Produktų skatinimo eksporto politika

TURINYS

ĮVADAS 2
1. Ž.Ū. PRODUKTŲ EKSPORTO SKATINIMO POLITIKOS ESMĖ,
REIKŠMĖ IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS 4
1.1. Lietuvos narystė PPO 4
1.2. Dalyvavimas regioniniuose prekybos susitarimuose 6
2. Ž.Ū. EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONĖS BEI JŲ VYKDYMO
SĄLYGOS, EIGA, DAVA 10
2.1. Ž.ū. produktų eksporto skatinimo priemonės 10
2.2. Ž.ū. produktų eksporto skatinimo priemonių vykdymo eiga, dava 11
2.3. Ž.ū. ir maisto produktų užsienio prekyba 15
2.4. Užsienio prekybos reguliavimo priemonės 17
2.4.1. Dempingas 17
2.4.2. Subsidijos 18
2.4.3. Kitos tarifinės apsaugos priemonės 19
2.4.4. Netarifinės priemonės 19ĮVADAS
Žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos srautai daro didelę įtaką kiekvienos šalies ekonomikos augimui, kaimo gyventojų užimtumui, jų gerovei. Ūkio plėtra labai priklauso nuo vykdomos užsienio prekybos politikos. Šiuo metu stiprėjant prekybos žemės ūkio ir maisto produktais globalizacijos tendencijoms laabai svarbu turėt stiprėjantį, konkurencingą šalies žemės ūkį, turintį stiprias pozicijas tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Šio tikslo įgyvendinimui buvo parengtos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo, kaimo plėtros bei eksporto skatinimo programos. Taip pat siekiant įsitvirtinti užsienio šalių rinkose, buvo pasirašomos įvairios tarptautinės prekybos sutartys, aktyviai dalyvaujama pasaulinėje ir regioninėse prekybos organizacijose.
Šio darbo tikslas – remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais ir norminiais aktais bei teorine-ekonomine literatūra, trumpai apžvelgti Lietuvos užsienio prekybos politikos raidą, esmę, perspektyvas, jos reguliavimo instrumentus beei priemones.
Darbo objektas – žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, bei jo skatinimo politika.
Uždaviniai:
1. apžvelgti Lietuvos užsienio prekybos raidą, esmę ir jos perspektyvas;
2. teoriškai išanalizuoti žemės ūkio produktų eksporto skatinimą pasitelkiant įvairias užsienio prekybos reguliavimo priemones;
3. išanalizuoti šiuo metu Lietuvoje vykdomas žemės ūkio ir

r maisto produktų eksporto skatinimo priemones;
4. apžvelgti Europos Sąjungoje naudojamas žemės ūkio ir maisto produktų eksporto reguliavimo priemones
Darbo pradžioje apžvelgiau Lietuvos užsienio prekybos politikos raidą, esmę, perspektyvas tapus Europos Sąjungos nare, išsamiau paliesdama tuos momentus kurie susiję su prekyba žemės ūkio ir maisto produktais. Pirmame darbo skyriuje pasinaudojau Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento Užsienio prekybos politikos skyriaus interneto svetainėje pateikta informacija apie dabartinę užsienio prekybos politiką, bei ateities perspektyvas. Susipažindama su užsienio prekybos politikos raida, naudojausi Lietuvos Laisvosios rinkos eksperto R. Vilpišausko, instituto interneto svetainėje publikuojamu straipsniu „Lietuvos užsienio prekybos politika ir jos raida: veiksnių analizė“.
Antro skyriaus pirmoje dalyje, išanalizavau šiuo metu Lietuvoje pabaigtas vykdyti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo priemones, pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą „Dėl Liietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002–2003 m. programą ir jos įgyvendinimo priemones“. Paskutinėje antro skyriaus dalyje, analizavau svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų (pieno, mėsos ir grūdų) eksporto tendencijas. Naudojausi Lietuvos Statistikos departamento 1999, 2000, 2001, 2002, 2003 m. „Užsienio prekyba“ leidiniais. Analizei pasirinkau 1999 – 2003 m. laikotarpį. Kiekvieną iš minėtų produktų analizavau pagal sudėtinius Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) skyrių skirsnius. Lygindama eksporto apimtis ir apskaičiuodamas eksporto rodiklius naudojausi eksporto verte. Šia analize siekiau parodyti kurie iš minėtų produktų yra daugiausiai eksportuojami, jų eksporto vertės ki
itimo dinamiką ir svarbą žemės ūkio ir maisto produktų eksporte. Taip pat siekiau parodyti svarbiausias Lietuvos eksporto šalis, bei jų grupes.
Paskutinio- trečio skyriaus pirmoje dalyje analizavau įvairių užsienio prekybos reguliavimo priemonių įtaką eksportui. Naudojausi LR norminiais aktais, tarptautinėmis prekybos sutartimis. A. Kirejevo [10] knyga “Prekybos ekonomika”. Naudodamasi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojų publikacija, trečio skyriaus antroje dalyje aptariau eksporto į trečiąsias šalis prognozes.

1. ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ EKSPORTO SKATINIMO POLITIKOS ESMĖ, REIKŠMĖ IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS

Užsienio prekybos srautai daro labai didelę įtaką Lietuvos Respublikos ūkio augimui bei gyventojų užimtumui ir gerbūviui – 2003 m. užsienio prekybos apyvarta sudarė 92 % šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP). Prekybos žemė.s ūkio ir maisto produktais apyvarta sudaro 9 % šalies BVP. Užsienio prekybos skatinimas yra svarbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas, kuris įgyvendinamas užsienio prekybos liberalizavimo priemonėmis bei eksporto skatinimo programomis. [1]
Buvo priimta daug vienašalių ir sutartinių sprendimų, kuriais remiantis sukurtas dabartinis Lietuvos užsienio prekybos režimas ir prekybos politikos formavimo struktūra. Derybos dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) (buvusią BSTP – Bendrąją sutartį dėl tarifų ir prekybos, angl. – GATT) ir su tuo susiję įsipareigojimai užsienio prekybos, žemės ūkio politikos, konkurencijos politikos, mokesčių, viešųjų pirkimų ir kitose srityse atliko svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos ekonominę politiką ir užsienio prekybos politikos režimą. Dvišaliai ir regioniniai laisvosios pr

rekybos susitarimai, ypač su Europos Sąjunga (ES) ir kitomis dviem Baltijos šalimis, buvo kitas svarbus veiksnys kuriant Lietuvos užsienio prekybos politiką. [2]

1.1. Lietuvos narystė Pasaulio prekybinėje organizacijoje

Lietuva užsienio prekybos politiką derina su – PPO nuostatomis, kurios nare tapo 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į PPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui.
Lietuvos derybos su PPO buvo gana ilgos. Vienas iš sunkiausių derybinių klausimų buvo dėl paramos priemonių žemės ūkio sektoriui, įskaitant importo muitus ir vidaus rėmimo politikos priemones. Pagrindiniais ginčytinais derybų klausimais tapo valstybės paramos žemės ūkiui lygis, parama cukraus pramonei, eksporto subsidijų panaikinimas ir importo muitų žemės ūkio produktams įšaldymas. Derybų procesą taip pat komplikavo ir kai kurių žemės ūkio produkciją eksportuojančių PPO narių, ypač JAV, nelanksti derybų pozicija. Derybų metu ypač daug dėmesio susilaukė Lietuvos žemės ūkio politikos priemonės. Jas kritikavo JAV, taip pat Australija, Kanada ir kitos šalys, priklausančios Cairns grupei (ši grupė pasisakanti už visišką prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimą, pasivadino Australijos miesto Cairns vardu). Viso derybų proceso metu jos reikalavo panaikinti žemės ūkio produktų eksporto subsidijas ir sumažinti paramą jų gamybai Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos pusė, sutikusi sumažinti kai kurias paramos priemones, ilgą laiką primygtinai reikalavo leisti eksportą subsidijuoti dar ketverius metus po įs

stojimo į PPO. Šio reikalavimo Lietuvos derybininkai galiausiai atsisakė 2000 m. pirmoje pusėje. Viena iš galimų JAV ir šalių, priklausančių Cairns grupei, bekompromisinės pozicijos priežasčių gali būti susijusi su šitų žemės ūkio produkciją eksportuojančių šalių tiesioginiu komerciniu suinteresuotumu sukurti geresnes sąlygas jų pačių kompanijų žemės ūkio produktų eksportui ir ideologinis įsipareigojimas laikytis liberalaus prekybos režimo bei šalinti prekybą iškraipančias priemones. Taip pat padidino neapibrėžtumą ir apsunkino derybas tai, kad nebuvo aiškiai apibrėžtų priėmimo į PPO taisyklių. Pavyzdžiui, Kanada ir Australija reikalavo 20 procentų sumažinti vidaus paramos žemės ūkiui lygį Lietuvoje, nes, jų atstovų tvirtinimais, taip buvo numatyta Urugvajaus derybų raundo metu (1986-1994 m.) suderintoje sutartyje. Tuo tarpu Lietuva teigė, kad įsipareigojimas mažinti paramą žemės ūkiui yra taikomas tik tuo metu buvusioms BSTP narėms, todėl yra neprivalomas stojančioms į PPO šalims, be to, jame nenurodomi konkretūs skaičiai. [2]
Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius interesus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese, tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis (pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėl padėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo. Tikrai svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystės siekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai gera galimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse b.ei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra taikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją yra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šios šalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvo parengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto į Rusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksporto muitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yra pateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkos liberalizavimo.
Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO priverčia visas šalis nares laikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas užtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos apyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu atveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir atsakomųjų priemonių taikymo.
Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą – tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei investuotojams. PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo aplinkos gerinimo srityse. Narystė šalies gamintojams suteikia naujų galimybių. Esant vienodoms konkurencijos sąlygoms jie tampa lygiaverčiais partneriais prekybos santykiuose su 146-iomis (po Lietuvos į PPO įstojo Moldova, Kinija, Taivanis, Armėnija ir Makedonija) pasaulio valstybėmis. [1]1.2. Dalyvavimas regioniniuose prekybos susitarimuose
Aktyvus dalyvavimas dvišaliuose ir regioniniuose prekybos susitarimuose tapo pagrindine Lietuvos užsienio prekybos politikos režimo tendencija, kuri įtvirtinta įstojus į didžiausią pasaulyje regioninį darinį – Europos Sąjungą.
Palankiausias užsienio prekybos režimas – preferenciniai importo muitų tarifai, taikomi prekyboje su šalimis, pasirašiusiomis su Lietuva laisvosios prekybos sutartis Sustiprėjusį preferencinį užsienio prekybos režimo pobūdį rodo Lietuvos užsienio prekybos struktūra. Šiuo metu maždaug 70 procentų visų iš Lietuvos eksportuojamų žemės ūkio ir maisto produktų parduodama šalimis, turinčiomis preferencinį statusą.
Pirmosios laisvosios prekybos sutartys pasirašytos 1992–1993 m. su kai kuriomis ELPA šalimis. Politiškai svarbiausia buvo 1994 m. pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su ES ir įsigaliojusi 1995 m. pradžioje. Ji vėliau buvo inkorporuota į Asociacijos sutartį, galiojančią nuo 1998 m. vasario mėn. Integracija į ES ir narystės joje perspektyva tapo lemiamu veiksniu, paskatinusiu trišalių susitarimų, liberalizavusių prekybą tarp Baltijos šalių, sudarymą ir dvišalių susitarimų su dauguma CELPA (CELPA – Centrinės Europos laisvosios prekybos asociacija) narių pasirašymą [2].
2000 m. gegužės mėn. buvo pasirašyta susitarimo dėl prekybos iki Lietuvos įstojimo į ES sutarties protokolas. Jame buvo numatyta nuo 2001 m. didinti importo kvotas iš Lietuvos į ES eksportuojamiems pieno produktams. Tiesa, kvotomis galėjo pasinaudoti tik ES sertifikatus turinčios Lietuvos įmonės. Nors tuo metu daugelis pagrindinių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių (AB “Rokiškio sūris”, AB “Pieno žvaigždės”, AB “Žemaitijos pienas”, viso apie 18 įmonių) buvo gavusios sertifikatus, sudarančius galimybę eksportuoti į ES, šis netarifinis barjeras stipriai ribojo prekybą kitomis maisto prekėmis, pavyzdžiui, mėsos gaminiais. [2] Tuo metu nei viena Lietuvos mėsos perdirbimo įmonė dar neturėjo Europos veterinarijos sertifikato suteikiančio teisę prekiauti ES rinkose.
Per eilę metų ekonominiai santykiai tarp Lietuvos ir ES pastebimai suintensyvėjo. 2003 m. balandžio 16 d. pasirašiusi stojimo į ES sutartį, Lietuva pradėjo ruoštis ES prekybos mechanizmo priemonių įgyvendinimui, parengta teisinė bazė eksporto licencijoms, eksporto ir importo licencijų garantijų sistemai, eksporto fizinei kontrolei ir monitoringui, eksporto kompensacijoms.
Iki stojimo į ES tarp Lietuvos ir ES valstybių galioja Asociacijos sutartis. Todėl Lietuvos prekyba su ES žemės ūkio produktais tuo metu buvo ribojama muitais ir netarifinėmis apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip importo kvotos ir kokybės standartai.
Lietuva siekia dalyvauti Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE). EEE sutartis, įsigaliojusi 1994 m. sausio 1 d., ES bendrąją rinką išplėtė į tris iš keturių ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) šalių, t.y. Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną. Šveicarija, ketvirtoji ELPA narė, nepriklauso Europos ekonominei erdvei ir ryšius su ES palaiko ir plėtoja platesnių dvišalių sutarčių pagrindu [1].
Pagal EEE sutartį, 15 ES valstybių narių ir trys ELPA šalys (Islandija, Lichtenšteinas, ir Norvegija) sudaro bendrą rinką, kurioje galioja tos pačios pagrindinės taisyklės (Acquis Communautaire), apimančios taip vadinamas keturias pagrindines laisves (laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą) ir konkurencijos taisykles. EEE sutartis neapima ES Bendrosios žemės ūkio politikos ir Bendrosios žvejybos politikos, tačiau sutartyje yra nuostatų, reglamentuojančių prekybą žemės ūkio ir žuvies produktais. Kadangi EEE sutartis nėra muitų sąjunga, ji neapima trečiosioms šalims taikytinos politikos. Taip pat EEE sutartis apima vidaus rinkai stiprinti skirtą taip vadinamąją vertikaliąją ir horizontaliąją politiką, t.y. švietimą, socialinę politiką, aplinkos apsaugą.
2002 m. gruodžio 18 d. Lietuva oficialiai kreipėsi į EEE Tarybą dėl prisijungimo prie EEE sutarties. ES Komisija derybinio mandato dėl Europos ekonominės erdvės plėtros projektą patvirtino 2002. m. lapkričio 7 d., o 2002 m. gruodžio 9 d. jį patvirtino ES Taryba. Derybos prasidėjo 2003 m. sausio 9 d. bei vyko trišaliu pagrindu, t.y. EEE ELPA valstybės (Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas), ES Komisija (atstovavo šalis-nares) ir šalys-kandidatės derėjosi kiekviena pagal savo derybinį mandatą [1].
Derybų eigoje buvo išskirti keturi pagrindiniai derybiniai klausimai:
1) pereinamieji laikotarpiai,
2) prekyba žuvimi,
3) finansinis instrumentas,
4) žemės ūkio kvotos.
Pereinamieji laikotarpiai. Į EEE sutartį įtraukti tokie patys pereinamieji laikotarpiai, kuriuos prisijungiančios šalys yra susiderėjusios Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje.
Prekyba žuvimi. Prekybos žuvimi srityje susitarta dėl tarifinių kvotų su nuliniu muito tarifu žuviai ir žuvies produktams, importuojamiems į ES iš Norvegijos ir Islandijos:
1) Iš Norvegijos per metus – 30 500 t (šaldytoms skumbrėms), 44 000 t (šaldytoms silkėms), 67 000 t (šaldytoms silkės filė), 8000 t (šaldytoms krevetėms);
2) Iš Islandijos per metus – 950 t (šaldytoms silkėms).
Skumbrių importo tarifinė kvota iš Norvegijos paskirstyta atskirais laikotarpiais, atsižvelgiant į žvejybos sezoniškumą bei esamą paklausą atitinkamu metų laikotarpiu. Pažymėtina, jog kvotų skyrimas yra glaudaus į ES stojančių valstybių bendradarbiavimo rezultatas. Pradiniame derybų etape ES nesirengė skirti jokių tarifinių kvotų, tačiau buvo atsižvelgta į primygtinus šalių-kandidačių reikalavimus siekiant užtikrinti jų žuvies perdirbimo pramonės aprūpinimą žaliavomis [1].
Finansinis instrumentas. Susiderėta, jog pagal daugiašalį finansinį instrumentą EEE ELPA valstybės skirs 600 mln.eurų 2004-2009 m. įvairių programų finansavimui būsimosiose šalyse-narėse bei Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje (Lietuvai atiteko 4,5 proc. minėtų lėšų, t.y. apie 5,4 mln. eurų kasmet). Taip pat numatytas dvišalis finansinis instrumentas, pagal kurį Norvegija skirs 567 mln. eurų 2004-2009 m. įvairioms programoms finansuoti tik naujosiose šalyse narėse (pagal šį fondą Lietuvos dalis – 7,1 proc. visų lėšų, t.y. apie 8 mln. eurų kasmet). Iš viso Lietuvai apie 13,4 mln. eurų paramos per metus [1].
Žemės ūkio kvotos. Norvegija skyrė tarifines kvotas uogų, obuolių sulčių, sėklinių rugių ir gyvūnų maisto importui. Pažymėtina, jog gyvūnų maistui buvo skirta 1000 t importo tarifinė kvota, kurios pageidavo vienintelė Lietuva, nors metinis šių produktų Lietuvos eksporto kiekis į Norvegiją buvo perpus mažesnis.
Lietuvos prisijungimas prie EEE sustiprins Lietuvos pozicijas prekyboje su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu su kuriomis Lietuva turi palankiausią užsienio prekybos režimo statusą.
Lietuva plėtojo trišalę prekybą su Latvija ir Estija. Trišalę prekybą tarp Baltijos šalių liberalizuojančios sutartys buvo tiesioginis ES politikos rezultatas. ES suteikė konkretų turinį trišalėms sutartims, išspręsdama Baltijos šalių bendradarbiavimo kolektyvinio veiksmo problemą, ir sustiprino paskatas plėtoti trišalį bendradarbiavimą, susiedama jį su Baltijos šalių integracijos į ES raida. 1993 m. rugsėjo mėn. Taline Laisvosios prekybos sutarties projektui pritarė visų trijų šalių ministrai pirmininkai, o 1993 m. rugsėjo 13 d. pasirašė „svarbiausią iš visų kada nors tarp Baltijos šalių pasirašytų sutarčių“ – trišalę Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartį. Tačiau ši sutartis neapėmė prekybos žemės ūkio produktais. Susitarti dėl prekybos barjerų šioje srityje panaikinimo buvo sunkiau pirmiausia dėl žemės ūkio interesų grupių spaudimo Lietuvoje ir Latvijoje. Po kelių intensyvių derybų raundų, sutartis pasirašyta 1996 m. birželio mėn. ir įsigaliojo 1997 m. sausio mėn. [2]
1997 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta sutartis dėl netarifinių barjerų tarp trijų Baltijos šalių panaikinimo. Visos trys sutartys tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos pasirašytos po to, kai tiesiogiai joms pritarė ES. Sutartyse yra tiesioginės nuorodos į ES taisykles ir integracijos į ES bendruosius principus. Tačiau būsimos narystės Europos Sąjungoje v.aidmuo vėliau pradėjo riboti trišalį bendradarbiavimą. Tai sutrukdė įgyvendinti ilgai svarstytus gilesnės trišalės integracijos projektus, tokius kaip Baltijos šalių muitų sąjunga. Kai 1997 m. Estija kartu su kitomis pirmosios grupės šalimis buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės ES, buvo įtvirtintas diferenciacijos tarp šalių kandidačių principas. [2] Taip pat glaudesniam bendradarbiavimui sutrukdė 1998 m. rudenį prasidėjusi ekonominė krizė Rusijoje, dėl kurios buvo padidinta Lietuvos vidaus rinkos apsauga, o 1998 m. pabaigoje ir 1999 m. pradžioje tarp Baltijos šalių net įsiplieskė taip vadinamas „kiaulių karas“.
2004 m gegužės 1 d., ES padidėjo dešimčia naujų narių : Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika. Šios valstybės taip pat dalyvaus iki 28 narių padidėjusioje Europos ekonominėje erdvėje.

2. ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONĖS, BEI JŲ VYKDYMO SĄLYGOS, EIGA, DAVA

2.1. Ž.ū produktų eksporto skatinimo priemonės

Per pastarąjį dešimtmetį tvirtėjo Lietuvos užsienio prekybos integravimosi į Vakarų rinkas tendencija. Jos formavimuisi prielaidas sudarė ne tik verslo struktūrų pastangos derintis prie besikeičiančių rinkos sąlygų, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangos Lietuvos gaminių konkurencingumui stiprinti, eksportui skatinti bei vidaus rinkai saugoti. Eksporto skatinimo priemonėms įgyvendinti jau kelerius metus tvirtinant valstybės biudžetą numatomos tam tikros lėšos, kurios pervedamos į Eksporto skatinimo fondą ir dalis jų skiriamos įvairioms eksporto plėtros priemonėms finansuoti.
2002 m. birželio mėnesį priimtame Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., Žin.,2002, Nr.72-3009) įtvirtintos svarbios eksporto skatinimo nuostatos, neprieštaraujančios PPO susitarimo nuostatoms ir ES direktyvoms. Šiame įstatyme numatoma, kad:

1. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto ir importo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Siekiant sukurti palankią aplinką žemės ūkio ir maisto produktų eksportui plėtoti, Vyriausybės nustatyta tvarka vykdomos eksporto skatinimo programos ir priemonės. Vykdant eksporto skatinimo programas, stebimas prekybos balansas, atliekami vidaus, užsienio prekybos bei kiti tyrimai. Eksporto skatinimo priemones administruoja Vyriausybės įgaliotos institucijos.

3. Vyriausybė, skatindama žemės ūkio ir maisto produktų eksportą:
1) palankiose šių produktų eksportui valstybėse steigia prekybos atstovybes;
2) teikia paramą šių produktų eksportuotojams, steigiantiems užsienio valstybėse didmenines bazes, sandėlius, parduotuves Lietuvoje pagamintai produkcijai laikyti ir ja prekiauti;
3) teikia paramą mokslo įstaigoms ir ūkio subjektams, kuriantiems naujus geros kokybės, konkurencingus žemės ūkio ir maisto produktus.

4. Importuojami žemės ūkio ir maisto produktai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus saugos, kokybės, fitosanitarijos, veterinarijos, veislininkystės ir kitus reikalavimus.

5. Žemės ūkio ir maisto produktų importuotojai yra registruojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 m. programos nuostatas, Žemės ūkio ministerija parengė, o Vyriausybė patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002-2003 m. programą ir jos įgyvendinimo priemones (Žin. 2002, Nr.3-81). Be to, pavedė Žemės ūkio ministerijai kontroliuoti programos įgyvendinimo priemonių vykdymą.

2.2. Žemės ūkio produktų eksporto skatinimo priemonių vykdymo eiga, dava

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo programa 2002 – 2003 m. buvo vykdoma pagal septynias veiklos kryptis:
1. gerinant lietuviškų produktų kokybę;
2. tobulinant logistikos sistemą;
3. plėtojant eksporto kreditavimo ir draudimo paslaugas;
4. tobulinant marketingo sistemą;
5.. gerinant lietuviškų produktų įvaizdį;
6. didinant naujų gaminių eksportą ir ieškant naujų rinkų;
7. keliant eksportuotojų kvalifikaciją.
Kiekviena Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo programos 2002 – 2003 m. kryptis detalizuojama numatomomis vykdyti priemonėmis. Pavyzdžiui, pirmoji eksporto skatinimo programos kryptis numato gerinti lietuviškų produktų kokybę – detalizuojama pagal tokias priemones: tobulinti eksportuojamų lietuviškų gaminių fitosanitarinio sertifikavimo sistemą bei sudaryti sąlygas maisto pramonės įmonėms ženklinti geros kokybės eksportuojamus lietuviškus maisto produktus prekių ženklu LITFOOD. Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra 179 įmonės, atitinkančios ES reikalavimus, iš jų 76 įmonės savo produkciją gali realizuoti Europos Sąjungos šalių rinkose. Iki narystės ES visus ES reikalavimus atitiko 324 gyvūninių produktų perdirbimo įmonės. Nuo narystės ES momento visos Lietuvos maisto gamybos įmonės turi atitikti ES veterinarinius reikalavimus. Išsiderėtas pereinamasis laikotarpis leidžia įmonėms, įtrauktoms į specialų sąrašą prie ES veterinarinių reikalavimų prisitaikyti iki 2007 m. Iki tol šių įmonių pagaminta produkcija bus realizuojama tik Lietuvos vidaus rinkoje [32].
Plėtojant antrąją programos kryptį – tobulinti logistikos sistemą – numatoma remti konsignacinių sandėlių steigimą svarbiausiose eksporto rinkose.
Įgyvendinti trečiąją programos kryptį – plėtoti eksporto kreditavimo ir draudimo paslaugas – planuojama pasitelkus tokias priemonės: pagal galimybes teikti paskolų eksportuojamai produkcijai pirkti arba gaminti garantijas, neviršijant uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui nustatyto valstybės garantijų limito bei teikti pasiūlymus dėl eksporto skatinimo infrastruktūros, eksporto kreditų draudimo tobulinimo. Šiuo metu eksporto kreditų draudimu užsiima Lietuvos eksporto kreditų agentūra UAB DĮ Lietuvos eksporto ir importo draudimas (toliau LEID). UAB DĮ LEID yra valstybės kontroliuojama bendrovė įkurta 1997 m. pabaigoje siekiant skatinti šalies eksportą. LEID akcinis kapitalas yra apie 7 mln. JAV dolerių. Eksporto draudimas yra pagrindinė LEID veiklos rūšis vystoma nuo kompanijos įkūrimo. 2001 m. sausio 1 d. bendrovė prisiėmė rizikos už 72,9 mln. Litų (apie 18,3 mln. JAV dolerių) arba 32,6 proc. daugiau lyginant su duomenimis 2000 m. sausio 1 d. ir 51 kartą daugiau nei už tą patį laikotarpį 1999 m. LEID draudimo veikla auga kiekvienais metais. 2000 m. pabaigoje LEID užimta Lietuvos kreditų rinkos dalis sudarė 37,4 proc. LEID yra lyderis eksporto kreditų draudime ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse. LEID draudžia komercinę ir politinę, trumpalaikę ir vidutinės trukmės riziką. LEID vadovaujasi principais, kuriuos eksporto kreditų agentūros naudoja OECD (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development – liet. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) šalyse – trumpalaikiu kredito draudimu draudžiami kreditai neviršija 180 dienų, komercinė rizika draudžiama savo sąskaita. Vidutinė draudžiamų kredito limitų trukmė yra 30 dienų, o draudimo sutarties trukmė 12 mėnesių. 2001 m. sausio 1 d. apdrausta eksporto apyvarta sudarė 611 mln. Litų arba 8,3 proc. lietuviškos kilmės produkcijos eksporto. 2000 m. LEID pasirašė tiesioginio draudimo įmokų už 4,5 mln. Litų ir išmokėjo 728 tūkst. Litų draudimo išmokų (SVV paskolų draudimas sudarė 285 tūkst.Litų, finansinio kredito draudimas sudarė 441 tūkst.Litų, o prekinio kredito draudimas – 2,2 tūkst. litų). [33]
Tobulinti marketingo sistemą (ketvirtoji kryptis) yra įdiegtas Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų elektroninis eksporto katalogas „Virtuali mugė”. Interneto projektas „Virtuali mugė“ (www.litfood-fair.com) veikia jau ketveri metai ir yra gerai žinomas tarp Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių. 2004 m sausio 1 d. startavo visiškai nauja Virtualios mugės versija. Šio internetinio projekto tikslas – plėtoti Lietuv.os įmonių gaminamų produktų eksporto galimybes į užsienio rinkas ieškant verslo partnerių elektroninio ryšio priemonėmis. „Virtualios mugės“ programinė įranga suteikia nemažai galimybių. Įmonė gali susikurti savo interneto svetainę, joje pateikti gaminamų produktų nuotraukas, aprašymus, specifikacijas. Kiekvienai įmonei, užsiregistravusiai “Virtualiojoje mugėje”, suteikiamas slaptažodis, kurį panaudojus bet kada galima keisti savo įmonės informaciją, ją atnaujinti ar ištrinti pasenusią. „Virtualios mugės“ projektas ir ateityje išliks kaip priemonė, orientuota į verslo partnerių paiešką užsienio šalyse, padedanti sukurti žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių “virtualią” bendruomenę. Toliau vykdant marketingo tobulinimo sistemą (ketvirtoji kryptis) yra leidžiami leidiniai „Pieno pramonė“, „Mėsos pramonė“ ir „Grūdų ūkis“, kuriuose platinama informacija apie užsienio valstybių žemės ūkio ir maisto produktų prekybos sąlygas, reguliavimo priemones, galimybes užsienio rinkose, vykdomą viešąjį pirkimą, muges ir parodas. Leidinyje „Rinka“ teikiama informaciją apie galimas gaminamų Lietuvoje produktų rinkas informacija apie prekybos sąlygas ir galimybes vidaus rinkoje, analizuojamos žemės ūkio ir maisto produktų vidaus ir užsienio rinkos.
Didelę įtaką eksporto plėtrai turi teigiamas gamintojo, jo produktų įvaizdis. Lietuviškų produktų įvaizdžiui gerinti (penktoji kryptis) organizuojamas lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų dalyvavimas tarptautinėse parodose ir mugėse (per metus 8–10 parodų), reklamuojant prekių ženklą LITFOOD užsienio rinkose bei ženklinant Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros superkamus produktus prekių ženklu LITFOOD ir kitomis priemonėmis. Tai nemažai kainuoja, bet suteikia galimybę sukurti prekės įvaizdį, priimtiniausią vartotojui. Įmonės drauge gali atlikti ekstensyvų užsienio rinkų tyrimą, derėtis su stambiausiomis užsienio prekybos kompanijomis, kad užsitikrintų geresnę konkurencinę poziciją tarptautinėje prekyboje. Kuriamas bendrasis prekės ženklas pieno produktams. Bendrasis prekės ženklas bus suteikiamas tik tarptautinius kokybės standartus atitinkantiems produktams.
Bendrojo prekės ženklo, naudojamo eksportuojamai pieno produkcijai, tikslai yra šie:
1. sutelkti pieno pramonės įmonių pastangas tam, kad būtų pasiekta geresnė konkurencinė pozicija rinkoje;
2. gerinti lietuviškų pieno produktų įvaizdį tarptautinėse rinkose;
3. pagerinti pieno produkcijos kokybę, kad ji atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus;
4. parengti priemones pieno produktų eksportui gerokai padidinti;
5. užtikrinti dinamišką, greitą ir kartu tvarkingą pieno pramonės plėtrą ateinantį dešimtmetį.
Eksporto skatinimo veikla taip pat siejama su produktų pateikimu į rinką ir susideda iš:
1. tarptautinių ir specializuotų maisto produktų parodų, mugių ir išvažiuojamųjų misijų organizavimo;
2. eksporto rinkotyros paslaugų teikimo;
3. organizacijų, koordinuojančių eksportą, darbų derinimo.
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, kurios viena iš veiklos krypčių – organizuoti Lietuvos eksportuotojų dalyvavimą tarptautinėse parodose ir išvažiuojamosiose misijose, įrengti ekspozicijas daugelyje specializuotų žemės ūkio ir maisto pramonės parodų.
VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra įvairiose parodose yra įrengusi daugelį lietuviškų maisto produktų ekspozicijų. Kiekvienais metais įrenginėjamos ekspozicijos tarptautinėse specializuotose maisto produktų ir gėrimų parodose PRODEXPO UKRAINE (Ukrainoje), POLAGRA FOOD (Lenkijoje), WORLD FOOD MOSCOW (Rusijoje), GRUENE WOCHE („Žalioji savaitė“, Vokietijoje)“, AGROBALT ir „KĄ PASĖSI“ Lietuvoje. Jose nuolat geriausius savo gaminius pristato gausus Lietuvos maisto produktų gamintojų būrys: AB “Žemaitijos pienas”, AB “Pieno žvaigždės”, UAB “Agrovet”, L. Šaparnienės įm. “Meškėnas”, UAB “Daržovių centras”, ŽŪB „Nematekas“, R.Irtmono firma „Rovisa“, UAB “Romnesa”, V.Stankevičienės įm. „Saimeta“ AB „Vilniaus pergalė“,. AB “Ragutis”, UAB “Ustukių malūnas“, žemės ūkio kooperatyvas „Šilauogė“, UAB “Vilkė” ir kiti. Lietuvos žemės ūkio universitete vyko tradicinė žemės ir miškų ūkio paroda „Ką pasėsi .2004“, taip pat gegužės mėnesį Vilniuje jau tryliktąjį kartą vyko didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė žemės ūkio, maisto ir pakuočių pramonės paroda „AgroBalt 2004“. Parodų metu vyksta verslo susitikimai, seminarai, įvairūs produktų pristatymai, degustavimas, pasirašomi kontraktai.[34]
Vykdant šeštąją programos kryptį siekiama didinti naujų gaminių eksportą ir ieškoti naujų rinkų vertinant projektus SAPARD paramai gauti, teikiant garantijas iš Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, prioritetą teikti modernizavimo ir plėtros projektus pateikusioms įmonėms, eksportuojančioms ar galinčioms eksportuoti daugiau kaip pusę gaminamos produkcijos bei skatinant smulkius gamintojus jungtis į kooperatyvus.
Įgyvendinant paskutinę, septintą kryptį siekiama kelti eksportuotojų kvalifikaciją. Organizuojami seminarai, kursai, teikiamos konsultacijos eksporto plėtros, kokybės valdymo, marketingo sistemų diegimo klausimais, teikiamos konsultacijos ūkio subjektams, rengiantiems verslo planus ir investicinius projektus, susijusius su eksportuojamos produkcijos gamyba bei remiama rinkos dalyvių iniciatyva steigti prekių biržas, žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų asociacijas, bendruosius rūmus ir panašiai, teikiamos reikiamos konsultacijos
Kiekvienai šių krypčių, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo programoje 2002 – 2003 m. yra nustatyti terminai bei už konkrečių priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos ir asmenys.
Numatoma, kad įgyvendinus eksporto skatinimo programą, padidės eksportas į ES, JAV ir kitas valstybes.

2.3. Žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekyba

Žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekyba vaidina svarbų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje. Nuo seno Lietuva – maisto produktus eksportuojanti šalis. Per pastaruosius metus keitėsi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtys, proporcijos, struktūra, geografija.

Statistikos departameno negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2004 m. sausio–rugpjūčio mėn. eksportuota 15859,3 mln. litų vertės prekių, Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 5676,1 mln. litų ir buvo 18,1 procento didesnis nei praėjusiais metais.
2004 m. sausio–rugpjūčio mėn., palyginti su 2003 m. sausio–rugpjūčio mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 16,7 ir 17,1 procento.

1 lentelė
Užsienio prekybos balansas

Eksportas Importas Balansas

mln. Lt mln. EUR mln. Lt mln. EUR mln. Lt mln. EUR
2002 20290,7 5876,6 28562,2 8272,2 -8271,5 -2395,6
2003 22145,1 6413,7 30268,7 8766,4 -8123,6 -2352,7

Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. (I-III ketv) eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė buvo 679,1mln. Lt ir padidėjoo, palyginti su 2003-ųjų verte 7.3 proc.
2003 m. gyvūninės kilmės produktų eksporto vertė (žiūr. 2 lentelę) sudarė 32.91 proc. (1999 m. 39.26 proc.), augalinės kilmės produktų – 25.61 proc. (1999 m. 24.21 proc.), riebalų ir aliejaus – 1.69 proc. (1999 m. 1.19 proc.), paruoštų maisto produktų – 39.79 proc. (1999 m. 35.35 proc.).

2 lentelė
Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūra pagal KPN 1999 – 2003 m.
KPN Aprašymas Eksportas (mln. litų)

Iš viso 1999 2000 2001 2002 2003

1509.1 100% 1786.3 2268.0 2165.9 2571.1 100%
I Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai 592.4 39.26 809.9 853.6 788.3 846.1 32.91
II Augaliniai produktai 365.3 24.21 309.1 497.1 412.9 658.4 25.61
III Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas 18.0 1.19 16.8 31.0 50.5 43.5 1.69
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pa.kaitalai 533.4 35.35 650.5 886.3 914.2 1023.1 39.79
Šaltinis: Užsienio prekyba 2003. – Vilnius : Statistikos departamentas prie LRV, 2004.
Iš pateiktų duomenų matome, kad 1999 m. didžiausią žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės dalį turėję gyvūninės kilmės produktai, 2003 m. pirmą vietą užleido paruoštų maisto produktų grupei (KPN IV – grupė). Svarbiausi eksporto partneriai pateikti priede Nr.1
Išsamiau norėčiau paanalizuoti kelių svarbiausių žemės ūkio sektoriaus šakų eksportą. Jų bendra 2003-ųjų m. eksporto vertė siekė 1019,8 mln. Lt (2004 m I-III ketv.- 679,1mln. Lt) ir sudarė apie 47,1 proc. visos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės. (žiūr. 1. pav.).

Šaltinis: Užsienio prekyba 2003. – Vilnius : Statistikos departamentas prie LRV, 2004.2.4. Užsienio prekybos reguliavimo priemonės
Labai svarbu eksportuotojams, susipažinti su tarifinėmis ir netarifinėmis užsienio prekybos reguliavimo priemonėmis bei jų taikymo specifika. Dažniausiai naudojamas, čia trumpai apžvelgsiu. Visos šios priemonės yra vienaip ar kitaip aptariamos atitinkamuose Pasaulio Prekybos Organizacijos dokumentuose, net ir valstybės- ne PPO narės remiasi tais pačiais principais. Iš esmės priemonių skaičius yra gana ribotas, bet jų taikymo priežastys- įvairios.2.4.1. Dempingas
Viena iš svarbiausių valstybės užsienio prekybos reguliavimo priemonių stimuliuojanti eksportą – dempingas, t.y. prekių pardavimas užsienio rinkose daug žemesnėmis negu vidaus rinkoje kainomis. Dėl dempingo susidarę nuostoliai padengiami iš vidaus rinkoje gaunamo pelno. Todėl būtina dempingo sąlyga yra vidinės rinkos monopolizavimas ir jos apsaugojimas aukštų muitų barjerais. Kartais dempingo politika taikoma ne tik iš firmų pelnų, bet ir iš valstybinio biudžeto lėšų. Įvairios eksporto premijos ir subsidijos, plačiai taikomos beveik visų užsienio šalių vyriausybių, yra ne kas kita, kaip papildoma valstybės finansinė parama firmoms kovoje dėl realizavimo rinkų.
Dempingo tikslas – užsienio rinkos užkariavimas. Jeigu šis tikslas pasiektas, pirminiai nuostoliai dėl pardavimų dempingo kainomis su kaupu padengiami vėliau, pakėlus kainas ir prasiskverbus į šalių importuotojų ekonomiką. Eksporto subsidijavimas siekiant paaštrinti konkurencinę kovą gali įgauti įvairias formas, nukreiptas į konkurentų spaudimą ir jų išstūmimu iš rinkos.
Dempingo plitimas lemia konkurencijos dėl realizavimo rinkų paaštrėjimą. Todėl valstybės siekdamos apsaugoti savo gamintojus nuo dempingo kainomis importuojamų prekių, taiko įvairias antidempingo priemones. Antidempingas yra apibrėžtas Bendrojo susitarimo dėl muitų ir prekybos (GATT ’94) VI straipsnyje, PPO susitarime dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio interpretavimo, taip pat Lietuvos Respublikos antidempingo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 62-1776).
Antidempingo priemonės gali būti taikomos tada, kai yra įrodomas priežastinis ryšys tarp pardavimų žemesnėmis kainomis ir žalos. “Žemesnės nei normalios” nebūtinai reiškia tik atvejus, kai prekės parduodamos kainomis, žemesnėmis už savikainą, kaip kad dažnai neteisingai suprantama. Dempingui nustatyti yra naudojamos skaičiavimo metodikos, kurios nors yra skirtingos, bet remiasi aukščiau minėtais PPO dokumentais. Pažymėtina, kad antidempingo priemonės (priemonės vietinių gamintojų žalai atlyginti) tai antidempingo muitai ir kvotos, kurie gali būti taikomi ir kartu, ir atskirai. Antidempingo priemonės yra taikomos prieš konkretaus gamintojo konkrečią prekę, o ne prieš tam tikrą valstybę.2.4.2. Subsidijos
Kita užsienio prekybos reguliavimo priemonė – subsidijos.
Subsidija – tiesiogiai ar netiesiogiai prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje valstybės teikiama tikslinė finansinė parama, skirta ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui įsigyti, prekei gaminti, eksportuoti ar transportuoti, parduodamų prekių kainai sumažinti, įvairioms programoms remti, įmonių skoloms apmokėti ar veiklos nuostoliams padengti ir panašiems tikslams.
Jei valstybė mano, kad gamintojų eksporto stimuliavimas yra būtinas, tai ji gali viena ar kita forma teikti jiems subsidijas iš biudžeto
Eksporto subsidija – užsienio prekybos skatinimo priemonė, numatanti biudžetines išmokas eksportuotojams, kurios leidžia pardavinėti prekę kitų šalių pirkėjams daug žemesne kaina, nei vidaus rinkoje, ir tuo pačiu stimuliuoti eksportą [10, p. 220].
Kadangi eksporto subsidija yra papildoma mokesčių našta, mokesčių mokėtojams, jos naudojimas paprastai turi būti reglamentuojamas įstatymais. Argumentai, kurie dažniausiai naudojami eksporto subsidijų pateisinimui, grindžiami tuo, kad jie eksportuojančiose šalyse padeda išlaikyti užimtumą, eksporto augimo sąskaita pagerina mokėjimų balansą.
Eksporto subsidijos, laikantis PPO taisyklių, laikomos nesąžininga konkurencija ir yra uždraustos. Labai sunku nustatyti vidaus ir eksporto subsidijų, kurios dažnai įgauna įvairias formas, dydį. 1984-1986 m. vidaus subsidijos pienui JAV sudarė 66 proc. jų kainos, ES – 56 proc., Japonijoje vidaus subsidijos cukrui – 82 proc. kainos. Aišku, kad ekonominiu atžvilgiu eksporto subsidijos neturi prasmės. Jų naudojimas pagrįstas tik politiniais vyriausybių išskaičiavimais. Be to, importuotojas, nustatęs eksportuotojų eksporto subsidijavimo faktą turi pilną teisę reikalauti kompensacinių muitų. Todėl tuo pačiu, eksporto subsidijos yra maskuojamos kitų šalių kreditais, įsipareigojant įsigyti prekes jų sąskaita tik iš šalies, kuri atstovauja savo tiekėjus. [13, p. 280].
Šalys importuotojos siekdamos apsaugoti savo vidaus rinką nuo pigios subsidijuojamos produkcijos taiko kompensacinius muitus.
Kompensacinis muitas – muitas, kuris taikomas kompensuotinomis subsidijomis remiamoms importuojamoms prekėms, jei tokias prekes išleidus laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje būtų padaryta žalos vietiniams gamintojams. Šis instrumentas yra apibrėžtas Bendrajame susitarime dėl muitų ir prekybos (GATT ’94) VI straipsnyje, PPO Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių ir Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 50-1431). Panašiai kaip ir antidempingo atveju, šias priemones taikanti valstybė pagal atitinkamas metodikas privalo įrodyti priežastinį ryšį tarp subsidijos taikymo fakto ir žalos. Ši priemonė skiriasi nuo antidempingo tuo, kad yra taikoma prieš valstybę, o ne tik prieš tam tikrą importuotoją.2.4.3. Kitos tarifinės apsaugos priemonės
Kitos apsaugos priemonės, tai priemonės taikomos kai tam tikrų prekių importas žymiai išauga ir sukelia žalą vietos gamintojams. Šios priemonės yra reglamentuojamos Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT ’94) XVIII straipsnyje, PPO Susitarime dėl specialiųjų rinkos apsaugos (protekcinių) priemonių ir Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 44-1249),. Skirtingai nuo aukščiau dviejų paminėtų, ši priemonė gali būti taikoma ir esant sąžiningai konkurencijai, ji taikoma konkrečiai prekei, nepriklausomai iš kokios šalies ji importuojama ir kas yra jos gamintojas.
Nežiūrint to, kad iš esmės tarptautinėje prekybos politikoje kiekybiniai apribojimai yra palaipsniui naikinami (daugelis valstybių jų visai netaiko), kai kurios, ypač besivystančios valstybės, siekdamos apsaugoti vietinius gamintojus, naudoja kiekybinius apribojimus. Paprastai tai reiškia, kad pasiekus tam tikrą iš anksto paskelbtą importo dydį, valstybė uždraudžia nustatytų prekių importą. Valstybės PPO narės yra numačiusios šių priemonių taikymo tvarką bei panaikinimą.
Tarifinėms užsienio prekybos reguliavimo priemonėms sąlygiškai gali būti priskiriami ir netiesioginiai vidaus mokesčiai. Tai pasakytina apie pridėtinės vertės mokestį ir akcizus, apyvartos mokestį bei cukraus mokesčius.2.4.4. Netarifinės priemonės
Pastaruoju metu tarifinių ir netarifinių užsienio prekybos reguliavimo metodų santykis kinta. Vis labiau liberalizuojant užsienio prekybą, mažėja tarifinių barjerų apimtys, tačiau daugėja netarifinių reguliavimo priemonių. Užsienio specialistų nuomone, netarifiniai apribojimai tapo pagrindiniu pavojumi pasaulinei prekybos sistemai. Įvertinta, kad netarifinių barjerų skaičius padidėja apie keturis kartus per 15 metų. [12]
Netarifiniai apribojimai tarptautinėje prekyboje plinta dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, dauguma iš netarifinių barjerų nereguliuojami tarptautinėmis sutartimis, todėl atskirų šalių vyriausybės juos gali įvesti savo iniciatyva. Antra, netarifiniai barjerai iš karto nepadidina prekės kainos, o muito tarifo įvedimas automatiškai didina prekės kainą muito tarifo dydžiu. [12]
Pasaulinėje praktikoje šiuo metu naudojama virš 800 šių apribojimų formų. Jų pagrindinės formos yra šios:
1) apribojimai, susiję su valstybiniu užsienio prekybos reguliavimu (eksporto subsidijos, valstybiniai užsakymai, valstybinių įmonių prekybos operacijos);
2) muitiniai ir administraciniai formalumai, tarp jų tokie kaip muitų dydžio įvertinimo metodai, muitų tarifų klasifikatoriai
3) standartai, tarp kurių yra prekių įpakavimo ir markiravimo reikalavimai;
4) specifiniai prekybos barjerai (importo kvotavimas ir licencijų įvedimas, maksimalios kainos nustatymas);
5) importo rinkliavos (importo depozitai, kredito apribojimas). [12]
Netarifiniai apribojimai nustatomi siekiant įvairių tikslų:
1) apsaugoti gyventojų (prekių vartotojų) sveikatą bei gyvybę (apribojimai vežamiems maisto produktams, jų radioaktyvumo kontrolė ir pan.);
2) apsaugoti valstybės ekonominius interesus (apribojimai vertybinių popierių, valiutos, naftos vežimui ir pan.);
3) apsaugoti aplinką (apribojimai gyvų gyvūnų, augalų, jų sėklų vežimui ir pan.);
4) apsaugoti visuomenės moralę (apribojimai narkotinių medžiagų, alkoholio, amoralaus pobūdžio leidinių vežimui ir pan.);
5) apsaugoti kultūrą (apribojimai kultūros ir antikvarinių vertybių vežimui ir pan.);
6) užtikrinti šalies nacionalinį saugumą (apribojimai strateginių, slaptų prekių, ginklų ir amunicijos vežimui ir pan.) ir t. t.
Reikia pažymėti, kad netarifinės rinkos apsaugos priemonės gali būti suskirstytos pagal tai, kokios kontrolės rūšys taikomos importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms, kokiomis priemonėmis jos užtikrinamos, ir pagal tai, kokios kontrolės institucijos jas vykdo.
Siekiant apsaugoti rinką gali būti taikomos šios kontrolės rūšys:
muitinės kontrolė;
veterinarijos kontrolė;
fitosanitarijos kontrolė;
kokybės kontrolė;
produktų saugos kontrolė;
Tai susiję su tam tikrais papildomais arba specifiniais reikalavimais, pvz., licencijos ar leidimo, sertifikato ar atitikties deklaracijos pateikimu, tam tikrų sąlygų laikymosi įrodymų pateikimu ir panašiai [12].

3. ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ ĮVERTINIMAS

3.1.Žemės ūkio produktų eksporto perspektyvos ES

Nuo 2004 m. gegužės 1d. Lietuva perėmė visus ES sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tokiu būdu, užsienio prekybos režimo nustatymas yra deleguotas ES Tarybai bei Europos Komisijai ir Lietuvos Respublika įsijungė į bendrąją ES prekybos politikos erdvę, kur visa užsienio prekyba yra reglamentuojama vieningai. ES plėtra atvėrė didžiules galimybes Lietuvos verslui- Lietuva įsiliejo į bendrąją rinką, turinčią daugiau kaip 450 milijonų vartotojų. Lietuva ne tik tapo bendrosios rinkos nare- ji taip pat dalyvauja ES išorinės ekonominės politikos formavime. Svarbi užduotis mūsų ūkiui yra ne tik atlaikyti išaugusią konkurenciją, bet ir pasinaudoti gerokai didesnės vidaus rinkos pranašumais bei didesniu kitų rinkų atvirumu, siekiant spartaus ekonomikos augimo.

Tam, kad būtų užtikrintas vieningos užsienio prekybos politikos įgyvendinimas, Lietuva nutraukė visas iki narystės Europos Sąjungoje sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Pasikeitęs prekybos. režimas reiškia, kad nuo šiol Lietuva taiko muitų tarifus, kiekybinius ir kitokius apribojimus trečiosioms valstybėms, kokius taiko ES. Lietuvoje pagaminti produktai nuo šiol įgyja Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys taiko jiems tokius pat muitų tarifus, kaip ir kitose ES valstybėse narėse pagamintiems produktams. Lietuvai nuo šiol galioja Europos Sąjungos sudarytos laisvosios prekybos (preferencinės) sutartys su Makedonija, Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Libanu, Maroku, Palestina, Sirija, Tunisu, Jordanija, Pietų Afrika, Meksika, Čile ir ACP (Afrikos-Karibų jūros-Ramiojo vandenyno) šalimis.
Šiek tiek plačiau norėčiau apžvelgti apie šiuo metu Europos Sąjungoje vykdomą eksporto reguliavimo politiką grūdams , pienui ir cukraus produktams.
Eksporto politiką reguliuoja Europos Komisija siekdama išvengti didelio kainų skirtumo ES vidaus rinkoje, taip pat tarp ES ir šalių, į kurias nukreiptas ES eksportas, kainų. Reguliuodama eksportą iš Europos, Komisija nustatė fiksuotas eksporto subsidijas, kurios sudarė sąlygas eksportuotojams konkuruoti pasaulinėse rinkose.
Grūdų eksportas. ES yra įsipareigojusi supirkti visus perteklinius ES šalyse išaugintus ir intervencijai pasiūlytus grūdus per nustatytą laikotarpį, jei grūdai atitinka kokybės reikalavimus. Toks grūdų supirkimas taikomas kviečiams, miežiams, kukurūzams, rugiams, sorgui ir kietiesiems kviečiams.
Intervencinius grūdų supirkimus kiekvienoje ES šalyje vykdo intervencinė agentūra. Yra iš anksto nustatyta:
1. Intervencinė kaina. (Tarybos reglamentai 1766/92EEB ir 1253/1999/EEB). Ji nustatyta eurais/t ir yra vienoda visiems, parduodantiems grūdus intervencinei agentūrai. Nuo 2001/2002 prekybinių metų kaina yra 101.31 euro/t. Planuojama ją sumažinti 5 proc. ir nuo 2004/2005 prekybinių metų nustatyti 95.35 euro/t.
2. Intervencinio supirkimo laikotarpis. Prekybiniai metai grūdams ir jų produktams ES prasideda liepos 1 d ir baigiasi kitų metų birželio 30 d. (Tarybos reglamentas 1766/92/EB) Priklausomai nuo klimato sąlygų, ES šalims yra nustatyti grūdų supirkimo laikotarpiai:
a. Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje–nuo rugpjūčio 1 d iki balandžio 30 d;
b. Suomijoje ir Švedijoje-nuo gruodžio 1 d iki birželio 30 d;
c. Kitose valstybėse- nuo lapkričio 1 d iki gegužės 31 d.
3. Minimalus superkamų grūdų vienos partijos kiekis;
4. Minimalūs kokybės reikalavimai. (Komisijos reglamentas 824/2000/EB) Intervencinė agentūra superka tik geros kokybės grūdus. Grūdai geros prekinės kokybės yra tik tada, kai jie turi normalią tos rūšies grūdams būdingą spalvą, neturi neįprasto kvapo, juose nėra gyvių, radioaktyvumo lygis neviršija nustatytų maksimalių lygių. Be to grūdai turi atitikti minimalius kokybės reikalavimus. Grūdų kaina koreguojama, jeigu konkrečios grūdų partijos rodiklis- grūdų drėgnumas, natūrinis svoris ar kt. neatitinka reikalavimų. Kokybės patikrinimo išlaidas padengia tiekėjas. [36, p.27]
Pieno sektorius. Reglamente Nr.1255/1999 yra nustatytos dviejų tipų pieno kainos- tikslinė ir intervencinė.
Tikslinė pieno kaina- 3,7 proc. riebumo žalio pieno, pristatyto į pieninę kaina, kuri, esant palankiai situacijai rinkoje, turėtų būti mokama gamintojui. Iki 2005.06.30 d tikslinė pieno kaina bus 30.98 euro/100 kg.

3 lentelė
Tikslinė pieno kaina ES šalyse skirtingais laikotarpiais
Laikotarpis Tikslinė pieno kaina (eurai/100 kg)
Iki 2005 m.birželio 30 d. 30.98
Nuo 2005.07.01 d. iki 2006.06.30 d. 29.23
Nuo 2006.07.01 d. iki 2007.06.30 d. 27.47
Nuo 2007 m liepos 1 d. 25.72

Intervencinės kainos nustatomos sviestui ir LPM, kurie siūlomi supirkti į intervencines atsargas. Iki 2005.06.30 d intervencinė sviesto kaina bus 328.20 euro/100 kg, intervencinė LPM kaina- 205.52 euro/100kg. Reguliuodama sviesto ir LPM kainas, ES siekia nustatyti pieno supirkimo kainos žemutinę ribą.
Prekyba su trečiosiomis šalimis reguliuojama muitais ir eksporto subsidijomis. Pr.ekių srautai atidžiai stebimi taikant eksporto bei importo licencijų sistemą, kurią numato Tarybos reglamentas Nr. 1255/1999/EB. Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 str. 5 dalyje numatyta, kad kainos Bendrijoje turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tas einamąsias kainas, kurios yra pačios palankiausios eksportui, o tarptautinių rinkų kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant visų pirma į :
1. trečiųjų šalių rinkose vyraujančias kainas;
2. importui iš trečiųjų šalių palankiausias kainas paskirties trečiosiose šalyse;
3. Bendrijos franko pasienyje siūloma kaina.

Cukraus eksporto kompensacijos nustatomos pagal Komisijos reglamentus Nr. 2135/95/EB ir 1729/97/EB. Kompensacijos išmokamos už eksportuotą cukrų ir kitus maisto produktus, kurių sudėtyje yra cukraus. Eksporto kompensacijomis išlyginamas skirtumas tarp pasaulinių ir ES vidaus rinkos cukraus kainų. Eksporto kompensacijos už cukrų bei iš jo pagamintus produktus gali būti nustatomos:
• Savaitiniuose aukcionuose;
• Pastovios eksporto kompensacijos;
• Kompensacijos už cukrų, esantį perdirbtuose maisto produktuose.
Per savaitinius aukcionus cukraus prekeiviai siūlo minimalius eksporto kompensacijų dydžius, būtinus norint išlyginti pasaulines ir ES vidaus rinkos kainas. Savaitiniuose aukcionuose realizuojama didžioji dalis eksportuojamos cukraus produkcijos.
Pastovios eksporto kompensacijos apskaičiuojamos kas dvi savaitės, atsižvelgiant į ES didžiausio cukraus pertekliaus regionų vidaus rinkos kainas, transportavimo išlaidas iki ES uostų bei kitas su eksportavimu susijusias išlaidas. Eksporto kompensacijos už cukrų, esantį perdirbtuose maisto produktuose (šokolade, karamelėje ir kt.), apskaičiuojamos kas mėnesį pagal tuose produktuose esantį cukraus kiekį.
Eksporto licencijos išduodamos pagal Komisijos reglamentu Nr. 1464/95/EB nustatytą tvarką. Norint gauti tokias licencijas, bankui būtinas užstatas. Jis negrąžinamas tuo atveju, jei neišnaudojama eksporto licencija. Eksporto licencijos kvotiniam cukrui galioja tris mėnesius nuo išdavimo dienos iki trečio mėnesio po išdavimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki gamybinių metų (rugsėjo 30 d.) pabaigos.
Pagal GATT Urugvajaus raundo įsipareigojimus per šešerius rinkos metus pradedant nuo 1995 – 1996 m. 36 proc. turėjo būti sumažintos cukraus eksporto kompensacijos ir 21 proc. eksportuojamos produkcijos apimtis. [35, p.69]

3.2. Eksporto į trečiąsias šalis prognozės

Lietuvai tapus ES nare, pasikeitė žemės ūkio ir maisto produktų eksporto bei importo režimas. Lietuvai tapus ES nare, prekyba pasidalino į dvi dalis – prekybą bendrojoje ES rinkoje ir prekybą su trečiosiomis šalimis. Išsamiau apžvelgsiu prekybos režimo pasikeitimo įtaką eksportui į trečiąsias šalis.
Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į trečiąsias šalis 2002 m. sudarė apie 37 proc. visų šių produktų eksporto, o 2003 m. – daugiau kaip 50 proc. Pernai lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 1,5 mlrd. Lt. Iš šio skaičiaus į trečiąsias šalis – už 794 mln. Lt. Daugiausia produkcijos pernai išvežė į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir JAV. Vertinant prekybos režimo pasikeitimo įtaką žemės ūkio ir maisto produktų eksportui iš Lietuvos į trečiąsias šalis, išskirtos trys pagrindinės produktų grupės: žemės ūkio ir maisto produktai, kurių eksportui iš Lietuvos užsienio prekybos režimo pasikeitimas neturi įtakos, produktai, kurių eksportas keitėsi nežymiai ir produktai, kurių eksportas keitėsi labiausiai. Šiai grupei priklauso pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus ir kt. 2003 m. į trečiąsias šalis pieno ir jo produktų eksportuota daugiausiai, t.y. apie 40 proc., 2002 m. – 55 proc. Pernai pagrindiniai užsienio prekybos partneriai – JAV ir Rusija. Dėl pasikeitusių muitų, eksportuojamų pieno ir jo produktų kainą padidėjo. Tačiau didžiajai daliai pieno produktų ES šalyse nustatytos kvotų ribose taikomos eksporto subsidijos neigiamą muitų tarifų įtaką turėtų panaikinti. Iki įstojimo į ES, Lietuva Pasaulinei prekybos .organizacijai buvo įsipareigojusi netaikyti eksporto subsidijų. Šis susitarimas, Lietuvai tapus ES nare, neteko galios. Taigi, vertinant užsienio prekybos režimo pokyčių įtaką pieno produktų eksportui į trečiąsias šalis, kai kurių pieno produktų eksportas turėtų atpigti. Net ir netaikant eksporto subsidijų į Rusiją eksportuojamos šių produktų tonos kaina sumažės. Eksporto subsidijos dar labiau sumažins pieno miltelių kainą – ji gali sumažėti apie 57 proc.

Pagal Rusijos ekonomikos instituto tyrimų rezultatus, prognozuojamas 17 proc. paklausos pieno produktams šioje šalyje augimas. Todėl lietuviškos kilmės pieno miltelių eksporto į Rusiją atpigimas bei esami prekybos ryšiai atvers šių produktų eksportuotojams naujas galimybes besiplečiančioje Rusijos rinkoje. Taigi eksporto iš Lietuvos į trečiąsias šalis kainų pokyčiai pieno sektoriuje padidins produkcijos konkurencingumą ir skatins eksporto plėtrą.
Daugelio sūrių eksportas į trečiąsias šalis taip pat atpigs. Remiantis atliktais skaičiavimais, vidutinė eksportuojamų sūrių kaina, pasikeitus prekybos režimui, gali sumažėti 1357 Lt/t, o eksporto į JAV vidutinė kaina, remiantis prognozėmis, gali padidėti 320 Lt/t. Vis dėlto taikant ES eksporto subsidijų vidutinė sūrių eksporto kaina gali sumažėti 5000-5300 Lt/t.
Dėl minėtų į trečiąsias šalis eksportuojamų sūrių kainų pokyčių tikėtini eksporto struktūriniai pokyčiai. JAV dalis lietuviškos kilmės sūrių eksporto į trečiąsias šalis struktūroje dėl mažiau palankaus eksporto į šią šalį režimo gali mažėti, tačiau turėtų didėti šių produktų eksporto apimtys į Rusiją, kuri ir dabar yra viena iš pagrindinių eksporto partnerių.
Grūdų eksportas į trečiąsias šalis 2002 m. visame lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporte tesudarė 2,6 proc. Tačiau 2003 m. jis padidėjo iki 17 proc. Išaugęs eksportas nėra taisyklė, o tik tam tikrų aplinkybių sąlygotas atsitiktinumas. Pagrindinės trečiųjų šalių rinkos – Baltarusija ir Rusija, o pernai – ir Ukraina. Daugiausia eksportuota kviečių ir meslino. Jie nuo visų eksportuojamų grūdų sudarė net 95 proc. Muitų tarifai, taikomi trečiųjų šalių importui iš ES šalių, tarp jų dabar ir Lietuvai, beveik visoms javų rūšių grūdams išliks tie patys, išskyrus kviečius sėklai. Šios rūšies grūdų muitų tarifų pasikeitimas turės teigiamą įtaką tiek prekyboje su Rusija (eksporto kaina gali sumažėti 240 Lt), tiek su ir su Ukraina (kaina gali sumažėti 41 Lt/t). Tad grūdų eksportui prekybos režimo pasikeitimas didesnės įtakos neturės.

Rinka keisis ir plėsis. Didžiausią teigiamą poveikį prekybos režimo pasikeitimas turės pieno ir pieno produktų, cukraus ir konditerijos gaminių, žuvų ir vėžiagyvių bei produktų iš daržovių ir vaisių eksportuotojams, o neigiamą – gaminių iš mėsos ir žuvies, pašarų gyvūnams, gėrimų, mėsos ir mėsos produktų bei kitų produktų eksportuotojams.
Remiantis tyrimų duomenimis, produktų, kurių kaina trečiųjų šalių rinkoje sumažės, dalis visoje eksporto į trečiąsias šalis vertėje sudarys 35 proc., produktų, kurių kaina nepasikeis – 25 proc. ir produktų, kurių kaina padidės – 40 proc.
Be to, produktų kainos trečiųjų šalių rinkose mažėjimas bus žymiai didesnis negu didėjimas. Prognozuojama, jog lietuviškų žemės ūkio produktų kainos trečiose šalyse sumažės 21 proc. Tokios tendencijos padidins bendrą žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą trečiųjų šalių rinkose, o eksportuotojai patirs dvejopą naudą: sumažėjus kainoms, atsiras galimybė patekti į trečiųjų šalių, kuriose produkcija buvo nekonkurencinga dėl santykinai didesnių kainų, rinkas, ir svarbiausia – padidės eksportuotojų pajamos.
Tačiau nebus išvengta ir nemalonių reiškinių, pavyzdžiui, gali tekti keisti kai kurių produktų eksporto geografiją, asortimento struktūrą ar netgi atsisakyti kai kurių produktų gamybos. Ypač tai palies pieno ir jo produktų, žuvų ir vėžiagyvių eksportą į Ukrainą ir JAV. Palyginti nemenkai atpigs į Rusiją eksportuojamos užšaldytos sardinės, sardinėlės ir stauridės, pieno ir grietinėlės milteliai, s.ūriai, mėsos ir žuvų konservai, laktozės ir gliukozės sirupai, saldainiai iš virtos cukraus masės. Tikėtinas Rusijos lyginamosios dalies žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į trečiąsias šalis struktūroje didėjimas. [37]

IŠVADOS

Narystė PPO ir dvišalės laisvosios prekybos sutartys Lietuvai suteikė didžiausio palankumo sąlygas žemės ūkio ir maisto produktų eksportui į daugelį valstybių priklausančių šiai organizacijai. Taip pat, 1997 m. panaikinti tarifiniai ir netarifiniai apribojimai tarp trijų Pabaltijo valstybių šiandien daugeliui Lietuvos maisto perdirbėjų duoda puikius prekybos rezultatus. Didelę reikšmę Lietuvos eksporto plėtrai turėjo 1998 m. tarp Lietuvos ir ES pasirašyta Asociacijos sutartis, kuri numatė palaipsnį prekybos liberalizavimą, kas paskatino vėlesnius Lietuvos eksporto geografijos pokyčius.

1999 – 2003 m. eksporto analizė parodė, kad labiausiai bendrą pieno produktų eksporto augimą įtakojo sūriai. Jie jau eilę metų turi didžiausią eksporto vertės dalį pieno produktuose. Po 1999 m. Rusijos krizės vykstantis geografinis eksporto rinkų pasikeitimas paskatino daugiau eksportuoti į JAV. Nepaisant Lietuvos gamintojams nepalankaus valiutų kurso svyravimo pavyksta ne tik išsaugoti, bet ir plėsti JAV rinką. Taip pat pradedamos susigrąžinti prarastos NVS šalių rinkos. Džiugu ir tai, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Bendrojoje žemės ūkio politikoje nustatytomis vidaus prekybos ir eksporto reguliavimo priemonėmis, bus švelninama neigiama valiutų kurso svyravimo įtaka, skatinamas tolesnis pieno produktų eksportas, aktyvės prekyba Bendrojoje rinkoje.
Grūdų eksportas per 1999 – 2003 m. laikotarpį pasižymėjo ryškia užsienio rinkų kaita. Įvairiais metais dominavo eksportas tai į ES, tai į NVS rinkas. Pagrindinės ES importuotojos 1999 m. – Italija, 2002 m. – Vokietija ir Prancūzija. Iš NVS šalių 2000 -2001 m. daugiausiai importavo Baltarusija. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai pajamų buvo uždirbama iš kviečių eksporto.
Pagal Vyriausybės patvirtintą Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo programą įgyvendinamos veiklos kryptys skatinančios eksporto plėtrą. Pagrindinė eksporto plėtros departamento funkcija yra organizuoti Lietuvos maisto produktų gamintojų dalyvavimą tarptautinėse parodose, mugėse bei prekybinėse misijose, kurių metu pristatoma Lietuvos maisto pramonė ir žemės ūkis, pirkėjai konsultuojami eksporto klausimais, suteikiama informacija apie lietuviškų maisto produktų pasiūlą užsienio šalių interesantams.
Siekdami skatinti eksportą, departamento darbuotojai tarptautinėse parodose įrengia lietuviškų žemės ūkio, maisto produktų bei gėrimų ekspozicijas, leidžia informacinę-reklaminę medžiagą apie Lietuvos įmones, agentūros veiklą, kurią platina parodų metu.
Yra kaupiamos ne tik specializuotų žemės ūkio, maisto produktų, gėrimų tarptautinių parodų bei mugių, bet ir interesantų duomenų bazės. Įmonių specialistams rengiami seminarai, konsultuojama įvairiais pasirengimo, dalyvavimo tarptautinėse parodose klausimais. Rengiantis parodai, ieškant maisto produktų realizavimo galimybių, analizuojamos užsienio šalių rinkos, produktų pardavimo sąlygos.
Nuo narystės Europos Sąjungoje dienos Lietuvoje pradėjo veikti Bendroji žemės ūkio politika, kurios viena iš rinkos reguliavimo priemonių – eksporto rėmimo subsidijos, padės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
Kadangi pieno produktų eksporte daugeliu atveju dominuoja vienos rūšies produkto t.y. sūrių eksportas, tai pasikeitus šio produkto paklausai rinkoje gali labai nukentėti kol kas teigiamas pieno produktų užsienio prekybos balansas. Šiuo metu pieno perdirbimo įmonės tikrai gamina daug daugiau gerų paklausių pieno produktų rūšių negu jų eksportuoja. Jogurto, pieno, grietinėlės eksportas apsiriboja tik Latvija, Kaliningrado sritimi Rusijoje, t.y. artimiausiomis valstybėmis. Kaip viena iš priežasčių yra trumpas šių produktų real.izavimo laikas. Todėl būtina užsienio šalyse steigti konsignacinius sandėlius, pritaikytus šių produktų sandėliavimui. Tokių sandėlių steigimas aktualus galėtų būti tose šalyse, kuriose šiuo metu gyvena daugiausiai lietuvių emigrantų. Pvz. Anglijoje, Ispanijoje, Airijoje, JAV ir kt. Daugelis jų mielai pirktų jau pažįstamus produktus, kartu populiarindami juos tarp kitų tos šalies gyventojų. Jau yra tokios prekybos pavyzdžių Anglijoje, bet dėl aukščiau išvardintų priežasčių eksportas vyksta labai nedideliais kiekiais.
Lietuvos prisijungimas prie EEE sustiprina Lietuvos pozicijas prekyboje su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu su kuriomis Lietuva turi palankiausią užsienio prekybos režimo statusą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Užsienio prekybos politika. – ;
2. Lietuvos užsienio prekybos politika ir jos raida: veiksnių analizė. Ramūnas Vilpišauskas. -;
3. Užsienio prekybos reguliavimo instrumentai. – /http://www.cust.lt/lt/article?articleID=880>
4. Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įtakos analizė ir įvertinimas. – / http://www.urm.lt/data/3/LF8199513_eid8l.htm>;
5. LŽŪ Ekonominė apžvalga 2003 m.- Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
6. Abraitienė B. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos. – Vilnius.: Alma littera, 1997, 166 p.;
7. Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatai : teisiniai dokumentai.- Vilnius.: Alma littera, 2000, 607 p.;
8. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1686);
9. Lietuvos Respublikos Muitinės kodeksas (Žin.,1996, Nr. 52-1239);
10. Киреев А. Экономика торговли.– М.: Международные отношения, 1997.– 220 с.;
11. Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 62-1776);
12. Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus ES nare, įtakos įvertinimas.- ;
13. Кругман П. Международная экономика.– М.: Harper Colins, 1997.– 280 с.;
14. Gilpin R. Tarptautinių santykių politinė ekonomija.– V.: Algarvė, 1998.– 519 p.;
15. Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 50- 1431);
16. LR Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 909 “Dėl priemonių Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymui ir Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymui įgyvendinti” (Žin., 2000, Nr. 65-1962);
17. LR Ūkio ministro įsakymas „Dėl pavyzdinio eksporto subsidijų sąrašo patvirtinimo“.-(Žin., 2001, Nr. 82-2880);
18. Lietuvos Respublikos Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas. – (Žin., 2000, Nr. 44-1249);
19. Užsienio prekyba 1999. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. -Vilnius : Statistikos departamentas, 2000;
20. Užsienio prekyba 2000. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. -Vilnius : Statistikos departamentas, 2001;
21. Užsienio prekyba 2001. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – Vilnius : Statistikos departamentas, 2002;
22. Užsienio prekyba 2001. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – Vilnius : Statistikos departamentas, 2003;
23. Užsienio prekyba 2003. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. – Vilnius : Statistikos departamentas, 2004;
24. RINKOTYRA. Žemės ūkio ir maisto produktai. – Nr. 1(15). –Vilnius: LAEI, 2002. – 104p.;
25. Rokiškio sūris PVA. – ;
26. Užsienio prekyba 2004 sausis – rugsėjis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. – Vilnius : Statistikos departamentas, 2004;
27. Lietuvos žemės ūkis 2002. Ekonominė apžvalga / Autorių kolektyvas: D.Stanikūnas – vadovas. – V.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2003. – 160.p.;
28. RINKOTYRA. Žemės ūkio ir maisto produktai. – Nr.2 (20). – Vilnius: LAEI, 2003. – 82 p.;
29. RINKOTYRA. Žemės ūkio ir maisto produktai. – Nr. 4 (18). – Vilnius: LAEI, 2002. – 100 p.;
30. Lietuvos Respublikos Žmės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. – (Žin.,2002, Nr.72-3009;
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002–2003 m. programos ir jos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo.- (Žin., 2002, Nr.3-81);
32. Per du šių metų mėnesius eksportuota daugiau mėsos ir jos produktų.//Naujienos/ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba// (2004-03-09);
33. Informacinis pranešimas spaudai. UAB DĮ „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“. ;
34. Informacija. ;
35. Lietuvos pažanga rengiantis narystei ES . ;
36. Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika ir administravimas – Monografija. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2002 – 112 p.;
37. http://www.laei.lt/liet/public/publicb.htm

PRIEDAI

1 Priedas
Svarbiausi eksporto partneriai
Sąjunga,
valstybė 1999 2000 2001 2002 2003

mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt %
Iš viso 12015,2 100 15237,5 100 18332,0 100 20290,7 100 22145,1 100
ES 6020,6 50,1 7295,6 47,9 8755,2 47,8 9827,1 48,4 9311,6 42,0
NVS 2186,4 18,2 2477,0 16,3 3614,3 19,7 3899,9 19,2 3754,7 17,0
ELPA1 322,0 2,7 378,2 2,5 352,4 1,9 832,6 4,1 3114,9 14,1
CELPA2 723,6 6,0 1060,0 7,0 1337,0 7,3 971,2 4,8 1067,8 4,8
Šveicarija 184,1 1,5 193,5 1,3 107,7 0,6 337,2 1,7 2580,0 11,7
Rusija 842,8 7,0 1083,7 7,1 2019,7 11,0 2469,9 12,2 2244,6 10,1
Vokietija 1927,7 16,0 2183,5 14,3 2303,1 12,6 2103,9 10,4 2196,1 9,9
Latvija 1535,0 12,8 2287,8 15,0 2316,3 12,6 1955,0 9,6 2139,6 9,7
Jungtinė Karalystė 608,0 5,1 1185,9 7,8 2532,6 13,8 2727,2 13,4 1407,6 6,4
Prancūzija 564,9 4,7 667,6 4,4 601,3 3,3 834,3 4,1 1119,4 5,1
Danija 744,6 6,2 743,9 4,9 822,2 4,5 1037,9 5,1 1047,2 4,7
Estija 282,4 2,4 343,0 2,3 595,2 3,2 773,9 3,8 954,5 4,3
Švedija 506,5 4,2 667,5 4,4 671,3 3,7 853,3 4,2 889,9 4,0
Nyderlandai 423,1 3,5 730,4 4,8 538,6 2,9 639,2 3,2 756,2 3,4
Lenkija 545,4 4,5 832,3 5,5 1148,3 6,3 721,7 3,6 746,1 3,4
Baltarusija 710,1 5,9 442,8 2,9 714,5 3,9 650,8 3,2 702,8 3,2
JAV 530,0 4,4 739,2 4,9 696,8 3,8 714,7 3,5 622,0 2,8
Ukraina 441,8 3,7 670,8 4,4 618,9 3,4 527,5 2,6 526,9 2,4
Norvegija 134,0 1,1 170,6 1,1 239,1 1,3 485,0 2,4 516,5 2,3
Italija 507,9 4,2 356,4 2,3 369,3 2,0 565,8 2,8 481,8 2,2
Belgija 206,4 1,7 241,3 1,6 299,5 1,6 388,7 1,9 477,7 2,2
Turkija 123,8 1,0 266,8 1,8 260,2 1,4 352,8 1,7 372,3 1,7
Suomija 124,4 1,0 194,1 1,3 255,1 1,4 239,1 1,2 333,4 1,5
Ispanija 174,7 1,5 182,0 1,2 247,4 1,3 220,5 1,1 194,8 0,9
Kitos 897,6 7,6 1054,4 6,7 974,9 5,4 1692,3 8,3 1835,6 8,3

1 ELPA:Islandija,Lichtenšteinas,Norvegija,Šveicarija
2 CELPA:
1996: Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija
1997-1998: Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrija
nuo 1999: Bulgarija, Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrija.

Leave a Comment