TURINYSĮŽANGA 31. PELNO MOKESČIO SISTEMA 42. MOKESČIO MOKĖTOJAI 53. MOKESČIO BAZĖ 54. PELNO MOKESČIO MOKĖJIMO TVARKA 8MOKESTINIS LAIKOTARPIS. 8DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS. 9PELNO MOKESČIO SUMOKĖJIMAS IR GRĄŽINIMAS. 105. PELNO MOKESČIO TARIFAI 116. PELNO MOKESČIO PANAIKINIMAS 15PELNO MOKESČIO PANAIKINIMO KLIŪTYS. 15EKONOMIKOS PROFESORIAUS N. TIDEMAN POŽIŪRIS Į PELNO MOKESTĮ. 16PANAIKINTI PELNO MOKESTĮ AR NE? 17KELIAS Į PELNO MOKESČIO PANAIKINIMĄ. 18IŠVADOS 19ĮŽANGAAbsoliučiai laisvos rinkos nėra nė vienoje pasaulio valstybėje. Daugiau ar mažiau šalies ūkį visuomet reguliuoja valstybė. Viena iš šalies reguliavimo priemonių yra mokesčiai.Mokesčiai – tai mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti .Peržvelgus visą mokesčių istoriją ir jų įvairovę būtų sunku surasti “gerų” mokesčių. Nors ieškant “geriausio mokesčio”, vadovaujamasi teisingumo, neutralumo, administravimo veiksmingumo kriterijais, kiekvienas mokestis šiuos kriterijus atitinka su tam tikromis išlygomis. Nėra pasaulio istorijoje mokesčio, kuris nepaveiktų žmonių motyvacijų veikti, nesukurtų paskatų mokesčio vengti. Prievartinis mokesčių pobūdis yra bendra visų mokesčių yda, didele dalimi sąlygojanti visas kitas mokesčių ydas. Pelno mokestis valdžios yra mėgstamas ir už tai, kad dažnai įmonė, o ypač didelė korporacija, turinti daug savininkų, yra nuasmeninta. Jos negali paliesti ir pačiupinėti – ir ji, tikėtina, neatsakys tuo pačiu. Taigi, mokestis uždėtas tokiam “bedvasiam” subjektui leidžia mokesčius surinkti neskausmingai, taip juos paslepiant ir maskuojant tikrąją mokesčių naštą. Pelno mokesčio reputaciją gerokai gadina ir tai, kad šis mokestis yra patogus reguliavimo įrankis valdžios rankose. Taigi, panaikinus pelno mokestį, valdžia nuogąstauja neteksianti šio įrankio. Paskutiniu laiku labai dažnai diskutuojama ar pelno mokestis turi būti panaikintas ar ne, tačiau tai ir neprieinama vieningos nuomonės.
Šio referato tikslas apibūdinti pelno mokestį Lietuvoje. Pagriniai uždaviniai: Pateikti mokesčio mokėjimo tvarką, objektus, subjektus, tarifus ir kitus svarbius faktus, išdėstytus LR pelno mokesčio įstatyme. Apibūdinti specialistų požiūrį į pelno mokesčio panaikinimą ir pagrindinius argumentus už ir prieš.1. PELNO MOKESČIO SISTEMA1 pav. Pelno mokesčio instrumentarijus Lietuvos sąlygomis2. MOKESČIO MOKĖTOJAIRemiantis 2001m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo trečiuoju straipsniu, pelno mokesčio mokėtojai yra:1) Lietuvos vienetas – dar vadinamas Lietuvos apmokestinamasis vienetas tai yra juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.2) Užsienio vienetas (dar vadinamas užsienio apmokestinamuoju vienetu ) – tai yra užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas. Pelno įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:1) biudžetinės įstaigos 2) Lietuvos bankas 3) pelno nesiekiantys vienetai – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.4) valstybė ir savivaldybės, išskyrus pelno įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus 5) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos – 6) valstybės įmonė indėlių draudimo fondas.3. MOKESČIO BAZĖLietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.1. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tai: • užsienio vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių palūkanų pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje;• pajamos iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;• pajamos iš veiklos Lietuvos Respublikoje;• 50 % transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę, išskyrus pajamas, išvardytas šios dalies 1 punkte;• tarptautinių telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje.2. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje – visos pajamos, išskyrus pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis pelno įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Pozityviosios pajamos tai visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:• užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;• užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje taip pat yra pelno mokesčio bazė. Į šias pajamas įeina:• palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;• pajamos iš paskirstytojo pelno;• autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;• pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;• atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);• gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;• kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.–
=
2 pav. Principinė vienetų apmokestinamojo pelno nustaymo schema4. PELNO MOKESČIO MOKĖJIMO TVARKAMokestinis laikotarpis.Lietuvoje pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu tik pelno moesčio įstatymo pirmo skyriaus šeštas straipsnis nenustato kitaip. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu kalendoriniai metai, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą.Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.Jeigu Lietuvos vienetas faktiškai vykdė veiklą trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto pabaigos dienos.Nuolatinės buveinės pirmas ir paskutinis mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.Deklaracijų pateikimas.Pelno mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:• metinė pelno mokesčio deklaracija• avansinio pelno mokesčio deklaracija • deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį • užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija
• deklaracija apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį. Deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį, deklaracija apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį, pelno mokesčio įstatymą galima koreguoti.Taip pat turi būti pateikiamos metinės ataskaitos. Vienos jų laikomos pelno mokesčio deklaracijos priedais, tai yra:• pagal pelno mokesčio įstatymą galimų koreguoti reikšmingų sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita• ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.Gali reikėti pateikti ir kitas ataskaitas. Tokias kaip:• išvestinių finansinių priemonių ataskaita;• kitos centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų formos.Reikšmingų sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita ir išvestinių finansinių priemonių ataskaita pateikiamos tik tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines operacijas.Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės (užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška.) , kurių pajamos apmokestinamos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas.Pelno mokestis Lietuvoje mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio… suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Pelno mokestis, kuris apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno mokestis nebus sumokėtas per nustatytą terminą. Laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.5. PELNO MOKESČIO TARIFAILR pelno mokesčio įstatymas numato keletą tarifų, kurie priklauso nuo subjektų ir objektų.15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama:• Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas; • pajamos iš paskirstytojo pelnoLietuvos vieneto apmokestinamojo pelno apskaičiavimas. Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atimant:• neapmokestinamąsias pajamas, • leidžiamus atskaitymus, • ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.Nuolatinės buveinės apmokestinamojo pelno apskaičiavimas. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš jos per tą mokestinį laikotarpį uždirbtų pajamų atimant: • neapmokestinamąsias pajamas, • leidžiamus atskaitymus, patirtus tiek pačios užsienio vieneto nuolatinės buveinės, tiek užsienio vieneto ne per tą nuolatinę buveinę, tačiau susijusius su jo veikla per tą nuolatinę buveinę, • ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, patirtus tiek pačios užsienio vieneto nuolatinės buveinės, tiek užsienio vieneto ne per tą nuolatinę buveinę, tačiau susijusius su jo veikla per tą nuolatinę buveinę.Apskaičiuojant užsienio vieneto nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, reikia atsižvelgti į ypatumus, nustatytus LR Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarime Nr. 321 „Dėl Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir Nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-931). 13 proc. tarifasApmokestinti apmokestinamąjį pelną 13 proc. mokesčio tarifu vienetai gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka 3 sąlygas (žr. PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkto komentarą): vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių; mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų; vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų (žr. PMĮ 5 str. 3 dalies komentarą), t.y.: • vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai; • vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); • vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); • vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).10 proc. tarifas10 procentų mokesčio tarifu yra apmokestinamos, be atskaitymų, užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje ir išvardytos PMĮ 4 straipsnio 4 dalyje (žr. PMĮ 5 str. 1 d. 2 punkto komentarą).Užsienio vieneto apmokestinamojo pelno apskaičiavimas.Užsienio vieneto apmokestinamąjį pelną, uždirbtą ne per nuolatines buveines, sudaro visos gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios išvardytos PMĮ 4 str. 4 ir 5 dalyse:• palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus; • pajamos iš paskirstytojo pelno; • autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos (kai yra perleidžiama kompiuterio programa, šios nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės: teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platin…ti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą); • pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize; • atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how); • gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; • kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos. 0 proc. tarifas• Individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms;• Pelno nesiekiantiems vienetams;• Socialinėms įmonėms;Individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms.Individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų 25 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu jos atitinka visas šias 3 sąlygas (žr. PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkto komentarą): vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių; mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų; neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų (žr. PMĮ 5 str. 3 dalies komentarą), t.y.: • vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai; • vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
• vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); • vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).Pelno nesiekiantiems vienetams.Pelno nesiekiantys vienetai, jeigu jų mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamąjį pelną apmokestina taip (žr. PMĮ 5 str. 4 dalies komentarą): • 25 tūkstančius litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o • likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Socialinėms įmonėms.Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu: per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą. (žr. PMĮ 5 str. 5 dalies komentarą)….6. PELNO MOKESČIO PANAIKINIMASUžsienio šalyse, o nuo 1995 m. ir Lietuvoje, vyksta judėjimas dėl pelno mokesčio panaikinimo. Barry Bracewell – Milnes (Institute of Economic Affairs vyresnysis mokslinis bendradarbis) teigia, kad visi mokesčiai daro žalą krašto ekonominei veiklai, ją iškreipia. Įmonių pelno mokestis- vienas kenksmingiausių mokesčių, nes jo mokestinė bazė yra verslininkų pelnas. Kad ir kokie mokesčiai būtų užkraunami bendrovėms, jų našta paprastai prislegia fizinius asmenis: akcininkus, klientus, darbuotojus, tiekėjus ar kitos kategorijos žmones, ir neaišku, kaip įmonių pelno mokestį šie asmenys pasidalija, t.y. negalima žinoti, kur ir kam šio mokesčio našta „užkris“. Tačiau šis mokestis imamas daugelyje pasaulio šalių, nors iš jo surinktos lėšos yra palyginti nedidelės.Pelno mokesčio panaikinimo kliūtys.B. Bracewll – Milnes nuomone, yra dvi pelno mokesčio panaikinimo kliūtys:1. Pramoniniame pasaulyje nuo 1945 m. vyriausybių išlaidos nuolat didėja. Todėl svarbiausias tikslas yra papildomų mokestinių įplaukų šaltinių ieškojimas, o ne jų tikslingas analizavimas ir panaikinimas.2. Pelno mokestis yra fiskalinės politikos auka, nes politiniu požiūriu įmonių pelno mokestis – nepavojinga priemonė įplaukoms didinti, nepaisant visos jo daromos ekonominės žalos. Šiuo požiūriu įmonės yra juridiniai asmenys, o ne rinkėjai (fiziniai asmenys), kurie pelno mokestį patiria netiesiogiai, sunkiai nustatomu, bet išmatuojamu būdu.Ekonomikos profesoriaus N. Tideman požiūris į pelno mokestį.N. Tideman (Virginijos politechnikos instituto ekonomikos profesorius) teigia, kad bendrovių pelno mokestis:• kenkia jį imančių šalių ekonomikai, nes atveria daug kelių nemokėti mokesčio, mažinant našumą;• yra neteisintas, nes sąlygoja mokesčių skirtumus, kurie neatitinka visuotinai pripažįstamo bei tinkamo vyriausybės išlaidų paskirstymo.Verslininkai, norėdami sumažinti privalomuosius mokesčius arba visai jų išvengti:• gali nekurti firmų, kurios būtų apmokestinamos;• sukauptas lėšas gali investuoti kitose šalyse, kur mokamas mažesnis pelno mokestis;• kurdami įmones, kapitalą formuoja daugiau iš paskolų nei iš akcijų leidimo. Tada pajamos iš kapitalo yra gaunamos palūkanų, o ne pelno pavidalu, iš kurio reikia mokėti pelno mokestį.Reikia panaikinti arba sumažinti pelno mokestį, nes užsienio investitoriai investuos tik tada, jei pelnas po apmokestinimo bus ne mažesnis nei įmanoma gauti kitur. Jeigu investitoriai būtų vien lietuviai , taip pat būtų sunku priversti juos pasitenkinti daug mažesniu pelnu nei galima gauti kitose šalyse. Tačiau ne vien dėl pelno mokesčio kapitalas palieka Lietuvą. Investitorių apsisprendimą įtakoja ir kitos sąlygos: šalies politinis bei ekonominis stabilumas, organizacinės procedūros ir pan. Pasak N. Tideman, pelno mokestis nėra vien kapitalo mokestis; tai mokestis ir verslo bei pajamų, kurias firmos gauna iš naudojimosi žeme ar kitais gamtos ištekliais. Verslininkus kurį laiką galima versti nešti pelno mokesčio naštą, tačiau, kai pastangos nebeduos reikiamų pajamų, verslininkai ieškos kitų galimybių – dirbti kitiems, dirbti kitose šalyse ar dirbti mažiau. Todėl reikėtų panaikinti verslininkystei žalingą pelno mokesčio poveikį, nes verslininkystė yra kiekvienos klestėjimo siekiančios tautos (taip pat ir Lietuvos) vienas gyvybingiausių ūkio augimo elementų.Panaikinti pelno mokestį ar ne?
Lietuvos rinkos specialistų nuomonės dėl pelno mokesčio panaikinimo yra skirtingos. Specialistų, kurie mano, kad pelno mokestis neturėtų būti panaikintas, argumentai yra šie:• valstybės biudžetas neteks dalies pajamų, kurių šiuo metu nėra kuo padengti• Lietuva negalės pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, kaip tvarkyti ūkį pelno rodiklių pagrindu makro- ir makrolygiu;• Lietuvoje pelno mokestis pats mažiausias tiek iš ES šalių ir tesiekia tik 15 %. ES šalyse pelno mokesčio vidurkis yra du kartus didesnis – 32,5 %.Tokiose šalyse kaip Danija, Didžioji Britanija pelno mokestis siekia 30 %, o Vokietijoje viršija 38 %.Specialistų, ku…rie yra „už“ pelno mokesčio panaikinimą, argumentai:• taip bus skatinamos investicijos bei naujų darbo vietų kūrimasis, taip pat ekonomikos augimas;• apmokestinant verslininko veiklos rezultatą, žymiai sumažinamos paskatos užsiimti savo verslu; • pelno mokesčio panaikinimas iždo pajamoms nebūtų itin skausmingas dėl didelių jo administravimo kaštų. Pelno mokestis sudaro nedidelę ir vis mažėjančią nacionalinio biudžeto pajamų dalį. Tai akivaizdžiai patvirtina faktiški duomenys: pelno mokesčio dalis nacionaliniame biudžete 1992 m. sudarė 22,3 %, 1998 m. – 6,2, 1999 m. – 4,0, 2000 m. – 3,6 %.• mokesčių sistemą be pelno mokesčio turėjo visos šalys kol jį įvedė.• sumažės šešėlinės ekonomikos patrauklumas, atsiras motyvas legalizuoti veiklą ir uždirbamą pelną; stimulas naudoti pelną investicijoms sustiprėtų, jeigu importuojamas ilgalaikis turtas nebūtų apmokestinamas PVM.• prasminga naikinti pelno mokestį, kadangi dividendai – kapitalo turėtojo pajamos – lieka apmokestinami. • negalima visiškai žinoti, kur ir kam (akcininkui, klientui, darbuotojui ar tiekėjui) pelno mokesčio našta tenka, todėl bet koks mokesčių mažinimas pelno mokesčio padengėjams yra naudingas.• panaikinus pelno mokestį, padidės kitų mokesčių mokestinė bazė, o kartu ir įplaukos iš jų. Mokesčių mokėtojams likę pinigai dėl mokesčio panaikinimo nedingsta: jie išleidžiami arba sutaupomi ir taip pritraukia mokesčius, kurie uždedami išleidžiamiems arba taupomiems pinigams. Galima tikėtis, kad panaikinus pelno mokestį, padidės įplaukos iš PVM, fizinių asmenų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių.
Kelias į pelno mokesčio panaikinimą.Norint visiškai atsisakyti pelno mokesčius, reikia:• atlikti detalius apskaičiavimus ir numatyti, kas ir kiek bei kada padengs sumą, gaunamą iš pelno mokesčio (2002 m. valstybės biudžete ji sudarė 348 mln. Lt), t.y. numatyti, kiek vyriausybė mažins savo išlaidas, kiek iš apmokestintų dividendų ar iš kitos mokesčių bazės bus gauta pajamų;• kuo tiksliau prognozuoti mokesčių mokėtojų elgesį;• tam tikriems laikotarpiams (iki panaikinimo) sumažinti pelno mokesčio tarifus;• kruopščiai analizuoti pasikeitusius mokestinius santykius bei daryti tolesnius daugumai priimtinus sprendimus;• rekomenduoti šaltinius, iš kurių bus gaunamos prarastos dėl pelno mokesčio panaikinimo biudžeto pajamos.IŠVADOS• Pelno mokesčio įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje priimtas 2001m. gruogžio 20d. Šis įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką, t.y. mokesčių subjektus, mokesčio objektus, mokesčio šaltinius apmokestinimo vienetus, mokesčio tarifus, apmokestinimo lengvatas, mokesčio ėmimo būdus, mokesčio nustatymo metodus ir pan.• Visi mokesčiai daro žalą, iškreipdami ekonominę veiklą. Manoma, kad įmonių pelno mokestis yra vienas iš pačių kenksmingiausių ir neefektyviausių mokesčių, nes jo mokestinė bazė yra verslininkų veiklos rezultatas, o ne vartojimas ar algos.• Statistika rodo,kad biudžeto pajamos iš pelno mokesčio yra menkos, o šio mokesčio administravimas – brangus. • Nėra vieningos nuomonės ar pelno mokestis turi būti panaikintas ar ne. Kiekviena pusė turi savo argumantus už ir prieš.• Jei šalis nusprendžia panaikinti pelno mokestį ji turi veikti pagal tam tikras gaires, kurios padės išvengti sumaišties ir pasipriešinimo.• Painios skaičiavimo taisyklės didina verslo riziką ir iškreipia rinkos dalyvių motyvacijas. LLRI ekspertų nuomome klaidinga sakyti, kad verslininkai nemato problemos, ar pelno mokestis liks, ar bus panaikintas. Jie mano jog atsisakius pelno mokesčio, Lietuva taptų patrauklesnė verslui, sumažėtų nuolatinė įtampa tarp verslininkų ir mokesčių administratorių, įmonės galėtų daugiau laiko ir išteklių skirti verslo plėtrai, o ne biurokratiniams reikalavimams. • Nemažai mažų šalių suprato mažų arba nulinių įmonių pelno mokesčio tarifų naudą, skatinant vidaus pramonę ir pritraukiant tiesiogines investicijas. Lietuva galėtų būti tarp jų.• Mažų įmonių gausa, tai augančios, sveikos ekonomikos požymis. Politikų sprendimai dėl pelno mokesčio lems ar Lietuvoje ims daugėti mažųjų įmonių. Jei daugės investicijų į smulkų ir vidutinį verslą – daugės dirbančių ir atitinkamai mažės skurstančių žmonių.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Buškevičiūtė, Eugenija. Mokesčių sistema. Vadovėlis.- Vilnius2. LR pelno mokesčio įstatymas 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675, Vilnius3. Mokesčių reforma ekonomikos augimo labui. 1995 m. gruodžio 8 – 9 d. konferencijos medžiaga.- Vilnius, Lietuva, 1995.- 16 p.4. Verslas: Zita Gineitienė, Diana Korsakaitė, Marija Kučinskienė, Jonas Tamulevičius. – Vilnius: Leidykla „Rosma“, 2003. – 267 psl. – ISBN 9986 – 00 – 325 – 3.5. Prieiga per internetą: 6. Prieiga per internetą: