pavojingų krovinių gabenimas

TURINYS

Turinys 2 psl.

Pavojingų krovinių charakteristikos 3 psl.

Bendri reikalavimai pavojingų krovinių
vežimui 11 psl.

Ypatingi reikalavimai atskirų klasių
krovinių vežimui 16 psl.

Literatūros sąrašas 22 psl.

PAVOJINGŲ KROVINIŲ CHARAKTERISTIKOS

Keleiviams ir kroviniams vežti geležinkeliais Europoje ir kai kuriose kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, yra taikomos Tarptautinių vežimų geležinkeliais sutarties (COTIF) taisyklės. Pavojingų krovinių tarptautinių vežimų geležinkeliais taisyklės (RID) taikomos tarptautiniams pavojingų krovinių vežimams geležinkeliu tarp šalių, kurios yra tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) dalyvės. RID yra Vienodųjų tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių priedas, kuris tuo pačiu yra COTIF priedas.

RID pateikia įvvairių tipų pavojingų krovinių, vežamų į ar per kitą šalį, saugios pakuotės ir riedmenų standartus. Sutarties dalyvės garantuoja leisti krovinių, atitinkančių šiuos standartus, vežimą jų teritorija netgi tuomet, kai vietiniai reikalavimai yra kitokie.

Taip pat Lietuvos geležinkeliai yra Tarptautinės geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos nariai ir Sutarties dėl tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais (SMGS) dalyviai, todėl pavojingų krovinių vežimas tarp šalių, esančių SMGS sutarties dalyvių, vykdomas pagal Pavojingų krovinių vežimo taisykles.

Prie pavojingų priklauso kroviniai, kurie vežimo arba saugojimo metu gali tapti: susirgimų, apsinuodijimų, žmonių ir gyyvulių apdegimų, sprogimo, gaisro priežastimi, taip pat sukelti kitų krovinių, riedmenų, statinių ir įrenginių gedimą, užteršti aplinką. Tokie kroviniai, juos vežant ir saugant, reikalauja laikytis atitinkamų atsargumo priemonių.
Pavojingos medžiagos ir produktai suskirstyti į šias klases:

1 klasė Sprogstamosios medžiagos ir gaminiai

2 klasė Dujos

3 klasė Degieji skysčiai

4.1 klasė Degiosios kietos medžiagos

4.2 klasė Savaime už

žsidegančios medžiagos

4.3 klasė Medžiagos, sąlytyje su vandeniu išskiriančios degiąsias dujas

5.1 klasė Oksiduojančios medžiagos

5.2 klasė Organiniai peroksidai

6.1 klasė Toksiškos medžiagos

6.2 klasė Infekcinės medžiagos

7 klasė Radioaktyvios medžiagos

8 klasė Ėdžiosios medžiagos

9 klasė Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai

Pagal RID Medžiagas ir gaminius, priskirtus 1 ir 7 klasėms (apribotoms klasėms), draudžiama vežti visais atvejai, išskyrus nurodytas išimtis.

2, 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 8 ir 9 klasių (neapribotų klasių) medžiagas ir produktus leidžiama vežti tik tuo atveju, jeigu jie atitinka atitinkamoms klasėms nurodytas sąlygas.

Pagal SMGS Pavojingų krovinių vežimo taisykles klasės skirstomos:
– apribotos (1, 2, 6.2, 7);
– laisvos (3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 5.2, 6.1, 8, 9).

1 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai:
– sprogstamosios medžiagos: kietos ar skystos medžiagos (ar medžiagų mišiniai), kurios, vykstant cheminei reakcijai, tam tikru greičiu išskiria tokios temperatūros ir tokio slėgio dujas, kurios gali padaryti žalą aplinkai.
Pirotechninės medžiagos: medžiagos ar medžiagų mišiniai, skirti išgauti šilumos, šviesos, garso, dujų, kvapų efektą ar jų derinių efektą, kuris nedetonuojančių, savaime palaikomų egzoterminių cheminių reakcijų rezultatas;
– sprogstamieji gaminiai: gaminiai, kuuriuose yra viena ar daugiau sprogstamųjų medžiagų ir/ar pirotechninių medžiagų;
– aukščiau neaprašyti medžiagos ir gaminiai, skirti sprogdinimo darbams arba pirotechnikos efektui išgauti.

2 klasės medžiagoms priskiriamos grynosios dujos, dujų mišiniai, mišiniai iš vienų ar keleto dujų su viena ar keliomis kitomis medžiagomis ir gaminiai, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų.
2 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:

1 poz. Suspaustos dujos: dujos, kurių kritinė temperatūra yra žemesnė kaip 20ºC.

2 poz. Suskystintos dujos: dujos, kurių kritinė temperatūra yra 20ºC arba aukštesnė.

3 poz. Atšaldytos suskystintos dujos: dujos, kurias vežant jos yra dalinai sk

kystos dėl žemos jų temperatūros.

4 poz. Dujos ištirpintos slegiant: dujos, kurios vežant yra ištirpintos tirpiklyje.

5 poz. Aerozoliniai purkštukai ir mažos talpyklos, užpildytos dujomis (dujų balionėliai).

6 poz. Kitos talpyklos su suslėgtomis dujomis.

7 poz. Nesuspaustos dujos, kurioms taikomi specialūs nurodymai (dujų bandiniai).

8 poz. Tuščios talpyklos ir tuščios cisternos.

3 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai, turintys šios klasės medžiagų, kurios:
• yra skystos
• esant 50ºC temperatūrai, garų slėgis yra ne didesnis kaip 300 kPa ir nėra dujos, esant 20ºC temperatūrai bei normaliam 101,3 kPa slėgiui
• pliūpsnio temperatūra ne didesnė kaip 61ºC.
3 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:
A. Medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23ºC, netoksiškos, neėdžios;
B. Medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23ºC, toksiškos;
C. Medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23ºC, ėdžiosios;
D. Medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23ºC, toksiškos ir ėdžiosios bei gaminiai, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų;
E. Medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra nuo 23ºC iki 61ºC imtinai, ir kurios yra mažai toksiškos ir mažai ėdžios;
F. Medžiagos ir preparatai, naudojami kaip pesticidai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23ºC;
G. Medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 61ºC ir kurios vežamos, esant temperatūrai, kuri lygi pliūpsnio temperatūrai arba yra didesnė;
H. Tuščios pakuotės.

Į 4.1 klasę įeina:
– degiosios kietos medžiagos ir gaminiai; medžiagos ir gaminiai, užsidegantys nuo kibirkšties arba, esant trinčiai, sukeliantys gaisrą;
– savaime reaguojančios medžiagos, kurioms būdingas intensyvus egzoterminis skilimas dėl labai aukštų vežimo metu atsirandančių temperatūrų arba sąveikos su priemaišomis (esant no

ormaliai arba aukštai temperatūrai);
– medžiagos, panašios į savaime reaguojančias, besiskiriančios nuo pastarųjų tuo, kad jų savaime greitėjančios skilimo reakcijos temperatūra didesnė kaip 75ºC bei linkusios į intensyvų egzoterminį skilimą ir, vežant kai kuriose pakuotėse, atitinka 1 klasės sprogstamųjų medžiagų kriterijus;
– sprogstamosios medžiagos, sudrėkintos tokiu vandens ar alkoholio kiekiu arba turinčios tokį plastifikatoriaus arba inertinės medžiagos kiekį, kurio pakanka jų sprogstamųjų savybių neutralizavimui.
4.1 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi į:
A. Kietas organines degiąsias medžiagas ir gaminius;
B. Kietas neorganines degiąsias medžiagas ir gaminius;
C. Sprogstamąsias medžiagas pasyviame būvyje;
D. Medžiagas, panašias į savaime reaguojančias medžiagas;
E. Savaime reaguojančias medžiagas, nereikalaujančias temperatūros reguliavimo;
F. Tuščias pakuotes.

4.2 klasei priskiriamos:
– medžiagos, įskaitant mišinius ir tirpalus (skystus ir kietus), kurių net maži kiekiai užsidega sąlytyje su oru per 5 min. Šios medžiagos vadinamos savaime užsidegančiomis (piroforinėmis) medžiagomis;
– medžiagos ir gaminiai, įskaitant mišinius ir tirpalus, kurie sąlytyje su oru be išorinio energijos šaltinio gali savaime įkaisti. Tokios medžiagos užsiliepsnoja tik dideliais kiekiais (kilogramais) ir tik po ilgo laiko tarpo (valandos arba paros). Jos yra vadinamos savaime įkaistančiomis medžiagomis.
4.2 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi į:
A. Organines medžiagas, savaime užsidegančias.
B. Neorganines medžiagas, savaime užsidegančias.
C. Metalų organinius junginius, savaime užsidegančius.
D. Tuščias pakuotes.

4.3 klasės medžiagos ir gaminiai, kurie sąlytyje su vandeniu išskiria degiąsias dujas, kurios, reaguodamos su oru, gali sudaryti sprogstamuosius mišinius.

4.3 klasės medžiagos skirstomos į:
A. Organines medžiagas, metalo organinius junginius ir medžiagas organiniuose tirpikliuose, kurios sąlytyje su vandeniu išskiria degiąsias du

ujas.
B. Neorganines medžiagas, kurios sąlytyje su vandeniu išskiri degiąsias dujas.
C. Gaminius, turinčius medžiagų, kurios sąlytyje su vandeniu išskiria degiąsias dujas.
D. Tuščias pakuotes.

5.1 klasei priskiriamos medžiagos, kurios nebūtinai yra savaime degios, tačiau, išskirdamos deguonį, gali įtakoti ar palaikyti kitų medžiagų degimą.

5.1 klasės medžiagos skirstomos į:
A. Oksiduojančias skystas medžiagas ir jų vandeninius tirpalus.
B. Kietas oksiduojančias medžiagas ir jų vandeninius tirpalus.
C. Tuščias pakuotes.

5.2 klasė apima organines medžiagas, kurios turi dvivalentinę struktūrą –O-O- ir gali būti traktuojamos kaip vandenilio peroksido dariniai, kuriuose vienas ar abu deguonies atomai pakeisti organiniais radikalais.

Organiniai peroksidai – termiškai nepatvarios medžiagos, kurioms būdinga egzoterminė savaime greitėjanti skilimo reakcija, esant normaliai ar aukštai temperatūrai. Skilimas gali prasidėti dėl šilumos,sąveikos su priemaišomis, trinties arba smūgio. Skilimo greitis didėja didėjant temperatūrai ir priklauso nuo organinio peroksido sudėties. Skilimo rezultate gali išsiskirti toksiškos ar degiąsias dujos arba garai. Kai kurie organiniai peroksidai gali skilti sprogstant, ypač jei jie laikomi uždaroje patalpoje. Šią savybę pakeisti, pridedant skiediklių arba naudojant tinkamą pakuotę. Daugelis organinių peroksidų intensyviai dega. Reikia saugotis organinių peroksidų patekimo į akis.

6.1 klasei priskiriamos toksiškos medžiagos, apie kurias yra žinoma iš patirties arba kurios laikomos žmogui kenksmingomis medžiagomis, atlikus bandymus su gyvūnais, o jų vienkartinis ar pasikartojantis veikimas mažais kiekiais kenksmingas žmogui ar gali tapti mirties priežastimi jų įkvėpus, prasiskverbus pro odą ar jas prarijus.

6.1 klasės medžiagos skirstomos į:
A. Medžiagas, kurios yra labai toksiškos, jas įkvėpus, o jų pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23ºC;
B. Organines medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra ne mažesnė kaip 23ºC arba degiąsias organines medžiagas;
C. Metalo organinius junginius ar karbonilus;
D. Neorganines medžiagas, kurios sąlytyje su vandeniu (arba drėgnu oru), vandens tirpalais arba rūgštimis išskiria toksiškas dujas bei kitas su vandeniu reaguojančias toksiškas medžiagas;
E. Kitas neorganines medžiagas ir organines metalų druskas;
F. Medžiagas ir preparatus, kurie naudojami kaip pesticidai;
G. Medžiagas, skirtas tyrinėjimams ir laboratoriniams bandymams bei skirtas farmacinių preparatų gamybai, jei jos nenurodytos kitose šios klasės pozicijose;
H. Tuščias pakuotes.

Jei žinoma ar manoma, kad medžiaga turi patogeninių organizmų, tai ji priskiriama 6.2 klasės medžiagoms. Patogeniniai organizmai – tai mikroorganizmai (įskaitant bakterijas, virusus, riketsijas, parazitus ir grybelius) arba rekombinaciniai mikroorganizmai (hibridai arba mutantai), apie kuriuos žinoma ar manoma, kad jie sukelia infekcines žmonių ar gyvūnų ligas.

6.2 klasės medžiagos skirstomos į:
A. Infekcines medžiagas, turinčias didelį pavojingumo laipsnį;
B. kitas infekcines medžiagas;
C. Tuščias pakuotes.

7 klasei priskiriami radioaktyvūs kroviniai. Juos galima suskirstyti į šias grupes:
– radioaktyvi žaliava;
– branduolinis kuras;
– izotopinė produkcija;
– radioaktyvios atliekos.
Radioaktyvi žaliava – urano, torio ruda.

Branduolinis kuras – jame yra medžiagų, kuriose esant atitinkamoms sąlygoms gali įvykti atomų branduolių dalijimosi grandininė reakcija.

Pagrindinis pavojus vežant skylančias medžiagas yra teorinė galimybė, kad kils nekontroliuojama grandininė skylimo reakcija ir įvyks branduolinis sprogimas. Todėl skylančios medžiagos vežamos specialiu transportu su apsaugančiu konteineriu, laikantis būtinų branduolinio saugumo priemonių, kurios užtikrina, kad vežant neįvyks grandininė reakcija.

Kroviniai su izotopine produkcija sudaro įvairius α-, β-, γ ir neutralaus spinduliavimo šaltinius. Juos perveža nedidelėmis porcijomis stiklinėse ampulėse skysčių, miltelių arba dujų pavidalu. Izotopiniai produkcijai taip pat priklauso įvairūs įrenginiai su radioaktyviais šaltiniais.

Naudojant radionuklidus įvairiose mokslo ir technikos srityse taip pat atominėje pramonėje atsiranda radioaktyvios atliekos. Jos transportuojamos kietu arba skystu pavidalu. Prieš transportuojant jos koncentruojamos ir suspaudžiamos.

8 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai, kurios dėl savo cheminių savybių veikia epitelinį audinį – odos ar gleivinės, su kuriuo susiliečia; medžiagos, kurios jų nutekėjimo atveju gali pažeisti kitus krovinius ar transporto priemonę arba juos visiškai sugadinti bei kelti kitus pavojus. Šiai klasei priskiriamos ir tos medžiagos, kurios su vandeniu sudaro ėdžius skysčius arba, esant natūraliai oro drėgmei, sudaro ėdžius garus ar suspensijas.

8 klasės medžiagos skirstomos į:
A. Medžiagas, turinčias rūgščių savybių;
B. Medžiagas, turinčias šarmų savybių;
C. Kitas ėdžiąsias medžiagas;
D. Gaminius, turinčius ėdžiųjų medžiagų;
E. Tuščias pakuotes.

9 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai, kurie vežimo metu kelia pavojų, neaprašytą kitų klasių taisyklėse.

9 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi į:
A. Medžiagas, kurių dulkės įkvepiant gali sukelti pavojų sveikatai;
B. Medžiagas ir prietaisus, kurie degdami gali išskirti dioksinus;
C. Medžiagas, išskiriančias degiuosius garus;
D. Ličio akumuliatorius;
E. Gelbėjimo priemones;
F. Medžiagas, pavojingas aplinkai;
G. Aukštųjų temperatūrų medžiagas;
H. Kitas medžiagas, keliančias pavojų vežant, bet nepriskirtas kitai klasei;
I. Tuščias pakuotes.

Priklausomai nuo pavojingumo savybių ir rūšies, šie kroviniai vežami dengtais vagonais ir konteineriuose vagoninėmis ir smulkiomis siuntomis. Dauguma pavojingų krovinių vežami pagal skystų piltinių krovinių vežimo taisykles. Jiems vežti naudojamos specializuotos geležinkelio cisternos, priskirtos užpylimo stotims ir specializuotos geležinkelio cisternos, priskirtos užpylimo stotims ir specializuotos krovinio siuntėjo arba jo gavėjo cisternos. Paduoti pavojingų krovinių nespecializuotas ir nepriskirtas cisternas draudžiama.

Geležinkelio cisternos, skirtos vežti pavojingus krovinius, turi būti atitinkamai nudažytos ir ant jų turi būti užrašyti atitinkami užrašai: per visą cisternos ilgį iš abiejų pusių geltonos spalvos juosta 500 mm pločio, o galuose – tos pačios spalvos 1×1 m kvadratas. Geltonų juostų ir kvadratų viduje juoda spalva užrašomi įspėjimai apie krovinio pavojingumą: “Atsargiai su ugnimi” arba “Atsargiai – nuodai”, arba “Atsargiai – gailus skystis”.

Atsargumo priemones, kurių reikia laikytis vežant pavojingus krovinius, galima išskirti į dvi dalis:
1) bendras visiems pavojingiems kroviniams;
2) taisykles kiekvienam pavojingam kroviniui atskirai, priklausomai nuo jo savybių ir ypatybių.

BENDRI REIKALAVIMAI PAVOJINGŲ KROVINIŲ VEŽIMUI

Bendros visiems kroviniams sąlygos: pateikimas ir priėmimas jų vežimui; dokumentacijos įforminimas; įvežimo į stočių sandėlius ir išvežimo po iškrovimo sąlygos; reikalavimai tarai, įpakavimui ir riedmenims; krovinio masės nustatymo tvarka ir pakrovimo – iškrovimo darbų atlikimas.

Teisingą ir tiksliausią pavojingo krovinio charakteristiką, kas labai svarbu nustatant vežimo sąlygas, gali suteikti tik krovinio siuntėjas. Todėl jis privalo važtaraštyje nurodyti tikslų jo pavadinimą, o viršutinėje važtaraščio dalyje uždėti spalvotus spaudus apie pavojingumą (“Atsargiai”, “Nuodai”, “Suslėgtos dujos”, “Suskystintos dujos”, “Savaime užsidega”, “Sudaro sprogstantį mišinį”, “Užsidega nuo vandens”). Ant kelio ir vagono žiniaraščio tokius spaudus uždeda stotis.

Būtinais atvejais važtaraštyje, kelio ir vagono žiniaraščiuose stotis turi uždėti spaudus apie vagono pridengimo tvarką traukinio sąstate, galimybę ir sąlygas nuleisti vagoną nuo kalnelio (“Nenuleisti nuo kalnelio”, “Nuleisti nuo kalnelio atsargiai”); kiekvieną pavojingo krovinio įpakavimo vietą atitinkamai markiruoti; užklijuoti ant kiekvienos pavojingo krovinio įpakavimo vietos (ant viršaus ir ant vienos iš šoninių pusių) etiketę su piešiniu ir užrašu, perspėjančiu apie pavojingą.
Reikalavimai tarai, įpakavimui ir jų ženklinimui

Bendri reikalavimai pavojingų krovinių vežimui taikomi visoms krovinių klasėms (išskyrus 2, 6.2 ir 7).

Taros, skirtos pavojingiems kroviniams, stiprumas ir tvarkingumas yra svarbiausia sąlyga užtikrinti jų vežimo saugumą. Todėl įpakavimas turi būti tankus, stiprus, visiškai sveikas ir neturėti ištekėjimo pėdsakų. Pagal rūšį, formą, talpumą ir kokybę tara turi atitikti standartų reikalavimus arba krovinio savininko parengtas technines sąlygas. Visi pavojingi kroviniai, įpakuoti į tarą, vežami dengtuose vagonuose.

Kai kurie pavojingi kroviniai (lakai, dažai, kino juosta, degtukai, cheminiai reaktyvai ir preparatai, taip pat lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, rūgštys ir kt.) smulkaus išfasavimo, kurio neto masė ne daugiau 1 kg ir tūris ne daugiau 1 litro vežami universaliuose metaliniuose konteineriuose. Galimybę kartu vežti įvairius pavojingus krovinius, taip pat pavojingus krovinius su nepavojingais nustato vežimo taisyklės.
Pavojingi kroviniai įpakuojami tokiu būdu, kad būtų galima išvengti nutekėjimo ir sužadinimo, kurie gali iškilti vežant, pasikeitus temperatūrai, drėgnumui arba slėgiui, taip pat siekiant užtikrinti vežimo saugumą. Įpakavimas ir jo sklendės turi būti atsparūs cheminei ir kitai vežamų krovinių įtakai.

Stikliniai indai turi būti be defektų, kurie sumažina jų tvirtumą. Jei vidinė tara yra iš stiklo, krištolo, keramikos ar polimerų, ji dedama į kietą išorinę tarą taip, kad vežant būtų nepažeista. Tarpų užpildymui naudojama tarpinė nedegi medžiaga. Jei vežamas skystas krovinys, tarpų užpildymui turi būti naudojama higroskopinė medžiaga.

Trapios vidinės pakuotės, kuriose yra įvairios medžiagos, galinčios pavojingai tarpusavyje reaguoti, neturi būti dedamos į vieną išorinę tarą.

Siekiant išvengti per didelio slėgimo pakuotės viduje, atsirandančio išsiskiriant dujoms, ant pakuotės gali būti įrengiami ventiliaciniai vožtuvai su sąlyga, kad išsiskiriančių dujų kiekis nėra pavojingas.

Skysčiai turi būti vežami taroje, kuri gali išlaikyti vidinį slėgimą, atsirandantį esant normalioms vežimo sąlygoms.

Naudojami tokie taros tipai ir rūšys:
– būgnai iš metalo, kartono, polimerų, faneros;
– medinės statinės;
– kanistrai iš metalo ar polimerinių medžiagų;
– dėžės iš metalo, medienos, faneros, polimerinių medžiagų, kartono;
– maišai iš popieriaus, polimerinės plėvelės, tekstilinio audinio;
– sudedamoji tara, susidedanti iš vidinio plastmasinio indo ir išorinio indo iš metalo, kartono ar faneros; vidinio dužaus indo ir išorinio indo iš metalo, medienos, kartono ar plastmasės;
– mišri pakuotė, susidedanti iš vienos ar kelių vidinės taros vienetų, kurie dedami į išorinę tarą;
– plonasienė metalinė tara iš plono metalo, kurios sienelių storis ne daugiau 0,5 mm.

Kiekvienam taros konstrukcijos tipui skiriamas kodas priklausomai nuo taros rūšies, naudojamų medžiagų ir vežamų medžiagų pavojingumo laipsnio.

Kodo numeris sudarytas tokiu būdu:
– arabiškas skaičius, kuris reiškia taros tipą (pvz., 4 – dėžė, 2 – statinė ir pan.);
– lotyniška raidė reiškianti medžiagą (pvz., A – plienas; B – aliuminis ir pan.)
– jei reikia, arabiška raidė, reiškianti atitinkamo tipo taros kategoriją.
Jei tara sudėtinė, naudojamos dvi lotyniškos raidės. Pirmoji reiškia medžiagą, iš kurios pagamintas vidinis indas, antroji – medžiagą, iš kurios pagamintas išorinis indas.

Specialiuose reikalavimuose įpakavimui kiekvienai klasei numatomos trys įpakavimų grupės, priklausomai nuo vežamų medžiagų pavojingumo laipsnio: I, II ir III įpakavimo grupės.

Ženklinimas parodo, kad pažymėta tara atitinka konstrukcijos tipą, praėjusios bandymus ir atitinka taisyklių reikalavimus pagaminimo atžvilgiu. Taros tipas, jo maksimali neto ir bruto masė, taip pat kiti specialūs reikalavimai konkrečiai kiekvienai medžiagai pateikiami nurodymuose atskiroms klasėms.

Tara privalo turėti aiškų, nenutrinamą ženklinimą.

Nauja, pakartotinai naudojama ar suremontuota tara turi išlaikyti bandymus pagal savo konstrukcijos tipą. Turi būti išbandytas taros, kurioje vežami skysčiai, hermetiškumas.

Nurodymai dėl atskirų medžiagų ir gaminių bendro krovimo ir įpakavimo nurodomi kiekvienai klasei.
Pavojingų krovinių priėmimas ir išdavimas

Pavojingi kroviniai, norint juos vežti geležinkeliu, priimami pagal sąrašą, pateiktą pavojingų krovinių vežimo taisyklėse. Sąraše nurodyta: duoto krovinio pavojingumo kategorija; etiketės forma krovinio vietoje, kurioje nurodyta pavojingumo rūšis; užrašai apie pavojingumą, kurie turi būti nurodyti vežimo dokumentuose; vagonų su pavojingu kroviniu įjungimo į traukinio sąstatą ir jų manevravimo sąlygos. Sprogstančiųjų ir nuodingųjų krovinių pridengimo normos nurodytos šių krovinių vežimo taisyklėse, priklausomai nuo kategorijos.

Pavojingi kroviniai pateikiami vežimui nebendro naudojimo vietose. Mažos ir konteinerinės siuntos vykdomos bendro ir nebendro naudojimo vietose.

Pavojingi kroviniai turi būti priimami vežimui tomis siuntų rūšimis, kurios nurodytos kiekvienai konkrečiai klasei.

Vagonai ir konteineriai skirti vežti pavojingus krovinius turi būti tvarkingi ir išvalyti po anksčiau vežtų krovinių. Visų vagonų ir konteinerių tinkamumas komercine prasme nustatomas krovinio siuntėjo.

Pavojingi kroviniai turi būti pakrauti į vagoną ar konteinerį ir pritvirtinti taip, kad atsižvelgiant į transportavimo reikalavimus būtų išvengta jų judėjimo, nukritimo, nuvirtimo. Krovinio pakrovimą, pritvirtinimą atlieka krovinio siuntėjas savo priemonėmis ir savo lėšomis.

Atliekant pavojingų krovinių, įpakuotų popieriniuose maišuose arba kartoninėse dėžėse, perkraunamas vagonines siuntas, siuntėjas turi pridėti ne mažiau kaip 10 įpakavimų, tam atvejui, jei jie būtų pažeisti.

Jei pavojingi kroviniai pateikiami vežimui be taros ar įpakavimo, netvarkingoje taroje ar įpakavime, o taip pat taroje ir pakuotėje, neatitinkančioje krovinio savybes ir neužtikrinančioje jų perkrovimą iš vagono į vagoną, geležinkelis turi atsisakyti priimti tokius krovinius, jei apžiūrėjus nustatoma, kad tara ar pakuotė neatitinka saugumo reikalavimų.

Po pakrovimo vagonų arba konteinerių durys turi būti uždarytos ir užtvirtintos, užplombuotos.

Krovinio gavėjas arba krovinio siuntėjas po vagonų arba cisternų iškrovimo turi išvalyti jų vidų nuo krovinio likučių laikydamasis saugumo priemonių numatytų atitinkamoms klasėms.

Vežant nuodingas ir ėdžiąsias medžiagas vagoninėmis siuntomis, krovinio siuntėjas privalo po iškrovimo išvalyti vagoną nuo krovinio likučių, išplauti karštu vandeniu ir, esant būtinybei, nukenksminti jį ekologiškai saugiais metodais.

Vagonai, atvykę su pavojingais kroviniais į paskyrimo stotį, turi būti priimti krovinio priėmėjo į savo privažiuojamuosius kelius.

Vagonų paruošimas ir įrengimas pavojingiems kroviniams vežti atliekamas krovinio siuntėjo priemonėmis ir iš jo medžiagų. Tokiems įrengimams priklauso įrenginiai pavojingiems kroviniams pakrauti keliais aukštais, narvelių, statramsčių ir tarpinių įrengimas vežant suskystintas dujas balionuose ir kt.

Pavojingi kroviniai kraunami ir iškraunami krovinio siuntėjo ir jo gavėjo priemonėmis.

Vagonai, specialiai išskirti ir pritaikyti pavojingiems kroviniams vežti ir priskirti pakrovimo stočiai, po iškrovimo siunčiami tušti į priskyrimo stotį su krovinio gavėjo plombomis ir visais krovinio vežimo dokumentais.

Pavojingi kroviniai turi būti išvežti iš stoties per 24 valandas nuo atvykimo momento. Pavojingus krovinius saugoti leidžiama jiems skirtose stotyse. Saugant turi būti laikomasi atsargumo priemonių. Laikymui turi būti išskirtas atskiras sandėlis iš ugniai atsparių medžiagų. Išimtinais atvejais leidžiama saugoti pavojingus krovinius bendruose plytiniuose arba betoniniuose sandėliuose su atitinkama izoliacija nuo kaimyninių patalpų taip pat ant atvirų platformų, uždengus krovinius brezentu arba skydais (išskyrus nuodingas medžiagas ir medžiagas užsidegančias nuo vandens). Visais atvejais vietos skirtos pavojingiems kroviniams laikyti, turi būti apsaugomos, turėti priešgaisrinį inventorių ir telefoninį ryšį su priešgaisrine apsauga. Kai kurie pavojingi kroviniai saugomi ypatingomis sąlygomis.
Krovinio išdavimas atliekamas pagal vidaus taisykles, veikiančias paskyrimo geležinkeliuose.

Pavojingi kroviniai vežami lydimi krovinio siuntėjo arba gavėjo palydovų, jei tai numatyta nacionalinėse pavojingų krovinių vežimo taisyklėse.

Pavojingi kroviniai, kuriuos lydi palydovai, vežami tik vagoninėmis siuntomis.

Palydovai turi būti už vagonų ar konteinerių su pavojingais kroviniais ribų, bet betarpiškai arti nuo lydimo krovinio, vagono ar konteinerio.

Krovinio siuntėjas privalo aprūpinti palydovus būtinomis individualios apsaugos priemonėmis, spec. darbužiais, gaisro gesinimo priemonėmis ir pan.

Tušti vagonai – cisternos, kuriuose buvo vežami pavojingi kroviniai ir kurie nėra specializuoti pavojingų krovinių, turinčių tokias pat savybes vežimui, pateikiami pakrovimui ar grąžinami tik pilnai iškrauti ir išvalyti.

Be aukščiau išvardintų devynių pavojingų krovinių grupių ura kitų, lengvai degančių krovinių, kurie pagal savo savybes nepriklauso pavojingiems kroviniams, tačiau juos vežant ir saugant reikia taip pat laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių.

Uždengti vagonai ir konteineriai, skirti lengvai degantiems kroviniams vežti, turi turėti kėbulus be plyšių ir tvarkingą stogą. Vagonų apšildymo krosnių skyriai turi būti sandariai uždaromi. Vagonų (konteinerių) durų angose ir liukuose esantys tarpai užtaisomi toliu, ruberoidu arba kitomis panašiomis medžiagomis.

YPATINGI REIKALAVIMAI ATSKIRŲ KLASIŲ KROVINIŲ VEŽIMUI

Sąlygos ir atsargumo priemonės, kurios nustatomos kiekvienai pavojingų krovinių kategorijai ir kiekvienam kroviniui atkirai, yra tokios: įpakavimo rūšis ir tara, kurioje turi būti pateiktas vežimui duotasis krovinys; užrašai, etiketės ant taros; nurodymai apie pavojingumo laipsnį ir rūšį (vežimo dokumentuose); riedmenų rūšis ir vagono, skirto vežimui, įrengimas; krovinio pakavimo, išdėstymo ir tvirtinimo vagone būdas; gaisro gesinimo priemonės, jeigu užsidegtų vagonas arba sandėlis su duotuoju kroviniu; galimybė vežti krovinį viename vagone su kitais pavojingais, taip pat ir nepavojingais kroviniais; vagonų prijungimo į sąstatą su tokiu kroviniu, taip pat manevravimo stotyse sąlygos.

Visos pakuotės, skirtos 1 klasės krovinių vežimui, turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad atitiktų šiuos reikalavimus:
a) jos turi apsaugoti sprogstamąsias medžiagas ir gaminius nuo bet kokio nutekėjimo bei atsitiktinio užsiliepsnojimo ir negali inicijuoti atsitiktinio medžiagos užsidegimo, esant normalioms vežimo sąlygoms, įskaitant galimus temperatūros, drėgmės bei slėgio pokyčius;
b) esant normalioms vežimo sąlygoms, siunta su kroviniu turi likti saugi, ją perkraunant;
c) siuntos turi būti atsparios vežimo metu susidarančioms apkrovoms, sukrovus jas į rietuvę, kad išvengti galimų pakuotės pažeidimų, deformacijos bei atsparumo ir stabilumo sumažėjimo rietuvėse, jose neturi padidėti sprogstamųjų medžiagų ir gaminių keliamas pavojus.
1 klasės medžiagas ir gaminius reikia krauti į dengtuosius vagonus. Vagono viduje neturi būti tokių išsikišusių metalinių daiktų, kurie nėra vagono sudėtinė dalis. Prieš pakraudamas krovinį, siuntėjas turi rūpestingai išvalyti prekinių vagonų grindis Vagonų durys ir langai (ventiliaciniai langeliai) turi būti uždaryti. Transportuojant kai kurių poklasių medžiagas ir gaminius, prekiniai vagonai turi būti su tvarkingais apsaugančiais nuo kibirkščiavimo skydeliais. Gaminius, kurių dėl matmenų arba svorio negalima pakrauti į dengtuosius vagonus, galima transportuoti ir atvirais vagonais, kurie turi būti apdengti brezentu.

Siuntas su 1 klasės medžiagomis ir gaminiais reikia taip pakrauti į vagonus ir taip pritvirtinti, kad jos negalėtų pajudėti arba pasislinkti. Siuntas reikia apsaugoti nuo bet kokio trynimosi ir smūgių.

Vežant 2 klasės krovinius medžiagos, iš kurių gaminamos talpyklos ir jų uždarymo įtaisai bei kitos medžiagos, galinčios susiliesti su talpyklų turiniu, neturi veikti talpyklose laikomų medžiagų ir sudaryti su jomis kenksmingų bei pavojingų junginių.

Talpyklos, įskaitant jų uždarymo įtaisus, turi būti pakankamai standžios ir patvarios, pilnai atitikti vežimui keliamus reikalavimus, kad vežant būtų išvengta bet kokių pažeidimų. Jei reikalingos išorinės pakuotės, tai talpyklos turi būti patikimai jose pritvirtinamos. Talpyklas galima užpildyti tiktai joje vežti leistinomis dujomis. Talpyklų konstrukcija turi būti tokia, kad atlaikytų turinio slėgį, atsirandantį dėl temperatūros pokyčių, vežant normaliomis sąlygomis.

2 klasės medžiagos ir gaminiai gali būti supakuoti į bendrą išorinę pakuotę, jei jie pavojingai nereaguoja vieni su kitais.

Krovinių siuntų negalima mėtyti arba daužyti. Talpyklas vagone reikia pakrauti taip, kad jos negalėtų vartytis arba nukristi.

Pagrindiniu 3 klasės medžiagų pavojumi yra jų tai, kad jos gali išskirti dujas, kurios greitai įsiliepsnoja ir ore sudaro sprogius mišinius. Vežti leidžiama tik tas medžiagas, kurios nurodytos 3 klasės lentelėje, laikantis vežimo taisyklių.
Chemiškai nestabilias 3 klasės medžiagas leidžiama vežti tik tuo atveju, kai siuntėjas imasi būtinų priemonių siekiant išvengti pavojingų įrimo reakcijų arba polimerizacijos vežimo metu. Medžiagos, naudojamos indų gaminimui, turi būti inertinės vežamos medžiagos atžvilgiu.
Šios medžiagos pakuojamos pagal bendrąsias pakavimo taisykles ir specialius nurodymus atskiroms medžiagoms. Jei nenumatytos ypatingos sąlygos, 3 klasės medžiagos 5 l talpoje gali būti pakuojamos kartu su kitų klasių medžiagomis ir gaminiais.

3 klasės kroviniai vežami didžiuosiuose ir mažuosiuose konteineriuose, vagonuose – cisternose, mažomis siuntomis ir bagažu (išskyrus labai pavojingas medžiagas).

Ant vagonų, cisterninių vagonų ir cisterninių konteinerių, kuriuose vežamos 3 klasės medžiagos, abiejų pusių turi būti pritvirtintas pavojingumo ženklas Nr. 3.

Pavojingos 4.1 klasės medžiagų savybės yra jų galėjimas užsidegti nuo mažos energijos degimo šaltinių be išankstinio kaitinimo arba smilkti ir pan.
Chemiškai nestabilias 4.1 klasės medžiagas leidžiama vežti tik tuomet, kai siuntėjas imasi priemonių padedančių išvengti pavojingų skilimo arba polimerizacijos reakcijų vežimo metu. Leidžiama vežti tik tuos krovinius, kurie išvardinti 4.1 klasės lentelėje, arba medžiagas, priskiriamas vienam iš bendrų pavadinimų šioje lentelėje laikanti vežimo taisyklių. Šioje lentelėje taip pat nurodytos ir ypatingos krovinių pakavimo sąlygos.

4.1 klasės kroviniai vežami dengtuose vagonuose, didžiuosiuose konteineriuose, konteineriuose, mažuosiuose konteineriuose, mažomis siuntomis.
Išskyrus kai kurias didelio pavojingumo medžiagas 4.1 klasės medžiagas galima vežti kaip krovinius dideliu greičiu.

Kai kurias mažo pavojingumo medžiagas leidžiama vežti suverstas dengtuose vagonuose, atidengiamuose vagonuose, atviruose vagonuose su nedegančia perdanga arba mažuosiuose konteineriuose.

Naftaliną leidžiama vežti suverstą plieniniuose atidengiamuose vagonuose arba atviruose vagonuose su nedegančia perdanga.

4.2 klasės medžiagos pavojingos tuo, kad gali užsiliepsnoti nuo šilumos, išsiskiriančios esant įvairiems procesams, taip pat nuo smūgių ir trinties.

Leidžiama vežti tik tuos krovinius, kurie išvardinti 4.2 klasės lentelėje. Kroviniai vežami ir pakuojami pagal nustatytas taisykles ir specialius nurodymus. Medžiagos vežamos dengtuose vagonuose, didžiuosiuose konteineriuose, konteineriuose, mažuosiuose konteineriuose, mažomis siuntomis.

4.3 klasės medžiagos sąlytyje su vandeniu, vandens tirpalu, oro drėgnumu išskiria degiąsias dujas ir šilumą. Leidžiama vežti tik tas medžiagas, kurios nurodytos 4.3 klasės lentelėje. Kroviniai vežami dengtuose vagonuose, didžiuosiuose konteineriuose, konteineriuose, mažuosiuose konteineriuose ir mažomis siuntomis.

Kai kurios mažo pavojingumo laipsnio medžiagos gali būti vežamos suverstos specialiai įrengtuose vagonuose. Aliuminį galima vežti vagonuose su atitaromais stogais. Kalcio silicidą, aliuminį, šlaką galima vežti suverstą atviruose vagonuose su brezentiniu uždangalu arba vagonuose su atviru stogu.

Pagrindinis 5.1 klasės medžiagų pavojingumas – išsiskiriant deguoniui gali sukelti kitų medžiagų užsiliepsnojimą. Leidžiama vežti tik medžiagas nurodytas 5.1 klasės lentelėje laikantis pavojingų krovinių vežimo ir įpakavimo taisyklių.

Šios klasės kroviniai vežami dengtuose vagonuose, didžiuosiuose konteineriuose, konteineriuose, mažuosiuose konteineriuose, smulkiomis siuntomis.

5.1 klasės krovinių vežimo priemonės turi būti gerai išvalytos nuo degių liekanų (šieno, šiaudų, popieriaus).

5.2 klasės organiniai peroksidai – termiškai nepatvarios medžiagos, kurioms būdinga egzoterminė savaime greitėjanti skilimo reakcija, esant normaliai ar aukštai temperatūrai. Skilimas gali prasidėti dėl šilumos,sąveikos su priemaišomis, trinties arba smūgio. Skilimo greitis didėja didėjant temperatūrai ir priklauso nuo organinio peroksido sudėties. Pagal pavojingumo laipsnį organiniai peroksidai skirstomi į septynis tipus.

Vežimo saugumo užtikrinimui organiniai peroksidai turi būtinais atvejais išsensibilizuoti organiniais skysčiais arba kietomis medžiagomis. Išsensibilizuojančios medžiagos kiekis turi būti toks, kad esant nutekėjimui galima būtų išvengti pavojingo organinio peroksido tirpalo koncentracijos padidėjimo.

5.2 klasės krovinius leidžiama vežti dengtuose vagonuose, didžiuosiuose konteineriuose, konteineriuose, mažuosiuose konteineriuose.

6.1 klasei priskiriamos toksiškos medžiagos, kurios laikomos žmogui kenksmingomis medžiagomis ar gali tapti mirties priežastimi jų įkvėpus, prasiskverbus pro odą ar jas prarijus.

Po 6.1 klasės medžiagų iškrovimo vagonai turi būti patikrinti, ar nėra pervežtos medžiagos liekanų. Šių medžiagų negalima vežti kartu su maisto produktais ir pašaru gyvūnams.

6.2 klasės infekcinės medžiagos, kuriose yra gyvų organizmų (bakterijų, virusų, parazitų, grybelių), kurie gali sukelti ligas žmonėms ar gyvūnams. Vežamos tik tos medžiagos, kurios nurodytos pavojingų krovinių vežimo taisyklių 6.2 klasės lentelėje.

Kroviniai turi būti saugomi sandėliuose atskirai nuo maisto produktų, pašaro gyvūnams.

Pažeidus 6.2 klasės krovinio įpakavimą, vagonas turi būti gerai išvalytas ir dezinfekuotas.

Vežant 7 klasės radioaktyvias medžiagas būtina atsižvelgti į ypatingus reikalavimus, kaip:

1. Atskyrimas vežimo metu ir saugojimas kelyje. Siekiant sumažinti spinduliavimą pakuotės, vidinės pakuotės, vagonai-cisternos, konteineriai, konteineriai-cisternos su radioaktyviomis medžiagomis tranzitinio saugojimo ir vežimo metu turi būti nutolinti nuo vietų, naudojamų personalo, nuo neišryškintos fotojuostos, pašto maišų, bet kokių kitų pavojingų krovinių.

2. Sudėliojimas geležinkelio vagone. Vežant radioaktyvias medžiagas kartu su kitais kroviniais reikia atsižvelgti į tai, kad pakuočių su geltonais ženklais negalima vežti keleivinio traukinio kupė, pakuotės turi būti pakrautos vagone taip, kad išvengti pavojingo nuvirtimo ir pan., pakuočių, pagamintų iš metalo, paviršius gali įkaisti.

3. Saugojimas kelyje.

4. Priemonės nepristačius krovinio.

Radioaktyvių medžiagų pakuotėse negali būti jokių kitokių daiktų, išskyrus daiktus ir dokumentus, būtinus darbui su radioaktyviomis medžiagomis. Pakuotės pažymėtos pavojingumo ženklais II-GELTONA, III-GELTONA negali būti patalpintos kartu su 1 ir 5.2 klasės kroviniai, maisto produktais, pašarais ir vaistažolėmis.

Vagonai-cisternos ir konteineriai–cisternos, kuriuose buvo vežamos radioaktyvios medžiagos, negali būti naudojami kitų krovinių saugojimui ir vežimui.

Pagrindinis 8 klasės krovinių pavojingumas slypi jų sugebėjime pažeisti gyvus audinius ir suardyti įvairias medžiagas. Galima vežti tik tas medžiagas, kurios nurodytos pavojingų krovinių vežimo taisyklių 8 klasės lentelėje.

Šios klasės įvairių pozicijų medžiagas, kai skystų medžiagų kiekis ne didesnis kaip 3 litrai vidiniai pakuotei ir/arba kietų medžiagų kiekis – 5 kg vidinei pakuotei, galima pakuoti kartu į mišrią pakuotę ir/arba su kroviniai, kurie tarpusavyje pavojingai nereaguoja.

Vagonai turi būti kruopščiai išvalyti ir ypatingai, kad nebūtų jokių degių likučių (šiaudų, šieno, popieriaus ir kt.).

Siuntas krovinių sandėliuose reikia laikyti per atstumą nuo maisto produktų, kitų vartojimo prekių bei gyvulių pašarų. Siuntas į vagonus reikia pakrauti taip, kad jos negalėtų pavojingai judėti, vartytis arba nukristi.

Leidžiama vežti tik tuos 9 klasės krovinius, kurie nurodyti pavojingų krovinių vežimo taisyklių 9 klasės medžiagų lentelėje. Siuntos į vagonus turi būti pakrautos taip, kad jos negalėtų pavojingai judėti, vartytis arba nukristi. Vagonai, kuriuose vežamos 9 klasės medžiagos, turi būti patikrinti po iškrovimo, kad neliktų jokių krovinio likučių.

Vežant geležinkeliais pavojingus krovinius veikia specialios saugos ir avarinių situacijų likvidavimo taisyklės. Avarinės situacijos: gaisras, nutekėjimas, pavojingos medžiagos išbyrėjimas, taros arba riedmenų sugadinimas ir kitokie atsitikimai, kurie gali sukelti sprogimą, gaisrą, apsinuodijimą, apdegimus, žmonių ir gyvulių susirgimus, taip pat atvejai, kada įvyko riedmenų avarija arba gaisras ir čia pat yra vagonai, konteineriai arba krovininės vietos su pavojingais kroviniais.

Avarinių situacijų likvidavimo priemonės turi garantuoti saugumą žmonėms, užkirsti grėsmę aplinkos apsaugai, garantuoti galimą krovinio išsaugojimą, riedmenų, statinių ir traukinių eismo bei manevravimo atidarymą galimai trumpiausiu laiku.

Taisyklių prieduose pateiktos avarinės kortelės masiniams pavojingiems kroviniams. Avarinėje kortelėje yra tokie skyriai: krovinio (medžiagos) pavadinimas nurodant toksiškumo laipsnį ir JTO numerį; pavojingumo pagrindinės savybės ir rūšys; individualios apsaugos priemonės; būtini bendrojo charakterio veiksmai nutekėjus, išpylus, užsidegus; pirmosios medicininės pagalbos priemonės iki atvykstant gydytojui ir jam atvykus. Abėcėlinėje pavojingų krovinių rodyklėje yra nurodyti avarinių kortelių numeriai duotajai pavojingai medžiagai. Krovinio siuntėjas, pateikdamas tokius krovinius vežimui, važtaraštyje prie krovinio pavadinimo privalo nurodyti avarinės kortelės numerį. Šis numeris turi būti įrašytas taip pat ant pavojingumo etikečių, tvirtinamų ant krovinių vietų su kroviniais, vežamais įpakavime.

Susidarius avarinei situacijai su pavojingu kroviniu, lydintieji palydovai privalo imtis būtinų priemonių, apsaugančių žmones, riedmenis, statinius ir krovinius. Palydovai, sugedus vagonui ir jam nuvažiavus nuo bėgių, turi nustatyti galimybę ir sąlygas tolimesniam krovinių vežimui traukinio sąstate ir vykdyti manevravimo darbus; imtis priemonių sustabdyti traukinių eismą, manevravimo sąstatus ir pašalinių asmenų priėjimą į pavojaus zoną; lokomotyvo mašinistui į stotį – stoties budinčiajam pranešti apie susidariusią situaciją ir numatytas priemones išvažiavimui; iškviesti priešgaisrinės apsaugos padalinius į įvykio vietą ir priminti jų vadovams apie saugos priemones, atliekant atstatymo ir gelbėjimo darbus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. A.Baublys “Krovinių vežimai geležinkelių, vandens ir oro transportu”, Vilnius “Technika”, 1995
2. Pavojingų krovinių tarptautinių vežimų geležinkeliais taisyklės (RID)
3. SMGS II priedas “Pavojingų krovinių vežimo taisyklės”

Leave a Comment