Bankai

Lietuvos bankas yra centrinis Lietuvos Respublikos bankas. Jo pagrindinis
tikslas – siekti kainų stabilumo.
Lietuvos bankas atlieka šias funkcijas:

1. Vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją.

2. Formuoja ir vykdo pinigų politiką.

3. Nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą.

4. Valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja.

5. Atlieka valstybės iždo agento funkcijas.

6. Išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms

ir prižiūri jų veiklą, taip pat išduoda ir atšaukia leidimus steigti

užsienio valstybių kredito įstaigų skyrius bei atstovybes ir jiems

veikti, prižiūri užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių

Lietuvos Respublikoje, veiklą įstatymų irr kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

7. Nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir užsienio valstybių

kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės

apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką.

8. Kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato

reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams.

9. Renka pinigų ir bankų, mokėjimų balanso, Lietuvos finansinės ir su ja

susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,

atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos

mokėjimų balansą.

Komerciniai bankai
Lietuvos komerciniai bankai yra steigiami ir veikia pagal Lietuvos
Respublikos bankų įstatymą.

Komercinis bankas Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi
licenciją verstis ir verčiasi inndėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš
neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis
kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei
atsakomybę. Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio
valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei už

žsienio bankai.
Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:

1. AB bankas “Hansabankas”

2. AB Ūkio bankas

3. AB bankas”Snoras”

4. AB bankas “NORD/LB Lietuva”

5. AB Parex bankas

6. AB Šiaulių bankas

7. SEB Vilniaus bankas

8. AB Sampo bankas

9. UAB Medicinos bankas

Bankų klientams svarbu, kad jų pasirinktas bankas būtų patikimas ir
atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia:

• stiprinti finansines pozicijas;

• užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais;

• teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz.,

mokėjimo korteles) bei tobulinti juos.

Kiekvienas komercinis bankas gali atlikti šias bankines operacijas:

1. Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta.

2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo)

nacionaline ir užsienio valiuta.

3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje,

priimti inkaso dokumentus).

4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas.

5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais,

akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus.

6. Tarpininkauti perkant ir parduodant Lietuvos Respublikos Vyriausybės

vertybinius popierius ir įmonių akcijas.

7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius beei

vekselius.

8. Suteikti kreditus ir paskolas.

9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento

investicijų tvarkymo klausimais.

10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes

banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko

rekomendacijas).

11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles.

12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius

popierius.
Paslaugos suteikiamos ar operacijos atliekamos pagal kiekvieno banko
nustatytus įkainius, kuriuos galima sužinoti pasirinktame komerciniame
banke. Kai kurios paslaugos ar operacijos atliekamos be jokio mokesčio
(pvz., sąskaitos atidarymas bei aptarnavimas).

Užsienio bankų skyriai
Užsienio banko skyrius (filialas) yra užsienio valstybės banko padalinys,
veikiantis šio banko vardu Lietuvoje ir atliekantis bent vi

ieną banko
operaciją pagal banko įgaliojimą. Už jo sandorius ir veiklą bankas atsako
visu savo turtu.
2000 m. Lietuvoje savo skyrių įsteigė Suomijos bankas “Nordea Bank Finland
Plc”, o 2001 m. sausio mėn. – Vokietijos bankas “VEREINS – UND WESTBANK
AG”.

Užsienio bankų atstovybės
Užsienio banko atstovybė yra teritorinis užsienio valstybės banko
padalinys, kuris atstovauja šiam bankui, tačiau neatlieka banko operacijų
ir nesiverčia kita ūkine komercine veikla.
Lietuvoje veikia 3 užsienio bankų atstovybės:

1. Lenkijos “Raiffeisen bank Polska S.A.” atstovybė Vilniuje.

2. Latvijos Respublikos AB,,Akciju komercbanka ,,Baltikums” atstovybė

Vilniuje.

3. Latvijos Respublikos AB RIETUMU BANKA atstovybė Vilniuje.

Finansavimo paslaugos
Norintiems pradėti savo verslą bei veiklą vykdantiems verslininkams vienos
iš svarbiausių paslaugų, kurias teikia komerciniai bankai, yra verslo
finansavimo paslaugos. Bankų teikiamos pagrindinės finansavimo paslaugos
yra šios:

• paskolos;

• overdraftai;

• garantijos ir laidavimai;

• prekybos finansavimas;

• kitos komercinių bankų paslaugos.

Paskolos
Paskolų teikimas įmonėms yra svarbiausias bankų vaidmuo finansuojant
verslą.
Bankai teikia šių rūšių paskolas:

• trumpalaikes paskolas, kurios paprastai yra suteikiamos laikotarpiui

iki 1 metų ir dažniausiai skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms

papildyti;

• vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes paskolas, kurios yra suteikiamos

verslo investiciniams projektams finansuoti bei verslui plėtoti. Šios

paskolos suteikiamos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui;

• kredito limitus. Tai tokia finansavimo forma, kai bankas skiria

verslui tam tikras lėšas, kurios, esant būtinumui, atlaikytų pinigų

srauto atoslūgius.
Norint gauti paskolą iš banko, būtina jame atsidaryti atsiskaitomąją
(einamąją) sąskaitą. Paskolai gauti bankui pateikiami šie dokumentai:

• banko nustatytos formos prašymas paskolai gauti;

• įmonės steigimo sutarties, registracijos dokumentų, įmonės įstatų (su

pakeitimais ir papildymais) kopijos, patvirtintos notaro;

• įmonės įstatuose nurodytos veiklos li

icencija, jei ši veikla

licencijuojama pagal įstatymą;

• “Sodros” pažyma apie įmonės įsipareigojimus Valstybinio socialinio

draudimo fondui;

• Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie įsiskolinimus valstybės

biudžetui;

• aiškinamasis raštas apie trumpalaikės paskolos panaudojimą;

• investicinis projektas arba veiklos (verslo) planas;

• finansinės ataskaitos: dviejų paskutinių metų ketvirtiniai ir metiniai

balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, finansinės būklės pakitimų

(pinigų srautų) ataskaitos. Įmonės, neribotos civilinės atsakomybės

juridiniai asmenys, pateikia pajamų deklaracijas;

• dokumentai, pagrindžiantys paskolos panaudojimą – sutartys,

kontraktai, sąskaitos, sąmatos, leidimai statybai (rekonstrukcijai) ir

kt.;

• įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo ar kito valdymo organo (pagal

įstatus) dokumentai:

1) išrašas iš susirinkimo, kuriame buvo nutarta gauti paskolą banke,

įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti

sutartis su banku, protokolo;

2) susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas;

3) dokumentai, įrodantys, kad susirinkimo dalyviams buvo tinkamai

pranešta apie šaukiamą susirinkimą;

4) išrašas iš įmonės valdybos ar kitų valdymo organų, turinčių

akcininkų susirinkimo suteiktus įgaliojimus, posėdžio, kuriame nutarta

gauti paskolą banke, įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis,

įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo;

5) išrašas iš įmonės valdymo organų posėdžio, kuriame buvo paskirtas

įmonės vadovas, protokolo;

• asmenų, įgaliotų pasirašyti sutartis su banku, pasų kopijos;

• parašų pavyzdžių kortelė, patvirtinta notaro;

• akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkų (tikrosios ir

komanditinės ūkinės bendrijos – narių) sąrašas, kuriame nurodytas

kiekvieno akcininko turimų įmonės akcijų skaičius (dalių dydis);

• kiti dokumentai, atsižvelgiant į pasirinkto banko reikalavimus.
Bankas įvertina kliento riziką ir priima sprendimą dėl paskolos suteikimo.
Teigiamo sprendimo atveju, bankas su klientu sudaro paskolos sutartį,
įstatymų nustatyta tvarka įregistruoja hipotekos arba kilnojamojo turto
įkeitimo lakštus (ar ju

uridiškai įformina kitokį paskolos užtikrinimą).
Paskola išduodama, apmokant iš paskolinės sąskaitos kliento pateikiamus
mokėjimo pavedimus, atitinkančius paskolos tikslą. Prie mokėjimo pavedimų
pridedami dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, sutartys, važtaraščiai ar
pan.), nurodantys mokėjimo pagrindą.

Paskolos grąžinimui užtikrinti, įmonė hipotekos įstaigoje įkeičia
nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, kurių vertę nustato bankui
priimtini turto vertintojai. Įkeičiamas turtas turi būti apdraustas banko
naudai visam paskolos laikotarpiui, bankui priimtinoje draudimo bendrovėje.
Lėšų banko sąskaitose, vertybinių popierių įkeitimas, trečiųjų asmenų
garantijos ir laidavimai yra papildomos paskolos grąžinimo užtikrinimo
priemonės. Jei įmonei suteikiamos paskolos grąžinimą užtikrina kitas turto
įkeitėjas, garantas ar laiduotojas, jis bankui turi pateikti visus
dokumentus, kurių bankas reikalauja suteikdamas paskolą, išskyrus veiklos
(verslo) planą ir paskolos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus.

Paskolos gali būti grąžinamos lygiomis dalimis pagal paskolos sutartyje
nurodytą grąžinimo grafiką arba vienu mokėjimu paskolos laikotarpio
pabaigoje. Ilgalaikės paskolos grąžinimo pradžia gali būti atidedama nuo 6
iki 12 mėnesių  nuo paskolos sutarties datos, atsižvelgiant į finansuojamo
projekto įgyvendinimo trukmę ir pobūdį. Ilgalaikė paskola gali būti
grąžinama dalimis kas mėnesį arba kas metų ketvirtį. Palūkanos už suteiktą
paskolą gali būti pastovios per visą paskolos laikotarpį arba kintamos,
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių
palūkanų normą arba Londono tarpbankinę vidutinę palūkanų normą LIBOR,
pridedant banko maržą. Palūkanas už suteiktą paskolą klientas moka
kiekvieną mėnesį ar metų ketvirtį paskolos sutartyje nurodyta tvarka.
Pagal Lietuvos banko duomenis, 2003 m. gruodžio mėnesį paskolų litais
vidutinė metų palūkanų norma buvo 5,07 proc., o 2004 m. gruodžio mėnesį –
5,64 proc.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad AB Šiaulių bankas jau pradėjo teikti
ilgalaikes mikropaskolas, kurioms gauti nereikalingas verslo planas, be to,
šioms paskoloms taikomos supaprastintos ir pagreitintos gavimo procedūros.
Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į AB Šiaulių banką.
Viena iš paskolų formų yra lengvatiniai kreditai, kurie išsamiau aprašyti
temoje “Lengvatiniai kreditai”.

Overdraftas

Overdraftas yra tokia kreditavimo forma, kai sutartimi tarp banko ir
kliento nustatomas overdrafto limitas – kliento teisė sutartą laikotarpį
turėti savo banko sąskaitoje nustatyto dydžio debetinį likutį, kurį
klientas naudoja mokėjimams vykdyti, esant įplaukų į jo banko sąskaitą
netolygumams. Overdraftas suteikiamas tik patikimiems, ilgai su banku
bendradarbiaujantiems klientams.
Overdraftas – efektyvus trumpalaikio kreditavimo būdas, padedantis
subalansuoti įmonės pinigų srautus ir patenkinti einamųjų lėšų poreikį.
Garantijos ir laidavimai
Garantijos ir laidavimai yra raštiški sandoriai, kuriais bankas
įsipareigoja atsakyti pareiškėjo ar kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo,
už kurį garantuojama arba laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos
dalies. Garantiją bankas išleidžia iš savo kliento nuosavų lėšų, deponuotų
specialioje sąskaitoje arba iš banko jam atidarytos kreditinės linijos
(suteiktos paskolos).
Prekybos finansavimas
Prekybos finansavimas įmonėms patogus tais atvejais, kai dėl prekybos
operacijos pobūdžio ir specifikos naudoti trumpalaikę paskolą ar overdraftą
finansiniu bei laiko atžvilgiu nėra naudinga. Prekybos finansavimo atvejais
įkeitimui naudojamos pačios prekės arba jas lydintys dokumentai.
Kitos komercinių bankų paslaugos

AB Vilniaus bankas

AB SEB Vilniaus bankas teikia paslaugą “Didelių galimybių kreditas”.
Fiziniai asmenys, norintys pradėti savo verslą, tačiau neturintys tam lėšų,
gali pasinaudoti šia AB SEB Vilniaus bankas teikiama paslauga.
Ši paslauga skirta fizinių asmenų bet kokiems vartojimo poreikiams
tenkinti:

• pradėti verslą,

• įsigyti automobilį,

• įsigyti žemės sklypą,

• ūkinėms ar kitoms reikmėms ir kt.
Asmenys, norintys gauti paskolą pagal šią programą, bankui neprivalo
pateikti dokumentų, patvirtinančių tikslinį paskolos panaudojimą.

Pagrindinės paskolos suteikimo sąlygos:

• paskolos dydis nuo 5 iki 200 tūkst. litų,

• paskolos terminas iki 10 metų,

• vidutinė  metinė  palūkanų  norma apie 4,6 %,

• užstatas paskolai gauti – nekilnojamieji daiktai,

• paskolos grąžinimo pradžia gali būti atidėta paskolos sutartyje

nustatytomis sąlygomis.
AB Bankas “Snoras”

AB bankas “Snoras” įdiegė atlyginimų išmokėjimo sistemą “Tiltas”. Ši
sistema skirta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kuriose dirba daugiau
kaip 10 darbuotojų. Naudojantis atlyginimų išmokėjimo sistema “Tiltas”,
pakanka vieno pervedimo į atlyginimų paskirstymo sąskaitą ir informacijos
apie įmonės darbuotojams pervedamus atlyginimus. Bankas per 3 valandas
paskirsto pinigus į darbuotojų sąskaitas. Atlyginimų paskirstymas į
darbuotojų sąskaitas yra nemokamas.
AB bankas “Snoras” taip pat gali kredituoti atlyginimų fondą, jei
atlyginimų išmokėjimo dieną įmonės sąskaitoje trūksta pinigų. Įmonei bankas
kas mėnesį gali suteikti atlyginimų fondo dydžio paskolą litais. Paskolų,
suteikiamų pagal atlyginimų išmokėjimo sistemą “Tiltas”, metinė palūkanų
norma – nuo 6,9 proc.
Įmonė, norėdama naudotis šia AB Bankas “Snoras” teikiama paslauga, turi
pasirašyti su banku sutartį. Sutarties sutvarkymo mokestis – 300 Lt.
Pasirašius sutartį, bankas įmonėje įdiegia specialią duomenų kodavimo ir
perdavimo programą, kuri yra nemokama.

Apsidraudimo nuo valiutų rizikos priemonės
Šiuo metu populiariausia apsidraudimo nuo valiutų rizikos priemonė yra
išankstinis sandoris Išankstinis sandoris valiutos keitimo sandoris, pagal
kurį šalys susitaria pirkti-parduoti nurodytas valiutas ateityje pagal
sandorio sudarymo dieną susitartą valiutos kursą.
Išankstiniai sandoriai suteikia galimybę pirkti ar parduoti valiutą iš
anksto. Taip apsidraudžiama nuo neigiamos valiutų kursų įtakos. Jeigu
žinomas įsipareigojimas mokėti kokia nors užsienio valiuta ateityje, galima
sudaryti sandorį reikiamai sumai pirkti jau dabar. Pavyzdžiui, jeigu po
trijų mėnesių reikės sumokėti 100 tūkst. eurų, įmonė kreipiasi į banką ir
sudaro eurų pirkimo už JAV dolerius sandorį, pagal kurį atsiskaitoma po
trijų mėnesių. Nepriklausomai nuo to, koks bus valiutos keitimo kursas po
trijų mėnesių, bankas gaus JAV dolerius, o įmonė eurus tuo kursu, kuriuo
buvo sudarytas sandoris.
Lietuvoje išanksiniai sandoriai dažniausiai sudaromi tik konvertuojamomis
valiutomis, taip pat Vidurio Europos ir Baltijos šalių valiutomis.

Leave a Comment