NAUJŲ PREKIŲ KŪRIMAS
Kalbant apie naujų prekių kūrimą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip suprasti prekės naujumą. Norint tiksliau apibrėžti naujumo sąvoką reikia atsakyti į šiuos klausimus:
• kam tai nauja? (subjektyvus kriterijus);• iki kada tai nauja? (laiko kriterijus);• kiek tai yra nauja? (intensyvumo kriterijus).
Subjektyvus kriterijus apima du aspektus; vartotojo ir gamintojo. Vartotojas ir gamintojas – tai du skirtingi poliai. Todėl kas vienam gali atrodyti nauja, tas pats kitam gali būti seniai žinoma. Todėl reikia koncentruoti dėmesį į rinkos segmentą, kuriam bus skirta nauja prekė. Jei su pateikta preke ar jam analogiška tame segmente vartotojas niekada nebuvo susidūręs, tai prekę galima laikyti nauja. Bet tai irgi dar ne visiškai tikslu, nes vartotojas gali būti girdėjęs apie naują prekę, bet pats su ja nesusidūręs. Patikslinimui reikia apsiriboti patyrimu, kad būtų galima tame segmente prekę laikyti nauja. Dar gali iškilti ir kitas naujumo aspektas. Tarkim, kad prekė tam tikram rinkos segmentui jau yra žinoma, bet kita įmonė ryžtasi pagerinti šią prekę ir ją pateikti vartotojui. Tokia prekė daugiau yra nauja savo pardavimo strategija, bet ne techniniais sprendimais. Kur kas sunkiau atsakyti į laiko kriterijaus klausimą. Net jei sukurta nauja prekė rinkoje nėra turėjusi analogų, tai dar nereiškia, kad visą laiką ji išliks nauja. Todėl būtina nustatyti, kurį laiko tarpą prekė bus laikoma nauja. Nėra lengva atsakyti ir į intensyvumo kriterijaus klausimą. Nauja prekė gali būti konceptualiai nauja arba patobulinta esama prekė. Todėl atsakymo į intensyvumo kriterijaus klausimą reikia ieškoti remiantis subjektyviu kriterijumi. Jei segmento vartotojai, kuriems skirta nauja prekė, pripažįsta ją nauja, tai galima teigti, kad ši prekė yra visiškai nauja. Jeigu segmento vartotojai, kuriems skirta nauja prekė, laiko ją tik esamos prekės patobulinimu, tai galima teigti, kad turim tik iš dalies naują prekę.
Taigi nauja preke galima laikyti originalią, patobulintą, modifikuotą prekę arba naują prekės rūšį. Skiriamos šios prekės naujumo aspektai: nauja prekė pasauliniu lygiu; nauja prekių grupė; priedai prie esamos prekės; esamos prekės modifikavimas; esamos prekės pateikimas naujam rinkos segmentui.
Išsiaiškinus prekės naujumo sampratą, galima pradėti nagrinėti naujų prekių kūrimo. Galimi šie sprendimo variantai:
prekės inovacija; prekės modifikavimas;
Prekės inovacija – visiškai naujų prekių kūrimas.
Prekės modifikavimas – prekės savybių pakeitimas.
Naujos prekės kūrimas. Naujos prekės kūrimui būdingi šie etapai.
8.1 paveikslas. Naujos prekės kūrimo etapai
Idėjų generavimas. Naujos prekės kūrimas prasideda nuo idėjų. Jas pasiūlyti gali:
vartotojai; didmeninės ir mažmeninės prekybos darbuotojai; įmonės darbuotojai; nepriklausomos rinkos tyrimų firmos bei mokslininkai.
Labai svarbus naujų idėjų šaltinis yra vartotojai. Vartotojų nusiskundimai atskleidžia prekės kokybės bei aptarnavimo tobulinimo kryptis. Kartais naujų idėjų kyla išsamiai išanalizavus esamų prekių vartojimą. Kitas idėjų šaltinis – didmeninės ir mažmeninės prekybos darbuotojai. Tiesiogiai bendraudami su pirkėjais, jie gali pateikti pasiūlymus, kokia turėtų būti nauja prekė, kad patenkintų jų poreikius. Daug naujų idėjų pateikia ir įmonės darbuotojai. Gamybiniai pasiūlymai – dažniausiai galimybių supaprastinti prekę pateikimas, siekiant taupyti įmonės išteklius. Mokslinių tyrimų rezultatai įgalina pateikti galimus techninius sprendimus, kuriuos įgyvendinus, bus sukurta nauja prekė. Svarbus naujų idėjų šaltinis – nepriklausomos rinkos tyrimų firmos bei mokslininkai. Jų moksliniai – tiriamieji darbai gali būti naudingi įmonei, norinčiai kurti naujas prekes. Idėjos atrinkimas. Naujų idėjų tikrinimas ir įvertinimas vadinamas pirmine idėjų atranka. Visos gautos idėjos yra įvertinamos pagal tam tikrus kriterijus, tiek kokybinius, tiek kiekybinius. Paprastai idėjos įvertinamos balais nuo 1 iki 10.
Idėjų įvertinimo balais eiga yra tokia: išskiriami vertinimo kriterijai. Jie turi padėti įmonei priimti sprendimus; nustatomas kriterijų svarumas. Kriterijų svarumą reikia nustatyti todėl, kad, priimant sprendimus, jie yra nevienodai svarbūs. Kriterijų svarumas nustatomas dalyvaujant visų įmonės padalinių specialistams; idėjai skiriama nuo 1 iki 10 balų. Balai skiriami pagal pasirinktus kriterijus. Kad būtų išvengta skirtingų vertinimų tai turi padaryti vienas įmonės darbuotojas; apskaičiuojami balai pagal kiekvieną kriterijų. Tam kriterijui surinkti balai sudauginami su svarumo koeficientu; apskaičiuojama idėjos balų suma. Gauta balų suma leidžia spręsti, ar verta toliau domėtis naująja idėja, ar ją paprasčiausiai reikia atmesti. Atmesti galima tas idėjas, kurios surinko mažai balų. Kitaip tariant, paliekamos idėjos, įvertintos su aukščiausiais balais, o likusios atmetamos.
Idėjų įvertinimui gali būti naudojami tokie kriterijai: patrauklumas vartotojams, potenciali rinka, esami ir potencialūs konkurentai, gamybos galimybės (materialiniai, finansiniai ir darbo ištekliai) ir kiti. Idėjų tikrinimas. Po atrankos likusias idėjas dar apsvarsto įmonės vadovai ir specialistai. Po to tikrinamos naujų prekių koncepcijos. Prekių koncepciją sudaro detalus naujos prekės aprašymas, t.y. prekės pozicijos rinkoje nustatymas, naudos, palyginti su kitomis prekėmis, išskyrimas, vartotojų segmentų išskyrimas ir panaudojimo srities apibūdinimas. Naujos prekės aprašymas gali būti įvairiai konkretizuojamas. Paprastai prie žodinio aprašymo pridedamas naujos prekės piešinys, kad būtų lengviau įsivaizduoti. Šiame etape gali būti modeliai, prototipai ar net bandomosios partijos. Po to naujos prekės aprašymas yra pateikiamas įmonėje atrinktų žmonių grupei, kuri patikrina prekės koncepciją. Atsakydami į įvairius klausimus, apklausiamieji turi nustatyti prekės ypatybes, naujumo laipsnį ir rinkos galimybes. Paprastai užduodami tokie klausimai:
ar supras vartotojas naudą? ar ši prekė skirsis nuo konkurento prekės?
kokie galimi pardavimo barjerai? ar galima prekę patobulinti?Tikrinant prekės idėją, reikia turėti omenyje, kad tai nėra realus pirkimas, o tik testas. Todėl į gautus rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai. Naujos prekės idėją gali tikrinti ne tik galutiniai vartotojai. Patartina ją aptarti su paskirstymo kanalo dalyviais, nes jie tiesioginiai bendrauja su vartotojais ir gali realiau įvertinti prekės galimybes bei numatyti, kokie pavojai jos tyko rinkoje. Marketingo strategijos parengimas. Rengiant marketingo strategiją, pirmiausia atliekamas perspektyvų tyrimas (vidiniai įmonės privalumai ir trūkumai, išorinės galimybės ir įvairi grėsmė). Atlikus perspektyvų tyrimą suformuluojami marketingo tikslai, kuriais remiantis parengiama marketingo strategija. Marketingo strategija rengiama pagal tikslinę rinką, pagal marketingo komplekso elementus ir pozicionavimo. Plačiau apie tai rašoma 19 skyriuje. Gamybos ir pardavimo galimybių analizė. Parengus marketingo strategiją, apskaičiuojamos pardavimo apimtys, prekės kaina ir pelnas. Remiantis planuojama pardavimo apimtimi apskaičiuojami finansiniai rodikliai.Prekės sukūrimas. Šiame etape pateikiamas detalus naujos prekės aprašymas. Pagaminami bandomieji pavyzdžiai. Nustatoma, kaip jie atitinka pradinę idėją. Šalinami pastebimi trūkumai. Sukurta ir pagaminta nauja prekė turi atitikti šiuos reikalavimus:
vartotojas turi matyti prekės naujumą; nauja prekė turi atitikti ergonomikos reikalavimus.
Bandomasis marketingas. Jo tikslas – išsiaiškinti vartotojų bei paskirstymo kanalo dalyvių reakciją, patikrinti marketingo komplekso efektyvumą, rinkos potencialą ir pan. Todėl prekės pateikiamos nedideliam rinkos segmentui. Tuo pačiu atliekami rinkos tyrimai – stebima kaip vartotojai reaguoja į naują prekę. Rinkos tyrimo metodas pasirenkamas atsižvelgiant į prekės paskirtį, t.y. ar prekė skirta asmeniniam ar gamybiniam vartotojui. Dažniausiai yra atliekamas prekės ir rinkos testavimas, organizuojama reklaminė kampanija, dalyvaujama mugėse, parodose ir pan. Būtina įvertinti tai, kad per bandomąjį laikotarpį rinką gali užimti analogiškos konkurentų prekės. Todėl, nors šiame etape galima galutinai patikslinti prekės savybes bei pardavimo variantus, daugelis įmonių jo atsisako.
Prekės įvedimas į rinką. Naujos prekės bandymas rinkoje marketingo specialistams suteikia pakankamai informacijos, įgalinčios priimti sprendimą – įvesti naują prekę į rinką ar neįvesti. Priėmus teigiamą sprendimą prasideda pardavimo etapas. Pradedama naujos prekės gamyba ir jos pateikimas vartotojams. Įmonė daug lėšų skiria reklamai. Taip pat svarbu tinkamai parinkti naujos prekės įvedimo į rinką laiką. Gali atsitikti, kad ir konkurentas ruošiasi tuo pačiu metu įeiti į rinką su panašia ar analogiška nauja preke. Tokiu atveju įmonė gali pasirinkti vieną iš trijų galimybių: pirmoji įeiti į rinką; kartu su konkurentu įeiti į rinką; vėliau už konkurentą įeiti į rinką.
Be to, įmonė gali įeiti su nauja preke į rinką dvejopai:
iš karto į visą planuojamą rinką (taip vadinamu ‘’smūgiu’’); laipsniškai, įeinant į vieną, o po to į kitą rinkos segmentavimą ir t.t.
Įėjimo į rinką su nauja preke būdą gali nulemti ir kiti veiksniai. Jeigu nauja prekė pakeičia jau esančią rinkoje, įmonė gali nuspręsti atidėti naujos prekės įvedimo į rinką laiką, kol sumažės esamos prekės pardavimo mastas. Jeigu nauja prekė yra sezoninė, ją galima įvesti į rinką sezono pradžioje. Kitas svarbus momentas, įvedant naują prekę į rinką, yra tikslinės rinkos parinkimas. Tai lemia ar įmonė rinksis ne diferencijuotą, diferencijuotą ar koncentruotą marketingą. Įmonė gali pasirinkti įvairius prekės atnaujinimo sprendimų variantus, t.y. nebūtinai pati turi kurti naujas prekes. Galimi ir kiti sprendimai:
pirkti patentą (know – how); gaminti pagal licenziją (išsinuomoti know – how); nupirkti kitą įmonę;
Nauja preke galima laikyti ir modifikuotą prekę. Prekės modifikavimas gali būti labai įvairus ir remtis šiomis charakteristikomis:
medžiagos rūšis (metalas, mediena, plastmasė ir t.t.); prekės funkcija (panaudojimo tikslu); išorės apipavidalinimu (forma, dizainu); įpakavimu (paprastu arba reikalaujančiu daug sąnaudų).
Prekės modifikavimas anaiptol nereiškia, jog būtinai ji turi būti brangi. Modifikavimas leidžia geriau atsižvelgti į rinkos segmentavimo reikalavimus ir siekti, kad teisingai būtų kreipiamasi į skirtingas pirkėjų grupes. Pavyzdžiui, knyga ‘’Kas yra kas Lietuvoje’’ buvo išleista su brangiu odiniu viršeliu ir kaip paprastai apipavidalintas žinynas. Kaina, vien dėl apipavidalinimo, skyrėsi labai smarkiai. Tokiu būdu buvo patenkinti poreikiai ir tų, kurie norėjo įsigyti informaciją ir tų, kurie dar pageidavo turėti ir labai gražiai įrištą leidinį.
Prekės gyvavimo ciklas
Įmonė, įvedusi naują prekę į rinką, tikisi, kad ji joje išsilaikys ilgai. Tačiau kiekviena prekė rinkoje išsilaiko tam tikrą laikotarpį ir per tą laiką pereina kelias gyvavimo ciklo stadijas. Prekės kaip ir žmonės gimsta, auga, pasiekia brandą, sensta ir miršta. Taigi susidaro daugeliui prekių būdingas gyvavimo ciklas. Marketingo specialistui būtina žinoti prekės gyvavimo ciklą, norint planuoti marketingo veiksmus. Prekės gyvavimo ciklo koncepcija remiasi teiginiu, kad prekės pardavimo apimtys nuo jos atsiradimo rinkoje iki išėjimo keičiasi, pereidamas tam tikras stadijas. Kartu kinta ir pelno, gaunamo parduodant prekę, dydis.
Prekės gyvavimo ciklas – laikotarpis nuo prekės atsiradimo iki jos išnykimo rinkoje.
Dažniausiai skiriamos keturios prekės gyvavimo ciklo stadijos: įvedimas; augimas; branda; smukimas.
8.2 paveikslas. Prekės gyvavimo ciklo stadijos
Įvedimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai naujai rinkoje pasirodžiusios prekės pardavimas po truputį didėja.
Šioje stadijoje prekė yra nauja. Vartotojai mažai žino apie ją, todėl nesusiklostę jos vartojimo įpročiai. Dauguma pirkimų – bandomieji. Naują prekę perka tik tie vartotojai, kurie mėgsta naujoves. Nusipirkę prekę, ir teigiamai ją įvertinę, paskleidžia informaciją aplinkiniams. Taip atsiranda vis daugiau vartotojų, siekiančių įsigyti naują prekę. Pamažu pradeda didėti pardavimo apimtys. Įmonė pelno paprastai negauna, nes turi daug išlaidų. Daug lėšų skiriama rėmimui, ypač reklamai. Tuo siekiama geriau informuoti vartotojus apie naują prekę. Jei įmonė sugeba vis daugiau vartotojų sudominti nauja prekė, sparčiai didėja pardavimo apimtys bei pelnas ir prekė pereina į augimo stadiją.
Augimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas sparčiai didėja.
Prekę pripažįsta vis daugiau vartotojų, klostosi vartojimo įpročiai. Dažnai vartojimo prekes pirmieji pirkėjai perka pakartotinai. Sparčiai didėja pardavimo apimtys ir pelnas. Įmonei svarbu išlaikyti spartų pardavimo apimčių didėjimą, pritraukiant kuo daugiau potencialių vartotojų. Tai pasiekiama sukaupiant vis daugiau informacijos apie vartotojų elgseną, jų poreikius. Žinant situaciją rinkoje, marketingo priemonės nukreipiamos į tikslinę rinką.
Tačiau pardavimo apimtys stabilizuojasi ir po truputį pradeda mažėti. Tik labai nedidelę dalį prekių nuperka nauji vartotojai. Esami vartotojai perka įprastus kiekius ir nesiruošia jų didinti. Prekė pereina į brandos stadiją.Branda – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas stabilizuojasi ir ima po truputį mažėti.
Bendras vartotojų skaičius stabilizuojasi, po to ima mažėti, nes rinkoje atsiranda naujų, tą patį poreikį tenkinančių prekių. Pelnas šioje stadijoje pasiekia maksimumą ir ima mažėti. Tai yra todėl, kad mažėja pardavimo apimtys ir aštrėja konkurencija. Įmonė taiko įvairias marketingo priemones, siekiant kuo ilgiau išlaikyti esamus vartotojus. Tačiau kai prekę nustoja pirkti vis daugiau vartotojų, ji pereina į smukimo stadiją.
Smukimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas nuolat mažėja.
Prekę nustoja pirkti daugelis nuolatinių pirkėjų. Lieka tik konservatyvūs pirkėjai. Rinkoje atsiranda naujos prekės. Pelnas mažėja, nes, mažėja ir pardavimų apimtys. Įmonė radikalių priemonių dažniausiai nesiima, nes, labai sumažėjus pardavimo apimtims, ji su preke tiesiog iš rinkos pasitraukia. Dažniausia įmonė prekės gamybą nutraukia iki to laiko, kol ji netapo nuostolinga. Tada prekės gyvavimo ciklas baigiasi. Šitoks prekės gyvavimo ciklas rodo bendrą dėsningumą, tačiau galimi ir įvairūs nukrypimai. Kai kada atskiros prekės gyvavimo ciklo stadijos esti labai trumpos. Didžiausias pelnas gali būti gaunamas ne brandos, o jau augimo stadijoje. Kai kada po brandos stadijos gali vėl eiti augimo stadija. Tai priklauso nuo taikomų marketingo priemonių. Tačiau tai nėra tipiški reiškiniai. 8.3 paveiksle pateiktas televizorių gyvavimo ciklas. Galima nubrėžti vienos prekių linijos – televizorių gyvavimo ciklą. Taip pat galima nubrėžti ir atskirų prekės rūšių – spalvotų ir nespalvotų televizorių gyvavimo ciklą. Iš paveikslo matome, kad spalvoti ir nespalvoti televizoriai atsiduria skirtingose gyvavimo ciklo stadijose.
8.3 paveikslas. Televizorių gyvavimo ciklas
Ciklo tipai
8.2 paveiksle pateiktos tipinės prekės gyvavimo ciklo stadijos. Tačiau galima išskirti įvairius prekės gyvavimo ciklo tipus. Vienas iš jų – stilius. Stiliaus gyvavimo ciklas rodo, kad prekės pardavimo mastas cikliškai svyruoja (8.4 pav.). Vienų prekių gyvavimo ciklas gali būti labai trumpas. Pavyzdžiui, sezoninės aprangos. Tačiau yra tokių prekių, kurių sezoniškumo negalima tiksliai nustatyti. Tai įvairūs stiliai. Pavyzdžiui, drabužiai: šventiniai, kasdieniniai. Stilius gali egzistuoti daugelį metų, kartais įgydamas didelį populiarumą, kartais primirštamas.
8.4 paveikslas. Stiliaus gyvavimo ciklas
Mados prekių gyvavimo ciklas parodytas 8.5 paveiksle.
8.5 paveikslas. Mados prekių gyvavimo ciklas
Mados prekių gyvavimo ciklui būdingos keturios stadijos. Išskirtinumo stadijoje vartotojai – mados lyderiai, ieško kažko naujo, kad išskirtų save iš kitų pirkėjų. Prekė su išskirtinėmis savybėmis gaminama nedideliais kiekiais. Taip gimsta mada. Sekančioje lenktyniavimo stadijoje atsiranda vis daugiau pirkėjų, besidominčių nauja preke. Pardavimo mastas didėja. Masinės mados stadijoje pardavimo mastas didžiausias. Daug vartotojų nuperka šią prekę. Smukimo stadijoje vartotojai nuperka labai mažą kiekį šios prekės. Jie pradeda domėtis kitomis mados kryptimis. Taigi mada praeina labai lėtą augimo etapą, kurį laiką būna populiari, o vėliau mados populiarumas pradeda mažėti. Fetišas – tai toks mados pasireiškimo būdas, kai prekė labai greitai atkreipia vartotojų dėmesį, ji priimama su dideliu susidomėjimu. Greitai pasiekiama populiarumo viršūnė ir taip pat greitai pereinama į smukimo stadiją (8.6 pav.).
8.6 paveikslas. Fetišo gyvavimo ciklas
Prekė, kuria susižavima, dažniausiai turi kokią tai ypatingą savybę. Ji imponuoja tuos vartotojus, kurie ieško ko nors neįprasto arba nori išsiskirti iš aplinkinių. Tačiau susižavėjimas preke greitai praeina, kadangi ji nepatenkina arba nepakankamai patenkina vartotojų poreikius. Kai prekės pardavimo mastas smarkiai didėja, tuomet sunku pasakyti, ar ta preke buvo susižavėta, o jeigu buvo, tai kiek laiko truks šis susižavėjimas.
Ilgalaikio fetišo gyvavimo ciklas panašus į paprasto fetišo gyvavimo ciklą. Jis skiriasi tuo, kad pardavimo mastas nukrinta iki tik tam tikros ribos ir šiame lygmenyje stabilizuojasi (8.7 pav.).8.7 paveikslas. Ilgalaikio fetišo gyvavimo ciklas
Be šių minėtų prekės gyvavimo ciklų galima išskirti prekės pakartotino gyvavimo ciklą (8.8 pav.). Prekės pakartotinio gyvavimo ciklas pradžioje niekuo nesiskiria nuo tradicinio prekės gyvavimo ciklo. Tačiau smukimo stadijoje, suaktyvinus marketingo veiksmus, galima pasiekti pardavimo masto padidėjimo. Tačiau šis padidėjimas nėra labai didelis.
8.8 paveikslas. Prekės pakartotino gyvavimo ciklas
Šuoliuojantis prekės gyvavimo ciklas esti tuomet, kai brandos ar smukimo stadijoje išryškinamos naujos prekės savybės, naujas vartojimo būdas, arba surandami nauji vartotojai. Tuomet pardavimo mastas pradeda didėti. Taip kartojasi keletą kartų.
8.9 paveikslas. Šuoliuojantis prekės gyvavimo ciklas
Pavyzdžiui, nailonas. Metams bėgant atrandamos naujos nailono panaudojimo sritys: parašiutai, kojinės, kiliminės dangos.
Prekės gyvavimo ciklo stadijose naudojamos marketingo strategijos
Kiekvienai prekės gyvavimo ciklo stadijai taikytina savita marketingo strategija. Įvedimo stadijoje naudojamos keturios marketingo strategijos (8.10 pav.).
8.10 paveikslas. Įvedimo stadijoje naudojamos marketingo strategijos
Greito nugriebimo strategija numato didelę kainą ir dideles rėmimo išlaidas. Įmonė siekia gauti maksimalų pelną už kiekvieną parduotos prekės vienetą. Ši strategija pasitvirtina, kai didžioji vartotojų dalis nėra informuota apie prekę, o vartotojai, žinantys šią informaciją, pasirengę nusipirkti prekę ir už didelę kainą. Įmonė, numatydama konkurenciją, stengiasi įgyti pirkėjų palankumą konkrečiai prekei. Lėto nugriebimo strategija numato didelę prekės kainą ir mažas rėmimo išlaidas. Ji efektyvi, kai vartotojai yra informuoti apie prekę, jų nebaugina didelė kaina, rinkos dydis ribotas, konkurencijos beveik nėra. Greito įsiskverbimo strategija numato mažą prekės kainą ir dideles rėmimo išlaidas. Tai padeda greitai įsiskverbti į rinką. Ši strategija efektyvi, kai vartotojai prastai informuoti apie prekę, jautrūs kainai, kai rinkoje esama konkurentų, arba tuomet, kai rinka gana talpi.
Lėto įsiskverbimo strategija numato nedidelę kainą ir mažas išlaidas rėmimui. Ji naudojama tada, kai rinka yra talpi, joje vyksta konkurencija, vartotojai yra informuoti apie prekę, tačiau pasirengę pirkti ją už nedidelę kainą. Augimo stadijoje pasitelkiamos šios marketingo strategijos (8.11 pav.). Įmonė, atlikus rinkos tyrimus, išanalizavus vartotojų elgseną ir jų poreikius, gali nuspręsti modifikuoti prekę. Viena iš prekės modifikavimo priemonių – kokybės gerinimas. Tai daroma tuo atveju, kai vartotojai tiki kokybės pagerinimo nauda. Jie nori aukštesnės kokybės prekių. Kita prekės modifikavimo priemonė – jos vartotojiškų savybių gerinimas. Galima keisti prekės svorį, dydį, priedų skaičių ir pan. Trečia priemonė – jos dizaino, įpakavimo tobulinimas. Modifikuojant prekę, įmonė dažnai keičia jos kainą.8.11 paveikslas. Augimo stadijoje naudojamos marketingo strategijos
Siekiant pritraukti kuo daugiau vartotojų, įmonė intensyvina prekių paskirstymą, naudoja įvairius prekių paskirstymo metodus. Brandos stadijoje tinka šios marketingo strategijos (8.12 pav.).
8.12 paveikslas. Brandos stadijoje naudojamos marketingo strategijos
Rinkos modifikavimas. Įmonė visų pirma bandys pritraukti naujus savo prekės vartotojus. Tai galima pasiekti ieškant naujų rinkų arba naujų rinkos segmentų bei naujų prekės panaudojimo galimybių. Prekės modifikavimas. Įmonė gali padidinti pardavimo mastą, pakeisdama kai kurias prekės savybes bei gerinant jos kokybę. Marketingo priemonių modifikavimas. Įmonė gali stabilizuoti pardavimo mastą arba jį padidinti prekės kainą, taikydama prekybines nuolaidas, intensyvindama reklamą.
Smukimo stadijoje įmonė rimtų priemonių dažniausiai nesiima.