Prekių pirkimas ir priėmimas

Turinys

I. 1 Prekių pirkimo samprata 1
II. 2 Prekių pirkimo organizavimas 2
III. 2.1 Prekių pirkimo organizavimo turinys 2
IV. 2
V. 2.2 Prekių pirkimo-pardavimo sutartys 2
VI. 2.3 Prekių pirkimo šaltiniai 3
VII. 6
VIII. 2.4 Mugės, parodos, aukcionai, biržos 6
IX. 3 Prekių pervežimas 7
X. 3.1 Tarptautiniai pervežimai 7
XI. 7
XII. 3.2 Prekių pervežimo priemonės 7
XIII. 3.3 Tara 8
XIV. 3.4. Prekių pristatymo maršrutai 10
XV. 3.5 Higienos normų reikalavimai gabenant maisto prekes 11
XVI. Specialaus transporto nereikia daržovėms. Jos gali būti vežamos bet kokiu transportu, jei prieš tai juo nebuvo vežtos kenksmingos žmonių sveikatai ar skleidžiančios stiprų kvapą medžiagos. 11
XVII. 11
XVIII. 4 Prekių priėmimas 11
XIX. 4.1 Prekių priėmimas – pirkimo-pardavimo sandorio užbaigimas 11
XX. 4.2 Prekių gavimo dokumentai 12
XXI. 4.3 Prekių priėmimo taisyklės 13
XXII. 13
XXIII. 4.4 Reklamacijos 13
XXIV. Kartojimo klausimai 14

PREKIŲ PIRKIMAS IR PRIĖMIMAS

I. 1 Prrekių pirkimo samprata

Prekybos įmonės veiklos procesą sudaro:
prekių (medžiagų) pirkimas;
atsargų kaupimas ir valdymas;
prekių paruošimas parduoti ir pasirengimas teikti paslaugas;
prekių realizavimas ir paslaugų teikimas.
Komercinės veiklos procesas prasideda prekių, skirtų parduoti, pirkimu. Šis veiksmas turi būti gerai apgalvotas, nes, nupirkus pre¬kių atsargų neturint aiškios realizavimo perspektyvos, jas teks nukainoti, nurašyti, realizuoti ne pagal paskirtį (kaip atliekas, antri¬nes žaliavas) ir patirti nuotolių. Nepardavus prekių, didelė dalis lėšų, investuotų į komercinę veiklą kaip apyvartinės lėšos, iškrenta iš prekių cirkuliacijos rato „pinigai – prekė – prekė – pinigai”.
Dėl kiiekvienos prekių pirkimo klaidos netenkama pajamų, nes:
prekės užsiguli;
prekės parduodamos pigiau negu pirkta;
padidėja santykinės išlaidos, tenkančios produkcijos vienetui.
Prekių pirkimas yra viena iš svarbiausių įmonės veiklos sričių, to¬dėl labai svarbu žinoti, ką, kiek, kur ir kada pirkti.
Atsakymą į klausimą, ką pirkti, padės rasti:
rinkos ty

yrimo rezultatai (paklausa, pasiūla, konkurencija, per¬kamoji galia, gyventojų poreikiai, struktūra);
asortimento politika;
komersanto intuicija ir patirtis.
Kiek pirkti, kad prekės neužsigulėtų ir jų netrūktų nuo vieno užsakymo ir pristatymo iki kito? Tai priklauso nuo:
įmonės patalpų dydžio, sudėties, turimo kapitalo dydžio;
prognozės rezultatų;
prekių atsargų laikymo sąlygų ir apimties;
prekių fizinių savybių, kokybinių rodiklių;
įvairių aplinkos veiksnių (mados, konkurencijos, sezoniškumo,
ekonominės situacijos), kurie ateityje gali turėti įtakos paklausai;
ankstesnio laikotarpio faktiško pardavimo (veikiančioje įmonėje).
Kada pirkti, priklauso nuo perkamų prekių kiekio ir kitų aplin¬kybių. Kuo daugiau prekių užsakoma, tuo rečiau jų reikia pirkti, kuo mažiau perkama, tuo dažniau tai reikia daryti. Prekės turi bū¬ti užsakomos tokiu laiku, kad nauja jų siunta būtų gauta prieš par¬duodant paskutinę siuntą. Tai priklauso nuo:
prekių gavimo trukmės;
prekių apyvartumo;
sandėliavimo plotų;
laiko, kurio reikia paruošti prekes paarduoti;
kainodaros ypatumų, nes:
perkant pagal skubius užsakymus, mokama brangiau;
iš anksto užsakius – pigiau;
perkant standartizuotais kiekiais ir terminais, taikomos
nuolaidos;
Sprendimai dėl prekių pirkimo laiko priimami remiantis:
sandėlio ir salės atsargų kartoteka;
prekių užsakymo kartoteka;
prekių realizavimo statistika;
pardavėjų informacija;
rinkos apžvalgomis;
biržų pranešimais.
Kur pirkti, t. y. kokius partnerius ir kiek jų pasirinkti, prekybos įmonėms padeda apsispręsti prekių gavimo šaltinių kartotekos, ku¬rios gali būti sudaromos:
pagal prekių tiekėjus;
pagal prekes;
kombinuotos (pagal prekes ir tiekėjus).
Kartotekoje kaupiama tokia informacija:
gamyklų ir sandėlių sąrašai, adresai, telefonai, tiekimo sąlygos;
tarpininkų adresai, telefonai;
spaudos skelbimai;
kompiuterinės apžvalgos;
užregistruoti pokalbiai telefonu.

II. 2 Prekių pirkimo or

rganizavimas
III. 2.1 Prekių pirkimo organizavimo turinys
IV.
Prekių pirkimas – tai procesas, kurį sudaro šie etapai:
pasirengimas pirkti prekes;
ryšių su tiekėjais užmezgimas;
prekių pirkimas;
prekių pirkimo užbaigimas.
Pasirengimas pirkti prekes – tai prekių pirkimo plano parengi¬mas atlikus jų realizavimo ir pirkimo rinkos tyrimus.
Prekių pirkimas planuojamas remiantis jų realizavimo ir atsar¬gų planu.
Prekių realizavimo plano rodikliai nustatomi remiantis įmonės apskaitos duomenimis ir prognozės skaičiavimais. Nustatant būsi¬mą apyvartą, prognozuojami galimi pokyčiai.
Ryšiu su tiekėjais užmezgimas išanalizavus įvairių tiekėjų pasiū¬lymus (skelbimus, agentų pokalbius telefonu), jų sąrašus ir nuspren¬dus, kur pirkti, užmezgami ryšiai su tiekėjais, vedamos derybos. Ypač svarbios ryšiams užmegsti yra mugės ir parodos.
Prekių pirkimas – tai veikla, susijusi su sutarčių pasirašymu.
Pirkimo-pardavimo sutartis – tai dviejų šalių susitarimas, nusta¬tantis jų teises, pareigas ir jų vykdymo tvarką.
Prekių pirkimo užbaigimas – tai visa, kas susiję su prekių gavi¬mo įforminimu: prekių priėmimas pagal kiekį ir kokybę, kainų, pa¬kavimo, žymų, sąskaitų ir mokėjimo dokumentų tikrinimas, reklamacijų tvarkymas.

V. 2.2 Prekių pirkimo-pardavimo sutartys

Sutarčių sudarymo pagrindas yra Lietuvos Respublikos įstatymai, Civilinis kodeksas, kiti šalies ir tarptautiniai norminiai aktai.
Pirkimo-pardavimo sutartis apima daugybę sąlygų, susijusių su pirkimui-pardavimui skirta preke, iš šio sandorio atsirandančiomis šalių teisėmis ir pareigomis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 40 str., sandoriai yra piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti , pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu ir

r raštu.
Pagrindinės prekių pirkimo-pardavimo sutarties dalys ir elementai:
pavadinimas, numeris, data. sudarymo vieta;
šalys;
objektas;
kaina ir mokėjimo sąlygos;
įsipareigojimų vykdymo terminas;
vienašalio sutarties atsisakymo sąlygos;
prekių įpakavimas, pervežimas, draudimas;
teisės į prekių nuosavybę perėjimas;
įgaliojimai, atsakomybė už prekes, garantijos;
netesybos;
kitos sąlygos (sutarties pakeitimo tvarka, mokesčiai ir kt.);
šalių ir bankų rekvizitai, Įgaliotinių vardai, pavardės, para¬šai, šalių antspaudai.
Gali būti pasirašomos įvairios formos ir paskirties sutartys:
pagal išankstinį susipažinimą su prekėmis (prekinės);
ilgalaikės, trumpalaikės, vienkartinės;
terminuotos (nurodant prekių pristatymo terminą ir kainas,
kurios buvo sandorio sudarymo metu).
Mažos įmonės, taip pat kai kurių universalinių parduotuvių pa¬daliniai, sekcijos, skyriai prekių pirkimą ir pardavimą organizuoja per tą pačią tarnybą ar asmenį, kurie palaiko glaudesnius ryšius su tiekėjais, geriau orientuojasi rinkoje. Tai leidžia operatyviau rea¬guoti į rinkos pokyčius. Taip organizuoti darbą tikslinga turint ne¬daug tiekėjų ir esant mažoms veiklos apimtims.
Stambiose mažmeninės prekybos įmonėse ir daugelyje didmeni¬nės prekybos įmonių prekių pirkimas organizuojamas pagal:
tiekėjus;
prekių grupes;
pirkimo rajonus ir pan.
Savarankiškuose įmonių filialuose gali būti kombinuota prekių pirkimo sistema: dalis prekių perkama centralizuotai, įmonės nu¬statyta tvarka, o kitos – savarankiškai.
Perkant prekes centralizuotai, galima įgyti stambaus pirkėjo tei¬sių (gauti pirkimo nuolaidų, supaprastinti atsiskaitymą su tiekėjais ir kt.), standartizuoti asortimentą, normalizuoti atsargas. Tačiau cen¬tralizuotas prekių pirkimas turi ir trūkumų: nėra lankstus, dažnai susiduriama su biurokratiškumu, sunkiau prisitaikyti prie rinkos po¬kyčių.
Racionalesnis yra kooperuotas prekių pirkimas. Kooperacija gali būti dv
vejopa:
dviejų ar daugiau tokio pat tipo komercinių įmonių;
didmenines ir mažmeninės prekybos Įmonių.
Kooperuojant prekių pirkimą, susidaro savanoriškos prekybos grandys (susivienijimai), kurios įgauna stambiu pirkėjų teises ir gali lengviau spręsti įvairias problemas. Šie junginiai atlieka rinkos ty¬rimus ir analizę, vykdo bendrą reklamos politiką ir kt.

VI. 2.3 Prekių pirkimo šaltiniai

Labai svarbu tinkamai pasirinkti prekių pirkimo šaltinius ir jų skaičių. Pasirenkant prekių pardavėjus, lyginami jų privalumai:
prekių kainos, nuolaidos;
siūlomų prekių asortimentas, jų kokybė;
prekių aktualumas įmonės asortimentui;
tiekimo sąlygos, prekių gavimo tolygumas;
pardavėjo patikimumas, finansinė būkle, veiklos stabilumas;
pardavėjo santykiai su konkurentais;
prekių sandėliavimo sąnaudos.
Patikimiau turėti kelis tos pačios prekės ar prekių grupės tiekė¬jus. Bet turint daugiau tiekėjų, kyla ir tam tikrų problemų:
didėja įmonės išlaidos, nes reikia daugiau darbuotojų kontro¬liuoti užsakymus, didėja atsiskaitymų išlaidos;
smulkėja ir dažnėja užsakymai;
prarandami stambaus užsakovo privalumai gauti nuolaidų ir at¬siskaitymu lengvatų.
Turėti daugiau tiekėju yra ir tam tikras privalumas, nes nė vie¬nas iš jų negauna monopolistinės padėties ir negali diktuoti savo sąlygų pirkėjui. Be to, kuo daugiau tiekėjų, tuo lengviau formuo¬ti asortimentą.
Smulkūs verslinininkai ir prekybininkai, norėdami įgyti daugiau lengvatų, dažnai susivienija sudarydami didelius junginius ir įgau¬dami stambių pirkėjų teises.
Prekės gali būti perkamos:
tiesiai iš gamintojų;
iš specializuotų didmeninės prekybos įmonių;
iš universalių didmeninės prekybos įmonių.
Daugelis prekybos įmonių didžiąją prekių dalį paprastai perka iš vietinių šaltiniu: šalies pramonės įmonių, ūkininkų, individualių gamintoju, didmeninės prekybos įmonių.
Jeigu prekybininko netenkina vietinių tiekėjų prekės arba jų tie¬kimo sąlygos, jis gali prekes importuoti.
Importu vadinamas prekių įsigijimas ir atgabenimas iš užsienyje esančio pardavėjo.
Daugumai iš kitų šalių įvežamų prekių specialaus leidimo ne¬reikia, tačiau yra ir tokių, kurių Įvežimas dėl tam tikrų priežasčių ribojamas tarpvalstybiniais susitarimais arba šalies vyriausybės nu¬tarimais. Pvz., Vakarų Europoje dažniausiai ribojamas įvairių že¬mės ūkio produktų įvežimas.
Prekių įvežimo ir išvežimo tvarka reglamentuoja Užsienio pre¬kybos įstatymas ir tarpvalstybiniai susitarimai.
Prekių pervežimo per Lietuvos Respublikos sieną tvarką regla¬mentuoja Muitinės įstatymas, Muitinės kodeksas ir Muitinės tai¬syklės.
Muitinė – tai valstybinė įstaiga, tikrinanti krovinių pervežimą per valstybinę sieną ir imanti muitus – tam tikras rinkliavas. Muitinės būna pasienyje, uostuose, oro uostose, dideliuose miestuose. Mui¬tinė atlieka šias funkcijas:
tikrina, kaip laikomasi šalies muitų įstatymų ir taisyklių;
tvarko importuojamų ir eksportuojamų prekių apskaitą;
priima krovinius trumpai saugoti;
konfiskuoja uždraustas įvežti arba viršijančias nustatytas įveži¬mo normas prekes;
kovoja su kontrabanda;
ima muitus, rinkliavas ir baudas už muitų įstatymų pažeidimus;
tikrina, ar laikomasi muitinių formalumų.
Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, muitinės yra pavaldžios finansų ministerijoms.
Muitinės veiklą reglamentuoja Muitinės įstatymas, Muitinės ko¬deksas ir kiti įstatymai bei norminiai aktai.
Muitas yra valstybinė rinkliava nuo įvežamų ir išvežamų prekių, kurios dydis nustatomas pagal muito tarifus.
Muito tarifas – tai muito mokesčio norma, pagal kurią nustato¬mas muito už eksportuojamas ar importuojamas prekes dydis. Muito tarifai diferencijuojami pagal prekes ir šalis.
Pagal apskaičiavimo būdą muitai gali būti:
vertybiniai;
specifiniai;
mišrūs.
Vertybiniai muitai – tai mokesčiai, kurie apskaičiuojami nustaty¬to dydžio procentais nuo krovinio vertės. Skaičiavimo pagrindu ima¬ma visa pinigų suma. sumokėta už preke.
Specifiniai muitai – tai mokesčiai, kurių dydis nustatomas tvirta norma prekės matavimo vienetui (pvz., už toną, paketą, konteineri).
Mišrieji muitai – tai mokesčiai, kurių dydis nustatomas derinant vertybinį ir specifinį muito tarifus (pvz., muito tarifas už importuo¬tas cigaretes 30%, bet ne mažiau kaip 4 JAV doleriai už 1000 vnt.). Prekybiniai ir muitinės dokumentai:
Muitinės deklaracija – tai nustatytos formos dokumentas, kuria¬me surašomi duomenys apie muitinei pateikiamas prekes. Užpil¬džius ši dokumentą, būtina sumokėti nurodytus muitus ir kitus mo¬kesčius. Lietuvos Respublikos muitinėse naudojama deklaracija yra Bendrasis dokumentas. Jis Įvestas nuo 1988 metų visose Europos Sąjungos valstybėse. Šiame dokumente yra 66 langeliai, kuriuose pateikiama informacija apie prekės pobūdį, kiekį, verte, vežėja, transporto priemonę, gavėją, muitus ir kitus mokesčius.
Visą muitinės deklaracijos komplektą sudaro 8 lapai. Trys pir¬mieji lapai atiduodami prekių išsiuntėjui, likusieji – gavėjui.
Prekybinė sąskaita faktūra – tai dokumentas, pagal kurį parda¬vėjas atsiskaito su pirkėju ir kurio pagrindu už parduotas prekes apskaičiuojami muitai ir kiti mokesčiai, užpildoma muitinės dek¬laracija. Sąskaitą faktūrą pasirašo įmonės vadovas ir patvirtina įmonės antspaudu. Jos formos nereguliuoja jokie tarptautiniai dokumentai. Kiekviena šalis turi savo sąskaitų faktūrų formas, jų užpildymo taisykles. Šių taisyklių būtina laikytis, nes sąskaitos reikia apskaičiuojant muito dydį.
Konsulinės sąskaitos faktūros dažnai reikalingos kroviniams, kurie eksportuojami į užsienio šalis. Jos išduodamos importuotojo ša¬lies konsulate, kuris yra eksportuotojo šalyje.
Konsulinė sąskaita faktūra įgyja juridinę galią tik tada, kai už ją sumokama.
Šio dokumento paskirtis – apsaugoti importuotojo rinką nuo slaptų eksportuotojo ir importuotojo sandėrių. Be to, jis padeda išvengti nesklandumų, susijusių su kalba, nes kiekviena šalis gali pareikalauti adekvačių faktūros kopijų savo valstybine kalba.
Prekės kilmės pažymėjimas (setifikatas) – tai prekę identifikuo¬jantis dokumentas, kuriuo jį išduodanti institucija patvirtina, kad pažymėjime nurodytos prekės yra kilusios tam tikroje šalyje.
Krovinio kilmės pažymėjimas reikalingas tada, kai yra šalių susi¬tarimas dėl lengvatinių mokesčių. Jeigu prekių vertė neviršija 3000 ekiu, reikia pateikti prekių kilmės pažymėjimą EUR 2, o jeigu pre¬kių vertė didesnė kaip 3000 ekiu, tada pateikiamas prekių kilmės pažymėjimas EUR 1.
Prekių kilmės pažymėjimus įvairiose valstybėse išduoda skirtin¬gos institucijos. Formą EUR 2 užpildo ir pasirašo eksportuotojas.
Lietuvos Respublikos įmonėse gaminamų prekių kilmės A, APR ir EUR l formų pažymėjimus (sertifikatus) išduoda Muitinės depar¬tamento prekių kilmės sertifikatų išdavinio tarnybos Šiauliuose, Pa¬nevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir Utenoje, o bendrosios formos prekių kilmės sertifikatus – Regioniniai prekybos ir pramonės rūmai.
Prie lydimųjų prekės dokumentu galima priskirti:
sveikatos ir sanitarijos pažymėjimus (maisto produktams, gyvu¬liams ir pan.);
inspekcinius pažymėjimus (techninėms prekėms, grūdams);
cheminės sudėties pažymėjimus (maisto pramonės žaliavoms ir
pan.).
Licencija – tai valstybinių žinybų išduotas dokumentas, leidžian¬tis vykdyti užsienio prekybos (importo ir eksporto) operacijas. Šis dokumentas reguliuoja prekių įvežimą arba išvežimą tam tikru lai¬kotarpiu nustatytais kiekiais (pagal nustatytas kvotas).
Licencijos padeda sureguliuoti importuojamų ir eksportuojamų prekių balansą ir apsaugoti šalies rinka nuo tam tikrų importuoja¬mų prekių.
Garantija ir užstatas. Gabenant prekes per valstybių teritorijas tranzitu, būtina mokėti užstatą, kurio dydis negali būti mažesnis už gabenamų prekių muito mokestį ir visus kitus papildomus mo¬kesčius. Nuo užstato mokėjimo eksportuotojas gali būti atleistas, jei pateikia garantiją už nustatytą muitų ir mokesčių sumą. Lietuvos Respublikos muitinės pripažįsta tik tokias garantijas, kurias išduoda:
banko Įstaigos;
draudimo organizacijos;
kitos Lietuvos Respublikos organizacijos, kurių sąrašą tvirtina Fi¬nansų ministerija suteikdama teisę teikti muitinės garanto pa¬slaugas.
Taip pat veikia tarptautinė garantinė sistema, kai prekės trans¬portuojamos su TIR knygele. TIR sistemos tikslas – neleisti įvežti į vieną ar kitą šalį nelegaliu krovinių, įvesti bendrą muitų kontrole. Tarptautinių gabenimu automobilių transportu TIR knygelė yra dokumentas, kuri parengė Tarptautinė muitinės organizacija ir Ga¬rantinė asociacija. TIR knygelės paprastai būna 6, 14, 20 lapų ir gali būti naudojamos 3, 7 arba 10 šalių.
VII.
VIII. 2.4 Mugės, parodos, aukcionai, biržos

Tai tam tikrose vietose organizuojami renginiai, kuriuose gali būti sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys.
Mugės – tai periodiškai pasikartojantis renginys, kuriame did¬meniniams ir mažmeniniams pirkėjams pasiūlomas platus prekių asortimentas.
Prekės mugėse parduodamos pagal pavyzdžius. Mugių tikslas -supažindinti pirkėjus su naujomis prekėmis. Tačiau jose demonst¬ruojami ir seniau gaminamų prekių pavyzdžiai.
Mugėje pirkėjai ir pardavėjai gali palyginti prekių kokybę, jų technines charakteristikas, kainas, gauti reikiamą informaciją, už¬megzti prekybos ryšius.
Pagal pirkimo ir pardavimo objektus mugės gali būti speciali¬zuotos ir universalios, pagal dalyvių sudėtį – pasaulinės, tarptauti¬nės, nacionalinės, vietinės.
Tarptautinės mugės vyksta Hanoveryje, Leipcige, Paryžiuje, Poz¬nanėje, Vienoje, Londone ir kituose miestuose.
Parodos rengiamos tais pačiais tikslais kaip ir mugės. Dažniausiai jos būna teminės, atspindi kurios nors teritorijos arba ūkio ša¬kos naujausius gaminius (produkciją) ir orientuojamos į galutinį var¬totoją.
Aukcionai – tai tam tikroje prekyvietėje periodiškai vykstantis viešas prekių pardavimas iš varžytinių.
Aukcionai gali būti rengiami tam tikroje vietovėje gaminamoms prekėms parduoti. Rengiami ir vienkartiniai turto pardavimo aukcionai. Užsienio aukcionuose parduodama vilna, odos, kailiai, daržovės, arbatžolės, tabakas ir kt.
Kainos aukcionuose nustatomos jas keliant (prekę įsigyja pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą), taip pat mažinant (kol atsiras pirkėjas, kuris sutiks mokėti paskelbtą kainą).
Aukciono rengimo, prekių pristatymo, jų apžiūros, pardavimo, sutarčių ir prekių gavimo įforminimą nustato aukciono taisyklės. Jos išspausdinamos specialiuose informaciniuose dokumentuose, kurie įteikiami aukciono dalyviams.
Aukciono dalyviai registruojami. Jie privalo įmokėti tam tikrą sumą, turėti įgaliojimus sandoriams sudaryti.
Aukcionui vadovauja aukcionatorius, jam padeda asistentai.
Biržos – tai nuolat veikiančios, griežtų taisyklių reglamentuojamos prekyvietės, kuriose pardavėjas, pirkėjas ir prekių biržos tarpininkas susitinka sudaryti sandorį. Pagal pardavimo objektus gali būti:
prekių birža;
valiutos birža;
fondų birža;
darbo birža.
Biržos tarpininkai (brokeriai, makleriai) yra samdomi ir pirkėjų, ir pardavėjų. Visai prekybos salės veiklai vadovauja prekybos sekcijų skyriaus vedėjas.
Atskirai organizuojama biržos apskaitos ir atsiskaitymo tarnyba.
Prekių biržos operacijos vykdomos specialiame pastate – prekybos salėje, kuri suskirstyta į sekcijas, specializuotas pagal prekių grupes. Salėje organizuojamas pirkimo ir pardavimo procesas, įforminami dalyviai, užsakymai, sutartys. Salė dirba pagal iš anksto nustatytą grafiką.
Tuo pačiu metu į vieną vietą sutelkdamos pirkėjus ir pardavėjus, biržos palengvina kainų formavimą.

IX. 3 Prekių pervežimas
X. 3.1 Tarptautiniai pervežimai
XI.
Organizuojant prekių pervežimus, labai svarbu pasirinkti tinkama transporto rūšį. Ypač tai aktualu gabenant tarptautinius krovinius, kai įvairūs prekybos partneriai – JAV, Japonija, Vakarų Europos šalys – geografiškai nutolę vieni nuo kitų, atskirti vandenynų ir jūrų. Maždaug 60% visų pasaulio prekių tiek vertine, tiek fizine išraiška pervežama jūromis. Europoje didelė dalis krovinių pervežama sausuma.
Prekės pervežamos visų rūšių transportu.
Jūromis, be bendros paskirties krovininių laivų, prekės gabenamos ir specialios paskirties laivais, pritaikytais tam tikroms prekėms.
Skubiems pervežimams vis dažniau naudojamasi oro transportu. Šiuolaikiniai krovininiai lėktuvai vienu metu gali pergabenti 30 tonu ir sunkesnius krovinius ir prekių pervežimo laiką sutrumpinti nuo 30 iki 1-2 dienų. Tai pagrindinis privalumas intensyvios konkurencijos sąlygomis.
Geležinkelių transportas nemažoje pasaulio dalyje ne visuomet yra prieinamas. Didžiausias jo trūkumas – tarpiniai sienų kirtimo punktai. Efektyviai juo naudotis trukdo ir tai, kad bėgių plotis ne visur yra vienodas.
Ypač daug prekių pervežama automobiliais. Tai gana greitas, saugus, patikimas transportas. Autopervežėjų paslaugų trūkumas yra tas, kad jiems tenka kirsti daugelį pasienio punktų, kur gali būti skirtingi muitiniu dokumentų, taros reikalavimai ir pan.
Renkantis transporto rūšį, atsižvelgiama į pervežimų trukme, krovinio pristatymo vietą, pervežimo išlaidas ir kitus, neekonominius, veiksnius.
Vienas iš svarbiausiu veiksnių, lemiantis transporto pasirinkimą yra išlaidos. Tačiau dideles pervežimo išlaidos neturėtų būti vienintelis kriterijus, dėl kurio reikėtų atsisakyti vienos ar kitos transporto rūšies. Labai svarbu, kad prekė laiku ir reikiamoje vietoje pasiektų vartotoją, ypač jeigu ji yra greitai gendanti.
Pasirenkant transporto rūšį, būtina atsižvelgti ir į neekonominius veiksnius, tokius kaip valstybinis reguliavimas ir kt
Atsiskaitymai už transporto paslaugas aptariami sutartyje ir vykdomi pagal dokumentus, kuriuos išduoda krovinio siuntėjas.
Transporto dokumentai – tai konosamentai, važtaražčiai, prekių priėmimo-perdavimo aktai, pašto kvitai, prekių saugojimo rašteliai. Transporto dokumentų pagrindu išrašoma sąskaita.

XII. 3.2 Prekių pervežimo priemonės

Šalies viduje, rajonų ar miesto ribose, kroviniai pervežami įvairių rūšių automobiliais, kurie skiriasi pajėgumu, kėbulo tipu ir kitais parametrais.
Automobilio kėbulas gali būti universalus arba specialus – pritaikytas tam tikrai prekių grupei.
Dažniausiai automobilio kėbulas būna uždaras, prekės pakraunamos ir iškraunamos per galinį bortą arba specialiai įrengtas duris.
Prekių pakrovimą ir iškrovimą labai paspartina universali visame pasaulyje naudojama priemonė – padėklas. Tai speciali plokščia 800×1200 mm dydžio ir 24 mm aukščio platforma, ant kurios prekės sudedamos su tara arba be jos.
Įvairius to paties tipo gaminius (dėžutėse, statinėse, maišuose ir kt.) sudėjus ant padėklo ir sutvirtinus elastinėmis juostomis, diržais, lynais ir kt., gaunamas stambesnis krovinio vienetas – paketas. Paketai padeda išsaugoti prekių kiekį ir kokybe, juos lengva suskaičiuoti, patogu mechanizuoti jų pakrovimą ir iškrovimą.
Labai patogi prekių pervežimo priemonė yra konteineris. Tai standartinė dėžė (tara), pritaikyta mechanizuotai perkelti, pakrauti ir iškrauti. Konteinerių gali būti ir rezervuaro, bako ir kitokios formos. Pasaulyje naudojami keli šimtai įvairiausios formos ir paskirties konteinerių. Jie skirstomi pagal talpą, konstrukciją, paskirtį.

l lentelė. Konteinerių skirstymas pagal talpą
Eil. Nr. Dydis Talpa
1
2
3
4
5 Labai maži
Maži
Vidutiniai
Dideli
Labai dideli Iki 50 kg
50-200 kg
0,2-2 t
1-10 t
10-30 t

Labai mažos ir mažos talpos konteineriai dažnai naudojami ne tik prekėms vežti, bet ir parduotuvėse. Iš jų pirkėjams parduodamos prekės, o po to jie vėl grąžinami gamintojams. Tai labai patogu ir ekonomiška, nes nereikia perkrauti prekių įvairiose jų judėjimo grandyse. Geriausia, kai prekes į konteinerius pakrauna patys prekių gamintojai. Prekių konteineriams pergabenti taip pat naudojami padėklai, todėl jų matmenys turi atitikti europietiško padėklo matmenis.
Vidutinės, didelės ir labai didelės talpos konteineriai naudojami tik prekėms pervežti. Dideli ir labai dideli konteineriai neretai daromi priekabų formos, su ratais. Todėl specialiu vilkiku juos labai nesunku nugabenti nuo vagono platformos ar laivo denio, triumo arba užgabenti ant jų. Konteineriai su ratais vadinami mobiliais.
Pagal konstrukciją konteineriai skirstomi į atvirus ir uždarus, paprastus ir sudėtingus. Konteineriai su specialiomis šilumą ir šaltį nepraleidžiančiomis sienelėmis, skirti karštiems ir užšaldytiems produktams gabenti, vadinami izoterminiais. Iš tokių konteinerių ir specialių transporto priemonių – refrižeratorių galima organizuoti vadinamąją šalčio grandinę visame prekių judėjimo kelyje – nuo gamintojo iki vartotojo.

XIII. 3.3 Tara

Tara – tai gaminys prekėms įpakuoti, laikyti, gabenti. Taros reikšmę nusako jos atliekamos funkcijos:
užtikrina prekių saugumą visame jų judėjimo kelyje;
leidžia mechanizuoti prekių pakrovimą ir iškrovimą;
palengvina prekių apskaitą;
kartais pakeičia nemechanizuotus prekybos įmonių įrenginius;
vidinė prekės pakuotė reklamuoja prekes;
suteikia patogumų vartotojams.
Tara turi atitikti techninius, ekonomius, estetinius, sanitarijos ir higienos reikalavimus:
jos konstrukcija turi būti lengva, tvirta ir užtikrinti tinkamas sąlygas prekėms laikyti, pervežti, pakrauti ir iškrauti;
ji turi būti nebrangi;
pakuotė turi patraukti dėmesį, puošti salę, informuoti pirkėją;
neturi pabloginti prekių kokybės.
Atitinkamų tipų ir dydžių taros gaminamos pagal standartus. Padėklo matmenys pagal tarptautinį standartą – 800×1200 mm. Dėžės turi būti tokio dydžio, kad jų dugno plotas užpildytų visą padėklą. Unifikavimas labai svarbus pervežant prekes paketais, mechanizuojant pakrovimo ir iškrovimo darbus. Daugelis pasaulio šalių laikosi Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytų normų.
Dirbiniai prekėms pakuoti skiriasi medžiaga, atsparumu, forma, dydžiu ir kitais požymiais. Tai priklauso nuo pakuojamų prekių savybių, svorio, dydžio ir kt.
Šiuo metu prekėms pakuoti dažnai naudojamos plastikinės medžiagos. Biologiniai procesai neardo plastmasių, todėl jos gerai apsaugo prekes. Tačiau plastmasių atliekos, jų deginimas teršia gamtą, kenkia žmonių sveikatai. Šiuo metu kuriamos technologijos antriniam jų perdirbimui.
Prekių įpakavimo reikalavimai, išlaidos, nuolaidos, susijusios su taros kaina, aptariami sutartyse.
Sutartinė prekių pirkimo kaina gali būti nustatoma:
kartu su tara, jeigu ji su preke pereina pirkėjo nuosavybėn;
be taros vertės, jeigu ji grąžinama pardavėjui.

2 lentelė. Taros klasifikavimas
Požymis, pagal kurį skirstoma

Taros rūšys

Paskirtis

vidinė
išorinė

tara įrenginys.

Medžiaga

medinė
popierinė
kartoninė
metalinė
stiklinė
tekstilinė
keramikinė
polimerinė

Vartojimo savybės

vienkartinė
daugiaapyvartinė

Atsparumas
(sugebėjimas išlaikyti pradinę formą)

kieta
pusiau kieta
minkšta

Konstrukcija

neišardoma
išardoma
sudedama (sulankstoma)

Specializacija

universali
specializuota

Gamybos būdas

lieta
štampuota
sukalta

Jei pirkėjas atskirai sumoka už tarą, jos vertė priskaičiuojama prie pirkėjo išlaidų ir tampa jo nuosavybe. Jei pirkėjas tarą, už kuria yra sumokėjęs, grąžina pardavėjui arba specializuotai tarą surenkančiai įmonei, dalis jo išlaidų už tarą kompensuojama.
Daugelis prekybos nuolaidų susijusios su taros svorio neįskaičiavimu į bendrą prekės su tara svorį. Transportinės taros svoris apskaičiuojamas taip:
tiksliai nustatytas ir įvertintas kiekvienos prekės pakuotės vieneto svoris (reali tara);
atrankos būdu iš daugelio taros vienetų nustatomas dalies prekių taros svoris ir taikomas visumai (vidutinė tara);
taikomas visuotinai priimtas taros ir prekių svorio santykis, arba vienetinis svoris, pvz., l maišas – l kg, arba 2% gryno svorio (uzotara);
skaičiuojant įvežamų prekių muitus, iš įvežamų prekių bruto svorio atimamas prekių pakuotės svoris (muito tara).
Kroviniams keliami standartiniai ženklinimo reikalavimai. Dėžes ženklinamos iš dviejų priešingų pusių ir viršaus. Prekės ženklinamos pagal pirkėjo pageidavimą, įrašytą sutartyje.
Jeigu sutartyje nenurodyta, kaip ženklinti prekes ir pakuotę, ant pakuotės reikia nurodyti:
pardavėją (pavardę);
pirkėją (pavarde);
sutarties numerį;
pristatymo vietą;
pakuotės numerį ir bendrą jų skaičių;
pakuotės matmenis;
neto svorį;
bruto svorį;
pervežimo instrukciją (atsargiai);
pakrovimo-iškrovimo instrukciją (viršus, apačia);
ypatingas krovinio pervežimo sąlygas – temperatūra, drėgmė, trukmė ir kt.
Pirkėjas, transporto organizacijos gali kelti ir kitus reikalavimus: dėl ženklinimo šrifto, spalvos, prekės kilmės, štrichinio ar skaitmeninio kodo, gamybos ar galutinės realizavimo datos nurodymo.
XIV. 3.4. Prekių pristatymo maršrutai
Automobiliais prekės į parduotuves gali būti pristatomos dviem maršrutais: žiediniu ir švytuokliniu.
Žiediniu maršrutu prekės dažniausiai išvežiojamos į nedideles parduotuves. Važiuojama iš anksto nustatyta kryptimi, nuo vienos parduotuvės prie kitos, kol iškraunamas visas krovinys, o iš parduotuvių surenkama tara ir nereikalingi padėklai.
Jei prekės į parduotuves pristatomos ne kiekvieną dieną, tiekė¬jo dispečeris arba sandėlio prekių išsiuntimo skyriaus darbuotojas iš anksto parengia atitinkamus maršrutus ir informuoja parduotuves, kokiomis dienomis kokias prekes jos gaus. Išvežioti prekes žiediniu maršrutu tikslinga tada, kai atstumai tarp parduotuvių ir prekių pakrovimo vietos yra nedideli – kuo tie atstumai ma¬žesni, kuo geresnės jų pasiekimo sąlygos, tuo transporto veikla bus efektyvesnė.
Žiediniu maršrutu prekės pristatomos ir stambioms mažmeni¬nėms įmonėms. Prekės vežamos nedidelėmis partijomis, kad parduotuvės nuolat turėtų šviežių produktų: vaisių, daržovių, duonos, pieno, mėsos, žuvies ir kitų gaminių. Kasdienės paklausos prekių parduotuvės prekių gauna net keletą kartų per dieną. Todėl labai svarbu prekių pristatymo grafikus, žiedinius transporto maršrutus sudaryti taip, kad, pavyzdžiui, duonos gaminius, parduotuvė gautų ryte, per pietus ir vakare.
Švytuoklinis (linijinis) prekių pristatymas yra paprastesnis, jį lengviau organizuoti. Kiekvieną kartą, pristačiusi krovinį į parduotuve, transporto priemonė grįžta į sandėlį naujos prekių partijos. Švytuokliniu maršrutu išvežiojamos labai didelės prekių partijos, skirtos stambioms parduotuvėms. Transporto priemonės savininkas gali būti įpareigojamas paimti iš parduotuvės tuščią tarą ir naudo¬tus padėklus.
Išvežiojant prekes švytuokliniu maršrutu, reikia stengtis kuo op¬timaliau panaudoti transporto priemonės pajėgumą. Dažniausiai šis maršrutas pasirenkamas tik svarbiausioms parduotuvėms aprūpinti, o toliau, į savo filialus, prekes pristato pagrindinė parduotuvė. Švytuoklinis maršrutas neretai derinamas su žiediniu.
Daugelyje Vakarų Europos prekybos bendrovių prekių išvežioji-mas valdomas kompiuterine technika. Parduotuvės turi tiesioginį ryšį su prekių tiekėjo kompiuterinių procesų valdymo centru, į kurį per¬duodama komercinė informacija (užsakymai). Gauta informacija kompiuteriais apdorojama, sugrupuojama ir siunčiama vykdyti. Pagal šią informaciją sandėliai paruošia siuntas.

XV. 3.5 Higienos normų reikalavimai gabenant maisto prekes

Maisto prekės, išskyrus daržoves, gabenamos specialiu transpor¬tu, kurį naudoti kitiems tikslams draudžiama. Kėbulo šonai, viršus, apačia turi būti iškloti lygia, lengvai plaunama, atsparia dezinfe¬kavimo medžiagoms danga (duraliuminio, cinkuotos skardos, nerū¬dijančio plieno ir kt.), leista naudoti Sveikatos apsaugos ministe¬rijos.
Įmonė, kuriai priklauso maisto prekes gabenantis specialus trans¬portas, garantuoja, kad jis bus švarus ir tvarkingas, užregistruotas visuomenės sveikatos centre ar jo filiale, kuris išduoda atitinkamą pažymėjimą.
Vairuotojas ekspeditorius privalo turėti medicinos knygelę, būti išklausęs privalomą higienos kursą. Vairuotojas ekspeditorius atsa¬ko už tinkamą maisto prekių sukrovimą ir gabenimą. Maisto pre¬kes pakraunantys ir iškraunantys darbuotojai privalo vilkėti darbo drabužiais.
Fasuotos maisto prekės gabenamos švariuose konteineriuose, dė¬žėse.
Pusgaminiai, termiškai apdorotos ir birios maisto prekės gabe¬namos atskiroje sandariai uždarytoje taroje, kad nesiliestų.
Duona, pyrago gaminiai gabenami konteineriuose arba lentynose ir turi būti sukraunami taip, kad nepasikeistų jų forma. Parduotu¬vėje šie gaminiai sudedami atskiroje, jiems skirtoje patalpoje arba nešami tiesiai į prekybos salę. Džiūvėsiai, meduoliai, traškučiai, ries¬tainiai gabenami dėžėse ar maišuose.
Visos greitai gendančios maisto prekės vežamos izoterminiu transportu ne ilgiau kaip 3 valandas. Jeigu jų pervežimas trunka ilgiau, transportas, turi būti su šaldymo įranga ir kontroliniu ter¬mometru.
XVI. Specialaus transporto nereikia daržovėms. Jos gali būti vežamos bet kokiu transportu, jei prieš tai juo nebuvo vežtos kenksmingos žmonių sveikatai ar skleidžiančios stiprų kvapą medžiagos.
XVII.
XVIII. 4 Prekių priėmimas
XIX. 4.1 Prekių priėmimas – pirkimo-pardavimo sandorio užbaigimas

Prekių priėmimu pasibaigia pirkimo-pardavimo sutarties vykdy¬mo ir iš jos kylančių pareigų ir teisių įgyvendinimas. Pirkimo-par¬davimo sutartis įpareigoja pardavėją perduoti pirkėjui prekę ir nuo¬savybės teisę į ją, o pirkėją – sumokėti pardavėjui už prekę ir ją priimti.
Priėmus prekes, dažnai kyla įvairiu konfliktų ir ginčų, ar pirki¬mo sutartis įvykdyta visiškai, iš dalies, ar visai neįvykdyta.
Sutartis laikoma įvykdyta iš dalies, jeigu:
buvo pažeisti sutartyje numatyti prekių tiekimo terminai;
pirkėjas atsiskaitė ne laiku arba nevisiškai;
parduotos prekės neatitinka kiekio ar kokybės reikalavimų.
Sutarties terminai pažeidžiami dėl pardavėjo kaltės tada, kai pre¬kės nepatiekiamos laiku, t. y. kai užsakymas įvykdomas per ilgesnį laiką, nei buvo numatyta sutartyje. Pirkėjas turi teisę reikalauti at¬lyginti susidariusius nuostolius. Nuostoliai neatlyginami, jei prekių tiekimo terminai pažeidžiami ne dėl pardavėjo kaltės, o dėl aukš¬tesnių jėgų poveikio (stichinės nelaimes, karas, streikai ir kt.)
Pardavėjui laiku nepatiekus prekių, pirkėjas turi teisę reikalauti patiekti jas vėliau arba jų atsisakyti, jeigu prekės jam nereikalin¬gos (pvz., pasibaigęs jų prekybos sezonas).
Jei pirkėjas be pateisinamos priežasties vengia priimti prekes, par¬davėjas gali ginčo tvarka reikalauti, kad jis apmokėtų už patiektas prekes ir atlygintu papildomas išlaidas, susidariusias dėl nepagrįs¬tai nepriimtų prekių saugojimo.

XX. 4.2 Prekių gavimo dokumentai

Nuo 1998 m. sausio l d. Lietuvos Respublikos teritorijoje vei¬kiantys ūkio subjektai kelių transporto priemonėmis gabenamus krovinius privalo įforminti nustatytos formos dokumentu – važta¬raščiu. Važtaraščiais įforminami tik Lietuvos teritorijoje gabenami kroviniai.
Važtaraštis turi būti užpildytas aiškiai, be taisymų ir braukymų. Jis nėra būtinas, jei krovinys gabenamas savu transportu Jr yra iš¬rašyta PVM sąskaita faktūra.
Ūkio subjektai, gabenantys krovinius samdytu transportu, turi užpildyti tris važtaraščio egzempliorius, kurių pirmąjį pasilieka sau, antrą vežėjas (siuntėjo atstovas) atiduoda krovinio gavėjui, o trečią pasilieka sau.
Gabenant krovinius savu transportu, kai PVM sąskaita faktūra neišrašoma, pildomi du važtaraščio egzemplioriai. Pirmasis lieka pas siuntėją, antrasis atiduodamas gavėjui. Kiekvienai krovinio siuntai išrašomas atskiras važtaraštis.
Vežėjas, gabenantis kelias krovinio siuntas (iš kelių siuntėjų), kiekvienai jų privalo turėti atskirą važtaraštį.
Į prekybos įmones prekės pristatomos su tokiais prekių doku¬mentais: sąskaitomis, sąskaitomis faktūromis, sąskaitomis specifi¬kacijomis, sąskaitomis proformomis, specifikacijomis, prekės ser¬tifikatais, garantiniais įsipareigojimais, pakuotės lapais, įvairiomis skalėmis ir kt.
Pagrindinis pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju dokumentas yra są¬skaita.
Sąskaita faktūra atlieka važtaraščio funkcijas ir išrašoma pirkė¬jui priėmus prekes. Joje, kaip ir važtaraštyje, įrašoma ir mokėtina pinigų suma.
Sąskaita specifikacija išrašoma tada, kai pirkimo-pardavimo ob¬jektas yra įvairios rūšies prekės. Joje nurodoma skirtingų prekių vie¬neto kaina ir visa mokėtina suma.
Sąskaitoje proformoje nurodomos prekės, jų kainos ir bendra siuntos kaina, bet nereikalaujama už jas apmokėti. Šis dokumen¬tas išrašomas siunčiant prekes į mugę, parodą, aukcioną ir pan.
Specifikacijoje nurodomos visos skirtingų pavadinimų prekės, jų rūšys, kainos ir kiti dokumentuoti požymiai.
Pakuotės lape išvardijamos visos prekės, esančios kiekviename pa¬kuotės vienete: konteineryje, pakete, dėžėje, autotransporto prie¬monėje ir kt.
Prekių sertifikatuose nurodyta prekių kilmė, kokybė turi atitikti sutarties sąlygas.
Pagrindinis prekės gavimo prekybos įmonėje ir prekių tiekimo terminų kontrolės dokumentas yra sąskaita.
Sąskaitas pirkėjas gauna kartu su prekėmis, kai jos pristatomos į jo sandėlį arba kai jis pats atsiima jas iš pardavėjo savo trans¬portu. Kitais atvejais sąskaitos gali būti gaunamos ir keletą dienų vėliau arba anksčiau.
Visos gaunamos sąskaitos prekybos įmonėje turi būti tvarkingai registruojamos įrašant jų gavimo, patikrinimo, atsiskaitymo datą ir kitus rekvizitus.
Gautos sąskaitos tikrinamos dviem aspektais: ar jos atitinka sutarties dalyką – ar gautų prekių pavadinimas, kokybė, kiekis ir kaina atitinka užsakytųjų, ar mokėjimų sąlygos ati¬tinka sutartį ir pan.; ar teisingi skaičiavimai – tikrinamas kiekvienas skaičius: kiekio ir kainos sandaugos, sumos, nuolaidų, pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimai, taros, pervežimo išlaidos ir pan.
Patikrintos sąskaitos atiduodamos į buhalteriją, kur tvarkoma prekių gavimo ir atsiskaitymo su tiekėjais apskaita.

XXI. 4.3 Prekių priėmimo taisyklės

Prekių gavimas ir priėmimas yra skirtingos sąvokos.
Prekių priėmimas – tai jų kiekio ir kokybės patikrinimas. Prekė laikoma priimta, jei pirkėjas pardavėjui leidžia aiškiai tai suprasti arba praeina pakankamai daug laiko, o pirkėjas negrąžina jam prekių.
Jei pirkėjas, gavęs prekę, disponuoja ja kaip savo nuosavybe (per-parduoda, užstato ir pan.) ji laikoma priimta.
1995 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvir¬tino Prekių priėmimo taisykles, privalomas visiems ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu.
Jei pirkimo ir pardavimo sutartyse, standartuose, techninėse są¬lygose ir kituose norminiuose dokumentuose nustatyta kita tvar¬ka, privaloma laikytis jos.
Prekių kiekio ir kokybės patikrinimas (Prekių priėmimo taisyk¬lių 5 ir 6 punkto komentaras):
Be taros atgabentos prekės. Jeigu prekių pristatymo metu daly¬vauja pardavėjas ar jo įgaliotas atstovas, prekės pasveriamos arba skaičiuojamos ir priimamos pagal neto svorį arba pagal prekių kie¬kį – vienetais. Jei priimant prekes nerandama kiekio skirtumo tarp faktiškai gautų prekių ir nurodytų lydimuosiuose dokumenuose, materialiai atsakingi asmenys pasirašo lydimąjį dokumentą. Ra¬dus prekių trūkumą ar perteklių, daromos atžymos lydimajame dokumente.
Prekes atvežtos atviroje arba netvarkingoje, turinčioje sugadinimo požymių taroje. Tokios prekės prilyginamos be taros atvežtoms pre¬kėms, jos sveriamos, skaičiuojamos, tikrinamas metražas. Prekės pri¬imamos pagal neto svorį arba kitus matavimo vienetus.
Prekės, atvežtos Parkingoje (nepažeistoje) taroje: užplombotose dė¬žėse, konteineriuose, maišuose, ryšuliuose priimamos dviem etapais:
pagal vietų skaičių ir bruto svori, kurie nurodyti juridinę galią turinčiame buhalterinės apskaitos dokumente; galutinai prekės priimamos pagal neto svorį ir faktišką kieki, iš¬reikšta kitais matavimo vienetais, atidarant tara, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, o greitai gendančios prekės – ne vėliau kaip per 24 valandas, nuo jų pristatymo.
Prekių priėmimas pagal kokybę – tai patikrinimas, ar prekių ko¬kybė atitinka standartu, techninių sąlygų, sutarties ir lydimųjų do¬kumentų reikalavimus. Prekių patikrinimas gali būti ištisinis arba atrankinis. Prekių kokybė apžiūrint jų išvaizdą patikrinama prekių gavimo momentu.
Jei priimant prekes pastebima taros sugadinimo ar prekių gedi¬mo požymių, prekių kokybe ir komplektiškumas tikrinami priėmi¬mo momentu.
Prekių, kurių kokybe ar komplektiškumas neatitinka reikalavi¬mu, pirkėjas gali nepriimti arba vadovautis taisyklėse nurodyta tvarka.
XXII.
XXIII. 4.4 Reklamacijos

Reklamacijos – tai pardavėjo arba pirkėjo pretenzijos vienas ki¬tam dėl nevisiško arba netinkamo sutarties vykdymo.
Reklamacijomis pašalinus sutarties vykdymo pažeidimus, kom¬pensuojama jais padaryta žala. Žalos atlyginimas gali būti numa¬tytas sutartyje. Jei sutartyje žalos atlyginimas nenumatytas, vado¬vaujamasi Civiliniu (komerciniu) kodeksu.
Netesybos – tai sutartimi ar norminiais aktais nustatyta pinigų suma (bauda ar delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kre¬ditoriui už įsipareigojimu nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Jei tiekėjų ir pirkėjų daug (ypač didmeninėje prekyboje), rekla-macijoms tvarkyti gali būti įsteigta speciali tarnyba. Jei reklamaci-jų nėra daug, jas tvarko prekių priėmimo ir realizavimo tarnybos.
Dažniausiai pasitaikantys prekių pirkimo-pardavimo sutarčių pa¬žeidimai:

3 lentelė
Pažeidimo pobūdis Apibūdinimas
Nevisiškas sutarties įvykdymas

Sutarties terminų pažeidimai.
Delsimas priimti prekes

Atsiskaitymo terminų pažeidimai

Prekių trūkumas, kokybės, asortimen¬to neatitikimas
Pardavėjas laiku nepristato prekių
Pirkėjas nepriima tiekėjo prekių arba priima ne laiku
Pirkėjas nesumoka sutartos sumos arba sumoka ne visą sumą.

Visos iš pirkėjų gaunamos reklamacijos registruojamos ir gru¬puojamos pagal tiekėjus ir pirkėjus, reklamacijų rūšis ir priežastis. Reklamacijas gali pateikti :

savi (priklausantys savai organizacijai ar sistemai) pirkėjai ir svetimi (savarankiški, nesusiję jokiais partnerystės ryšiais).
Ypač kruopščiai nagrinėjamos savų pirkėjų reklamacijos siekiant išsiaiškinti, dėl kurios grandies darbuotojų klaidų ar nesąžiningu¬mo atsirado prekių trūkumo, kokybės ar asortimento neatitikimo.
Svetimų pirkėjų pretenzijos dėl nevisiško sutarties įvykdymo pa¬prastai yra patenkinamos, bet jas gavus tiriamos prekių komplek¬tavimo ir gabenimo aplinkybės, dėl kurių galėjo atsirasti sutarties vykdymo pažeidimų.
Nedideli prekių trūkumai dėl jų sugadinimo pervežant, pakrau¬nant ar iškraunant gali būti dengiami iš pirkėjui teikiamos nuolai¬dos prekių nuostoliams padengti, o didesni trūkumai – papildo¬mai pristatant trūkstamas prekes.
Pateikiant reklamacijas tiekėjams, svarbu nepraleisti įstatymo nu¬statyto senaties termino arba sutartyje numatytų pretenzijų patei¬kimo terminų. Todėl reklamacijas prekių tiekėjams stambiose įmo¬nėse paprastai tvarko juridinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Ma¬žų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tvarkantys reklamacijas, turi būti gerai susipažinę su teisiniais šių klausimų sprendimo aspektais, nes nuo jų priklauso žalos atlyginimo galimybė.
Gavęs neatitinkančias sutarties sąlygų prekes, pirkėjas gali jų ne¬atsisakyti, o reikalauti sumažinti kainą.
Grąžinamomis vadinamos prekės, kurios grąžinamos tiekėjui dėl
įvairių defektų ir kitu priežasčių. Kitos priežastys gali būti:
per klaidą tiekėjo pristatytos neužsakytos prekės;
prekių gauta daugiau, negu buvo užsakyta;
gautos kitokios, nei buvo užsakyta, prekės;
baigėsi gautų prekių pardavimo sezonas.
Grąžinant prekes, surašomas nustatytos formos dokumentas, ku¬riame nurodomas gražinamų prekių kiekis ir grąžinimo priežastys.

Naudota literatūra

1. Verslo ABC., Vilnius, 1995.

Leave a Comment