I. ĮVADAS
Lietuvos visuomenė, kaip ir kitų Europos valstybių visuomenės, senėja. Taip yra todėl, kad šeimose gimsta vis mažiau vaikų, o žmonės gyvena vis ilgiau. Valstybei sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą, kadangi tą patį „pyragą“, susidedantį iš dabartinių mokesčių mokėtojų įmokų, tenka dalinti vis didesniam pagyvenusių žmonių būriui. Ši problema sprendžiama įdiegus pensijų kaupimo sistemą, kurioje žmogus pats gali kaupti lėšas savo sentavei2003 metais pradėtos reformos esmė – pereiti prie trijų pakopų pensijų sistemos, paremtos kaupimu. I pakopos pensija– dirbantieji moka mokesčius Sodrai, o sulaukę senatvės, pensiją gauna iš vieno šaltinio – Sodros. II pakopa – dirbantieji dalį savo Sodrai sumokėtų mokesčių gali skirti privačiam pensijų fondui, patys papildomai nieko nemokėdami. Sulaukę senatvės, pensiją gauna jau iš dviejų šaltinių – Sodros ir privataus pensijų fondo. Šiuo atveju, Sodros pensijos dalis yra proporcingai mažinama. III pakopa – papildomas savanoriškas kaupimas, kuriam asmuo skiria dalį savo pajamų (darbo užmokesčio, kitų teisėtai gautų pajamų). Tokį kaupimą skatina ir valstybė – įmokoms, mokamoms į pensijų fondą, taikoma pajamų mokesčio lengvata. Asmuo, dalyvaujantis visose trijose pakopose, turi galimybę sukaupti didžiausią pensiją. Tokiu atveju asmens socialinė gerovė priklauso ne tik nuo valstybės padėties, bet ir nuo laiku priimtų sprendimų dėl investicijų. Šiuo metu įvairios pensijų pensijų kaupimo siūlo Lietuvos Respublikos piliečiams net 29 pensijų fondus. Taigi žmogui yra be galo sunku nuspręsti, kuris pensijos kaupimo fondas jam priimtiniausias. Taigi, šio darbo tikslas yra palyginti pensijų kaupimo fondus. Darbe palyginsime, bei išskirsime šių pensijų kaupimo bendrovių paslaugų privalumus ir galbūt trūkumus: UAB “VB investicijų valdymas”, UAB “Hansa investicijų valdymas”, UAB “Sampo gyvybės draudimas”.
II. PENSIJŲ FONDAI2.1 Pensijų fondų istorija
Išsivysčiusiose šalyse pensijų fondai vystėsi kaip darbdavių užtikrinamos profesinės pensijos. Pirmiausia jos teiktos valstybės tarnautojams (ne visada jos buvo fondinės). Privatūs darbdaviai steigė kaupiamąsias pensijas, nes kitaip būtų sunku išlaikyti pažadus apie stabilų gyvavimą. Tačiau – ne visi darbuotojai buvo į tai įtraukiami, buvo nustatinėjamos skirtingos sąlygos gauti pensiją, pensijos dydis. Darbdaviai jas naudojo kaip kvalifikuotos darbo jėgos išlaikymo, lojalumo ugdymo instrumentą. Pensijos buvo traktuojamos kaip atsitiktinės išmokos, o ne darbuotojų teisės.
Po II pasaulinio karo daugelyje šalių įmokos ir investicijų pajamos pensijų fondams tapo neapmokestinamos. Tai pradėta laikyti atidėta darbo užmokesčio dalimi, geru pakaitalu atlyginimams (nes kitos santaupos tokių privilegijų neturėjo ir neturi). Todėl profesiniai pensijų fondai labai išplito. Tuo pačiu imta daug daugiau juos reguliuoti. Viena iš priežasčių – darbdaviai turėjo daug daugiau informacijos nei apdraustieji, todėl galėjo manipuliuoti – atleisti prieš pat įgyjant teisę į pensiją, rizikingai investuoti. Atsiranda dviguba rizika prarasti darbą ir pensiją. Tai ypač svarbu, jei valstybinės pensijos yra orientuotos į tai, kad dar yra papildomos pensijos. Gali kilti socialinių pasekmių, kurias teks gesinti valdžiai.Daugėjant reguliavimų ir stiprėjant darbo jėgos mobilumui, darbdaviams apibrėžtų išmokų planai darosi vis mažiau patrauklūs ir sunkiau administruojami. Dėl didelio reguliavimo pensijų planai įmonėse beveik suvienodėjo ir yra nebe taip lanksčiai pritaikomi individualiems įmonės poreikiams. Todėl vis daugiau darbdavių pereina prie apibrėžtų įmokų schemų, kur investicijų riziką neša dirbantieji, arba pensijų administravimą perduoda išoriniams valdytojams.Šalia darbdavių schemų yra individualios sąskaitos senatvei. Jos gali būti atidaromos bet kurioje finansinėje institucijoje. Šios įmokos taip pat gauna mokesčių atidėjimą, kol kaupiama. Dabar vienas iš keturių pensininkų ir vienas trečdalis dirbančiųjų daugelyje šalių turi papildomą pensiją. Nuo to, kaip sutvarkytas pensijų fondas, dažnai priklauso, ar jam bus taikomos mokestinės lengvatos. Taip pat galimybė pereiti iš valstybinės pensijos į privačią (kaip yra Didžiojoje Britanijoje ir Japonijoje).Šveicarijoje nuo 1985 profesinės pensijos yra kaupiamosios ir privalomos. Kiekvienas darbdavys turi turėti savo pensijų fondą arba prisijungti prie jau veikiančio. Iš tiesų toks reikalavimas įteisino jau senai egzistuojančią stambių firmų praktiką, o smulkios firmos ir dabar dar nėra visos apimtos. Australijoje tokios pensijos tapo privalomomis nuo 1991m.Danijoje ir Olandijoje profesiniai planai yra kuriami šakų lygyje kaip kolektyvinių susitarimų rezultatas. Jie yra privalomi visoms šakos įmonėms.Jungtinėje Karalystėje yra unikali praktika, kai galima išeiti iš valstybinės pensijų sistemos antrosios dalies, jei užtikrinama ne mažesnė privati pensija, nei būtų valdiška.2.2 Pensijų fondai Lietuvoje
Pensijų fondų kūrimosi Lietuvoje pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos Pensijų fondų įstatymas, priimtas 1999 metų birželio 3 d. Šis įstatymas sudaro teisinį pagrindą sukurti asmenų papildomo savanoriško pensinio apsirūpinimo (papildomo savanoriško socialinio draudimo) sistemą ir padidinti šioje pensijų sistemoje dalyvaujančių asmenų pajamų lygį senatvėje.Įstatymas nustato pensijų programų sudarymo ir jų įgyvendinimo tvarką, pensijų fondų steigimo, leidimų pensijų fondų veiklai išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, šių fondų veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo ypatumus, taip pat pagrindinius papildomo pensinio aprūpinimo valstybinio reguliavimo principus.Pensijų fondas yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas, besiverčiantis pensijų fondo veikla, už savo prievoles atsakantis tik nuosavu turtu. Pensijų fondas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už šio fondo prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus. Pensijų fondo veikla – finansinė-ūkinė veikla, kuria siekiama sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas, pensijų sutarčių pagrindu renkant pinigines lėšas į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas ir investuojant ar reinvestuojant šias lėšas į diversifikuotą investicijų portfelį bei šiame įstatyme ir pensijų programoje nustatytomis sąlygomis jos dalyviams mokant pensijų išmokas. Pensijų fondams taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, jei Pensijų fondų įstatymas nenustato kitaip. Pensijų fondas negali būti steigiamas ribotam laikui.Be Vertybinių popierių komisijos išduoto leidimo verstis pensijų fondo veikla draudžiama. Leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai įsteigtam pensijų fondui ar jau veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondo veikla. Leidimui verstis pensijų fondo veikla gauti bendrovė pateikia Vertybinių popierių komisijai paraišką. Pensijų fondams nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;2) likvidumo;3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta.Pensijų fondas negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus tą, kuri susijusi su pensijų fondo veikla. Pensijų fondų valdymo įmonėms taikomos Investicinių bendrovių įstatymo nuostatos, jei šis įstatymas nenumato kitaip. Valdymo įmonė privalo teikti Vertybinių popierių komisijai periodines finansines ataskaitas, jos kapitalo bei veiklos pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles ataskaitas. Pensijų fondai turi teisę jungtis į asociacijas įstatymų nustatyta tvarka.2.3 Pensijų programos ir jų dalyviai
Savo veiklą pensijų fondai grindžia pensijų programomis. Pensijų programa – teisinių ir organizacinių priemonių visuma, apibrėžianti pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų programos turto investavimo strategiją bei kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų programos dalyvių ir pensijų fondo teises bei pareigas. Pensijų programą (programas) tvirtina ir ją (jas) keičia pensijų fondo valdyba (stebėtojų taryba, jei valdyba nesudaroma) įstatuose nustatyta tvarka, ją (jas) suderina su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir registruoja Vertybinių popierių komisijoje pastarosios nustatyta tvarka. Pensijos sutartis yra sutartis tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo (mokėtojų), pagal kurią pirmasis prisiima įsipareigojimus pensijų programų dalyviams pagal atitinkamą pensijų programą, o įmokų mokėtojas įsipareigoja mokėti pensijos įmokas. Prieš sudarant pensijų sutartį, visi asmenys, kurių naudai sutartis sudaroma, turi būti supažindinti su pensijų programa, kurios dalyviais jie taps įsigaliojus pensijos sutarčiai. Pensijų programa yra pensijos sutarties dalis.Pensijos sutartį su pensijų fondu sudaro įmokų mokėtojas (pensijų programos dalyvis, jo darbdavys arba kitas asmuo pensijų programos dalyvio naudai). Pensijos sutartis, sudaryta darbdavio ar kito asmens pensijų programos dalyvio naudai, gali būti individuali, sudaryta tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo vieno programos dalyvio naudai, ir grupinė, sudaryta įmokų mokėtojo daugiau negu vieno programos dalyvio naudai. Darbdavys turi teisę sudaryti pensijos sutartį savo darbuotojų naudai. Tuo atveju, kai įsipareigojimą mokėti pensijos įmokas prisiima darbdavys, darbuotojas turi teisę nurodyti pensijų fondą, su kuriuo darbdavys turi sudaryti pensijos sutartį jo naudai, jei kolektyvinė sutartis nenumato kitaip. Pensijos sutartis turi numatyti galimybę bet kuriuo metu nutraukti pensijos sutartį pensijų programos dalyvio valia. Kitus pensijų sutarčių reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pensijos sutarties sąlygos, prieštaraujančios Vertybinių popierių komisijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytiems reikalavimams, negalioja.
Pensijų fondas tvarko įmokų mokėtojų, sudariusių pensijų sutartis, dalyvių, kurių naudai tokios sutartys sudarytos, bei dalyvių, gaunančių išmokas, registrus. Registro vedimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija. Pasirašius pensijos sutartį, pensijų fondas kiekvienam pensijų programos dalyviui atidaro asmeninę pensijos sąskaitą.Pensijų programos dalyviu tampama sudarius pensijos sutartį su pensijų fondu šio įstatymo nustatyta tvarka. Pensijų programos dalyvis – asmuo, su kuriuo arba kurio naudai yra sudaryta pensijos sutartis ir kurio vardu pensijų fonde yra atidaryta asmeninė pensijos sąskaita.Pensijų programos dalyvis turi teisę:1) gauti išmokas kaip nustatyta šiame įstatyme, pensijų fondo įstatuose, pensijų programoje ir pensijos sutartyje;2) gauti dalį (priskaičiuojant į pensijos sąskaitą) pensijų programos turto investicijų pajamų, gautų pagal atitinkamą pensijų programą, proporcingai pensijos sąskaitoje turimų lėšų sumai;3) gauti informaciją apie pensijų fondo veiklą, jo finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei finansinius įsipareigojimus, taip pat apie savo pensijos sąskaitoje esančias lėšas ir į ją priskaičiuotas investicijų pajamas;4) raštu įspėjęs pensijų fondą, pakeisti pensijos įmokų dydį, tvarką ir periodiškumą, laikinai nutraukti įmokų mokėjimą;5) testamentu palikti pensijos sąskaitoje laikomas lėšas; 6) kitas įstatymų, pensijų programos bei pensijos sutarties nustatytas teises.Pensijų programos dalyvis privalo:1) laikytis pensijų programos ir pensijos sutarties nuostatų;2) neskleisti iš pensijų fondo gautos konfidencialios informacijos.Pensijų programos dalyvis, nesilaikantis savo pareigų, pensijų fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti pašalintas iš pensijų programos.Dalyvavimas pensijų programoje pasibaigia, kai pensijų fondas įvykdo savo įsipareigojimus pensijų programos dalyviui, kai šis išstoja iš pensijų programos, pereina į kitą pensijų programą arba miršta, taip pat kai nutraukiama pensijų programa.Pensijų programos dalyvio naudai sudarytos pensijos sutarties nutraukimas, nepereinant į kitą pensijų programą, ar pensijų programos dalyvio pašalinimas iš pensijų programos yra laikomi pensijų programos dalyvio išstojimu iš pensijų programos. Išstodamas iš pensijų programos, pensijų programos dalyvis turi gauti asmeninėje pensijos sąskaitoje priskaičiuotas lėšas, atskaičius iš jų į pensijos sąskaitą įskaitytas paskutinių 3 metų investicijų pajamas arba 5 procentus nuo išimamos sumos, iš šių sankcijų taikant didesnę. Už šias sankcijas pensijų fondo gautos lėšos priskiriamos pensijų programos turtui.Kai pensijų programos dalyvis išstoja iš šios programos, pensijų fondas privalo atsiskaityti su juo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pensijų programos dalyvio raštiško prašymo išstoti iš programos gavimo ar sprendimo pašalinti pensijų programos dalyvį priėmimo dienos, pagal iki tos dienos jo sąskaitoje sukauptą sumą.Pensijų fondui, pensijų fondo akcininkams, pensijos įmokų mokėtojui yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti pensijų programos dalyvio teisę išstoti iš pensijų programos, taip pat atskaityti didesnę nei šiame įstatyme nustatytą dalį jo naudai sukaupto pensijų turto.Pensijų fondas, valdymo įmonė ir depozitoriumas privalo veikti dėl pensijų programų dalyvių interesų, savo veiklą organizuoti pagal galiojančius įstatymus, pensijų fondo įstatus ir kitus teisės aktus bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų pensijų fondo akcininkų bei pensijų programos dalyvių turtinių teisių bei interesų. Pensijų fondas, valdymo įmonė bei depozitoriumas negali sudaryti jokio sandorio, kuris pažeistų pensijų fondo akcininkų ir jo pensijų programų dalyvių teises bei teisėtus interesus.III. PENSIJŲ KAUPIMO BENDROVĖS UAB “VB INVESTICIJŲ VALDYMAS” PENSIJŲ FONDAI
Pensijų kaupimo bendrovė “VB investicijų valdymas” labai išsamiai supažindina su trijais galimais pensijų fondų varijantais: I pakopos pensija– dirbantieji moka mokesčius Sodrai, o sulaukę senatvės, pensiją gauna iš vieno šaltinio – Sodros; II pakopa – dirbantieji dalį savo Sodrai sumokėtų mokesčių gali skirti privačiam pensijų fondui, patys papildomai nieko nemokėdami. Sulaukę senatvės, pensiją gauna jau iš dviejų šaltinių – Sodros ir privataus pensijų fondo. Šiuo atveju, Sodros pensijos dalis yra proporcingai mažinama. III pakopa – papildomas savanoriškas kaupimas, kuriam asmuo skiria dalį savo pajamų (darbo užmokesčio, kitų teisėtai gautų pajamų). Tokį kaupimą skatina ir valstybė – įmokoms, mokamoms į pensijų fondą, taikoma pajamų mokesčio lengvata. Asmuo, dalyvaujantis visose trijose pakopose, turi galimybę sukaupti didžiausią pensiją. Tokiu atveju asmens socialinė gerovė priklauso ne tik nuo valstybės padėties, bet ir nuo laiku priimtų sprendimų dėl investicijų.
Dalyvavimo visose trijose pensijų fondų pakopose pavyzdys pateikiamas 1 pav.1 pav.
1 paveiksle: I pakopa – Sodros pensija, kurią asmuo gautų nesudaręs jokių sutarčių dėl papildomų pensijų fondų; II pakopa – valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas pensijų fonduose, pvz., SEB VB pensija; III pakopa – savanoriškas papildomas kaupimas pensijų fonduose, pvz., SEB VB pensija plius.
3.1 UAB “VB investicijų valdymas” antros pakopos pensijų fondai
Kadangi darbe lyginsime pensijų fondų siūlomas pasluagas tai detaliau bus aptariama II pakopos pensijų fondai. SEB VB investicijų valdymas siūlo du II pakopos pensijų fondus – VB pensija 1 ir VB pensija 2.1 lentelėPensijų fondų palyginimas VB pensija 1 VB pensija 2Kur investuojamos lėšos Į obligacijas Į obligacijas ir akcijasInvesticijų paskirstymas 100 proc. fondo turto investuojama į obligacijas Nuo 20 iki 50 proc. fondo turto investuojama į akcijas, kita dalis – į obligacijasRekomendacijos Fondas skirtas vyresniems, kuriems iki pensijos liko 7 ar mažiau metų. Konservatyvesniesiems Fondas skirtas jaunesniems, kuriems iki pensijos liko 7 ar daugiau metųĮmokos mokestis 2 proc. nuo kiekvienos įmokos 3 proc. nuo kiekvienos įmokosTurto valdymo mokestis 1 proc. nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės 1 proc. nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertėsTikėtina pensijų didėjimo dinamika
Kaip matome šie du pensijų fondai sukurti skirtingo amžius ir charakterio žmonėms.Vilniaus bankas išskiria šiuos SEB VB pensija privalumus: SEB VB pensija – tai papildomas nieko nekainuojantis būdas užsitikrinti turtingesnę senatvę. Informaciją apie pervestas lėšas ir sąskaitos būklę galėsima kasdien matyti SEB internetinės bankininkystės sistemoje. VB pensija 2 – populiariausias pensijų fondas Lietuvoje. Tarp analogiškų vidutinės akcijų dalies (30-70 proc.) pensijų fondų jis užima 47 procentus rinkos. Patyrusi komanda, profesionalus lėšų valdymas. Unikalus VB pensija 2 ypatumas – akcijų dalis fonde keičiama nuo 20 iki 50 procentų atsižvelgiant į situaciją rinkoje.Šie išskirti SEB VB pensijos privalumai yra subjektyvūs, juos mes dar lyginsime su kitų pensijų kaupimo bendrovių išskiriamais privalumais.
3.2 Trečios pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) pensijų fondai „SEB pensija plius”
Pensijų fondai – tai visame pasaulyje įprasta ir pripažinta priemonė papildomai pensijai sukaupti. Tokį kaupimą skatina ir valstybė – įmokoms į pensijų fondus taikoma pajamų mokesčio lengvata. Tapti pensijų fondo dalyviu gali kiekvienas, sudaręs pensijų kaupimo sutartį. Kiekvienam dalyviui atidaroma asmeninė sąskaita, į kurią bus mokamos įmokos ir kurioje sukauptas lėšas investuos šios srities specialistai.Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko bendrovė SEB VB investicijų valdymas šiandien siūlo du savanoriško kaupimo fondus – SEB pensija 1 plius ir SEB pensija 2 plius. Fondas SEB pensija 1 plius rekomenduojamas vyresniems žmonėms, kurie papildomą pensiją kaups trumpesnį laikotarpį, bei tiems, kurie nori, kad jų investicijų vertė būtų stabili. Fonde SEB pensija 1 plius Jūsų sukauptas turtas investuojamas taip, kad nuosekliai didėtų jo vertė ir išliktų maža rizika. Didžiausia šio fondo lėšų dalis (70–100 proc.) investuojama į skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones. Likusi dalis investuojama į išvystytų pasaulio rinkų, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įmonių akcijas. Fondą SEB pensija 2 plius naudinga pasirinkti jaunesniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, papildomą pensiją kaupsiantiems vidutinį ar ilgesnį laikotarpį. Fonde SEB pensija 2 plius turtas investuojamas taip, kad per ilgą laikotarpį fondo dalyvių sukauptų investicijų vertė didėtų ir būtų išlaikyta vidutinė rizika. Didžiausia dalis (60–100 proc.) šio fondo lėšų investuojama į išvystytų pasaulio rinkų, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įmonių akcijas. Likusi dalis investuojama į skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones. UAB SEB VB investicijų valdymas valdybos 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 30 patvirtintos savanoriško kaupimo pensijų fondų SEB pensija 1 plius ir SEB pensija 2 plius minimalias įmokos: mažiausia pradinė įmoka – 50 Lt fiziniams asmenims, 30 Lt juridiniams asmenims;. mažiausia įmoka – 50 Lt fiziniams asmenims, 30 Lt juridiniams asmenims. Pensijų kaupimo bendrovės fondo investicijų grąžos negarantuoja, ji gali svyruoti ir priklauso nuo investavimo rezultatų. Pensijų fondo investicijų grąža apskaičiuojama atskaičius valdymo mokestį ir iš pensijų turto dengiamas faktines išlaidas, kurios per metus negali viršyti 4 proc. valdomo turto vertės.
IV. UAB “HANSA INVESTICIJŲ VALDYMAS” PENSIJŲ FONDAI
UAB “Hansa investicijų valdymas” taip pat supažindina Lietuvos Respublikos piliečius su pensijų fondais ir išskiria pensijų fondo teikiamų paslaugų privalumus: Žmogus gaus didesnę pensiją Asmuo pats nieko papildomai nemokės. Privati pensija kaupiama iš įmokų SoDrai. Sukauptos lėšos yra asmeninė nuosavybė – t.y. jos yra paveldimos. Išlieka visos SoDros išmokos, pvz.: nedarbingumo, ligos, motinystės pašalpos. Kaupiama pensija bus mokama iki gyvos galvos. Išmokas administruos pasirinka gyvybės draudimo įmonė. Vienas pagrindinių reformos bruožų yra tas, jog kiekvienas žmogus, draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu savanoriškai galės dalį pensijos pats sau kaupti asmeninėje sąskaitoje pasirinktame pensijų fonde.Pensijų fonde sukauptos lėšos yra asmeninė nuosavybė – bet kada galima pasitikrinti, kiek sukaupta, be to, tai yra paveldima, skirtingai nuo Sodros pensijos.Kaupti lėšas pensijų fonde yra naudinga, kadangi: Galite padidinti savo pajamas senatvėje. Sudarius pensijų kaupimo sutartį, senatvėje Jūs gausite 2 pensijas: SoDros pensiją + kaupiamąją pensiją. Kaupiate pinigus be papildomų išlaidų. Kaupdami pinigus pensijų fonde Jūs nepatiriate jokių papildomų išlaidų, kadangi įmokas už Jus moka SoDra iš savo lėšų. Žinote kiek lėšų sukaupėte savo sąskaitoje. Fonde sukauptos lėšos – Jūsų asmeninė nuosavybė. Informaciją apie savo pensijų fondo sąskaitą gausite kiekviename Hansabanko poskyryje arba hanza.net Sukauptos lėšos – paveldimos. Pensijų fondo sąskaitoje sukauptos lėšos yra paveldimos. Tai yra papildoma garantija. Jūsų artimiesiems nelaimės atveju. Hansabankas yra pelningiausias ir didžiausias bankas Baltijos šalyse. 2003 m Hansabank Grupė uždirbo 413 mln. Lt pelno (119 mln. Eurų), o turtas metų pabaigoje siekė 18.1 milijardų Lt (5.2 milijardų Eurų). Hansabanko finansinis pajėgumas užtikrina veiklos stabilumą ir gerą reputaciją. Hansabankas turi didžiausią privačių klientų aptarnavimo patirtį. Kaip matome pensijų kaupimo bendrovių išskiriami privalumai yra panašūs, kai kurie tokie pat, tačiau kuri bendrovė yra pirmaujanti pabandysime nustatyti patys.
4.1 II pakopa – kaupiamoji pensija finansuojama valstybės
Papildoma pensija įgalina žmogui užsitikrinti geresnę ateitį. Valstybė sudaro sąlygas kaupti iš Sodrai jau sumokėtų įmokų pervedant į žmogaus asmeninę sąskaitą pensijų fonde. Jei šiandien dirbančiųjų sumokėtos Sodrai įmokos yra skiriamos pensijoms esamiems pensininkams mokėti, tai per II pakopą žmogus gali atskirti savo lėšas nuo visų ir taip sukaupti jas senatvei. UAB “Hansa investicijų valdymas” šiandien siūlo net keturis II pakopos pensijų fondus.
2 lentelėPENSIJA 1 PENSIJA 2 PENSIJA 3 PENSIJA 4Konservatyvus, 0% akcijų Nuosaikus, 20% akcijų Subalansuotas, 40% akcijų Augimo, 70% akcijųŠis fondas tinkamiausias vyresniems klientams, kuriems liko nedaug metų iki pensijos (nuo 60 metų). Šį fondą rekomenduojame žmonėms nuo 50 iki 60 metų. Šį fondą rekomenduojame dalyviams, kurių amžius 35-50 metų. Šį fondą rekomenduojame dalyviams, kurių amžius iki 35 metų.
2 pav.
Taigi, kaip matome, UAB “Hansa investicijų valdymas siūlo didesnį pensijų fondų pasirinkimą įairaus amžiaus žmonėms.
4.2 III pakopa – papildoma kaupiamoji pensija
III pakopa – papildoma kaupiamoji pensija. Jei žmogus nori gauti didesnes pajamas senatvėje, jis gali savo lėšomis kaupti papildomą kaupiamąją pensiją. Tokiam kaupimui yra taikomos pajamų mokesčio lengvatos.3 pav.
Labai vaizdžiai UAB “Hansa investicijų valdymas” 3 pav. pateikia pensijų fondų sistemą, kur akivaizdžiai matosi pensijų fondų siūlomų paslaugų privalumai. Toks akivaizdus palyginimas skatina piliečius ne tik pasirasyti sutartį del pensijos kaupimo privačiame fonde, bet ir naudotis pensijų fondo III pakopa.
V. UAB “SAMPO GYVYBĖS DRAUDIMAS” PENSIJŲ FONDAI
Pirmoji pensijos dalis – valstybinio socialinio draudimo mokama pensija. “Tačiau ar tikrai manote, kad „Sodros“ mokamos pensijos jums užteks gyventi kaip esate įpratę, juolabiau, kad tada iš tiesų turėsite daugiau laiko pasimėgauti kiekviena savo gyvenimo akimirka?” Šį klausimą užduota Sampo banko pensijų fondas.Antroji pensijos dalis – pensijų fonde kaupiama pensija. Kaupti antrajai pensijai galima prisijungus prie pensijų kaupimo sistemos. Jos dėka, toliau mokėdami įmokas „Sodrai“, dalį šių įmokų galima nukreipti į pensijų fondus, kur jos bus investuojamos. Ši pensija patraukli tuo, kad papildomai nereikia mokėti nė vieno lito, ir tikėtina, jog sulaukus senatvės galima gauti didesnę pensiją. Tai veikia labai paprastai: sudarius sutartį su Sampo pensijų fondu, „Sodra“ dalį įmokų perves į pasirinktą pensijų fondą. Pirmaisiais 2004 pensijų sistemos reformos metais pensijų įmoka siekė 2,5 procento pajamų. Įmokos tarifas kasmet pamažu didinamas po 1 procentinį punktą. Šiais 2006 metais įmokos tarifas siekia 4,5 procento, o 2007 metais jis kilis iki 5,5 procento. Bendrasis „Sodros“ tarifas dėl dalyvavimo pensijų fonde nedidinamas.
Privataus pensijų fondo privalumai: Galėsite gauti didesnę pensiją, nes pensijų fondų lėšos bus patikimai investuojamos. Taigi, sulaukę pensinio amžiaus galėsite gauti didesnes pajamas, nei vien tik „Sodros“ mokama senatvės pensija. Papildomai nieko nekainuos, nes įmokos mokamos tik iš pervedamų „Sodros“ lėšų. Žinosite, kas Jūsų, nes visada žinosite kiek sukaupėte. Tai – Jūsų asmeninė nuosavybė, kuri yra paveldima. Išliks „Sodros“ mokamos pašalpos, nes nedarbingumo, ligos, motinystės pašalpos ir toliau bus mokamos iš „Sodros“ lėšų Įmokoms kaupti galite rinktis vieną iš trijų SAMPO pensijų fondų. Renkantis fondą, svarbiausia atsižvelgti į Jūsų amžių: Konservatyvaus valdymo Sampo pensija. Šis pensijų fondas turtą investuos tik į skolos vertybinius popierius. Tai – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriasybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleisti arba jų garantuoti skolos vertybiniai popieriai. Rekomenduojame rinktis šį fondą, jei iki pensijos liko ne daugiau kaip 10 metų. Sampo pensija 50. Iki 50 procentų šio fondo turto gali būti investuota į akcijas, kuriomis prekiaujama didžiausiose pasaulio biržose. Fondo turtą sudarantiems vertybiniams popieriams keliami aukšti reikalavimai. Investavimo rizika yra vidutinė. Rekomenuojame rinktis šį fondą, jei iki pensijos liko nuo 10 iki 25 metų. Sampo pensija 100. Iki 100 procentų šio Fondo turto gali būti investuota į akcijas, kuriomis prekiaujama didžiausiose pasaulio biržose. Fondo turtą sudarantiems vertybiniams popieriams keliami aukšti reikalavimai. Investavimo rizika yra didelė. Rekomenduojame rinktis šį fondą, jei iki pensijos liko daugiau nei 25 metai.Įmokoms kaupti renkantis vieną iš trijų SAMPO pensijų fondų svarbiausia yra atsižvelgti į žmogaus amžių:Kaupdami lėšas SAMPO pensijų fonde, piliečiai tiesiogiai nepatiria jokių papildomų išlaidų – atskaitymai yra daromi iš „Sodros“ pervedamų lėšų. Įstatymai numato, kad pensijų fondų administraciniai kaštai negali būti didesni nei 1 % nuo dalyvio sąskaitoje apskaitytų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 % dalyvio vardu įmokėtų įmokų. SAMPO nustatė tokius atskaitymus: 1% nuo dalyvio sąskaitoje apskaitytų lėšų vidutinės metinės vertės ir 7% dalyvio vardu įmokėtų įmokų.VI. PENSIJŲ KAUPIMO BENDROVIŲ PENSIJŲ FONDŲ PALYGINIMAS
Visos trys darbe aprašytos pensijų kaupimo bendrovės siūlo pasirašyti su jais sutartis ir kaupti papildomas lėšas senatvei. Bet kurią gi iš jų pasirinkti? Į šį klausimą atsakyti yra gana sunku.Pažiūrėkime, kuri pensijų kaupimo bendrovė buvo populiariausia 2004 metais, kuria labiausiai žmonės pasitikėjo:3 lentelėPensijų kaupimo bendrovė Dalyvių sutarčių 2004 m. sk. Dalyvių sk. dalis, proc.UAB “HANSA INVESTICIJŲ VALDYMAS” 53978 46,94UAB “COMERCIAL UNION LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS” 25855 22,48UAB “VB INVESTICIJŲ VALDYMAS” 21707 18,88UAB “NORD/LB INVESTICIJŲ VALDYMAS” 7995 6,95UAB “ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS” 2090 1,82UAB “LINDRA-GYVYBĖS DRAUDIMAS” 1071 0,93UAB “SAMPO GYVYBĖS DRAUDIMAS” 840 0,73UAB “FINASTA INVESTICIJŲ VALDYMAS” 537 0,47UAB “SEESAM LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS” 412 0,36UAB “MEDICINOS BANKO INVESTICIJŲ VALDYMAS” 338 0,29UAB “PAREX INVESTICIJŲ VALDYMAS” 175 0,15Viso: 114998 100,00Lentelėje pateiktos visos 2004 metais savo paslaugas siūliosios pensijų kaupimo bendrovės. Kaip matome populiariausia buvi UAB “VB investicijų valdymas” trečioje vietoje pagal sutarčių sudarymo skaičių o UAB “Sampo gyvybės draudimas”- 7 vietoje. Taigi, daugiausiai sutarčių sudariusi bendrovė UAB “Hansa investicijų valdymas” siūlo žmonėms daugiausiai, net keturis, pensijų fondues. Čia žmogus gali pasirinkti sau tinkamą fondą pagal amžių, pagal charakteri. 2005 metais žmonės buvo linkę rinktis šias pensijų kaupimo bendroves:
4 pav.Pensijų fondų rinka Lietuvoje 2005m.
4 pav. matome, kad vėlgi lyderiauja “Hansabanko” grupė. Ši kartą, 2005 metais, antroje vietoje pagal sutarčių sudarymo skaičių yra UAB “VB investicijų valdymas”, o UAB “Sampo gyvybės draudimas atskirai neišskiriamas, jis sudarė mažiau nei 7 proc. Iš viso įregistruotų sutarčių.Kaip buvo aprašyta ankstesniuose skyriuose pensijų kaupimo bendrovės išskiria labai panašius privalumus tiems kurie pasirašė pensijų kaupimo sutartis. Taigi teikiamų paslaugų skirtumų ieškosime siūlomuose antros pakopos pensijų fonduose. Visų pirma išskirsime pačius populiariasius darbe aptartų penijų kaupimo bendrovių pensijų fondus. 4 lentelėje pateikti pensijų kaupimo fondai pagal dalyvių skaičių:
4 lentelė
Kaupimo dalyvių skaičius 2005 m.KONSERVATYVAUS VALDYMO SAMPO PENSIJA 472SAMPO PENSIJA 100 4869SAMPO PENSIJA 50 2439VB PENSIJA 1 45761VB PENSIJA 2 140856PENSIJA 1 27453PENSIJA 2 143073PENSIJA 3 129223Viso: 513437
Kad būtų aiškiau, ta pati informacija pateikiama grafiškai:5 pav.
Kaip matome 5 pav. Daugiausiai žmonių 2005 metais pasirinko pensijų kaupimo bendrovės UAB “Hansa investicijų valdymas” pensiją 2. Šis fondas rekomenduojamas žmonėms nuo 50 iki 60 metų. Tai nerizikingas fondas. 80 proc. investuojama į obligacijas ir tik 20 proc. į akcijas. Taip pat labai populiarus 2005 metais buvo ir VB pensija 2 fondas. Šis fondas skirtas jaunesniems, kuriems iki pensijos liko 7 ar daugiau metų. Čia nuo 20 iki 50 proc. fondo turto investuojama į akcijas, kita dalis – į obligacijas. Tai vidutinio rizikingumo fondas. Trečias fondas, kurį žmonės dažnai pasirenka yra UAB “Hansa investicijų valdymo” pensija 3. Šis fondas rekomenduojamas dalyviams, kurių amžius 35-50 metų. Šis fondas jau rizikingesnis. Čia 60 proc. Investuojama į obligacijas o 40 į akcijas. UAB “Sampo gyvybės draudimo pensijų fondų su lyderiais lyginti negalime, tačiau iš SAMPO pensujų fondų populiariausias 2005 metais buvo Sampo pensija100. Iki 100 procentų šio fondo turto gali būti investuota į akcijas, kuriomis prekiaujama didžiausiose pasaulio biržose. Fondo turtą sudarantiems vertybiniams popieriams keliami aukšti reikalavimai. Investavimo rizika yra didelė. Rekomenduojame rinktis šį fondą, jei iki pensijos liko daugiau nei 25 metai. Taigi, jei žiūrėsime į pensijų fondus, kuriuos pasirinko dugiausiai žmonių, tai galime daryti išvadą, kad žmonės yra linkę sudaryti sutartis su vidutinio rizikingumo pensijų fondais. Visos trys darbe aptariamos pensijų kaupimo bendrovės sudarant pensijos kaupimo sutartį siūlo atsižvelgti į amžių. Daugiausiai, net keturis, pensijų fondus siūlo UAB “Hansa investicijų valdymas”. Taip pat gana svarbus yra klientų informavimas, bei teikiamų paslaugų detalus apibudinimas. Čia, mano nuomone, profesionaliausi yra UAB “VB investicijų valdymas”. SEB Vilniaus banko interneto svetainėje galima susipažinti ne tik su įvairiais siūlomais pensijų fondais, bet ir su visa pensijų kaupimo sistema.
VII. IŠVADOS
2005 metų rudenį sukako dveji metai, kai Lietuvoje startavo Naujoji pensijų kaupimo sistema. 2003 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtos pasirašinėti pirmosios gyventojų sutarys su pensijų kaupimo bendrovėmis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 pensijų fondai. Šiame darbe mes aptarėme 8, trijų pensijų kaupimo bendrovių fondus. Darbe aprašytos šios bendrovės: UAB “Hansa investicijų valdymas”, UAB “VB investicijų valdymas” ir UAB “Sampo gyvybės draudimas”.Bendri šių, ir kitų pensijų fondų privalumai yra šie: II pakopos pensija – tai papildomas nieko nekainuojantis būdas užsitikrinti turtingesnę senatvę. Žinosite, kas Jūsų, nes visada žinosite kiek sukaupėte. Tai – Jūsų asmeninė nuosavybė, kuri yra paveldima. Išliks „Sodros“ mokamos pašalpos, nes nedarbingumo, ligos, motinystės pašalpos ir toliau bus mokamos iš „Sodros“ lėšų. Įmokoms kaupti galite rinktis vieną iš daugelio pensijų fondų. Renkantis fondą, svarbiausia atsižvelgti į amžių.Taigi, negalima teigti, kad vienas Fondas yra geresnis už kitą. Kurį fondą žmonės pasirenka priklauso nuo žmogaus amžiaus, charakterio o taipogi nuo pensijų kaupimo bendrovių siūlomų paslaugų patrauklumo, informacijos aiškumo. Tai, kad UAB “Hansa investicijų valdymas” užima lyderio pozicijas pagal sutarčių sudarymo skaičių lemia siūlomų pensijų fondų įvairovė. Ši bendrovė siūlo net keturis pensijų kaupimo fondues, iš kurių pensija 2 ir pensija 3 yra tarp daugiausiai pritraukusių dalyvių. Kai tuo tarpu kitos pensijų kaupimo bendrovės turi tik po viena populiarų fondą.
VIII. LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas, 2003 m. liepos 4 d. Nr. IX- 1691, Vilnius.2. http://finansai.tripod.com/pf4.htm3. www.sodra.lt 4. http://www.seb.lt/lt/wcp/5. http://www.hansa.lt6. http://sampo.lt 7. http://www.pensijusistema.lt/8. http://www.pensija.lt/index.php/lt/