Mikroekonomika

I UŽDUOTIS

Lentelėje pateikti duomenys apie konservuotos mėsos rinką.

Eil. nr. Paklausos kiekis tūkst. vnt. Pasiūlos kiekis tūkst. vnt. Kaina Lt/vnt. Bendrosios pajamos tūkst.Lt Ribinės pajamos, Lt
1 70 10 8 560
2 60 30 16 960 – 40
3 50 50 24 1200 – 24
4 40 75 32 1280 – 8
5 30 90 40 1200 8

Šioje lentelėje apskaičiuosime bendrąsias pajamas (TR) pagal šią formulę: TR = QD * P;

TR = QD * P
TR1 = 70 * 8 = 560
TR2 = 60 * 16 = 960
TR3 = 50 * 24 = 1200
TR4 = 40 * 32 = 1280
TR5 = 30 * 40 = 1200 (tūkst. Lt)

Ribinės pajamos (MR) apskaičiuojamos šios formulės pagalba: MR = ∆TR / ∆QD;

MR = ∆TR / ∆QD
MR2 = (960 – 560) / (60 – 70) = – 40
MR3 = (1200 – 960) / (50 – 60) = – 24
MR4 = (1280 – 1200) / (40 – 50) = – 8
MR5 = (1200 – 1280) / (30 – 40) = 8 (Lt.)

Pagal pateiktus duomenis:

1. Nubrėžkite paklausos ir pasiūlos kreives. Nustatykite rinkos kainą ir pusiausvyros kiekį.

Matome, kad rinka pasiekia pusiausvyrą paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške E. Šis taškas roodo rinkos kainą, tai yra pusiausvyros kaina P = 24 Lt/vnt. PD = PS = 24 Lt/vnt., o pusiausvyros kiekis yra
Q = 50 tūkst.vnt., QD = QS = 50 tūkst.vnt., taigi paklausos kiekis sutampa su pasiūlos kiekių.

2. Vartotojų pajamų augimas padidino šios prekės vartojimą po 15 vnt., esant kiekvienam kainos lygiui. Nustatykite naują rinkos pusiausvyrą, pavaizduokite grafiškai.

Eil. nr. Paklausos kiekis tūkst. vnt. Pasiūlos kiekis tūkst. vnt. Kaina Lt/vnt. Bendrosios pajamos tūkst. Lt. Ribinės pajamos Lt.
1 85 10 8 680
2 75 30 16 1200 – 52
3 65 50 24 1560 – 36
4 55 75 32 1760 – 20
5 45 90 40 1800 – 4

Dėl vartotojų pajamų augimo padidėjo šių prekių vartojimas 15 vnt. daugiau. Taigi prie paklausos kiekio pridėsime dar 15 vnt.

Q1 = 70 + 15 = 85
Q2 = 60 + 15 = 75
Q3 = 50 + 15 = 65
Q4 = 40 + 15 = 55
Q5 = 30 + 15 = 45 (tūkst. vnt.)

Bendrąsias pajamas apskaičiuosime pagal TR = QD * P. Šios pajamos apskaičiuojamos parduotų prekių kiekį padauginus iš prekių kainos.

TR = QD * P
TR1 = 85 * 8 = 680
TR2 = 75 * 16 = 1200
TR3 = 65 * 24 = 1560
TR4 = 55 * 32 = 1760
TR5 = 45 * 40 = 1800 (tūkst. Lt.)

Ribinės pajamos – tai bendrųjų pajamų padidėjimas, gautas pardavus papildomą produkto vienetą, jis apskaičiuojamas naudojantis šia fo

ormule MR = ∆TR / ∆QD;

MR = ∆TR / ∆QD
MR2 = (1200 – 680) / (75 – 85) = – 52
MR3 = (1560 – 1200) / (65 – 75) = – 36
MR4 = (1760 – 1560) / (55 – 65) = – 20
MR5 = (1800 – 1760) / (45 – 55) = – 4 (Lt.)

Šio atvejo rinkos kaina yra taške E, E = 27 Lt/vnt. PD = PS = 27 Lt/vnt. O pusiausvyros kiekis yra 62 tūkst. vnt. Q = 62 tūkst. vnt. QD = QS = 62 tūkst. vnt.

3. Paaiškinkite, kaip galėtų konservuotos mėsos rinką paveikti šie veiksniai ir pavaizduokite kiekvieno veiksnio poveikį grafiškai:

 Šviežios mėsos kaina padidėjo:
Jeigu šviežios mėsos kaina padidėjo, tai šis veiksnys taipogi pakeis konservuotos mėsos rinką, nes šviežią ir konservuotą mėsą galime laikyti prekėmis kurios pakeičia viena kitą – substitutai. Taigi jeigu padidės šviežios mėsos kaina, tai kils paklausa konservuotai mėsai. Padidėjus paklausai, paklausos kreivė pasislinks į dešinę pusę x ašies atžvilgiu.

 Konservų gamybai panaudotos naujos technologijos:
Įdiegus naujas technologijas, kurios lengvina darbą, bei didina darbo našumą, didėja prekių pasiūla. Pasiūlos kreivė pasislinks į dešinę pusę x ašies attžvilgiu.

 Iš Olandijos importuota pigių jautienos konservų:
Jeigu importuotų konservų kaina yra mažesnė, tai vietinės rinkos pagaminti konservai – brangesni, tai ir paklausa vietinės gamybos konservams sumažės, o importuotos jautienos konservų paklausa padidės. Taigi vietinės gamybos konservų paklausai sumažėjus, kreivė pasislinks į kairę pusę x ašies atžvilgiu.

 Išplėsta mėsos konservų reklama:
Kadangi reklamos pagalba daugiau vartotojų sužino apie esamus gaminius, kyla noras juos įsigyti, o tai didina paklausą. Tai paklausos kreivė pasislinks į dešinę pusę x ašies atžvilgiu.

 Padidėjo akcizo mokestis:
Padidėjus akcizo mokesčiui, kaina kyla, didėja išlaidos, o ta

ai mažina pasiūlą. Šiai pasiūlai mažėjant, kreivė pasislinks į kairę pusę x ašies atžvilgiu.

 Šalyje pagausėjo vegetarų:
Mažėja mėsos perkamumas, todėl sumažėja paklausa mėsos rinkoje. Paklausos kreivė pasislinks į kairę pusę x ašies atžvilgiu.

II UŽDUOTIS

Rinkoje veikia stambi firma. Ji gali mažinti rinkos kainą, parduodama didesnį prekių kiekį. Firmos gamybos apimtys yra duotos 1. lentelėje.

Firmos bendrosios ir ribinės pajamos: 1 lentelė

Nr. Produkcijos kiekis, tūkst. vnt. Kaina, Lt/vnt. Bendrosios pajamos, tūkst. Lt Ribinės pajamos, tūkst. Lt.
1. 2 90 180
2. 4 80 320 70
3. 6 70 420 50
4. 8 60 480 30
5. 10 50 500 10
6. 12 40 480 -10
7. 14 30 420 -30

1. Gaminant 2 tūkst. vnt., produkcijos vieneto kaina yra 90 Lt/vnt. Nustatykite kainą kitoms gamybos apimtims, jei paklausos elastingumo koeficientas yra 0,2 tūkst. vnt./Lt. Duomenis surašykite į 1 lentelę.
Jei paklausos elastingumo koeficientas 0,2 tūkst. vnt./Lt, kainą nustatysime pagal šią formule: E = ∆Q / ∆P;

∆P2 = (4 – 2) / 0,2 = 10 ∆P5 = (10 – 8) / 0,2 = 10
P2 = 90 – 10 = 80 P5 = 60 – 10 = 50

∆P3 = (6 – 4) / 0,2 = 10 ∆P6 = (12 – 10) / 0,2 = 10
P3 = 80 – 10 = 70 P6 = 60 – 10 = 40

∆P4 = (8 – 6) / 0,2 = 10 ∆P7 = (14 – 12) / 0,2 = 10
P4 = 70 – 10 = 60 P7 = 40 – 10 = 30 (Lt./vnt.)

2. Apskaičiuokite firmos bendrąsias pajamas ir ribines pajamas, pardavus visą produkciją. Duomenis surašykite į 1 lentelę.
Bendros pajamos apskaičiuojamos pagal TR = Q * P formulę, produkcijos kiekis yra padauginamas iš kainos.
TR1 = 2 * 90 = 180
TR2 = 4 * 80 = 320
TR3 = 6 * 70 = 420
TR4 = 8 * 60 = 480
TR5 = 10 * 50 = 500
TR6 = 12 * 40 = 480
TR7 = 14 * 30 = 420 (tūkst. Lt)

Ribinės pajamos apskaičiuojamos pagal MR = ∆TR / ∆Q formule.
MR2 = (320 – 180) / 2 = 70
MR3 = (420 – 320) / 2 = 50
MR4 = (480 – 420) / 2 = 30
MR5 = (500 – 480) / 2 = 10
MR6 = (480 – 500) / 2 = – 10
MR7 = (420 – 480) / 2 = – 30 (Lt.)

3. Apskaičiuokite paklausos elastingumą kainai intervaluose:

 Nuo 30 iki 40 Lt/vnt.
 Nuo 40 iki 60 Lt/vnt.
 Nuo 80 iki 90 Lt/vnt.

Paklausos elastingumą apskaičiuojame naudodamiesi šia formulę:
E = ∆Q * (P1+P2) / ∆P * (Q1+Q2)

 Nuo 30 iki 40 Lt/vnt.
E = (14 – 12)*(30 + 40)/(40 – 30)*(12 + 14) = 0,54
 Nuo 40 iki 60 Lt/vnt.
E = (12 – 8)*(40 + 60)/(60 – 40)*(12 + 8) = 1
 Nuo 80 iki 90 Lt/vnt.
E = (4 – 2)*(80 + 90)/(90 – 80)*(4 + 2) = 5,67

Nubraižykite paklausos grafiką ir pažymėkite jame paklausos elastingumą.

4. Nubrėžkite bendrųjų pajamų ir ribinių pajamų gr

rafikus bei parodykite jų tarpusavio ryšį bei priklausomybę nuo paklausos elastingumo.

Matome, kad paklausos elastingumas yra daugiau už 1, o tai rodo, kad bendrųjų pajamų kreivė kyla aukštyn, o ribinių pajamų kreivė krenta (žemėja). Kai bendrosios pajamos yra pačios didžiausios, tai jos kreivė pasiekia aukščiausią tašką, o ribinių pajamų kreivė yra lygi nuliui ir jos tiesė kerta x ašį. Šiuo atveju elastingumas lygus 1, bet kai elastingumas mažiau už 1 tai bendrųjų pajamų kreivė žemėja taip pat ribinės pajamos tampa neigiamos ir jų kreivė žemėja.

5. Užrašykite paklausos funkciją.

Parduodamo kiekio priklausomybę nuo įvairių jį veikiančių veiksnių parodo paklausos funkcija, tai ją galime užrašyti taip:

QA = f( PA;PB;PC;PE...X;Z..)
PA.PE – kitų prekių kainos;
X – pirkėjo gaunamos pajamos;
Z – vartotojo pageidavimas pirkti;

6. Nustatykite rinkos, kurioje veikia duona firma, tipą.
Šioji firma veikia monopolinėje rinkoje, tai matome pagal šiuos kriterijus:
 Kada ribinės pajamos teigiamos, tai bendrosios pajamos didėja;
 Kaip ribinės pajamos lygios nuliui, tai bendrųjų pajamų kreivė pasiekia savo maksimumą;
 Kai ribinės pajamos neigiamos, didėjant parduodamam kiekiui bendrosios pajamos mažėja;
 Ribinėms pajamoms mažėjant, jos kreivė tampa žemėjanti tiesė;
 Kai ribinės pajamos yra mažesnės už gaminio kainą;
 Grafiškai paklausos ir ribinių pajamų kreivės yra tiesės, o ribinių pajamų tiesės nuolydis yra du kartus didesnis nei paklausos tiesės.

7. Išvardinkite kitas monopolinės rinkos ypatybes.

• Įėjimas į monopolinę rinką praktiškai neįmanomas.
• Vienintelis pardavėjas. Tokiu atveju viena firma atstovauja tam tikrai ek

konomikos šakai.
• Monopolija gali kontroliuoti produkto kainą, nes ji gamina ir reguliuoja bendrą produkcijos pasiūlos kiekį. Ji nustato kainą ir prie jos prideriną tam tikrą apimtį. Monopolinės rinkos galia – galimybė kontroliuoti kainų lygį ir produktų prieinamumą rinkoje.
• Monopolistas gamina unikalų produktą, kuris neturi panašių ar artimų substitutų. Taigi pirkėjas turi pirkti prekę arba jos atsisakyti.

8. Apibrėžkite firmos gamybos kaštus ir pateikite jų struktūrą.

Kaštai – pagrindinis veiksnys, kuris lemia firmos norus ir galimybes pasiūlyti prekę rinkoje. Ekonomistai juos supranta kaip išlaidas ir prarastas galimybes.

FC – fiksuoti kaštai, kurie nekinta keičiančiai gamybos apimčiai.
VC – kintamieji kaštai, jie kinta tiesiogiai priklausomai nuo gamybos apimties kitimo.
TC – bendrieji kaštai, lygus kintamų ir fiksuotų kaštų sumai ( TC = FC + VC ).
ATC – vidutiniai bendrieji kaštai, tai bendrųjų kaštų kiekis, tenkantis vienam pagaminto produkto vienetui.
MC – ribiniai kaštai, tai bendrųjų kaštų prieaugis gaminant papildomą produkcijos vienetą.

9. Kai firmos produkcijos apimtis 2 tūkst.vnt., kintami kaštai sudaro 30 tūkst.Lt., kai 4 tūkst.vnt. – 90 tūkst.Lt. Apskaičiuokite kintamus gamybos kaštus produkcijos apimtims: 6, 8 ir 10 tūkst.vnt., jei jų pokytis sudaro 10 tūkst.Lt kiekvienam 2 tūkst.vnt. gamybos prieaugiui. Kai firma gamina 12 tūkst. produkcijos vienetų, tai gamybos kaštų prieaugis sudaro 20 tūkst.Lt., kai 14 tūkst.vnt. – 30 tūkst.Lt. Firmos pastovūs kaštai kiekvienai gamybos apimčiai sudaro 100 tūkst.Lt., o darbo kaštai – atitinkamai 20, 60, 120, 200, 300, 420, 560 tūkst.Lt. Rezultatus surašykite į 2 lentelę.

Monopolinės firmos bendrieji ir ribiniai kaštai
( 2 lentelė)

Produkcijos kiekis, tūkst.vnt. Pastovūs gamybos kaštai, tūkst.Lt. Kintami gamybos kaštai, tūkst.Lt Darbo kaštai, tūkst.Lt. Bendrieji kaštai, tūkst.Lt. Ribiniai kaštai, tūkst.Lt. Pelnas, tūkst.Lt.
Q TFC TVC W TC MC TR – TC
2 100 30 20 130 50
4 100 90 60 190 30 130
6 100 100 120 200 5 220
8 100 110 200 210 5 270
10 100 120 300 220 5 280
12 100 140 420 240 10 240
14 100 170 560 270 15 150

TC = TFC + TVC MC = ∆TC / ∆Q

TC1 = 100 + 30 = 130 MC1 = (190 -130)/(4 – 2) = 30
TC2 = 100 + 90 = 190 MC2 = (200 – 190)/(6 – 4) = 5
TC3 = 100 + 100 = 200 MC3 = (210 – 200)/(8 – 6) = 5
TC4 = 100 + 110 = 210 MC4 = (220 – 210)/(10 – 8) = 5
TC5 = 100 + 120 = 220 MC5 = (240 – 220)/(12 – 10) = 10
TC6 = 100 + 140 = 240 MC6 = (270 – 240)/(14 – 12) = 15
TC7 = 100 + 170 = 270

Pelnas = TR – TC

Pelnas1 = 180 – 130 = 50
Pelnas2 = 320 – 190 = 130
Pelnas3 = 420 – 200 = 220
Pelnas4 = 480 – 210 = 270
Pelnas5 = 500 – 220 = 280
Pelnas6 = 480 – 240 = 240
Pelnas7 = 420 – 270 = 150

10. Nubrėžkite pastovių, kintamų, darbo, bendrųjų kaštų grafikus.

11. Paskaičiuokite vidutinius pastovius, vidutinius kintamus, vidutinius bendruosius kaštus (duomenis surašykite į 3 lentelę) ir nubrėžkite jų grafikus.

AFC = TFC / Q AVC = TVC / Q ATC = TC / Q

AFC1 = 100/2 = 50,00 AVC1 = 30/2 = 15,00 ATC1 = 130/2 = 65,00
AFC2 = 100/4 = 25,00 AVC2 = 90/4 = 22,50 ATC2 = 190/4 = 47,5
AFC3 = 100/6 = 16,67 AVC3 = 100/6 = 16,67 ATC3 = 200/6 = 33,33
AFC4 = 100/8 = 12,50 AVC4 = 110/8 = 13,75 ATC4 = 210/8 = 26,25
AFC5 = 100/10 = 10,00 AVC5 = 120/10 = 12,00 ATC5 = 220/10 = 22,00
AFC6 = 100/12 = 8,33 AVC6 = 140/12 = 11,67 ATC6 = 240/12 = 20,00
AFC7 = 100/14 = 7,14 AVC7 = 170/14 = 12,14 ATC7 = 270/14 = 19,29

( 3 lentelė) Vidutiniai pastovūs, vidutiniai kintamieji, vidutiniai bendrieji kaštai.

Produkcijos kiekis, tūkst.vnt. Vidutiniai pastovūs gamybos kaštai, tūkst.Lt. Vidutiniai kintami gamybos kaštai, tūkst.Lt. Vidutiniai bendrieji kaštai, tūkst.Lt.
Q AFC AVC ATC
2 50,00 15,00 65,00
4 25,00 22,50 47,50
6 16,67 16,67 33,33
8 12,50 13,75 26,25
10 10,00 12,00 22,00
12 8,33 11,67 20,00
14 7,14 12,14 19,29

12. Nubrėžkite AFC, AVC, ATC ir MC grafikus. Paaiškinkite jų kitimo tendencijas. Kodėl MC kreivė kerta kitas vidutinių kaštų kreives jų minimumo taškuose?

Ribinių kaštų kreivė kerta vidutinių bendrųjų ir vidutinių kintamų kaštų kreives jų žemiausiuose taškuose, dėlto, kad ribiniai kaštai yra mažesni už vidinius, vidutiniams kaštams mažėjant, ribiniai kaštai didesni, nes jie didėja. Tai kaip ribiniai kaštai didesni už vidutinius kaštus, tai vidutiniai kaštai didėja. Kiekvieno papildomo produkcijos vieneto ribiniai kaštai mažės, kol didės kiekvieno papildomo darbininko ribinis produktas ir atvirkščiai.

13. Nustatykite gamybos apimtį, minimizuojančią kaštus.
Kai Q = 9 tūkst.vnt. tai gamybos kaštai minimalūs, tačiau viršijus šį kiekį ribiniai kaštai pradeda didėti, o tai reiškia, kad gaminant papildomą produkto vienetą firma patirs didesnius kaštus.

14. Nubrėžkite monopolinė firmos bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų grafikus ir nustatykite, kokiai gamybos apimčiai esant firma maksimizuoja pelną. Galima teigti, jog firma maksimizuoja pelną kai Q = 10.

15. Nubrėžkite monopolinės firmos ribinių pajamų ir ribinių kaštu grafikus ir nustatykite, kokiai gamybos apimčiai esant firma maksimizuoja pelną.

Kai tenkinama ši sąlyga: MR = MC , taške gaunamas maksimalus pelnas, o iš nubrėžto grafiko matome, kad maksimalus pelnas gaunamas parduodant apie 9,4 tūkst.vnt.

16. Nubrėžkite pelno grafiką.

17. Paaiškinkite situacijos ekonominę prasmę situacijos, kai MR = 0.

Monopolinės firmos ribinės pajamos, tai papildomos pajamos, gaunamos pardavus papildomą produkcijos vienetą. Kai MR = 0 tada monopolinės firmos pajamos yra maksimalios, o tai reiškia, kad ši firma neparduos papildomo vieneto esama kaina. Norėdama parduoti papildomą vienetą ji turi mažinti kainą.

III UŽDUOTIS

1. Kurie iš išvardintų punktų įeina į bendrojo nacionalinio produkto apimtį, o kurie ne:

a) atlyginimai, išmokėti dirbantiems mokytojams ( Įeina),

b) arbatpinigiai, duoti taksi vairuotojui (neįeina),

c) draudimo išmoka nedarbo atveju (neįeina),

d) pajamos žmogaus, perparduodančio automobilį (neįeina),

e) žmonos namuose atlikti darbai (neįeina),

f) samdytos namų darbininkės namuose atlikti darbai (įeina),

g) nauda, gaunama iš laisvalaikio (neįeina),

h) pajamos už atliekamą pieną, parduotą turguje (neįeina),

i) procentai, išmokami gyventojams už jų turimus valstybinės paskolos obligacijas

(neįeina).

2. Lentelėje pateikti duomenys apie nacionalinio produkto (pajamų) gamybą ir vartojimą. Planuojamos investicijos yra autonominės ir sudaro 60 mln.Lt.

Nacionalinis produktas
Y Vartojimo išlaidos
C Planuojamos investicijos
I Taupymas
S Bendroji apklausa
AD Prekių atsargų pokyčiai Faktinės investicijos
1 2 3 4 5 6
50 35 60 15 5 -45 15
100 70 60 30 130 -30 30
150 105 60 45 165 -15 45
200 140 60 60 200 0 60
250 175 60 75 235 15 75
300 210 60 90 270 30 90
350 245 60 105 305 45 105
400 280 60 120 340 60 120

3. Nustatyti:

3.1. taupymo išlaidas, neplanuotų atsargų pasikeitimą:

Y = C + S AD = C + I
S1 = 50 – 35 = 15 AD¬1 = 35 + 60 = 95
S2 = 100 – 70 = 30 AD2 = 70 + 60 = 130
S3 = 150 – 105 = 45 AD3 = 105 + 60 = 165
S4 = 200 – 140 = 60 AD4 = 140 + 60 = 200
S5 = 250 – 175 = 75 AD5 = 175 + 60 = 235
S¬6 = 300 – 210 = 90 AD¬6 = 210 + 60 = 270
S7 = 350 – 245 = 105 AD7 = 245 + 60 = 305
S8 = 400 – 28 = 120 AD8 = 280 + 60 = 340

Neplanuotų atsargų pokytis = S – I If = I + neplanuotų atsargų pasikeitimas

Neplanuotų atsargų pokytis1 = 15 – 60 = – 45 I¬f1 = 60 + ( – 45) = 15
Neplanuotų atsargų pokytis2 = 30 – 60 = – 30 If2 = 60 + ( – 30) = 30
Neplanuotų atsargų pokytis3 = 45 – 60 = – 15 If3 = 60 + ( – 15) = 45
Neplanuotų atsargų pokytis4 = 60 – 60 = 0 I¬f4 = 60 + 0 = 60
Neplanuotų atsargų pokytis¬5 = 75 – 60 = 15 If5 = 60 + 15 = 75
Neplanuotų atsargų pokytis6 = 90 – 60 = 30 If6 = 60 + 30 = 90
Neplanuotų atsargų pokytis7 = 105 – 60 = 45 If7 = 60 + 45 = 105
Neplanuotų atsargų pokytis8 = 120 – 60 = 60 If8 = 60 + 60 = 120

3.2. pusiausvyros nacionalinio produkto apimtį:

Pusiausvyros nacionalinio produkto apimtis yra 200, kai yra šios sąlygos: Y = AD; I = S, o neplanuotų atsargų pokytis lygus 0.

3.3. ribinį polinkį vartoti ir ribinį polinkį taupyti:

Ribinį polinkis vartoti MPC = ΔC / ΔY = 35/50 = 0,7
Ribinį polinkis taupyti MPS = ΔS/ ΔY = 15/50 = 0,3

3.4. nustatykite pusiausvyros nacionalinio produkto pasikeitimą, investicijoms padidėjus 15 mln. Lt, investicijų multiplikatorių:

YE = 250 (I = 60 + 15 = 75)
Multiplikatorius = ΔYE/ ΔI
Multiplikatorius = (250 – 200)/15 = 3,33

3.5. nubraižykite vartojimo funkcijos ir bendrosios paklausos kreives, parodykite multiplikatoriaus poveikį.

4. Tarkime, jūs esate CB Valdybos narys. Šalies ekonomikoje viešpatauja ilgalaikė infliacija. Kokią monetarinės politikos formą siūlytumėt įgyvendinti ir kaip siūlytumėt keisti pagrindinius šios politikos instrumentus:

1. padidinti diskonto normą,
2. padidinti privalomųjų rezervų normą,
3. vyriausybės vertybinius popierius parduoti atviroje rinkoje.

Jeigu būtų įvykdyti šie pakitimai, tai rinkoje sumažėtų pinigų kiekis, o tai lemtų kartu ir infliacijos sumažėjimą (infliacija – didelis pinigų kiekis rinkoje).

Paaiškinkite, kaip kiekvienas jūsų siūlomas pokytis paveiks:

1. KB rezervai turėtų sumažėti, nes CB pardavus vyriausybės vertybinius popierius, sumažėtų ir komercinių bankų indelių apimtys.
2. sumažėtų pinigu pasiūla, nes CB parduodamas vyriausybės vertybinius popierius surenka iš gyventojų laisvuosius pinigus. Taigi, mažėjant komerciniuose bankuose laikomų indelių apimtims, mažėtų ir pinigų pasiūla rinkoje.
3. išaugtų palūkanų norma, sumažėtų bendrosios išlaidos todėl, kad padidėtų namų ūkių taupymas.

LITERATŪRA

1. Snieška V., Ambrasienė I., ir kt. „Mikroekonomika“, Kaunas: Technologija, 2003.
2. Varian H.R. „Mikroekonomika“, Vilnius: Margi raštai, 2004.
3. Wonnacott P. ir R., „Mikroekonomika“, Kaunas: Literra, 1993.

Leave a Comment