda, kur kreiptis. Be šių dalykų reklama neturi prasmės.Reklama stengiamasi įtikinti pirkėją. Bet kuri reklama stengiasi patraukti pirkėją, įtikinti jį nusipirkti prekę ar paslaugą, stengiamasi paveikti pirkėją. Kiekviena reklama „giria“ savo reklamuojamą prekę ir visada ją „parodo“ tik gerai, kad pirkėjas galėtų įsitikinti, kad prekė ar paslauga jam tinkama.Reklama yra neasmeninė. Reklama nėra skiriama vienam žmogui (individui). Stengiamasi, kad reklaminė žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių, kad pasiektų kuo didesnę tikslinę auditoriją, kuri išsidėsčiusi kompaktiškai tam tikroje teritorijoje arba pasiskirsčiusi po visą šalį. Auditorijos dydis ir sudėtis, jos struktūra – tai rinkos segmentas, apimantis tam tikrus demografinius, socialinius, psichologinius ar ekonominius požymius. Kuo didesnė auditoriją reklama pasiekia, tuo didesnė tikimybė parduoti daugiau prekių.Reklama yra vienpusiška. Reklamos užsakytojas ją skleidžia vartotojui. Atgalinio ryšio beveik nėra, tad reklamos užsakytojas sunkiai gali nuspėti, kokią auditorijos dalį jo reklama paveikia. Reklamos rezultatas neapibrėžtas. [6]Reklama skleidžiama per tarpininkus. Tarpininkais vadinamos reklamos priemonės, kurios informuoja vartotoją, tai gali būti žiniasklaidos priemonės arba kiti kanalai ir vartotojų informavimo būdai.Reklama atstovauja užsakovo interesams. Reklamos užsakovas siekia, kad vartotoją taip paveiktų reklama, kad jis nuspręstų įsigyti prekę, aplankyti parodą, dalyvauti sportiniuose renginiuose, balsuoti už žmogų ar asmenį ir kita.Reklama nėra šališka, ji turi būti ryški, emocinga ir pasikartojanti. Didžiausias dėmesys turi būti prekės ar paslaugos ypatybėms, privalumams išryškinti.Šie pagrindiniai reklamos bruožai vienaip ar kitaip atsispindi reklamos apibrėžimuose. Apibrėžimų daug ir skirtingų, tačiau visi jie iš esmės vienodai nusako reklamos esmę.Pateiksiu keletą reklamos apibrėžimų:Reklama – tai vaizduojamojo meno rūšis.Reklama – tai kontroliuojamas poveikis auditorijai masinės informacijos priemonėmis.
Reklama – tai socialinės veiklos rūšis, susidedanti iš įvairių reklamos priemonių ruošimo, gaminimo, platinimo, taip pat reklaminės veiklos organizavimo. [4]Reklama – tai tam tikrų žmonių grupių informavimo būdai.Kotler reklamą apibūdina taip: tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų. [2]Arens apibūdina: reklama – tai neasmeniškas identifikuotinų reklamos davėjų informacijos perdavimas, kuris dažniausiai pasižymi tuo, kad yra apmokamas, ir dažniausiai turintis įtikinėjimo savybę apie produktus, paslaugas ar idėjas per įvairius nešiklius.Reklamos įstatyme reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine – ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. [3]Apibrėžimai yra skirtingi, tačiau visi yra teisingi, tik ne visi išsamūs. Taigi galima padaryti supaprastintą visų apibrėžimų išvadą, kad re…klama yra įtikinėjimo, siūlymo, informavimo, propagandos priemonė, kuri yra „padaroma“ reklamos agentūrų, apmokėjus reklamos užsakovui ir kuri yra skirta ne tik individui, bet ir tam tikrai žmonių grupei. Reklama informuoja vartotoją, ragina jį varoti, pirkti, turėdama pagrindinį tikslą – parduoti prekę, paslaugą ar idėją.2. Reklamos istorijaSusipažįstant su reklama svarbu ne tik išsiaiškinti jos funkcionavimo mechanizmu, bet ir susipažinti su jos prigimtimi.Žodis reklama yra kilęs iš lotyniško žodžio reklamare, kuris reiškia šaukti, rėkti. Literatūroje, tiek Lietuvos, tiek užsienio, randama labai daug reklamos apibūdinimų, kurie pabrėžia vis skirtingus reklamos bruožus.Pats žodis reklama atsirado apie 1655 metus. Jis buvo pavartotas Biblijoje ir reiškė pranešimą arba perspėjimą.Reklamai jau daugiau kaip 2500 metų. Kadangi skaitymo ir rašymo ugdymai susiformavo vėliau, seniausia ir pirmoji reklamos rūšis buvo žodinė. Gatvės prekiautojai, bei šaukliai vaikščiodavo miestų gatvėmis ir garsiai šaukdami reklamuodavo savo prekes. Ši reklamos priemonė per šimtmečius ištobulėjo ir naudojama net šiais laikais, tik ji įgavo kitas formas. [4]Vėliau atsirado vaizdinė reklama ant akmenų, papiruso. Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje, Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų, simbolių. Jau tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių pirklys turėjo savo prekybinį ženklą – emblemą. Buvo naudojamos iškabos, kurios skirtos nemokantiems rašyti. Jos simbolizavo pardavėjų gaminius. Pavyzdžiui, iškaba su ožka reiškė pieninę, mulas, traukiantis malūną – kepėjo parduotuvę. Pardavėjai varžydavosi tarpusavyje, kad sukurtų kuo labiau viliojančius ženklus, kuriuos galėtų visi atpažinti.Iki 1440 metų nebuvo techninių galimybių reklamai labiau plėtotis. Kai J. Gutenbergas 1440 m. išrado surenkamąjį šriftą, atsirado galimybė reklamą spausdinti, nes popierius jau buvo išrastas kinų ir turkų XII amžiuje. Surenkamas šriftas leido visuomenei pasiekti naują bendravimo lygmenį – masinę komunikaciją. [4]1478 m. buvo išspausdintas pirmas skelbimas anglų kalba. Tai buvo reklaminis lapelis reklamuojantis knygą. Lapelis buvo prikabintas prie bažnyčios durų, tai tuo pačiu jis yra ir pirmoji spausdintinė reklama.Pirmasis daugiatiražinis skelbimas išspausdintas vokiškoje žinių brošiūroje 1525m. Jis reklamavo knygą, kurioje atskleisti paslaptingo vaisto privalumai.1614 m. Anglijoje priimtas pirmasis pasaulyje reklamos įstatymas. Jis draudė iškabas, kurios išsikiša iš namo daugiau kaip 8 pėdas ( apie 244 cm).kitas įstatymas reikalavo, kad iškabos netrukdytų laisvai prajoti šarvuotam, apsiginklavusiam vyrui. [4]1740 m. pasirodė pirmasis spausdintas lauko plakatas Londone.XIX a. vidurys – tai reklamos vystymosi pradžia. Reklamos svarba tuo metu išaugo, nes vyko industrinė revoliucija. Išrasti vidaus degimo variklis, medvilnės valymo mašina. Jų pagalba buvo galima gaminti daug vienodos kokybės gaminių. Daug pagaminant, reikėjo ieškoti kur juos parduoti. Tuo metu buvo išrasta ir telegrafas, rašymo mašinėlė, taigi šie atradimai padėjo perduoti žinias, o kartu reklamą ir pasiekti plačiai išsibarsčiusius vartotojus.XIX a. reklama dažniausiai buvo dedama į žurnalus, laikraščius arba pasirodydavo ant plakatų bei reklaminių lapelių. Žurnale pirmoji reklama pasirodė 1844m. XIX a. taip pat susijęs ir su reklaminių agentūrų steigimusi.Karo laikotarpiu ir po jo reklama dar labiau išpopuliarėjo. Po karo žmonės buvo tiesiog ištroškę prekių ir paslaugų.Po didžiosios krizės pradžios 1929 m. reklamos apimtys smarkiai smuko. Vėliau (apie 1940 metus) atsiradus radijui, reklama atsigavo po krizės. Radijo reklama aplenkė žurnalus ir tapo lyderiaujanti reklamos priemonė.Dar vėliau atsirado televizija ir kitos visuomenės informavimo priemonės, kurios leidžia dar efektingiau ir efektyviau pateikti reklamą vartotojams ir dar geriau siekti reklamos tikslų.3. Reklamos reikšmė ir funkcijos3.1 Reklamos reikšmėŠiandien reklama labai skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Reklama jungia vartotoją ir gamintoją. Tai labai efektyvi priemonė, leidžianti gamintojui palaikyti esamus ir pritraukti naujus vartotojus. Kadangi prekių ir paslaugų įvairovė šiais laikais yra labai didelė ir dar vis didėja, reklama padeda pažinti prekę, yra priemonė vartotojams išsirinkti iš siūlomų prekių ar paslaugų įvairovės, sužadina vartotoją, įtikina jį įsigyti prekę.Reklama padeda apsispręsti pirkėjui. Ji informuoja visuomenę apie naujas prekes, taip pat apie gaminių prekių patobulinimus. Informuodama pirkėjus apie rinkoje esančias prekes, reklama sumažina prekių paieškos kaštus. Reklama padeda konkuruoti naujiems gamintojams, informuodama visuomenę apie naują produktą, ji padidina pardavimo apimtį ir kartu sumažina kaštus.Reklama remia komunikacines institucijas. Didelė dalis už reklamą gautų pajamų skiriama radijui bei televizijai finansuoti. Visokiai reklamai tenka svarbus vaidmuo remiant laikraščius.Reklama padeda gerinti ar išlaikyti produktų kokybę. Per reklamą suformuotas pasitikėjimas firmos vardu gali tapti didžiuliu turtu, kurio firma stengsis neprarasti ir todėl nesiryš pardavinėti nekokybiškas prekes.Gera reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar paslaugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkėjams. Reklama pirmiausiai tiesiog praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios firmos ar puikaus renginio. Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų, pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių veikla be reklamos yra neįmanoma.3.2 Reklamos funkcijosReklamos reikšmę ir svarbą rodo atliekamos funkcijos, kurios yra socialinės ir ekonomines. Socialinės reklamos funkcijos. • Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina žinias, informuoja su mokslo ir technikos laimėjimais, šviečia pirkėjus. • Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas, meniškai apipavidalintas prekes. Prekių ir namų apyvokos reklama yra vienas iš esminių mados formavimo šaltinių.• turi įtakos šiuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui, padeda įtvirtinti racionalius poreikius, atsikratyti pasenusių ir žalingų vartojimo įpročių. • Reklama padeda saugoti aplinką, kovoti su netinkamais reiškiniais, skatina gyventojus užsiimti visuomenei naudinga veikla.• Propaguoja buities kultūros ir racionalios mitybos principus. Šiuo tikslu kuriamos reklaminės TV laidos, spausdinami informaciniai propagandiniai straipsniai labiausiai skaitomuose laikraščiuose. [4]Ekonominės reklamos funkcijos. • Reklama padeda racionalizuoti prekių cirkuliaciją, spartina cirkuliaciją ir mažina prekių atsargas, padeda išvengti jų susikaupimo rinkos kanaluose. • Reklama palengvina gyventojams geriau apžvelgti rinką ir orientuotis joje, greičiau apsispręsti, kuri prekė gali patenkinti jų poreikius. • Reklama padeda subalansuoti rinkoje prekių pasiūlą ir paklausą. • Susiedama pasiūlą su paklausa, reklama padeda tobulinti gamybą, padeda pramonei prisiderinti prie rinkos, gerinti savo gaminių kokybę bei asortimentą, atsisakyti gaminti nepaklausias prekes. • Reklama padeda formuoti gyventojų nuomonę apie prekybos įmonę bei atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais savo klientais. • Padeda formuoti ir keisti prekių paklausą norima kryptimi, nuo vienų prekių į kitas. • Reklama veikia prekių realizavimo kanalus, turi įtaką gaminamų prekių rinkos paruošimui, nes iš anksto supažindina su prekių charakteristikomis.
• Padeda formuoti ir skatinti naujus gyventojų poreikius, modifikuoti senus. Dažnai vienas poreikis skatina kitus ir taip didėja vartojimas. • Reklama susijusi su rinkos tyrimu, ir turi nemažą reikšmę rinkos reguliavimui. Reklama veikia, formuoja rinką, padeda aiškintis potencialius pirkėjus. • Reklama padeda mažinti sezoniškumo įtaką, ragindama gyventojus įsigyti prekes gerokai prieš atitinkamo sezono pradžią. • Reklama padeda kelti prekybos, aptarnavimo kultūrą, taupyti laiką prekėms įsigyti, propaguoja pažangius prekių pardavimo metodus.Ir socialinės, ir ekonominės reklamos funkcijos veikia kartu. Jei reklama yra kryptinga ir įtikinanti, visapusiškai atskleidžia prekių vartojamąsias savybes, praneša gyventojams reikalingą ir naudingą informaciją, reiškia tuo pat metu ji daro įtaką pirkėjui. Reklama padeda vartotojui išsirinkti tinkamą produktų begalinėje prekių ir paslaugų įvairovėje.Kiti literatūros šaltiniai išskiria tokias reklamos funkcijas:• informavimas;• skatinimas;• priminimas;• advokatavimas. [1]Informavimo funkciją reklama atlieka informuodama vartotojus pristatydama prekes, paslaugas, prekių vardus, taip pat pačią įmonę, jos veiklą. Informavimas gali būti labai išsamus arba bendro pobūdžio.Skatinimo funkciją reklama gali atlikti dviem būdais: tiesiogine arba netiesiogine (užmaskuota) forma. Tiesiogine forma vartotojai raginami „skubėti į parduotuves“, pirkti ieškoti būtent tų reklamuojamų prekių ir pan. užmaskuota forma raginimas pirkti yra paslėptas. Vartotojus bandoma patraukti patraukliais vaizdais, garsais ar siužetais. Tokiais atvejais tiesiogiai raginti nereikia, raginimas suprantamas iš potekstės.Priminimo funkcija. Svarbu vartotojams kartas nuo karto priminti apie prekę, paslaugą, jos savybes, pardavimo vietas. Reikia priminti net ir gerai žinomų firmų ar prekių vardus. Tai ypač svarbu daryti tada, kai prekės nėra perkamos nuolat, o po ilgesnio laiko, kai anksčiau pateikta informacija ar jos dalis jau yra pamiršta.Advokatavimo funkcija. Esant didelei konkurencijai, konkurentai gali nuteikinėti vartotojus vieni prieš ki…tus. Tam, kad atsakyti į konkurentų kaltinimus arba paneigti neteisingas visuomenėje susiformavusias nuomones, naudojama advokatavimo funkcija.Tokią reklamą užsako ne tik pavienės įmonės, bet ir jų grupės, asociacijos, vyriausybinės organizacijos.4. Reklamos tikslaiReklama yra vienas iš rėmimo komplekso bei marketingo programos elementų, todėl reklamos tikslai turi sutapti su organizacijos marketingo tikslais. [2] Reklamos tikslai sudaromi atsižvelgiant į rinkos pasirinkimą, rėmimo komplekso elementų prioritetus. Tikslai gali skirtis pagal tai, ko reklama norima pasiekti.Tikslų nustatymas labai svarbus, nes jis lemia reklaminės žinutės tipą, informavimo priemonės parinkimą. Reklamos tikslas turi numatyti kokią auditoriją turi pasiekti reklama. Reikia nustatyti koks yra reklamos subjektas (vartotojas), atsižvelgti į vartotojų demografines, socialines, psichologines charakteristikas. Tikslai keliami ir klasifikuojami labai įvairiai. Tikslai gali būti skirstomi į tikslus, susijusius su paklausa, ir į tikslus, susijusius su objektu. Tikslai, orientuoti į paklausą:• informacija (gali būti siekiama paskleisti žinias apie markę ar naują prekę konkrečiame rinkos taikinyje; supažindinti vartotojus su nauju darbo tvarkaraščiu; sutrumpinti pardavėjų laiką, kurį jie gaišta, atsakydami į vartotoju klausimus; pateikti kurią nors kitą naują informaciją, susijusią su įmonės veikla);• įtikinimas (siekiama prekės markės pripažinimo, prieraišumo markei); padidinti parduotuvių lankomumą; svariais, įtikinančiais argumentais pasiekti vartotojo sąmonę, pritraukti vartotoją);• priminimas (siekiama stabilizuoti prekių realizaciją; palaikyti objektų pažinimą; palaikyti prieraišumą markei bei prekei). Tikslai, orientuoti į objektą:• šakiniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą šakos įvaizdį, sukurti bendrą paklausą);• korporaciniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą įmonės įvaizdį, sukurti selektyvią paklausą).
Lengviausia nustatyti tikslus, naudojantis reklamos psichologų sudaryta piramide AIDA.(1 pav.) AIDA : Attention – atkreipti dėmesį; Interest – sukelti susidomėjimą; Desire – sužadinti norą pirkti; Action – sukelti veiksmą.
veiksmastroškimasįtikinimassudominimasinformavimas
1 pav. reklamos tikslų piramidė
Pradinis reklamos tikslas – supažindinti vartotojus su nauja preke ar paslauga, jei į rinką įvedama nauja prekė (paslauga), arba supažindinti dar neinformuotus vartotojus.Kitas piramidės lygio tikslas – sudominti vartotoją preke, paslauga. Pateikti pakankamą kiekį informacijos, kad vartotojas ne tik sužinotų apie prekę, bet ir suprastų kam ji skirta, įsidėmėtų jos savybes, susidomėtų preke.
Trečiasis tikslas – įtikinti vartotojus siūlomos prekės ar paslaugos nauda ir galimybėmis. Tie vartotojai, kuriuos pavyks įtikinti, pereis į ketvirtą lygį. [4]Ketvirtame lygyje vartotojas jau tikrai nori įsigyti prekę ar pasinaudoti paslauga. Jis yra pakankamai informuotas ir įtikintas jos naudingumu, reikalingumu jam.Galiausiai tam tikras procentas vartotojų, kurie trokšta įsigyti prekę, pasinaudoti paslauga, pasiekia piramidės viršūnę ir įsigyja prekę arba pasinaudoja paslauga.Pagal tai, koks arba kokie yra reklamos tikslai, reklama skirstoma į informacinę, įtikinančią ir primenančią.Informacinės reklamos tikslai:• supažindinti su nauja preke;• informuoti apie anksčiau egzistavusios prekės naujas savybes;• informuoti apie kainų pasikeitimą;• supažindinti su prekės vartojamosiomis savybėmis;• informuoti apie teikiamas paslaugas;• formuoti teigiamą firmos įvaizdį.Įtikinančios reklamos tikslai:• formuoti prioritetą tam tikram prekės ženklui;• įtikinėti vartotojus pirkti tam tikrą prekę;• įtikinėti vartotojus priimti prekybos agentą.Primenančios reklamos tikslai:• priminti vartotojams apie prekę;• priminti vartotojams, kur tą prekę rasti.
Informacinės, įtikinančios, primenančios reklamos taikymas skiriasi ir visose prekės gyvavimo ciklo stadijose (įvedimo, augimo, brandos ir smukimo).Informacinė reklama paprastai naudojama prekės gyvavimo ciklo įvedimo stadijoje. Čia reklamos tikslas – supažindinti vartotojus su nauja preke, sužadinti paklausą. Įtikinanti reklama ypač svarbi brando…s stadijoje. Ji kaip tik primena vartotojui apie rinkoje esančią prekę. [6]5. Reklamos priemonės5.1 Reklamos priemonių klasifikavimasNorint pasiekti suformuluotų tikslų, reikia teisingai pasirinkti reklamos priemones (nešiklius).Reklamos nešiklis – konkreti žinutės perdavimo tikslinei auditorijai priemonė. [2]Reklamos priemonių pasirinkimas yra labai svarbu, nes jų pagalba perduodama reklaminė žinutė, tik pasirinkus tinkamą nešiklį galima pasiekti tikslinę auditoriją. Praktiškai nėra tokios vienos reklamos priemonės, kuri būtų priimtina visai pasirinktai auditorijai.Priemonių reklamos minčiai ir turiniui paskleisti yra labai daug ir įvairių. Jos nuolat pasipildo, ypač atsiradus naujoms komunikacijų rūšims. Kiekviena jų pasižymi savitomis ypatybėmis, skirtingai veikiančiomis vartotoją , skirtinga ir pasiekiama auditorija. Svarbu, kad pasirinktos reklamos priemonės atitiktu reklamos tikslus, metodikos ir psichologijos reikalavimus. Įmonėje organizuojant platesnio masto reklamos kampaniją, rekomenduojama panaudoti ne vieną, o daugelį priemonių. Esant daugybei reklamos priemonių, įmonė turi tiksliai apsispręsti, kuriomis ji naudosis.Reklamos priemonės yra klasifikuojamos įvairiais požiūriais. (2pav.)
2 pav. Reklamos priemonių klasifikavimas [4]Reklamos priemonės taip pat klasifikuojamos pagal rūšis. Tai aptariu 5.3 skyriuje.5.2 Reklamos priemonės pasirinkimasPasirinkti reklamos priemonę yra labai svarbu, nes nuo to gali priklausyti reklamos efektingumas ir efektyvumas. Tik pasirinkus tinkamą reklamos priemonę (nešiklį) bus tikimybė, kad reklaminė žinutė pasieks būtent tą vartotojų auditoriją, į kurią orientuota reklama.Reklamos planuotojo užduotis pasirinkti tokias reklamos priemones, kurios geriausiai tiktų tikslinei auditorijai, atsižvelgiant į laiką, kontekstą, vietos logiškumą, kad reklaminis kreipinys ne tik pasiektų maksimalią auditoriją, bet ir patrauktų jos susidomėjimą. [2]Pasirenkant nešiklius, reikia nuspręsti kokią reklamos rūšį ( spausdintinę, tiesioginę, demonstracinę, transliacinę ar kt.) geriausia naudoti. Tai padarius, reikia pasirinkti priemones tos rūšies viduje. Pavyzdžiui, jei pasirenkama spausdintinė reklama, reikia nuspręsti, ar pasirinkti laikraštį, ar žurnalą, ar skrajutes ir t.t. tai pasirinkus, reikia konkrečiai nuspręsti kokiame leidinyje skleisti reklamą (kokiame žurnale, kokiu televizijos kanalu, kokiu laiku ir t.t).Parenkant reklamos priemones reikia atsižvelgti į jų charakteristikas, technines galimybes, pranašumus bei trūkumus reklamuojant tam tikrą gaminį ar paslaugą, tinkamumą parengtam reklaminiam pranešimui bei auditorijai, kainą, aprėpimą, dažnumą, nenaudingą auditoriją, poveikio laipsnį ir pan.Renkantis reklamos priemonę taip pat svarbu išanalizuoti situaciją:• kokius rezultatus davė ankstesnės reklaminės akcijos;• kokioje gyvavimo ciklo stadijoje yra produktas;• kokio tikslo siekiam konkrečia reklamine akcija;• kokią tikslinę auditoriją norima pasiekti.. [2]Renkantis reklamos nešiklius taip pat svarbu žinoti savo būsimą ar esamą vartotoją, jo įpročius, socialinį statusą, gyvenimo būdą ir t.t.Apibendrinant galima pasakyti, kad svarbu parinkti tokius reklamos nešiklius, kurie padėtų pasiekti reklamos tikslus, tiksliai (taip kaip sumanyta) perduotų reklaminę žinutę, padėtų pasiekti tikslinę auditoriją, leistų kuo mažiau iššvaistyti (kad pinigai nebūtų iššvaistyti be reikalo), būtų ekonomiška.5.3 Reklamos priemonių rūšys
Priklausomai nuo, to kokiai auditorijai skirta reklama, įmonė pasirenka tam tikrą reklamos rūšį.Pagal reklamos rūšį reklamos priemonės (nešikliai) klasifikuojami taip:3 pav. Reklamos priemonių rūšys5.3.1 Spausdintinė reklamaSpausdintinės reklamos nešikliai:• periodiniai leidiniai;• neperiodiniai leidiniai.Periodiniai leidiniai – laikraščiai, žurnalai, katalogai ir kiti informaciniai leidiniai.
Laikraščiai daugeliui vartotojų yra pagrindinis informacijos šaltinis. Reklama laikraščiuose greitai pagaminama ir išspausdinama, o tai leidžia operatyviai pateikti informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. [1] laikraštyje reklama yra dažnai kartojama, todėl žmogus geriau įsimena informaciją. Psichologai teigia, kad tik ketvirtą kartą pamatęs žinutę žmogus ją įsimena, aptaria, ar verta pirkti ir tik dar kartą perskaitęs nusprendžia pirkti prekę. Reklama laikraštyje populiari dar dėl to, kad joje galima lengvai paaiškinti prekės savybes ir nurodyti įsigijimo vietą. Taip pat reklama laikraštyje informuoja vienu metu didelį potencialių vartotojų skaičių. Be to, reklama laikraštyje yra pigesnė, nei kitos reklamos priemonės. Dar vienas laikraščių pranašumas yra tas, kad laikraščiuose yra temų įvairovė, todėl didelė tikimybė pasiekti tikslinę auditoriją. Privalumu galima laikyti ir tai, kad laikraštyje reklaminė žinutė „nepasensta“, nes paprastai laikraštis perskaitomas tą pačią dieną. Laikraštyje rastą reklaminę žinutę vartotojas gali išsikirpti, pasibraukti, ko nepadarys, pavyzdžiui, žiūrėdamas televizorių. Skaitant laikraštį, vartotojas turi daugiau laiko apmąstyti reklamos pasiūlymą nei žiūrint per televiziją ar klausantis radijo.Tačiau reklamavimas laikraštyje turi ir trūkumų. Juose sunkiau pristatyti prekę vizualiai, nes laikraščiai dažnai spausdinami viena spalva, tačiau dabar daugėja spalvotų laikraščių. Dar vienas trūkumas – laikraščio gyvavimo laikas. Ypatingai trumpas dienraščių gyvavimo laikas, dažniausiai viena diena, taigi reklaminės žinutės laikas taip pat trumpas. Vartotojas dažnai ignoruoja reklamą laikraštyje, o kartais jos ir visai nepastebi, nekreipia dėmesio. Reklaminio skelbimo ypatumai suprastėti arba visiškai išnykti dėl kartais prastos laikraščių spausdinimo kokybės. Didelis trūkumas yra ir tas , kad reklaminis skelbimas konkuruoja su daugeli kitų, skelbiamų tame laikraštyje ir net gi tame pačiame puslapyje.
Žurnalai reklamai naudojami labai plačiai. Žurnalai klasifikuojami pagal auditoriją, kuriai skiriami, periodiškumą, geografinę aprėptį, demografinius požymius, turinį ir t.t. Žurnalai yra viena iš tų reklamos priemonių, kuriomis galima kreiptis į įvairias demografines grupes. Vertinant žurnalus, į kuriuos planuojama dėti reklamą, reikia atsižvelgti į savybes, kuriomis šie leidiniai skiriasi vienas nuo kito. Žurnalai dažniausiai yra skirti tam tikroms auditorijoms, todėl paprasčiau pasiekti tikslinę auditoriją, mažesnė nenaudingos auditorijos tikimybė. Žurnalų gyvavimo ciklas ilgesnis. Laikraštį žmogus perskaito dažniausiai tik vieną kartą, o žurnalą vėliau gali ne tik skaityti, bet ir pavartyti. Todėl didesnė tikimybė, kad reklaminę žinutę vartotojas pamatys kelis kartus ir ją įsimins. Žurnalais yra dalijamasi. Taip galima pasiekti didesnę auditoriją. Žurnalų vizualinė kokybė taip pat yra geresnė nei laikraščių, reklama juose patrauklesnė, nes jie spausdinami geros kokybės popieriuje.Vienas pagrindinių reklamos žurnale trūkumų yra tas, kad žurnalų parengimo laikas yra ilgas, ypač jei žurnalai retai leidžiami. Dėl šios priežasties įmonė negali taip operatyviai pateikti reklamos, kaip laikraštyje. Taip pat dedant reklamą į žurnalą reikia ją paruošti iš anksto, prieš mėnesį ar du, ir ja bus galima siekti ilgalaikių tikslų. Labai mažas lankstumas. Be to, reklama žurnaluose yra gana brangi. Kaina priklauso nuo auditorijos dydžio. Didelio tiražo reklama gali būti labai brangi. Dar vienas žurnalų trukumas – platinimas. Kartais reklama žurnale tiesiog nepasiekia tikslinės auditorijos.
Katalogai. Kai kurių prekių katalogai taip pat leidžiami periodiškai. Kataloguose labai svarbu iliustracijos. Dabar labai paplitę katalogai, kuriuose įmonė pateikia daug savo produkcijos, arba parduotuvė reklamuoja kitų firmų… produkciją, esančią parduotuvėse. Taip gal labiau reklamuojama ne pati prekė, bet vieta, kurioje ta prekė parduodama.
Žinynai, telefonų knygos leidžiami gana retai – viena kartą per metus arba dar rečiau. Reklama juose ilgalaikė, tačiau dažniausiai ji skirta ne vartojimo prekėms reklamuoti.
Neperiodiniai leidiniai – tai specialūs spausdintinės reklamos reklaminiai leidiniai – lapeliai, atmintinės, plakatai, brošiūros, kalendoriai ir pan.
Lapeliais ir atmintinėmis parduotuvių ar įstaigų lankytojai informuojami apie naujus gaminius, sezoninę prekybą, muges, įvairių paslaugų teikimą. Juose būna tik tekstas. Jie naudojami ir kitokiems tikslams – tai atsišaukimai, kvietimai, raginimai, primenantis faktų išdėstymas.Plakatai gali būti naudojami mugėse, parodose kaip išorinė reklama, galima įteikti kaip suvenyrą. Kalendoriai gali būti paprasti, informuojantys apie kokią tai prekę ar įvykį, skirti kokiai nors progai, šventei pažymėti. Gali būti ir konkrečios įmonės specialus firminis kalendorius, informuojantis apie konkrečias prekes.Brošiūroje supažindinama su konkrečia preke ar jų grupe, su gamybos ar įmonės istoriją. Brošiūros taip pat būna iliustruotos piešiniais, brėžiniais, fotografijomis. Jos skiriamos daugiausiai didmeniniams pirkėjams.5.3.2 Transliacinė reklamaTransliacinės reklamos nešikliai:• televizija;• radijas;• reklama internete.
Televizija yra viena pagrindinių laisvalaikio praleidimo formų daugelyje šalių. Televizija pritraukia labai daug žmonių, todėl reklama televizijoje yra viena iš masiškiausių, galingiausių, todėl ir brangiausių reklamos nešiklių.Televizijos eros atėjimas pakeitė radijo rolę ir dar labiau susilpnino spausdintų reklamos platinimo priemonių padėtį. Pasirodžius televizijai žmonės galėjo ne tik klausytis apie įvykius, bet ir stebėti juos. Pirmą kartą masinės informacijos priemonė apjungė garsą ir dinaminį vaizdą. [4]Televizijos auditorijos sudėtis labai įvairi. Todėl svarbu žinoti auditorijos sudėti, kokie žmonės kokias laidas, filmus ir kokiu metu žiūri. Pagrindinis televizijos reklamos poveikio veiksnys – vaizdas, o tekstas jį palydi. Gyvas, pašnekesio formos tekstas pateikia daugiau informacijos negu spausdintas. Čia tekstą pagyvina kalba, tempas, tembras, vaizdas, muzika, judesys, spalvos. Visa tai daro didesnį poveikį žiūrovui.Svarbu pasirinkti tinkamą reklamos perdavimo laiką, kad ji būtų tikrai efektyvi. Tai svarbu padaryti ypač tada, kai reklama yra skiriama tam tikrai tikslinei auditorijai. Geriausias laikas – prieš žinias ir po jų, prieš filmus ir po jų bei įsiterpiant į juos. Įsiterpimas sukelia daugelio žiūrovų nepasitenkinimą, todėl reikia įvertinti, kad ne visi laidos ar filmo žiūrovai žiūrės reklaminį intarpą. Tačiau televizijos kanalų vis gausėja, ir reklamavimas keliuose iš jų suteikia didesnę galimybę pasiekti vartotoją. Didžiausią auditoriją reklama pasiekia per populiariausias laidas.Naudojami tokie televizijos reklamos būdai:• prekių demonstravimas su diktoriaus skaitymu;• reklaminiai reportažai;• reklaminiai filmai • scenos su populiariais aktoriais;• paprasti bei originalūs siužetai. Reklaminiai filmai yra ne itin populiarūs, nes jie ilgi. Geriausia ir efektyviausia yra trumpa 15 – 30 sekundžių reklama. Televizijos reklamos privalumai:• reklama televizijoje perduoda vaizdą, garsą, spalvas;• galima ne tik vaizdžiai pademonstruoti prekę, bet ir atskleisti jos savybes, privalumus, vartojimo būdą;• patogumas;• galima aptarti reklamines žinutes pasitariant su šeima;• didelė aprėptis;• stiprus poveikis.
Reklamos per televiziją trūkumai:• reklaminio filmo kaina gali būti labai didelė (ne visada), klaidos čia apsieina labai brangiai;• nei vienas iš kitų reklaminių priemonių nereikalauja tiek daug meistriškumo;• būtinumas vartotojui žiūrint visiškai susikaupti, sukoncentruoti dėmesį laidai;• neišlieka informacija, taip kaip laikraštyje ar žurnale.• reklama gali nepasiekti auditorijos;
Radijo reklama. Jai būdinga palyginus mažos kainos ir tai, kad radijo gali būti klausomasi visur: namuose, darbe, įstaigoje, parduotuvėje, autobuse, automobilyje, netgi gatvėje. Radijas leidžia adresuoti pranešimą didelėms auditorijoms. Reklamą radijuje reikia dažnai kartoti, kad potencialus pirkėjas ją įsimintų, nes dažniausiai klausydamiesi radijo žmonės būna užsiėmę (dirba, vairuoja ir t.t.)Jos poveikis gana stiprus, nes balso intonacija galima perduoti smulkiausius emocinius niuansus. Nors klausant radijo ne visada pavyksta sukoncentruoti dėmesį, psichologų nuomone žmogui efektinga ir pasąmonėje išgirsta reklama.
Radijo reklamoje naudojama ir racionali, ir emocionali argumentacija su įvairiomis išvadomis, apibendrinimais, palyginimais. Jos pagrindas – gyvas diktoriaus žodis. Diktoriaus balsas, tembras, išraiškingumas, tempas atlieka svarbų vaidmenį Dažniausiai tekstas neapsunkinamas įvairiais terminais, o labiau priartinamas prie šnekamosios kalbos. Reklama transliuojama per respublikines ar miestų, valstybines bei privačias radijo stotis ir per įmonių, parduotuvių, parkų, aikštelių, lėktuvų radijo mazgus. Galima panaudoti radijo įrašą su muzika arba reportažu.Per radiją daugiau galimybių pasiekti skirtingas vartotojų grupes įvairiu laiku įvairiose vietose, nes radijo stočių įvairovė ir jų p…rogramų diferenciacija leidžia tiksliau orientuoti reklamą pagal klausytojų grupes. [1]Radijo reklama yra greitai pagaminama ir labai operatyvi, jos turinį galima lengvai keisti. Radijo reklama yra pigesnė nei per televiziją. Tai leidžia transliuoti reklamą keliose radijo stotyse, taigi didesnė tikimybė pasiekti didesnę auditoriją. Dar vienas radijo reklamos privalumas, kad žmonės klausydamiesi patys kuria vaizdą pasitelkę vaizduotę.Tačiau reklama turi ir trūkumų. Vienas iš jų – reklama tik girdimoji, joje negalima parodyti prekės, panaudoti spalvos, judesio ir t.t. reklama radijuje yra trumpalaikė. Kadangi perduodamas tik garsas žmogus greičiu gali pamiršti reklaminę žinutę ir joje pateiktą informaciją. Kai kurių prekių tiesiog nedera reklamuoti per radiją, jei jos reikalauja demonstravimo. Reklaminė žinutė gali nepasiekti potencialaus pirkėjo, nes jis gali paprasčiausiai pakeisti stotį prasidėjus reklamai.Reklama internete tampa vis populiaresnė reklamos priemonė. Daugelis reklamos užsakovų šalia kitų reklamos priemonių pasirenka ir internetą.Internetas yra interaktyvus. Jis leidžia smalsiam vartotojui, paspaudusiam reklaminį skydelį daugiau sužinoti apie reklamuojamą produktą ar paslaugą. [4]Lyginant su reklamos biudžetais, reikalingais reklamai televizijoje ar žurnale, internetas yra gana pigi reklamos priemonė, tačiau labai sunku apskaičiuoti kaip atsiperka išlaidos.Populiariausia reklama internete yra taip vadinamieji baneriai (angl. banner) – reklaminiai skydeliai. Labai svarbu, kad jis būtų jis būtų patrauklus. Taip pat svarbu, kokioje svetainėje jis bus patalpintas. Kadangi internetas yra interaktyvus, žmogus naršydamas jame yra daug aktyvesnis nei skaitydamas laikraštį, todėl jis geriau įsimena reklamas. Reklama internete turi ir daugiau privalumų. jame galima patalpinti daug informacijos mažame skydelyje, kuri pastoviai keičiama ir taip atkreipia dėmesį. Daug mažesnę dalį internete sudaro nenaudinga auditorija. Reklamos užsakovai gali sužinoti kiek konkrečiai interneto lankytojų paspaudė jų reklaminį skydelį.Trūkumai taip pat yra. Tai neprieinamumas. Ne visi potencialūs pirkėjai gali naudotis internetu. Norint sužinoti daugiau informacijos, žmogus turi paspausti skydelį, o kartais jis neturi laiko, arba skydelis nesudomina, todėl gali informacija gali nepasiekti žmogaus ir nepadarys poveikio. Reklama internete yra labai specifinė. Žmonės ją pamatys tik tada, kai naršys internete, bet atsitiktinai (pvz. žiūrint televizorių ar pamatę stendą) jos pamatyti negali. 5.3.3 Tiesioginė reklamaTiesioginės reklamos nešikliai:• paštas;• kitos ryšio priemonės.Tiesioginė reklama – tai reklaminė medžiaga įteikiama potencialiam pirkėjui į rankas arba siunčiama jam paštu. Dažniausiai tai kvietimai, įvairūs lapeliai, informaciniai laiškai ir pan. juose pranešama informacija apie prekę, jos pardavimo vietą arba apie pačią įmonę. Tiesioginė reklama adresuojama tik konkrečiam žmogui. Tai gali sustiprinti reklamos poveikį. Jį taip pat stiprina ir ant voko parašytas vardas. Gerai tai, kad reklaminės žinutės, atsiųstos paštu, sunku nepastebėti. Bemaž visi adresatai atplėšia voką ir pasižiūri turinį. Reklama gali būti siunčiama ne tik paštu, bet ir faksu arba internetiniu paštu. Trūkumai būtų, kad galima aprėpti tik mažą dalį potencialių vartotojų, be to, gana daug kainuoja.5.3.4 Viešoji (išorinė) reklamaIšorinės reklamos nešikliai:• transporto priemonės;• stacionarūs įrenginiai;Viešoji reklama pasiekia potencialų vartotoją ne namuose, o pakeliui į darbą, parduotuvę, įvairiuose renginiuose.Reklama ant transporto priemonių yra gana lanksti, pasiekia didelę potencialių vartotojų auditoriją, yra palyginti nebrangi, o jos poveikio laikas ilgas. Reklaminės žinutės gali būti įtaisomos transporto priemonės viduje arba išorėje, arba įrengiamos transporto priemonių stotelėse. Žmonės pamato, perskaito reklaminę žinutę ne tik važiuodami transporto priemone, bet ir eidami gatve. Tokia reklama gali erzinti. reklama ant transporto priemonių yra ilgalaikio pobūdžio, todėl reikia iš anksto suplanuoti reklaminę žinutę. Šiai priemonei būdinga ne tiksliškumas, bet masiškumas. Ji tampa vis populiaresnė, nes, esant didelei reklaminių kontaktu apimčiai, ji reikalauja visiškai nedaug lėšų.
Stacionarios reklamos priemonės – tai reklaminiai stendai, skydai, iškabos, plačiaformačiai plakatai, tentai ir pan. ši reklaminė priemonė yra pigi, išplatinama reklaminė žinutė plačiai auditorijai. Tokios reklamos poveikis priklauso nuo to, kaip sugebės patraukti dėmesį. Dažnai šios reklamos priemonės naudojamos tik tam tikruose renginiuose. Reklaminiai skydai, stendai dažnai keičiami, kad nesukeltų neigiamos vartotojų reakcijos, kad neįgristų.5.3.5 Reklama pardavimo vietoseReklamos pardavimo vietose nešikliai:• vitrinos;• interjeras.Ši reklamos rūšis skirta tam, kad informuotų pirkėją apie parduotuvėje esančias prekes, jų savybes, kainas.Vitrina atlieka reklaminę funkciją tik tuomet, kai ji gerai prižiūrima. Vitrinas reikia sistemingai valyti, dažnai keisti ekspoziciją. Tai daroma dėl vitrinų įvairumo, prekių išsaugojimo. Vitrinos yra pagrindine reklamos priemonė mažmeninėje prekyboje. Jų paskirtis – apšviesti patalpas, jungti jų vidaus erdvę su gatve ir kartu papildyti lauko reklamą. Vitrina, atitinkamo prekių apipavidalinimo pagalba, informuoja pirkėjus apie prekybos įmonės specifiką, parduodamų prekių pobūdį. Vitrinos įrengiamos parduotuvių languose, jų viduje ir už jų ribos – gatvėse, geležinkelio, autobusų stotyse, prieplaukose, stadionuose, aerouostuose. Tokiais atvejais vitrinose yra ir papildoma informacija – parduotuvių adresai, pardavimo sąlygos ir t.t. Parduotuvės vidaus – interjero – apipavidalinimas taip pat turi didėlę reikšmę reklamai. Jis padidina vitrinos reklaminį poveikį vartotojui, kelia pirkimo nuotaiką. Iš dalies prie šių priemonių galima priskirti ir lentynas, kuriose laikomos prekės.5.3.6 Specialioji reklamaSpecialiosios reklamos nešikliai yra reklaminiai suvenyrai.Reklaminiai suvenyrai – tai dažniausiai smulkūs buitiniai daiktai su juose pažymėtais įmonės vardu, adresu, prekiniu ženklu, kartais ir reklaminių kreipinių. Suvenyrai dalijami nemokamai ir nereikalaujant iš gavusiojo jokių įsipareigojimu, jie vertingi tik kaip prisiminimas. Reklaminiai suvenyrai išlieka ilgą laiką. Vartotojas, naudodamasis šratinuku, užrašų knygele ar kitu suvenyru, ilgiau įsimins reklaminę informaciją. Be to, jie gali būti parodyti kitiems žmonėms.Suvenyrų, kaip reklamos priemonės, teikėjas gali visiškai kontroliuoti rinką, nes juos galima gaminti ir skirti iš anksto atrinktai auditorijai ir tiksliai numatytu laiku. Suvenyrai yra patogūs naudoti, nedidelės apimties, juos galima laikyti netgi ten, kur nepatenka jokia kita reklamos priemonė. Paprastai vartotojai suvenyrus priima noriai ir su dėkingumu, taigi jie sudaro palankumo ir dėkingumo atmosferą, juos galima rodyti ir tretiesiems asmenims. Taip daugiau potencialių pirkėjų susipažins su įmonę bei jos prekėmis ar paslaugomis.Reklaminiai suvenyrai yra palyginti nebrangūs, jie nekonkuruoja su kitomis reklamos priemonėmis, juos galima naudoti ir reklaminių kampanijų metu, ir su kitomis reklamos priemonėmis. Tai svarbus tiesioginio asmeninio poveikio elementas, bei realizacijos skatintojas. Suvenyrai yra patogūs naudoti, nedidelės apimties, juos galima laikyti netgi ten, kur nepatenka jokia kita reklamos priemonė. Paprastai vartotojai suvenyrus priima noriai ir su dėkingumu, taigi jie sudaro palankumo ir dėkingumą atmosferą, juos galima rodyti ir tretiesiems asmenims. Suvenyrai galima sakyti garantuoja šios reklamos rūšies poveikį.Kai kurie suvenyrai yra nedovanojami, o naudojami kaip reprezentaciniai. Jie taip pat turi didelį poveikį klientams. [1]5.3.7 Demonstracinė reklamaDemonstracinės reklamos nešikliai – tai kino, vaizdo ir kompiuterinė medžiaga.Reklamos kino teatruose ir vaizdo juostose populiarumas labai didėja. Reklaminės žinutės yra rodomos prieš filmą, todėl žiūrovas nenorės pabėgti, negalės perjungti kanalo, kaip žiūrėdamas televizorių, bet turės išklausyti reklaminę žinutę. Reklama kino teatruose ir vaizdo juostose palyginti nebrangi, be to įsimenama, nes dažnai kartojama.Vaizdo ir kompiuterinė medžiaga ypač dažnai naudojama parodose, mugėse. Tai leidžia potencialiam vartotojui geriau pristatyti prekę, atskleisti jos vartojamąsias savybes ir pan.Išvados1. Reklama – svarbi ne tik marketingo, bet ir visuomenės gyvenimo dalis. Ji įtikina, informuoja vartotoją, padeda jam apsispręsti.2. Reklama yra apmokama ir skirta ne tik individualiam žmogui, bet ir plačiai auditorijai.
3. Reklamos priemonių yra daug ir įvairių, svarbu pasirinkti tinkamą, kad kuo efektyviau būtų pasiekti reklamos tikslai.4. Reklamos tikslai – ne tik pranešti apie prekes, bet priminti apie jas, išskirti iš kitų tarpo.5. Reklama gali skatinti pirkti daugiau, dažniau ir priversti keisti pirkėjų įpročius.Literatūros sąrašas1. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, S. Virvilaitė Marketingas, 2000.2. A. Bakanauskas, Marketingo komunikacija, 2004.3. LR Reklamos įstatymas 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII – 1871.4. D. Jakubauskas reklama ir jos poveikis vartotojui, 2003.5. B. Čereška Reklama: teorija ir praktika, 2004.6. R. Virvilaitė Marketingas, 1997.