Pasiūla - Mokslai.lt

Turinys

1. Įvadas 32. 1 Teorija 43. 1.1 Pasiūla 44. 1.2 Pasiūla priklauso nuo 45. 1.3 Pasiūlos dėsnis 46. 1.4 Pasiūlos kreivė 57. 1.5 Pasiūlos kitimo veiksniai 58. 1.6 Pasiūlos kiekio priklausomybė nuo laiko 69. 1.7 Pasiūlos kreivės poslinkiai 710. 2 Praktika 811. 2.1 Medienos produkciją gaminanti pramonė 812. 2.2 Parduotos produkcijos pokyčiai 913. 2.3 Svarbiausia produkcija 1014. 2.4 Parduodamos produkcijos struktūra % 1015. 2.5 Žaliavų pasiūla 1116. 2.6 Užsienio prekyba 1117. 2.7 Medienos produkcijos užsienio prekyba 1218. 2.8 2002 m. Medienos produkcijos eksportas 1219. Išvados 13

Įvadas

Kiekviena firma privalo nuspręsti du svarbius dalykus – kiek gaminti ir kokią nustatyti kainą. Jei nebūtų pelną maksimizuojančią firmą varžančių apribojimų, tai ji nustatytų laisvai pasirinktą aukštą kainą ir gamintų laisvai pasirinktą didelį kiekį prekių. Tačiau jokia firma neveikia apribojimų nevaržomoje aplinkoje. Asosijacija yra savanoriška medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacija atstovauja savo narių interesus Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo organuose, tarptautinėse šakinėse organizacijose. Svarbiausias asociacijos tikslas yra visapusiškai vystyti nacionalinę medienos produkcijos pramonę.

1 Teorija1.1 Pasiūla Pasiūla – parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Taigi pasiūla yra ekonominė kategorija, įvardijanti prekių ir paslaugų apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms. Pasiūlos apimtis priklauso nuo prekės kainos ir kitų veiksnių: gamyboje naudojaų išteklių kainų, gamybos technologijos, gamintojų skaičiaus ir t.t. Remiantis funkcine išraiška, pasiūla gali būti pavaizduota taip:QS= f (P, PR, T, NF,…) Čia QS – pasiūlos apimtis, P – prekės kaina, PR – naudojamų išteklių kainos, T – technologijos lygis, NF – gamintojų skaičius, … – kiti nepaminėti veiksniai. 1.2 Pasiūla priklauso nuo:1. Prekės kainos, 2. Kitų prekių kainų,3. Gamybos veiksnių kainos,

4. Naudojamos technologijos,5. Mokesčių ir dotacijų,6. Valstybinio reguliavimo,7. Gamtinių sąlygų ir kt..1.3 Pasiūlos dėsnis Pasiūlos dėsniu vadinamas ryšys tarp kainos ir parduodamos prekės kiekio, kai pastarasis kinta kainos kitimo linkme (kiti veiksniai nekinta). Pasiūlos dėsnis formuluojamas taip: prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant – pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūla didėja didėjant prekės kainai, o mažėja jai mažejant dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo; didėjant prekės kainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, gamybos priemonių savininkas gauna didesnį pelną, todėl jis didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų, nepabrangusių prekių sąskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi gaminti pabrangusią prekę, nes tai sąlygoja jų pajamų augimą. Nors pasiūlos dėsnio apibrėžime nurodyta, kad pasiūlos kiekis paprastai kinta kainos kitimo linkme, gamintojas, siekdamas didinti savo pelną, gali keistiprekės pasiūlos kiekį ir priešinga linkme negu kad kinta kaina. Tačiau tai nepaneigia bendros , plačiai pastebimos tendencijos, kurią nusako pasiūlos dėsnis.

1.4 Pasiūlos kreivė Pasiūlos skalė paprastai vaizduojama grafiškai. Kainos reikšmės žymimos vertikalioje ašyje, Siūlosmas kiekis QS – horizontalioje ašyje. Pasiūlos kreivė žymima raide S. Kiekvienas pasiūlos kreivės taškas – tai kainos ir pasiūlos apimties kombinacija. Pasiūlos kreivė parodo priklausomybę tarp prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti per tam tikrą laikotarpį, ir prekės kainos, esant ceteris paribus. Tai reškia, kad veiksniai , kurie gali turėti įtakos pasiūlos apimčiai, laikomi nekintančiais. Pasiūlos kreivė atspindi pasiūlos dėsnį ir paprastai yra kylanti iš kairės į dešinę.

Pasiūlos kreivės padėtį ir pasvirimo kampą lemia prekės gamybos kaštai. Pasiūla paprastai negali būti padidinta nedidėjant produkcijos vieneto gaybos kaštams.

1.5 Pasiūlos kitimo veiksniai Pasiūlos kreivė, kaip žinome, yra ryšys tarp kainos ir tiekiamo kiekio, esant ceteris paribus. Tai reiškia, kad pagrindiniai veiksniai, kurie nulemia gamintojų kaštus, yra nekintami. Judėjimas nuo A taško iki B taško, esančio toje pačiojepasiūlos kreivėje S0 grafike, atsiranda tik kaip kainos kitimo padarinys, t. y. kainos didėjimo nuo P0 iki P1. Judėjimas pastovia pasiūlos kreive yra ne pačios pasiūlos, o pasiūlos apimties pokytis. Matome kad didesnė kaina sukelia pasiūlos apimties padidėjimą nuo Q0 iki Q1. pasiūlos pokytį atspindi visos pasiūlos kreivės poslinkis į vieną, ar kitą pusę.

Grafikas rodo pasiūlos padidėjimą: pasiūlos kreivė S0 pasislenka į S1 padėtį. Poslinkis nuo A taško iki C taško rodo, jog gamintojai ta pačia kaina siūlo parduoti didesnį produkcijos kiekį. Pagrindiniai pasiūlos kitimo veiksniai:1) Išteklių kainos;2) Technologija;3) Gamintojų lūkesčiai;4) Kredito gavimo galimybės ir sąlygos;5) Mokesčiai ir dotacijos; 6) Kitų prekių kainos;7) Gamintojų skaičius.Bet kurio nors vieno išvardyto veiksnio kitimas sukels pasiūlos kitimą ir atitinkamai pasiūlos kreivės poslinkį arba į dešinę, arba į kairę. Poslinkis į kairę atspindi pasiūlos sumažėjimą, o poslinkis į dešinę – pasiūlos padidėjimą. Tai pavaizduota grafike.

1.6 Pasiūlos kiekio priklausomybė nuo laiko Jei rinkoje kaina pakyla arba sumažėja dėl gamybos inertiškumo užsibrėžtos pagaminti produkcijos kiekis pateks į rinka, skatidamas ateityje, gamybos kiekio padidėjimą, jei kaina padidės ir sumažėjimą jei kaina sumažės. Šiuo atvėju pasiūlos kreivė turi vertikalios linijos formą ir vadinama momentine pasiūla.

Momentinę pasiūlą lemia laikotarpio, per kurį gamyba negali būti pertvarkyta naudingesnei gamybos apimčiai.

Momentinė pasiūla kai prekės gaminamos tokiu pat skaičiumi, o kaina keičiasi

1.7 Pasiūlos kreivės poslinkiai

Pasiūlos kreivės poslinkiai sukelia pusiausvyros kainos ir pusiausvyros apimties judėjimą priešingomis kryptimis. Veiksniai, kurie mažina pasiūlą ir dėl kurių pasiūlos kreivė pasislenka į kairę, padidina pusiausvyros kainą ir sumažina pusiausvyros apimtį. Veiksniai, kurie sukelia pasiūlos didėjimą ir pasūlos kreivės poslinkį į dešinę, mažina pusiausvyros kainą ir didina apimtį.

Turinys

Įvadas

QS= f (P, PR, T, NF,…) Čia QS – pasiūlos apimtis, P – prekės kaina, PR – naudojamų išteklių kainos, T – technologijos lygis, NF – gamintojų skaičius, … – kiti nepaminėti veiksniai. 1.2 Pasiūla priklauso nuo:1. Prekės kainos, 2. Kitų prekių kainų,3. Gamybos veiksnių kainos,4. Naudojamos technologijos,5. Mokesčių ir dotacijų,6. Valstybinio reguliavimo,7. Gamtinių sąlygų ir kt..1.3 Pasiūlos dėsnis Pasiūlos dėsniu vadinamas ryšys tarp kainos ir parduodamos prekės kiekio, kai pastarasis kinta kainos kitimo linkme (kiti veiksniai nekinta). Pasiūlos dėsnis formuluojamas taip: prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant – pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūla didėja didėjant prekės kainai, o mažėja jai mažejant dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo; didėjant prekės kainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, gamybos priemonių savininkas gauna didesnį pelną, todėl jis didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų, nepabrangusių prekių sąskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi gaminti pabrangusią prekę, nes tai sąlygoja jų pajamų augimą. Nors pasiūlos dėsnio apibrėžime nurodyta, kad pasiūlos kiekis paprastai kinta kainos kitimo linkme, gamintojas, siekdamas didinti savo pelną, gali keistiprekės pasiūlos kiekį ir priešinga linkme negu kad kinta kaina. Tačiau tai nepaneigia bendros , plačiai pastebimos tendencijos, kurią nusako pasiūlos dėsnis.

Pasiūlos kreivės padėtį ir pasvirimo kampą lemia prekės gamybos kaštai. Pasiūla paprastai negali būti padidinta nedidėjant produkcijos vieneto gaybos kaštams.

Momentinę pasiūlą lemia laikotarpio, per kurį gamyba negali būti pertvarkyta naudingesnei gamybos apimčiai.

Momentinė pasiūla kai prekės gaminamos tokiu pat skaičiumi, o kaina keičiasi

1.7 Pasiūlos kreivės poslinkiai

2 Praktika

„Lietuvos mediena“

2002 m. pradžioje buvo įregistruotos 3559 įmonės, gaminusios vienokią ar kitokią medienos produkciją, iš jų 2424 individualios. Tačiau ataskaitas apie 2001 m. veiklos rezultatus pateikė tik 873 įmonės (1 lentelė) Atsiskaičiusiuose įmonėse (be miško įmonių) buvo užimti 33746 dirbantieji. Užimtumo statistika rodo, kad medienos produkciją gaminančioje pramonėje dabar užimta apie 52 tūkst. dirbančiųjų. Todėl medienos produkcijos Lietuvoje dabar pagaminama žymiai daugiau, negu rodo atsiskaičiusių įmonių informacija. Taip yra ir todėl, kad nemažai pjautinės medienos, medinės taros, stalių dirbinių pagamina miškininkystės įmonių , statybinių organizacijų padaliniai, kur ji apskaitoma tų šakų gamybos ir pardavimų statistikoje.

2.1 Medienos produkciją gaminanti pramonė

Pošakiai Įmoniųskaičius Dirbančiųjųskaičius Parduota produkcija,mln. Lt Parduota vidausrinkoje, mln. LtLentpjūvystės 343 7935 409,6 122,8Faneros ir plokščių 27 3771 295,1 90,5Statybinių stalių dirbinių 163 4112 163,8 60,6Medinės taros 54 1991 116,1 21,4Popieriaus produkcijos 36 2453 279,3 175,8Baldų 190 12014 610,1 197,6Kitos medienos produkcijos 60 1470 43,5 16,6Iš viso 873 33746 1917,5 685,3

Specializuotos medienos produkciją gaminančios įmonės dabar priklauso trims pramonės šakoms: medienos, popieriaus ir baldų. Visos šios trys šakos pastaraisiais metais sėkmingai didina pardavimus ir eksportą, duoda kasmet dešimtadalį visos pramonės produkcijos.

2.2 Parduotos produkcijos pokyčiai

Metai Visa šalies Iš jos šakos pramonė medienos popieriaus baldų

1996 1,3 11,6 -4,2 -2,41997 0,7 5,1 -7,3 7,81998 7,0 12,4 -4,9 11,81999 -9,9 4,7 -7,9 2,92000 7,0 24,1 19,6 24,22001 16,9 28,7 19,0 19,32002 7,5 22,7 31,3 30,7

Svarbiausia medienos produkcija dabar yra įvairių rūšių pjautinė mediena, klijuota fanera, medienos plokštės, o taip pat iš šių medžiagų pagaminti baldai, stalių dirbiniai, medinė tara, mediniai statiniai, statybinės konstrukcijos, popierius, kartonas, popieriaus ir kartono dirbiniai. Medienos medžiagų (pjautinės medienos, plokščių, faneros) gamyba Lietuvoje dabar didėja nežymiai, o daugumos stalių dirbinių yra sumažėjusi dėl sumažėjusios jų paklausos. Pastaraisiais metais labiausiai didėja, dinamiškiausiai vystosi baldų gamyba. Baldams dabar tenka didžiausia dalis (32%) parduodamos produkcijos struktūroje, čia užimta daugiausia (35,6%) dirbančiųjų.

2.3 Svarbiausia produkcija

2000 2001 20021. Pjautinė mediena, 1000 m3 1300 1250 13002. Klijuota fanera (įsk. lenktai klijuotas detales), 1000 m3 40,6 49,2 51,13. Drožlių plokštė, 1000 m3 170,3 197,4 189,44. Plaušų plokštė, mln.m2 15,3 16,0 16,05. Popierius, 1000 t 12,3 13,9 10,46. Kartonas, 1000 t 41,0 54,3 67,37. Baldai, mln. Lt. 573,0 686,0 898,08.Langai ir jų staktos, 1000 m2 114,6 102,0 103,49.Durys,jų staktos,tūkst.m2 82,2 35,9 30,9

Iš kitų produkcijos rūšių dabar ryškiausiai didėja tik kartono gamyba ir svarbiausias šios produkcijos gamintojas yra AB Klaipėdos kartonas. Tuo pat metu ženkliai didėja kartoninės taros(iš raukšlyto kartono) gamyba ir vartojimas. Lietuvos įmonės dar gamina ir eksportuoja daug baldų komponentų(detalių),klijuotų natūralios medienos skydų(plokščių), standartinių transporto padėklų ir jų gamybos ruošinių, daug pjautinės medienos. Parduotos produkcijos struktūroje pjautinė mediena sudaro jau daugiau negu penktadalį, jos dalis pamečiui didėja. Pjautinė mediena parduodama daugiausia jau džiovinta ir obliuota, todėl kasmet didėja jos produkcijos vieneto kaina, rūšingumas.

2.4 Parduodamos produkcijos struktūra %

Produkcija 1999 2000 20011. Pjautinė mediena 20,5 20,2 21,42. Fanera ir plokštės 10,1 17,4 15,43.Statybiniai stalių gaminiai 10,9 7,4 8,54. Medinė tara 1,1 4,3 6,05. Kiti medienos dirbiniai 2,9 2,5 2,36. Popierius ir jo dirbiniai 20,2 15,0 14,67. Baldai 34,3 33,2 31,8IŠ VISO 100,0 100,0 100,0

2.5 Žaliavų pasiūla

Visą naudojamą apvalią medieną, su nedidele išimtimi, medienos pramonė dabar gauna iš vietinių miškų. Medienos kirtimai dar pamečiui didėja ir 2002 m jau viršijo 6 mln.m3. Tai rekordinis kirtimų kiekis pasiektas per pastaruosius penkiasdešimtį metų. Apvaliosios medienos importas iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos (iš viso apie 100 tūkst.m3) nedidėja ir bendrame jos naudojime sudaro tik apie 2 %.Tuo pat metu nežymiai didėja apvaliosios medienos eksportas ir 2002 m jau bus pasiekęs 1,4 mln.m3. 2002 m. beveik dvigubai sumažėjo pušinių rąstų eksportas į Lenkiją ir atitinkamai padidėjo beržo rąstų eksportas į Latviją. Esminių kainų pokyčių nepastebėta, jos buvo kiek mažesnės negu Latvijoje ir Estijoje. Toliau vyksta miškų privatizavimo procesas, didėja privačių miškų dalis ir juose iškertamas medienos kiekis. Iš privačių miškų dabar jau gaunamas beveik trečdalis visos rinkai siūlomos apvaliosios medienos(apie 2 mln.m3).

Lietuvos miškai (2002.01.01)Miškų teritorija, 1000.ha 2183Apaugusi mišku žemė,1000 ha 1938Miškingumas,% 31,2Vienam gyventojui tenkantis miško plotas, ha 0,57Bendras medienos tūris,mln.m3 378,1Vidutinis medienos tūris, 1ha,m3 195Metinis medienos prieaugis,mln.m3 11,9Einamasis medienos prieaugis 1ha,m3 6,1Vienam gyventojui tenkantis medienos tūris,m3 109

2.6 Užsienio prekyba

Lietuva dabar eksportuoja medienos žaliavas (apvaliąją medieną), medžiagas (pjautinę medieną, fanerą, plokštes) ir daug galutinės produkcijos. Daugiau negu trečdalį (37,7%) viso medienos eksporto 2002 m. sudarė baldai ir jų dalys. Kita labai reikšminga eksporto produkcija yra pjautinė mediena (23,3%). Medienos užsienio prekybos balansas yra teigiamas. Įvairių medienos prekių eksportuota už 2,2 mlrd.Lt., importuota už 1,2 mlrd.Lt.Daugiausia eksportuojamos produkcijos (22%) dabar patenka į Vokietiją. Kiti didžiausi eksporto partneriai (5-10%) yra Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, JAV, Lenkija, Prancūzija. Svarbiausi eksportuotojai gamybininkai, duodantis trečdalį visos eksportuojamos medienos produkcijos parodyti 9 lentelėje

2.7 Medienos produkcijos užsienio prekyba

Metai Eksportas Importas BalansasMediena ir jos dirbiniai, (be baldų) mln. Lt 1999 773,8 259,1 +514,72000 901,7 281,1 +620,02001 1017,3 322,1 +695,22002 1170,7 395,9 +774,8Popierius ir jo produkcija, mln. Lt 1999 130,5 530,4 -399,92000 158,6 518,4 -359,82001 186,2 579,2 -393,02002 197,0 601,1 -404,1Baldai, mln,Lt. 1999 381,9 122,2 +259,72000 431,1 108,3 +322,82001 638,7 150,4 +488,32002 828,8 158,7 +670,1

2.8 2002 m. Medienos produkcijos eksportas

Baldai – 38,7 %Pjautinė mediena – 23,3%Popieriaus produkcija – 9,0%Apvalioji mediena – 7,7%Kita produkcija – 22,3%

Išvados

Lyginant su 2001 m. ženkliai išaugo medienos produkcijos pardavimai (medienos produkcijos 22,7%, popieriaus –31,3%, baldų-30,7%). Tokio pardavimų augimo ankstesniais metais nebuvo. Buvo modernizuota keletas lentpjūvystės įmonių ir pirmiausia didžiausioji iš jų “Pajūrio mediena”. Dėl to labai išaugo vertingesnės, džiovintos ir obliuotos pjautinės medienos gamyba ir eksportas. “Pajūrio mediena” 2002 m. tapo ne tik didžiausia medienos produkcijos gamybos, bet ir jos eksporto įmone, įmone, geriausiai sutvarkiusia žaliavų panaudojimą, įmonės energetiką.

Literatūros sarašas1. SnieškaV. ir kt. Mikroekonomika. – K.:Tecnologija, 2000.2. Mikroekonomika. Enciklopedija. Vilnius 20003. Rastenienė A. Mikroekonomika. Vilnius 2002