Įžanga Pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai. Tik jie ir viskas tik vardan jų. Šiandien svarbiausias „daiktas“, be kurio nė vienas šios žemės gyventojas neįsivaizduoja žmonijos egzistavimo, yra būtent ne televizorius, kaip pasakytų dažnas ikimokyklinio amžiaus vaikas, o pinigai. Juk tik jie šiandien atneša laimę, sveikatą, pripažinimą, šlovę. Jų pamatu kyla milžiniški pastatai, neapsakomo grožio kūriniai. Atrodo, jog pinigai daro stebuklus, tačiau kiekvienas šviesulys turi ir tamsių pusių. Vardan pinigų veliamasi į klastingas ir painias aferas, žlugdoma asmens reputacija, sąžinės jausmas, moralės principai, pagarbos jausmas. Pinigai gimdo neapykantą, pavydą, nesantaiką tarp artimųjų, šeimos narių. Nepaisant to, tiek senovėje dėl aukso ir kitų materialiųjų dalykų vykdavo tam tikros moralinės ir fizinės kovos, tiek ir šiandieniniame pasaulyje dėl pinigų galimos bet kokios kovos. Visi tai puikiai suprantame ir žinome, kad pinigai svarbūs visais aspektais, tačiau ar susimąstome, kas yra pinigai, iš kur jie atsirado ir pan.? Tad šio darbo pavadinimas „Pasaulio pinigai“ informuoja, kad darbe visas dėmesys bus sukoncentruotas būtent į pinigus. Šio darbo tikslas – giliau pažvelgti į pinigų sąvokos apibrėžimą. Nusikelti į kitas pasaulio šalis ir susipažinti su tų šalių valiutomis, istorine raida. Pagrindiniai uždaviniai – kuo daugiau sužinoti apie pagrindinį šiandienos atsiskaitymo šaltinį – pinigus, jų sampratą, atsiradimą, raidą, pagrindines savybes. Paliesti itin šiandien aktualios valiutos temą – euro įvedimą. Svarbu paminėti ir problemos aktualumą, nes pinigai, jų valdymas yra gan sudėtinga operacija. Pinigų naudingumas žmogui senovėje ir šiandien. Valiutos perėjimas prie euro. Tai yra ganėtinai svarbu.
DėstymasPinigai – tai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Šią sąvoką girdime ne tik kasdien, bet dažnai ją ir vartojame. Tačiau įdomu tai, ar kiekvienas žmogus išsamiai atsakytų, kas yra pinigai? Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus, kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ir atsiskaitymuose. Tačiau ekonomika neapsiriboja vien grynaisiais pinigais, nes čekiniai indėliai atlieka tas pačias funkcijas – jais galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Taigi, čekiniai indėliai turėtų būti įtraukti į pinigų apibrėžimą. Tačiau yra prieštaravimas, kuris neleidžia besąlygiškai indėlius vadinti pinigais – čekiai juk negali sumokėti už smulkias prekes ar paslaugas (pvz., troleibuso bilietą). Bet kitu atveju, operuojant didelėmis sumomis (pvz., perkant vertybinių popierių už kelis milijonus dolerių), grynieji pinigai nėra ir negali būti naudojami. Šiuo atveju jau grynieji pinigai negali atlikti pinigų funkcijos. Pinigų apibrėžimą galėtų sutapatinti su turtu. Sakydami jis „turi daug pinigų“, turime omeny, kad jis yra turtingas. Jeigu toks apibrėžimas būtų vartojamas ekonomikoje, tai nekilnojamas turtas, akcijos ir kitas turtas būtų vadinamas pinigais, o tai reikštų, kad ignoruojami pinigams būdingi bruožai. Kita sąvoka – pinigų sutapatinimas su pajamomis. „Kiek jis uždirba pinigų?“ Reiškia kokios jo pajamos. Bet pajamos yra tik pinigų srautas per tam tikrą laikotarpį, ir negali atspindėti pinigų kiekio. Ekonomistai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą, reiškianti grynuosius pinigus, ir pernelyg platų, reiškiantį turtą. Pinigai yra apibūdinami pagal jų funkcijas: pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip likvidi kaupimo priemonė.
Atsiskaitymo priemonių raidaPrekyba turbūt atsirado dar pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Jau tada žmogus negalėjo pats visko pasigaminti ir iškilo būtinybė prekiauti. Žinoma, tokių pinigų, kokius mes įpratę naudoti dar nebuvo. Prekyba vyko elementariausiu būdu – mainų pagrindu. Pavyzdžiui, egiptiečių pirkliai, atplaukdami į Siciliją, prieskonius iškeisdavo į bronzą ir t.t. Didelis nepatogumas buvo tai, kad pasikeičiant prekėmis turėjo sutapti iš karto abiejų pusių interesai.Žmonija ieškojo patogesnių atsiskaitymo būdų. Reikėjo tokios priemonės, kuri būtų patogi ir universali. Tam buvo naudojama daugybė daiktų, pavyzdžiui, finikiečiai atsiskaitinėdavo kriauklelėmis, šiaurės gentys – kailiais ir pan. Vėliau Europoje tam tikslui buvo naudojami prieskoniai. Bet tai dar nebuvo tie daiktai, kurie atitiktų visus aukščiau išvardytus reikalavimus (prieskoniai buvo labai vertingi Europoje, bet beveik neturėjo vertės Indijoje, kur jie buvo auginami, taigi ten jie negalėjo atitikti mainų tarpininko vaidmens). Geresnis problemos sprendimas buvo, mainams įgyvendinti, naudoti brangiuosius metalus (jie buvo vertingi visame pasaulyje). Labiausiai buvo paplitęs atsiskaitymas auksu, sidabru, variu… Žmogus buvo užtikrintas, kad gaudamas užmokestį už parduotas prekes metalu, jis bet kurio metu galės už tą patį metalą vėl atgauti parduotas prekes ar pirkti kitas jam naudingas prekes ir paslaugas. Kadangi buvo nepatogu kiekvieną kartą sverti metalą ir nustatinėti jų vertę, iš brangiųjų metalų dar senovėje imta kaldinti monetas. Monetos buvo fiksuoto svorio ir pagamintos iš tokios pat kokybės (vertės) metalo. Kad pastarosios nebūtų padirbinėjamos, būdavo žymimos sudėtingais piešiniais ar ženklais (dažniausiai valstybės herbu, ar valdovo atvaizdu). Taip atsirado pirmosios valiutos.Kreditinių pinigų atsiradimasDidžiulį perversmą pinigų evoliucijoje padarė kreditiniai pinigai, kurie iš esmės pakeitė mainų tarpininko sampratą. Kreditiniai pinigai buvo dokumentas, kuris pats savyje neturėdamas jokios materialinės vertės galėjo pakeisti dideles sumas turto. Kreditinių pinigų užuomazga V.Europoje atsirado dar 17 dešimtmetyje. Šia užuomazga buvo juvelyrų (juos galima laikyti bankininkų pradininkais) išrašomi kvitai. Kvitai buvo išrašomi asmeniui patikinčiam juvelyrui saugoti auksą. Vienoje iš seniausias bankininkystės tradicijas turinčių Europos šalių Anglijoje bankų atsiradimas siejamas su Anglijos banko įkūrimu 1694 metais. Anglijos banko išleisti banknotai buvo keičiami į auksą nustatytu kursu, didelis pradinis kapitalas it valstybės parama garantavo Anglijos banko stabilumą, todėl banknotai gretai išstūmė atsiskaitymo būdą auksu ir kitais brangiaisiais metalais. Tuo metu egzistavusi nacionalinės valiutos sistema buvo vadinama Aukso standartu. Jos pagrindinės prielaidos yra: • nebuvimas jokių apribojimų įvežti ar išvežti auksą į šalį; • legalūs piniginiai ženklai laisvai keičiami į auksą centriniame banke, to pareikalavus. Aukso standartas Anglijoje egzistavo iki 1931 m. Anglijos Bankas nustojo fiksuotu kursu keitęs banknotus į auksą arba, kitaip sakant, nustojo juos dengęs auksu. Tai galima laikyti naujos nacionalinės valiutos sistemos – kreditinių arba pasitikėjimo pinigų era. Šiuolaikiniame pasaulyje beveik visų pasaulio šalių valiutos yra kreditiniai pinigai. Pinigų egzistavimo prielaidosKreditinių pinigų egzistavimo prielaidos yra:• ribota pasiūla;• jų įteisinimas įstatymu, kaip legalia atsiskaitymo priemone. Pinigų kiekį šioje sistemoje kontroliuoja centrinis bankas, vykdydamas monetarinę politiką. Svarbu pažymėti, kad ekonominės pinigų pasitikėjimo priežastys yra daug svarbesnės, ir nestabili nacionalinė valiuta yra išstumiama kitų atsiskaitymo priemonių (pavyzdžiui, Lietuvoje didelės infliacijos metais 1992-1994 m. plačiai funkcionavo tvirtos užsienio valiutos – JAV doleriai, Vokietijos markės ir t.t., o Rumunijoje valstybinę valiutą iš dalies buvo pakeitę cigaretės (dėl ribotos pasiūlos Rumunijoje, tam tikru laiku, buvo atsiskaitinėjama cigaretėmis „Kent“, kurių importas buvo labai suvaržytas). Pasaulinės valiutos Pinigų, atstovaujančių įtakingiausios ekonomikas šalis, pavadinimai ir kilmė yra be galo labai svarbūs, kaip ir pačios šalys. Dolerio, kurį naudoja daugelyje šalių, tarp jų JAV, Kanadoje, Australijoje, pavadinimo kilmė siejama su sidabro moneta, kurią viduramžiais nukalė nedideliame Bohemijos slėnyje. Arba „Thal“ pavadintame Joachimsthal. Kaip Frankfurto dešrelės imtos vadinti frankfureriu (liet. dešrelė), taip ir monetos, nukaldintos Joachimsthal, buvo pavadintos „Joachimsthaler“ arba sutrumpintai – „Thaler“ (taleriu). Angliškai šios monetos imtos vadinti doleriais. Svaras sterlingų – pinigai, kuriuos naudoja Didžioji Britanija, Egiptas, Libanas, – be kita ko, reiškia svorį, pagal kurį buvo nustatoma monetos, pagamintos iš brangaus metalo- aukso arba sterlingo (lydinys, kuriame yra nemažiau kaip 92,5 proc. sidabro), vertė. Pensų kilmė tokia pati kaip ir žodžio „užstatas“ paimto iš termino „Įkeista perkant“, ir tai iš esmės reiškia „užsakyti“. Pensai, kaip ir kuri kita valiuta, yra vertės „užstatas“. Italijos ir Turkijos pinigai yra vadinami liromis. Šis iš lotyniško „libra“ kilęs žodis reiškia svarą ir, kaip jau buvo paaiškinta, apibūdina pirmųjų monetų svorį. Ispaniškai peso reiškia „svorį“ ir yra panaudotas monetoms, turinčioms tam tikrą aukso arba sidabro svorį, pavadinti. Pradžioje iš tikrųjų buvo auksinės monetos, kurias taip ir vadino „peso de oro“ (aukso svoris), o sidabrinės buvo vadinamos „peso de plata“ (sidabro svoris). Ispanijos pinigai vadinami pesatais ir reiškia „mažą svorį“ – mažą peso. Žodis peso vartojamas kaip pinigų pavadinimas daugelyje ispaniškai kalbančių Lotynų Amerikos šalių. Danijos, Norvegijos ir Švedijos pinigai kronos reiškia „karūna“, šis žodis vartojamas pinigų pavadinimui dėl to, kad iš pradžių juos kalė karalienės ir karaliaus kalykloje ir ant pirmykščių monetų buvo iškaltos karališkos karūnos. Dabar karūnas yra pakeitę kiti simboliai, tačiau senasis pavadinimas išliko. Franką naudoja Prancūzija, Šveicarija, Belgija bei kitos šalys ir teritorijos. Franko pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos – „francionium rex“, reiškiančio „Frankų karalius“. Monetos, kaip ir pati valstybė, šį pavadinimą paveldėjo iš pirmykščių gentainių – frankų. Vokietijos markės (mark) ir Suomijos markės (markka) pavadinimai siejami su mažais ženkliukais (mark), kurie buvo įspaudžiami monetose, kad nurodytų brangiuosius metalus, iš kurių jos buvo nukaldintos. Vokietijos markė dažnai žymima sutrumpinimais „D – Mark“. Saudo Arabijos ir Kataro rialas (riyal) bei Irano rialas (rial) susijęs su ispanišku žodžiu „real“, kuris, savo ruožtu, kilęs iš lotyniškojo „regal(is)“, reiškiančio anksčiau paaiškinto žodžio „royal“ (liet. karališkasis) prasmę, naudojamą karališkosioms monetoms pavadinti. Dinaras (dinar), cirkuliuojantis Irake ir Kuveite bei kilęs iš žodžio „denarus“ – romėnų moneta, kurios vertė – dešimt žalvarinių – skaičius, senovės laikais apibūdindavęs didelę vertę. Indijoje, Pakistane ir Ramiojo vandenyno salyno šalyse pinigai vadinami rupijomis (rupee, Indonezijoje – rupiah). Jų kilmė aiškinama sanskrito žodžiu „rupya“, kuris reiškia „nukaltas iš sidabro“. Senovės kinų žodis „yiam“ reiškė „apskritas“, „apvalus“ arba „mažas apvalus daiktas“. Japonijos piniginio vieneto jenos (yen) pavadinimas, kaip ir Kinijos juanio (yuan), yra kilęs iš kiniško seno žodžio, kuris apibūdina apskritą pirmykščių pinigų formą. Apie JAV dolerio kursą Rinkose pasklidus kalboms apie tai, kad JAV bazinių palūkanų augimas gali sulėtėti, neseniai doleris euro atžvilgiu pigo iki žemiausio lygio per pastaruosius 3 mėn. Neatmetama galimybė, kad JAV valiuta silps dar labiau. Rugsėjo 5 dieną tarptautinėse valiutų rinkose už eurą mokėta 1,256 USD – brangiausiai nuo šių metų gegužės pabaigos. Doleris nusirito žemyn ir kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu: Japonijos jenos – iki žemiausio pastarųjų 2,5 mėn., o D. Britanijos svaro sterlingų – iki žemiausio pastarųjų 4 mėn. lygio. Mažiau už JAV dolerį reikia mokėti ir kitų. Šiai dienai Lietuvos Banko nustatytas oficialus lito ir dolerio kursų santykis yra 2,7518 Lt ir USD. Vienintelis veiksnys, kuris gali padėti doleriui atsikovoti dalį prarastų pozicijų – euro korekcija žemyn, kuri po itin staigaus kurso kilimo atrodo neišvengiama.Pasaulyje supervalstybė yra Amerika. Tačiau prognozuojama, kad 2020 m. Kinija bus antra po Amerikos. Kadangi Kinija, nesmaugiama socialinių įsipareigojimų, aplinkosaugos ribojimų, nuvertinanti savo valiutą dėl didesnio eksporto, turinti 1,3 mlrd. gyventojų ir antrą pagal dydį po JAV gamybos procesą pasaulyje. Dabar Kinija yra svarbiausia varomoji jėga pasaulyje. Nėra pasaulyje abejingų turtingai Kinijos vidurinei klasei, nes tai didžiulė vartotojų rinka. Kinija domina viso pasaulio pardavėjus. Šalis nesuka sau galvos dėl socialinių garantijų, jos bankininkystės sistema korumpuota, o ji vis tiek auga 9 % per metus. Euras Šiandien labai aktuali tema, kuria diskutuojama kasdien tiek žiniasklaidoje, tiek parduotuvėje yra būtent euro įvedimas Lietuvoje. Todėl ir šiame darbe reikėtų nepamišti dar vienos valiutos, kone pačios svarbiausios – euro.
Euras – bendra europiečių valiuta. Euras – toks Europos bendros valiutos, į apyvartą išleistos 2002 m. sausio 1 d., pavadinimas. € – euro simbolis. Dvylika Europos Sąjungos valstybių Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija savo ankstesnius piniginius vienetus jau pakeitė eurais. Turint bendrą valiutą lengviau keliauti ir lyginti kainas, bendra valiuta padeda Europoje kurti stabilesnę aplinką verslui, skatindama augimą ir konkurencingumą. Visi mes norime gyventi ramiai ir saugiai. Kai kurių neramumų, galinčių kelti grėsmę mūsų kasdienei gyvenamajai aplinkai, ištakos yra tarptautinės, ir Europos šalims kovoti su šiomis negandomis reikia veikiant išvien. Tai – tarptautinis terorizmas, prekyba narkotikais ir piktnaudžiavimas jais. Vyksta prekyba žmonėmis, nusikalstamai išnaudojamos iš užsienio prostitucijai atvežtos moterys. ES valstybės yra pasiryžusios su šiomis grėsmėmis kovoti visais lygmenimis, laikydamosi bendrų teisės normų ir plėtodamos policijos, muitinių ir teismų bendradarbiavimą. Vienas iš svarbiausių ES tikslų – išlaikyti Europoje esamas darbo vietas ir kurti naujas. Jeigu nebus reikalingų ekonominių sąlygų, Europos pramonė negalės teikti daugiau darbo vietų. Tokias reikalingas sąlygas Sąjunga stengiasi sudaryti. Prognozuojama, kad Lietuva, Estija ir Slovėnija 2006 m. vid. Turėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir prisijungti prie euro zonos. Teigiama, kad labiau tikėtina, kad euro įvedimas iš 2008 m. į 2009 m. bus nukeltas Latvijoje. Padidėjusi infliacija per pastaruosius dvylika mėnesių kelia grėsmę, šioms trims valstybėms bei Latvijai teks atidėti euro įvedimą vėlesniam terminui. Vis dėlto tikimasi, kad Lietuva, Estija ir Slovėnija eurą įsives nuo 2007m. sausio.Pabaiga Pinigai ekonomikoje vaidina kone svarbiausią vaidmenį, nes šiais laikais be jų tampa neįmanomais bet kokie sandėriai ir mainai. Bankai yra tos institucijos, kurios operuodamos pinigais tarpininkauja tarp skolintojo ir skolininko. Bankai suderina abiejų pusių poreikius ir taip valdo pinigų cirkuliacijos procesą. Pinigai yra nepriklausomi nuo jokių gamtos resursų (kreditiniai pinigai), todėl yra galimybė reguliuoti jų pasiūlą, o kadangi nuo pinigų priklauso dauguma ekonominių procesų, tai būtent reguliuojant pinigų srautus, reguliuojama ekonomika.
Pinigai turi būti neatsiejami nuo turto sąvokos, tapatinami su pajamomis, trumpai tariant, tai vertės matas, už kurį įsigyjama prekė. Galima sakyti, kad pinigai iš tiesų vaidina svarbiausią vaidmenį šiuolaikinėje ekonomikoje.Naudotos literatūros sąrašas:1. Anglijos Bankas ir Finansų rinka, Vilnius 1994 m.2. Vaškelaitis V. Pinigai. Komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas. – Monografija 2003 m.3.Dienraštis „Vakaro žinios“, 2005 09 07, 6 psl.; 2005 09 06, 11 psl.; 2005 06 27, 11 psl.