Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė.Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinaireti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yraabstraktūs – tik žymi sutartinę vertę. Didžioji dalis konkrečios šaliespinigų neturi materialios formos – jie egzistuoja kaip buhalterinėsapskaitos įrašai.Šiais laikais taip pat svarbi pinigų savybė yra tai, kad jie konkrečioješalyje yra įstatymiškai privalomi priimti kaip atsiskaitymo priemonė, todėlpinigais nelaikomi kiti mainams naudojami daiktai.
Atsiradimas ir istorija
Pinigai kaip universalus mainų matas atsirado siekiant supaprastintiprekybą. Savo atsiradimo pradžioje pinigai patys turėjo vertę, nes buvodaromi iš brangiųjų metalų.Pirmosios monetos nukaltos apie 2700 m. pr. Kr. senovės Lydijoje (dabarTurkija) iš aukso ir sidabro lydinio – elektrumo.
Pinigų rūšys
Šiuolaikinių pinigų rūšys: 1. Metaliniai pinigai. Moneta – tai yra nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė. 2. Popieriniai pinigai – banknotai. 3. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius. 4. Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai. 5. Elektroniniai pinigai
Popieriniai pinigai
Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė pinigų forma.Popieriniai pinigai yra pinigai todėl, kad: • už juos visuomet galima įsigyti prekių; • valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t.y. paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodama jų kiekį; • valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone, t.y. pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes: 1. būti stabilūs, portatyvūs (nedideli, lengvi, patogūs) 2. patvarūs (geros kokybės popierius)
3. vienarūšiai (visi to paties nominalo pinigai turi būti vienodos vertės4. Kurių metų laidos pinigai išimti iš apyvartos ir kur juos galima pasikeisti?Šiuo metu iš apyvartos yra išimti 1991 m. laidos 10, 20, 50 ir 100 litųbanknotai bei 1, 2 ir 5 litų monetos. Jie nemokamai keičiami tik Lietuvosbanko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8), Kaune (Maironio g. 25) irKlaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16).Ar galima mokėti ir atsiskaityti apipaišytais, suplėšytais arba kitaipsugadintais pinigais?Atsiskaityti ir mokėti tokiais pinigais galima, jeigu:
– išlikę ne mažiau kaip ¾ banknoto ploto ir vienas serijos bei vienasnumerio užrašas;
– monetos deformuotos ar apgadintos tiek, kad jose atpažįstamas LietuvosRespublikos herbas ir nominalo skaičius.Kokie banknotai nepriimami mokėjimams ir atsiskaitymams?Mokėjimams ir atsiskaitymams nepriimami banknotai, kurių išlikę:
– mažiau kaip ¾, bet daugiau kaip ½ banknoto ploto ir vienas serijos beivienas numerio užrašas;
– ½ banknoto ploto su vandens ženklu ir vienas serijos bei vienas numerioužrašas;
– mažiau kaip ½ banknoto ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominaloskaičius bei vandens ženklas.Kaip ir kur galima pasikeisti susidėvėjusius arba sugadintus pinigus?Susidėvėję arba sugadinti pinigai nemokamai keičiami Lietuvos banko kasoseVilniuje (Totorių g. 2/8), Kaune (Maironio g. 25) ir Klaipėdoje (NaujojiUosto g. 16) bei komerciniuose bankuose.Kaip atpažinti, ar litų banknotas yra tikras?Litų banknotai yra gerai apsaugoti šiuolaikinėmis apsaugos priemonėmis.
Norint įsitikinti, ar banknotas tikras, reikėtų atkreipti dėmesį įpagrindinius banknotų apsaugos požymius. Tais atvejais, kai abejojama dėlpinigų mokumo, Lietuvos banke jie priimami ekspertizei.Ar Lietuvos banke galima pasikeisti užsienio valiutą?Ne. Užsienio valiutą galima pasikeisti komerciniuose bankuose.Ar galima naudoti lietuviškų banknotų ir monetų atvaizdus reklamos,švietimo ir kitais tikslais?Siekiant lengvai atskirti tikrus banknotus ir monetas bei nepakenkti
lietuviškų pinigų ir Lietuvos banko įvaizdžiui, banknotai gali būtinaudojami atvaizdavimuose, kurių akcentas nėra patys banknotai: vienpusėsekopijose, kurių dydis yra ne mažiau kaip 125 procentai arba ne daugiau kaip75 procentai atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio; dvipusėse kopijose,kurių dydis yra ne mažiau kaip 200 procentų arba ne daugiau kaip 50procentų atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio, o monetos –atvaizdavimuose plokščių atvaizdų forma ant bet kokių medžiagų, išskyrusmetalą. Plačiau apie tai – Lietuvos banko valdybos nutarime „Dėl LietuvosRespublikos banknotų ir monetų atvaizdų naudojimo“ .Kilus klausimams, galite kreiptis į Lietuvos banko Kasos departamentoPinigų ekspertizės skyriaus viršininką Algimantą Sodeiką tel. (8 ~ 5) 26809 13, el. p. asodeika@lb.ltKas sukūrė šiuo metu apyvartoje esančius lietuviškus pinigus?Apyvartoje esančius lietuviškus pinigus kūrė keli autoriai.
1, 2, 5, 10, 20 ir 500 litų banknotus sukūrė dailininkas Giedrius Jonaitis,50 litų – Giedrius Jonaitis ir Rimvydas Bartkus, 100 ir 200 litų banknotus– Rytis Valantinas.
1 lito monetą, 1 lito proginę apyvartinę monetą, skirtą Baltijos kelio 10-mečiui, 2 ir 5 litų, 10, 20 ir 50 centų monetas sukūrė skulptorius AntanasŽukauskas, 1 lito proginę apyvartinę monetą, skirtą Lietuvos banko 75-mečiui, – Rimantas Eidėjus, 1, 2 ir 5 centų monetas – Petras Garška.Kur galima įsigyti proginių monetų?Lietuvos banko išleidžiamų proginių monetų galima įsigyti Lietuvos bankokasose:
Vilniuje (Totorių g. 2/8; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val., 12.45–15.00val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–14.00 val.),
Kaune (Maironio g. 25; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val., 12.45–15.00val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–14.00 val.),
Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val.,12.45–14.30 val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–13.30 val.).
Monetų taip pat galima užsisakyti užpildžius ir atsiuntus užsakymo blanką.
Telefonas pasiteirauti (8 ~ 5) 268 03 15.Koks proginių monetų platinimo laikas?Proginių monetų platinimo laikas yra 5 metai. Likus pusei metų iki monetosplatinimo pabaigos, Lietuvos bankas apie tai informuoja visuomenę. Kredito įstaigosKas yra kredito įstaigų veiklos priežiūra ir kas ją vykdo?
Kredito įstaigų veiklos priežiūra – tai priežiūrai atlikti reikalingos iškredito įstaigų ataskaitų forma gautos informacijos kaupimas, analizė,kredito įstaigų veiklos ir finansinės būklės vertinimas šios informacijospagrindu, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kredito įstaigų veiklosriziką ribojančius normatyvus ir kitus reikalavimus. Kredito įstaigųveiklos inspektavimas: tikrinimas, ar teisingai sudarytos Lietuvos bankuipateiktos finansinės ataskaitos, kredito įstaigos veiklos ir finansinėsbūklės (kapitalo, aktyvų kokybės, pelningumo), turto ir įsipareigojimųvaldymo bei vadovavimo kredito įstaigai efektyvumo vertinimas. Kreditoįstaigoms, kurios nevykdo teisės aktų reikalavimų dėl saugios ir patikimosveiklos, taikomos teisės aktuose nustatytos poveikio priemonės.Kredito įstaigų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos bankas.Kuo skiriasi banko atstovybė nuo filialo (skyriaus)?Banko atstovybė – banko padalinys, neatliekantis banko operacijų irnesiverčiantis kita komercine bei ūkine veikla. Banko filialas (skyrius) –banko padalinys, veikiantis banko vardu ir atliekantis bent vieną bankooperaciją pagal jo įgaliojimą. Už jo sandorius ir veiklą bankas atsako visusavo turtu. Lito susiejimas su euruKada litas susietas su euru?2002 m. vasario 2 d. litas fiksuotu kursu susietas su euru (3,452 8 lito už1 eurą).Ar po lito susiejimo su euru litas išliks nacionalinė valiuta?Taip. Susiejus litą su euru, litas ir toliau lieka nacionaline valiuta.Kaip nustatytas oficialus fiksuotas lito ir euro kursas?Oficialus fiksuotas lito ir euro kursas, kuris įsigaliojo 2002 m. vasario 2d., apskaičiuotas taip: Europos centrinio banko 2002 m. vasario 1 d.paskelbtas JAV dolerio ir euro rinkos santykis padaugintas iš 4.
Europos centrinis bankas JAV dolerio ir euro santykį skelbia su keturiaisskaitmenimis po kablelio, taigi ir apskaičiuotas oficialus lito ir eurokursas turi keturis skaitmenis po kablelio.Kodėl litą reikėjo susieti su euru?Lietuvos ūkis tampa vis labiau susijęs su Europos Sąjungos (ES) šalių iršalių kandidačių į ES ekonomika. Kuriantis atitinkamai užsienio prekybos ir
investicijų struktūrai, vis aktualiau yra mažinti lito kurso svyravimuspagrindinių prekybos partnerių pinigų atžvilgiu. Ekonominės ir politinėsintegracijos kontekste lito susiejimas su euru yra logiškas žingsnis,skatinantis tolesnį bendradarbiavimą su partneriais Europos Sąjungoje. Sueuru susieto lito sistema sudaro galimybę ateityje dalyvauti Ekonominėje irpinigų sąjungoje ir įsivesti eurą.Ar po susiejimo su euru litas išliko stabilus?Taip. Tai, kad litas nuo 1994 m. fiksuotu kursu buvo susietas su JAVdoleriu, leido užtikrinti lito stabilumą JAV dolerio atžvilgiu. Litas sueuru taip pat susietas fiksuotu kursu ir yra stabilus euro atžvilgiu.Ar Lietuvos komerciniai bankai keičia litus į eurus ir kokiu kursu keičia? Nuo 2002 m. vasario 2 d. litai į eurus ir atvirkščiai keičiami Lietuvos banko nustatytu oficialiu lito ir euro kursu (3,452 8 lito už 1 eurą) be jokių apribojimų. Bankai ima ne didesnį negu Lietuvos banko nustatytą atlyginimą už grynųjų (1 procentą keičiamos sumos) ir negrynųjų (0,25 procento keičiamos sumos) pinigų keitimą. Litai į JAV dolerius ir kitas užsienio valiutas keičiami rinkos kursu. Ekonominė ir pinigų sąjungaKas yra Ekonominė ir pinigų sąjunga?Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) – tai Europos Sąjungos valstybių nariųekonominės ir pinigų politikos derinimo procesas, kurio galutinis tikslas –bendrų pinigų įvedimas. EPS kūrėsi trimis etapais. EPS pirmojo etapo metu(1990 m. liepos 1 d.–1993 m. gruodžio 31 d.) buvo pašalinti paskutiniaikapitalo laisvo judėjimo tarp ES valstybių suvaržymai. EPS antrojo etapometu (1994 m. sausio 1 d.–1998 m. gruodžio 31 d.) įkurtas Europos pinigųinstitutas, Europos centrinio banko pirmtakas. EPS trečiasis etapasprasidėjo 1999 m. sausio 1 d. įvedus bendrą valiutą – eurą.Kas yra Europos centrinių bankų sistema?Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) sudaro Europos centrinis bankas irEuropos Sąjungos valstybių narių centriniai bankai.Pagrindinis ECBS tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Pagrindiniai ECBS
uždaviniai – nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos pinigų politiką, vykdytivaliutos keitimo operacijas, laikyti ir valdyti valstybių nariųoficialiąsias užsienio atsargas, užtikrinti sklandų ir patikimą mokėjimosistemų veikimą, bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios įstaigomisvykdant patikimą kredito įstaigų priežiūrą ir užtikrinant finansų sistemosstabilumą.Kas yra Europos centrinis bankas?Europos centrinis bankas (ECB) yra institucija, atsakinga už bendros pinigųpolitikos įgyvendinimą euro zonoje. ECB pagrindinis tikslas – palaikytikainų stabilumą.ECB kartu su ES 25 valstybių nacionaliniais centriniais bankais sudaroEuropos centrinių bankų sistemą.
ECB buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prie Maino.Koks yra Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įstojus į ES?Lietuvos bankas ir toliau yra Lietuvos centrinis bankas. Iš esmės pasikeitėtai, kad Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos, kuriąsudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių nariųnacionaliniai centriniai bankai, nariu. Tai lemia glaudesnįbendradarbiavimą priimant sprendimus dėl nacionalinio centrinio bankooperacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse. Lietuvos bankovaldybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe, Lietuvos bankoatstovai dalyvauja ECB įvairių komitetų veikloje, tačiau, kol nebus įvestaseuras, tiesiogiai nedalyvaus nustatant ir įgyvendinant bendrą pinigųpolitiką.Koks bus Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įsivedus eurą?Įvedus eurą, Lietuvos bankas įgis balsavimo teisę Europos centrinio banko(ECB) valdančiojoje taryboje, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yrabendros pinigų politikos euro zonoje nustatymas. Kartu Lietuvos bankasįmokės visą reikalaujamą dalį į ECB kapitalą ir perves į ECB dalį užsienioatsargų. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau veiks kaip šalies centrinisbankas, garantuodamas, kad Lietuvoje bus įgyvendinti ECB priimtisprendimai.