planavimo kursinis darbas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
VADYBOS KATEDRA

Audronė Apalainienė, Lucija Jasūdienė

ĮMONĖS VEIKLOS PLANAVIMAS

Kursinio darbo metodiniai nurodymai

Kaunas Technologija 2006

TURINYS

ĮVADAS 4

1.BENDRI KLAUSIMAI 5

2.NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI 6

2.1.ĮMONĖS EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 6
2.1.1.Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas 6
2.1.2.Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas 7
2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas 14
2.1.4.Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas 18
2.1.5.Veiklos sąnaudų apskaičiavimas 23
2.1.6.Įmonės pajamų ir pelno apskaičiavimas 24
2.1.7.Pinigų srautų nustatymas 25
2.1.8.Balanso sudarymas 29

2.2. ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ ANALIZĖ 30
2.2.1. Produkcijos asortimento ir gamybos kaštų struktūros analizė 30
2.2.2. Lūžio taško apskaičiavimas ir analizė...............32
2.2.3. Padengimo sumos apskaičiavimas ir analizė 33

2.3.ĮMONĖS METINIO PLANO SUDARYMAS 35
2.3.1. Organizacinių – techninių priemonių planas.............36 2.3.2. Pastovių planinių išlaidų apskaičiavimas..............36
2.3.3. Produkcijos asortimento planas..................40
2.3.4. Išteklių sąnaudų normos ir normatyvai...............40
2.3.5. Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimo planas.........41
2.3.6. Produkcijos pardavimo ir gamybos planas............42
2.3.7. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planas ........45
2.3.8. Personalo ir darbo užmokesčio planas...............45
2.3.9. Gamybos kaštų planas 47
2.3.10. Įmonės finansinis planas 51

2.4.IŠVADOS 55
LITERATŪRA 56

ĮVADAS

Įmonės veiklos planavimo kursinio darbo tikslas – susisteminti ir pagilinti studentų žinias, išvystyti sugebėjimą sukauptą teorinę ir praktinę patirtį taikyti įmonės veiklos planavimui.
Šiais metodiniais nurodymais gali naudotis KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bei inžinerinių fakultetų studentai.
Metodiniuose nurodymuose kiekvienam klausimui pateikiamos metodinės rekomendacijos, formulės, dalis normatyvų, kuriais vadovaujantis galima apskaičiuoti koonkrečius rodiklius. Manoma, jog šie metodiniai nurodymai padės studentams savarankiškai atlikti kursinį darbą.

1.BENDRI KLAUSIMAI

1.1. Kursinio darbo tikslas ir uždaviniai:
• susisteminti ir pagilinti žinias, įgytas klausant planavimo disciplinos teorinį kursą;
• išmokyti šias žinias taikyti, sprendžiant praktinius klausimus ir grindžiant priimtus sprendimus;
• ugdyti ekonominių apskaičiavimų įgūdžius;
• išmokyti na

audotis atitinkama informacine medžiaga.
1.2. Kursinio darbo sudėtis.
Planavimo kursiniame darbe studentas privalo:
• atlikti pagrindinių įmonės veiklos metinio plano skyrių apskaičiavimus;
• apibendrinti ir įvertinti gautus rezultatus;
• numatyti (suplanuoti) technines-organizacines priemones, kurios leistų pagerinti įmonės veiklos rezultatus, ir įvertinti šių priemonių įtaką;
• apskaičiuoti planinius įmonės veiklos rezultatus.
1.3. Kursinio darbo užduotis (1 priedas).
Visi kursinio darbo apskaičiavimai atliekami įmonėje, kurios gaminami gaminiai (prekės) pažymėti raidėmis (A, B, C, ...R). Atliekant kursinį darbą, kiekvienas studentas:
• taria, kad įmonė gamina tris gaminius (raidės nurodytos individualios užduoties variante);
• visiems apskaičiavimams atlikti naudojasi pradiniais duomenimis (2 priedas), kuriuos pasirenka pagal skaičių, nurodytą individualioje užduotyje. Pvz., studento kursinio darbo individuali užduotis yra 1 ABC: tai reiškia, kad įmonė gamina A, B ir C gaminius Todėl pradinius duomenis, reikalingus šių gaminių gamybos apimties ir išteklių poreikiui apskaičiuoti, studentas įmonės aprašyme suras pagal raaides A,B, C; kitiems darbo apskaičiavimams atlikti naudos 1 varianto duomenis.
1.4. Kursinio darbo apiforminimas.
Kursinis darbas turi būti apiformintas pagal universiteto studentų darbų apiforminimo reikalavimus Visi apskaičiavimai atliekami lentelėse, kurių pavadinimai ir pavyzdžiai pateikiami šiuose metodiniuose nurodymuose. Po kiekviena lentele studentas nurodo apskaičiavimo nuoseklumą (formulę), panaudotus duomenis ir jų šaltinius. Atlikto ir pateikto darbo aiškinamajame rašte negalima palikti metodinių nurodymų teksto.
Darbą rekomenduojama susegti tokia tvarka:
1.Viršelis. 2.Užduotis. 3. Įmonės veiklos rodiklių ir plano apskaičiavimas pagal užduotyje nurodytą seką. 4.Literatūros sąrašas.

2. NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI

2.1. ĮMONĖS EK

KONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

2.1.1. Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas

Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti, pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, padauginus parduodamų “j” gaminių skaičių (Bpj) iš jų pardavimo kainos (Cj):
B pardj = Bpj x Cj; Bpard =  Bpardj . (2.1)

2.1 lentelė
Produkcijos pardavimo apimtis
Gaminiai Pardavimo apimtis, vnt. Kaina, Lt Pardavimo apimtis, tūkst.Lt
A 4500
B 7000
V 9000
Iš viso

Planuojamos gaminių pardavimo apimtys surašytos 1* duomenų lentelėje. Pabaigti skaičiuoti 2.1 lentelę galima bus tik apskaičiavus gaminių kainas (2.31 lentelė).
Produkcijos gamybos programa parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių (Bgj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje periodo pradžioje (PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) pateiktos 1 lentelėje. Produkcijos gamybos apimtis apskaičiuojama 2.2 lentelėje pagal formulę:

Bgj = Bpj + PApabj – PAprj. (2.2)

B a =4500+850-0=5350 vnt
B b=7000+950-1500=6450 vnt
B v=9000+0-3000=6000 vnt

2.2 lentelė
Produkcijos gamybos apimtis
Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B V

Pardavimo apimtis, vnt. 4500 7000 9000 20500

Prekių atsargos periodo pabaigoje,vnt. 850 950 0

Prekių atsargos periodo pradžioje,vnt. 0 1500 3000

Gamybos apimtis (programa), vnt. 5350 6450 6000 17800

Gaminio kaina, Lt

Pagaminta produkcija, tūkst.Lt

Pagamintos produkcijos vertė (Bpag) apskaičiuojama, kai žinomos gaminių kainos (2.31 lentelė), pagal šias formules:

Bpagj = Bgnj x Cj; Bpag =  Bpagj. (2.3)

Kai žinoma gamybos programa, toliau galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai įvykdyti.

2.1.2. Materialinių ir energetinių išteklių po

oreikio ir išlaidų nustatymas

Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia apskaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos programai įvykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.
Duomenys šiems apskaičiavimams atlikti parodyti 2 ir 3  duomenų lentelėje: tai pagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (Cmi) , sunaudojimo normos (Hmij) – medžiagos kiekis, reikalingas gaminio vienetui pagaminti ; medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje (MApabi). Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas atliekamas 2.3 lentelėje.
Kiekvienos i-osios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Bmij = Bgnj x Hmij; Bmi =  Bmij; (2.4 ir 2.5)

čia: Bmij – i-osios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat.vnt.;

Bgnj – j-ojo gaminio gamybos apimtis, vnt;
Bmi – bendras i-osios medžiagos poreikis visai gamybos apimčiai nat.vnt.
B ma=5350*(2+0.4+4.6)=37450
B mb=6450*(3+0.9+0.7)=29670
B mv=6000*(2.8+1.7+6.4)=65400

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms (medžiagų kaštai) apskaičiuojamos, padauginus medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (Cmi):

Ki = Bmi x Cmi; MKij = Bmij x Cmi; MKj =  MKij; (2.6)

čia: MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt;
MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt;
MKj – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.
Ka=(2*10)+(0.4*2.5)+(4.6*5)=44 lt
Kb=(3*7)+(0.9*4.4)+(0.7*3.8)=27.62
Kv=(2.8*10)+(1.7*2.5)+(6.4*1.5)=41.85

2.3 lentelė
Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas
Medžiagos Gamybos apimtis, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui,kg Medžiagos kaina,
Lt/kg Medžiagos poreikis, t Medžiagų kaštai

Iš viso, tūkst.Lt Gaminio, Lt
A Gaminys 5350

112 2.0 10.00 10.700 107.000 20.00

116 0.4 2.50 2.140 5.350 1.00

120 4.6 5.00 24.610 123.050 23.00

Viso 37.450 235.4 44.00
B Gaminys 6450
111 3.0 7.00 19.350 135.450 21.00
117 0.9 4.40 5.805 25.542 3.96
119 0.7 3.80 4.515 17.157 2.66
Viso 29.670 178.149 27.62
V Gaminys 6000
112 2.8 10.00 16.800 168.000 28.00
114 1.7 2.50 10.200 25.500 4.25
120 6.4 1.50 38.400 57.600 9.60
Viso 65.400 251.100 41.85

Iš viso medžiagų 132.520

Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudaroma medžiagų poreikio suvestinė, į kurią surašomi duomenys iš 2.3 lentelės.

/p>

2.4 lentelė
Medžiagų poreikio suvestinė
Gaminiai Medžiagų poreikis, t

111 112 114 116 117 119 120
A 10.700 2.140 24.610
B 19.350 5.805 4.515
V 16.800 10.200 38.400
Iš viso 19.350 27.500 12.340 24.610 5.805 4.515 38.400
Kada apskaičiuojama, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programai įvykdyti, aprūpinimo tarnyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje (MApabi) ir nustato, kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti (Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas:

Bmpi = Bmi + MApabi – MApri.
B111=19350+1000-0=20350 kg
B112=27500+4000-2000=29500 kg
B114=12340+0-2800=9540 kg
B116=24610+2000-4000=22610 kg
B117=5805+2000-4000=3805 kg
B119=4515+0-7000=-2485 kg (neperku,nes perteklius)
B120=38400+6000-3800=40600 kg (2.7)

Medžiagų atsargų lygį įvertiname 2.5 lentelėje, o reikalingą nupirkti medžiagų kiekį galima apskaičiuoti 2.6 lentelėje, naudojantis 2 ir 2.4 lentelės duomenimis. Numatant medžiagų atsargas, reikia įvertinti tik medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.
2.5 lentelė
Medžiagų atsargos
Medžiagos Kaina Lt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje

Dydis, t Vertė, tūkst.Lt Dydis, t Vertė,tūkst.Lt
111 7.00 0 0.00 1.000 7.000
112 10.00 2.000 20.000 4.000 40.000
114 2.50 2.800 7.000 0 0
116 5.00 5.400 27.000 5.400 27.000
117 4.40 4.000 17.600 2.000 8.800
119 3.80 7.000 26.600 0 0
120 1.50 3.800 5.700 6.000 9.000
Viso 103.900 91.800

2.6 lentelė
Pagrindinių medžiagų pirkimo planas
Rodikliai Medžiagos Iš viso

111 112 114 116 117 119 120
Medžiagų poreikis gamybos programai vykdyti, t 19.350 27.500

Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pabaigoje, t

Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje, t
Reikalingas nupirkti medžiagų kiekis, t

Medžiagų kaina, Lt/kg

Išlaidos medžiagoms, tūkst.Lt.

Įmonėms reikia įvairių rūšių energijos (elektros, šiluminės energijos, šalčio, vandens ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikis apskaičiuojamas tiesioginiu apskaičiavimo metodu (energija technologijai, apšildymui, apšvietimui) ir įvertinus faktiškai sunaudojamą jos kiekį buitiniams reikalams.

Tariama, kad:
• šiluminė energija įmonėje naudojama technologijoje, patalpoms apšildyti ir buitiniams tikslams;
• elektros energija – varikliams varyti ir apšvietimui;
• vanduo – technologiniams ir buitiniams tikslams.
Šiluminės energijos poreikis technologijai apskaičiuojamas, remiantis 5 lentelėje pateiktomis šiluminės energijos sunaudojimo normomis (Gkal/gaminiui), šiluminės energijos kaina (4*lentelė) ir produkcijos gamybos planu. Skaičiavimas atliekamas 2.7 lentelėje.

2.7 lentelė
Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų apskaičiavimas
Gaminiai Gamybos apimtis, vnt. Energijos sunaudojimo norma, Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt/Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst.Lt
A
B
C
Iš viso

Šiluminės energijos poreikis apšildymui ir buitiniams reikalams apskaičiuojamas atskirai įmonės administracijai ir gamybiniams cechams, remiantis 6* lentelėje nurodytu faktiniu energijos sunaudojimu. Įmonės gamybinių cechų ir įmonės administracijos plotas pateiktas 9* lentelėje.
Šiluminės energijos poreikis ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidos apskaičiuojamas 2.8 lentelėje.
2.8 lentelė
Šiluminės energijos poreikio ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidų apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė

Šildymo sezono trukmė, mėn.

Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1m2 apšildyti,Gkal

Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal
Gamybiniai cechai:

Gamybinis plotas, m2

Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal:

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt:

Apšildymui

Buitiniams reikalams
Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:

Plotas,m2

Šiluminės energijos poreikis, Gkal:

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Išlaidos šiluminei energijai, tūkst.Lt:

Apšildymui

Buitiniams reikalams

2.9 lentelė
Šiluminės energijos poreikis ir išlaidos

Paskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūkst.Lt

Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso
Technologijai
Apšildymui
Buičiai
Iš viso

Analogiškai apskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos. Įmonėje vanduo naudojamas technologijai ir buitiniams reikalams. Jo poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai . Apskaičiavimui reikalingi duomenys surašyti 4*, 5* ir 6* lentelėse. Apskaičiavimas atliekamas 2.10 ir 2.11.lentelėje.

2.10 lentelė
Vandens poreikio technologijai ir išlaidų apskaičiavimas
Gaminiai Gamybos apimtis, vnt. Vandens sunaudojimo norma m3/vnt. Vandens kaina, Lt/ m3 Vandens poreikis, m3 Vandens kaštai, tūkst.Lt
A
B
C
Iš viso

2.11 lentelė
Vandens poreikis ir išlaidos buitiniams reikalams
Rodikliai Reikšmė
Vandens tarifas, Lt/m3
Gamybiniai cechai:

Vandens poreikis, m3

Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt
Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:

Vandens poreikis,m3

Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt

2.12 lentelė
Vandens poreikis ir išlaidos

Paskirtis Poreikis, m3 Išlaidos, tūkst.Lt

Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso
Technologijai
Buičiai
Iš viso

Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų varikliams varyti (Wjėgai) ir apšvietimui (Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių bendro galingumo (Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko (T ef.įr), todėl elektros energijos poreikis jėgai šiame darbe apskaičiuojamas tik gamybiniams cechams.

Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 7 lentelėje.

Tefįr = ndd x Tpam x kpam x kįr ; (2.8)

čia: T ef.įr. – efektyvus įrengimų darbo laikas,h;
ndd – darbo dienų skaičius;
Tpam – pamainos trukmė,h ;
kpam – pamainų skaičius;
kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais ir apskaičiuojamas pagal šią formulę:

kįr = 1–a/100 ; (2.9)

čia: a – įrengimų planinės prastovos,% ;
Wjėgai = Pa x kg x T ef.įr. ; (2.10)

čia: Wjėgai – elektros energijos poreikis varikliams varyti, kWh;

kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas.

Elektros energijos poreikis apšvietimui apskaičiuojamas atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1m2 ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):

Wapšv = Q x Hapšv x T apšv. (2.11)

Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas parodytas 4* lentelėje. Nepamirština, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina.
Elektros energijos poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos 2.13 lentelėje.

2.13 lentelė
Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė

Šviestuvų galingumo norma, W/m2

Elektros energijos tarifas, Lt/1kWh

Gamybiniai cechai:

Įrengimų variklių bendras galingumas, kW

Variklių galingumo panaudojimo koeficientas

Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas,h
Elektros energijos poreikis jėgai, kWh
Išlaidos už elektros energiją jėgai, tūkst.Lt
Gamybinis plotas, m2
Apšvietimo laikas, h
Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh
Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt
Įmonės administracija
Patalpų plotas,m2
Apšvietimo laikas, h
Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh
Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt

2.14 lentelė
Elektros energijos poreikis ir išlaidos

Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst.Lt
Paskirtis Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso
Varikliams varyti
Apšvietimui
Iš viso

Kaip matome, energija naudojama visuose įmonės padaliniuose įvairiems tikslams. Apskaičiuojant gamybos išlaidas, energijos išlaidos įtraukiamos į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.15 lentelėje energijos išlaidos, apskaičiuotas 2.9, 2.12 ir 2.14 lentelėse, sugrupuojamos pagal atitinkamas išlaidų rūšis: gamybos tiesiogines ir netiesiogines išlaidas bei veiklos sąnaudas.
2.15 lentelė
Energijos išlaidų paskirstymas, tūkst.Lt

Išlaidų rūšys
Energijos rūšys

Tiesioginės gamybos Netiesioginės gamybos Veiklos Iš viso
Elektros energija
Šiluminė energija
Vanduo
Iš viso

Pastaba:
• atskiras energijos išlaidų sumas įrašome (priskiriame) kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą;
• tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos susijusios su technologiniu procesu; gamybinėms netiesioginėms išlaidoms – su gamybinių cechų išlaikymu; veiklos sąnaudoms – su bendru įmonės valdymu ir administracijos išlaikymu.

2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas

Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, darbuotojų skaičius, jų darbo užmokestis.

Darbo našumas (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo) vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas (DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalijant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb):

DNdarb = Bpag/ndarb . (2.12)

Darbininkų skaičiaus nustatymui (ndarb) reikia žinoti efektyvų darbininko darbo laiko fondą (Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metus vidutiniškai dirbs vienas darbininkas. Šio rodiklio apskaičiavimui reikalingi duomenys parodyti 8* lentelėje.

2.16 lentelė
Efektyvaus darbininko darbo laiko skaičiavimas
Darbo laiko sudėtis Planas

Kalendorinės dienos

Poilsio ir švenčių dienos

Režiminis darbo laikas, dienos

Neatvykimai į darbą, dienos:

Eilinės ir papildomos atostogos

Dekretinės atostogos

Ligos

Kitos priežastys

Efektyvus darbo laikas, dienos
Pamainos trukmė, h
Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h

Efektyvi pamainos trukmė, h
Efektyvus darbininko darbo laikas, h

Gaminio darbo imlumas parodo pagrindinių gamybinių darbininkų darbo laiką, reikalingą gaminio vienetui pagaminti, išreikštą žm.val. Sandauga (Bgj x DIj) parodo j-ojo gaminio visos gamybos programos darbo imlumą, t.y. kiek darbininkų darbo valandų reikia visai gamybos apimčiai pagaminti.
Gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis susideda iš pagrindinio (DUpagr) ir papildomo (DUpap) darbo užmokesčio sumos. Pagrindinis darbo užmokestis – tai suma, kurią reikės išmokėti darbininkams už pagamintą produkciją (atliktą darbą). Ši suma (DUpagr) apskaičiuojama, remiantis normatyviniu gaminių darbo imlumu (DIj ), kuris nurodyta 5 lentelėje ir vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu (VA) – žiūr. priedų 7 psl.

DUpagrj = DIj x Bgj x VA; DUpagr =  DUpagrj . (2.13)

Papildomas darbo užmokestis skiriamas atostogų apmokėjimui ir planuojamas atitinkamu procentu nuo pagrindinio darbo užmokesčio (kpap):

kpap (2.14)

čia: Dat – atostogų trukmė, dienomis;
Def – efektyvus darbininko darbo laiko fondas, dienomis.

DUpap (DUpagr x kpap) / 100 . (2.15)
DUbend  DUpagr+ Dupap. (2.16)

Darbuotojams (vadovams, specialistams, tarnautojams ir pagalbiniams darbininkams), kurių darbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą (Amėn), metinė darbo užmokesčio suma apskaičiuojama pagal šią formulę:

DU = nper x Amėn x12 . (2.17)

čia: nper – darbuotojų (vadovų, specialistų, tarnautojų, pagalbinių darbininkų) skaičius

2.17 lentelė
Pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčio apskaičiavimas
Gaminiai Gamybos apimtis,
vnt. Gaminio darbo imlumas, nh Valandinis atlyginimas, Lt Gamybinės programos darbo imlumas, nh Darbo užmokestis, tūkst.Lt

Pagrindinis Papildomas Bendras
A
B
C
Iš viso

Gamybinių darbininkų skaičius apskaičiuojamas, padalijus visos gamybinės programos darbo imlumą (DI) iš efektyvaus darbininko darbo laiko (Tef):
ndarb = DI/Tef . (2.18)

Naudojantis priedų 7 puslapyje pateiktais papildomais duomenimis, apskaičiuojamas įmonės personalas ir jų darbo užmokestis. Apskaičiuojama atskirai gamybinių cechų personalui ir įmonės valdymo personalui (administracijai).
2.18 lentelė
Įmonės personalo ir darbo užmokesčio apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė

Gamybos programos darbo imlumas,nh

Efektyvus darbininko darbo laikas,h

Pagrindinių gamybinių darbininkų skaičius, žm.

Pagalbinių darbininkų skaičius,žm.

Pagalbinio darbininko vidutinė mėnesinė alga,Lt

Pagalbinių darbininkų metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt

Gamybinių cechų vadovų, specialistų, tarnautojų skaičius,žm.

Vidutinė mėnesinė gamybos vadovo, specialisto alga, Lt

Gamybinių cechų vadovų, specialistų, tarnautojų metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt

Įmonės vadovų, specialistų, tarnautojų skaičius(administracija),žm.

Įmonės administracijos darbuotojo vidutinė mėnesinė alga, Lt

Įmonės administracijos metinis darbo užmokestis,tūkst.Lt

2.19 lentelėje pateikiamas įmonės darbo užmokestis ir atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui.
2.19 lentelė
Įmonės darbo užmokestis ir atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui
Darbuotojų kategorija Darbo užmokestis, tūkst.Lt Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, tūkst.Lt.
1. Vadovai, specialistai ir tarnautojai, iš viso

1.1. gamybinių cechų

1.2. įmonės administracijos
2. Darbininkai, iš viso

2.1. pagrindiniai

2.2. pagalbiniai
Iš viso

Apskaičiuojant gamybos išlaidas, atskirų darbuotojų kategorijų darbo užmokestis ir atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui yra įtraukiami į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.20 lentelėje pateikiamas šių išlaidų paskirstymas (atskiras darbo užmokesčio ir atskaitymų socialiniam draudimui sumas priskiriame kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą).
2.20 lentelė
Darbo užmokesčio ir atskaitymų sveikatos ir socialiniam draudimui paskirstymas, tūkst.Lt
Rodikliai Išlaidų rūšys

Tiesioginės gamybos Netiesiogi-nės gamybos Veiklos Iš viso
1. Darbo užmokestis, iš viso
1.1. pagrindinių darbininkų
1.2. pagalbinių darbininkų
1.3. gamybinių cechų vadovų, specialistų, tarnautojų darbo užmokestis
1.4. įmonės vadovų, specialis¬tų, tarnautojų darbo užmokestis
2. Atskaitymai sveikatos ir socia¬liniam draudimui, iš viso
2.1. pagrindinių darbininkų
2.2. pagalbinių darbininkų
2.3. gamybinių cechų vadovų specialis¬tų, tarnautojų
2.4. įmonės vadovų specialis¬tų, tarnautojų

2.1.4. Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas

Remiantis apskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromas gamybos kaštų planas: apskaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
Ankstesniuose skyriuose jau apskaičiuoti kintamieji tiesioginiai kaštai: pagrindinių medžiagų, šiluminės energijos technologijai išlaidos, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis.
Todėl dabar reikia apskaičiuoti netiesiogines gamybos išlaidas (gamybinių cechų išlaikymo ir valdymo išlaidas), kurias sudaro: gamybinių cechų įrengimų ir patalpų išlaikymui reikalingų medžiagų vertė, gamybos vadovų, specialistų, tarnautojų ir pagalbinių darbininkų darbo užmokestis bei atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, cechų apšvietimo, apšildymo, buitinėms reikmėms ir įrengimų varikliams varyti skirtos energijos išlaidos, amortizaciniai atskaitymai, kitų tarnybų paslaugos ir kitos išlaidos (kai kurios šios išlaidos irgi apskaičiuotos ankstesniuose skyriuose).
Pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiuojamos, remiantis 4* lentelėje nurodytais šių išlaidų normatyvais. Kaip matome, šioje įmonėje pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų priežiūrai planuojamos atsižvelgiant į produkcijos mašininį imlumą, o patalpų priežiūrai – į plotą. 2.21 ir 2.22 lentelėse apskaičiuojamas gaminamos produkcijos mašininis imlumas ir pagalbinių medžiagų išlaidos.
2.21 lentelė
Gamybos programos mašininio imlumo skaičiavimas
Gaminiai Gaminio mašininis imlumas, įr.val./vnt Gamybos apimtis, tūkst.vnt. Gamybos programos mašininis imlumas

Tūkst.įr.val %
A
B
C
Iš viso 100,0

2.22 lentelė
Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
Gamybiniai cechai

Gamybos programos mašininis imlumas, tūkst.įr.val.

Pagalbinių medžiagų įrengimų priežiūrai normatyvas, Lt/įr.val.

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai, tūkst.Lt

Gamybinių patalpų plotas, m2

Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai išlaidų normatyvas, Lt/1m2

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst.Lt

Iš viso gamybinių cechų išlaidos pagalbinėms medžiagoms, tūkst.Lt
Įmonės administracija

Patalpų plotas, m2

Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai išlaidų normatyvas Lt/1m2

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst.Lt

Įmonės pagrindinių priemonių vertei ir amortizaciniams atskaitymams apskaičiuoti naudojami 9* bei 10* lentelių duomenys ir tiesinis pagrindinių priemonių nusidėvėjimo apskaičiavimo metodas. Šiuo atveju, metinė nusidėvėjimo suma (NS) apskaičiuojama, remiantis pagrindinių priemonių eksploatavimo trukme (T) 2.23 lentelėje:

NS = (PF – LV)/T; Am = NSx100/PF ; (2.19)

čia: PF – pagrindinių priemonių įsigijimo (pradinė) vertė,Lt;
LV – pagrindinių priemonių likvidacinė vertė,Lt;
T – normatyvinė pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metai;
Am – metinė amortizacinių atskaitymų norma, % (parodo, kokia pagrindinių priemonių vertės dalis nusidėvi kiekvienais metais).
Amortizaciniai atskaitymai (NS), apskaičiuojant pastovias netiesiogines išlaidas, įtraukiami į skirtingas sąmatas: gamybinių cechų pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai – į netiesioginių gamybos išlaidų sąmatą; negamybinių padalinių amortizacija – į veiklos sąnaudas.

2.23 lentelė
Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas
Pagrindinės priemonės Pagrindinių priemonių vertė, tūkst.Lt Pagrindinių priemonių eksploatavimo
trukmė, metai Amortizacinių ats¬kaitymų norma,  Amortizaciniai atskaitymai, tūkst.Lt

Gamybiniai cechai Įmonės administra¬cija Iš viso Gamybiniai cechai Įmonės administracija Iš viso

1. Pastatai
2.Vertingas inventorius
3. Darbo ma¬šinos įren¬gimai
4. Kėlimo ir transporto priemonės
5. Kiti įrengi¬gimai, įranga
Iš viso

Netiesioginės gamybos išlaidos (dažnai vadinamos gamybinėmis pridėtinėmis išlaidomis) apskaičiuojamos 2. 24 lentelėje, naudojant 11* (faktinės praėjusių metų remonto išlaidos), 2.15, 2.20, 2.22, ir 2.23 lentelių duomenis. Apskaičiuojant atskirų gaminių gamybos kaštus, kintamos netiesioginės gamybos išlaidos paskirstomos proporcingai gamybos programos mašininiam imlumui, pastovios – proporcingai gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui, ir tai atliekama 2.25 lentelėje.

Bendra gamybos kaštų sąmata ir atskirų gaminių gamybinė savikaina apskaičiuojama 2.26 lentelėje.

2.24 lentelė
Netiesioginių gamybos išlaidų sąmata
Išlaidų rūšys Suma, tūkst.Lt Iš viso,
tūkst. Lt

Kintamosios Pastovios
1. Pagalbinės medžiagos
2. Darbo užmokestis
3. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui
4. Energija
5. Amortizaciniai atskaitymai
6. Pagalbinių ir aptarnaujančių tarnybų paslaugos:

6.1. įrengimų remontas

6.2. vidaus transporto remontas

6.3. gamybinių cechų pastatų remontas
7. Kitos išlaidos
Iš viso:

2.25 lentelė
Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymas
Rodikliai Iš viso Gaminiai

A B C
Gamybos programos mašininis imlumas, % 100
Kintamosios netiesioginės gamybos išlaidos, tūkst.Lt
Gamybinių darbininkų darbo užmokestis, % 100
Pastoviosios netiesioginės gamybos išlaidos, tūkst.Lt
Iš viso netiesioginių gamybos išlaidų, tūkst.Lt.

Gamybos kaštų planui apskaičiuoti naudojami 2.2, 2.3, 2.7, 2.10, 2.17 ir 2.25 lentelių duomenys.
2.26 lentelė
Gamybos kaštų apskaičiavimas
Kaštų rūšys Gamybos kaštai, tūkst.Lt

Gaminių Iš viso

A B C
1.Tiesioginės gamybos išlaidos, iš viso

1.1. Pagrindinės medžiagos

1.2. Medžiagų transportavimo ir sandėliavimo išlaidos

1.3. Energija technologijai

1.4. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis

1.5. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui
2. Gamybinės netiesioginės išlaidos
3. Iš viso gamybos kaštų, tūkst.Lt:
– iš jų, be medžiagų ir energijos išlaidų , tūkst.Lt
– iš jų, be medžiagų ir energijos išlaidų , % 100
Produkcijos gamybos planas, tūkst.vnt.
Gaminio gamybinė savikaina, Lt

Gaminio gamybinė savikaina parodo vieno gaminio gamybos išlaidas; ji apskaičiuojama, padalijus visą gaminio gamybos kaštų sumą iš gamybos apimties nat.vnt.
Įmonė pajamas gauna už parduotą produkciją. Todėl pelno apskaičiavimui reikia žinoti parduotos produkcijos gamybos kaštus; kurie apskaičiuojami 2.28 lentelėje.
Anksčiau apskaičiuoti produkcijos gamybos kaštai nebus lygūs parduotos produkcijos gamybos kaštams, nes ne visi pagaminti gaminiai parduodami. Įmonė planuoja atitinkamas pagamintų prekių atsargas sandėlyje periodo pabaigoje (1* lentelė).
Kad būtų galima apskaičiuoti parduotos produkcijos gamybos kaštus, reikia žinoti prekių (pagamintų gaminių) atsargų sandėlyje vertę (2.27 lentelė):
• prekių atsargų sandėlyje dydis ir gaminių gamybinės savikainos pasikeitimas, palyginti su praėjusiais metais, nurodyti 1* lentelėje;
• prekių vertę periodo pabaigoje gauname, nurodytus prekių vienetus padauginę iš gaminių gamybinės savikainos (pagamintos, bet dar neparduotos produkcijos vertė lygi jų gamybos kaštams);
• prekių atsargas periodo pradžioje įvertiname praėjusių metų gamybine savikaina, kuri yra didesnė už esamą (2.26 lentelė) 1* lentelėje nurodytu procentu.
2.27 lentelė
Prekių atsargos
Prekės Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje

Dydis, vnt. Gaminio gamybinė savikaina, Lt* Vertė, tūkst. Lt Dydis, vnt. Gaminio gamybinė savikaina, Lt Vertė, tūkst. Lt
A
B
C
Iš viso

Žinant planinius gamybos kaštus (GK) ir prekių atsargų sandėlyje vertę (2.26 ir 2.27 lentelės), galima apskaičiuoti parduodamos produkcijos gamybos kaštus (GKpard):

GKpard = PApr + GK – PApab ; (2.20)

čia: PApr ir PApab – prekių atsargų sandėlyje vertė atitinkamai periodo pradžioje ir pabaigoje.
2.28 lentelė
Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas

Rodikliai
Iš viso,
tūkst.Lt Taip pat pagal gaminius

A B C
Prekių atsargos periodo pradžioje
Gamybos kaštai
Prekių atsargos periodo pabaigoje
Parduodamos produkcijos gamybos kaštai

2.1.5.Veiklos sąnaudų apskaičiavimas

Į įmonės veiklos sąnaudas įtraukiamos produkcijos pardavimo išlaidos bei bendrosios ir administracinės sąnaudos, kurias sudaro bendros įmonės išlaikymo ir valdymo išlaidos, išvardintos ir apskaičiuojamos 2.29 lentelėje, remiantis 11*, 12*, 2.15, 2.20, 2.22 ir 2.23 lentelių duomenimis. Veiklos sąnaudų paskirstymas atliekamas 2.30 lentelėje.
Veiklos sąnaudos yra netiesioginės, pastovios išlaidos, kurios atskiriems gaminiams paskirstomos proporcingai gamybos kaštams be medžiagų ir energijos išlaidų (2.26 lentelė.)
2.29 lentelė
Veiklos sąnaudų planas
Išlaidų rūšys Suma, tūkst.Lt
1. Pardavimų sąnaudos:

1.1.Reklama ir skelbimai

1.2.Prekių išvežimas
2. Bendrosios ir administracinės sąnaudos:

2.1.Pagalbinės medžiagos

2.2.Administracijos darbuotojų darbo užmokestis

2.3.Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

2.4.Energija

2.5.Amortizaciniai atskaitymai

2.6.Administracijos transporto remonto ir išlaikymo išlaidos

2.7.Administracijos pastatų remontas

2.8.Ryšių paslaugos

2.9.Komandiruotės

2.10.Mokesčiai ir rinkliavos
Iš viso

2.30 lentelė
Veiklos sąnaudų paskirstymas
Rodikliai Iš viso Gaminiai

A B C
Gamybos kaštai be materialinių (medžiagų ir energijos) išteklių vertės, % 100
Veiklos sąnaudos, tūkst.Lt
Pardavimo planas, tūkst.vnt.
Gaminiui tenkančios veiklos sąnaudos, Lt –

2.1.6. Įmonės pajamų ir pelno apskaičiavimas

Gaminio kainą (Cj) sudaro jo pilna savikaina (spilnj) ir pelnas (pj), kuris apskaičiuosimas remiantis 1* lentelėje pateiktu gaminio pelningumu (Rj):
Cj = spilnj +pj; pj = Rj x spilnj /100. (2.21)

Gaminio pilnąją savikainą sudaro jo gamybinė savikaina (sgamj ) ir veiklos sąnaudos (vsj). Šie rodikliai apskaičiuoti 2.26 ir 2.30 lentelėse.

spilnj = sgamj +vsj. (2.22)

Gaminių kainos apskaičiuojamos 2.31 lentelėje.
2.31 lentelė
Gaminių kainų apskaičiavimas
Gaminiai Gamybinė
savikaina,Lt Veiklos
sąnaudos,Lt Pilnoji savikaina, Lt Pelnas Kaina,
Lt

% Lt
A
B
C
Įmonės pelnas apskaičiuojamas iš pardavimų apimties atėmus parduotos produkcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas. Įmonei labai svarbus grynasis pelnas – pelnas liekantis įmonei, atskaičius pelno ir socialinį mokestį (12* lentelė) Įmonės pajamos ir pelnas apskaičiuojamas 2.32 lentelėje.

2.32 lentelė
Įmonės pelno apskaičiavimas
Rodikliai Suma, tūkst.Lt
1. Pardavimo apimtis
2. Parduodamos produkcijos gamybos kaštai
3. Bendras pelnas
4. Veiklos sąnaudos
5. Veiklos pelnas
6. Palūkanos už kreditą
7. Pelnas prieš apmokestinimą
8. Pelno mokestis
9. Socialinis (solidarumo) mokestis
10. Grynasis pelnas

Įmonėse apskaičiuojami ne tik pelno, bet ir produkcijos (veiklos) (Rprod), apyvartos (Rap) ir kapitalo (Rk) pelningumo rodikliai. Jie išreiškiami procentais ir apskaičiuojami pelno prieš apmokestinimą (P) atžvilgiu:

R prod = Px100 /( GK + VS); (2.23)
Rap = Px100 / Bpard; (2.24)
Rk = Px100 / IT; (2.25)

čia: GK ir VS – atitinkamai: parduodamos produkcijos gamybos kaštai ir veiklos sąnaudos, tūkst.Lt. Lt.;

Bpard – pardavimo apimtis, tūkst.Lt.;

IT– ilgalaikio turto vertė (2.35 lentelė), tūkst.Lt.

2.1.7. Pinigų srautų nustatymas

Pinigų srautai yra pagrindinis rodiklis, įgalinantis nustatyti, kokiu mastu įmonės veikla leidžia palaikyti ir plėtoti įmonės pajėgumą, grąžinti skolas, išmokėti dividendus ir investuoti lėšas be išorinių finansavimo šaltinių.
Lėšos nuolat juda: pardavus prekes (paslaugas) gaunamos pajamos, kurios patenka į įmonės sąskaitas. Perkant medžiagas, atsiskaitant su darbuotojais, mokant įvairiausius mokesčius, pinigai nurašomi, ir jų sąskaitoje mažėja. Kad įmonei lėšų netrūktų, įplaukos turi būti didesnės nei išmokos, priešingu atveju tenka skolintis. Todėl nustatant pinigų srautus, būtina įvertinti įplaukas už parduotą produkciją, išlaidas, susijusias su įmonės veikla, bei nustatytą minimalų pinigų likutį kasoje ir atsiskaitomoje sąskaitoje. Apskaičiavimai atliekami 2.33 lentelėje.
2.33 lentelė
Pinigų srautų nustatymas
Įplaukų, išlaidų pavadinimas Suma, tūkst.Lt
1. Įplaukos, iš viso

1.1. Pinigų likutis metų pradžioje

1.2. Įplaukos už parduotą produkciją
2. Išlaidos, iš viso

2.1. Pagrindinėms medžiagoms

2.2. Medžiagų transportavimui ir sandėliavimui

2.3. Energijai

2.4. Darbo užmokesčiui

2.5. Atskaitymams socialiniam ir sveikatos draudimui

2.6. Kitiems mokėjimams

2.7. Pagrindinių priemonių įsigijimui
3. Minimalus nustatytas pinigų likutis kasoje ir sąskaitoje
4. Piniginių lėšų perteklius (trūkumas)
5. Kreditas
6. Kredito grąžinimas
7. Kredito palūkanų mokėjimas
8. Pinigų likutis kasoje ir sąskaitoje metų pabaigoje

Pinigų srautų apskaičiavimui naudojami 11*; 2.1; 2.6; 2.15; 2.19; 2.24; 2.26, 2.29 ir2.34 lentelių duomenys.
Siekdami pritraukti kuo daugiau vartotojų, tiek tiekėjai, tiek gamintojai sutartyse numato lengvatines atsiskaitymo sąlygas, kurios leidžia atsiskaityti už visą prekių kiekį ne iš karto.Todėl, nors įmonės pelno ataskaitoje fiksuojamos pajamos už visą parduotą kiekį, tačiau realiai savo sąskaitoje ji turi pinigus ne už visą parduotą produkciją. Analogiškai ir pati įmonė atsiskaito su tiekėjais.
Taigi įplaukos už parduotą produkciją (Ipard) ir visos įplaukos (Ipardv ) apskaičiuojamos taip:

Ipard = PSp + Bpard – PSe; Ipardv = Ipard + PLpr; (2.26)

čia: PSp – praėjusių metų pirkėjų skolų dengimas, tūkst.Lt; (11* lentelė)

Bpard – pardavimo planas,tūkst.Lt. (2.1 lentelė);

PSe – pirkėjų skola metų pabaigoje, tūkst.Lt.
PLpr – pinigų likutis kasoje ir sąskaitoje metų pradžioje, tūkst.Lt.

Pirkėjų skolos einamųjų metų pabaigoje (PSe) apskaičiuojamos sustambintu būdu: t.y. įvertinant vieno mėnesio pardavimo planą ir numatomas apmokėjimo už prekes sąlygas (11* lentelė):

(2.27)

čia: Bpard – pardavimo apimtis, tūkst.lt.

12 – mėnesių skaičius metuose;

kn – koeficientas, įvertinantis apmokėjimo sąlygas, t.y. už kokią parduotos produkcijos dalį apmokama kitą mėnesį;

Išlaidos medžiagoms (Imp) apskaičiuojamos taip:

Imp = STp+ Bmp – STe; (2.28)

čia: STp – sumokėtos praėjusių metų skolos tiekėjams, tūkst.Lt;

Bmp – medžiagų pirkimo planas,tūkst.Lt (2.6 lentelė);

STe – skola tiekėjams metų pabaigoje,tūkst.Lt.

Skolos tiekėjams (STe) apskaičiuojamos sustambintu būdu, t.y. įvertinant vieno mėnesio išlaidas perkamoms medžiagoms ir numatomas atsiskaitymo su tiekėjais sąlygas (11* lentelė):

STe = ; (2.29)

čia: Bmp – medžiagų pirkimo planas,tūkst.Lt

kn – koeficientas, įvertinantis mokėjimo sąlygas, t.y. už kokią perkamų medžiagų dalį mokama kitą mėnesį.

Apskaičiuojant „Kitus mokėjimus“ reikia įvertinti likusias išlaidas, susijusias su netiesioginėmis gamybos ir veiklos sąnaudomis, nes visos pagrindinių medžiagų įsigijimo ir pristatymo, energijos, darbo apmokėjimo išlaidos ir atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui parodyti 2.33 lentelės 2.1-2.5 eilutėse. Kitų mokėjų bendra suma apskaičiuojama 2.34.lentelėje. Reikia atkreipti dėmesį, kad apskaičiuojant einamų metų pinigų srautus yra įvertinamas praėjusių metų pelno mokestis, kurį šiame darbe priimame 12* lentelės duomenimis.

2.34. lentelė
Kitų mokėjimų apskaičiavimas, tūkst.Lt.
Išlaidų (mokėjimų) pavadinimas Netiesioginės gamybos išlaidos Veiklos sąnaudos Pelno ir socialinis mokestis Viso
Pardavimų sąnaudos
Pagalbinės medžiagos
Įrengimų remontas
Transporto priemonių remontas ir išlaikymas
Pastatų remontas
Ryšių paslaugos
Komandiruotės
Mokesčiai ir rinkliavos
Kitos išlaidos
Pelno mokestis*
Iš viso
Pastaba: * praėjusių metų pelno mokestis

Piniginių lėšų perteklius arba trūkumas (PLP) apskaičiuojamas taip:

PLP = Ipardv – Iviso – MPC; (2.30)

čia: Ipardv – visa įplaukų suma, tūkst.Lt.;

I viso – bendra išlaidų suma,tūkst.Lt;
MPC – minimalus nustatytas pinigų likutis sąskaitoje,tūkst.Lt.

Kreditas reikalingas tuomet, kai išlaidų suma viršija įplaukų sumą ir įmonė turi piniginių lėšų trūkumą (PLT). Jei imamas kreditas (KR), tai 2.32 lentelės 6-toje eilutėje nurodoma kredito suma, kuri bus grąžinta planiniame periode (KRgr), ir mokamų kredito palūkanų suma (PLkr) apskaičiuojama 7 eilutėje pagal atitinkamą procentą. Šiuo atveju pinigų likutis (PL) kasoje ir sąskaitoje metų pabaigoje apskaičiuojamas:

PL= (KR -PLT) – KRgr – PLkr + MPC. (2.31)

Esant piniginių lėšų pertekliui, pinigų likutis kasoje ir sąskaitoje (PL) metų pabaigoje apskaičiuojamas pagal formulę:

PL = PLP + MPC. (2.32)

2.1.8. Balanso sudarymas

Finansinės lėšos nuolat juda, ir tai atsispindi sąskaitose bei balanse. Balansas rodo tik tos dienos įmonės padėtį (paprastai metų, ketvirčio ar mėnesio pabaigos). Balanse parodoma įmonės disponuojamo turto sudėtis ir šaltiniai. Balansas susideda iš dviejų dalių: kairioji pusė vadinasi “Turtas”, t.y. tai, ką įmonė turi realiai; dešinioji pusė vadinasi “Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai” ir parodo, iš kokių šaltinių kairioje pusėje parodytas turtas atsirado. Balansui (2.35 lentelė) sudaryti naudojami 12*; 2.5, 2.23; 2.27; 2.32 ir 2.33 lentelių duomenys. Kadangi skaičiavimuose naudojama daug apytikslių procentinių normatyvų, tai turtą ir nuosavybę subalansuojame įstatinio kapitalo* reikšme.
2.35 lentelė
Balansas (metų pabaigoje)
Turtas Suma, tūkst.Lt Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai Suma, tūkst.Lt
1.Ilgalaikis turtas 1.Kapitalas, iš viso
2.Trumpalaikis turtas, iš viso 1.1.Įstatinis kapitalas*

2.1.Produkcija (prekių atsargos) 1.2.Grynasis pelnas

2.2.Medžiagos (atsargos) 2.Įsipareigojimai

2.3.Pirkėjų skolos 2.1.Skola tiekėjams

2.4.Pinigai kasoje ir sąskaitoje 2.2.Pelno mokestis

2.3. Socialinis mokestis

2.3. Negrąžintas kreditas
Iš viso Iš viso

Apskaičiuojant ilgalaikį turtą (IT), būtina įvertinti esamų pagrindinių priemonių vertę, jų nusidėvėjimą bei naujai įsigyjamų priemonių vertę (jei didinami gamybiniai pajėgumai, kaštų mažinimui diegiamos techninės priemonės):
IT = PFS-NS+PFn; (2.33)

čia: PFS – esamų pagrindinių priemonių vertė,tūkst.Lt;

NS – amortizacinių atskaitymų suma,tūkst.Lt;

PFn – naujai įsigyjamų priemonių vertė,tūkst.Lt.

Trumpalaikio turto apyvartumas apskaičiuojamas pagal formulę:

APTT = Bpard / TT (2.34)
čia: APTT – trumpalaikio turto apyvartumas, kartai;

Bpard – pardavimo apimtis, tūkst.Lt.;

TT – trumpalaikio turto vertė, tūkst.Lt

2.2. ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ ANALIZĖ

Atlikus visus pirmos kursinio darbo dalies apskaičiavimus, užpildoma 2.63 (pagrindinių ekonominių rodiklių palyginimo) lentelės bazinių duomenų stulpelis.

2.2.1. Produkcijos asortimento ir gamybos kaštų struktūros analizė
Šiame skyriuje reikia atlikti įmonės asortimento ir išlaidų bei atskirų produkcijos rūšių kaštų struktūros analizę. Todėl čia reikia:
• 2.36 lentelėje pateikti pirmoje darbo dalyje apskaičiuotas įmonės gamybos išlaidas, veiklos sąnaudas ir kitus rodiklius;
• apskaičiuoti produkcijos asortimento struktūrą;
• apskaičiuoti įmonės išlaidų ir atskirų gaminių kaštų struktūrą;
• atlikti asortimento ir kaštų struktūros analizę.
2.36 lentelė
Baziniai gamybos ir parduotos produkcijos kaštai
Kaštų rūšys Suma, tūkst.Lt

Gaminiai Iš viso

A B C
1.Kintamieji gamybiniai kaštai, iš viso

1.1. Pagrindinės medžiagos

1.2. Medžiagų transportavimas ir sandėliavimas

1.3. Energija technologijai

1.4. Pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis

1.5. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

1.6. Kintamos netiesioginės gamybos išlaidos
2.Pastovieji kaštai, iš viso

2.1. Pastovios netiesioginės gamybos išlaidos

2.2. Veiklos sąnaudos

Iš viso periodo kaštų
Produkcijos apdirbimo vertė (gamybos kaštai be medžiagų ir energijos išlaidų), tūkst.Lt
Parduotos produkcijos gamybos kaštai,tūkst.Lt
Produkcijos pardavimo apimtis:

vnt.

tūkst.Lt.
Produkcijos gamybos apimtis:
vnt

tūkst.Lt
Gaminio kintamieji kaštai, Lt
Gaminio gamybinė savikaina, Lt
Gaminio pilnoji savikaina, Lt
Bazinė gaminio kaina, Lt

Asortimento struktūra skaičiuojama vertinių gamybos ir pardavimo apimties rodiklių pagrindu ir parodo, kokią lyginamąją dalį (qj) bendroje gamybos ir pardavimų apimtyje sudaro j-tojo gaminio gamyba ir pardavimai. Asortimento struktūra išreiškiama procentais ir apskaičiuojama (2.37 lentelėje) pagal formules:

(2.35)

(2.36)

Kaštų struktūra parodo atskirų kaštų rūšių pasiskirstymą (qi) bendroje išlaidų sumoje (2.38 lentelė). Ji išreiškiama procentais ir apskaičiuojama pagal šią formulę:

(2.37)

čia: i – išlaidų rūšis;

qi – lyginamoji i-ųjų išlaidų dalis bendroje kaštų sumoje, %;

Ki – i-ųjų išlaidų suma, Lt;

Kv – visų išlaidų suma, Lt

Asortimento ir kaštų struktūros analizė turi: išaiškinti “brangiausius” pajamų ir išlaidų prasme gaminius; įvertinti atskirų kaštų rūšių įtaką; padėti surasti išlaidų mažinimo rezervus ir galimybes. Todėl reikia apskaičiuoti ne tik visos periodo kaštų sumos, bet ir atskirų gaminių kaštų struktūrą.

2.37 lentelė
Asortimento struktūros analizė
Rodikliai Gaminiai Viso

A B C
1. Produkcijos gamybos apimtis:
tūkst.Lt.
% 100
2.Produkcijos pardavimo apimtis:
tūkst.Lt.
% 100

2.38 lentelė
Kaštų struktūros apskaičiavimas

Kaštų rūšys Kaštų struktūra,%

Gaminių Iš viso

A B C
1.Kintami gamybiniai kaštai, iš viso

1.1. Pagrindinės medžiagos (su transportavimo ir sandėliavimo išlaidomis)

1.2. Energija technologijai

1.3. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis

1.4. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

1.5.Netiesioginės gamybos išlaidos
2.Pastovieji kaštai, iš viso

2.1. Netiesioginės gamybos išlaidos

2.2. Veiklos sąnaudos

Iš viso periodo kaštų 100,0 100,0 100,0 100,0

Atliekant asortimento ir kaštų struktūros analizę, reikia trumpai apibūdinti produkcijos asortimento struktūrą, kintamųjų ir pastovių kaštų, gamybinių kaštų ir veiklos sąnaudų lyginamąją dalį, taip pat įvertinti atskirų produkcijos rūšių medžiagų, energijos, darbo kaštų lyginamąją dalį.

2.2.2. Lūžio momento nustatymas ir analizė

Lūžio momentas (taškas) – tai tokia gamybos arba pardavimų apimtis, kuriai esant bendrosios pajamos lygios visiems gamybos kaštams ir įmonės pelnas lygus nuliui. Lūžio momento analizė atsako į du svarbiausius klausimus:
1. Kiek gaminių vienetų turi būti parduota, kad būtų padengti visi įmonės veiklos kaštai?
2. Kokias pajamas įmonė turi gauti, kad veikla būtų pelninga?

Atliekant lūžio momento analizę, visi kaštai skirstomi į kintamuosius ir pastoviuosius. Lūžio taškas gali būti apskaičiuotas analitiniu ir grafiniu būdu. Analitiniu būdu lūžio taškas j-ajam gaminiui apskaičiuojamas pagal šią formulę:

; (2.38)
čia: BLj – j gaminio pardavimo apimtis lūžio taške, vnt.;

PKj – j gaminiui priskiriama visa pastoviųjų kaštų suma, Lt;

cj– j gaminio vieneto kaina, Lt;

kkj – j gaminio vieneto kintamieji kaštai, Lt.
Lūžio taškus galima apskaičiuoti 2.39 lentelėje, remiantis 2.36 lentelės duomenimis.
2.39 lentelė
Lūžio taško apskaičiavimas
Rodikliai Gaminiai

A B C
Pastoviųjų kaštų suma, Lt
Gaminio kaina, Lt
Gaminio kintamieji kaštai, Lt
Lūžio taškas, vnt.
Pardavimų planas, vnt.

Apskaičiavus lūžio taškus visiems trims gaminiams, reikia palyginti gautas reikšmes su produkcijos pardavimo faktiškoms apimtimis ir padaryti atitinkamas išvadas.

2.2.3. Padengimo sumos bei gaminių naudingumo apskaičiavimas ir analizė

Modernioje apskaitos sistemoje dažniausiai taikoma dalinių kaštų apskaita, naudojant padengimo sumos apskaičiavimą. Šios kaštų apskaitos esmė ta, kad atskiram gaminiui apskaičiuojami ir tiesiogiai priskiriami tik kintamieji gamybos kaštai, o pastoviosios veiklos išlaidos įvertinamos tik galutiniuose įmonės pasisekimo apskaičiavimuose. Gautų pajamų ir kintamųjų kaštų skirtumas yra vadinamas padengimo suma. Šis rodiklis gali būti apskaičiuojamas vienam gaminiui, visai jo pardavimo apimčiai (PSj) ir įmonei (PS):
Gaminio padengimo suma (psj) yra lygi jo kainos (cj) ir kintamų kaštų (kkj) skirtumui arba vienam gaminiui tenkančių pastovių kaštų (pkj) ir pelno (pj) sumai:

; (2.39)

Įmonės (visos pardavimo apimties) padengimo suma:

(2.40)
čia: Bpard –įmonės pardavimo apimtis, Lt;

KK – parduodamos produkcijos kintami kaštai, Lt.

∑PK – įmonės visų pastovių išlaidų suma, Lt.

P – įmonės pelnas, Lt.
Padengimo sumos apskaičiavimas suteikia patikimus duomenis apyvartos, išlaidų, pelno analizei bei kainos nustatymui, taip pat veiklos planavimui ir kontrolei; procentinis padengimo sumos dydis (apskaičiuotas nuo pardavimų apimties) yra svarbus rodiklis, sudarant produkcijos gamybos ir pardavimo planą.
Padengimo sumų apskaičiavimus galima atlikti 2.40 ir 2.41 lentelėse.
2.40 lentelė
Gaminio padengimo sumos apskaičiavimas
Rodikliai Gaminiai

A B C
Gaminio kaina, Lt
Gaminio kintamieji gamybos kaštai, Lt
Padengimo suma , Lt
Gaminio padengimo sumos ir kainos santykis, %
2.41 lentelė
Padengimo sumos visai pardavimo apimčiai apskaičiavimas, tūkst.Lt
Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B C
Pardavimo apimtis
Kintamieji gamybos kaštai
Padengimo suma
Pastovios netiesioginės gamybos išlaidos – – –
Veiklos sąnaudos – – –
Pelnas – – –

Pastaba: apskaičiuojant lentelę, reikia žinoti parduotos produkcijos kintamuosius gamybos kaštus, nes pajamos gaunamos už parduotus gaminius;

Atsižvelgiant į apskaičiuotas padengimo sumas, gaminius reikia suranguoti (pirmam rangui priskiriami turintys didžiausią rodiklio reikšmę gaminiai) ir įvertinti jų indėlį į įmonės veiklos rezultatus.
2.42 lentelė
Gaminių rangavimas pagal atskirus požymius
Rangas Pagal vieno gaminio padengimo sumą Pagal visos gaminių programos padengimo sumas Pagal padengimo sumos dydį , apskaičiuotą % nuo gaminio kainos

Gaminys Padengimo suma, Lt Gami-nys Padengimo suma, tūkst. Lt Gami-nys Padengimo su¬mos lyginamoji dalis gaminio kainoje, %
1
2
3

Gaminio naudingumo lygis apskaičiuojamas pagal 2.41 formulę ir gali būti panaudotas planuojant gamybos programos struktūrą.

Nj  qpsj /  qpsj; (2.41)

čia: Nj – j gaminio naudingumo koeficientas;

qpsj – j gaminio padengimo sumos lyginamoji dalis gaminio kainoje, %.

2.43 lentelė
Gaminių naudingumo įvertinimas
Gaminiai Padengimo su¬mos lyginamoji dalis gaminio kainoje, % Naudingumo lygis
A
B
C
Iš viso 1,0

Atlikus asortimento ir kaštų struktūros analizę, lūžio taško ir padengimo sumų bei gaminių naudingumo įvertinimą darbe reikia apibendrinti, paaiškinti gautus rezultatus ir panaudoti juos sudarant asortimento ir pardavimų planą.

2.3. ĮMONĖS METINIO PLANO SUDARYMAS

Įmonė, siekdama didesnio veiklos efektyvumo, planiniame periode numato praplėsti gaminamą asortimentą ir įdiegti konkrečias organizacines-technines priemones, kurių tikslas:
• padidinti gamybinio pajėgumo panaudojimą;
• pagerinti darbo sąlygas;
• padidinti darbo našumą;
• sumažinti gaminių savikainą;
• pagerinti įmonės finansinę padėtį.

Šioje darbo dalyje reikia sudaryti įmonės produkcijos pardavimo ir gamybos, aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis, personalo, gamybos kaštų ir finansinį planą, remiantis:
1. pelno didinimo užduotimi (14* lentelė);
2. asortimento keitimo planu (17* lentelė);
3. planuojamomis įdiegti techninėmis-organizacinėmis priemonėmis (19* lentelė);
Planiniai skaičiavimai atliekami panaudojant:
• faktinius įmonės veiklos rezultatus: pirmos darbo dalies rodiklius priimame, kaip faktinius bazinio periodo įmonės veiklos rezultatus.
• 1*-20* lentelių duomenis;
• tiesioginio skaičiavimo (2.1 skyriaus metodika) ir faktinių duomenų koregavimo metodus.
Visus planinius rodiklių skaičiavimus reikia atlikti ir pateikti atskirose, nuosekliai numeruojamose lentelėse, kurias studentas sudaro ir apiformina savarankiškai. Kursinio darbo metodiniuose pateikiama tik skaičiavimo eiga ir kai kurių lentelių pavyzdžiai. Konkretūs šio skyriaus skaičiavimai ir lentelių skaičius priklausys nuo planuojamų įdiegti gaminių bei organizacinių-techninių priemonių ir kiekvieno studento darbe gali būti skirtingas.

2.3.1. Organizacinių-techninių priemonių planas

Organizacinių-techninių priemonių planas pateikiamas 2.44 lentelėje (lentelės forma pateikta 3 priede). Lentelė sudaroma pagal užduoties variante nurodytas priemones (19* lentelė), nurodant jų įtaką įmonės rodikliams (20*lentelė).
Diegiamos organizacinės-techninės priemonės pakeis įmonės pagrindinių gamybos priemonių vertę, išteklių sunaudojimo normas, pastovias išlaidas, leis padidinti gamybinio pajėgumo panaudojimą. Todėl atliekant įmonės plano skaičiavimus turi būti įvertinta kiekvienos numatomos įdiegti priemonės įtaka.

2.3.2. Pastovių planinių išlaidų apskaičiavimas

Pastoviomis vadinamos tos išlaidos, kurios nesikeičia kintant gamybos apimčiai. Todėl planinė jų suma (PKpl), lyginant su faktine (PKb), keisis tik dėl įdiegiamų organizacinių-techninių priemonių ir gali būti apskaičiuota pagal formulę:

; (2.42)
čia: PKi – pastovių išlaidų padidėjimas (+) ar sumažėjimas (-) dėl įdiegiamos i-tosios priemonės , Lt.;

Pastovioms išlaidoms priskiriamos pastovios tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos bei veiklos sąnaudos:
• apskaičiuojant planines tiesiogines gamybos išlaidas reikia įvertinti naujų gaminių įdiegimo ir bazinių gaminių modernizavimo išlaidas bei naujų ir modernizuojamų gaminių rūšių skaičių;
• planuojant pastovias netiesiogines gamybos išlaidas ir veiklos sąnaudas reikia remtis bazinėmis jų reikšmėmis ir perskaičiuoti tas išlaidų rūšis, kurios keisis dėl įdiegiamų organizacinių-techninių priemonių: amortizaciniai atskaitymai, pagalbinių darbininkų, vadovų ir specialistų darbo užmokestis bei atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, energijos, rėmimo išlaidos, pagalbinių ir aptarnaujančių tarnybų paslaugos ir t.t.
• Išlaidų perskaičiavimą reikia parodyti atskirose lentelėse.
Planiniame periode pasikeis pagrindinių priemonių vertė, nes numatoma išmontuoti senus ir nupirkti naujus įrengimus, mechanizuoti ir automatizuoti gamybos procesą. Todėl reikia apskaičiuoti planinę pagrindinių priemonių vertę ir amortizacinius atskaitymus. Nepamirština, kad gamybos mechanizavimo ir automatizavimo darbai didina pagrindinių gamybos priemonių vertę.
Planinė pagrindinių priemonių vertė ir amortizaciniai atskaitymai apskaičiuojami panaudojant 2.23 ir 2.44 lentelių duomenis. Skaičiavimą galima atlikti 2.45 ir 2.46 lentelėse.
2.45 lentelė
Gamybinių cechų pagrindinių priemonių vertės apskaičiavimas,
Pagrindinės priemonės Bazė tūkst.Lt. Planas, tūkst.Lt.

Išmontuojama Naujų priemonių
vertė Mechaniz.automatiz.
darbai Iš viso
1. Pastatai
2. Vertingas inventorius
3. Darbo mašinos ir įrengimai
4. Kėlimo ir transporto priemonės
5. Kiti įrengimai ir įranga
Iš viso

Pastaba: analogiškoje lentelėje galima apskaičiuoti ir įmonės administracijos pagrindinių priemonių planinę vertę

2.46 lentelė
Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas
Pagrindinės priemonės Pagrindinių priemonių vertė, tūkst..Lt Amortizacinių
ats¬kaitymų norma,  Amortizaciniai atskaitymai, tūkst..Lt

Gamybiniai cechai Administracija Iš viso Gamybiniai cechai Administracija Iš viso
1.
2.
3.
4.
5.
Iš viso

Atskirų pastovių išlaidų pokytis dėl įdiegiamų priemonių apskaičiuojamas remiantis 2.44 lentelės duomenimis. Skaičiavimo pavyzdys pateiktas 2.47 lentelėje. Analogiškose lentelėse gali būti apskaičiuojamas ir kitų išlaidų rūšių pasikeitimas.
2.47 lentelė
Gamybinių cechų darbuotojų darbo užmokesčio ir atskaitymų socialiniam ir sveikatos draudimui perskaičiavimas
Rodiklis Reikšmė
1. Darbuotojų skaičiaus pokytis (+/-) , žm:
• pagalbinių darbininkų
• vadovų ir specialistų
2. Darbuotojo vidutinė mėnesinė alga, Lt:
• pagalbinio darbininko
• vadovo, specialisto
3. Metinio darbo užmokesčio pokytis (+/-), tūkst.Lt.
• pagalbinių darbininkų
• vadovų ir specialistų
4. Atskaitymų socialiniam ir sveikatos draudimui pokytis (+/-), tūkst..Lt,

Pastovių netiesioginių gamybos išlaidų ir veiklos sąnaudų planas apskaičiuojamas 2.48 ir 2.49 lentelėse, panaudojant 2.24 ir 2.29 lentelių duomenis ir apskaičiuotas išlaidų pokyčio reikšmes.
2.48 lentelė
Pastovių netiesioginių gamybos išlaidų planas, tūkst. Lt
Išlaidų rūšys Bazė Pokytis (+/-) Planas
1. Pagalbinės medžiagos
2. Darbo užmokestis
3. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui
4. Energija
5. Amortizaciniai atskaitymai
6. Pagalbinių tarnybų paslaugos:

6.1. įrengimų remontas

6.2. vidaus transporto remontas

6.3. gamybinių cechų pastatų remontas
7. Kitos išlaidos
Iš viso:
Pastaba: planinėse „Kitose išlaidose“ reikia įvertinti gaminių gamybos nutraukimo išlaidas
2.49 lentelė
Veiklos sąnaudų planas, tūkst.Lt
Išlaidų rūšys Bazė Pokytis (+/-) Planas
1. Pardavimų sąnaudos:

1.1.Reklama ir skelbimai

1.2.Prekių išvežimas
2. Bendrosios ir administracinės sąnaudos:

2.1.Pagalbinės medžiagos

2.2.Administracijos darbuotojų darbo užmokestis

2.3.Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

2.4.Energija

2.5.Amortizaciniai atskaitymai

2.6.Administracijos transporto remonto ir išlaikymo išlaidos

2.7.Administracijos pastatų remontas

2.8.Ryšių paslaugos

2.9.Komandiruotės

2.10.Mokesčiai ir rinkliavos
Iš viso

Pastovių kaštų planas pateikiamas 2.50 lentelėje.
2.50 lentelė
Pastovių kaštų planas
Rodikliai Reikšmė, tūkst..Lt.
1. Pastovios tiesioginės gamybos išlaidos:
• naujų gaminių įdiegimo išlaidos
• gaminių modernizavimo išlaidos
2. Pastovios netiesioginės gamybos išlaidos
3. Veiklos sąnaudos
Iš viso

2.3.3. Produkcijos asortimento planas

Sudarant produkcijos asortimento planą (2.51 lentelė), reikia remtis atlikta gaminių naudingumo analize (2.2.3. skyrius), atskirų prekių paklausos kitimo prognoze (16* lentelė) bei asortimento atnaujinimo planu (17* lentelė). Nauji gaminiai parenkami pratęsiant užduoties variantą sekančiomis (viena, dviem, trim ar keturiomis) raidėmis. Lentelėje pateikiama planinė asortimento struktūra, numatant kiekvieno gaminio naudingumą (Nj): .

2.51 lentelė
Asortimento planas
Gaminiai Naudingumo koeficientas Paklausos kitimo prognozė Paaiškinimas
Bazinis periodas
A Paaiškinti, kodėl tęsiama, nutraukiama ar modernizuojama gaminių gamyba
B
C
Viso 1,00
Planinis periodas Paaiškinti asortimento struktūros formavimo motyvus
.
..
Viso 1,00

2.3.4. Planinės išteklių sąnaudų normos ir normatyvai

Planinės išteklių sunaudojimo normos pateikiamos 2.52 lentelėje:
• apskaičiuojant paliekamų gaminti bazinių gaminių išteklių sąnaudų normas ir normatyvus, reikia įvertinti diegiamų organizacinių-techninių priemonių įtaką (2.44 lentelė);
• naujiems gaminiams išteklių sąnaudų normas nustatome, remiantis 3* ir 5* lentelių duomenimis.
2.52 lentelė
Planinės išteklių sąnaudų normos ir normatyvai
Normų ir normatyvų rūšys Dimensija A gaminys Ir t.t.

bazė planas bazė planas
1. Pagrindinės medžiagos: Kg/1gam.

112

114 ir t.t
2. Energija technologijai:
šiluminė energija Gcal/1gam.

vanduo m3/1 gam.
3. Darbo imlumas h/1 gam.
4. Mašininis imlumas h/1gam.
Pastaba: nauji gaminiai neturės stulpelio „bazė“.

2.3.5. Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimo planas

Įmonės gamybinis pajėgumas – tai maksimaliai galimas pagaminti produkcijos kiekis. Šiame darbe jis įvertinamas įrengimų valandomis. Jo panaudojimą parodo gamybos programos ir gamybinio pajėgumo santykis, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

; (2.43)
todėl

; (2.44)

čia: kgpb–bazinio periodo gamybinio pajėgumo panaudojimo koeficientas;
MIgb – bazinio periodo gamybos programos mašininis imlumas, h;
GP – įmonės gamybinis pajėgumas, h

Gamybinio pajėgumo rezervą (GPrez) parodo gamybinio pajėgumo ir programos mašininio imlumo skirtumas:

; (2.45)

Bazinis ir planinis gamybinio pajėgumo panaudojimo koeficientas pagal variantus parodytas 15* lentelėje. Įmonės gamybinio pajėgumo apskaičiavimą galima atlikti 2.53 lentelėje.
2.53 lentelė
Įmonės gamybinis pajėgumas ir jo panaudojimo planavimas
Rodikliai Reikšmė
1. Bazinio periodo:
– gamybinio pajėgumo panaudojimas, %
– gamybos programos mašininis imlumas, tūkst. h
2. Įmonės gamybinis pajėgumas, tūkst.įr.h
3. Planinio periodo:
– gamybinio pajėgumo panaudojimas, %
– gamybos programos mašininis imlumas, tūkst.h
– gamybinio pajėgumo rezervas, tūkst.h.

2.3.6. Produkcijos pardavimo ir gamybos planas

Įmonė planiniais metai numato padidinti gaunamo pelno sumą (pelno padidinimas pagal užduoties variantus parodytas 14* lentelėje). Todėl reikia numatyti, kokį kiekį gaminių įmonė turi parduoti, kad būtų padengti visi pastovūs kaštai ir gautas planuojamas pelnas.
Bendrą planinę padengimo sumą sudaro pelno ir pastovių kaštų suma (žiūr.2.2.3.sk.), tai reikalingą parduoti gaminių skaičių vienetais (Bpj) galima apskaičiuoti visą planinę padengimo sumą (PSpl) dalinant iš vieno gaminio padengimo sumos (psj ):

; (2.46)

Pardavimo ir gamybos apimtis riboja:
1. situacija rinkoje – gaminio paklausa, konkurentai (pasiūla) ir kaina;
2. įmonės gamybinis pajėgumas – galimybė pagaminti reikiamą produkcijos kiekį.
Todėl, nustatant parduotinos produkcijos kiekį, norimą gauti pelno sumą reikia susieti su įmonės pajėgumu. Skaičiavimą atliekame tokiu nuoseklumu:
1. apskaičiuojama padengimo suma tenkanti vienai planuojamos gamybinės programos mašininio imlumo valandai (psh):

; (2.47)
čia: MIgpl – planinis gamybinės programos mašininis imlumas, h.

2. apskaičiuojama kiekvieno gaminio padengimo suma (psj):

; (2.48)

čia: MIj – j gaminio mašininis imlumas, h.

3. apskaičiuojama pardavimų apimtis sąlyginiais gaminio vienetais (Bpsv), nes įmonė gamina įvairių rūšių gaminius:

; (2.49)
čia: Nj – planuojamas j gaminio naudingumo koeficientas;
∑ (Nj x psj) – sąlyginio gaminio vieneto padengimo suma, Lt.

4. nustatoma kiekvieno gaminio pardavimo apimtis (Bpj):

; (2.50)
Produkcijos pardavimo apimties skaičiavimą galima atlikti 2.54 lentelėje, panaudojant 14*, 2.50, 2.51, 2.52 ir 2.53 lentelių rodiklius.

2.54 lentelė
Produkcijos pardavimo plano apskaičiavimas
Rodikliai Gaminiai Viso

A B t.t.

1. Planinė padengimo suma, tūkst.Lt – – –
• pelnas
• pastovūs kaštai
2. Planinis g-bos programos mašininis imlumas, h – – –
3. Padengimo suma vienai mašininio imlumo h , Lt – – –
4. Gaminio mašininis imlumas,h –
5. Gaminio padengimo suma,Lt –
6. Gaminio naudingumo koeficientas 1,0
7. Sąlyginio vieneto padengimo suma, Lt – – –
8. Pardavimo apimtis, sąlyginiais vienetais – – –
9. Pardavimo apimtis, vnt
• apskaičiuota
• priimta
Pastaba: apskaičiuotas pardavimo plano reikšmes reikia apvalinti iki sveikų skaičių (šimtų ar dešimčių vienetų).

Kad būtų galima apskaičiuoti planinę gamybos apimtį, reikia sudaryti prekių atsargų sandėlyje planą (2.55 lentelė):
• gaminių atsargos planinio periodo pradžioje atitiks buvusioms šių gaminių atsargoms bazinio periodo pabaigoje;
• naujų gaminių atsargų periodo pradžioje nebus;
• gaminių atsargos planinio periodo pabaigoje planuojamos savarankiškai atsižvelgiant į rinkos kitimo prognozę – jas galima didinti, mažinti, palikti tokias pačias. Rekomenduojama bazinių gaminių prekių atsargas mažinti arba jų visai nepalikti; naujiems gaminiams – atsargas priimti 5-10% nuo pardavimo apimties.
2.55 lentelė
Prekių atsargų planas
Gaminiai Prekių atsargos

Periodo pradžioje Periodo pabaigoje
A ir t.t

Pardavimo ir gamybos planas apskaičiuojamas 2.56 lentelėje, panaudojant 2.51, 2.52, 2.54 ir 2.55 lentelių rodiklius.
2.56 lentelė
Produkcijos pardavimo ir gamybos planas
Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B ir t.t.

Produkcijos pardavimo apimtis, vnt.

Prekių atsargų periodo pabaigoje planas, vnt.

Prekių atsargos periodo pradžioje, vnt.

Produkcijos gamybos planas, vnt.

Gaminio mašininis, h

Gamybos programos mašininis imlumas, tūkst..h

Įmonės gamybinis pajėgumas, tūkst.h – – –
Gamybinio pajėgumo panaudojimas,% – – –
Gaminio darbo imlumas, h
Gamybos programos darbo imlumas, tūkst.h
Pastaba:
• sudarant galutinį produkcijos pardavimo planą reikia įvertinti visas likusias sandėlyje bazinių gaminių atsargas;
• apskaičiavus gamybos planą reikia patikrinti, ar išlaikomas planuojamas gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis.

2.3.7. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planas

Šiame plano skyriuje reikia:
1. apskaičiuoti gamybos plano įvykdymui reikalingų pagrindinių medžiagų poreikį ,t;
2. sudaryti medžiagų atsargų planą:
• medžiagų atsargos bazinio periodo pabaigoje, atitiks šių medžiagų atsargas planinio periodo pradžioje;
• naujų medžiagų atsargų periodo pradžioje dar nebus;
• medžiagų atsargos planinio periodo pabaigoje planuojamos savarankiškai – galima jas didinti, mažinti, palikti tokias pačias, atsižvelgiant į medžiagų poreikį bei turimas atsargas. Nepamirština, kad medžiagų atsargos lėtina trumpalaikio turto apyvartumą ir didina apyvartinių lėšų poreikį.
3. apskaičiuoti reikalingą nupirkti medžiagų kiekį ir išlaidas;
Skaičiavimai atliekami ir pateikiami pagal 2.1.2. skyriuje išdėstytą metodiką.

2.3.8. Personalo ir darbo užmokesčio planas

Šiame plano skyriuje reikia:
1. apskaičiuoti planinį pagrindinių gamybinių darbininkų skaičių. Jei apskaičiuotas darbininkų skaičius labai nesiskiria nuo bazinio, rekomenduojama palikti bazinį darbininkų skaičių, nes įdiegiamos organizacinės-techninės priemonės turi didinti darbininkų darbo našumą;
2. apskaičiuoti pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestį ir atskaitymus socialiniam ir sveikatos draudimui;
3. sudaryti įmonės personalo ir darbo užmokesčio planą.
Planinio pagrindinių gamybinių darbininkų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio apskaičiavimą galima atlikti 2.57 ir 2.58 lentelėse
2.57 lentelė
Planinis pagrindinių gamybinių darbininkų skaičius
Rodikliai Reikšmė
1. Gamybos programos darbo imlumas, h
2. Efektyvus darbininko darbo laikas, h
3. Pagrindinių gamybinių darbinkų skaičius, žm.
4. Sąlyginė darbo ekonomija, žm
Sąlyginės darbo ekonomijos rodiklis (Ed) parodo, kiek darbininkų reikėtų mažiau gamybos plano (Bplgj) įvykdymui dėl produkcijos darbo imlumo sumažėjimo:

; (2.51)

čia: DIbj ir DIplj – j gaminio bazinis ir planinis darbo imlumas, h
Tef – efektyvus darbininko darbo laikas, h.

Planinį bendrą pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestį galima apskaičiuoti remiantis bendru valandiniu atlyginimu (VAbend), kuris įvertina valandinį (VA) ir papildomą darbo užmokestį (2.17 lentelė):

; (2.52)
čia: kpap – papildomo darbo užmokesčio koeficientas.
2.58 lentelė
Pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčio apskaičiavimas

Gaminiai G-bos programos darbo imlumas, tūkst.h Bendras valandinis atlyginimas, Lt. Darbo užmokestis, tūkst..Lt.
A
.
Iš viso

2.59 lentelėje pateikiamas įmonės personalo, jo darbo užmokesčio ir atskaitymų socialiniam ir sveikatos draudimui planas.
2.59 lentelė
Personalo ir darbo užmokesčio planas
Darbuotojų kategorija Darbuotojų skaičius Darbo užmokestis, tūkst.Lt Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, tūkst.Lt.
1. Vadovai, specialistai ir tarnautojai, iš viso

1.1. gamybinių cechų

1.2. įmonės administracijos
2. Darbininkai, iš viso

2.1. pagrindiniai

2.2. pagalbiniai
Iš viso

2.3.9. Gamybos kaštų planas

Šiame plano skyriuje reikia:
1. apskaičiuoti kiekvieno gaminio kintamus gamybos kaštus;
2. apskaičiuoti pastoviųjų išlaidų normatyvus;
3. apskaičiuoti gamybos kaštus ir gaminių savikainą;
4. apskaičiuoti parduodamos produkcijos gamybos kaštus.
Gamybos kaštai susideda iš kintamų ir pastovių išlaidų. Pastovūs kaštai yra apskaičiuoti 2.50 lentelėje. Planinius kintamus gamybos kaštus (KKpl) galima apskaičiuoti dauginant kiekvieno gaminio gamybos planą (Bgj) iš vieno gaminio kintamų kaštų (kkj):

; (2.53)
čia: KKj – j gaminio visos gamybos apimties kintami kaštai, Lt.

Naujo gaminio kintami kaštai apskaičiuojami 2.60 lentelėje, baziniams gaminiams galima perskaičiuoti tik tas išlaidų rūšis, kurias įtakoja diegiamos priemonės. Gaminių kintamų gamybos kaštų suvestinė pateikiama 2.61 lentelėje.
2.60 lentelė
A gaminio vieneto planinių kintamų gamybos kaštų apskaičiavimas
Rodikliai Sunaudojimo norma Išteklių kaina, Lt Gaminio kaštai, Lt
Pagrindinės medžiagos, iš viso : dimensija reikšmė
111 ir t.t.
Medžiagų transportavimo ir sandėliavimo išlaidos
Energija technologijai:

šiluminė energija

vanduo
Pagrindinių gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis
Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui
Kintamos netiesioginės gamybos išlaidos MIj HNGK
Iš viso kintamų kaštų – – –
t.sk. medžiagų ir energijos išlaidos – – –

Gaminio kintamos netiesioginės gamybos išlaidos apskaičiuojamos panaudojant šių išlaidų normatyvą (HNGK), kuris nustatomas remiantis bazinio periodo rodikliais ir parodo, kiek kintamų netiesioginių gamybos kaštų tenka 1 įrengimų darbo valandai.

HNGK= (NGKK / MIg.) ; (2.54)

čia: NGKK –kintami netiesioginiai gamybos kaštai, Lt (2.24 lentelė);

MIg –gamybos programos mašininis imlumas, h. (2.21 lentelė).

Vienam gaminiui priskiriamos planinės kintamos netiesioginės gamybos išlaidos (ngkj) bus lygios jo planinio mašininio imlumo (MIj) ir apskaičiuoto normatyvo sandaugai:
ngkj = MIj x HNGK (2.55)
2.61 lentelė
Gaminio kintamų kaštų planas, Lt.
Kaštų rūšys A gaminys Ir t.t.

baziniai planiniai
Pagrindinės medžiagos
Medžiagų transportavimo, sandėliavimo išlaidos
Energija technologijai:
– šiluminė energija
– vanduo
Pagrindinių gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis
Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui
Kintamos gamybinės netiesioginės išlaidos
Iš viso kintamų kaštų
t.sk. medžiagų ir energijos išlaidos
Pastaba: nauji gaminiai neturės stulpelio „baziniai“

Planinius gamybos kaštus ir gaminių gamybinę savikainą galime apskaičiuoti 2.62 lentelėje, panaudojant 2.50, 2.56, 2.58, 2.61. ir 2.63 lentelių rodiklius.

2.62 lentelė
Planinių gamybos kaštų ir gaminių savikainos apskaičiavimas
Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B ir t.t.
1. Gamybos apimtis, tūkst. vnt.
2. Gaminio kintamieji kaštai, Lt/vnt.

t.sk. medžiagų ir energijos išlaidos
3. Programos kintamieji kaštai, tūkst.Lt:

t.sk. pagrindinių gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis, tūkst.Lt
4. Pastovių netiesioginių gamybos išlaidų normatyvas, % – – –
5. Pastovios netiesioginės gamybos išlaidos, tūkst. Lt*
6. Pastovios tiesioginės gamybos išlaidos, tūkst. Lt**
7. Iš viso gamybos kaštų, tūkst.Lt

t.sk. medžiagų ir energijos išlaidos
8. Gamybos kaštai be medžiagų ir energijos išlaidų – – –
9. Gaminio gamybinė savikaina, Lt
10. Gaminio gamybinė savikaina be medžiagų ir energijos išlaidų.
11. Veiklos sąnaudų normatyvas, % – – –
12. Gaminiui tenkančios veiklos sąnaudos, Lt
13. Gaminio pilnoji savikaina, Lt/vnt.

Pastaba: * šios išlaidos atskiriems gaminiams apskaičiuojamos panaudojant 2.63 lentelėje apskaičiuotus normatyvus;
** tai naujų gaminių įdiegimo ir bazinių gaminių modernizavimo išlaidos.

Apskaičiuojant planinius gaminių gamybos kaštus ir savikainą, pastoviųjų išlaidų įvertinimui yra naudojami šių išlaidų normatyvai:
• pastovių netiesioginių gamybos išlaidų normatyvas (HNGP) parodo, kiek šių išlaidų tenka 1pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčio litui:

HNGP = (NGKP / DUbend); (2.56)

čia: NGKP – planiniai pastovūs netiesioginiai gamybos kaštai, tūkst.Lt;
DUbend – planinis pagrindinių gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis, tūkst.Lt..

• veiklos sąnaudų normatyvas(HVS) – parodo kiek veiklos sąnaudų tenka 1 gamybinių kaštų be materialinių išteklių vertės litui:

HVS = (VS / GK); (2.57)
čia: VS – planinės veiklos sąnaudos, tūkst. Lt;

GK – planiniai gamybos kaštai be materialinių išteklių vertės, t.Lt.

Planiniai pastovių netiesioginių gamybos išlaidų ir veiklos sąnaudų normatyvai apskaičiuojami 2.63 lentelėje, panaudojant 2.53 ir 2.62 lentelių rodiklius.
2.63 lentelė

Pastovių išlaidų normatyvų apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė Išlaidų normatyvas,%
Pastovios netiesioginės gamybos išlaidos, tūkst.Lt
Pagrindinių gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis, tūkst.Lt
Veiklos sąnaudos, tūkst.Lt
Gamybos kaštai be materialinių išteklių vertės, tūkst.Lt

Parduodamos produkcijos gamybos kaštai apskaičiuojami pagal 2.1.4. skyriuje išdėstytą metodiką, panaudojant 2.35, 2.55 ir2.62 lentelių rodiklius:
• 2.64 lentelėje nustatoma prekių atsargų vertė planinio periodo pabaigoje;
• 2.65 lentelėje apskaičiuojami parduodamos produkcijos gamybos kaštai;
• nepamirština, kad bazinio periodo pabaigoje turimos prekių atsargos atitinka jų dydį ir vertę planinio periodo pradžioje.

2.64 lentelė
Prekių atsargų planinio periodo pabaigoje vertės apskaičiavimas
Rodikliai Gaminiai Iš viso

A ir t.t.
Prekių atsarga, vnt –
Gaminio gamybinė savikaina, Lt –
Prekių atsargų vertė, tūkst..Lt

2.65 lentelė
Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė, tūkst.Lt
Prekių atsargų vertė periodo pradžioje
Gamybos kaštai
Prekių atsargų vertė periodo pabaigoje
Parduodamos produkcijos gamybos kaštai

2.3.10. Įmonės veiklos finansinis planas

Šiame plano skyriuje reikia:
1. nustatyti gaminių kainas;
2. apskaičiuoti pardavimo pajamas;
3. sudaryti pelno-nuostolių ataskaitą;
4. atlikti įplaukų už parduotą produkciją prognozę;
5. atlikti mokėjimų tiekėjams už pateiktas medžiagas prognozę
6. sudaryti pinigų srautų ataskaitą;
7. sudaryti balansą.
Apskaičiuojant planines įmonės pajamas ir pelną, svarbus yra gaminių kainos nustatymas. Nustatant planines gaminių kainas, reikia įvertinti:
• įmonės pelno didinimo užduotį;
• gamybos kaštų lygį – gaminių savikainą
• bazinių metų kainas ir pelningumo rodiklius;
• prekės paklausą (prekės situaciją rinkoje – 16* lentelė)
• konkurentų kainas (18*lentelė).

Žinant gaminių kintamus kaštus ir padengimo sumas, galima apskaičiuoti jų kainas (2.66 lentelė):

, (2.58)

2.67 lentelėje reikia pateikti priimtas planines gaminių kainas, paaiškinti jų nustatymo motyvus; 2.68 lentelėje apskaičiuojamas gaminių pelningumas.
2.66 lentelė
Gaminių kainos apskaičiavimas
Gaminiai Gaminio kintami kaštai, Lt. Gaminio padengimo suma, Lt. Kaina, Lt
A
ir t.t.

2.67 lentelė
Gaminių kainos pagrindimas
Gaminiai Gaminio kaina, Lt. Paaiškinimas

bazinė apskaičiuota konkurentų priimta
A
ir t.t.
2.68 lentelė
Gaminių pelningumo planas
Gaminiai Gaminio kaina, Lt Gaminio pilnoji savikaina, Lt pelnas

Lt. %
A
ir t.t.

Sudarant pajamų planą (2.69 lentelė) reikia įvertinti pajamas, kurias įmonė gaus už parduotą produkciją, išmontuotus įrengimus ir parduotas bazinių prekių bei nereikalingų medžiagų atsargas.
2.69 lentelė
Įmonės pajamų planas
Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B ir t.t.
1. Produkcijos pardavimo apimtis, vnt.
2. Gaminio kaina, Lt
3. Pajamos, tūkst.Lt, iš viso:
• už parduotą produkciją
• už parduotus įrengimus
• už parduotas medžiagas

Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita sudaroma pagal 2.1.6 skyriuje pateiktą metodiką ( 2.32 lentelė), įvertinant visas įmonės planines pajamas.

Įmonė, ir jos produkcijos pirkėjai už įsigytas prekes atsiskaito ne iš karto – dalis mokėjimų atidedama kitam mėnesiui, todėl įmonei reikia prognozuoti kiekvieno mėnesio pinigų įplaukas ir mokėjimus tiekėjams.
Nepamirština, kad pinigų suma kasoje ir sąskaitoje, pirkėjų skolos ir įsipareigojimų tiekėjams suma bazinio periodo pabaigoje atitiks šių rodiklių reikšmes planinio periodo pradžioje.
Pajamų įplaukų prognozė atliekama 2.70 lentelėje atsižvelgiant į atsiskaitymų su pirkėjais sąlygas (12* ir 13* lentelė), panaudojant 2.35 ir 2.69 lentelių duomenis.

2.70 lentelė
Pinigų įplaukų prognozė, tūkst.Lt.
Įplaukos Mėnuo Iš vi¬so

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
1. Pajamos,
iš vi¬so
1.1. Atidedama mokėjimų su¬ma kitam mė¬nesiui –
1.2. Neatide¬dama mokėji¬mų suma –
2. Įplaukos iš viso
2.1. Praėjusio mėnesio pirkė¬jų skolų dengi¬mas –
2.2. Einamojo mėnesio mokė¬jimų suma –

Mokėjimų tiekėjams už pateiktas medžiagas prognozė atliekama 2.71 lentelėje atsižvelgiant į apmokėjimo tiekėjams sąlygas (12* ir 13* lentelė), panaudojant 2.35 lentelės ir 2.3.7 skyriaus skaičiavimo duomenis.

2.71 lentelė
Mokėjimų tiekėjams už pateiktas medžiagas prognozė, tūkst.Lt.
Mokėjimai Mėnuo Iš vi-so

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
1.Išlaidos medžiagoms pirkti, iš viso
1.1. Atideda¬ma išlaidų mokėjimų suma kitam mėnesiui –
1.2.Išlaidų mokėjimo su¬ma einamąjį mėnesį –
2. Mokėjimai tiekėjams, iš viso, tūkst.Lt
2.1.Einamojo mėnesio mo¬kėjimų suma, –
2.2. Praėjusio mėnesio ati¬dėta mokėji¬mo suma –

Planinę pinigų srautų ataskaitą sudarome pagal 2.1.7 skyriuje išdėstytą metodiką (2.33 lentelė):
1. Planuojant bendrą įplaukų sumą, reikia įvertinti pinigų likutį kasoje ir sąskaitoje planinių metų pradžioje (2.35 lentelė) ir 2.70 lentelėje atliktą įplaukų prognozę.

2. Sudarant mokėjimų (išlaidų) planą,:
• reikia įvertinti 2. 71 lentelėje atliktą mokėjimų už pateiktas medžiagas prognozę;
• mokėjimus už pagrindinių medžiagų transportavimą ir sandėliavimą galima planuoti pagal bazinį šių išlaidų normatyvą;
• reikia apskaičiuoti bendras energijos išlaidas (2.72 ir 2.73 lentelė);
• reikia įvertinti darbo apmokėjimo ir atskaitymų socialiniam ir sveikatos draudimui išlaidas (2.59 lentelė);
• apskaičiuojant „Kitų mokėjimų“ išlaidų sumą, reikia remiantis 2.35, 2.48, 2.49 ir 2.50 lentelių rodikliais; nepamiršti įvertinti gaminių įdiegimo ir modernizavimo išlaidas ;
• reikia įvertinti naujų pagrindinių priemonių įsigijimo išlaidas;
• jei baziniais metais buvo paimtas kreditas, reikia įvertinti grąžinamą kredito sumą ir mokamas palūkanas.

Energijos išlaidos technologijai apskaičiuojamos remiantis 2.56 ir 2.61 lentelių duomenimis; kitos energijos išlaidų sumos yra apskaičiuotos 2.48 ir 2.49 lentelėse .
2.72 lentelė
Energijos išlaidos technologijai
Rodikliai Gaminiai Iš viso

A .
Gamybos apimtis, vnt –
Gaminio kintami energijos (technologijai) kaštai –
Iš viso energijos išlaidų technologijai, tūkst.Lt

2.73 lentelė
Energijos išlaidų planas, tūkst.. Lt
Rodikliai Reikšmė
1. Energijos išlaidos technologijai, tūkst.Lt.
2. Elektros energijos išlaidos jėgai, tūkst.Lt.
• Gamybos programos mašininis imlumas, tūkst.h
• Elektros energijos išlaidos jėgai tenkančios 1 gamybos programos mašininio imlumo valandai, Lt*
3. Energijos išlaidos gamybinių cechų apšvietimui, apšildymui ir buičiai
4. Energijos išlaidos įmonės administracijos apšvietimui, apšildymui ir buičiai
Iš viso energijos išlaidų

Pastaba: Elektros energijos išlaidos jėgai tenkančios 1 gamybos programos mašininio imlumo valandai apskaičiuojamos bazinių rodiklių pagrindu, dalinant elektros energijos išlaidas jėgai (2.14 lentelė) iš gamybos programos mašininio imlumo (2.21 lentelė). Planinė šių išlaidų suma gaunama apskaičiuotą normatyvą dauginant iš planinio gamybos programos mašininio imlumo (2.56 lentelė).

Planinis balansas sudaromas pagal 2.1.8 skyriaus metodiką. Apskaičiuojant ilgalaikį turtą (ITpl) planinio periodo pabaigoje, reikia įvertinti ilgalaikio turto vertę bazinių metų pabaigoje (ITb) (2.35 lentelė), išmontuojamų įrengimų (PFišm), naujai įsigyjamų priemonių (PFn), mechanizavimo-automatizavimo darbų (MAD) vertę ir planinę amortizacinių atskaitymų sumą (NSpl):

ITpl ═ ITb – PFišm + PFn + MADn – NSpl; (2.59)

2.4. Išvados

Planinių ir bazinių rodiklių palyginimas turi padėti apibendrinti rezultatus ir parašyti kursinio darbo išvadas. Išvadose reikia:
1. apibūdinti pelno didinimo užduoties įvykdymą ir nurodyti jos įvykdymo (ar neįvykdymo) priežastis ir galimybes;
2. trumpai apibūdinti pagrindinius planinius rodiklius, palyginti juos su baziniais ir paaiškinti jų pasikeitimą;
3. pagrindiniai įmonės veiklos rodikliai pateikiami 2.74 lentelėje;
4. nepamiršti , kaip apskaičiuojamas procentinių ir apyvartumo rodiklių pokytis

2.74 lentelė
Įmonės planinių ir bazinių rodiklių palyginimas
Rodikliai Reikšmė Pokytis , % [(planas/bazė)–1]x100

Bazinė Planinė
1. Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimas, %
2. Pardavimų apimtis, tūkst.vnt.
A gaminys ir t.t.
3. Pardavimų apimtis, tūkst.Lt
4. Produkcijos gamybos apimtis, tūkst.vnt.
A gaminys ir t.t.
5. Pagamintos produkcijos vertė, tūkst.Lt
6. Įmonės personalas, žm.:
t.sk. pagrindiniai darbininkai
7. Sąlyginė darbo ekonomija, žm
8. Darbo užmokesčio fondas, tūkst.Lt:
t.sk. pagrindinių darbininkų
9. Darbo našumas, tūkst.Lt:
darbuotojo
pagrindinio darbininko
10. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt:
darbuotojo
pagrindinio darbininko
11. Gamybos kaštai, tūkst.Lt
12. Produkcijos gamybinė savikaina, Lt:
A gaminys ir t.t.
13. Gamybos kaštai, tenkantys vienam parduotos produkcijos litui, Lt
14. Veiklos pelnas, tūkst.Lt.
15. Turtas, tūkst.Lt:
16. Ilgalaikis
17. Trumpalaikis
18. Produkcijos pelningumas, %
19. Apyvartos pelningumas, %
20. Kapitalo pelningumas, %
21. Trumpalaikio turto apyvartumas, kartai
22. Pirkėjų skolos, tūkst.Lt
23. Skolos tiekėjams, tūkst.Lt
24. Piniginių lėšų perteklius (trūkumas), tūkst.Lt

LITERATŪRA
1. Bagdžiūnienė Vitalija. Įmonių veiklos planavimas ir analizė.- Vilnius: Conto litera, 2005.
2. Bhaskar Jyoti Das. Vadybinė ekonomika. Kaunas: Technologija,2000.
3. Sakalas A. Pramonės įmonių vadyba/ A.Sakalas, P.Vanagas ir kt. Kaunas: Technologija, 2000.
4. J.Žvinklys, E.Vabalas. Įmonės ekonomika. Mokymo knyga. – Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2001.

Leave a Comment