Jauno zmogaus pasaulis

Žmogus ir aplinka
Kaip aplinką veikia žmogus?

Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius, tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje – ten, kur žmogus gyveno.
Žmogui, kaip ir kitiems gyvūnams, reikia maisto ir vandens,gryno oro ir pastogės, kad galėtų gyventi.Mes taip pat gaminame daugybę atliekų.Kaip vartotojai ir atliekų gamintojai, mes veikiame savo aplinką.
Kai žmonių poopuliacija buvo maža,jos poveikis aplinkai globaliniu mastu nebuvo didelis. Didėjant populiacijai, tas poveikis vis didėjo ir kėlė vis didesnį susirūpinimą.
Populiacijos dydis nėra vienintelis veiksnys, veikiantis aplinką. Žmonės nevienodai suvartoja žaliavų ir skirtingus kiekius išmeta atliekų. Kuo sudėtingesnė darosi mūsų technologija, tuo didesnis žmonių populiacijos poveikis aplinkai.Pvz., keli žmonės su elektriniais pjūklais gali iškirsti daugiau medžių negu daug daugiau žmonių su kirviais. Aplinkosaugininkai mūsų daromam aplinkos poveikiui aprašyti vartoja terminą ,,ekologinis pėdsakas”. Pėdsako dydis priklauso nuo to, kiek mes pasiimame ir kiiek sugrąžiname.
Ekologinis pėdsakas yra žmogaus, šalies ar technologijos poveikio Žemei įvertinimas.
Įvertinti ekologinius pėdsakus – tai apskaičiuoti, kiek sunaudota išteklių, kiek susidarė atliekų ir kokio efektyvumo panaudota technologija.
Žmonės net nepagalvoja, jog turime labai gražius miškus..
Štai kokius gražius ir neapsakomus vaizdus tu

uri mūsų gamta, o juk mes to nevertiname.mes tik sugebame teršti ir šiukšlinti gamtą!!!!!! O juk ji mums duoda tiek daug: gryną orą ir gyvybę! Jei nebūtų žemėje miškų (gamtos), mūsų taip pat nebūtų.
Lietuvoje iki šiol nebuvo vieningos atliekų apskaitos, išskyrus buitinių atliekų apskaitą, kurią vykdo komunalinės tarnybos, ir vienkartines pavojingų atliekų apskaitas . Aplinkos apsaugos departamentas visų atliekų apskaitą pradėjo 1991 metais, paruošus atliekų apskaitos formą ir atliekų klasifikatorių. 1992 metais atliekų apskaitos forma ir atliekų klasifikatorius buvo patikslinti. Atliekų klasifikatorius ir forma parengti remiantis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų kontrolės medžiaga ir Tarptautiniais atliekų identifikavimo kodais. Nuo 1993 m. pradžios įsigaliojo Aplinkos apsaugos departamento paruošta atliekų pirminės apskaitos tvarka, kuri leis gauti tikslesnius duomenis apie atliekų susidarymą, efektyviau atlikti atliekų tvvarkymo įmonėse kontrolės funkcijas.
1.RŪGŠTŪS LIETŪS. Juos sukelia rūgščios dujos (azoto deginiai, sieros dvideginis), kurias į orą išmeta gamyklos, automobiliai. Nuo rūgščių lietų žūsta upių, ežerų gyvybė, miškai.
2.Kai kuriuos miestus gaubia užterštas oras – SMOGAS. Jis susidaro dėl transporto ir gamyklų taršos.
3.VANDENYNŲ TARŠA. Iš tankliavių per avarijas išsilieja nafta. Dėl to žūsta žuvys, paukščiai ir kiti gyvūnai.
4VIDAUS VANDENŲ TARŠA. Gamyklų, miestų nutekamieji vandenys, netinkamai naudojami chemikalai žemės ūkyje nuodija, teršia ežerus, upes.
Švaraus, šviežio vandens reikia viskam, kas gyva. Nelaimei, mu
ums išradus mašinas ir pristačius didelių gamyklų, dauguma Europos upių, ežerų ir jūrų naudojami kaip lengviausias atliekų atsikratymo būdas. Tai pakenkė daugeliui augalų ir gyvūnų, gyvenančių tūkstančiuose kilometrų upių, tai taip pat neigiamai veikia žmonių sveikatą ir teršia jūrų pakrančių vandenis.
Laimei, kad per pastaruosius 10-20 metų mes pagarbiau elgiamės su savo upėmis. Daugumoje vietų pramonės ir buitinės atliekos jau nenuleidžiamos tiesiog į vandens telkinius, o iš pradžių išvalomos. Tiesa, ūkiuose dar mažai kas pasikeitė į gerąją pusę. Kviečių ir kitų javų auginimui naudojamos medžiagos, vadinamos trąšomis, vis dar teršia nitratais upes ir ežerus.
Norint mažinti aplinkos taršą reikia:
Ugdyti mąstančią ir aplinkosaugos svarbą suprantančią visuomenę;
Naudoti efektyvią technologiją, kuri gali sumažinti ekologinio pėdsako mastą;
Rušiuoti bei perdirbinėti aliekas (kai atliekos perdirbamos, jos užima mažiau sąvartyno ploto. Sumažėja ir naujų dalių gamybai sunaudojamos energijos kiekis, o tai padeda mažinti užterštumą ir gamtinių išteklių naudojimą);
Nenuleisti pramonės ir butinių atliekų į vandens telkinius jų neišvalius;
Žmonės savo veikla privalo tausoti aplinką!

Leave a Comment