Pasaulio Banko veikla ir jo politika

TURINYS

ĮVADAS
1. PASAULIO BANKO RAIDA IR JO POLITIKA
1.1 Pasaulio banko įsteigimas ir jį įtakojusios priežastys
1.2 Pasaulio banko organizacinė struktūra ir pajamų šaltiniai
1.3 Pasaulio banko politika ir projektų struktūra
2. PASAULIO BANKO PROJEKTŲ APŽVALGA
2.1 Pasaulio banko Lietuvoje vykdoma politika
2.2 Pasaulio banko projektų Lietuvoje struktūros apžvalga ir tendecijos
2.3 Šiuo metu Pasaulio banko Lietuvoje įgyvendinamų projektų apžvalga
3. PASAULIO BANKO PROJEKTŲ PERSPEKTYVOS
3.1 Pasaulio banko pasaulio projektų taikymas Lietuvoje
3.2 Pasaulio banko atlikto Lietuvoje įvertinimo aspektai
3.3 Pasaulio banko projektų taikymo problemos
IŠVADOS
SANTRAUKA

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

ĮVADAS
Įvairios tarptautinės finansinės struktūros veikia pasaulio ekonomiką – ir ekonomiškai stiprių, ir besivystančių šalių. Šiandien įvardijamos dvi stipriausios pasaulyje fiinansinės organizacijos, kurių paskirtis sulyginti šalių ekonominį lygį – pakelti besivystančių šalių ekonominį lygį – tai institucijos dvynės Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas. Šių institucijų funkcijos skiriasi, tačiau jos nuolat bendradarbiauja, ir, prireikus, jų pastangos apjungiamos, siekiant bendro tikslo.
Pasaulio bankas buvo įkurtas 1948 m., ir nuo to laiko nebuvo patyręs nuostolių, nepaisant to, kad jis pripažintas ne pelno siekiančia organizacija. Šį reiškinį įtakojo labai konservatyvi ir atsargi banko skolinimo politika.
Šio darbo tikslas apžvelgti, kokie Pasaulio banko veiklos ypatumai bei politikos kryptys lėėmė tai, kad ši organizacija nuo pat savo įkurimo dienos yra pelninga ir finansiškai stipri.
Pirmas uždavinys. Apžvelgti Pasaulio banko steigimo istoriją bei jį įtakojusias priežastis, kurios nulėmė šios institucijos veiklos ypatumus. Apžvelgti Pasaulio banko organizacinę struktūrą bei išanalizuoti sprendimų pr

riėmimo tvarką, nes tai lemia banko politiką. Labai svarbu apžvelgti projektų vykdymo etapus, nes tai neatsiejama banko vykdomos politikos dalis. Apžvelgti Pasaulio banko pajamų šaltinius.
Antras uždavinys. Apžvelgti Lietuvoje įgyvendinamus Pasaulio banko projektus bei jų struktūrą. Apžvelgti pagalbos Lietuvai būdus ir rekomendacijas. Aptarti, kokios, anot Pasaulio banko specialistų, problemos turėtų būti sprendžiamos artimiausiu metu.
Trečias uždavinys. Apžvegti Pasaulio banko projektų perspektyvas – kiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Apžvelgti, kokiose srityse Pasaulio bankas numato toliau vystyti savo veiklą Lietuvoje.
Rašant šį darbą, buvo taikytas vienintelis tyrimo metodas – analizė. Buvo sugrupuoti bei susisteminti įvairių Pasaulio banko projektų duomenis. Šis apibendrinimas leido pamatyti tam tikras projektų tendencijas bei perspektyvas.
Šios temos ypatumas lėmė tai, kad darbe nėra pateikiama teorinė dalis. Kadangi yra nagrinėjama finansinė institucija, jos veikla beei politika, ypatingą reikšmę turi steigimo istorija ir jį įtakojusios priežastys.
Praktinės dalies duomenis – tai informacija apie įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus Pasaulyje bei Lietuvoje. Šie duomenys leido pamatyti Pasaulio banko veiklos ypatumus – projektų įgyvendinimo eigą, kokie projektai yra aktualiausi Pasaulyje ir Lietuvoje, kas lemia tam tikrus sprendimus, pamatyti šalių įvetinimo aspektus, nuo to priklauso tolimesnio bendradarbiavimo žingsniai.
Šiam darbui pagrinde buvo naudojama internetinė ir vidinė AB SEB Vilniaus banko medžiaga, skirta vidiniam darbuotojų naudojimui. Taip pat buvo naudojama žinių agentūros ELTA te
eikiamų informacinių pranešimų sistema. Kadangi Lietuvoje beveik nėra informacijos apie Pasaulio banko struktūrą ir veiklą, didžioji dalis medžiagos panaudota iš interaktyvių šaltinių – interneto.
Atlikus duomenų struktūrizavimą bei apžvalgą, galiu teigti, kad Pasaulio banko atliekamų pagalbos darbų reikšmė yra didžiulė visai pasaulio ekonomikai. Tai pagalba, skirta šalių ekonomikai stiprinti, taip pritraukiant užsienio investicijas. Investicijos užtikrins ilgalaikį šalies ekonomikos vystymąsi.

1. PASAULIO BANKO RAIDA IR JO POLITIKA
Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas buvo įkurti tuo pačiu metu ir jų centrai yra Vašingtone tik perėjus skersai gatvę. Nors Banko ir Fondo atliekamos funkcijos papildo viena kitą, jų, atskirai paėmus, vaidmenys yra visai skirtingi. Pasaulio bankas – tai skolinanti organizacija, kurios tikslas – skatinti ilgalaikį ekonominį vystymąsi, kuris padėtų mažinti skurdą besivystančiose šalyse. Tarptautinis valiutos fondas skolina pinigus tiems savo nariams, kurie susiduria su su rimtais mokėjimo balanso sunkumais.

Pasaulio bendrosios pajamos sudaro 31 trilijoną JAV dolerių. Kai kuriuose šalyse vidutiniškai žmogus uždirba per metus apie 40 000 JAV dolerių. Tačiau tuo pat metu 2,8 milijardo pasaulio gyventojų uždirba mašiau nei 700 JAV dolerių per metus. 1,2 milijardo iš šių 2,8 milijardų uždirba mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną. Esant tokiam žemam pragyvenimo lygiui, kiekvieną dieną besivystančiose šalyse miršta 33 000 vaikų, daugiau kaip 100 milijonų vaikų negali lankyti mokyklų.

Sumažinti skurdo lygį, esant nuolatiniam gyventojų skaičiaus di

idėjimui ( anot prognozių per artimiausius 50 metų planetos gyventojų skaičius užaugs dar 3 milijardais) – tai labai sudėtinga bei stambaus mąsto užduotis.

Pasaulio banko organizacijos stengiasi sumažinti skirtumą tarp turtingų bei trečiojo pasaulio šalių, panaudojant ekonimiškai stiprių šalių resursus neturtingų šalių vystymui. Pasaulio bankas finansuoja valstybių, turinčių sunkumų, vyriausybių pastangas vystant socialinę – ekonominę politiką, įsteigiant mokyklas, sveikatos apsaugos įstaigas, vandens, elektros energijos tiekimo sistemas, kovojant su ligomis, bei apsaugant aplinką nuo žalingo žmogaus poveikio.

Pasaulio bankas negali būti suprantamas kaip bankas įprasta šio žodžio prasme. Tai viena specializuotų Jungtinių Tautų Organizacijos įstaigų, jungianti 184 šalis – nares. Šios šalys kartu atsako už tai, kaip finansuojama įstaigos veikla ir kaip paskirstomos lėšos.

1.1 Pasaulio banko įsteigimas ir jį įtakojusios priežastys
Pasaulio bankas ( World Bank) ir jam gimininga organizacija – Tarptautinis Valiutos Fondas ( International Monetary Fund) – buvo įkurti 1944 m. Bretton Woods ( New Hampshire) miestelyje.

Paaiškindamas steigėjų nuomonę dėl dviejų institucijų buvimo, Fredas M. Vilsonas, tuometinis JAV Finansų ministras, 1946 m. liepos mėn. „Užsienio reikalų žurnale rašė: „Reikia atsiminti, jog tai nėra eilinės organizacijos su eiliniais akcininkais. Jos yra vyriausybinės institucijos, įkurtos kooperavimo pagrindais, ir jų pagrindinė veiklos kryptis – bendravimas vyriausybiniame lygyje.Nors tai turėtų funkcijonuoti taip, kad sugebėtų išlaikyti savo sukauptą kapitalą ir kaip galima efektyviau išnaudoti savo galimybes ir išteklius , tai nė

ėra pelno siekiančios institucijos.“

Banko Įstatai, žinomi kaip Steigiamieji dokumentai, nustato šios organizacijos struktūrą. Šie dokumentau buvo svarstomi Bretton Woods konferencijoje, į kurią savo atstovus atsiuntė keturiasdešimt keturios šalys. Didžiausios iš jų buvo: Jungtinės Valstijos, Anglija, Prancūzija, Kinija, Indija, Sovietų Sąjunga. Visos šalys ( išskyrus Sovietų Sąjungą) ratifikavo Steigiamuosius dokumentus ir tapo pirmaisiais Pasaulio banko nariais. Tiktai 1991 ir 1992 metais penkiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų padavė pareiškimus tapti Pasaulio banko nariais.

Pagal Steigiamuosius dokumentus numatyta, kad tiktai Tarptautinio valiutos fondo naris gali tapti Pasaulio banko nariu. Kiekvieną šalį atstovauja valdytojas (paprastai juo būna šalies Finansų ministras arba Centrinio banko valdytojas) ir jo pavaduotojas.

Banko steigėjai numatė, jog, laikui bėgant, jis taps globalinio masto institucija, kurios nariais galų gale taps visos pasaulio tautos. Tačiau netrukus tapo aišku, kad vietoj pirminės tarptautinio bendradarbiavimo idėjos atsirado ideologinis skilimas. Sovietų Sąjunga, nors ir pasiuntė savo atstovus į susitikimą Bretton Woods, netapo Pasaulio banko steigėju, greitai iš pirminių banko narių tarpo pasitraukė šalys, buvusios Sąjungos įtakos sferoje.

1947 metais iš 45 šalių – steigėjų 32 buvo Europos arba Lotynų Amerikos šalys. Sekančių dešimtmečių bėgyje prie jų prisijungė daugelis Azijos šalių.

Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo tikslas buvo, pasibaigus II – ajam Pasauliniam karui, atkurti pasaulio ekonomiką paremiant ją tvirtais pagrindais. Vienas iš reikalavimų šių organizacijų veikloje buvo užtikrinti, kad pokariniame laikotarpyje vėl neatsigautų nevykusi nacionalistinė 1930 – ųjų metų monetarinė politika. Šią užduotį turėjo įvykdyti Tarptautinis valiutos fondas. Kiti uždaviniai: atstatyti kelius, tiltus, ryšio linijas, energetikos sistemas ir kitus ekonominiu požiūriu svarbius objektus karo nuniokotose Europos šalyse. Ši užduotis buvo paskirta Pasaulio bankui. Pagalba Europos šalims buvo greitai suteikta pagal taip vadinamą Maršalo planą, ir Pasaulio bankas nukreipė savo dėmesį į besivystančias pasaulio valstybes, teikdamas paskolas Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims. Anglų ekonomistas Lordas Keynes, vienas iš Pasaulio banko steigėjų, numatė tokio poslinkio galimybes dar Bretton Woods susitikimo metu: „Man atrodo, kad banko veikla padedant šalims persitvarkyti po karo bus vystoma tik pradiniame jo veiklos etape. Vėliau, laikui bėgant, vis didesnis dėmesys bus kreipiamas (o tai bus antrasis pirmaeilės svarbos uždavinys) pasaulio resursų ir gamybinių pajėgumų vystymui, konkrečiai atsižvelgiant į silpniau išsivysčiusias šalis.“

Taigi, Pasaulio bankas galėtų būti apibrėžiamas kaip tarptautinė finansinė organizacija, kuri skolina pinigus finansuoti atsilikusių šalių projektus, spartinančius ekonominį jų vystymąsi.

Pirmoji Pasaulio banko paskola buvo suteikta Prancūzijai 1947 metais, paskolos suma buvo 250 milijonų JAV dolerių ir paskirtis – rekonstrukcija. Rekonstrukcija tebelieka prioritetine Pasaulio banko veiklos kriptis. Ši veikla padeda išspręsti tokias užduotis, kaip stichinių nelaimių pasekmių likvidavimas, karinių konfliktų išalintų šalių atstatymas, humanitarinės pagalbos suteikimas, – tai užduotis, turinčios didelę prasmę besivystančioms šalims, bei šalims su pereinamuoju ekonominiu laikotarpiu.

20 amžiaus 80-tais metais Bankas aktyviai dirbi iš karto keliose kriptyse: makroekonominiai klausimai ir įsiskolinimų struktūros performavimu. Vėliau dėmesio centre atsidūrė socialinės bei ekologinės problemos.

1.2 Pasaulio banko organizacinė struktūra ir pajamų šaltiniai

Pasaulio banko grupę sudaro 5 labai glaudžiai tarpusavyje susijusios įstaigos. Kiekviena iš šių įstaigų turi savo vaidmenį, sprendžiant aktualiausias problemas – skurdo bei gyvenimo lygio kėlimo. Pasaulio bankas vykdo savo veiklą per Direktorių valdybą, kurių veikla yra nukreipta arba į konkrečias šalis, regionus, arba į konkrečias problemas.

Terminas „Pasaulio banko įstaigų grupė“ apibūdina 5 įstaigas. „Pasaulio banko“ terminas apibūdina tik 2 iš jų ( TRPB ir TPA).

Tarptautinis Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas- TRPB- ( International Bank for Reconstruction and Development). Įsteigtas 1945 metais. Šiuo metu yra 184 nariai. Bendra kreditavimo apimtis 394 milijardai JAV dolerių. 2004 metais buvo suteikta paskolų už 11 milijardų JAV dolerių 87 naujom operacijoms 33 šalyse. TRPB tikslas yra mažinti skurdą, kelti šalių ekonominį lygį, teikiant paskolas, garantijas ir paslaugas, nesusijusias su kreditavimu, tame tarpe ir analitines ir konsultavimo. Ši institucija nesiekia pelno, tačiau nuo 1948 metų nuolat gauną grynąjį pelną. Pasaulio banko investicijų reitingas yra pats aukščiausias (A-A-A), tai leidžia bankui parduoti savo obligacijas patiems konservatyviausiems investitoriams pasaulyje. 2004 finansiniais metais tokiu būdu bankas mobilizavo finansinėse rinkose 13 milijardų JAV dolerių.

Tarptautinė Plėtros Asociacija – TPA – ( International Development Agency) įsteigta 1965 metais, šiuo metu yra 165 nariai. Bendra kreditavimo apimtis yra 151 milijardai JAV dolerių. 2004 finansiniais metais buvo suteikta paskolų 9 milijardams JAV dolerių 158 naujom operacijoms 62 šalyse. Įnašai į TPA biudžeta leidžia Pasaulio bankui suteikti kasmet paskolų už 6-9 milijardus JAV dolerių be palūkanų 81 skurdžiausioms pasaulio šalims, kurių bendras gyventojų skaičius yra 2,5 milijardo žmonių. Tokia pagalba yra labai svarbi todėl, kad šios šalys praktiškai neturi galimybės skolintis lėšas įprastomis rinkos sąlygomis. TPA suteiktos paskolos leidžia šalyse sukurti paslaugų sistemas ( išsilavinimas, sveikatos apsauga, gėlo vandens, kanalizacijos tiekimas ir pan.), atlikti svarbiausias reformas ir pritraukti investicijas, kurios padėtų pakelti našumą ir sukurti daugiau darbo vietų.

Tarptautinė Finansų Korporacija – TFK – ( International Finance Corporation) įsteigta 1956 metais, šiuo metu yra 176 nariai. Įsipareigojimų sumą sudaro 23,5 milijardų JAV dolerių ( tame tarpe ir 5,5 milijardų JAV dolerių sindikuotų paskolų). 2004 finansiniais metais 4,8 milijardų JAV dolerių įsipareigojimų 217 projektų 65 šalyse. TFK užduotis yra privataus sektoriaus rėmimas. Dirbdama kartu su partneriais, TFK investuoja į besivystančių šalių įmones, ir teikia savo klientams ilgalaikes paskolas, garantijas, teikia konsultavimo, rizikų valdymo paslaugas. Tokiu būdų TFK veikia kaip pavyzdis potencialiems investitoriams, nes daugelis komercinių investitorių nelinkę investuoti į tokius regionus, kuriose nėra TFK investicijų.

Daugiašalė Investicijų Garantijų Agentūra – DIGA – ( Multilateral Investment Guarantee Agency) įsteigta 1988 metais, 164 nariai. Bendra išduotų garantijų apimtis yra 13,5 milijardų JAV dolerių, 2004 finansiniais metais suteikta 1,1 milijardo JAV dolerių. DIGA padeda pritraukti į besivystančias šalis investicijas, veikdama kaip garantas. Agentūra teikia užsienio investuotojams garantijas nuo tokių nekomercinių nuostolių, kaip ekspropriacija, valiutos nekonvertavimas, apribojimai, pervedant lėšas į užsienį, karo veiksmai, neramumai. Taip pat DIGA teikia pagalbą teikiant informaciją apie lėšų investavimo galimybes, bei veikia kaip tarpininkas, sprendžiant klausimus, susijusius su investicijomis.

Tarptautinis Investicinių Ginčų Sprendimo Centras – TIGCS – įkurtas 1966 metais, 140 narių. Bendras įregistruotų bylų skaičius yra 159, 2004 finansiniais metais užregistruota 30 bylų. TIGCS pritraukia tarptautinius investuotojus, sukurdama mechanizmus investiciniams ginčams spręsti, dalyvaudmas kaip arbitras tokio pobūdžio ginčuose. Taip sukurima pasitikėjimo atmosfera tarp šalies ir užsienio investuotojo. Centras taip pat užsiima tyrimais ir visuomenės informavimu arbitražo teisės bei teisėsaugos klausimais, reguliuojančiais užsienio investicijas.

Kiekviena Pasaulio banko grupės organizacija buvo įkurta skirtingais tikslais. Ir kiekviena iš jų turi savo įstatus ir atskirai savo šalis – narius. TRPB banko prezidentas yra kartu ir kiekvienos kitos organizacijos prezidentu; tie patys direktoriai iš Valdybos vadovauja TRPB, TFK, TPA organizacijoms. (DIGA turi savo Direktorių valdybą, dauguma iš kurių yra direktoriai iš TRPB valdybos).

Pasaulio bankas valdomas kaip akcinė bendrovė, kurios akcininkais yra jos šalys-nariai. Akcijų kiekis yra apskaičiuojamas priklausomai nuo ekonomikos mąsto. Stambiausiais akcininkais yra JAV (16,41 procentų akcijų), Japonija ( 7,78 procentai akcijų), Vokietija (4,49 procentai), Jungtinė Karalystė ( 4,31 procentai ), Prancūzija (4,31). Likusios akcijos yra paskirstytos tarp kitų valstybių. Lietuvai šiuo metu priklauso 0,10 procento visų akcijų skaičiaus.

Galutinio sprendimio instancija yra Valdytojų taryba. Valdybos pirmininku yra Banko prezidentas. Valdytojų taryba turi teisę priimti naujus narius, padidinti arba sumažinti kapitalą, arba sustabdyti kuriuos tai šalies narystės įgaliojimus. Kaip taisyklė Valdytojų tarybos nariais yra paskiriami šalių – narių Finansų arba Plėtros ministrai. Valdytojų taryba yra aukščiausias Banko organas, kuri ir lemia vykdomą politiką. Kartą per metus Taryba susirenka darbui į jungtinį posėdį, kuris vadinamas metiniais susitikimais.

Atskirų valstybių interesus metų bėgyje atstovauja Direktorių valdybos nariai. Pagal Pasaulio banko Steigiamųjų dokumentų reikalavimus Direktorių valdyba pastoviai renkasi į posėdžius banko centrinėje įstaigoje Vašingtone. Posėdžiai yra šaukiami taip dažnai, kaip to reikalauja banko interesai. Reikalaujama, kad Direktorių valdybos nariai gyventų pastoviai Vašingtone: tai yra vienas skiriamųjų bruožų lyginant su komercinių įstaigų direktorių valdybomis. Penki didžiausi akcijų savininkai skiria po vieną direktorių į valdybą. Kitos šalys yra atstovaujamos 19 direktorių. Lietuvai, kartu su kitomis 7 šalimis, atstovauja Thorsteinn Ingolfsson. Direktoriai yra išrenkami kas 2 metus.

Tradiciškai Pasaulio banko Prezidentu tampa JAV pilietis ( JAV turi didžiausią akcijų kiekį). Prezidentas išrenkamas penkeriems metams. Jo funkcijos: vadovauti Direktorių valdybos posėdžiams, koordinuoti bendrą Banko veiklą. Šiuo metu Pasaulio banko Prezidento pareigas eina p. Paul Woolfovitz, tapęs Banko Prezidentu 2005 metų birželio mėnesį.
Pasaulio Banke šiuo metu dirba apie 10000 darbuotojų, tai ekonimistai, inžinieriai, švietimo, ekologijos, finansų analizės, antropologijos, ir daugelio kitų sryčių specialistai. Banko darbuotojais yra 160 šalių atstovai, ir apie 3000 darbuotojų dirba nuolatiniose Banko atstovybėse šalyse, kurios yra Banko narės.
TRPB yra pagrindinė paskolas teikianti organizacija iš Pasaulio banko grupės. Didesnę savo lėšų dalį jis kaupia dalyvaudamas pasaulio finansinėse rinkose. Jis parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius pensijų fondams, draudimo kompanijoms, korporacijoms, kitiems bankams ir individualiems asmenims visame pasaulyje. Kiti banko lėšų šaltiniai yra akcininkų kapitalas ir nepaskirstytas pelnas.
Tai, kad bankas tvarko savo finansinius reikalus atsargiai, rodo šie keli faktai:
– panašiai, kaip ir bet kuriai kitai finansinei institucijai, bankui reikalinga kapitalo bazė. Šalių – banko narių vyriausybės kuria šį kapitalą, bet gana neįprastu būdu. Jos perka akcijas, bet faktiškai sumoka už nedidelę kiekvienos akcijos vertės dalį, t.y. įmokamąjį kapitalą. Neįmokėtą likutį, t.y. pareikalaujamąjį kapitalą, bankas gali pareikalauti įnešti tuo atveju, jeigu kartais jis nesugebėtų atsiskaityti su savo kreditoriais – ko jo darbo praktikoje dar nėra buvę. Šis garantinis kapitalas negali būti panaudotas administracinėms išlaidoms arba paskolų teikimui;
– Pasaulio bankas naudoja labai konservatyvų savo rizikos įvertinimo rodiklį: t.y. santykį tarp banko paskoloms skiriamų lėšų bei banko įsiskolinimų ir akcinio kapitalo sumos. Suteiktų paskolų nepadengta dalis negali viršyti įmokėto ir pareikalaujamo kapitalo, nepaskirstyto pelno ir likučio sumos. Komerciniai bankai paprastai rizikuoja savo kapitalu mažiausiai dešimteriopai;
– Bankas teikia paskolas su svyruojančia palūkanų norma, kuri tiesiogiai nustatoma pagal jo paties skolinimosi kainą. Bankas teikia paskolas tik ta valiuta, kuria jis pats skolinasi, ir tiksliai suderina savo nepaskirstyto pelno valiutą su teikiamų paskolų valiuta, tokiu būdu sumažindamas iki minimumo valiutų kursų keitimo riziką.
Būtent toks rūpestingas finansų valdymas ir lėmė tai, kad Pasaulio bankui buvo suteiktas
aukščiausias investicijų reitingas (A-A-A).

Kalbant apie Pasaulio banko veiklos sritis bei organizacinę struktūrą, derėtų paminėti ir apie partnerines struktūras. Tarp jų: Europos Sąjunga, įvairios plėtros organizacijos, fondai, Tarptautinis Valiutos Fondas, Jungtinių Tautų Organizacija, Pasaulinė Prekybos Organizacija, Globalinis Ekologinis Fondas. Visos šios organizacijos labai glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio banko institutu, kovojant su skurdo problema pasaulyje.

1.3 Pasaulio banko politika ir projektų struktūra

Kasmet Pasaulio banko grupė suteikia paskolų 15-20 milijardų JAV dolerių projektams daugiau kaip 100 šalių. Projektų spektras yra labai platus – ekonominiai, socialiniai, infrastruktūros plėtros, sveikatos apsaugos sistemos reformavimo, edukaciniai, vyriausybės reformų finansavimo projektai. Visi Banko projektai yra prižiūrimi ir vykdomi remiantis šešių pakopų darbo metodika. Oficialiai ši metodika yra žinoma kaip „projektų įgyvendinimo ciklas“. Tai yra būdas Bankui pasitikrinti, ar visi finansuojami projektai atititinka tuos pačius griežtus reikalavimus. Kiekviena projekto pakopa yra išsamiai dokumentuojama ir visuomenei yra pateikiamos išsamios kiekvienos pakopos ataskaitos.

Banko personalas glaudžiai bendradarbiauja su šalimis – skolininkėmis per visą projekto įgyvendimimo ciklą. Banko padalinys, vadinamas projektų įvertinimo skyriumi, nuolat įvertina finansuojamų projektų efektyvumą. Daugiametė Banko patirtis įrodė, kad daugiau rezultatų yra sulaukiama iš tų projektų, kurių įgyvendinime daugiau dalyvavo remiamų šalių Vyriausybės. Savo ruožtu, keli projektai buvo pripažinti neefektyviais dėl to, kad projekto įgyvendinimu daugiau rūpinosi donorai, bet ne šalies vyriausybinės organizacijos. Todėl dabar Banko šalių vystymo politika reikalauja daugiau veiksmų iš finansuojamų šalių. Mažai pajamų gaunančiose valstybėse yra naudojama Skurdo sumažinimo strategiją. Šios strategijos kriptys, veiksmų planai yra numatomi pačios šalies, ir tolimesnė veikla yra griežtai prižiūrima Banko specialistų, tuo pat metu suteikiant kvalifikuotą konsultacinę pagalbą. Šios strategijos privalumas yra tas, kad šalis pati nustato prioritetus, kovojant su skurdo problemomis.

Pasaulio banko projekto įgyvendinimo ciklas susideda iš šių šešių pakopų:
1) Projekto apibrėžimas. Šioje stadijoje Banko grupės dirba su šalies Vyriausybe tam, kad nustatyti projektų tikslus, kurie turi būti tuo pat metu ir bendros šalies vystymosi strategijos dalimis. Projektą pasiūlyti ir apibrėžti gali šalies – skolininkės Vyriausyvė. Kai kuriais atvejais projektą gali apibrėžti Pasaulio banko specialistų grupė, dirbanti kurioje nors vienoje ūkio šakoje. Pavyzdžiui, atliekant valstybės politikos analizę žemės ūkio srityje, gali kilti minčių nutiesti naujus kelius, tuo padedant ūkininkams patekti į rinkas. Šios pakopos rezultatu laikomas dokumentas ( Projekto koncepcijos pažyma), kuriame yra apibrėžiami esminiai projekto elementai, tikslai, numatoma rizika, alternatyvūs scenarijai projekto vykdymui, terminai projekto vykdymui. Po to, kai projektas praeina patikrinimo etapus, jis yra įtraukiamas į Pasaulio banko daugiametės paskolos programą, sudarytą konkrečiai valstybei, patikrinus, jog, laikui bėgant, pakaks resursų užbaigti įgyvendinti visus apibrėžtus projektus.
2) Paruošiamasis etapas. Ši pakopa yra vykdoma šalies Vyriausybės, pats Pasaulio bankas dalyvauja patarėjo vaidmenyje. Šis pakopa užima nuo kelių mėnesių iki kelerių metų – tai priklauso nuo projekto sudetingumo lygio. Šalis – skolininkė yra pati atsakinga už tai, kad būtų ištirti sudaromo projekto techniniai, ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai. Turi būti numatyti kiti galimi variantai ir kiekvieno jų įgyvendinimo galimybės, įskaitant išlaidas ir pajamas. Pavyzdžiui, paskolos suteikimas gamybos priemonių pramonei turėtų būti įvertintas ekologiniu atžvilgiu, t.y. kiek iš gamyklų kaminų išmetamų dūmų užterštumas galėtų pakenkti aplinkai. Sudarant projektą miestams, skolininkas privalo pasirinkti: ar restauruoti kritiškoje būklėje esančius senus gyvenamuosius namus, ar statyti naujus namus. Tokie sprendimai daromi remiantis padarytos galimybių analizės rezultatais.
3) Projekto atestacija. Ši pakopa yra vykdoma Banko personalo, kuris peržiūri visą atliktą darbą pirmose pakopose. Šiam tikslui į vietą atvykstą specialistų grupės, kurios peržiūri skolininko pateiktą medžiagą, ir atlieką savo tyrimus keturiose pagrindinėse srityse: techninėje, organizacinėje, ekonominėje ir finansinėje.
 Techniniai klausimai: pavyzdžiui, ar užtvanka yra sukonstruota ir pastatyta pakankamai patikimai, ar ji atitinka numatytus reikalavimus, ar statant užtvanką, vietiniams gyventojams nereikės persikelti kitur, ar nauja užtvanka nesukels neigiamą poveikį aplinkai?
 Organizaciniai klausimai: ar skolininkas turi organizacinę struktūrą, vadovavimo principus, personalą ir darbo metodiką projekto įgyvendinimui (pavyzdžiui, geležinklėlio tiesimui ir jo eksploatavimui)? Jei atsakymas yra neigiamas, tuomet ką reikėtų pakeisti, kad į visus klausimus būtų galima atsakyti teigiamai?
 Ekonominiai klausimai: ar pajamos, kurios būtų gaunamos iš įgyvendinto projekto, viršyja jos kaštus? Kaip tai atsilieps šeimos biudžetui? Ar projektas padės užtikrinti darbo vietas vietiniams gyventojams? Kaip atsipirks investicijos?
 Finansiniai klausimai: ar skolininko finansinis planas yra patikimas? Ar projektas yra gyvybingas finansiniu požiūriu? Ar siūloma apskaitos sistema yra tinkama?
4) Derybos ir projekto pristatymas Valdybai. Banko darbo grupei patvirtinus projektą atestavimo stadijoje, pradedamos derybos tarp Banko ir šalies, norinčios gauti paramą. Abi šalys sutaria dėl paskolos terminų ir sąlygų. Derybų metu apsikeičiama informacija, kuri buvo gauta kitose pakopose. Bankas kartu su skolininku nagrinėja visus klausimus, iškilusius ruošiant projektą ir atliekant jo atestaciją.
Galima pateikti tokį derybų pavyzdį: elektros energijos įmonė gauna paskolą perdavimo linijų kiekiui padidinti. Bankas ir skolininkas tarpusavyje susitaria, jog tam, kad būtų galima gauti atitinkamas pajamas, įgyvendinus projektą, reikia nustatyti elektros energijos rinkos kainą vartotojui. Tokia informacija, taip pat kitokie skolininko įsipareigojimai yra užfiksuojami paskolos dokumentuose, kuriuos pasirašo bankas ir skolininkas. Ataskaita apie projekto atestacija ( įtraukiant visus derybų metu pasiektus susitarimus), kartu su banko prezdidento ataskaita ir paskolos dokumentais yra pateikiami patvirtinimui Direktorių valdybai. Šiame žingsnyje yra paviešinami visi su projektų susiję dokumentai ir ataskaitos.
5) Įgyvendinimas ir kontrolė. Už projekto įgyvendinimą yra atsakinga finansuojama šalis, Pasaulio banko atsakomybėje yra projekto įgyvendinimo priežiūra. Kadangi Pasaulio banko nariai reikalauja, kad paskola būtų panaudojama tik numatytiems pagal paskolos sutartį tikslams pasiekti, banko personalas skiria maždaug dešimt darbo savaičių per metus kiekvieno projekto vykdymo kontrolei atlikti. Banko personalas atvyksta į vietą, kur įgyvendinamas projektas, tam, kad išsiaiškinti sunkesnius klausimusir surasti jiems tinkamą sprendimą. Dažnai tokia kontrolė yra viena iš svarbių banko priemonių teikti techninę paramą skolininkui, nes techninė parama yra viena iš pagrindinių banko funkcijų. Skirtinai nuo komercinių bankų, kurie patvirtina paskolą ir atiduoda ją skolininkui, Pasaulio bankas paprastai neskirsto savo lėšų negavęs nurodymo, jog skolininkas išleido pinigus numatytiems sutartyje tikslams pasiekti: nusipirko sunkvežimius, reikalingus kelio statybai, arba siurblius drėkinimo sistemai. Griežtos prekių ir paslaugų įsigijimo taisyklės padeda užtikrinti, jog medžiagos ir paslaugos bus tinkamai panaudotos. Pagal šias taisykles paprastai numatoma, kad skolininkas nusipirktų prekes ir paslaugas pagal viešo tarptautinio konkurso sąlygas. Tai užtikrina, kad tiekėjai projektui bus pasirinkti sąžiningai ir naudingai ( Pasaulio bankas taip pat skiria labai daug dėmesio kovai su korupcija besivystančiose šalyse, kur šis reiškinys yra ypatingai pastebimas ir kenksmingas). Pasaulio banko Finansų valdymo skyrius nuolat reikalauja iš skolininko nepriklausomų auditorių įvertintų projekto finansinių ataskaitų .
6) Galutinis įvertinimas. Įgyvendinus projektą, Pasaulio banko Operacijų įvertinimo departamentas atlieka projekto įvykdymo rezultatų įvertinimą. Tam, kad būtų galima užtikrinti šio skyriaus bešališkumą, jis atsiskaito tiesiogiai Direktorių valdybai ir banko prezidentui. Yra įvertinami projekto kaštai, pajamos, darbas pagal grafiką, efektyvumo lygis, kurio buvo tikėtasi pasiekti atestacijso metu. Taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip patobūlinti projekto įgyvendinimo praktiką ateityje. Metinė apžvalga, pavadinta „Galutinio įvertinimo rezultatai“, yra skelbiama viešai. Kiekvieno projekto dalyviams yra pateikiama detali ir išsami ataskaita apie projekto įgyvendinimo eigą, krui nėra publikuojama viešai.

Kaip taisyklė, Pagalbos šaliai strategija yra sudaroma trejiems metams. Pagalbos šaliai strategija gali būti suprantama kaip veiksmų planas šaliai – tai ne tik paskolos, bet ir personalo apsikeitimo programos, įvairios konferencijos, seminarai, analizė, prognozių sudarymas ir pristatymas, konsultavimas ir stebėjimas. Visi šie veiksmai – tai priemonės šalies gyvenimo lygiui pakelti ir ekonominei gerovei pasiekti.

2. PASAULIO BANKO PROJEKTŲ APŽVALGA

1980 metais 21 % Banko paskolų buvo investuojamas į elektroenergetinį sektorių. Šiandien šis skaičius sudaro tik 7%. Tuo tarpu, resursai, investuojami į sveikatos apsaugos, išsilavinimo, socialinį draudimą ir kt. Išaugo nuo 5% 1980 metais iki 22% šiuo metu. Tai rodo, kad Pasaulio banko iškelti tikslai keičiasi ir priklauso nuo žmonių poreikių.

Nuo 1963 metų, kuomet buvo pradėtas lavinimo įstaigų finansavimas, Pasaulio bankas išskirė apie 31 milijardą JAV dolerių paskoloms ir investicijoms. Šiuo metu yra finansuojami 158 ūgdymo įstaigų projektai 83 šalyse. Šiuo metu yra Pasaulio banko yra iškeltas tikslas, kad iki 2015 metų visi vaikai, ypatingai mergaitės ir vaikai iš neturtingų šeimų, mokytųsi pradinėse mokyklose ir turėtų galimybę gauti pradinį išsilavinimą. Ypatingai daug dėmesio Pasaulio bankas skiria Indijai, Brazilijai, Salvadorui, Trinidadui, kur ši problema ypatingai aktuali.

Kasdien 14 000 žmonių tampa ŽIV nešiotojais. 7 000 iš jų – žmonės nuo 15 iki 24 metų. Pasaulio banko atlikti tyrimai įrodė, kad tokia situacija kai kuriose šalyse panaikina visus rezultatus, kurie buvo pasiekti keliant besivystančių šalių ekonomiką per pastaruosius 50 metų. Pasaulio bankas kartu su Jungtinių Tautų Organizacija kuria ir finansuoja kovos su ŽIV/AIDS strategiją, finansuoją Afrikos žemyno šalis, sukurusias savo kovos su šia liga strategijas. Nuo 2002 metū bankas išskirė 1 milijardą JAV dolerių Afrikos žemyno šalims ir 155 milijonus JAV dolerių – Karibų baseino šalims kovai su ŽIV/AIDS plitimu.

Pasaulio bankas kasmet išskiria apie 1 milijardą JAV dolerių sveikatos apsaugos reformos. Šios lėšos skiriamos ligoninių steigimui, maistui, ligonių priežiūros organizavimui, naujų vaistų atradymui.

1996 metais Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutų Fondas pasiūlė sumažinti neturtingų šalių įsiskolinimų lygį. Tai yra pirmas žingsnis prie kompleksinio sprendimo, siekiant sumažinti skolos naštą besivystančioms šalims. Šiuo metu skolos naštos sumažinimo pagalbą gauna 26 šalys, ir, anot Pasaulio banko prognozių, šios pagalbos apimtis sudarys 40 milijardų JAV dolerių. Tokie žingsniai leidžia pertvarkyti besivystančių šalių biudžetus atsižvelgiant į svarbiausius prioritetus, ir daugiau lėšų gali būti skiriama ligoninėms ir mokykloms, o ne išorinių įsiskolinimų dengimui.

Aplinkos apsaugos projektų finansavimą sudaro 14 milijardų JAV dolerių. Pasaulio bankas skiria labai daug dėmesio aplinkos apsaugai, nes nuo aplinkos pokyčių ypatingai priklauso besivystančių šalių kaimo rajonų gyventojai.

Nuo 1996 metų yra realizuojamos 600 programų kovai su korupcija, nes tai yra problema, kuri stabdo šalies vystymąsi. Šios programos numato valstybės tarnautojų pajamų ir turto deklaravimą, teisėjų kvalifikacijų kėlimą, žurnalistinių tyrimų metodikos sukurimą, siekiant atskleisti kuo daugiau korupcijos atvejų šalyje. Pasaulio bankas labai aktyviai kovoja su šiuo reiškiniu įvairiuose lygiuose, nustatė labai griežtus reikalavimus prekių ir paslaugų tiekimui, kovos su korupcija principus, įsteigė anonimines „karštas linijas“, kur galima pranešti apie korupcijos atvejus. Vien 2002 metais 77 juridiniai ir fiziniai asmenys buvo Pasaulio banko įtraukti į sąrašą asmenų, su kuriais negali būti sudaromi jokie kontraktai, susiję su Pasaulio banko finansuojamomis programomis.

Šiuo metu Bankas dirba 40 šalių, nukentėjusių nuo karinių konfliktų. Tai pagalba nukentėjusiems, šeimoms, netekusiems maitintojų, buvusių karininkų integravimas į civilinį gyvenimą, sprogmenų paieškos ir išminavimo darbai ir daug kitų veiksmų.

2.1 Pasaulio banko Lietuvoje vykdoma politika

Pasaulio banko nustatomi prioritetai priklauso nuo šalies poreikių ir padėties. Jei Bosnijoje skiriama daug dėmesio atstatant gyvenamuosius namus, tai Lietuvoje aktualios yra kitokios problemos. Anot 2003 metų Pasaulio banko ataskaitos, Lietuvoje 15,9% žmonių gyvena už skurdo ribos ir nepaisant visų pastangų išlieka viena neturtingiausių Europos Sąjungos šalių. Tačiau Lietuva pripažinta antroji Europos Sąjungoje pagal ekonomikos augimo tempus. Nepaisant to, Lietuvoje išlieka kelios problemos, kurių sprendimui reikalinga Pasaulio banko pagalba.

Infliacija įvardinama kaip viena pagrindinių problemų, pereinant prie euro valiutos. Infliacijos lygis Lietuvoje palyginus su Europos Sąjungos vidurkių yra žymiai didesnis.

Kita problema – ilgailaikis nedarbas. Nepaisant to, kad Europoje nėra Lietuvą pagal studentų skaičių lenkiančios šalies, Lietuva pirmauja pagal fizinį darbą dirbančių žmonių skaičių ir tarp 8 Vidurio Europos ES naujokių. Lietuvoje dirbantys fizinį darbą ir žemės ūkio darbus sudaro maždaug 65% visų darbuotojų. Tekstilės pramonėje Indijoje dirba 3 % žmonių su aukštuoju išsilavinimu, Lietuvoje – net 12% .

Nors pagal nedarbo lygį Lietuvos padėtis geresnė nei kitų naujokių, tik Lietuvoje tokią didelę bedarbių dalį sudaro daugiau nei metus nedirbantys žmonės. Švietimui yra skiriama daug mažiau lėšų, negu kitose šalyse ( Estija skirs 30% ES paramos lėšų švietimui, Lietuva – tik 10%). Anot, Pasaulio banko specialistų, Lietuvoje dėl per mažų skiriamų lešų švietimui studentai yra parengiami nekokybiškai. Visos šios problemos kartu ir sąlygoja tai, kad darbo rinka Lietuvoje nėra kvalifikuota, lyginant su kitomis šalimis. Dėl to Lietuvai yra sunkiau pritraukti pelningiausias investicijas, kurios padėtų konkuruoti su kitomis ES šalimis.

Nuo 1992 metų Pasaulio bankas padeda Lietuvai paskolų politika, analitinio ir konsultacinio pobūdžio darbais. Paskolų linija komerciniams bankams padėjo pašalinti įtampą finansų sektoriuje, bankai gavo lėšų pelningoms investicijoms, taip buvo suteikta pagalba šalies įmonėms. Buvo pradėtas tarptautinis projektas, kurio tikslas – išvalyti Baltijos jūrą. Analitiniai Banko darbai padėjo sukuriant ir įgyvendinant struktūrines Vyriausybines reformas.

Pasaulio banko pagalbos Lietuvai strategija nuo 1992 metų vykdoma šiomis kryptimis:
 Finansų sektoriaus reformavimas, siekiant sukurti tvirta socialinės apsaugos sistemą, užtikrinti švietimo sistemos funkcionavimą. Pagrindiniai tikslai buvo padidinti socialinės apsaugos sistemos efektyvumą, sumažinti skurdo lygį. Šia kryptimi bankas veikė konsultacijų, politinio dialogo, specializuotų paskolų pagalba;
 Makroekonominės politikos įgyvendinimas, siekiant šalies finansinio stabilumo. Pasaulio banko grupė teikė paramą finansų sektoriaus institucijoms analizuodama ir stebėdama Lietuvos makroekonomikos politiką. Taip pat buvo suteiktos paskolos, siekiant stabilizuoti finansų sektorių.
 Pagalba, stojant į Europos Sąjungą. Dirbdamas kartu su kitomis organizacijomis – donorais, Pasaulio bankas padėjo Lietuvai šiose srityse: (1) konkurencingumo didinimas, (2) žemės ūkio produktyvumo didinimas, (3) viešojo administravimo institucijų funkcijų stiprinimas, (4) infrastruktūros atnaujinimas ir valdymas, remiantis ES standartais.

2.2 Pasaulio banko projektų Lietuvoje struktūros apžvalga ir tendecijos

Kaip rodo Pasaulio banko Lietuvoje vykdomų projektų suvestinė, daugiausia lėšų buvo skirta šalies atstatymui ( 60 mlj. JAV dolerių) bei struktūrinėms reformoms ( 188,3 mlj. JAV dolerių). Šių paskolų paskirtis buvo pakelti šalies ekonomiką bei reformų pagalba padėti šaliai sukurti investicijoms palankią erdvę. Buvo stengiamasi pakelti privataus sektoriaus dalyvius bei šitaip skatinti ekonomikos augimą.

32,3 mlj. JAV dolerių buvo skirta energetikos sektoriui. Būtent Pasaulio banko bei Tarptautinio Valiutos Fondo specialistų rekomendacijos ir lėmė Vyriausybės apsisprendimą dėl viešo konkurso „Lietuvos energijos“ privatizavimui paskelbimo. Anot Pasaulio banko, tai pirmasis žingsnis pritraukiant užsienio investicijas į energetikos sektorių, kuriam ypatingai reikalingos investicijos.

35,3 mlj. JAV dolerių buvo skirta Klaipėdos jūrų uosto plėtrai. Šis projektas buvo patvirtintas, norint pakelti Klaipėdos uosto konkurencingumą tarp kitų Baltijos jūros uostų ir taip padidinti jo apkrovimą.

Nemaža dalis (30 mlj. JAV dolerių) buvo skirta žemės ūkiui plėtoti. Šios investicijos buvo skirtos atstatyti privatų žemės ūkų, kuris daugelį metų buvo kolektyvinis. Šios investicijos padėjo Lietuvos ūkininkams konkuruoti su kitomis ES šalimis žemės ūkio sektoriaus produkcijos srityje.

Reikėtų pabrėžti, kad 29 mlj. JAV dolerių buvo skirta švietimo sistemai. Šis projektas vis dar yra įgyvendinimo pakopoje.

2.2 Šiuo metu Pasaulio banko Lietuvoje įgyvendinamų projektų apžvalga
Šiuo metu tarp Lietuvoje Pasaulio banko vykdomų projektų keturi yra įgyvendinimo pakopoje. Bendra jų finansavimo suma yra 81.99 mlj. JAV dolerių. 1 – me paveiksle yra pavaizduotas lėšų paskirstymas pagal projektus.

1 paveikslas. Bendra projektų, esančių įgyvendinimo pakopoje, suvestinė pagal sektorius 2005 m. birželio mėnesiui.
Sveikatos apsaugos sektoriuje yra finansuojamos reformos, kurios padidintų šio sektoriaus efektyvumą. Numatyta reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, pertvarkant pirminės sveikatos apsaugos įstaigas pagal pasaulinę praktiką. Šio projekto eigoje turi būti perskirstyti visi reikalingi resursai pagal geografinį principą ( daugiau lėšų sveikatos apsaugos sistemai kaimo rajonų gyventojams). Numatoma, kad Pasaulio bankas padės ūgdant sveikatos apsaugos įstaigų valdymo specialistus. Taip pat numatoma, kad bus išspręsta ilgalaikės slaugos problema Lietuvoje (įsteigiant daugiau slaugos namų). Be to, numatoma sustiprinti Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas, apmokant personalą valdymo bei administravimo ypatumams. Šiam projektui iš Pasaulio banko buvo paimta paskola 21.24 mlj. JAV dolerių, bendra projekto išlaidų suma yra 36,8 mlj. JAV dolerių. Projektas buvo pradėtas 1999 metų lapkričio 30 d., numatoma jį įgyvendinti iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Viena iš šio projekto sąlygų buvo kovos su tokiomis ligomis, kaip AIDS, tuberkuliozė, sustiprinimas.
Klaipėdos uosto projektui buvo skirta 35,36 mlj. JAV dolerių, bendra projekto suma yra 56,9 mlj. JAV dolerių. Projektas startavo 2000 m. gegužės 11 d., numatoma jį įgyvendinti iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Pagrindinis šio projekto tikslas yra sustiprinti šio uosto konkurencingumą, tačiau neleisti padidinti uosto užterštumui, sukurti efektyvią atliekų šalinimo sistemą. Investicijos skirtos būtinos modernios įrangos įsigyjimui bei apmokymams. Taip pat bus suteikta ir techninė pagalba – specialistų konsultacijos, įgyvendinant projektą.
Švietimo sistemos projektas pradėtas 2002 m. birželio 20 d. ir bus įgyvendintas 2006 m. birželio mėn. 30 d. Projektui skirta 25.39 mlj. JAV dolerių, bendra projekto suma yra 45.41 mlj. JAV dolerių. Projekto tikslas – sustiprinti mokyklų tinklą šalyje, keliant mokytojų kvalifikaciją ir aprūpinant mokyklas visom būtinom mokymosi priemonėm. Viena iš projekto sąlygų – nuolat atnaujinti mokyklų programas bei kelti mokymosi kokybės lygį.
Pasaulio bankas skirė 6.5 mlj. JAV dolerių grantas Vilniaus energetikos sektoriui reformuoti, siekiant padidinti sektoriaus efektyvumą bei kompensuoti mažas pajamas gaunančiam gyventojų sluoksniui išlaidas elektros energijai. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2008 m. birželio mėn. 30 d. Pasaulio bankas suteiks ir konsultacinę pagalbą, pritaikant sukauptą patirtį, įgyvendinant tokio pobūdžio projektus kitose postsovietinėse respublikose.

Kai kurie Pasaulio banko projektai vis dar yra įgyvendinimo pakopoje, kai kurie yra jau įvykdyti. Bankas yra numatęs tolimesnės veiklos Lietuvoje gaires:
 Darbo rinkos stabilizavimas, konkurencingumo didinimas, makro rodiklių stabilizavimas;
 Regioninių ir kitų nelygybių mažinimas ( gyvenimo lygis kaimo rajonų gyventojų ir miestų gyventojų ženkliai skiriasi, kaimo rajonuose apie 50 % visų pajamų yra skiriama maisto produktams, kas rodo labai žemą gyvenimo lygį);
 Žmogiškųjų resursų sektoriaus reformos (socialinio draudimo sistema, švietimo sistema, sveikatos apsaugos, aprūpinimas būstu);
 Mokslu paremtos ekonomikos kurymas .

3. PASAULIO BANKO PROJEKTŲ PERSPEKTYVOS
Pasaulio banko grupės vykdomų projektų perspektyvos priklauso nuo aktualiausių pasaulio problemų šiandien. Tai ir toliau liks kova su skurdu, ligomis, korupcija, pagalba nukentėjusiems karinių konfliktų metu ir aplinkos apsauga. Pasaulio banko veiklos principai nuo pat jos įkurimo yra ginčų objektas ir nuolat susilaukia kritikos. Todėl, manau, laikui bėgant net ir labai konservatyvus Banko valdymo modelis bus pakeistas.
Pasaulio banko požiūriu – sveika ekonomika yra ta, kuri yra patraukli užsienio investicijoms. Todėl beveik visa Pasaulio banko besivystančioms šalims suteikiama pagalba nukreipta būtent į investicinio klimato gerinimą ( korupcijos tyrimai, struktūriniai pakeitimai, konkurencingumo padidinimas).

3.1 Pasaulio banko projektų praktika ir jos pritaikymas Lietuvoje
Nuo pat 1992 metų Pasaulio bankas gan aktyviai veikia Lietuvoje. Per tiek metų buvo suteikta ne tik paskolų už 473.69 mlj. JAV dolerių, bei ir įvairiapusė techninė pagalba – konsultacijos, tyrimai, ekonomikos apžvalgos.
Lietuvoje daug metų veikia Pasaulio banko atstovybė, tačiau 2005 m. kovo mėnesį buvo pranešta apie ketinimus ją uždaryti, nes Lietuva nebelaikoma šalimi, kuriai reikia pagalbos . Nepaisant tokių pranešimų, Pasaulio banko nuomone, Lietuvoje vis dar per aukšti korupcijos lygio rodikliai, lyginant su Estijos ir Latvijos rodikliais.
Pasaulio banko projektų tendencijos negali būti pritaikomos Lietuvai visapusiškai dėl daugelio priežasčių. Lietuvos ekonomika yra labiau pažengusi, negu kitų besivystančių šalių ir todėl yra aktualios kitokio pobūdžio problemos.
Manau, artimiausiais dešimtmečiais Pasaulio bankas taikys panašią politiką visoms buvusios Tarybų Sąjungos respublikoms, siekiant atkūrti šių šalių ekonomiką. Kadangi Rytų Europos šalių ekonominė situacija buvo paveikta ilgą laiką gyvavusios komandinės ekonomikos, dabar turi būti skirta ypatingai daug dėmesio šalinant padarinius (pvz., korupcijos reiškinys).

3.2 Pasaulio banko atlikto Lietuvos įvertinimo aspektai

Pasaulio banko specialistai nuo pat Lietuvos stojimo į šią organizaciją 1992 metais įdėmiai stebi ekonominę bei socialinę Lietuvos padėtį.
Lietuvos ekonomika vertinama, kaip gan stabili, tačiau dar turėtų būti įdėta tam tikrų pastangų, siekiant pasivyti kitas ES šalis. Apie 70% šalies eksporto vykdoma su kitomis ES šalimis, anot Banko specialistų, tai labai geras rodiklis, kuris rodo, kad Lietuvos gamintojai gali konkuruoti su kitomis ES šalimis.
Pagrindinės šalies problemos yra susijusios su socialinės politikos problemomis. Tai yra – nedarbas ( ypatingai aktuali yra ilgalaikio nedarbo problema, nes Lietuvoje socialinė politika nėra taip išvystyta kaip kitose šalyse ir bedarbio pašalpa reiškia gyvenimą už skurdo ribos), skurdo problema ( ypatingai kaimo rajonų gyventojų, apie 16 % šalies gyventojų yra už skurdo ribos). Visos šios problemos yra sprendžiamos, bendradarbiaujant su šalies Vyriausybe, siekiant sukurti socialinę politiką, kurį padėtų išvengti tokio pobūdžio problemų.
Dar viena Pasaulio banko įvardinta Lietuvos ekonomikos problema yra infliacijos lygis, kurio vidurkis yra aukštesnis, lyginant su kitomis ES šalimis. Šis rodiklis gali būti vienas pagrindinių trūkdžių, norint įvesti šalyje euro valiutą.

3.3 Pasaulio banko projektų taikymo problemos
Kiekvienos globalios institucijos veikla yra kritikuojama – dėl įvairių priežasčių. Kadangi Pasaulio banko finansavimo bei veiklos organizavimo politika laikoma konservatyvia, kuri laika ji buvo labai kritikuojama dėl pernelyg griežtų reikalavimų šalims, gaunančioms paskolas. Pasaulio bankas iškelias tam tikras sąlygas šalims, norinčioms gauti paramą, pvz., reikalavimai sumažinti biudžeto deficitą arba devalvuoti valiutą. Išsivysčiusių šalių nuomone, tai yra būtina, tačiau skolininkės traktuoja tokius reikalavimus kaip kišimąsi į jų reikalus. Daug svarstymų sukelia ir šalių skolintojų galutinių tikslų kontrolė, nes paramą gaunančios šalys dažnai abejoja, ar nėra paskola pasikėsinimas į jų nepriklausomybę.
Daug diskusijų sukelia ir stojimo į Pasaulio banką sąlygos. Pasaulio banko narėmis gali būti šalys, jau esančios Tarptautinio Valiutos Fondo narėmis. Tačiau čia svarbu atskirti šių dviejų insitucijų funkcijų skirtumus. Pasaulio banko skatina ilgalaikį ekonominį augimą, padedantį sumažinti skurdą besivystančiose šalyse. Tuo tarpu Tarptautinis Valiutos Fondas prižiūri tarptautinę monetarinę sistemą ir padeda savo nariams nugalėti trumpalaikius finansinius sunkumus.
Dažniausiai Pasaulio bankas yra kritikuojamas išsivysčiusių šalių konservatorių, kurie vadina Pasaulio banką ir Tarptautinį Valiutos Fondą organizacijomis, kurios dalija turtą išlaidžioms šalims, gyvenančioms ne pagal savo galimybes. Belieka pridurti, kad tokios nuomonės buvo ir Reagano administracija, kol 1982 m. jai pačiai prireikė paramos, gelbstint JAV bankų sistemą.

Leave a Comment