POLITINĖ RIZIKA

ĮVADAS

Auganti konkurencija vidaus rinkoje bei atsiveriančios galimybės kitose šalyse skatina Lietuvos įmones skverbtis į užsienio rinkas. Savo produkciją eksportuoja ne tik stambiosios kompanijos, bet ir vidutinės įmonės. Pasiruošimas tarptautinei prekybai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pastangų bei gilios firmos ir jos aplinkos analizės. Akivaizdu, jog įmonės galimybių, plėtoti savo verslą tarptautinėje rinkoje, įvertinimas yra brangus tiek laiko, tiek pinigų atžvilgiu. Tačiau yra geriau atlikti išsamų tyrimą bei analizę ir tam skirti pakankamai laiko bei pinigų, nei investuoti į netinkamą bei neatsiperkančią srritį (šalį) ir prarasti dar daugiau.

Įmonės rengdamos tarptautinės veiklos projektus neišvengiamai susiduria ir su įvairiomis rizikomis. Ypatingas dėmesys eksportuojant produkciją į kitas šalis (ypač į nestabilios politikos valstybes) turėtų būti skiriamas politinės aplinkos įvertinimui, t.y. politinės rizikos nustatymui.

Šio darbo tikslas – supažindinti su politine rizika bei aptarti jos valdymo Lietuvoje galimybes.

Tam, kad jis būtų pasiektas keliami tokie uždaviniai:
• Išskirti politinės rizikos rūšis;
• Apžvelgti politinės rizikos analizės būdus;
• Išanalizuoti Politinės rizikos draudimo Lietuvoje aplinkybes.
Įmonių vadovai suvokdami bei įvertindami politinės rizikos faktorių, gali ne tik išvengti potencialių nuostolių, beet ir įgyti konkurencinį pranašumą.

1. Politinės rizikos rūšys ir analizės metodai

Vienas iš pagrindinių tarptautinio verslo rūpesčių yra tas, jog politinis klimatas gali taip pasikeisti, kad dėl to pablogės įmonės padėtis tam tikroje aplinkoje. Politiniai veikmai, kurie gali neigiamai paveikti kompaniją yra vy

yriausybės vykdoma nacionalizavimo politika, nepriklausomai nuo to ar išmokamos kompensacijos, ar ne; įvairūs įmonių veiklos suvaržymai, žala nuosavybei ir personalui bei kt.
Politinė rizika yra daugiamatė ir apima tokias rizikos rūšis [1 p.222]:
• Pervedimo rizika (Transfer risk) – tai rizika kylati iš vyriausybės politikos, kuri riboja kapitalo, atsiskaitymų, prekių, technologijų ir darbo jėgos judėjimą iš ar į šalį.
• Operatyvinė rizika (Operational risk) – tai rizika atsirandanti dėl užsienio šalies valdžios politikos, reglamentų, administracinių procedūrų, tiesiogiai varžančių įmonės valdymą bei produkcijos, marketingo, finansų ir kitų verslo funkcijų vietinį įgyvendinimą.
• Nuosavybės / Kontrolės rizika (Ownership/Control risk) – tai rizika kilusi kaip užsienio šalies valdžios politikos ar veiksmų, kurie varžo nuosavybės teises ir/arba tarptautinės kompanijos vietinių operacijų kontrolę, rezultatas.
• Bendra nestabilumo rizika (General Instability risk) – tai rizika, susijusi su šalies, kurioje numatoma plėtoti veerslą, politinės sistemos pasikeitimu.
Tam kad būtų galima įvertinti numatomų užsienio investicijų politinę riziką, vadybininkams reikalinga informacija, tiesiogiai susijusi su tam tikros šalies situacija, bei analizės struktūra. Politinės rizikos įvertinimą galima pavaizduoti schema, apimančia ankščiau minėtus aspektus (1 paveikslas).

 Sukilimas?
 Nuvertimas?
 Maištas?
 Išorinė agresija?

 Nacionalizacija?
 Intervencija?
 Rekvizicija?
 Priverstinis pardavimas?
 Priverstinis sandorių persvarstymas?
 Sutarčių panaikinimas?

 Importo suvaržymai?
 Lokaliniai reikalavimai?
 Apmokestinimas?
 Kainų kontrolė?
 Užsienio personalo apribojimai?
 Darbo kodeksas/streikai?
 Eksporto reikalavimai?
 Diskriminacija?

 Suvaržymai dividentų, honorarų, palūkanų, įmokų ar kapitalo susigrąžinimui?
 Valiutos kursas ?

1. Paveikslas. Politinės rizikos analizė [1 p.223].

Ši schema į kiekvieną aspektą žiūri kaip į barjerą, kuris turi būti įveiktas, pradedant nuo Bendros nestabilumo rizikos ir baigiant Pe

ervedimų rizika. Tam, kad įmonės vadovybė patvirtintų investicijų projektą, privalu pereiti visus keturis politinės rizikos barjerus ir, žinoma, jis turi tenkinti norimą investicijų grąžos normą.

Kitas politinės rizikos analizės būdas yra Verslo aplinkos rizikos indekso BERI (Business Environment Risk Index) apskaičiavimas. Šis indeksas pradėtas naudoti nuo 1972 metų. Jis matuoja užsienio verslininkų diskriminaciją lyginant su vietiniais verslininkais, o taip pat ir bendrą šalies verslo klimatą. Kas ketvirtį daugiau nei 40 šalių praneša savo BERI indeksą. Bendras indeksas apima 15 veiksnių, kuriems suteikiami atitinkami svoriai, o taip pat yra išskiriami ir keturi subindeksai: politinis, valdymo, finansinis ir nacionališkumo [1 p.104]. Apskritai bendrasis BERI indeksas varijuoja nuo 0 iki 100 (1 lentelė).

1 lentelė. BERI ir subindeksų veiksniai bei jų svoriai.
Veiksniai Svoriai

Bendrasis BERI Politinis Valdymo Finansinis Nacionališkumo
Politinis stabilumas 3 6
Ekonominis augimas 2.5 5
Valiutos konvertabilumas 2.5 5 5 5
Darbo sąnaudų produktyvumas 2 3
Trumpalaikiai kreditai 2 5
Ilgalaikės paskolos/rizikingas kapitalas 2 5
Požiūris į užsienio investuotoją ir pelną 1.5 5 8
Nacionalizacija 1.5 5 8
Monetarinė infliacija 1.5 3 3
Mokėjimo balansas 1.5 3 3
Kontraktų įvykdomumas 1.5 4 2
Biurokratinis sugaišimas 1 3 2 4
Komunikacijos: telefonas, faksas 1 3
Vietiniai vadovai ir partneriai 1 2
Profesionalios paslaugos ir kontraktoriai 0.5 3
Viso: 100 25 25 25 25

Kiekvienam iš BERI indekso veiksnių suteikiamas tam tikras laipsnis: 0 – nepriimtina, 1 – silpna, 2 – priimtina, 3 – aukščiau vidurkio ir 4 – aukščiausia. Tada dauginama iš nustatyto svorio ir galiausiai susumuojamos visų veiksnių gautos vertės. Taip randamas bendrasis BERI indeksas, kurio reikšmės gali būti tokios:
 100 – 86 – nepaprastai stabili šalis, rizikos nėra;
 85 – 71 – tipiška industrinė ekonomika, yra šiokia tokia veiklos rizika;
 70 – 56 – nauja industrinė ekonomika, vidutiniška rizika;
 55 – 41 – mažai išsivysčiusi šalis, didelė rizika;
 40 – 0 – rizika labai didelė, nepriimtinos verslo sąlygos.
Tačiau yra abejojama šio in

ndekso naudojimu praktikoje, dėl pačių rizikos rodiklių prigimties bei nepakankamų empirinių įrodymų vertinant subindeksus. Naudojami rizikos rodikliai turėtų būti papildyti specialiomis informacijos paslaugomis ir nuodugnia šalies ataskaita. Todėl politinė rizika turėtų būti įvertinta atsižvelgiant ir į kitus veiksnius.
Tuo tikslu, atliekama praeities pavyzdžių analizė ir jos pagrindu įvertinama politinė rizika. Šis budas nėra labai patikimas, kadangi tam tikrose specifinėse šalyse politinė situacija gali sparčiai keistis tiek į gerąją, tiek į blogąją puses, kas liečia eksportuotojus ar investuotojus. Vis dėlto, istorinė raida charakterizuoja bendrą veiklos klimatą.
Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo beveik visi perversmai vyko mažai išsivysčiusiose šalyse, iš kurių puse Lotynų Amerikos Valstybėse. Tačiau, žiūrint iš poveikio investicijų procentui pusės, Afrikos bei Vidurio Rytų valstybės buvo rizikingesnės, tuo tarpu Azija buvo mažausiai rizikinga pagal visus matavimus. Bet, netgi toks regioninis skirstymas nėra pakankamas. Vidutiniškai penkiasdešimtyje šalių nebuvo perversmų, kuomet vien tik trijose valstybėse – Argentinoje, Čilėje ir Peru – nustatyta viena trečioji visų perversmų [2].
Kitas būdas, padedantis įvertinti politinę riziką, yra požiūrių analizė, kurios esmė – ištirti nuomonės tų žmonių, kurie gerai pažįsta situaciją tam tikroje valstybėje. Šiuo atveju stengiamasi nustatyti besikeičiančius asmenų, kurie gali daryti įtaką su verslu susijusiems politiniams įvykiams ateityje, požiūrius. Vadovai ar atitinkami specialistai turi analizuoti politinių lyderių oficialius ir neformalius pasisakymus, nustatyti bendrą jų
ų verslo filosofiją, užsienio indėlius į verslą, priemones, siekiant ekonominių permainų, bei jų nusistatymus prieš konkrečią šalį [2].
Apibendrinant, rizikos įvertinimo metodas priklauso nuo vadovų kompetencijos bei firmos siekiamų tikslų.

2. Politinės rizikos draudimas

Kartais neužtenka vien tik nustatyti ir įvertinti riziką tam tikroje šalyje. Reikia ją minimizuoti ir valdyti. Tuo tikslu yra siūlomas politinės rizikos draudimas. Lietuvoje šį draudimo produktą siūlo vienintelė įmonė – Lietuvos eksporto ir importo draudimas.
Politinės rizikos draudimu mažinama eksporto ir investicijų politinė rizika, kai veikiama nestabilios politinės padėties valstybėse:
• prasideda karas, pilietinis karas, revoliucija, sukilimas, maištas, pilietiniai neramumai, masiniai streikai, pasikeičia valdžia, sąlygojanti svarbius politikos pasikeitimus;
• pradedami nenumatyti vyriausybės veiksmai, įskaitant oficialų paskelbimą, kad valstybės įsipareigojimai nebus vykdomi, įšaldomi depozitai, vyksta nacionalizacija, ekspropriacija (nusavinimas) ir kitos politinės priemonės; taip pat valiutinio atsiskaitymo su užsieniu moratoriumas (uždraudimas);
• nenumatyti įvykiai įvyksta trečiosiose valstybėse, per kurias transportuojamos prekės ar pervedamos lėšos, įskaitant embargą ir kitus prekių transporto apribojimus, trukdančius vykdyti sutartis.
Taip pat draudiminiu įvykiu yra laikomas dalinis ar pilnas draudėjo sąskaitų neapmokėjimas, paskolos ar jos dalies negrąžinimas, praėjus laukimo periodui, dėl aukščiau išvardytų priežasčių [4].
Tačiau draudimo apsauga netaikoma, jeigu pirkėjo įsipareigojimų įvykdymas pasidaro neįmanomas ir draudėjas patiria nuostolius ar negrąžina paskolos dėl tokių priežasčių, kaip:
• stichinės nelaimės: audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ir upių potvyniai, žaibai, gaisrai, branduolinės energijos poveikis ir kt.;
• ekonominės priežastys: pirkėjo nemokumas, infliacija, bankų krizė, valiutos kurso svyravimai ir pan.;
• trečiųjų asmenų tyčinė veikla.
Pagrindinis šio draudimo tikslas – skatinti lietuviškų prekių ir (ar) paslaugų eksportą bei didinti jų konkurenciškumą naujose rinkose.
Politinės rizikos draudimu gali pasinaudoti visi ūkio subjektai, kurie:
• eksportuoja savo produkciją ir paslaugas;
• investuoja užsienyje.
Tačiau eksportuojamos prekiės ir paslaugos turi būti lietuviškos kilmės, t.y. ne mažiau kaip 50% vertės sukuriama Lietuvoje.
Nuo įmonių veiklos pobūdžio priklauso ir draudimo objektai. Tai gali būti ūkio subjekto nuostoliai dėl pirkėjo dalinių įsipareigojimų nevykdymo, susidarę dėl politinių priežasčių (eksporto draudimo atveju), arba nuostoliai iš investicinės veiklos, susidarę dėl politinių priežasčių (investicijų draudimo atveju).
Draudimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui (eksporto draudimo atveju) arba nuo 3 iki 15 metų (investicijų draudimo atveju).
Be to, draudimo suma yra ne didesnė nei 80% paskolos ar pirkėjo mokestinių įsipareigojimų draudėjui dydžio. Kitaip tariant, ūkio subjektas prisiima ne mažiau kaip 20% paskolos, apdraustų pirkėjo mokestinių įsipareigojimų ar faktiškai investuotos sumos.
Draudimo įmokos dydį nustato Verslo plėtojimo taryba, kuri įvertina valstybės, į kurią eksportuojama ar investuojama, politinę riziką. Įmoka sumokama visa iš karto į Eksporto skatinimo fondą už visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį [4].
Apibendrinant, galima teigti, jog svarbiausia yra įvertinti politinę riziką, su kuria gali susidurti įmonė, naudojant tinkamiausią metodą, o priklausomai nuo galimybių pasirinkti jos valdymo būdus. Šiuo atveju politinės rizikos draudimas Lietuvoje padeda ne tik minimizuoti realią riziką, bet kartu skirtas ir įmonių konkurentabilumui didinti bei eksportui skatinti.

LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1. Gerald Albaum, Jesper Strandskov, Edwin Duerr, Laurence Dowd. International marketing and Export management, – England, 1994. – 484 p.
2. John D. Daniels, Lee H. Radenbaugh. International Business: environments and operations Sixth edition, – Canada Addison-Wesley publishing company, Inc., 1991. – 805 p. ISBN – 0-201-59090-5.
3. Lietuvos eksporto ir importo draudimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužė 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.leidas.lt
4. Politinės rizikos draudimo taisyklės Nr. 004 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužė 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.leidas.lt

Leave a Comment