Reklamos įtaka prekės pardavimui

1221 0

Turinys

Turinys 1

Įvadas 2

I Reklamos esmė 3

Reklamos raida 3

Reklamos sąvoka ir jos vaidmuo ekonomikoje 4

II Reklamos procesas ir jos rūšys 5

Procesas 5

Funkcijos 6

Priemonės 7

III Reklamos poveikis vartotojui 9

Poveikis vartotojui 9

Spalvų reikšmė 10

Spalvos suvokimo psichologija 10

Madingos spalvos 12

Trumpa reklamos analizė 13

Išvados 14

Literatūros sąrašas 15Įvadas

Jau nuo XX. a. pradžios sparčiai besivystant Europos ir Amerikos firmoms augo jų pajėgumas ir gamybos apimtys. 1929 metais susidarius sudėtingai situacijai, kai prekių pasiūla pralenkė paklausą, kilo ekonominė krizė. Firmoms sunkiau sekėsi parduoti savo produkciją, todėl išaugo paklausa būtent tokiems žmonems, kurie žinojo, kaip prekę pateikti klientui, išskiriant jos privalumus. Taip reklama įgijo svarbią vietą ir ikki šiol užima be galo svarbią reikšmę prekių ir paslaugų rinkoje.

Kova rinkoje – tai natūralus procesas, vykstantis ne tiek tarp prekių ir firmų, o greičiau tarp prekių ir firmų įvaizdžių. Todėl kiekvienai firmai labai svarbu formuoti tokį savo įvaizdį ir prekės ar paslaugos pateikimą vartotojui, kad jis būtų firmos verslui visapusiškai palankus. Dabartinėje rinkoje klaidžiojant tarp gausybės panašios kokybės ir paskirties prekių, svarbiausią vaidmenį vaidina ir vaidins firmos ar verslininko individualus, išsiskiriantis įvaizdis ir aišku vartotojų pritraukimo priemonės. Tam, savaime suprantama, daadmos dideles pastangos, pasitelkiant visas galimas reklamos rūšys bei priemonės.

Savo darbe stengėmės aprėpti kuo įvairesnes reklamos galimybes, paanalizavimo reklamos tiesioginį poveikį vartotojui ir jos efektingumą prekės ar paslaugos pardavimui. Apžvelgę reklamos pagrindines sudedamąsias dalis pabandėm atskleisti jos veiksmingumo paslaptis. Tikimės, ka

ad ši informacija mums, kaip būsimoms dizainerėms, padės ugdyti įgūdžius reklamos srityje ir ateity rasti naujų alternetyvių idėjų bei būdų, kuriant kokybišką ir veiksmingą prekės ar įmonės pateikimą vartotojui. I Reklamos esmė

Reklamos raida

Svarbią vietą reklamos istorijoje užima 1450 metai, kai Gutenbergas išrado knygų spausdinimą. Pirmą kartą civilizacijos istorijoje buvo pritaikytas tipografinis šriftas. XV a. pabaigoje spausdinimas tipografiniu šriftu išsipletė po visą Europą ir tai buvo pirmasis žingsnis į dabartinės reklamos erą.

Pati reklamos istorija siekia daug senesnius laikus. Senovėje ir viduramžiais reklama buvo pagal šiuolaikinius supratimus labai primityvi ir grubi. Bet vis dėl to pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės naudojo ją buvo ta pati kaip ir šiandien – pranešimų platinimas tarp žmonių grupų su tikslu pakeisti ar patvirtinti jų požiurį į reklamuojamą prekę. Įdomu, kaad taip vadinamieji šiuolaikiniai reklamos metodai nėra nauji, o tik senai žinomų metodų modifikacijos.

Mūsų duomenys apie senovės reklamą labai paviršutiniai. Archeologiniai kasinėjimai Viduržiemio jūros šalyse liudija, kad jau romėnai suprato tai, kad pinigai, išleisti reklamai, atsiperka labai greitai. Iki spausdinimo preso atsiradimo, kuris atidarė duris šiuolaikinių masinių informacinių priemonių vystimuisi, egzistavo trys pagrindinės reklaminės veiklos formos.

Prekybinės markės. Pasididžiavimas savo meistriškumu vertė meistrus žymėti prekes savo inicialais. Išsiplėtojant gandams apie kokio nors meistro meną, pirkėjai pradėdavo ieškoti ant prekių jo atpažinimo že
enklų lygiai taip pat, kaip ir šiandien mes vadovaujames gerai žinomų firmų prekybinias ženklais.

Gildijų sistema su monopolistinėmis prekybos formomis teikė žmonėms, kurie turėjo teisę gaminti tam tikras prekes, teisinę ginybą. Prekės, kurios neturėjo gildijos antspaudo, negalėjo būti parduodamosi. Antspaudo padirbinėjimas buvo griežtai sekamas. Taigi prekybinė markė turi ilgą istoriją ir iki mūsų dienų atlikinėja savo pagrindines funkcijas, saugodama vartotojus nuo padirbinėjimų, užtikrina prekės kokybę.

Iškabos. Kai kurie prekiautojai, pvz. finikiečiai, nupiešdavo ties prekybinių kelių ant gerai matomų uolų komercinio pobūdžio pranešimus. Jie gyrė parduodamas prekes ir buvo šiuolaikinės išorinės reklamos pradininkai. Pompėjos kasinėjimai parodė, kad kiekviena parduotuvė buvo pažymeta užrašu ant sienos netoli įejimo kur būdavo parašyta tai, ką užeidami žmonės galėjo ten nusipirkti.

Šis identifikacijos metodas vėliau buvo patobulintas: užrašą nebekabindavo ant sienos, o pradėjo kabinti skersai gatvės. Šiandien į tokius užrašus įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o kartais ir judančiais dalimis kad pritraukti daugiau pirkėjų.

Miesto Šaukliai. Senovės Graikijoje miesto šaukliai buvo visuomeniniu institutu. Jiems mokėjo už tai, kad jie vaikščiodavo miesto gatvėmis ir pranešdavo visas svarbias žynias. Vėliau, viduramžiose, Anglijoje ir Prancūzijoje šaukliai susijungdavo į sąjungas. Jie vaikščiodavo gatvėmis atkreipdami miestečių dėmesį su skambučiais. Po paskutiniųjų žinių pranešimo jie perduodavo užsakovu apmokamus skelbimus, dažniausiai tai būdavo gerimų įstaigos. Miesto šaukliai atlikinėjo šiolaikines radijos funkcijas.

Ankstyvoji sp
pausdintinė reklama. Gutenbergo principo platus panaudojimas Europoje prasidėjo Renesanso epochoje. Dabar jau nebereikėjo perrašineti ranka knygų norint gauti papildomų egzempliorių. Nors tipografinis parinkimas ir užimdavo daug laiko, bet pagaminta klišė leisdavo atspausdinti šimtus egzempliorių. Tik 1885 metais buvo padaryta efektyvi surinkimo mašina (linotipas, Mergentalerio patentas).

Pirmas iš mums žinomų atspausdintų reklaminių skelbimų pasirodė 1473 metais anglų kalba. Šiais metais anglas Viljamas Kokstonas atspausdino ir išplatino skelbimą, kuriuo prašė potencialius pirkėjus atkreipti dėmesį į jo išleistą knygą. XVII a. viduryje Anglijoje pradėjo leistis savaitraščiai, kurie buvo vadinami “merkurijais”. Taip spausdinimo presas tapo reklaminių skelbimų platinimo priemone tarp raštingosios gyventojų dalies. Dauguma tuolaikinių skelbimų buvo išreikšti paprasto pareiškimo forma. Tais laikais dauguma reklamos užsakovu siūlė importuojamas į Angliją naujų prekių. Pvz. kavos laikrašt.yje pirmą kartą buvo pasiūlyta 1625 metais, kakavos – 1657 metais, arbatos – 1658 metais. Ir mūsų laikais vienu iš pagrindinių uždavinių išlieka nauju prekių rėmimas pradinėje jų rinkos formavimo stadijoje.

Reklamos išsivystimas Anglijoje ir JAV ėjo skirtingais keliais. JAV reklamos dinamizmas buvo akivaizdus jau pirmoje XIX a. pusėje. Skirtingi reklamos vystimosi tempai priklausė nuo įvairių priežasčių. Pagrindinis reklamos išsivystimo stabdis Anglijoje buvo valstybinis mokestis reklaminiams skelbimams laikraščiuose, kuris buvo panaikintas tik 1853 metais.

Akcizinių mokesčių įvedimas buvo viena iš amerikos kolonistų nepasitenkinimo priežasčių, todėl po JAV pergalės nepriklausomybės kare vyriausybė tokių mokesčių ne
eįvedinėjo.

Kai 1704 metais balandžio 24 d. Bostone išėjo pirmasis laikraščio “News Letter” numeris, jame buvo išspausdinti reklaminiai skelbimai, kurie buvo labai panašus į tuo metu Anglijos laikraščiuose spausdinamus skelbimus. Turėjo praeiti daug laiko, kad JAV reklama galetų prisiartinti prie dabartinio lygio.

Poreikiai, susiję su 1861-1865 m.m. pilietiniu karu, pagreitino neišvengiamą JAV pramoninės revoliucijos procesą. Mašinos ir technologijos, kurios buvo išrastos Anglijoje, buvo pritaikitos JAV gamyklose.

Pramoninė revoliucija privedė prie esminių pasikeitimų prekės gamintojo ir vartotojo santykiuose. Ankščiau prekių gamintojų buvo nedaug, o gamybos apimtis nedidelė. Tas, kuriam reikėjo batų, kreipėsi pas vietinį batsiūvį ir duodavo jam užsakymą, kurį šis atlikdavo, kai ateidavo jo eilė. Gamintojo parinkimą sąlygodavo jo kaip meistro reputacija, atstumas iki dirbtuvės ir susitarimas dėl kainos. Viską tai pakeitė mechanizacija. Prekė pradėjo gamintis greitai ir per daug dideliais kiekiais, kad ją galima būtu parduoti gamyklos rajone. Prekės gamintojui reikedavo platinti savo rinkos geografiją ir užsiimineti dilerių paieškomis tolimose rajonose. Bet toli nuo gamyklos vartotojai nieko nežinojo apie gamyntojo reputaciją ir jo prekių kokybę. Atsirado duomenų apie prekės privalumus platinimo problema ir jos sprendimas buvo reklama. Kai gamybos metodų tobulėjimas atvedė prie masinės gamybos, reikėjo praplatinti vartojimą tam kad įmonė veiktu su maksimalių užkrovimų. Čia taip pat padėjo reklama.

Kol gamybos galimybės nepasiekė tokio lygio, kai prekės pasiūla viršijo paklausą, kuri atitinka žmonių mokumą, gamintojas nejautė tikro poreikio reklamuoti savo prekės. Dauguma reklamos specialistų teigia, kad pramoninė revolicija buvo pagrindinė jėga, kuri atvedė prie šiuolaikines reklamos, nes pagrindinis reklamos vystymąsi įtakojantis veiksnys ir buvo aukšto lygio pramoninis išsivystimas.Reklamos sąvoka ir jos vaidmuo ekonomikoje

Reklamos apibūdinimas yra sudėtingas ir gana keblus. Nagrinėjant jos sąvoką susipina tiek ekonomikos, sociologijos, tiek psichologijos, ir estetikos klausimai. Norint sumaniai naudotis reklama, būtina žinoti jos prigimtį, ir funkcionavimo mechanizmą šiuolaikinėje ekonomikoje.

Reklama apibrėžiama ir kaip ekonominė kategorija. Planingai naudojama kaip informacijos priemonė, reklama tampa tarpininku tarp gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo sferų, tarp prekių pasiūlos ir vartotojų paklausos.

Šiuo metu reklama tapo būtinu mūsų gyvenimo atributu. Be jos neisivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo.

Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos davėjo, vartotojo ir visais visuomenes tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklejimui. Ji susijusi su visuomenines nuomones formavimu. Reklama yra daugiafunkcijine veikla ir daug tikslų gali būti siekiama jos pagalba. Prekybine reklama, taikydama įvairių būdų ir priemonių sistemą, siekia objektyviai informuoti gyventojus apie prekes, jų savybes, paskirti, vartojimo būdus, apie prekybos firmas, parduotuves, pardavimo formas bei metodus, apie pirkėjams teikiamas paslaugas. Tačiau dažniausiai vien išsamia informacija neapsiribojama. Kartu reklama kreipiasi į vartotojus, ragindama nepraeiti pro šalį, o nusipirkti reklamuojamą prekę, ją vartoti ir savo pavyzdais užkresti aplinkinius, pažistamus. Prekių reklama yra nukreipta į galutinį vartotoją ir apsiriboja individualaus vartojimo prekių reklamavimu. Pagrindinis jos skirtumas nuo prekybinės reklamos yra tas, kad į pastartąją įeina ir prekių reklama (ne tik individualaus vartojimo, bet ir pramoninės reikšmės prekių), ir informacija apie įmones, įstaigas, firmas, parduotuves bei įvairių organizacijų teikiamas paslaugas. lr prekybinės reklamos, ir prekių reklamos objektas iš esmės tas pats – prekė. Tačiau sąvoka “prekių reklama” yra siauresnė nei „prekybinė reklama”. Ji apima tik pačios prekės charakteristiką, vartojimo būdus, savybes, o platesnę informaciją apie įmonę palieka nuošalyje.

Reklamuojant asmeninio ir gamybinio vartojimo prekes, skiriasi reklamos pobūdis. Pirmosios įgyjamos be kokios nors specialios konsultacijos su kitais žmonėmis, nebent su šeimos nariais, todėl reklama šiuo atveju turi būti suprantama eiliniam žmogui. Pramoninio pobūdzio prekės, atvirkščiai, įgyjamos be emocijų. Paprastai, priimant sprendimus pirkti prekę, dalyvauja didėlis žmonių kolektyvas – vadovai, verslininkai ar pan. Todėl šios reklamos tikslas – pasiekti svarbiausius asmenis, sprendžančius tokius klausimus. Pramoninės reikšmės prekės reklamuoja ne tik prekyba, bet taip pat ir pramonė. Pastaruoju metu, pramonės įmonių darbą pradėjus vertinti pagal realizuotą produkciją, padidėjo ir jos suinteresuotumas savo gaminių reklama. Pramonės organizuojama reklama dažniausiai reklamuoja tik savo produkcją, iš dalies ir pačias pramonės įmonės bei jų teikiamas gyventojams paslaugas ir patarnavlmus. Svarbus pramonės uždavinys reklamos šrityje yra tas, kad ji, išleisdama prekę, turi aprūpinti didmeninę ir mažmeninę prekybą reklamine medžiaga:prekės charakteristika, paskirtis, savybės, priežiūra. Pramonei daug lengviau reklamuoti šios gaminius nei prekybai, nes ji yra prekės gamintojas, žino jos gamybos technologijos ypatumus, žaliavą, gaminio paskirtį ir gali geriau prekę apibūdinti. Pagaliau, pramonės reklama didina jos įmonių prestižą ir, reklamuodama įmonių firminius ženklus, garantuoja pirkėjams savo gaminių kokybę.

Prekyba, sk.irtingai nuo pramonės, reklamuoja ne vieną kurią nors prekę, o daugelio gamybos įmonių vienos gamybos šakos prekes (didmeninė prekyba) arba daugelio prekių grupių ir gamybos šakų prekes (mažmeninė prekyba).

Reklama gali būti išreiškiama ir kaip komunikacinio ryšio tarp gamybos ir vartojimo forma, nes šis ryšys sutampa su prekių judejimu nuo gamintojo iki vartotojo. Reklama yra būtina prekinei gamybai, nes be jos negali įvykti visuomeniniai mainai “prekė – pinigai”. Per reklamą „gamyba – vartojimas” sistemos dalyviai siekia realizuoti savo interesus, kurie yra būtini, kad ši sistema normaliai funkcionuotu. Bet kadangi aktyvioji reklamos proceso pusė yra reklamos teikėjas, tai reklama, kaip socialinis reiskinys, daugiausiai išreiškia reklamos teikėjo interesus.

Taigi trumpai apibrėžiant reklamos proceso esmę, reklamą galima paaiškinti kaip tam tikro įvaizdžio apie prekės vartotojiškas savybes formavimą vartotojui, vardan šios prekės gamintojo ekonominių interesų.II Reklamos procesas ir jos rūšys

Procesas

Reklama kaip procesas susideda iš keturių sudedamųjų dalių:

• reklamos teikėjai;

• reklamos agentūros;

• reklamos nešėjai (reklamos priemones);

• vartotojai (auditorija, kuriai skirta reklama).

Reklamos teikėjai – tai gamintojai, didmeniniai ir mažmeniniai prekybininkai, paslaugų įmonės, profsąjungos, asociacijos, mokyklos, bažnyčios, valstybiniai organai, politiniai veikėjai, privatūs asmenys ir kiti. Pagrindiniai reklamos davėjų tipai – tai bendranacionaliniai ir vietiniai reklamos davėjai.

Tarp svarbiausių faktorių, kurie sąlygodavo reklamos vystimui XIX a. antroje pusėje buvo reklamos agentūrų atsiradimas. Anglijoje reklamos agentūros egzistavo jau 1800 metais o pirmosios JAV reklamos agentai pradėjo savo veiklą XIX a. 40-jų metų pradžioje. Kaip ir Anglijoje, taip ir Amerikoje reklaminiai agentai buvo iš pradžių tik tarpininkai, parduodami vietą, skirta reklaminiams skelbimams, laikraščiuose ir žurnalose. Jie užpirkdavo pas leidėjus vietas už mažesnes kainas ir perpardavinedavo jas reklamdaviams už didesnes kainas, ne teikdami jokių kurybinių paslaugų, ar paslaugų, susujusių su reklaminių kompanijų planavimu, kurios dabar tapo pagrindinemis šiolaikinių reklamos agentūrų funkcijomis.

Apie 1890 m. reklamdaviai pradėjo daugiau reikalauti iš reklamos agentūrų. Rinka išaugo, išaugo ir reklamos išlaidos. Tada reklamos agentūros pradėjo teikti tokias paslaugas kaip reklaminių skelbimų tekstų rašymas, iliustraciju darimas o kartais ir primityvi rinkos analizė. XX a. pradžioje reklamos agentūros pradėjo vaidinti šiolaikine role, – kompleksinių reklaminių kompanijų planavimas, kurimas ir pravedimas. Šiolaikinės reklamos agentūros – tai nepriklausomos įmonės, kuriose dirba verslininkai ir kūrybiniai darbininkai, projektuojantys, kuriantys ir parengiantys reklamą tam tikrose reklamos priemonėse užsakovams, siekiantiems savo prekėms ir paslaugoms rasti pirkėjus. Agentūros savo potencialiems klientams siūlo įvairių specialistų paslaugas. Tai ir tekstų kūrėjai, dailininkai, televizijos bei radijo prodiuseriai, poligrafijos specialistai, visuomeninės nuomonės tyrinetojai ir kiti. Reklamos teikėjai dažnai naudojasi agentūrų paslaugomis. Tai saugo jų laiką, suteikia reklamai vienalytiškumą ir komponoja ją su įmonės reklaminę strategiją.

Reklamos agentūros gali būti:

• autonomiškos;

• priklausančios užsakovui.

Firmai, turint savo agentūrą, nauda yra ta, kad informacija apie firmos planus nepasklinda už jos ribų ir atskiroms reklamos priemonėms sunaudojama mažau lėšų. Tuo tarpu, autonomiškų agentūrų veikla laikoma labiau kvalifikuota ir efektyvesne. Agentūros gali teikti visas su reklama susijusias paslaugas arba specializuotis siauroje veiklos sferoje. Agentūros gauna atlyginimą už savo paslaugas komisiniais arba fiksotas sumas.

Reklamos nešėjai yra tos priemones, kuriomis užsakovas stengiasi pasiekti ir užkariauti norimą auditoriją. Reklama visų pirma yra masinio įtikinejimo forma, ir užmegzti kontaktą su auditorija jai padeda masinės informacijos priemonės. Pasįrenkant reklamos priemones yra tiriamas rinkos taikinys, patikslinamas jo dydis ir svarbiausi vartotojų bruožai. Tai leidžia parinkti tokius informacjos perdavimo būdus, kuriais pasiekiama auditorija yra artima rinkos taikiniui. Galutinį pasirinkimą lemia išlaidų, reikalinglų kiekvienam reklamos būdui, dydis.

Reklamos vartotojas – tai asmuo, kuriam skiriama ar kurį gali pasiekti reklamoje skelbiama informacija.Funkcijos

Reklamos kaip komunikacijos reikšmę ir svarbą rodo atliekamos funkcijos.

Socialinės reklamos funkcijos:

• Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina jų žinias, supažindina su mokslo ir technikos pasiekimais, informuoja, auklėja, šviečia pirkėjus.

• Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas ir dailias prekes, naudodama meniškai apipavidalintas priemones.

• Reklama turi įtakos šiuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui, padeda įtvirtinti racionalius poreikius, atsikratyti pasenusių ir žalingų vartojimo įpročių.

• Reklama padeda saugoti aplinką, kovoti su netinkamais reiškiniais, skatina gyventojus užsiimti visuomenei naudinga veikla.

Ekonominės reklamos funkcijos:

• Reklama padeda racionalizuoti prekių cirkuliaciją, spartina cirkuliaciją ir mažina prekių atsargas, padeda išvengti jų susikaupimo rinkos kanaluose.

• Reklama palengvina gyventojams geriau apžvelgti rinką ir orientuotis joje, greičiau apsispręsti, kuri prekė gali patenkinti jų poreikius.

• Reklama padeda subalansuoti rinkoje prekių pasiūlą ir paklausą.

• Susiedama pasiūlą su paklausa, reklama padeda tobulinti gamybą, padeda pramonei prisiderinti prie rinkos, gerinti savo gaminių kokybę bei asortimentą, atsisakyti gaminti nepaklausias prekes.

• Reklama padeda formuoti gyventojų nuomonę apie prekybos įmonę bei atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais savo klientais.

• Padeda formuoti ir keisti prekių paklausą norima kryptimi, nuo vienų prekių į kitas.

• Reklama veikia prekių realizavimo kanalus, turi įtaką gaminamų prekių rinkos paruošimui, nes iš anksto supažindina su prekių charakteristikomis.

• Padeda formuoti ir skatinti naujus gyventojų poreikius, modifikuoti senus. Dažnai vienas poreikis skatina kitus ir taip didėja vartojimas.

• Reklama susijusi su rinkos tyrimu, ir turi nemažą reikšmę rinkos reguliavimui. Reklama veikia, formuoja rinką, padeda aiškintis potencialius pirkėjus.

• Reklama padeda mažinti sezoniškumo įtaką, ragindama gyventojus įsigyti prekes gerokai prieš atitinkamo sezono pradzią.

• Reklama padeda kelti prekybos, aptarnavimo kultūrą, taupyti laiką prekėms įsigyti, propaguoja pažangius prekių pardavimo metodus.

Tiek socialinės, tiek ir ekonominės reklamos funkcijos veikia kartu. Jei reklama yra kryptinga ir įtikinanti, ji visapusiškai atskleidžia prekių vartojamąsias savybes, praneša gyventojams reikalingą ir naudingą informaciją, reiškia tuo pat metu ji daro įtaką pirkėjui.Priemonės

Priemonių reklamos minčiai ir turiniui paskleisti yra labai daug ir įvairių. Jos nuolat pasipildo, ypač atsiradus naujoms komunikacijų rūšims.

Reklamos priemonės yra klasifikuojamos įvairiais požiūriais. Pagal tai, kaip jos veikia žmogaus pojūčius, skirstomos regimąsias, girdimąsias, regimąsias ir girdimąsias, regimąsias ir apčiuopiamąsias. Pagal tai, kur reklamos priemonės naudojamos, jos skirstomos į vidaus ir išores reklamas. Pagal poveikio masiškumą jos skirstomos į masinės ir individualias. Pagal reklaminės informacijos perdavimo budą, skirstomos į priemones, pagrįstas reklamuojamo objekto demonstravimu, priemones, kurios remiasi objekto aprašymu, ir priemonės, kuriose objekto demonstravimas derinamas su jo aprašymu.

Svarbiausių reklamos priemonių klasifikacija:

I. Reklama spaudojc

laikraščiai (tarptautiniai, nacionaliniai, vietiniai

populiarūs, bendrojo pobūdžio. specializuoti);

žumalai (tarptautiniai, nacionaliniai, vietiniai –

populiarūs, bendrojo pobūdžio. specializuoti)

2. Spausdinta reklama

prospektai, katalogai;

žinynai;

lapeliai. informaciniai laiškai ir pan.;

įvairūskiti V.

3. Reklama informacijos

priemonėmis

radiju (tarptautiniai, nacionaliniai, vietiniai);

televi7-ija (tarptautinė, nacionalinė, vietinė);

kabelinė tclevizija

4. Pašto reklama

tiesioginės reklaminės medžiagos išsiuntimas raštu;

tiesioginis videokasečių ir videodiskų išsiuntimas paštu

5.Išorinė reklama

nestandartinių parametrų plakatai (masinisi – atlikti

tipografiniu būdu arba piešli individualiai);

dujomis apšviesti statiniai,

roleriai;

mažų paramtrų plakatai

6. Kino (video) reklama

kino (video) filmai;

slaid-filmai;

poliekraniniai filmai

7. Reklama anl (transporto

priemonių

užrašai ir piešiniai ant išorinio transporto

priemonių paviršiaus;

plakalai, piešiniai, lipdukai transporlo priemonių

salonuose

8. Reklama pardavimo vietose

vitrinos;

iškabos; užrašai; ženklai; atkreipiantys dėmesį daiktai;

įpakavimas;

etiketės.

9. Kitos rcklamos rūšys

parodos ir mugės;

susitikimai, seminarai, pasisakymai;

kompiuterizuoli reklaminės informacįjos šaltiniai;

kuponai, nuolaidos irl-t-;

suvenyrai, varžybos, loterijos;

įsimenanti reklama (Įpakavimo popierius, lipni

juostelė su išspausdintais prekybos ženklais ir

pan.);

įvairios kitos

Priemonių efektyvus parinkimas

Nuo reklamos priemonės pasirinkimo priklauso kaip ir kam bus pateiktas firmos reklaminis kreipinys, kaip jis bus suprastas bei kokia galėtu būti atsakomoji reakcija. Tinkamu priemonių parinkimą iš dalies galima laikyti reklamos strategija ir taktika.

Reklamos priemonių arsenalas yra didėlis. Kiekviena jų pasižymi savitomis ypatybėmis, skirtingai veikiančiomis vartotoją (todėl, kad įvamose priemonėse veikia skirtingi reklamimo kreipinio elementai). Skirtinga ir pasiekiama auditorija.

Svarbu, kad pasirinktos reklamos priemonės atitiktu reklamos tikslus, metodikos ir psichologijos reikalavimus. Įmonėje organizuojant platesnio masto reklamos kampaniją, rekomenduojama panaudoti ne vieną, o daugelį priemonių.

Esant daugybei reklamos priemonių, įmonė turi tiksliai apsispręsti, kuriomis ji naudosis. Pasirinkimo problemos sudetingumas priklauso nuo konkrečios situacijos, kurioje yra reklamos teikėjas (pavyzdžui, įmonė isikūrusi sostinėje ar mažame miestelyje, didėlės ar mažos reklamos biudžeto galimybės). Peržiūrint įvairias galimybes, priemonės lyginamos tarp savęs pagal tokį kriterijų – išlaidu vienam reklaminiam kontaktui su potencialių pirkėju minimumą. Patikimai įvertinti leidžia santykinis kriterijus, o ne absoliutus visų išlaidų minimumas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad vienkartinis kontaktas su pirkėju neturi jokios komercinės vertės. Realią naudą gali duoti tik sistemingas darbas.

Ruošiant reklamos priemonių naudojimo planą, yra naudinga vadovautis tokiais klausimais:

• ką mes norime aprėpti?

• kur tie vartotojai yra?

• kaip pateiktas kreipinys?

• kada išleisti skelbimą?

Pirmiausiai reklam.os specialistas segmentuioja rinką, o po to renka priemones, turinčias auditorijas, kurios atitinka tikslines rinkos charakteristikas. Reklama pateikiama ten, kur susikaupusi didžoji potencialių pirkėju dalis.

Pasįrenkant priemones, dar reiketų atsižvelgti į tokius faktorius:

• kaina;

• nenaudinga auditorija;

• apimtis;

• da˛numas;

• kreipinio stabilumas;

• poveikio laipsnis;

• pateikimo terminas.

Reklamos priemonės kaina įvertinama dvejopai – bendros išlaidos ir santykine vertė vienam vartotojui.

Nenaudinga auditorija – tai ta jos dalis, kuri neįeina į įmonės tikslinę rinką (pavyzdžui, jei prekė reklamuojama specializuotame žurnale, tai naudinga auditorija bus tik šio žurnalo skaitytojai).

Apimtis charakterizuoja asmenų, turinčių susipažinti su kreipinių per konkretų laiko tarpą, skaičių (pavyzdžui, leidinio tiražas ir kiek įmonių skaito vieną numerį).

Dažnumas apibre˛ia, kiek kartų per konkretų laiko tarpą gali susidurti su kreipinių vidutinis tikslinės auditorijos atstovas.

Stabilumas nurodo, kaip dažnai pastebimas ir kiek ilgai atsimenamas skelbimas.

Poveikio laipsnis priklauso nuo daugelio faktorių – įmones reputacjos, vartotoju pomegių ir pan. (Tai reiškia, kaip stipriai atskiros reklamos priemonės sugeba paveikti vartotoją).

Pateikimo terminas nurodo, kada bus išleista ir pateikta vartotojui konkreti reklamos priemonė, kaip ji bus paskirstyta ir išdestyta laike. Planuojant pateikimo terminą, rekomenduojama sudaryti lentelės formos grafiką kuriame atsispindetu atskiros reklamos priemonės (su konkrečias informacijos perdavimo priemonių pavadinimais) bei ju išsidestymas tam tikru laiko periodu (pavyzdžui, per metus, pusę metų) ir tam tikrais laiko tarpais (mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis ir pan.).

Reklamos priemonės parinkimas priklauso ir nuo konkrecios reklamuojamos prekės, įvairių reklamos priemonių galimybių išryškinti prekes savybes, nuo planuojamo reklamos masto, prognozuojamo jos poveikio.III Reklamos poveikis vartotojui

Poveikis vartotojui

Reklama efektyvi tuomet, kai pasiekiami reklamos tikslai, pavyzdžiui, paklausos skatinimas ir prekių apyvartos didinimas. Skiriama ekonominio ir neekonominio reklamos efektyvumo sampratos. Neekonominėmis kategorijomis mėginama nusakyti reklamos įtakos, įsiminimo arba prisiminimo, suinteresuotumo ir veiksmo efektyvumą. Pavyzdžiui, reklamos įsiminimo efektyvumas gali būti skaičiuojamas kaip reklamą įsiminusių asmenų ir visų verbuotų asmenų santykis procentais. Kokį įspūdį daro reklama, sužinoma apklausus pirkėjus. Kadangi tarp įspūdžio ir apklausos praeina tam tikras laikas, įspūdžio matavimas pakeičiamas prisiminimo matavimu.

Ekonominis reklamos efektyvumas nustatomas lyginant reklamos išlaidas su gautomis dėl jos pajamomis.

Reklamos pajamos yra visos tam tikro laikotarpio pajamos, gautos panaudojus reklamą. Stebint reklamavimo metu gautus užsakymus, galima nustatyti ir panaudotų reklamos priemonių ekonominį efektą.

Teoriškai reklamos išlaidų ir pajamų palyginimas plačiai išnagrinėtas, tačiau praktiškai jį labai sunku išmatuoti. Sudėtinga nustatyti matavimo laikotarpį bei iki to ir po to apyvartai turėjusius įtakos veiksnius. Kita problema – nustatyti nereklaminį poveikį, kuris galėjo ir skatinti, ir slopinti reklamos įtaką. Tam tikro laikotarpio prekių apyvarta galėjo padidėti ir dėl kitų įmonės priemonių.

Kai prekybos įmonė reklamavimo laikotarpiu naudojasi įvairiomis reklamos priemonėmis, nustatyti atskirų reklamos priemonių veiksmingumą ir efektyvumą ypač sunku. Todėl dažnai patartina vadovautis “sveiku protu” ir vertinti reklamos priemonių taikymą intuityviai, artimiausiu laikotarpiu, pavyzdžiui, po reklaminio skelbimo laikraštyje pasirodymo, stebint, ar pagausėjo lankytojų (parduotuvėje), ar padaugėjo užsakymų (didmeninės prekybos įmonėje).

Apibendrintai reikia pasakyti, kad iš esmės galima nustatyti tik reklamos efektyvumo tendencijas.

Ilgametė reklamos istorija liudija, kad įvairiomis reklamos priemonėmis galima klaidinti ir apgaudinėti vartotojus, nesąžiningai konkuruoti. Atsiradus reklamai, konkurentai pradėjo įtikinėti pirkėjus, jog jų prekės pranašesnės, tiesioginėmis ir netiesioginėmis užuominomis teigti, kad jų varžovų prekės prastesnės. Kilo “reklaminė kova” tarp konkuruojančių įmonių, prasidėjo konfliktai, pirkėjas apskritai prarado pasitikėjimą visais. Tai sukėlė didžiulį vartotojų pasipiktinimą ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių atsirasti vartotojų judėjimui (konsumerizmui), vartotojų teisių gynimo organizacijoms, būtinai prireikė nustatyti reklamos etines normas. Valstybė turėjo įsikišti į konkurencijos santykius, reklamos reguliavimo sritį. įvairiose šalyse buvo įsteigtos rinkos santykius reguliuojančios institucijos, priimti konkurenciją ir reklamą reglamentuojantys į

. . .

AB STALIŲ GAMINIAI

“Stalių gaminių” produkto – langų reklamos vieta statybos žurnalo vidinė viršelio pusė žurnalo pabaigoje. “ Stalių gaminių” reklama – tai puikus racionalios relamos pavyzdys. Pavaizduotas lango pjūvis ir toliau pateikiamos kiekvienos dalies savybės suteiksiančios vartotojui naudą: nepraleidžia dulkių į tarpą tarp stiklų, absorbentas sutraukia drėgmę ir t.t.. Taip pat pavaizduotos įvairios formos , atidarymo būdai, šilumos sutaupymo rodikliai. Galima būtų įvardinti šios reklamos tikslą- informuoti potencialius vartotojus apie naujoviškos langų konstrukcijos charakteristikas. Padidėjus konkurencijai iš užsienio gamintojų pusės, sustiprėjus vartotojų prioritetams tokioms langų savybėms, kaip sandarumas, šilumos taupumas, tapo būtinybe sudaryti įspūdį, kad minėtos įmonės langai atitinka visus rekalavimus. Šioje racionalioje reklamoje apeliuojama į vartotojų materialinę naudą. Įstačius šiuos langus, žmogus galėtų sutaupyti nemažai pinigų. Estetinės savybės šioje reklamoje, nors apie jas ir užsiminta, per daug neakcentuojamos. Firmos “ S.G.’” reklama parodo, į kokio visuomenės sluoksnio vartotojus ji yra orientuota. Be abejo, žmonėms turintiems mažas pajamas taupymo tema bus aktuali.

Kitas minėtos reklamos bruožas – palyginamumas. Palyginamos įprastinių ir firmos langų savybės. Tai padėjo geriau , aiškiau iliustruoti teigiamas charakteristikas, nes pateikti rodikliai : šiluminė varža, garso izoliacija paprastam vartotojui nieko nepasakys, nebent jie bus palyginti su panašių gaminių rodikliais.

Mano nuomone , tiek daug techninės informacijos viename reklaminiame plakate yra per daug. Šią reklamą būtų galima suskaidyti į 3 atskiras temas , kurių pagrindu sukurti 3 rekalminiai plakatai ir spausdinami pakaitomis : 1) Lango konstrukcijos ypatumai 2) Savybių analizė 3) Lango formos , atidarymo būdai, dizainas.

Nors iš kitos pusės , žurnalai yra saugomi ir skatomi ilgiau , turi pakartotiną poveikį.

Todėl žmogus ras laiko paanalizuoti tą informaciją.Išvados

Reklama yra geriausias priėjimas prie vartotojo norint kuo efektyviau pateikti savo prekę. Tai informacija, kuri visad turi būti labai apgalvota, tikslinga, ir veiksminga, kad sužadintų reikiamas vartotojų emocijas ir paskatintų pirkti siūlomą prekę ar paslaugą.

Reklamos efektyvumas priklauso nuo daugybės sąlyginių veiksnių, tačiau svarbiausias, tai psichologinis poveikis vartotojui, atskeidžiamas per dvi prieinamiausias sritis- regėjimą ir klausą. Regėjimui didžiausios įtaką reklamoje daro spalvų psichologinis poveikis bei kompoziciškas sprendimas ir pasirikti motyvai, kurie veikia žmogaus įsitikinimus, pasaulėžiūra, emocijas, atmintį. Klausai svarbiausi yra garsų tonų, balso parinkimas, melodija, kurie veikia žmogaus jausmus, sukelia reikiamą būseną. Kadangi vieni žmonės turi geriau išsivysčiusį klausos, o kiti regos centrą, tai skirtingai sparta kaupiama ir informacija, todėl, noront pasiekti optimaliausią rezultatą reklamą reiktų pateikti vartotojui įvairiom formom.

Spalvų poveikis:

Raudona – jaudrina, šildo, atveria.

Rožinė– nuima įtampą ir dvasiškai atpalaiduoja.

Tamsiai raudona ir purpurinė simbolizuoja šventiškumą ir svarbą.

Rudai raudona – švelni ir minkšta, sukuria tikrumo pojūtį.

Rudai smėlinė atstato pusiausvyrą, sumažina per didelį aktyvumą.

Oranžinė spalva gerina apetitą, kelia bendrą organizmo tonusą, išsaugo fizinį atsparumą.

Ryškūs geltonos atspalviai sukuria įtampą, skatina pokyčiams. Švelni medaus geltonumo, auksinė, rudeninių lapų spalva, švelniai ruda su oranžiniu atspalviu- šildo ir atpalaiduoja, sukelia saugumo jausmą, tinka mėgavimuisi maloniu poilsiu.

Šviesūs ir pasteliniai žalios atspalviai ramina bei padeda susikaupti.

Šviesūs mėlyni atspalviai ramina ir gaivina. Manoma, kad mėlyna mažina susirūpinimą, bet didina jautrumą skausmui.

Šviesus mėlynai violetinis atspalvis veikia raminančiai ir gaivinančiai, atrodo vėsus ir lengvas.

Violetinė tinka solidumui, gilumui, garbei pabrėžti. Švelniai violetinės patalpos tinka tobulybės suvokimui ir apmąstymams, padeda suvokti amžinąsias vertybes, patį save.

Pilka spalva mažina išorinį stresą, sulaiko nuo betikslio blaškymosi, padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Vartotojų reakcija į reklaminį skelbimą gali būti įvairi:

• susijaudinimas;

• pasitenkinimas;

• pyktis;

• draugiškumas;

• malonumas;

• pergyvenimas;

• pasimetimas;

• vertingas supratimas;

• prieraišumas prekės markei.Literatūros sąrašas

• Marytė Čeikauskaitė “Reklama ir firmos įvaizdis”

• S. Urbonavičius “Marketingo pagrindai, 1991

• Ivanauskas R. Reklamos poveikis visuomenei/Litas,1996,vasario 6 d.

• www.reco.lt

• www.iks.lt

• www.mokslas.lt

• www.takas.lt

Join the Conversation

×
×