PVM TAIKYMAS LIETUVOJEKursinis darbas
KAUNAS 1998
TURINYS
ĮVADAS …………………………………………………………………………………31. PVM IR JO VAIDMUO ………………………………………………………………51.1. Užsienio šalių praktika ………………………………………………………………..51.2. PVM ypatumai Lietuvoje ………………………………………………………………..81.2.1. PVM taikymo praktikoje problemos ………………………………………………….121.2.2. PVM privalumai ……………………………………………………………….142. PRAKTINIS PVM APSKAIČIAVIMAS ……………………………………………153. PVM DEKLARACIJA IR ETIKOS SĄŽININGUMO SCENARIJUS ………………173.1. PVM deklaracijos pildymas …………………………………………………………..183.2. Etikos sąžiningumo scenarijus ………………………………………………………….19IŠVADOS ……………………………………………………………………………………20PASIŪLYMAI ……………………………………………………………………………….21LITERATŪRA……………………………………………………………………………..22PRIEDAI …………………………………………………………………………………..23
ĮVADAS
Daugelyje pasaulio šalių mokesčių sistemas sudaro įvairūs mokesčiai, tačiau labiausiai paplitęs yra pridėtinės vertės mokestis. Valstybėje, kurioje yra įvestas šis mokestis, jį moka kiekvienas. Juk PVM yra vartojimo mokestis, jį sumoka galutinis vartotojas, nesvarbu, ar jis yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiam mokesčiui yra skiriama daug dėmesio, įvairių šalių ekspertai mėgina išsiaiškinti PVM taikymo privalumus ir trūkumus.PVM išrado prancūzas M. Lore. 1954 metais jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. PVM greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse ir dabar jį taiko apie 50 valstybių, kurios visos yra Europos Sąjungos šalys. “Istorijoje nėra žinoma atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas praktikoje ir daugekyje šalių taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu”. (Pajuodienė, 1993, p. 29). Kyla klausimas: kodėl PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekia gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam ir yra parankus. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti. Kaip mano Europos Sąjungos PHARE programos atstovas Lietuvoje Antonis Varmingtonas, vartojimo mokesčiai, kuriems priskiriamas ir PVM, skatina šalies ekonomikos augimą, ką įrodė daugelio šalių patyrimas.Tačiau be šių visų privalumų, PVM turi ir tam tikrų pritaikymo praktikoje trūkumų. “Nevalia užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėja popierizmo. O ypač daug jo reikalauja smulkus verslas. Juk PVM objektas yra jo pridėtoji vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, tiekėjas, privačios klinikos savininkas ir pan. prideda prie įsigytų žaliavų, medžiagų, prie prekių ar paslaugų vertės, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą” (E. Buškevičiūtė,1998,p.69). Taigi nors ir labai populiarus ir plačiai paplitęs, PVM turi nemažai neigiamų bruožų, kuriuos pamėginsiu išdėstyti savo kursiniame darbe.Pagrindinis šio darbo tikslas – aprašyti PVM ypatumus Lietuvoje bei paanalizuoti jo taikymo praktikoje problemas.Darbo objektas – pridėtinės vertės mokestis.Pagrindiniai darbo uždaviniai:• Trumpai peržvelgti PVM taikymą užsienio šalyse;• Aprašyti PVM vaidmenį Lietuvoje, išskiriant pagrindines jo taikymo praktikoje problemas;• Pateikti PVM paskaičiavimo pavyzdžius;• Aprašyti ir išanalizuoti etikos sąžiningumo scenarijų;• Padaryti šio darbo išvadas bei pateikti pasiūlymus dėl PVM tobulinimo.Kursinio darbo atlikimo pagrindiniai etapai būtų šie:1. Surinkti medžiagą (literatūrą, straipsnius), kurioje būtų aptariamas PVM;2. Susidaryti darbo planą, iškiriant svarbiausias dalis;3. Laikantis plano, parašyti teorinę dalį apie PVM pagal temos aktualumą;4. Pateikti sukurtos įmonės aprašymą bei atlikti PVM paskaičiavimus ir užpildyti PVM deklaraciją;5. Sukurti etinę situaciją, susijusią su mokesčių mokėjimu ir ją išanalizuoti;6. Išskirti pagrindines mintis ir jomis remiantis, suformuluoti išvadas bei pateikti pasiūlymus.Kad išsiaiškinti PVM taikymo problemas, kaip metodinę medžiagą naudojau teorinę literatūrą apie PVM bei publicistinius straipsnius, kuriuose pateikiamos šio mokesčio mokėtojų nuomonės apie PVM.
1. PVM IR JO VAIDMUO
1.1. UŽSIENIO ŠALIŲ PRAKTIKA
PVM užsienio šalyse paplito aju septintame dešimtmetyje Vakarų Europos šalyse. Pirmiausia jis buvo įvestas Prancūzijoje 1954 metais ir galutinai įsigaliojo 1968 m. Pamažu PVM pradėjo plisti kitose šalyse. Antrąja šalimi, kurioje įsigaliojo PVM, tapo Vokietija. 1967 m. balandžio mėn. buvo priimtos I ir III direktyvos, pagal kurias Europos Ekonomimės Bendrijos šalys privalėjo įvesti PVM kaip pagrindinį netiesioginį mokestį. Šios direktyvos dar labiau paskatino PVM plitimą. Šiuo metu PVM taiko apie 50 šalių. 1987 m. buvo nustatyti ES narių vienodi apmokestinimo kriterijai, o 1992 m. buvo panaikintas PVM rinkimas pereinant Europos Sąjungos šalių sienas.PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai užsienio šalyse gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir mokesčiai atskiroms prekių ir paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio monopolio mokestis, licencijų mokestis ir kt.). daugelis užsienio teoretikų mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis padeda šalių vyriausybėms surinkti daug pajamų į biudžetą, esant nedideliems tarifams ir per daug nemenkinant veiklos skaitinimo.
Be šių privalumų, PVM turi ir tam tikrų neigiamų savybių, kurios gali sukelti nepageidaujamas pasėkmes. Viena iš priežasčių, dėl kurios JAV neįvedė šio mokesčio, buvo ta, kad PVM skatina vyriausybę siekti vis didesnių pajamų į biudžetą, o tuo pačiu gali padidėti ir vyriausybės išlaidos. Taigi reikėtų vengti smarkaus šio mokesčio augimo bei tarifų didinimo, nes preišingu atveju bus didinama vartojimo mokesčių našta piliečiams bei gali didėti valstybinės išlaidos.Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įvedimas į praktiką yra sudėtingas procesas. Sunkiausia mokesčio našta tenka vartotojams, nes didinant šio mokesčio tarifus, auga prekių bei paslaugų kainos, nesvarbu, ar tai pirmo būtinumo prekės ar ne. Tiesa, skirtingose šalyse yra nustatyti skirtingi PVM tarifai ir atskiroms prekių rūšims jie irgi skiriasi. Pateiksiu kai kurių šalių PVM mokėjimo ypatumus, kurie atsispindi 1 lentelėje.1 lentelėPVM dydžiai užsienyje, procentais, 1995 metaisŠalis Standartinis Sumažintas PadidintasJaponijaPrancūzijaVokietijaIspanijaSuomijaD. BritanijaBelgija 320.615162217.521 –5.5 ir 2177 ir 49 ir 12–12 ir 6 ––––––25
Kaip matyti iš pirmos lentelės, visose šalyse PVM tarifai skiriasi ir nėra nė vieno sutampančio pagrindinio tarifo. Tai rodo, kad šis mokestis skirtingose šalyse mokamas įvairiai ir sudaro skirtingą bendrųjų biudžeto pajamų procentą. Taigi trumpai apibūdinsiu šį mokestį lentelėje išvardintose šalyse.Japonijoje šis mokestis sudaro gan nedidelę dalį bendros mokesčių sumos – 19 proc. Beje, ir tarifas jo yra labai mažas – tik 3 proc. Pažvelgus į pirmą lentelę matyti, kad tai pats mažiausias tarifas. Tačiau jį ketinama didinti. Šiuo mokesčiu apmokestinama prekių ir palsaugų vertė pagal kontrakto ir rinkos kainas, taip pat importo operacijos. Nemažai PVM tarifų yra nustatyta Prancūzijos mokesčių sistemoje. Pagrindinis tarifas sudaro 20.6 proc. Nuo pridėtinės vertės. Be jo yra taikomi lendvatiniai 5.5 ir 2.1 pros. tarifai. Lengvatiniais tarifais dažniausiai apmokestinamos maisto prekės, žemės ūkio produkcija, knygos, medikamentai. Nuo PVM visiškai atleidžiamas medicininis aptarnavimas, švietimo veikla, visų rūšių draudiams. Eksportas taipogi neapmokestinamas PVM. Šioje šalyje mokestis sudaro apie 45 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų. Vokietijoje PVM sudaro 28 proc. valstybinio biudžeto pajamų. Taikomas bazinis tarifas yra 15 proc., o lengvatinis – 7 proc. pastarasis mokamas už maisto prekes, visuomeninį transportą, informacijos priemones bei meno dirbinius. PVM nemoka žemės ir miškų ūkio įmonės, neapmokestinamos eksportuojamos prekės.Ispanijoje taikomas pagrindinis tarifas sudaro 16 proc. Lengvatinis 7 proc. tarifas yra taikomas keleivių transportui, viešbučių paslaugoms, kelių valymui, kinams, teatrams ir pan. Pirmo būtinumo prekėms (duonai, miltams, vaisiams, daržovėms, medikamentams) yra taikomas tik 4 proc. tarifas. PVM nemokamas už eksportuojamas prekes. Standartinis PVM tarifas Suomijoje yra 22 proc. prekių ir paslaugų pardavimo kainos. Taikomi ir mažesni tarifai prekėms ir paslaugoms, turinčioms svarbią socialinę reikšmę. Eksporto prekės PVM, kaip ir jau išvardintose šalyse, neapmokestinamos.Anglijoje PVM valstybės biudžete sudaro apie 17 proc. Standartinis mokesčių tarifas 17.5 proc. PVM neapmokestinama maisto produktai, knygos, vaistai, importo ir eksporto prekės, gyventojų naudojamas kuras ir energija. Taip pat vanduo ir kanalizacija, gyvenamųjų namų statyba, transporto paslaugos, vaikų drabužiai, draudimas, pašto ir finansinės paslaugos. Kaip matome, šioje šalyje imamas PVM nėra didelis ir daugeliui prekių ir paslaugų jis nėra taikomas. Todėl ir jo dalis biudžete nėra didelė.Belgijoje standartinis PVM tarifas prekėms ir paslaugoms yra 21 proc. Sumažintas tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybai – 12 proc., o pirmo būtinumo prekėms (kai kurioms maisto prekėms, kietajam kurui, vaistams, keleivių pervežimui ir kt.) – 6 proc. padidintas mokesčio tarifas – 25 proc. – nustatytas brangakmeniams, vaizdo aparatūrai, televizoriams, automobiliams ir kitoms prabangos prekėms. PVM neapmokestinama bankinės, draudimo ir kitos finansinės paslaugos, švietimo ir medicinos bei valstybinės mokestinės paslaugos.Taigi iš aukščiau išvardintų šalių didžiausią PVM mokestį moka Suomija (22 proc.), be to, šioje šalyje gan nemaži yra ir lengvatiniai tarifai. Žemiausias šio mokesčio tarifas taikomas Japonijoje, kuri beje, vienintelė iš minėtų valstybių, nėra EEB narė. Todėl ir PVM tarifas smarkiai skiriasi nuo bendrijoje nustatytų normų. Nuo 1993 m. sausio 1 dienos EEB šalyse funkcionuoja konkreti PVM sistema. Ji apėmė tokius punktus:
1. nustatytas PVM minimumas 15 proc.2. galimi pasirinkti du sumažinti mokesčio dydžiai, ne mažesni kaip 5 proc.3. apmokestinimo sistema vietoje liko veikti, bet be pasienio kontrolės.Kalbant apie lengvatinių tarifų taikymą galima teigti, jog PVM išimtys taikomos žemės ūkio produktams ir visų pirma maistui, farmacijos ir medicinos produktams beveik visose šalyse. Gan retai yra taikomas padidintas PVM tarifas. Iš 1 lentelėje pateikto valstybių sąrašo tokį tarifą taiko tik Belgija. Mano manymu, lengvatinių tarifų taikymas turėtų būti įvestas ir Lietuvoje. Tada ne tokios aukštos būtų pirmojo būtinumo prekių kainos ir taip palengvėtų šio mokesčio našta jo mokėtojams. Lengvatinių tarifų taikymas ypatingai palengvintų tų mokėtojų naštą, kurių pajamos yra labai mažos.Šiuo metu Europos Sąjungoje siekiama harmonizuoti mokesčių sistemas visose šalyse, kurios yra ES narės. PVM harmonizavimo problemas Europos Sąjungoje sprendžia Europos Tarybos paskirtas Neumarko komitetas. Šiam mokesčiui bendrija skiria daug dėmesio, nes EB požiūriu jis turi kai kurių privalumų:• PVM užtikrina taupymo, investavimo ir darbo sprendimų neutralumą, ypač jeigu mokesčių bazė plati ir yra vienodi mokesčiai.• PVM yra neutralus, esant vertikaliai integruotoms įmonėms ar gaminant kelioms nepriklausomoms įmonėms.• PVM užtikrina nedviprasmišką pasienio mokesčių taikymą – tiksliai grąžinami mokesčiai eksportui ir tiksliai apibrėžiamas nediskriminacinis importo apmokestinimas.• PVM turi įtraukti gausius mokesčių institucijų ir mokesčių mokėtojų administravimo kaštus. Nuo mokesčių atleidžiamos tik smulkios įmonės, nes mokesčių surinkimo kaštai gali viršyti pajamas. (V. Pukelienė, 1998, p.173).PVM sukaupiamas, kai galutinis produktas parduodamas ir jis bus lygus visų tarpinėse operacijose uždedamų mokesčių sumai. Nors mokestis mokamas visose gamybos stadijose, tačiau tai nėra kaštų elementas. PVM yra pardavimų mokestis ir ati reiškia, kad galutinis vartotojas sumoka šį mokestį.Kaip matome, PVM yraa gana populiarus užsienio šalyse ir padeda joms surinkti nemažas pajamas į valstybinį biudžetą. Iš pateiktų šio mokesčio ypatumų keliose šalyse matyti, kad egzistuoja keletas PVM tarifų ir tai yra patogi šio mokesčio taikymo forma.Toliau bus nagrinėjami PVM ypatumai Lietuvoje.1.2. PVM YPATUMAI LIETUVOJE
Lietuvoje nauja mokesčių sistema pradėjo formuotis 1918 metais, atgavus nepriklausomybę. 1919 m. sausio 23 dieną priimtas mokesčių įstatymas, po to leidžiami kiti norminiai aktai mokesčių ir rinkliavų klausimais. Tačiau tuo metu PVM dar nebuvo įvestas. Iš netiesioginių mokesčių mokami buvo tik akcizai ir muitai. Vėliau, t.y. sovietiniais metais, nepriklausomos tarpukario Lietuvos mokesčių sistema buvo sugriauta ir pradėta taikyti centralizuota apmokestinimo tvarka.1990 metais Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams, sovietinė tvarka buvo panaikinta ir kuriami nauji mokestiniai santykiai. Tais metais buvo pradėta kalbėti apie PVM įvedimą ir jau 1992 m. šis mokestis buvo įvestas galutinai.PVM įvedimą Lietuvoje galime vertinti teigiamai. Apmokestinus šiuo mokesčiu prekes ir paslaugas, išsiplėtė apmokestinaoji bazė ir kasmet į nacionalinį biudžetą surenkama vis daugiau mokestinių išteklių.2 lentelėLR nacionalinio biudžeto svarbiausi pajamų šaltiniai 1992-1997 metaisMokestiniai ištekliai 1992 m. 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m.Fizinių asmenų pajamų mokestis, tūkst. Lt. 167519 614723 1189426 1655980 2089435 1957910Juridnių asmenų pelno mokestis, tūkst. Lt. 191776 640717 554484 527390 590754 621730PVM, tūkst. Lt.,Proc. 24389628.3 76039927.8 114806728.4 196164134.7 227953634.3 334778241.0Kitos pajamos, tūkst. Lt. 256497 717385 1150356 1515710 1684348 2220629Nacionalinis biudžetas, tūkst. Lt. 859688 2733224 4042333 5660721 6644073 8148051
1997 metais palyginti su 1992 metais, PVM absoliutine apimtimi padidėjo beveik 14 kartų, o jo lyginamasis svoris nacionalinio biudžeto įplaukose didėjo 12.7 punkto (41-28.3). 1992-1997 metų laikotarpiu PVM, palyginti su fizinių asmenų pajamų ir juridinių asmenų pelno mokesčiais, augo sparčiausiai, ypač 1997 m.: 1992 m. pelno mokestį viršijo tik 1.3 karto, o 1997 m. jau 5.4 karto. (E. Buškevičiūtė, 1998, p.70).Taigi matome, kad PVM Lietuvoje yra gan efektyvus ir yra svarbiausias biudžetinių įplaukų šaltinis. Todėl jam skiriama daug dėmesio, vyriausybė siekia tobulinti šį mokestį dėl dar didesnių įplaukų į biudžetą.Toliau aptarsiu PVM reglamentavimą Lietuvoje, jo mokėjimo ypatumus bei tarifus.Mūsų šalyje PVM reglamentuoja LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, priimtas 1993 metais gruodžio 22 dieną, Nr. 1-345 (Valstybės žinios,1994, Nr. 3). Šis įstatymas vėliau buvo daug kartų keistasbei papildytas, įstatymo nuostatos keičiamos įvairiomis kryptimis. PVM taipogi reglamentuoja Finansų ministerijos parengta “PVM apskaičiavimo ir mokėjimo instrukcija” bei kiti poįstatyminiai aktai.
Šis mokestis kaip ir kiti Lietuvoje mokami mokesčiai turi savo objektą, šaltinį, tarifus ir t.t. trumpai aptarsiu svarbiausius šio mokesčio elementus.PVM mokėtojai Lietuvoje yra juridiniai ar juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, užsienio valstybių ūkio subjektų padaliniai, fiziniai asmenys. Visas Lietuvoje veikiančias įmones galima suskirstyti į PVM mokėtojas (privalo imti PVM ir sumokėti jį į biudžetą) ir nemokėtojas (negali imti PVM). Kriterijai, pagal kuriuos įmonės priskiriamos prie PVM mokėtojų, nurodyti PVM įstatymo 6 straipsnyje. Pagal jį PVM neskaičiuoja ir nemoka į biudžetą asmenys, kurių pajamos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas sudaro ne daugiau kaip 10000 litų per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių). Čia neįskaitomos daugiau kaip metus naudoto ilgalaikio turto pardavimo pajamos. Svarbu yra tai, kad asmenys, ne PVM mokėtojai, negali imti šio mokesčio nuo pirkėjams parduotų prekių ar paslaugų, išskyrus ūkininkams parduotas prekes, jei jiems taikomas kompensacinis tarifas.Įmonės PVM mokėtojomis tampa tada, kai jų metinės pajamos ir įplaukos sudaro nuo 10000 litų iki 100000 litų per metus ir kai jos pageidauja registruotis mokesčių mokėtojomis. O jei įmonių pajamos viršija 50000 litų per paskutiniuosius 12 mėnesių, tai jos privalo įsiregistruoti PVM mokėtojomis.Ūkininkams yra taikomas kompensacinis tarifas, jei jų metinės įplaukos neviršija 100000 litų. Jie gauto PVM už realizuotą produkciją ir suteiktas paslaugas į biudžetą nemoka, o sumokėtas PVM už pirktas prekes ir paslaugas negrąžinamas.Įstatyme yra nurodomos įmonės, kurios tampa PVM mokėtojomis ir moka šį mokestį į biudžetą. Tačiau gerai pamąsčius, tikrasis PVM mokėtojas yra tų įmonių prekių ir paslaugų pirkėjas, tai yra kiekvienas Lietuvos gyventojas. O tos įmonės, kurios vadinamos PVM mokėtojomis tik surenka šį mokestį ir perveda jį į biudžetą. Taigi, mano manymu, tikrieji PVM mokėtojai tai yra subjektai yra visi fiziniai asmenys, o ne įmonės.PVM objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė bei importuojamos prekės.Visos prekės ir paslaugos yra skiriamos į :• Apmokestinamas PVM;• Neapmokestinamas PVM.Neapmokestinamų prekių ir paslaugų sąrašą pateikia LR PVM įstatymo 4 straipsnis. Jų yra daug ir įvairių, todėl šiame darbe jų nevardinsiu.Apmokestinamos prekės – tai daiktai, numizmatinės paskirties pinigai, visų rūšių energija, nekilnojamasis turtas. Žemė čia nepriskiriama. Importuojamos prekės – tai ne Lietuvos prekės, dėl kurių susidaro importo skola muitinei. Įstatyme nurodomos paslaugos, kaip mokesčio oblektas, yra visų rūšių darbai, patarnavimai ir kita apmokama veikla, išskyrus atliekamą darbdaviui pagal darbo sutartį.Apmokestinamąją prekių ir paslaugų evrtę sudaro:1. Prekių gamybos ir paslaugų teikimo kaina;2. Pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos;3. Įmokos už įrengimų surinkimą;4. Įmokos už tarpininkavimą, komisų, aukcionų mokesčiai;5. Įvairios į sąskaitas – faktūras neįrašytos nuolaidoa ir priedai;6. Prekių pirkimo ar pardavimo kreditan išlaidos;7. Įvairūs su produkcijos realizavimu susiję mokesčiai (muitai, akcizai), iškyrus PVM;8. Aptarnavimo išlaidos arba kitos į prekių gamybos ar paslaugų teikimo kainą neįskaitytos sumos, kurias pirkėjai sumoka prekių pardavėjui.Kaip matyti iš aukščiau išvardintų punktų, PVM mokamas ir nuo kitų mokesčių (muitų, akcizų). Šie mokesčiai padidina PVM bei iškreipia rinkos santykius. Mano manymu, reikėtų vengti šio dvigubo apmokestinimo, predėtinės vertės mokestį importuojamoms prekėms paskaičiuojant, eliminavus muitus ir akcizą. Dvigubas apmokestinimas tik kelia verslininkų nepasitenkinimą ir apsunkina jų veiklą.PVM įstatymas taipogi numato, kad importuojamų prekių (įskaitant mainomas) apmokestinamoji vertė yra prekių muitinės vertės, importo muito ir akcizo suma. Importuojamų prekių vertė apskaičiuojama Muitinės kodekso nustatyta tvarka. Mainant prekes (išskyrus importuojamas) ar paslauga, apmokestinamoji kaina yra mainomų prekių ar paslaugų kaina.Siekiant apskaičiuoti PVM ir įrašyti gautus duomenis į PVM daklaraciją, mokesčių mokėtojui reikėtų teisingai apskaičiuoti apmokestinamąją vertę, o taipogi žinoti šio mokesčio tarifus. PVM įstatyme nurodomi tokie procentiniai proporciniai tarifai:1. Nulinis procentų tarifas taikomas eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms, taip pat paslaugoms, susijoms su prekių vežimu, pakrovimu, iškrovimu bei krovinių vežimui tranzitu per Lietuvos Respubliką. PVM mokėtojas turi turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės yra pripažintos eksportuotomis.2. 18 proc. tarifas – visoms apmokestinamoms prekėms ir paslaugoms, skaičiuojant PVM nuo jų apmokestinamos vertės. Kai skaičiuojama PVM nuo prekių (paslaugų) vertės kartu su PVM, taikomas 15.25 proc. tarifas. Tačiau PVM suma abiem atvejais yra vienoda.3. Kompensacinio PVM tarifo ūkininkams dydis negali viršyti 9 proc. tarifo dydį ir jo taikymo sąlygas Seimas pavedė nustatyti vyriausybei. Šiuo metu galioja 6 proc. tarifas.PVM mokėtojai į biudžetą moka PVM skirtumą. Iš gaunamos mokesčio sumos už parduotas prekes ir paslaugas atimama sumokėta mokesčio suma tiekėjams. Šis mokesčio paskaičiavimo mechanizmas, mano manymu, yra geras, nes jei iš pardavimų PVM nebūtų atimamas pirkimo PVM, tai gautųsi taip, kad ta pati vertė būtų apmokestinama kelis kartus, dėl to smarkiai didėtų kainos. Kaip nurodo įstatymas, iš pardavimo PVM atėmus pirkimo PVM gautas teigiamas skirtumas yra mokamas į biudžetą, o neigiamas skirtumas pagal PVM įstatyme numatytas sąlygas gali būti grąžinamas, tačiau praktikoje daugiau pasitaiko atvejų, kai įmonėms, įmokėjusioms į biudžetą nepriklausomą PVM dalį, valstybė tų pinigų taip ir negrąžina.Kokie gi dokumentai yra pildomi apskaičiuojant PVM ? PVM už prekes ir apslaugas apskaičiuojamas paslaugos pardavėjui išrašius pirkėjui sąskaitą-faktūrą arba kitą dokumentą už parduodamas prekes, arba sumokėjus į kasą pinigus, kai neišrašoma sąskaita-faktūra. PVM sąskaita-faktūra yra juridinę galią turintis dokumentas. Pagrindiniai jo rekvizitai yra šie: serija ir numeris, pardavėjo pavadinimas, kodas ir adresas, pirkėjo įmonės pavadinimas, kodas, prekės pavadinimas bei kaina, surašymo data, matavimo rodikliai, asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos įforminimą bei atlikimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai. PVM sąskaitoje-faktūroje papildomai nurodomas pardavėjo įmonės PVM mokėtojos kodas, PVM tarifai ir sumos. PVM sąskaitos-faktūros pavyzdys pateiktas 1 priede. Šis dokumentas apskaitoje yra labai svarbus, tačiau mokėtojams iškyla daug neaiškumų dėl jo pildymo. Be to, sąskaitoms-faktūroms reikalingos papildomos išlaidos ir tai apsunkina ypač smulkiųjų verslininkų veiklą.Bendrais bruožais apibūdinau pagrindinius PVM elementus ir toliau pamėginsiu išskirti šio mokesčio trūkumus bei problemas, su kuriomis susiduria PVM mokėtojai Lietuvoje.
1.2.1. PVM taikymo praktikoje problemosNors PVM įstatymas laikomas vienu geriausiu parengtų mokesčius reglamentuojančių įstatymų Lietuvoje, tačiau praktiškai pritaikant šio mokesčio įstatymą ir instrukcijas bei nutarimus, ūkio subjektų buhalteriai ir finansininkai susiduria su daugybe problemų ir neaiškumų.Visų pirma, daugeliui PVM mokėtojų rūpestį kelia nuolat keičiamos šio mokesčio įstatymo nuostatos. Tai trikdo verslininkus, priimant savo veiklos organizacinius sprendimus ir sukelia nestabilumą visuomenėje, kurios kiekvienas žmogus yra PVM mokėtojas. Kaip teigia V. Tamulionis, LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas teisės normų pastovumu nepasižymi: “per trejus galiojimo metus jis keistas 15 kartų (pakeista daugiau kaip 50 normų). Tai 1997 metų duomenys, o ką kalbėti apie pasikeitimus per 1998 metus?” (V. Tamulionis, 1997, p. 28).Daugelis finansininkų nesupranta pačios pridėtinės vertės sąvokos ekonominės prasmės. Aiškia logika nepagrįsti daugelis įstatymo straipsnių. Įvedus PVM, ekonomistai siūlė atsisakyti juridinių asmenų pelno mokesčio, nes visiškai akivaizdu, kad mokant šiuos du mokesčius, įmonių pelnas apmokestinamas du kartus: ir 29 proc. pelno mokesčio, ir 18 proc. PVM. Tokiu būdu įmonė moka 47 proc. mokestį. Dvigubai apmokestinamos ir importuojamos prekės: joms uždedami PVM ir muitų mokesčiai. Dažnai būna ir taip, kad biudžetas skolingas įmonei, bet ji ir toliau turi mokėti mokesčius. Dažniausiai daugiau negu reikia pridėtinės vertės mokesčio sumoka veiklą tik pradedantys verslininkai ir įmonės, taip pat prekybinio profilio firmos, kurios smarkiai plėtoja prekybą, didina asortimentą, steigia naujų objektų. Be to, daug baudų yra surenkama dėl to, kad klaidingai yra taikomos šį mokestį reglamentuojančios normos. “Kadangi pridėtosios vertės mokesčio lyginamasis svoris kitų mokesčių atžvilgiu yra didžiausias, tai ir klaidų apskaičiuojant šį mokestį padaroma daugiausia. Dažnai pasitaiko, jog praleidžiami PVM mokėtojų registracijos terminai; tapus PVM mokėtoju, klaidingai skaičiuojama atskaita, nes į atskaitą galima įtraukti sumokėtą PVM už prekes ir paslaugas po to, kai tampama PVM mokėtoju.
Viena iš pasitaikančių klaidų priežasčių yra neteisingas PVM įstatymu numatytų lengvatų taikymas. Įmonės savo vykdomą veiklą bando pritaikyti lengvatas suteikiančiai veiklai. Pasekmės dažniausiai būna skaudžios. Įstatyme numatytos lengvatos taikomos griežtai apibrėžtais atvejais ir bet koks jų interpretavimas yra neleistinas” (R. Diržienė, 1997).Neaiškumų apskaitos darbuotojams kyla ir dėl pardavimo PVM už turto nuomą apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės iždą.Daug nesusipratimų kyla dėl to, kad Vyriausybės priimami sprendimai dėl PVM reglamentavimo dažnai nesutampa su įsatymo straipsniais. Vyriausybė imasi PVM apskaičiavimo klausimų, kurių galiojimas įstatyme nenumatytas:• Savavališkai nustatė grąžintinos taros pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinimo tvarką;• Patvirtino importuojamų vaistų, neapmokestinamų PVM, sąrašą, nors įstatymas (4 straipsnis) numato, kad visi vaistai neapmokestinami šiuo mokesčiu;• Patvirtino medicinos ir stomatologijos paslaugų, teikiamų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų ir neapmokestinamų PVM sąrašą, nors įstatyme nenumatyta, jog visos šios paslaugos neapmokestinamos PVM.;• Pažeisdama įstatymo 6 straipsnį, kuris numato, kad į PVM apmokestinamas realizacines pajamas neįskaičiuojamos pajamos už parduotą ilgiau kaip metus naudotą ilgalaikį turtą, Vyriausybė nustatė, kad kai fizinių asmenų pajamos už parduotą turtą kitos pajamos per metus viršija 50 tūkst. litų, jos apmokestinamos PVM, neišskaitant pajamų už realizuotą daugiau kaip metus naudotą ilgalaikį turtą.Taigi, tokios painios nuostatos supainioja PVM mokėtojus. Jie nežino, kuo remtis: įstatymu ar Vyriausybės naujais nutarimais. Tai apsunkina jų mokesčių apskaičiavimą, o atėjęs mokesčių inspektorius situaciją gali palenkti savo pusėn ir apkrauti mokėtoją didžiulėm baudom.Nemažai keblumų kyla dėl šio mokesčio dokumentų užpildymo. Įmonės dažnai nežino kaip teisingai užpildyti ar atitaisyti PVM sąskaitas-faktūras.Apskaitos dokumentų išrašymą ir klaidų taisymą reglamentuoja 1992 06 18 LR Buhalterinės Apskaitos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos metu ar tuoj po jos. Todėl tuo atveju, kai prekių kainos ar jų kiekis keičiami ūkinės operacijos vykdymo metu ar tuoj pat jai pasibaigus, pirmoji PVM sąskaita-faktūra anuliuojama ir turi būti išrašoma nauja PVM sąskaita-faktūra.Sąskaitos-faktūros bei PVM sąskaitos-faktūros naudojamos įforminant prekių ir paslaugų bei kito turto pardavimą įmonėms, išskyrus atvejus, kai nustatyta tvarka prekių pardavimas įforminamas kasos aparato kvitu. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai pirkėjo pageidavimu pardavėjas privalo išrašyti dar ir sąskaitą-faktūrą. Įmonei pardavėjai neturėtų būti didelė kliūtis parduoti prekę, išrašant reikiamus dokumentus, tačiau praktikoje atsitinka kitaip. Papildomas šių dokumentų išrašymas reikalauja nemažų išlaidų. Pateiksiu pavyzdį, kiek įmonei tenka išleisti pinigų sąskaitų-faktūrų pildymui.Pavyzdys. Smulki ar vidutinė įmonė per dieną aptarnauja 200 klientų. Vadinasi, atitinkamai turės išrašyti ir sąskaitų-faktūrų 200 komplektų (komplektą sudaro 2 egzemplioriai) ir kasos pajamų orderių 200 vnt. Kadangi minėtų blankų užsakymo, gamybos, platinimo procesas visiškai monopolizuotas ir jam naudojamos naujausios technologijos, plečiamas platinimo tinklas, specialiųjų apskaitos dokumentų blankų kainos aukštos. 1997 metų duomenimis, nustatyta kasos pajamų orderio 1 vnt. kaina yra 0.35 Lt., o sąskaitų-faktūrų bei PVM sąskaitų-faktūrų 1 komplekto kaina 0.24 Lt. (be PVM mokesčio).Mūsų pavyzdžiu: 200 x 0.24 = 48 Lt. 200 x 0.35 = 70 Lt.Iš viso būtų 118 litų per dieną. Vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį – 22 dienos: 22 x 118 = 2596 Lt.Per metus: 12 x 2596 = 31152 Lt.Taigi matome, kad vien tik šių dokumentų pildymas kainuoja nemažas sumas. Drąsiai galime sakyti, kad PVM apskaita ir administravimas reikalauja nemažų išlaidų. Be to, bent vienas ar keli asmenys bus užimti vien tik sąskaitų pildymu, o tai pareikaluja dar ir papildomų darbo apmokėjimo sąnaudų.Taigi, peržvelgę kai kurias su PVM susijusias problemas, matome, kad šis mokestis turi nemažai trūkumų ir jį reglamentuojantis įstatymas dar nėra tinkamai parengtas.
Tačiau be visų šių neigiamų savybių, PVM turi ir tam tikrų privalumų, dėl kurių jis ir yra toks populiarus bei teigiamai vertinamas daugelio specialistų. Sekančiame poskyryje pamėginsiu išskirti pagrindinius PVM teigiamus bruožus.1.2.2. PVM privalumaiKaip jau minėjau, Lietuvoje PVM įvedimas vertinamas labiau teigiamai. Šis mokestis padėjo surinkti didesnes pajamas į valstybės biudžetą. Palyginti su kitais mokesčiais, PVM administravimo išlaidos vis tik yra nedidelės. Jį lengviau surinkti, nes jis įvedamas gamybos pradžioje, kur PVM galima lengvai nustatyti ir kontroliuoti, o paskui jis pats save kontroliuoja. Mokestis perkeliamas galutiniam vartotojui ir atsispindi pirkinio kainoje.Nuo 1995 metų įvedus kasos aparatus ir sugriežtėjus kontrolei, nuslėpti pardavimus dar sunkiau. Todėl ir PVM surinkimas tampa efektyvesnis.Šiuo mokesčiu neapmokestinamos eksportuojamos prekės netrukdo konkuruoti lietuviškoms su užsienio prekėmis ir skatina eksportą. PVM yra geras įmonių atžvilgiu, jis yra neutralus jų veiklai, nes šį mokestį moka galutinis vartotojas. Įmonės, kurios yra PVM mokėtojos, suinteresuotos pirkti įmonių – PVM mokėtojų – veiklos produktą, nes tada pirkimo PVM gali įtraukti į atskaitą, o šis atitinkamai sumažina mokėtino į biudžetą PVM sumą. Svarbu ir tai, kad šiuo mokesčiu neapmokestinamos investicijos į pagrindinį kapitalą. Priešingu atveju įmonės vengtų didelio investavimo, o tai stabdytų jų veiklą.Prie teigiamų PVM savybių galime priskirti ir tai, kad, palyginti su kitomis užsienio šalimis, jo tarifas mūsų šalyje tikrai nėra aukštas. Daugelyje Vakarų Europos šalių vidutinis PVM tarifas yra apie 20 proc. Mano manymu, Lietuvoje PVM tarifo didinti nereikėtų, nes ir taip surenkama pakankamai pajamų į valstybės iždą. Nebent galima būtų didinti pagrindinį tarifą, nustatant sumažintą tarifą pirmo būtinumo prekėms.
2. PRAKTINIS PVM APSKAIČIAVIMAS
Prieš pateikiant PVM apskaičiavimo pavyzdžius, pirmiausia aprašysiu įmonę, kuri yra PVM mokėtoja ir kurioje bus apskaitomas pridėtinės vertės mokestis.
Akcinė bendrovė “Batukas” savo veiklą pradėjo 1993 metais. Kadangi įmonės metinės pajamos nuo 1994 metų viršijo 100 tūkst. litų, ji įsiregistravo PVM mokėtoja. Pagrindinė šios akcinės bendrovės veikla – žieminės avalynės gamyba bei pardavimas. Savo produkcijai pagaminti įmonė užsisako pagrindines žaliavas iš stambių tiekėjų, kurie yra:AB “Nora”, kuri apdirbinėja odą;AB “Kaučiukas”, gaminanti kaučiuko bei gumos gaminius;IĮ “Korida”, kuri užsiima kailių gamyba bei apdirbimu.Visos šios įmonės yra PVM mokėtojos ir už parduotą produkciją ima pridėtinės vertės mokestį.
1998 metų gruodžio mėnesį AB “Batukas” atliko šiuos pirkimus: Iš AB “Nora” nupirko odos už 50000 Lt. Iš AB “Kaučiukas” nupirko kaučiuko už 35000 Lt. Iš IĮ “Korida” nupirko kailių už 41000 litų.Bendra pirkimų suma be PVM sudarė 126000 litų. PVM sumas paskaičiuosiu atskirai nuo kiekvieno pirkimo: 50000 x 0.18 = 9000 Lt. 35000 x 0.18 = 6300 Lt. 41000 x 0.18 = 7380 Lt.Taigi bendras pirkimų PVM gruodžio mėnesį sudarė 22680 litų. O bendra pirkimų suma su PVM buvo lygi 148680 litų. Skaičiavimai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelėPirkimų PVMPirkta žaliava Kaina be PVM, Lt. PVM suma, Lt. Kaina su PVM,Lt.ODA 50000 9000 59000KAUČIUKAS 35000 6300 41300KAILIS 41000 7380 48380Viso: 126000 22680 148680 1 rodiklis 2 rodiklis 3 rodiklis
Šio mėnesio pabaigoje taipogi buvo užfiksuoti ir avalynės pardavimai, kurie sudarė 230000 litų be PVM. Žinome, kad avalynė, jei ji nėra eksportuojama, yra apmokestinama PVM. Taigi pardavimo PVM sudarė:230000 x 0.18 = 41400 Lt.
Atlikus šiuos skaičiavimus, galime nustatyti PVM mokėjimo į biudžetą rezultatą.Pirktų prekių vertė ………………………..126000Sumokėtas pirkimo PVM …………………22680Parduotų prekių vertė ……………………..230000Pardavimo PVM …………………………..41400Norint sužinoti, kiek reikia sumokėti į biudžetą, reikia iš pardavimų PVM atimti pirkimų PVM. Šiuo atveju tai bus:41400 – 22680 = 18720 litų;Vadinasi, įmonė biudžetui turės sumokėti 18720 litų PVM.Gautą pardavimų PVM sumokėjo šios įmonės gaminamos avalynės pirkėjai, t.y. vartotojai. Minima įmonė šį mokestį tik pervedė į biudžetą.Kita PVM suma būtų mokama į biudžetą, jei vienas iš tiekėjų būtų ne PVM mokėtojas. Tuomet AB “Batukas” pirkimų PVM būtų mažesnis ir dėl to mokėtino į biudžetą suma būtų didesnė.
3. PVM DEKLARACIJA IR ETIKOS SĄŽININGUMO SCENARIJUS
3.1. PVM deklaracijos pildymas
PVM deklaracija – juridinę galią turintis dokumentas, kurį privalo pildyti visos įmonės, įsiregistravusios PVM mokėtojomis. Registracijos į PVM mokėtojus dokumentai pateikti 2 ir 3 prieduose.PVM deklaracijoje pateikiami duomenys apie pirkimų ir pardavimų PVM, įplaukų ir išlaidų sumas, nuo kurių šis mokestis buvo apskaičiuotas, taip pat į biudžetą mokėtinas arba gautinas mokesčio sumas bei kt. informacija. Šio dokumento pildymą reglamentuoja Buhalterinės Apskaitos pagrindų įstatymas ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. PVM deklaracijos 28 rodiklį – neatskaitomą PVM – reglamentuoja PVM įstatymo 19 straipsnio 2-6 punktai. Iš apskaičiuotos PVM už realizuotas prekes ir paslaugas sumos neatskaitomas įtrauktas į apskaitą PVM už prekes ir paslaugas:1. Mokėtojo darbuotojams maitinti;2. Atlyginti natūra mokėtojo darbuotojams už darbą;3. Vaikų darželiams, lopšeliams, reabilitacijos centrams, gyvenamajam plotui, poilsio namams, vasaros stovykloms, skirtoms mokėtojo darbuotojų poreikiams tenkinti išlaikyti;4. Dovanoms, reprezentacijai ir įvairioms pramogoms;5. Keleiviniams automoboliams, skirtiems vežti ne daugiau 10 žmonių, eksploatuoti, jei eksploatavimas nesusijęs su apmokamu ir PVM apmokestinamu keleivių vežimu;Kiekviena įmonė, PVM mokėtoja, PVM deklaraciją turi pateikti Valstybinei Mokesčių inspekcijai pasibaigus mėnesiui iki sekančio mėnesio 15 dienos.Kadangi AB “Batukas” veikla aprašyta 2 dalyje, šiame skyriuje nesikartosiu. Pasibaigus gruodžio mėnesiui, ši įmonė privalo užpildyti PVM deklaraciją. Pateiksiu pagrindinius šio dokumento pildymo niuansus. Užpildyta pagal šios įmonės gruodžio mėnesio veiklą deklaracija pateikta 4 priede.Jau žinome, kad gruodžio mėnesį AB “Batukas” pirkimų PVM sudarė 22680 Lt. (žr. 3 lentelę, 2 rodiklis). Pardavimų PVM buvo lygus 41400 Lt. Mokėtinas PVM į biudžetą bus:41400 – 22680 = 18720 Lt.Ši suma bus įrašoma į PVM deklaracijos 34 skiltį. Į deklaracijos 11, 16, 22 bei 25 rodiklius atitinkamai bus įrašoma pirktų prekių vertė be PVM, pirkimų PVM suma, parduotų prekių vertė be PVM bei pardavimų PVM suma.Kiti deklaracijos rodikliai nepildomi, nes ši įmonė neužsiima veikla, kuriai būtų taikomos PVM lengvatos.Mano manymu, PVM deklaracija yra gerai parengtas dokumentas, jis nėra perkrautas bereikalingais straipsniais, jį pildyti nėra labai sudėtinga. Todėl jokių pasiūlymų jo redagavimui pateikti negaliu.
3.2. Etikos sąžiningumo scenarijusDaugelis mokesčių inspektorių, naudodamiesi savo padėtimi, neteisingai apkaltina įmonių apskaitos darbuotojus bei vadovus. Neretai inspektoriai tikisi gauti kyšį, todėl mėgina tartis su “neteisingai dirbančios” įmonės vadovais: arba jis sumokės didžiulę baudą, arba sutiks su inspektoriaus sąlygomis ir duos jam kyšį. Akivaizdu, kad pastarasis variantas yra kur kas palankesnis įmonių vadovams, todėl jie tiesiog priversti yra duoti kyšius, kad išvengtų didžiulių baudų. Tačiau būna atvejų, kai verslininkai iš tiesų veikia nelegaliai, vengia mokėti mokesčius. Tuomet kyšio ėmimas tampa žalingas netgi visai visuomenei, juo labiau, jei tokia įmonė pateikia į rinką dar ir nekokybišką produkciją. Tokie verslininkai dėl inspektorių nesąžiningumo išvengia pelnytų baudų ir toliau tęsia savo nelegalią veiklą.Taigi, pateiksiu konkrečios situacijos pavyzdį, kas neretai pasitaiko mūsų visuomenėje ir pamėginsiu įvertinti tokių inspektorių bei vadovų etiškumą.
IŠVADOS
Aptarus daugelį PVM administravimo bei taikymo niuansų, galima padaryti šias išvadas:1. Pažvelgus į užsienio šalių praktiką matyti, kad šis mokestis plačiai paplitęs daugelyje valstybių ir yra gan populiarus. Taikomi tarifai skiriasi atskirose šalyse, tačiau jie neviršija 25 proc. Daugelis šalių taiko sumažintus tarifus, kurie dažniausiai būna nustatyti pirmojo būtinumo prekėms. Eksportuojamoms prekėms beveik visose šalyse PVM neskaičiuojamas. Tai yra teigiamas rodiklis eksporto atžvilgiu. Europos Sąjungoje mokesčiai yra harmonizuojami, o tai reiškia, kad šalyse narėse bus nustatyti tam tikri PVM tarifai, kurių turės laikytis kiekviena ES narė.2. Lietuvoje PVM taipogi gan greitai užėmė savo pozicijas ir yra vertinamas teigiamai surenkamų pajamų į biudžetą atžvilgiu. Šio mokesčio suma valstybiniame ižde 1997 metais sudarė didžiausią dalį (41 proc.) visų įplaukų.3. PVM yra vartojimo mokestis ir tikrasis jo mokėtojas yr galutinis prekių ar paslaugų vartotojas. Šį mokestį moka kiekvienas Lietuvos gyventojas nepriklausomai nuo jo pajamų ar socialinės padėties.
4. Nepaisant PVM populiarumo bei efektyvumo šis mokestis daugeliui mokėtojų sukelia nemažai rūpesčių. Dažnai keičiamos PVM įstatymo nuostatos trikdo verslininkus ir sukelia nestabilumą visuomenėje. Įstatymo brokas sudaro galimybes kiekvienam mokesčių inspektoriui jį interpretuoti savaip ir taikyti baudas.5. Verslininkų nepasitenkinimą kelia tai, kad PVM dokumentų, t.y. sąskaitų-faktūrų pildymas reikalauja nemažų išlaidų. Taipogi dažnai apskaitos darbuotojai susiduria su šių dokumentų pildymo neaiškumais.6. Išvardinus mokesčio privalumus bei aptarus su PVM susijusias problemas, sunku yra daryti bendrą ir konkrečią išvadą ar šis mokestis yra tikrai efektyvus, ar atvirkščiai. Daugelis teoretikų šį mokestį vertina teigiamai ir siūlo įvesti visuotinį PVM, pamažu naikinant Juridinių asmenų pelno ir Fizinių asmenų pajamų mokesčius. Tačiau dar neprieinama prie vieningos nuomonės, ar visuotino PVM įvedimas tikrai duotų teigiamų rezultatų. Svarstoma, ar įplaukos į biudžetą iš tiesų smarkiai padidėtų ir dėl to nenukentėtų šio mokesčio tikrieji mokėtojai.7. Atliekant PVM apskaičiavimus kiekvienoje įmonėje mokėtinas į biudžetą PVM skirsis priklausomai nuo to, ar pirktos prekės buvo iš PVM mokėtojų ar ne. Tai įtakoja pirkimo PVM, kuris mažina arba didina PVM atskaitą į biudžetą.8. Mokėjimų į biudžetą PVM atsispindi PVM deklaracijoje, kurią privalo pildyti kiekvienas PVM mokėtojas bei pateikti laiku Valstybinei Mokesčių inspekcijai.9. Reikia sutikti su nuomone, kad PVM apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas gana sudėtingas, tačiau mokėtojai meturėtų taikstytis su tuo, kad visuomenę klaidina mokesčio administratoriai, taip pat įstatymo leidėjų nepagrįstas įstatymo normų interpretavimas ir aiškinimas. Tiesiog būtina yra susisteminti PVM įstatymo galiojančius aiškinimus, panaikinti nereikalingus žinybų ir vyriausybės teisės aktus, padaryti šį įstatymą konkretesnį ir aiškesnį verslininkams, mokesčio mokėtojams bei visai visuomenei.PASIŪLYMAI
Kiekvienos valstybės finansų būklę lemia jos mokesčių sistema. Tačiau ją sukurti ne taip lengva. Juk yra mokesčių reikalavimai, tam tikri apmokestinimo principai, kitos sąlygos. Todėl šiais laikais nors ir vieno mokesčio įstatymas yra rengiamas dažnai ne vienerius metus.Kaip jau buvo minėta, PVM mokestis be jo privalumų turi nemažai ir trūkumų. Atsižvelgiant į šio mokesčio silpnąsias puses, jis nuolatos redaguojamas, keičiamos įstatymo nuostatos, tačiau jis dar nėra galutinai suformuotas.Lietuvos laisvosios rinkos instituto darbuotojai siūlo tokią mokesčių reformos koncepciją – pamažu naikinti pajamų mokesčius ir pereiti prie visuotino PVM. Tačiau daugelis specialistų nepateikia konkrečių pasiūlymų kaip reikėtų pertvarkyti PVM, panaikinus kitus mokesčius.Mano manymu, perėjimas prie visuotino PVM būtų neteisingas žingsnis šio mokesčio mokėtojų atžvilgiu. Juk tikrasis PVM mokėtojas yra prekių ir paslaugų pirkėjas, t.y kiekvienas gyventojas. Prekių ir paslaugų pardavėjai yra tik tų mokesčių surinkėjai ir mokėtojai į biudžetą. Naikinant tiesioginius mokesčius, turėtų didėti PVM mokesčio tarifas, reikėtų atitinkamai padidinti apmokestinamų PVM prekių ir paslaugų kainas su PVM. Dėl to nukentėtų daugelis Lietuvos gyventojų. Juk turtinė padėtis nėra vienoda visų žmonių, o PVM būtų taikomas visiems vienodai, vargingi piliečiai lygiai taip pat kaip ir turtingesni turėtų brangiai mokėtį net už svarbiausius maisto produktus. Vienintelė išeitis būtų taikyti keletą tarifų: sumažintą – pirmo būtinumo prekėms, padidintą – reto naudojimo prekėms. Juk vienas iš apmokestinimo principų reikalauja apmokestinant atsižvelgti į mokėtojo mokumą. Šiam principui prieštarauja būtent pridėtinės vertės mokestis ir nuolatinis jo didinimas. Taip yra didinama gyventojų mokesčių našta, jie vis mažiau perka, ribojama gamybos ir verslo plėtra.
LITERATŪRA
1. Buškevičiūtė E. Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. – Kaunas: Technologija – 1998 ;2. Diržienė R. Dar kartą apie pridėtinės vertės mokestį //Apskaita ir kontrolė. – 1997;3. Dėl dokumentų juridinės galios //Mokesčių žinios, Nr. 2 –1998 – p. 5;4. Dėl specialiųjų apskaitos dokumentų //Apskaita ir kontrolė, Nr. 1 – 1997 – p. 2;
5. Meidūnas V. Ar lengva pertvarkyti mokesčius ? //Mokesčių žinios, Nr. 7 – 1998 vasario 16-22 – p. 11;6. Navikas P. Dvigubas kailio nėrimas //Respublika:priedas “Aikštė”, – 1998 sausio 6 – p. 7;7. Navikas P. Valdžios gudrybės biudžetui papildyti //Respublika:priedas “Aikštė”, – 1998 sausio 13 – p. 4;8. Pajuodienė,G.M. Mokesčių sistemos formavimas išsivysčiusiose šalyse, – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas -1993;9. Paskočinienė V. Mokesčių spąstai //Litas –1998 02 05 – p. 5;10. PVM įstatymas // Mokesčių žinios, Nr. 44-45 – 1998 10 2-8;11. Saviskienė R. Mokesčių administravimas Ispanijoje // Mokesčių žinios, Nr. 7 – 1998- p. 13;12. Tamulionis V. PVM – visuomenę klaidinantis mokestis // Apskaitos apžvalga, Nr. 5 –1997–p.28 .