Pinigai

Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė.
Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.
Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinai
reti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yra
abstraktūs – tik žymi sutartinę vertę. Didžioji dalis konkrečios šalies
pinigų neturi materialios formos – jie egzistuoja kaip buhalterinės
apskaitos įrašai.
Šiais laikais taip pat svarbi pinigų savybė yra tai, kad jie konkrečioje
šalyje yra įstatymiškai privalomi priimti kaip atsiskaitymo priemonė, todėl
pinigais nelaikomi kiti mainams naudojami daiktai.

Atsiradimas ir istorija

Pinigai kaip universalus mainų matas atsirado siiekiant supaprastinti
prekybą. Savo atsiradimo pradžioje pinigai patys turėjo vertę, nes buvo
daromi iš brangiųjų metalų.
Pirmosios monetos nukaltos apie 2700 m. pr. Kr. senovės Lydijoje (dabar
Turkija) iš aukso ir sidabro lydinio – elektrumo.

Pinigų rūšys

Šiuolaikinių pinigų rūšys:

1. Metaliniai pinigai. Moneta – tai yra nustatytos formos, svorio ir

prabos liejinys, kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.

2. Popieriniai pinigai – banknotai.

3. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių

tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.

4. Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos,

terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai

popieriai.

5. Elektroniniai pinigai

Popieriniai pinigai

Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fiizinė pinigų forma.
Popieriniai pinigai yra pinigai todėl, kad:

• už juos visuomet galima įsigyti prekių;

• valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t.y.

paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodama jų kiekį;

• valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone,

t.y. pinigais, privalomais mainuose ir

r grąžinant skolas. Mainų ir

mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.
Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes:

1. būti stabilūs, portatyvūs (nedideli, lengvi, patogūs)

2. patvarūs (geros kokybės popierius)

3. vienarūšiai (visi to paties nominalo pinigai turi būti vienodos vertės

4. Kurių metų laidos pinigai išimti iš apyvartos ir kur juos galima

pasikeisti?
Šiuo metu iš apyvartos yra išimti 1991 m. laidos 10, 20, 50 ir 100 litų
banknotai bei 1, 2 ir 5 litų monetos. Jie nemokamai keičiami tik Lietuvos
banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8), Kaune (Maironio g. 25) ir
Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16).
Ar galima mokėti ir atsiskaityti apipaišytais, suplėšytais arba kitaip
sugadintais pinigais?
Atsiskaityti ir mokėti tokiais pinigais galima, jeigu:

– išlikę ne mažiau kaip ¾ banknoto ploto ir vienas serijos bei vienas
numerio užrašas;

– monetos deformuotos ar apgadintos tiek, kad jose atpažįstamas Lietuvos
Respublikos herbas ir nominalo skaičius.
Kokie banknotai nepriimami mokėjimams ir atsiskaitymams?
Mokėjimams ir atsiskaitymams nepriimami banknotai, kurių iššlikę:

– mažiau kaip ¾, bet daugiau kaip ½ banknoto ploto ir vienas serijos bei
vienas numerio užrašas;

– ½ banknoto ploto su vandens ženklu ir vienas serijos bei vienas numerio
užrašas;

– mažiau kaip ½ banknoto ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo
skaičius bei vandens ženklas.
Kaip ir kur galima pasikeisti susidėvėjusius arba sugadintus pinigus?
Susidėvėję arba sugadinti pinigai nemokamai keičiami Lietuvos banko kasose
Vilniuje (Totorių g. 2/8), Kaune (Maironio g. 25) ir Klaipėdoje (Naujoji
Uosto g. 16) bei komerciniuose bankuose.
Kaip atpažinti, ar litų banknotas yra tikras?
Litų banknotai yra gerai apsaugoti šiuolaikinėmis apsaugos priemonėmis.

Norint įsitikinti, ar banknotas tikras, re

eikėtų atkreipti dėmesį į
pagrindinius banknotų apsaugos požymius. Tais atvejais, kai abejojama dėl
pinigų mokumo, Lietuvos banke jie priimami ekspertizei.
Ar Lietuvos banke galima pasikeisti užsienio valiutą?
Ne. Užsienio valiutą galima pasikeisti komerciniuose bankuose.
Ar galima naudoti lietuviškų banknotų ir monetų atvaizdus reklamos,
švietimo ir kitais tikslais?
Siekiant lengvai atskirti tikrus banknotus ir monetas bei nepakenkti
lietuviškų pinigų ir Lietuvos banko įvaizdžiui, banknotai gali būti
naudojami atvaizdavimuose, kurių akcentas nėra patys banknotai: vienpusėse
kopijose, kurių dydis yra ne mažiau kaip 125 procentai arba ne daugiau kaip
75 procentai atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio; dvipusėse kopijose,
kurių dydis yra ne mažiau kaip 200 procentų arba ne daugiau kaip 50
procentų atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio, o monetos –
atvaizdavimuose plokščių atvaizdų forma ant bet kokių medžiagų, išskyrus
metalą. Plačiau apie tai – Lietuvos banko valdybos nutarime „Dėl Lietuvos
Respublikos banknotų ir monetų atvaizdų naudojimo“ .

Kilus klausimams, galite kreiptis į Lietuvos banko Kasos departamento
Pinigų ekspertizės skyriaus viršininką Algimantą Sodeiką tel. (8 ~ 5) 268
09 13, el. p. asodeika@lb.lt
Kas sukūrė šiuo metu apyvartoje esančius lietuviškus pinigus?
Apyvartoje esančius lietuviškus pinigus kūrė keli autoriai.

1, 2, 5, 10, 20 ir 500 litų banknotus sukūrė dailininkas Giedrius Jonaitis,
50 litų – Giedrius Jonaitis ir Rimvydas Bartkus, 100 ir 200 litų banknotus
– Rytis Valantinas.

1 lito monetą, 1 lito proginę apyvartinę monetą, skirtą Baltijos kelio 10-
mečiui, 2 ir 5 litų, 10, 20 ir 50 centų monetas sukūrė skulptorius Antanas
Žukauskas, 1 lito proginę apyvartinę monetą, skirtą Lietuvos banko 75-
mečiui, – Rimantas Eidėjus, 1, 2 ir 5 centų monetas –

Petras Garška.
Kur galima įsigyti proginių monetų?
Lietuvos banko išleidžiamų proginių monetų galima įsigyti Lietuvos banko
kasose:

Vilniuje (Totorių g. 2/8; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val., 12.45–15.00
val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–14.00 val.),

Kaune (Maironio g. 25; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val., 12.45–15.00
val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–14.00 val.),

Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val.,
12.45–14.30 val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–13.30 val.).

Monetų taip pat galima užsisakyti užpildžius ir atsiuntus užsakymo blanką.

Telefonas pasiteirauti (8 ~ 5) 268 03 15.
Koks proginių monetų platinimo laikas?
Proginių monetų platinimo laikas yra 5 metai. Likus pusei metų iki monetos
platinimo pabaigos, Lietuvos bankas apie tai informuoja visuomenę.

Kredito įstaigos
Kas yra kredito įstaigų veiklos priežiūra ir kas ją vykdo?
Kredito įstaigų veiklos priežiūra – tai priežiūrai atlikti reikalingos iš
kredito įstaigų ataskaitų forma gautos informacijos kaupimas, analizė,
kredito įstaigų veiklos ir finansinės būklės vertinimas šios informacijos
pagrindu, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kredito įstaigų veiklos
riziką ribojančius normatyvus ir kitus reikalavimus. Kredito įstaigų
veiklos inspektavimas: tikrinimas, ar teisingai sudarytos Lietuvos bankui
pateiktos finansinės ataskaitos, kredito įstaigos veiklos ir finansinės
būklės (kapitalo, aktyvų kokybės, pelningumo), turto ir įsipareigojimų
valdymo bei vadovavimo kredito įstaigai efektyvumo vertinimas. Kredito
įstaigoms, kurios nevykdo teisės aktų reikalavimų dėl saugios ir patikimos
veiklos, taikomos teisės aktuose nustatytos poveikio priemonės.

Kredito įstaigų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos bankas.
Kuo skiriasi banko atstovybė nuo filialo (skyriaus)?
Banko atstovybė – banko padalinys, neatliekantis banko operacijų ir
nesiverčiantis kita komercine bei ūkine veikla. Banko filialas (skyrius) –
banko padalinys, veikiantis banko vardu ir atliekantis be

ent vieną banko
operaciją pagal jo įgaliojimą. Už jo sandorius ir veiklą bankas atsako visu
savo turtu.

Lito susiejimas su euru
Kada litas susietas su euru?
2002 m. vasario 2 d. litas fiksuotu kursu susietas su euru (3,452 8 lito už
1 eurą).
Ar po lito susiejimo su euru litas išliks nacionalinė valiuta?
Taip. Susiejus litą su euru, litas ir toliau lieka nacionaline valiuta.
Kaip nustatytas oficialus fiksuotas lito ir euro kursas?
Oficialus fiksuotas lito ir euro kursas, kuris įsigaliojo 2002 m. vasario 2
d., apskaičiuotas taip: Europos centrinio banko 2002 m. vasario 1 d.
paskelbtas JAV dolerio ir euro rinkos santykis padaugintas iš 4.

Europos centrinis bankas JAV dolerio ir euro santykį skelbia su keturiais
skaitmenimis po kablelio, taigi ir apskaičiuotas oficialus lito ir euro
kursas turi keturis skaitmenis po kablelio.
Kodėl litą reikėjo susieti su euru?
Lietuvos ūkis tampa vis labiau susijęs su Europos Sąjungos (ES) šalių ir
šalių kandidačių į ES ekonomika. Kuriantis atitinkamai užsienio prekybos ir
investicijų struktūrai, vis aktualiau yra mažinti lito kurso svyravimus
pagrindinių prekybos partnerių pinigų atžvilgiu. Ekonominės ir politinės
integracijos kontekste lito susiejimas su euru yra logiškas žingsnis,
skatinantis tolesnį bendradarbiavimą su partneriais Europos Sąjungoje. Su
euru susieto lito sistema sudaro galimybę ateityje dalyvauti Ekonominėje ir
pinigų sąjungoje ir įsivesti eurą.
Ar po susiejimo su euru litas išliko stabilus?
Taip. Tai, kad litas nuo 1994 m. fiksuotu kursu buvo susietas su JAV
doleriu, leido užtikrinti lito stabilumą JAV dolerio atžvilgiu. Litas su
euru taip pat susietas fiksuotu kursu ir yra stabilus euro atžvilgiu.
Ar Lietuvos komerciniai bankai keičia litus į eurus ir kokiu kursu keičia?

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litai į eurus ir atvirkščiai keičiami Lietuvos

banko nustatytu oficialiu lito ir euro kursu (3,452 8 lito už 1 eurą) be

jokių apribojimų. Bankai ima ne didesnį negu Lietuvos banko nustatytą

atlyginimą už grynųjų (1 procentą keičiamos sumos) ir negrynųjų (0,25

procento keičiamos sumos) pinigų keitimą. Litai į JAV dolerius ir kitas

užsienio valiutas keičiami rinkos kursu.

Ekonominė ir pinigų sąjunga
Kas yra Ekonominė ir pinigų sąjunga?
Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) – tai Europos Sąjungos valstybių narių
ekonominės ir pinigų politikos derinimo procesas, kurio galutinis tikslas –
bendrų pinigų įvedimas. EPS kūrėsi trimis etapais. EPS pirmojo etapo metu
(1990 m. liepos 1 d.–1993 m. gruodžio 31 d.) buvo pašalinti paskutiniai
kapitalo laisvo judėjimo tarp ES valstybių suvaržymai. EPS antrojo etapo
metu (1994 m. sausio 1 d.–1998 m. gruodžio 31 d.) įkurtas Europos pinigų
institutas, Europos centrinio banko pirmtakas. EPS trečiasis etapas
prasidėjo 1999 m. sausio 1 d. įvedus bendrą valiutą – eurą.
Kas yra Europos centrinių bankų sistema?
Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) sudaro Europos centrinis bankas ir
Europos Sąjungos valstybių narių centriniai bankai.

Pagrindinis ECBS tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Pagrindiniai ECBS
uždaviniai – nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos pinigų politiką, vykdyti
valiutos keitimo operacijas, laikyti ir valdyti valstybių narių
oficialiąsias užsienio atsargas, užtikrinti sklandų ir patikimą mokėjimo
sistemų veikimą, bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios įstaigomis
vykdant patikimą kredito įstaigų priežiūrą ir užtikrinant finansų sistemos
stabilumą.
Kas yra Europos centrinis bankas?
Europos centrinis bankas (ECB) yra institucija, atsakinga už bendros pinigų
politikos įgyvendinimą euro zonoje. ECB pagrindinis tikslas – palaikyti
kainų stabilumą.

ECB kartu su ES 25 valstybių nacionaliniais centriniais bankais sudaro
Europos centrinių bankų sistemą.

ECB buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prie Maino.
Koks yra Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įstojus į ES?
Lietuvos bankas ir toliau yra Lietuvos centrinis bankas. Iš esmės pasikeitė
tai, kad Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos, kurią
sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių
nacionaliniai centriniai bankai, nariu. Tai lemia glaudesnį
bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl nacionalinio centrinio banko
operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse. Lietuvos banko
valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe, Lietuvos banko
atstovai dalyvauja ECB įvairių komitetų veikloje, tačiau, kol nebus įvestas
euras, tiesiogiai nedalyvaus nustatant ir įgyvendinant bendrą pinigų
politiką.
Koks bus Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įsivedus eurą?
Įvedus eurą, Lietuvos bankas įgis balsavimo teisę Europos centrinio banko
(ECB) valdančiojoje taryboje, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra
bendros pinigų politikos euro zonoje nustatymas. Kartu Lietuvos bankas
įmokės visą reikalaujamą dalį į ECB kapitalą ir perves į ECB dalį užsienio
atsargų. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau veiks kaip šalies centrinis
bankas, garantuodamas, kad Lietuvoje bus įgyvendinti ECB priimti
sprendimai.

Leave a Comment