PREKĖS TURINYS, ELEMENTAI IR KLASIFIKACIJA

Prekės samprata

Prekės apibrėžimas, taip kaip tai yra suprantama ir aiškinama marketinge, jau buvo pateiktas pirmame šio vadovėlio skyriuje. Čia pateikiame šiek tiek išplėstą jau minėto prekės apibrėžimo aiškinimo variantą tik tam, kad paryškintume prekės ir gaminio sampratas. Taigi kalbant apie prekę sakome, jog tai yra gamybinės veiklos arba gamtoje aptinkamas objektas, kuris gali tenkinti norus ir poreikius, būti siūlomas pirkėjų dėmesiui, pirkimui ir vartojimui ar naudojimui. Vadinas, visi gaminiai ir gamtos objektai yra potencialios prekės. Netgi tokie objektai, kurie išliko naatūralūs ir nepakeisti žmogaus veiklos procese, tampa labai pageidautina preke. Pavyzdžiui, ežerai, pelkės, kalnai, salos ir pan., yra keliautojų ir poilsiautojų mėgstamos, lankytinos ir dėl to perkamos vietos.
Kita vertus prekę reikia pažinti ir vertinti taip pat ir kaip marketingo komplekso elementą.

Prekė – marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ir keitimu.

Ar yra skirtumas tarp gaminio ir prekės? Gilinantis į gamybos turinį ir tikslus galima pastebėti, kad tai yra gamtoje randamų natūralių objektų perdirbimo, pakeitimo veikla siiekiant suteikti jiems papildomas vartojamąsias savybes. Tos savybės kuriamos tam, kad geriau būtų tenkinami žmonių poreikiai, didinamas gyvenimo komfortas.

Poreikiai būna labai įvairūs, juos nelengva išmatuoti ir įvertinti. Įsigalint marketingo ideologijai, metodams ir priemonėms, vartotojų poreikiai vis labiau išaukštinami ir išryškinami, o

tai verčia nuolat ir sparčiai tobulinti ir plėtoti gamybą technologijas, kurios pajėgtų sukurti racionalius ir emocionalius vartotojų poreikius tenkinančias prekes. Vienų poreikių tenkinimas gimdo naujus ir dėl to, galima sakyti, kad prekių ir paslaugų kūrimas ir tobulinimas, tai nuolat atsinaujinanti ir nesibaigianti problema. Gaminant daugiau ir tobulesnių lengvųjų automobilių reikia kurti ir plėtoti jų aptarnavimo ir remonto paslaugas, degalinių, kelių tinklus. Plėtojant prekinę gamybą paremtą mokslo ir technikos pažanga, žmonės vis labiau susitelkia į siauras specifines savo veiklos ir profesinio ugdymo sritis, ir iš to gaudami savo uždarbį sukuria kitų prekių ir paslaugų paklausą. Tokiu būdu vis mažiau reikšmės ir vietos lieka natūriniam ūkiui, kuris pažangiose šalyse beveik visiškai išnyko. Palyginti nemenka natūrinio ūkio reikšmė vienoje ar kitoje šalyje rodo joos menką ekonomikos lygį.
Civilizacijos bei gamybos ir prekinio ūkio plėtojimo kryptimi toliau pažengusių šalių gyventojų poreikiai yra kitokie ir kur kas didesni negu tų šalių, kuriose yra išlikusi natūrinė gamyba.
Natūriniu ūkiu besiverčiantis ūkininkas lauką aria tam, kad patenkintų bulvių auginimo poreikį. Bulves jis augina tam, kad patenkintų maisto poreikį. Kai savo užaugintas bulves ūkininkas naudoja pats, kad patenkintų savo maisto bei gyvulių šėrimo poreikius, tai jo užaugintos bulvės yra tik gaminys, tačiau nėra prekė.

Gaminys – žmogaus fizinio ar protinio da

arbo rezultatas, skirtas asmeninių ar namų ūkio poreikių tenkinimui arba pardavimui rinkoje.

Taigi, gaminys nebūtinai visada būna ir prekė. Tuo pat metu negalima palikti nuošalyje ir kito klausimo: ar visos prekės yra gaminiai? Rinkoje galima aptikti ir tokių prekių, kurios tarsi lyg ir nėra žmogaus gamybos rezultatas. Dažniausiai toks įspūdis gali kilti kalbant apie žemės ūkio arba tiesiog miškuose, vandenyse, žemės gelmėse surandamas ir rinkoje parduodamas prekes. Ar dera vadinti gaminiais grybus, uogas, elnio ragus, jūros dugne randamus perlus, deimantų ar aukso grynuolius bei kitus gamtoje aptinkamus ir rinkoje prekėmis paverčiamus daiktus? Atsakant į šį klausimą reikia įvertinti dvi aplinkybes. Pirma, minėti grybai, uogos, elnio ragai ir kita į rinką pateko žmonių darbo ir pastangų dėka. Vadinasi, kažkas suprato, kad šie daiktai gali tenkinti žmonių poreikius ir dėl to ėmėsi darbo ir pastangų juos surasti, paimti ir pateikti rinkai. Tokiu būdu buvo gaminama paslauga, kuri sudarė galimybę tenkinti šių daiktų įsigijimo poreikį. Kita vertus, žemėje jau labai nelengva aptikti vietų kurios vienaip ar kitaip nebūtų saugomos, globojamos ir kitaip reguliuojamos žmonių kad ir netiesiogine veikla ir pastangomis. Dažnai jau ir grybavimas, ir uogavimas ir medžioklė tvarkomi taip, kad išliktų priimtinas kiekis ir proporcijos gamtoje aptinkamos augalijos ir gyvūnijos. Taigi ir čia jau galime pastebėti ga

amybinės veiklos požymių.

Kadangi marketingas yra rinkos problemų nagrinėjimo ir sprendimo mokslas, dėl to būtų nelogiška čia daug dėmesio ir vietos skirti tiems gaminio požymiams, kurie rodytų jį nesant preke. Dėl to toliau šiame vadovėlyje nagrinėjant ir aptariant marketingo turinį gaminio ir prekės sampratas sutapatinamos ir vartojamos kaip sinonimai. Marketingas yra reikalingas ir veiksmingas tik ten, kur yra konkurencinė rinka.

Atsakyti į klausimą kas yra prekė nėra paprasta. Siaura prasme galėtume teigti, kad prekė yra apčiuopiamų požymių rinkinys. Pasakę jog prekiaujame avalyne, metalais, sporto reikmenimis, gėrimais, automobiliais pasakome labai esminius dalykus. Tokia informacija jau nukreipia pirkėją, tačiau dar yra nepakankama priimti sprendimui.

Kai verslininkas ar pardavėjas ka nors parduoda nėra taip paprasta ir lengva pasakyti ką iš tikrųjų jis parduoda. Tas kažkas ką jis parduoda yra labai svarbus ir esminis viso verslo klausimas, kurio supratimas ir pažinimas iš esmės ir nulemia verslo sėkmę. Ar, kai parduodamas butelis Gubernijos alaus, yra parduodamas paprasčiausiai tik alaus butelis? Ką parduoda akinių parduotuvė? Ar tai tik akiniai vienokiuose ar kitokiuose rėmeliuos? Ką parduoda Lietuvos oro linijų kasos? Ar tai tik bilieto knygelė, įsėdimo talonas, pilotų ir stiuardesių darbas?

Trumpai galime sakyti, kad išvardintuose atvejuose parduodama ne tik paminėti dalykai, bet dar kažkas kitas, daug svarbesnis ir esmingesnis. Iš ti
ikrųjų yra parduodamas poreikių tenkinimas. Alaus pirkėjas nori numalšinti savo troškulį būtent jo mėgstamu Kalnapilio alumi, ir ko gero išmėginti reklamoje girdėtą “ieškok geriausio” skonį. Akinių ieškantis žmogus sprendžia regėjimo pagerinimo problemą. Lėktuvo bilieto pirkėjui nerūpi, kaip sunkiai ir varginančiai dirba pilotai ir stiuardesės, jam labai reikia greitai ir tinkamu laiku nuskristi į Paryžių ar Londoną. Taigi pirkėjams pirmiausiai rūpi kaip bus patenkintas jų poreikis ir ar jie gaus juos tenkinančią vertę už mokamą kainą. Prekę perkantis pirkėjas iš esmės perka pardavėjo siūlomą poreikio patenkinimą.

Pirkdamas poreikio tenkinimą pirkėjas gauna apibrėžtą jo kiekį. Tas kiekis turi prekės vieneto išraišką. Pavyzdžiui, viena 0.3 litro skardinė alaus, viena bandelė pyrago, vienas skrydis į Paryžių ir t.t.

Prekės vienetas – dydžio, kainos, išvaizdos požymiais apibrėžtas pardavimo vienetas.

Panašiai ir gamintojas ar prekybos tarpininkas pirkdami prekes domisi ne tiek kaip jos buvo pagamintos, kiek tuo, kokį pelno kiekį jos nupirktas vienetas leis gauti toliau ją naudojant kitų prekių gamyboje arba perpardavimuose.

Prieš pradedant kurti prekę gamintojas turi įvertinti tai, kad pirkėjas stengsis įžvelgti visus jos naudingumo požymius. Dėl to reikia stengtis suteikti prekei kuo daugiau jos naudingumo požymių, kurie rodytų gerą jos vertę. Prekės vertės palaikymas yra visuma kokybės, apipavidalinimo, įpakavimo, garantijų, aptarnavimo požymių, leidžiančių geriau tenkinti vartotojų poreikius ir parduoti prekę.

Prekės vertės palaikymo požymiai yra trijų lygmenų.

7.1 paveikslas. Prekės lygmenys

3. Išplėstinė prekė (prekės neapčiuopiamos savybės:

įvaizdis, garantijos, aptarnavimas ir kt.)

2. Apčiuopiama

prekė (prekės apčiuopiamos savybės:

1. Pirminė forma, ženklas, pakuotė ir kt.)

prekė (prekės

esminės savybės, jos

paskirtis)

Pirminė prekė, jos sumanymas yra pirminis ir svarbiausias jos kūrimo etapas (7.1.pav.).

Apčiuopiama prekė apima prekės formą lemiančias savybes, pakuotę, ženklinimą ir kt.

Trečiajam lygmeniui priskiriamos savybės, kurių vizualiai pastebėti neįmanoma, tačiau būtent jos nulemia prekės savitumą, išskirtinumą ir populiarumą.

Prekės yra ne vien fiziniai daiktai, bet ir paslaugos. Rinkoje tiek daiktinę, matomą ir apčiuopiamą išraišką, tiek ir paslaugos ar idėjos išraišką turinčios prekės yra skirtos poreikių tenkinimui, gali būti siūlomos pirkėjų dėmesiui, pirkimui ir vartojimui ar naudojimui. Taigi prekės apibrėžimas ir pavadinimas vienodai tinka tiek apčiuopiamiems gaminiams tiek ir paslaugoms ir idėjoms. Nors kasdieninėje Lietuvių kalboje daugiau prigijo posakis prekės ir paslaugos ir tuo tarsi lyg ir skiriamos prekės ir paslaugos terminų reikšmės.

Paslaugų išskirtinumą lemia tai, kad daugeliu atvejų paslaugos nėra apčiuopiami ir matomi daiktai, jų negalima sandėliuojamos ir išdėstomos lentynose ar ant prekystalių.

Paslauga- tai savarankiškos daiktinės formos neturinti prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu.

Daiktinės prekės dažniausiai paprastai yra gaminamos įmonėse, sandėliuojamos, kurį laiką saugomos ir po to parduodamos. Kitaip yra su paslaugomis. Dažnai jos yra parduodamos dar prieš gamybą. Neįmanoma kokį nors paslaugos veiksmą atlikti ir padėti ant lentynos, transportuoti. Dėl šios priežasties gali būti situacijų, kai būna sunku balansuoti paslaugos pasiūlą ir paklausą. Nors kai kurių išimčių ir čia galima surasti. Pavyzdžiui, kai laikrodininkas priimdamas sugedusį laikrodį iš kliento čia pat jam siūlo už atitinkamą kainą kitą tokios pat markės jau sutaisytą laikrodį, galima pripažinti, kad ir paslaugą kai kuriais atvejais įmanoma sandėliuoti ir transportuoti. Arba pavyzdys su mobilaus ryšio telefonais. Anksčiau klientas telefoninio ryšio paslaugos eidavo ten, kur buvo vielinis telefonas. Dabar mobilaus ryšio telefonas leidžia analogiška paslauga naudotis bet kurioje kliento buvimo vietoje (suprantama, kuri yra mobilaus ryšio zonoje).

Daiktines prekes galima gaminti toli nuo jų vartotojo. Paslaugos daugumoje atvejų yra gaminamos teikiamos dalyvaujant pačiam vartotojui. Dėl tos priežasties, kad paslaugos negali būti transportuojamos, jas tenka teikti ten, kur yra vartotojai. Ši aplinkybė priverčia kurti daugiau paslaugos punktų, pirkti ar nuomoti patalpas, įrengimų komplektus, komplektuoti personalą dėl ko didėja paslaugų kaštai ir kainos. JAV investavimo konsultacinė kompanija Merrill Lynch parduoda investavimo patarimų paslaugas visame pasaulyje. Tokią paslaugą pigiau galima būtų teikti viename centre, tarkime Niujorke. Tačiau kompanija, norėdama sudaryti patogesnes galimybes klientams naudotis jos paslaugomis, savo įstaigas išdėstė daugelyje punktų JAV ir kitose šalyse. Kompanijos vadovai žino, kad daugelis klientų labiau linkę savo pinigų investavimo klausimus aptarti asmeniškai bendraujant su akcijų brokeriais.

7.2 paveikslas. Daiktinių prekių, paslaugos bei mišrių prekių pavyzdžiai

100 %

Dažai,

muilas, lentos

Daiktinės prekės

bruožai

Restorano maistas,

autoremontas

Paslaugos bruožai 100 %

Ne visada rinkai siūloma tik daiktinės arba tik paslaugų prekės. Praktikoje dažnai sutinkami ir tarpiniai variantai kai prekė turi ir daiktinio gaminio ir paslaugos sudėtį. Tokia prekės ir paslaugos kombinacija dažnai padeda geriau įgyvendinti verslo marketingo ideologiją siekiant geriau patenkinti kliento poreikius. 7.2. paveiksle yra parodyta kaip prekės sudėtis gali keistis nuo 100 procentų materialaus turinio, pavyzdžiui, muilas, vinys, vamzdžiai, iki 100 procentų paslaugos, pavyzdžiui, pašto paslauga, kirpimas, konsultavimas, turinio. Galimi ir tarpiniai variantai, pavyzdžiui, restorano maistas, automobilio taisymas ir pan.

Nors gaminys gali turėti įvairias paslaugos, daiktinės prekės ar jų junginio savybes, verslininkas turi galvoti apie prekę kaip savybių vieningą visumą ir pirmiausiai apie tai, kaip, kokius ir kokių gyventojų grupių norus ir poreikius ši prekė tenkinti skirta. Marketingo vadovui svarbu išsiaiškinti kaip visas prekės savybių rinkinys yra suderintas, ir kaip atitinką visą verslo strategiją. Jeigu visas pageidaujamas savybes negalima sutalpinti viename gaminyje, tai gal naudingiau būtų gaminti ir pateikti rinkai keletą vienas kitą papildančių prekių. Tada įmonei reikia spręsti prekių asortimento ir prekių linijų klausimus.

Prekių asortimentas

Prekių asortimento samprata

Dažniausiai įmonė gamina ir parduoda ne vieną kokią prekę, bet tam tikrą prekių asortimentą.

Prekių asortimentas visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys.

Marketinge naudojama ir prekių linijos sąvoka.

Prekių linija – panašios paskirties prekių rinkinys

Paprastai yra skiriami du asortimento parametrai: plotis ir gylis. Plotį sudaro siūlomų prekių linijų skaičius. Gylį rodo vienoje prekių linijoje esančių prekių modifikacijų skaičius. Pavyzdžiui, vienas prekiautojas siūlo šias prekių linijas: šokoladą, kakavą, riešutų pastą. Tačiau į savo asortimentą jis gali įjungti ir ketvirtą prekių liniją, tarkime, šokoladinius vaflius (asortimento plotis). Šokolado grupės asortimento gylyje jis gali turėti atskiras pieno, riešutų, marcipano rūšis, o, be to, pieniško šokolado pakeliai yra 50, 100, 200 g svorio.

Šias prekes pardavėjas gali vertinti kaip artimas dėl to, kad jos yra gaminamos ir naudojamos panašiu būdu, parduodamose tame pačiame rinkos segmente per tos pačios rūšies prekybos įmones, turi artimas kainas. Pavyzdžiui, prekybos tinklas “IKI” turi platų maisto prekių asortimentą. Šiame asortimente yra prekių linijos: arbata, kava, alus, gaivinantys gėrimai, mineraliniai vandenys, sūriai ir kt. Tačiau kitu atveju verslo įmonė gali turėti tik vieną prekių liniją. Pavyzdžiui, taksi įmonė teikia keleivių vežimo paslaugas, tačiau pati vežimo paslauga gali būti kelių rūšių: pagal užsakymus telefonu, vežimas iš taksi stovėjimo aikštelių, maršrutiniai taksi reisai, tolimų pervežimų reisai.

Prekių asortimento plotis -prekių linijų skaičius

Prekių asortimento gylis – prekių liniją sudarančių variantų ir modifikacijų skaičius

Prekių linijos gali būti skirtingų ilgių. Tai priklauso nuo jas sudarančių prekių skaičiaus. Galima teigti, kad prekių linijos ilgis sutampa su asortimento gyliu, o prekių linijų skaičius gali būti tapatinamas su asortimento pločiu (7.3 pav.).

7.3 paveiksle. pavaizduotą prekių asortimentą sudaro 51 prekė. Jos priklauso septynioms prekių linijoms. Asortimento plotis yra lygus septyniems, o didžiausias asortimento gylis – devynioms.

Tačiau trečioji ir šeštoji prekių linijos susideda tik iš šešių prekių. Taigi ir asortimento gylis šiose vietose tėra tik po 6 prekes.

7.3 paveikslas. Prekių asortimento parametrai

Kiekviena įmonė stengiasi tobulinti savo prekių asortimentą. Koks jis turi būti – tai priklauso nuo įmonės tikslų, pasirinktos vartotojų grupės bei išorinės aplinkos sąlygų. Taip pat svarbu įvertinti prekių pelningumą, t.y. visos prekių linijos duodamą pelną. Tačiau platesnis ir gilesnis asortimentas laikomas geresniu. Platinant prekių asortimentą, kuriamos naujos prekės ir jų linijos. Gilinant prekių asortimentą – ilginamos jau esančių prekių linijos.

Kalbant apie prekių asortimentą bei jo tobulinimo kryptis, būtina apsispręsti, kurios prekių linijos turėtų judėti “aukštyn’’, o kurios “žemyn’’. “Aukštyn’’ reiškia judėjimą brangesnių ir kokybiškesnių šios rūšies prekių link, “žemyn’’ – atvirkščiai.

Judėjimas vyksta tada, kai prekių liniją papildo nauja prekė ir visa linija šiek tiek “pasislenka’’ į ją. Jei nauja prekė geresnė ir brangesnė už iki tol buvusias, judama aukštyn (7.4 pav. a), jei blogesnė – “žemyn’’ (7.4 pav. b). Galima nejudėti niekur, tik sutvirtinti dabartines pozicijas (7.4 pav. c).

Apsisprendus dėl asortimento tobulinimo krypčių, dažniausiai įmonė sutelkia savo pastangas individualių prekių kūrimo ar tobulinimo veiklai.

Individuali prekė – kuri gali būti išskirta iš gaminių grupės pagal savo markę, kainą, aptarnavimo, naudojimo ar vartojimo pobūdį.

Pavyzdžiui, dantų pastos prekių grupėje gali būti išskirta pastos markė, kaina, prekinio vieneto dydis.

Kiekvienai individualiai prekei pasirinktoje tikslinėje rinkoje gali būti panaudota savita strategija. Pavyzdžiui, siekiant suaktyvinti šokoladinių saldainių pirkimą ir vartojimą yra naudojama loterija, kai saldainį nupirkęs vartotojas tikisi jo įvyniojimo popierėlyje rasti lengvąjį autobobilį lošiantį bilietą.

7.4 paveikslas. Prekių asortimento tobulinimo kryptys

Prekių klasifikavimas

Prekių klasifikavimo būdai

Šiuolaikiniam marketingo mokslui yra žinoma keletas prekių skirstymo į grupes požymių, kurie padeda verslo vadovams ir specialistams rengti ir įgyvendinti marketingo planus. Marketinge tradiciškai prekės skirstomos į grupes pagal jų apčiuopiamumo, pirkimo, vartojimo ir naudojimo požymius. Apžvelkime kai kuriuos rinkai būdingus prekių grupavimo pagal jų pirkimą ir naudojimą būdus.

Daiktinės prekės ir nematerialios prekės bei paslaugos

turi apčiuopiamą ir matomą neturi daiktinio pavidalo,

pavidalą nesandėliuojamos ir netransportuojamos (konsultacijos, idėjos, patentai, teisės)

Vartojimo prekės ir gamybinės paskirties prekės

skirtos asmeninių ir namų skirtos kitų daiktinių

ūkio poreikių tenkinimui prekių ar paslaugų gamybai

Vienkartinio vartojimo ir naudojimo prekės

suvartojamos per vieną kartą skirtos daugkartiniam naudojimui (pvz.,

(pvz., maistas, dažai) gręžimo mašinos, spausdintuvai)

Viešo naudojimo ir privataus naudojimo

Negali būti naudojamos tik Gali būti naudojamos tik vieno
vieno asmens. Tie, kurie nenori mokėti asmens. Tie, kurie už prekės
kainos už prekės naudojimą negali būti naudojimą mokėti nenori, gali
išskirti iš naudojimosi. Šias prekes siūlo būti išskirti iš jos naudojimo. Šias
visuomeninio ir privataus ūkio įmonės prekes dažniausiai gamina verslo
(pvz., gatvių valymas, apšvietimas) įmonės (pvz., batai, akiniai)

Nominalios ir realios prekės

pinigai arba teisė į juos visos kitos prekės

leidžia įsigyti kitas norimas

prekes

Vienarūšės ir įvairiarūšės prekės

laikomos vienodomis laikomos įvairiarūšėmis

(pvz., degtukai) (pvz., automobiliai)

Pakeičiamos ir viena kitą papildančios

prekės

tarpusavyje pakeičiamos be kitos prekės yra

(pvz., dešra arba sūris bevertės (pvz., žibintuvėlis
naudojami sumuštiniams) be baterijų, motociklas be benzino)

Visos prekės ir paslaugos dažniausiai yra skirstomos į dvi grupes: vartojimo prekes ir gamybinės paskirties prekes.

Vartojimo prekių klasifikavimas

Čia prekės suskirstytos pagal stambius, marketingui reikšmingus, kriterijus. Tačiau dar yra naudojami kiti labiau detalizuojantys prekių skirstymą ir grupavimą, kriterijai. Pavyzdžiui, vartojimo prekės dar skirstomos į šias grupes:

Kasdieninės paklausos prekės

Kasdienio naudojimo (muilas, dantų pasta).
Impulsyvaus pirkimo (perkamos be išankstinio sprendimo pvz., šokoladukas ar alus, perkamas troleibuso stotelėje

Pasirenkamos prekės

Tapačios (perkamos daug nesigilinant į jų kokybę ir modifikacijas)
Netapačios (tokios, kurias pirkėjas vertina išskirtinai, tyrinėja jų savybes: baldai, drabužiai)

Ypatingos prekės
(Pvz., mano skonį tenkinantis plaukų kirpėjas, man tinkantys vaistai, man priimtinos įmonės gaminys)

Pasyvios paklausos prekės
Prekės, apie kurias vartotojas nežino ar žino, bet neketina pirkti (pvz., draudimas, antkapis, priešgaisrinės priemonės).
Nenumatytų atvejų prekės (skėtis prapliupus lietui)

Negatyvios paklausos prekės
Pirkėjai šios prekės nenori, tačiau negali be jos apsieti. Pavyzdžiui, apendicito operacija, danties gydymas.

Kasdieninės paklausos prekes vartotojai perka savo įprastinių reikmių tenkinimui, tačiau nelinkę eikvoti daug laiko jų paieškai ir pirkimui. Šios prekės yra perkamos palyginti dažnai, nereikalauja didelių pardavimo ir aptarnavimo pastangų, nebrangios, ir neretai yra perkamos iš įpročio. Yra trys patogumo prekių rūšys: kasdienio vartojimo, impulsyvaus pirkimo.

Kasdienio vartojimo prekės yra perkamos ir vartojamos dažnai, pagal nusistovėjusią tvarką ir daug negalvojant: pasta, muilas, pienas, duona. Šios rūšies prekės yra pardavinėjamos pirkėjams patogiose vietose. Daugeliui šių prekių svarbią reikšmę turi markės, patogus įpakavimas ir suprantamas, pirkėjams žinomas, ženklinimas. Visa tai leidžia supaprastinti ir sumažinti pirkimo pastangas, pirkimą daro šablonišku įpročiu.

Impulsyvaus pirkimo prekės yra nuperkami staigiai ir iš anksto apie tai negalvojus ir nesvarsčius. Paprasčiausiai tai staiga pajusto noro ir poreikio patenkinimas. Dažniausiai tai būna iš netikėto pastebėjimo, kvapo pajutimo, ir tokiu būdu staiga sužadinto noro perkami daiktai, kurie jau ir anksčiau nekartą buvo pirkti. Tai gali būti kava, bandelė, ledai, kramtoma guma, saldainiai gaivinantis gėrimas.

Labai svarbu, kad impulsyvaus pirkimo prekės pirkėjui būtų siūlomos tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Jeigu pirkėjo noras ir poreikis nebus sužadintas kvapo, garso, vizualiniu ar kitu būdu, pardavimas bus prarastas. Dėl to šios rūšies prekybą tikslinga steigti žmonių susibūrimo, intensyvaus judėjimo (transporto laukimo) vietose.

Pasirenkamos prekės yra tos, kurias vartotojas laiko vertomis duotuoju metu pirkti ir vartoti. Šios prekės gali būti vienarūšės ar daugiarūšės.
Tapačias prekes pirkėjas suvokia kaip būtinas, perka daug nesigilindamas į jų kokybę ir modifikacijas, Tapačių prekių pirkėjai pirmiausia žiūri į jų kainą, kokybei skirdami antraeilę reikšmę. Daugelis nedideles ir vidutines pajamas gaunančių neišrankių pirkėjų visų rūšių juodą duoną suvokia ir laiko tapačia preke. Šios grupės vartotojams juodos duonos sąvoka pirmiausiai reikš būtent jų perkamos duonos kainą ir kokybę. Kokią nors specifinę, išskirtinio skonio ir kokybės juodą duoną rinksis ir pirks tik išrankų skonį turintys ir jos kainai mažai dėmesio skiriantys pirkėjai. Šio segmento vartotojams ir juoda duona bus netapati prekė.

Netapačiomis prekėmis yra laikomos tos, kurias pirkėjas vertina kaip skirtingas ir pirmiausiai tyrinėja jų savybes,kokybę ir tinkamumą. Tokių prekių pavyzdžiais gali būti baldai, drabužiai. Šiuo atveju kokybė, estetinis vaizdas yra svarbiau už kainą.

Šio segmento pirkėjas pirmiausiai ieško jam tinkamos prekės ir kaina jį domina jau kaip antrinis, tačiau pasirinktą kokybę ir stilių atitinkantis, dalykas. Klientas, prieš pirkdamas medicinos ar buto remonto paslaugas tyrinės ar iš tikrųjų jis gaus tai ko jam reikia ir kiek tai kainuos. Didesnę kainą galintys mokėti dar ieškos juos tenkinančios etikos bei estetinės aplinkos, kuri būtų jiems priimtina. Kaina šiuo atveju paliktų trečioje vietoje. Mažiau galintys mokėti ieškos juos tenkinančios paslaugos mažiausia kaina.

Ypatingos prekės yra tos, kurios tenkina pirkėjo individualų skonį ir jis stengiasi jas surasti. Klientui gali patikti būtent šio o ne kito plaukų kirpėjo darbas, arba jis yra pasirinkęs kokios nors vienos firmos prekę ir būtinai stengiasi ją surasti.

Pasyvios paklausos prekės yra tokios, apie kurias vartotojas dar mažai žino ir kurių dar nepageidauja pirkti.

Yra trys pasyvios paklausos prekių rūšys. Pirma, naujos pasyvios paklausos prekės, apie kurias vartotojas dar nežino ir dėl to nepageidauja pirkti. Šios prekės informacinio rėmimo priemonės gali padėti pirkėjui sužinoti apie jos savybes ir paskatinti ją tyrinėti ir ieškoti rinkoje. Liesėti padedantis gaminys Slim Fast Vokietijoje pirmiausiai buvo pristatytas vartotojams per reklamavimo priemones. Daug suliesėti norinčių pirkėjų pradėjo ieškoti šios prekės vaistinėse, per kurių tinklą buvo ketinama ją pardavinėti. Panaudojant traukimo marketingo strategiją ši prekė sėkmingai įėjo į rinką.

Antra, nuolatinės pasyvios paklausos prekės, kaip karstas, antkapis, gyvybės draudimas. Šios rūšies prekės vartotojams būna reikalingos, tačiau jų pirkimas vartotojams nėra malonus ir dėl to asmeninis pardavimas čia yra labiausiai tinkama prekybos forma.

Trečia, nenumatytų atvejų pirkimai įvyksta tada, kai nelauktai iškyla didelis poreikis. Smarkiai suskaudus galvai nebūna nei noro nei laiko ilgai vaikščioti po vaistines ar parduotuves ieškant vaistų. Dažniausiai perkama arčiausioje vaistinėje.

Orientuojantis į nenumatytų atvejų prekybą nėra lengva sukurti veiksmingą marketingo kompleksą, ypač vietos požiūriu. Neretai tokia prekyba gali būti sėkminga tuo laiku, kai daugelis įprastų parduotuvių yra uždarytos, pavyzdžiui nakties metu ar sekmadienį. Neretai nenumatytais atvejais pirkėjai mažiau dėmesio skiria prekės kainai ir netgi kokybei, nes reikmė yra gana didelė, o pasirinkimo galimymė labai maža arba iš viso jos nėra.

Gamybinės paskirties prekių klasifikavimas

Panašiai į savitas grupes yra skirstomos ir gamybinės paskirties prekės.

Žaliavos Gamtos ištekliai

Ūkio gaminiai

Medžiagos Gamyboje jau apdorota žaliava

Komponentai Komplektavimo detalės, komponentinės medžiagos,

Aptarnavimo Tepalai, klijai, valymo priemonės, remonto įrankiai

medžiagos

Žaliavos yra tolimesniam naudojimui paruošti gamtos ištekliai, pavyzdžiui, rąstai, cukriniai runkeliai, linų stiebeliai, žvyras, nafta. Šie objektai, po paruošiamųjų operacijų, patenka į tolimesnio perdirbimo bei gamybinio naudojimo procesus, kur tampa vartojimui ar naudojimui skirtų prekių sudėtine dalimi.

Marketingo požiūriu žaliavos gali turėti dvi savo būsenas, kurios turi reikšmės rengiant marketingo priemones. Pirma, žaliavos gamtoje ir, antra, žaliavos jau paimtos į ūkinę apyvartą.

Pagal savo kilmę žaliavos yra skirstomos į natūralias gamtos žaliavas ir ūkiuose gaminamas žaliavas. Natūralios gamtos žaliavos, pavyzdžiui, medžiojami žvėrys ir paukščiai, vandenynuose ir upėse žvejojamos žuvys, rastai, durpės, akmens anglis, nafta, molis, deimantai, susidaro ir atsigamina pačios, nėra žmogaus tiesioginės gamybinės veiklos rezultatas. Ūkiuose gaminamos žaliavos, kaip kviečiai, linai, pienas, mėsa, kiaušiniai, yra žmonių gamybinės veiklos rezultatas.

Žaliavos, lyginant su kitomis verslo prekėmis, turi kai kurių ypatumų. Žaliavoms rūšiuoti, sandėliuoti, gabenti reikia didelių sandėliavimo erdvių, krovimo ir gabenimo pajėgumų. Kai kurios žaliavos turi dvejopa vartojimo paskirtį. Pavyzdžiui, obuoliai, slyvos, uogos gali būti parduodami prekybos centruose kaip galutinio vartojimo prekė, o kitu atveju ta pati prekė gali būti parduodama kaip tolimesnės, tarkime sulčių ar uogienės gamybos žaliava. Dėl to prisieina žaliavas rūšiuoti vienas, kurios turi geresnę prekinę išvaizdą ir yra tinkamos vartoti siūlant pirkėjui, kitas patiekiant naudojimui skaitlingu srautu.

Be to skirtingos žaliavų rūšys netolygiai yra išsidėsčiusios įvairiuose šalyse bei geografiniuose regionuose. Ūkiuose gaminamos žaliavos yra skirtingos dėl klimatinės įvairovės, o jų tiekimas priklauso nuo sezoniškumo.

Žaliavų pirkėjai pageidauja, kad žaliavos būtų tinkamai išrūšiuotos ir tiekiamos pagal ilgalaikes sutartis. Popieriaus įmonei reikia, kad tinkami popiermedžiai būtų tiekiami stabiliai ir laiku. Lygiai taip pat ir prekybos centras nori, kad obuoliai, grybai, kiaušiniai visada būtų jo lentynose, atrodytų patraukliai ir būtų švieži. Stengdamiesi užsitikrinti priimtinas ir patikimas sąlygas pirkėjai su tiekėjais pasirašo ilgalaikes sutartis. Kai kada pirkėjai, norėdami užsitikrinti tiekimus, nuperka visą žaliavos gamintojo įmonę. Tačiau pastaruoju metu pastebima ir priešinga tendencija kai pirkėjas naudojasi smulkių žaliavos gamintojų, pavyzdžiui, ūkininkų, tiekimais.

Daugėjant žaliavų smulkių gamintojų skaičiui, auga konkurencija, kuri sudaro palankias galimybes žaliavų pirkėjams mažinti supirkimo kainas. Natūralios gamtos žaliavų gamintojai dažniausiai būna stambios įmonės ir turi daugiau jėgos ir galimybių apginti savo prekės kainą.

Medžiagos yra gamyboje jau apdorota žaliava, kuri tolesniame gamybos procese paverčiama prekės sudėtine dalimi. Kai kuriose gamybose, pavyzdžiui maisto, lengvosios pramonės, statyboje medžiagos sudaro pagrindinę sąnaudų dalį.

Komponentai gali būti kelių rūšių: 1) užbaigti komplektuojantys gaminiai, kurie yra paruošti gaminio surinkimui, 2) pusfabrikačiai, beveik užbaigti komplektuojantys gaminiai, kuriuos prieš surenkant į užbaigtą gaminį dar reikia šiek tiek užbaigti (dažyti, šlifuoti).Komponentinės dalys yra labai svarbūs marketingo veiklos objektai daugelio techniškai sudėtingų prekių, kaip, pavyzdžiui, automobiliai, televizoriai, lėktuvai, gamyboje.

Medžiagos ir komponentai turi tenkinti prekės kūrėjų marketingo strategijos reikalavimus. Ypač svarbu užtikrinti gerą prekės kokybę. Dėl to marketingo specialistams tenka didelė atsakomybė parinkti tinkamus ir patikimus tiekėjus.

Įmonės gali padidinti savo pelną naudodamos pigesnius medžiagų ir žaliavų pakaitalus. Pigesni pakaitalai anaiptol ne visada reiškia blogesnę kokybę. Plastikų naudojimas leido sumažinti daugelio prekių, pavyzdžiui automobilių, šaldytuvų, svorį, sumažino korozijos poveikį, pailgino jų amžiškumą,

Aptarnavimo medžiagos yra tos, kurios netampa prekės sudėtine dalimi. Dėl to jų pirkėjai kartais jas mažiau vertina. Kai įmonės stengiasi sumažinti gamybos kaštus labai dažnai pradeda nuo aptarnavimo medžiagų.

Aptarnavimo medžiagos skirstomos į tris grupes: 1) priežiūros, 2) remonto, 3) gamybinės veiklos palaikymo.

Priežiūros medžiagos – dažai, apšvietimo lemputės bei kiti šabloniški reikmenys. Remonto prekės gali būti filtrai, keičiami guoliai ir kiti įprasti dalykai, reikalingi sugedusių ar susidėvėjusių mašinų pataisymui. Gamybinės veiklos palaikymo medžiagos gali būti tepalai ir alyvos, galandymo, pjovimo dildymo elementai, dokumentų spausdinimo popierius, valymo skysčiai ir šluostyklės, šilumos ir elektros energija bei kitos.

Kai kurių verslo veiklos palaikymo medžiagų reikia labai daug. Pavyzdžiui, kuras, elektros ar šiluminė energija dažniausiai nesudaro užbaigtos prekės materialiai apčiuopiamus komponentus. Tačiau chemijos, maisto prekių gamyboje jų reikia labai daug, ir dėl to šių medžiagų paieška, pirkimo sąlygų aptarimas, alternatyvų įvertinimas ir atrinkimas yra svarbi marketingo veiklos sritis.

Priežiūros medžiagas tam tikra prasme galima laikyti gamybos komforto palaikymo elementais. Jų yra labai didelė įvairovė ir ne kiekvienas marketingo specialistas gali jas visas pažinti. Paprastai šios paskirties prekės nėra labai brangios, perkama nedideli skirtingų vienetų kiekiai. Pirkėjai nelinkę eikvoti daug laiko šių prekių paieškai ir pirkimui. Šios paskirties prekėms yra svarbu firminiai ženklai ir pavadinimai, nes tai palengvina jų atpažinimą ir pirkimą. Asortimento platumas ir pardavėjų patikimumas čia turi didelę reikšmę

Remonto prekių tiekime pirmenybė dažniausiai teikiama originaliems gamintojams. Neretai tai būna vieninteliai atsarginių bei remonto detalių bei instaliacinių medžiagų tiekėjai.

Leave a Comment