TURINYS
1. Įvadas 3 psl.2. Svarbiausios institucijos, bendradarbiaujančios valiutos ir finansų sferoje 4 psl.3. Pasaulio banko grupė 6 psl.4. Pasaulio banko tikslai ir struktūra 8 psl.5. Pasaulio banko Prezidentas Paul Wolfowitz 10 psl.6. Pasaulio banko lėšų šaltiniai ir skolinimo politika 12 psl.7. Pasaulio banko veiklos vertinimas 15 psl.8. Lietuva ir Pasaulio bankas: bendradarbiavimo sritys 17 psl.9. Išvados 24 psl.1. ĮVADASFinansų sektorius yra nepaprastai reikšminga pasaulio ūkio dalis. Gerai žinoma, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko didelių pasaulio ūkio pokyčių. Tie pokyčiai yra didžiuliai, todėl drąsiai galima tvirtinti, kad prasidėjo kokybiškai naujas tarptautinių valiutinių ir finansinių santykių etapas. Svarbus šių pokyčių elementas yra reiškinys, vadinamas globalizacija arba valiutos ir finansų rinkų globalinė integracija, besiremianti nacionaline valiutos ir finansų rinkų bei eurorinkos ir nacionalinių valiutos rinkų integracija į vieną globalinę tarptautinę rinką. Šių procesų sąveiką reguliuoja ir skatina tarptautinės finansų institucijos, kurių vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje sunku pervertinti.Tarptautinės finansų institucijos – tai valstybių arba bankų susivienijimai (sąjungos), susikūrę remiantis tarptautinėmis daugiašalėmis sutartimis socialinei-ekonominei valstybių raidai remti, teikiant joms kreditus ir garantijas, patarimus ir pagalbą profesinio lavinimosi srityje, garantuojant kapitalinių įdėjimų vykdymą. (Grižas, 2003)Šiame darbe kalbėsime apie Pasaulio banką. Pasaulio bankas yra vienas iš didžiausių pasaulyje pagalbos vytimosi tikslais šaltinių. Jo pagrindinis tikslas – pagalbos teikimas skurdžiausioms gyventojų grupėms ir skurdžiausioms šalims. Aptarsime plačiau Pasaulio banko tikslus, užduotis ir struktūrą, trumpai apžvelgsime institucijas, įeinančias į Pasaulio banko grupę, išnagrinėsime Banko lėšų šaltinius ir skolinimo politiką, panagrinėsime taip pat, kaip jis naudoja savo finansinius resursus, savo kvalifikuotą personalą ir turtingą žinių bazę besivystančių šalių stabilaus ir nenutrūkstančio augimo užtikrinimui, aptarsime jo vaidmenį Lietuvos gyvenime ir bendradarbiavimo sritis su mūsų šalimi.
2. SVARBIAUSIOS INSTITUCIJOS, BENDRADARBIAUJANČIOS VALIUTOS IR FINANSŲ SFEROJE
Pasaulio finansiniuose sluoksniuose tarptautinėmis finansų institucijomis visuotinai pripažintos šios organizacijos:1. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) // International MonetaryFund (IMF);2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) – (darvadinamas Pasaulio banku (PB) // World Bank (WB) InternationalBankfor Reconstruction and Development (IBRD);Pasaulio banko grupė // World Bank Group:1. Tarptautinė finansų korporacija (TFK) // International Fi-nance Corporation (IFC);2. Tarptautinė plėtros asociacija (TVA) // International Development Association (IDA);3. Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DJGA) // Multila-teral Investment Guarantee Agency (MIGA);4. Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) // International Center for Settlement of Investments Disputes (ICSID);3. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (T AB) // Bank for International Settlements (IIS);4. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) // European Bank for Reconstruction and Development (EBRD);5. Europos investicijų bankas (EIB) // European Investment Bank (EIB);6. Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS);7. Tarptautinis investicijų bankas (TIB) // International Investment Bank (IIB);8. Azijos plėtros bankas (APB) // Asian Development Bank (ADB);9. Afrikos plėtros bankas (AfPB) // African Development Bank (AfDB);10. Amerikos plėtros bankas (TAPB) // Inter-American Development Bank (IADB);11. Islamo plėtros bankas (IDB) // Islamic Development Bank (IDB);12. Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB)// International Bank for Economic Cooperation (IBEC);13. Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) // Nordic Investment Bank (NIB);14. Arabų valiutos fondas (AVF) // Arab Monetary Fund (AMF);15. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (TŽŪPF) II International Fund for Agricultural development (IFAD).Tarptautinės finansų institucijos skirstomos į globalines ir regionines. Globalinės yra dvi didžiausios tarptautinės finansų institucijos – Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Pasaulio banko grupė (Tarpta…utinė finansų korporacija, Tarptautinė plėtros asociacija, Daugiašalių investicijų garantijų agentūra). Į globalinių investicijų grupę dar pretenduoja Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Kitos institucijos yra regioninės.Tarptautines finansų institucijas pagal veiklos pobūdį galima suskirstyti į tarptautines bankų institucijas (tarp jų tarptautiniai investiciniai bankai, plėtros bankai ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas) ir į tarptautines finansines nebankines institucijas. Antrajai grupei priklauso Tarptautinis valiutos fondas, kuris koordinuoja valstybių narių pinigų politiką.Tarptautinės finansų institucijos atlieka šias funkcijas:– kreditavimas ir investavimas globaliniu ir regioniniu mastu,– ekonomikos stabilizavimas,– šalių narių integracija,– keitimasis informacija ir patyrimu, – informacijos apie tam tikrų valstybių ir regionų ūkio raidą skleidimas,– techninė parama ir kadrų mokymas. (Grižas, 2003)
3. PASAULIO BANKO GRUPĖ
Tarptautinė finansų korporacija (TFK) // International Finance Corporation (IFC) įkurta 1956 m. skatinti privataus sektoriaus ekonominį augimą besivystančiose šalyse, teikti konsultacijas ir investuoti kapitalą be atitinkamos šalies vyriausybės garantijos. Šiuo metu korporacijos narėmis yra 178 valstybės – narės. TFK glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio banku, papildydama jo veiklą. Tačiau ji yra nepriklausoma organizacija, turinti savo personalą ir fondus.
TFK suteikia paskolas ir gali įsigyti dalį įmonės. Korporacija gali mobilizuoti (pritraukti) kapitalą šiais būdais: – bendrai finansuodama projektus kartu su kitais paskolų davėjais, – remdama paskolas suteikiančius konsorciumus, – duodama garantijas ir išleisdama akcijas.TFK remia gamybinių įmonių restruktūrizavimą, pataria technologijų pasirinkimo, derybų vedimo, organizaciniais ir rinkodaros klausimais, padeda užmegzti ekonominius ryšius. TFK finansuoja tiktai tuos projektus, kurie daro teigiamą įtaką visam šalies ūkiui.Didžiausia kapitalo dalis tenka JAV (22,4 proc.), Japonijai (7,5 proc.), Vokietijai (5,7 proc.), Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai (po 5,3 proc.).TFK paprastai teikia ne didesnes kaip 1 mln. JAV dol. paskolas. Finansavimo sąlygos priklauso nuo kvotos, termino, aprūpinimo ir kt., skolos grąžinimo laikas – 7-12 metų. (Grižas, 2003) Pastaraisiais finansiniais metais Tarptautinės finansų korporacijos investicijos siekė 4 mlrd. JAV dolerių. (Vilpišauskas, 1998)Tarptautinė vystymo (plėtros) asociacija (TVA) // International Deve-lopment Association (IDA). Ši organizacija įsteigta 1960 m. paramai lengvatinėmis sąlygomis teikti pačioms neturtingiausioms šalims (nacionalinės pajamos, tenkančios vienam žmogui, neturi būti didesnės kaip 1465 JAV dol.). Kreditavimo terminai – 35-40 metų, finansavimas – beprocentis, imant nedidelį mokestį už paslaugas. Dauguma TVA lėšų skiriama žemės ūkiui, švietimui, socialinėms programoms ir infrastruktūrai plėtoti. (Grižas, 2003) Asociacija gauna įnašus ne tik iš PB, bet ir labdarą iš turtingų šalių. Per pastaruosius penkerius metus Tarptautinė plėtros asociacija suteikė kreditų projektams besivystančiose šalyse remti už vidutinę metinę 6,1 mlrd. JAV dolerių sumą. Asociacijos narėmis šiuo metu yra 164 valstybės. (Vilpišauskas, 1998)Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DIGA) // Multila-teral Investment Guarantee Agency (MIGA). Įkurta 1988 m. užsienio kapitalo investicijoms besivystančiose šalyse skatinti, apdraudžiant jas nuo politinės rizikos – karinių konfliktų, nacionalizavimo, ekspropriavimo, vietinių vyriausybių savivalės. Vyriausybėms Agentūra taip pat teikia patarimus, susijusius su investicinio klimato gerinimu. Nuo savo įkūrimo 1988 metais ji suteikė beveik 800 garantijų kontraktams, kurių suma siekė daugiau nei 14,7 mlrd. JAV dolerių 91 besivystančioje šalyje. Jos narėmis šiuo metu yra 167 valstybės (Vilpišauskas, 1998) DIGA kapitalas sudaro daugiau kaip 1 mlrd. JAV dol. Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) // Interna…tional Center for Settlement of Investments Disputes (ICSID). Ši organizacija įkurta 1966 m., funkcionuoja gaudama Pasaulio banko subsidijas, jos tikslai – teikti teisinę pagalbą šalims narėms, kilus ginčytinoms tarptautinių kreditinių santykių situacijoms. Leidžia savo periodinius leidinius, nagrinėjančius teisinius investicijų aspektus įvairiose pasaulio valstybėse („ICSID Review – Foreign investment LAW Journal”). Šiuo metu jis turi 165 narius 53 valstybėse.Kiekviena Pasaulio banko organizacija įkurta skirtingais tikslais, kiekviena turi savo įstatus ir narius. Pasaulio banko prezidentas kartu yra ir kiekvienos kitos organizacijos prezidentas, tie patys direktoriai vadovauja Pasaulio bankui, Tarptautinei finansų korporacijai ir Tarptautinei vystymo asociacijai. Tiktai daugiašalių investicijų garantijų agentūra turi savo direktorių valdybą, o joje daugumą sudaro direktoriai iš Pasaulio banko direktorių valdybos. (Grižas, 2003)4. PASAULIO BANKO TIKSLAI IR STRUKTŪRA
Pasaulio bankas (PB), kaip ir Tarptautinis valiutos fondas buvo įkurtas 1944 m. liepos mėn. Bretton Woods konferencijoje. Jis nėra “bankas” įprastine šio žodžio prasme. Jis yra viena iš specializuotų Jungtinių Tautų Organizacijos įstaigų. PB pirminę veiklą tiksliau nusako jo tikslus pavadinimas – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas. PB atspindėjo JAV prioritetus bei tuo metu JAV vyravusį pasaulio ekonominės tvarkos įvaizdį.Jį sukūrus, pagrindinis banko tikslas buvo finansuoti karo nuniokotos Vakarų Europos šalių ūkių atstatymą. PB turėjo papildyti TVF veiklą, teikdamas ilgalaikes paskolas. Be to, PB turėjo sumažinti paskolų rizikos laipsnį pokario laikotarpiu, kai tarptautinės kapitalo rinkos dar nebuvo stabilios. Jo veikla buvo siekiama įtvirtinti aukštus skolinimo standartus, bei platinti informaciją apie tarptautinių investicijų galimybes. Po poros dešimtmečių pagrindiniu PB veiklos objektu tapo besivystančios valstybės, skolinant joms geresnėmis sąlygomis nei jos galėtų skolintis tiesiogiai iš tarptautinio kapitalo rinkų. Pagrindiniu PB tikslu tapo ekonominės ir socialinės pažangos besivystančiose šalyse skatinimas, padedant kelti ekonominės veiklos našumą. Šiame dešimtmetyje PB ėmėsi aktyvaus vaidmens į rinkos ekonomiką pereinančiose valstybėse. (Vilpišauskas, 1998)Teikdamas paskolas investicijoms, bankas vadovaujasi šešių pakopų darbo metodika, kuri oficialiai žinoma kaip „Projektų ciklas”. Ši metodika suteikia bankui galimybę įsitikinti, kad visi finansuojami projektai atitinka tuos pačius griežtus reikalavimus. Viso projekto ciklo metu banko darbuotojai dirba kartu su šalies, kuriai suteikiama paskola, specialistais. Bankas išlaiko nepriklausomą poskyrį remiamų projektų efektyvumui įvertinti. Tai identifikavimas, parengimas, atestavimas, derybos ir pristatymas valdybai, įgyvendinimas ir priežiūra, galutinis įvertinimas.
Bankas leidžia savo obligacijas su įvairiais išpirkimo terminais. Jas daugiausia perka išsivysčiusių šalių privatus sektorius, o kadangi bankas turi aukštą reitingą, kapitalo investavimas į jo vertybinius popierius yra labai patikimas ir saugus. (Grižas, 2003)Šiuo metu PB narėmis yra 184 pasaulio valstybės. Šios valstybės – narės kartu atsako už tai, kaip finansuojama įstaiga, ir kaip leidžiamos lėšos. Banke galios yra suteiktos valdytojų tarybai, kurioje kiekvienai šaliai atstovauja vienas narys. Kadangi ši taryba renkasi tik kartą per metus, jos galios yra deleguotos 22 narių vykdančiųjų direktorių tarybai, kuri reguliariai posėdžiauja Vašingtone. Didžiausi 5 akcininkai turi nuolatines vietas savo atstovams, tuo tarpu kitus 17 tarybos narių renka valdytojų taryba, ir jie atstovauja geografiškai artimoms ar panašių ekonominių interesų valstybių grupėms. Pavyzdžiui, Lietuva yra vienoje grupėje su kitomis dvejomis Baltijos valstybėmis ir penkiomis Šiaurės Europos šalimis, kurioms atstovauja vienas tarybos narys.Kaip ir TVF, valstybių-narių balsai yra įvertinti ir priklauso nuo įnašų. Balsuojama gana retai, sprend…imai priimami konsensuso pagrindu. Nors JAV dalis, pradžioje sudariusi 35%, sumažėjo per pusę, penkios pagrindinės šalys – JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – turi daugiau nei 40% balsų. Realiai nepriimamas nei vienas programinis PB sprendimas, prieštaraujantis JAV interesams ar be šios šalies pritarimo. PB prezidentas visada buvo JAV pilietis, paskirtas Baltųjų rūmų (nuo 2005 m. birželio 1 d. juo yra Paul Wolfowitz). Banko administracijoje dirba apie 3000 ekspertų, o įskaitant ir kitus PB padalinius, bendras ekspertų skaičius siekia 7000.Atsiradus naujiems poreikiams, prie Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko buvo įkurtos papildomos institucijos. 1955 m. buvo įkurtas Ekonominio vystymosi institutas, skirtas apmokyti vyriausybių tarnautojus, dirbančius ekonominio valdymo srityje. Paprastai kalbant apie Pasaulio banko grupę, apie šį institutą neužsimenama. Pasaulio banko grupę sudaro Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė plėtros asociacija, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra bei Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras. (Vilpišauskas, 1998)5. PASAULIO BANKO PREZIDENTAS PAUL WOLFOWITZ“Niekas neteikia tiek džiaugsmo, kiek galimybė padėti skurstantiems žmonėms ir dalyvauti darbe, kuriuo siekiama leisti visiems pasaulio žmonėms naudotis potencialiomis progreso gėrybėmis,” – teigia Paul Wolfowitz.2005 m. birželio 1 d. Pau Wolfowitz oficialiai pradėjo eiti Pasaulio banko prezidento pareigas. Jis buvo vienbalsiai išrinktas dešimtuoju Pasaulio banko grupės organizacijų prezidentu vykdančiųjų direktorių Taryboje, vykusioje 2005 m. kovo 31 d., po pasitarimų su Tarybos nariais, o taip pat su valstybių – narių vyriausybių atstovais serijos.Iki savo paskyrimo Pasaulio banko prezidentu p. Wolfowitz daugiau nei 30 metų užėmė įvairias valstybines pareigas, įskaitant švietimo srityje, taip pat buvo ambasadoriumi, tame tarpe 24 metus dirbo septynių JAV prezidentų administracijose. Jis turi turtingą praktinio darbo besivystančiose šalyse patirtį. Tris metus jis buvo JAV ambasadoriumi Indonezijoje, o Vašingtone užsiėmė politiniais tyrimais santykių su Rytų Azijos šalimis srityje. P. Wolfowitz taip pat yra vienas iš geriausių švietimo srities specialistas. Nuo 1994 iki 2001 metų jis užėmė Perspektyvių Tarptautinių Tyrimų Polo Nitce vardo Mokyklos prie Džono Hopkinso universiteto Tarptautinių Santykių fakulteto Dekano pareigas. Iki to jis dėstė politologiją Jeilio universitete. P. Wolfowitz yra daugybės mokslinių darbų tokiomis temomis, kaip išorinė politika, diplomatija ir tautinis saugumas autorius, ir savo laiku buvo žurnalo “Foreign Affairs” Konsultacinės Tarybos narys.JAV vyriausybėje p. Wolfowitz trejus metus dirbo ambasadoriumi Indonezijoje, ketvirtoje pagal gyventojų skaičių ir didžiausioje musulmoniškoje pasaulio valstybėje, vadovaujamas JAV Valstybės Sekretoriaus Džordžo Šulco. Dirbdamas ambasadoriumi šioje šalyje, p. Wolfowitz pasireiškė kaip diplomatas, užmezgęs kontaktą su įvairiausiais visuomenės sluoksniais, ir kaip reformų ir politinio atvirumo šalininkas. Jo vadovaujama JAV ambasada Džakartoje buvo pripažinta viena iš efektyviausiai funkcionuojančių JAV diplomatinių atstovybių pasaulyje. Prieš tai p. Wolfowitz 2 metus užėmė JAV Valstybės departamento Politikos Plavavimo skyriaus vadovo pareigas, ir 3 su puse metų – Valstybės Sekretoriaus padėjėjo Rytų Azijos ir Ramiojo Vandenyno regiono reikalams pareigas, kur jis dirbo tiesiogiai su daugiau nei 20 šalių vadovais. Eidamas šias pareigas, p. Wolfowitz atliko pagrindinį vaidmenį Filipinų taikaus perėjimo prie demokratinės sistemos 1986 metais palaikyme. Jis taip pat dalyvavo darbe, nukreiptame į JAV ir Kinijos santykių gerinimą, aljansų su Japonija ir Korėja sutvirtinimą, ir pagrindų vėliau įvykusiai Korėjos demokratizacijai sukūrimą. 1989 metais Prezidentas Džordžas Bušas paskyrė p. Wolfowitz’a eiti Gynybos Ministro pavaduotojo politiniais klausimais pareigas, kur jis atliko svarbu vaidmenį sėkmingo Kuveito išlaisvinimo planavime, tame tarpe ir kampanijos, skirtos lėšų rinkimui, organizavime, kurios metu buvo mobilizuota 50 milijardų JAV dolerių, ir kurios tikslas buvo suteikti Kuveitui pagalbą daugiašaliu pagrindu. Be to, 1991 m. rugsėjo mėnesį jis dalyvavo JAV Administracijos iniciatyvos, nukreiptos į branduolinio apsiginklavimo sumažinimo, sukūrime. Eidamas Gynybos Ministro pareigas nuo 2001 iki 2005 metų P. Wolfowitz buvo atsakingas už biudžeto vykdymo kontrolę, o taip pat už 2001 metų rugsėjo 11 d. teroristinių aktų pasekmių politikos kūrimą. P. Wolfowitz pabaigė Kornelio universiteto matematikos fakultetą Itakoje (Niujorko valstija), o daktaro disertaciją apsigynė Čikagos universitete, tapęs politinių mokslų Daktaru. Jo ankstyvas susidomėjimas vystymosi klausimais išryškėjo dar 1972 metais jo daktaro disertacijoje, kurios tema buvo vandens gėlinimas Artimųjų Rytų šalyse, o taip pat pirmame dokumente, paruoštame jam būnant valstybės tarnautoju – dokumente apie žemės ūkio subsidijavimo pasekmes, kuris buvo parašytas 1966 metais Biudžeto biurui. (The World Bank, 2005)6. PASAULIO BANKO LĖŠŲ ŠALTINIAI IR SKOLINIMO POLITIKA
PB naudojasi ke…turiais lėšų šaltiniais: 1. Valstybių-narių įnašais, kurių dydis priklauso nuo šalies ūkio dydžio ir svarbos; įmokama dalis valstybei-narei nustatytos sumos – iš jos 10% sumos doleriais arba auksu, kita dalis – nacionaline valiuta, tuo tarpu likusi dalis lieka nesumokėta PB, ir naudojama kaip garantija, skolinantis finansų rinkose; 2. Skolinantis kapitalo rinkose, parduodant vertybinius popierius privatiems investuotojams bei centriniams bankams; paprastai bankas derina savo teikiamų skolų terminus su palūkanų mokėjimo terminais; PB leidžiamoms obligacijoms yra suteiktas AAA reitingas, ir tai atspindi šios institucijos finansinį pajėgumą;3. Grąžinamomis skolomis;4. Uždirbtomis pajamomis.PB veikia kaip investicinis bankas, tarpininkaujantis tarp investuotojų ir paskolų gavėjų. Pagrindiniai banko klientai yra besivystančių ar mažiau išsivysčiusių šalių vyriausybės. PB įstatuose numatyta, jog banko teikiamos paskolos ar garantijos negali viršyti jo kapitalo, rezervų ir pertekliaus sumos. Taigi skirtingai nei privačių finansinių institucijų, skolinančių kur kas didesnes už jų akcinį kapitalą sumas, atvejų, PB skolinimo limitai yra apibrėžti įstatuose ir nepriklauso nuo galimybių skolintis finansų rinkose. Kitas svarbus PB skolinimo principas – paprastai projektai finansuojami bendrai su kitais kofinansuotojais. (Vilpišauskas, 1998)Suteikiant paskolas, reikalaujama vykdyti tam tikras ekonomines sąlygas, o kiekvienos paskolos dalies įnašas suteikiamas tik tada, kai šios sąlygos patikrinamos vietoje. Pagrindinė paskolos gavimo garantija yra šalies sugebėjimas ją grąžinti.Pasaulio bankas kiekvienai šaliai parengia specialų dokumentą ir jame nurodo ekonomikos šakas, kurioms reikia finansinio banko palaikymo. Tai vadinamoji pagalbos strategija (country assistance strategy – CAS). Visos Pasaulio banko suteikiamos paskolos turi būti suderintos su šiuo dokumentu, kuriame pateikiama ir atitinkamos šalies ekonominės padėties analizė. (Grižas, 2003)Mažas pajamas gaunančios šalys paprastai neturi galimybių skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose, arba gali tai daryti tik su aukštomis palūkanomis. Kartu su tiesioginiais atskaitymais ir paskolomis, gaunamomis iš išsivysčiusių šalių, šalių su mažomis pajamomis vyriausybės gauna iš Pasaulio banko grantus, beprocentines paskolas ir techninę pagalbą, leidžiančius joms parūpinti pagrindinių paslaugų gyventojams suteikimą. (The World Bank, 2005)PB skolina mažiau išsivysčiusioms valstybėms, kuriose BVP vienam žmogui viršija 1305 JAV dolerių (šis rodiklis yra keičiamas). Jei BVP vienam žmogui yra mažesnis, valstybėms yra teikiamos lengvatinės Tarptautinės plėtros asociacijos paskolos, už kurias nemokamos palūkanos, o jų grąžinimo terminai gali siekti 40 metų. (Vilpišauskas, 1998) Tarptautinė plėtros asociacija yra didžiausias pasaulyje finansavimo lengvatinėmis sąlygomis šaltinis. Kas ketveri metai apie 40 turtingų šalių suteikia lėšas besivystančių šalių finansavimui šnašų forma. Paskutinis Tarptautinės plėtros asociacijos resursų papildymas buvo įvykdytas 2002 metais, kai donorai suteikė beveik 9 milijardus JAV dolerių, o Bankas – dar 6,6 milijardų JAV dolerių. Tada donorai nusprendė padidinti grantų Tarptautinės plėtros asociacijos resursuose dalį iki 21% bendros sumos, tam, kad padėtų ypač svarbių užduočių, tokių kaip kova su AIDS skurdžiausiuose ir labiausiai pažeidžiamuose šalyse, sprendime. Tarptautinės plėtros asociacijos kreditai sudaro apie ketvirtį Banko teikiamos finansinės pagalbos apimties. Jei neskaičiuotume Tarptautinės plėtros asociacijos resursų, valstybių – narių įnašai sudaro tik nedidelę Banko pajamų dalį. 2004 metais tarptautinės plėtros asociacija paskyrė 9 milijardus JAV dolerių 158 projektų 62 šalyse su mažomis pajamomis finansavimui. Tuo tarpu TRPB teikiamų paskolų sąlygos skiriasi, nors abi institucijos naudoja tuos pačius standartus, vertindamos projektus, kuriems siekiama gauti jų finansavimą. Iš jo paskolas gauna besivystančios šalys su didesnėmis p…ajamomis, kai kurios iš jų turi galimybę skolintis komercinėmis sąlygomis, tačiau paprastai esant labai aukštoms palūkanoms. Šalys, besiskolinančios iš TRPB, turi daugiau laiko kreditų grąžinimui nei skolinantis iš komercinių bankų: paskolos suteikiamos terminui nuo 15 iki 20 metų, įskaitant lengvatinį periodą, besitęsiantis nuo trijų iki penkių metų, kuriam pasibaigus prasideda pagrindinės paskolos sumos grąžinimas. Lėšos, pasiskolintos šių šalių vyriausybių, turi buti naudojamos konkrečių programų finansavimui: pvz., skurdo mažinimui, socialinių paslaugų suteikimui, aplinkosaugai ar ekonominio augimo tempų didinimui. 2004 finansiniai metais TRPB suteikė paskolų bendrai 11 milijardų JAV dolerių sumai 87 projektų 33 šalyse finansavimui. (The World Bank, 2005)
Šiuo metu bankas teikia trijų rūšių paskolas. Pirmiausia, jungtinė valiutų paskola (currency pool loan). Skolą sudaro daugiau nei viena valiuta, kurių derinys yra vienodas visoms skolininkėms. Ją sudarančių valiutų kursai fiksuoti ir paskutinį kartą buvo peržiūrėti 1996 metais. Antroji teikiamų paskolų rūšis – fiksuotų kursų vienos valiutos paskolos (fixed-rate single currency loans). Šiuo metu bankas teikia paskolas Vokietijos markėmis, Prancūzijos frankais, Japonijos jenomis, Olandijos guldenais, svarais sterlingų, Šveicarijos frankais bei JAV doleriais. Trečioji teikiamų paskolų rūšis – LIBOR-pagrįstos vienos valiutos paskolos {LIBOR-based single currency loans), kurios teikiamos aukščiau išvardintomis valiutomis. (Vilpišauskas, 1998)Pasaulio banko paskolos gali būti paskirstytos ir taip:1. Paskolos ūkio restruktūrizacijai -jos yra skiriamos šalių narių vyriausybėms biudžeto ir mokėjimų balansui sustiprinti. Paskolos yra suteikiamos dalimis, o kiekvienos dalies gavimas priklauso nuo to, kaip vykdomos banko nustatytos sąlygos ekonominės politikos srityje.2. Tikslinės paskolos:a) tiesioginės – skirtos įgyvendinti konkrečias priemones ūkinės ir socialinės infrastruktūros srityse arba gamybos srityse. Paskolų gavėjas gali būti administracijos institucija (pavyzdžiui, ministerija) arba valstybinė įmonė, realizuojanti tam tikras užduotis;b) kredito linijos – kai paskolų ėmėjas yra bankas arba valstybinės administracijos institucija (pavyzdžiui, Finansų ministerija), kurie tiesiogiai arba per savo tarpininkus (pavyzdžiui, bankus) skolina gautas lėšas mažesniems projektams realizuoti.1996 m. viduryje Pasaulio banko kreditų portfelis sudarė 164,8 mlrd. JAV dol. kvotą. 1997 m. banko kapitalas padidėjo iki 176 mlrd. JAV dolerių ir yra padalytas į beveik 1,5 mln. dalių. Pagrindiniai banko dalininkai yra JAV (17,7 proc), Japonija (6,26 proc), Vokietija (4,84 proc), Prancūzija ir Didžioji Britanija (po 4,63 proc.) .Sukurtos ir Pasaulio banko įgyvendinamos pagalbos programos aprėpia šiuos regionus: Afrikos valstybes, Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno baseino šalis, Pietų Aziją, Vidurio ir Rytų Europos valstybes, Centrinės Azijos valstybes, Lotynų Ameriką ir Karibų jūros baseino šalis, Artimųjų ir Vidurinių Rytų, taip pat Šiaurės Afrikos valstybes.Šalims, nukentėjusioms nuo 1997-1998 m. finansinės krizės (Korėja, Argentina, Indonezija, Brazilija, Rusija ir Tailandas) Pasaulio bankas 1999-2000 finansiniais metais suteikė 18,5 mlrd. JAV dol. kreditų (1998-1999 m. – 13 mlrd.)”.Skolų grąžinimo sąlygos ir terminai priklauso nuo besiskolinančios valstybės ekonominio išsivystymo lygio.2004 metais Pasaulio bankas suteikė kreditų 20,1 milijardų JAV dolerių sumai 245 projektams besivystančiose šalyse, suteikdamas joms finansinę arba techninę pagalbą skurdo sumažinimo tikslais….7. PASAULIO BANKO VEIKLOS VERTINIMASPB veiklos pobūdis per jo funkcionavimo laikotarpį gerokai keitėsi. Kaip buvo minėta, pirmosios banko paskolos buvo skirtos karo nuniokotų Vakarų Europos valstybių ūkiams atstatyti. Tuo tarpu šeštajame dešimtmetyje PB vis daugiau dėmesio pradėjo skirti besivystančioms šalims. Banko teikiamų prioritetų ir bendros ideologijos raida atspindėjo kintantį valstybės vaidmens ekonominiame vystymosi procese supratimą. Besivystančiose šalyse 1950-65 metais buvo finansuojami stambūs infrastruktūros projektai – telekomunikacijų, kelių, uostų įrengimas (didelė dalis skolų dengdavo tokių projektų valiutų keitimo kaštus). Buvo manoma, jog ekonominė raida besivystančiose šalyse iš esmės skiriasi nuo išsivysčiusių valstybių, ir todėl laisvos rinkos mechanizmas jose negali sėkmingai funkcionuoti. Ekonominis vystymasis buvo skatinamas, remiant vietines pramonės šakas, įvairiais barjerais apsaugotas nuo užsienio įmonių konkurencijos. PB lėšos buvo skiriamos kapitalo trūkumui besivystančiose valstybėse sumažinti, finansuojant atskirus projektus. Aštuntajame dešimtmetyje didelis dėmesys pradėtas skirti skurdo bei nelygybės mažinimui – skatinama kaimo plėtra, gyventojų planavimas, sveikatos apsauga ir kiti skurdo mažinimui skirti projektai.Devintajame dešimtmetyje banko prioritetai pakito, įsigalėjo naujas požiūris į valstybės vaidmenį, skatinant ekonomikos raidą. Pagrindine skurdo priežastimi imta laikyti neteisingą ekonominę politiką ir per didelį valstybės kišimąsi į ūkio vystymąsi. Bankas pradėjo teikti paramą besivystančioms šalims, patiriančioms makroekonominių sunkumų, bei skatinti struktūrinį prisitaikymą, besivystančių šalių ūkio atvirumą, mažinti protekcionizmą, privatizuoti valstybines įmones, skatinti palankią teisiną aplinką ir dereguliavimą bei atsargią fiskalinę politiką. Buvo pradėtos teikti struktūrinio prisitaikymo paskolos, skirtos mokėjimų balanso išlaikymui, siūlant skolininkėms vykdyti norimą reformų politiką; vėliau sukurtos ir šakinės prisitaikymo paskolos, skirtos atskirų šakų plėtrai.Šiame dešimtmetyje banko veikloje pradėtas labiau akcentuoti institucijų vaidmuo, kuriam laisvos rinkos šalininkai neteikė didesnės reikšmės. Atkreiptas dėmesys į tai, jog sėkmingam ūkio vystymuisi reikalingas efektyviai veikiančių institucijų – apibrėžtų nuosavybės teisių, nekorumpuotų valdininkų, teismų sistemos ir pan. – tinklas, kuris besivystančiose valstybėse yra gana silpnas. Institucijų tobulinimas tapo vienu iš PB veiklos prioritetų. Daugiau dėmesio pradėta kreipti į politinę reformų dimensiją, pripažįstant konsensuso bei vyriausybės pritarimo reformos priemonėms svarbą. Panašius principus PB pradėjo taikyti ir į rinkos ekonomiką pereinančiose šalyse, kuriose pradėtos reformos suteikė bankui naują veiklos erdvę. Viena iš paskutiniųjų banko veiklos prioritetų peržiūrų įvyko 2003 finansianiais metais. Joje buvo akcentuoti skurdo mažinimo klausimai, vystymosi tūkstantmečio slenkstyje tikslai ir Monterėjaus forumo sprendimai. Tuo siekiama realizuoti Pasaulio banko politikos ir renginių, vykdomų šiems tikslams pasiekti, sekimo strategiją, sudaryti palankias sąlygas besivystančių šalių patekimui į išsivysčiusių šalių rinkas, panaudojant Monterėjaus konsensuso numatytas priemones, koordinuoti daugiašalių ir dvišalių donorų veikimo principus, procedūras ir metodus, tęsti darbą neturtingų šalių su aukštu įsiskolinimo lygiu Iniciatyvos rėmuose, o taip pat palaikyti tokias veiklos kryptis, kaip įsiskolinimo lygio ekonominio priimtinumo analizė, pagalbos suteikimas neturtingoms šalims su aukštu įsiskolinimo lygiu ir t.t. (The World Bank, 2005) Analizuojant šio dešimtmečio PB veiklą ir naujus prioritetus, atspindinčius pasikeitimus pasaulio ekonomikoje, naujas banko požiūris apibūdinamas kaip „holistinis”, , t.y. atsižvelgiama ne tik į politikos priemonių efektyvumą, bet ir į skurdo mažinimą, į žmones orientuotas investicijas, aplinkos apsaugą, valstybės vaidmens perorentavimą ir privataus verslo skatinimą.PB veikla susilaukė įvairių vertin…imų, nors galbūt ir ne tokių prieštaringų kaip TVF veikla. Kaip ir TVF atveju, požiūris į PB veiklą skiriasi priklausomai nuo bendros vertintojų pozicijos. Pavyzdžiu galėtų būti valstybės vaidmens, valdant ekonomiką, vertinimas. Pastarųjų dešimtmečių ortodoksinę liberalią PB orientaciją kritiškai vertina struktūralizmo atstovai, teigdami, jog neefektyvaus valstybės intervencijos į ekonomikos funkcionavimą apribojimo nepakanka stabilaus ekonomikos augimui pasiekti, o reikia atsižvelgti į struktūrinius poslinkius pasaulio ekonomikoje, apsunkinančius besivystančių šalių reformas. Skirtingai vertinama tiek bendra PB veikla, tiek atskirų priemonių poveikis, siekiant stabilaus besivystančių šalių ūkio augimo, jų poveikis socialinėje, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Kritiškai vertinamas PB ir TVF politikos derinimas, o tiksliau jo trūkumas bei siūlomų reformos priemonių suderinamumas, taip pat PB specialistų kišimasis į valstybių vidaus politikos reikalus, siūlant vienokias ar kitokias priemones, kurias turėtų diegti banko klientai. Iš PB politikos raidos galima spręsti, jog PB atsižvelgia į kritinę jo veiklos analizę, ir siekia maksimaliai orientuotis į klientų poreikius ir atskirų paslaugų paklausą. PB narystė, klientų skaičius bei teikiamų paslaugų — tarp jų ne tik finansinių, bet ir techninių bei konsultacinių — apimtys liudija apie PB svarbą, remiant besivystančių ir mažiau išsivysčiusių šalių ūkių augimą. (Vilpišauskas, 1998)8. LIETUVA IR PASAULIO BANKAS: BENDRADARBIAVIMO SRITYSLietuva PB nare tapo 1992 m. liepos 6 d. Ji yra trijų Pasaulio banko grupės institucijų narė – jai priklauso 1507 akcijos Tarptautiniame rekonstrukcijos ir plėtros banke, 2341 akcija Tarptautinėje finansų korporacijoje ir 106 akcijos Daugiašalėje investicijų garantijų agentūroje.Lietuva yra gavusi tik TRPB paskolas, kadangi dėl per aukšto BVP vienam žmogui lygio, ji negali naudotis Tarptautinės plėtros asociacijos paslaugomis. Bendra paskolų suma sudaro 473,69 mln. JAV dolerių. Pagrindinis PB veiklos Lietuvoje tikslas – remti Vyriausybės pastangas spartinti perėjimą į rinkos ekonomikos sistemą bei stabilaus gyvenimo standartų augimą. Pagrindinės priemonės, siekiant šių tikslų, yra privataus sektoriaus plėtra bei jam palankios politikos ir aplinkos kūrimas, efektyvaus finansinio tarpininkavimo skatinimas, socialinių paslaugų, energetikos sektoriaus bei infrastruktūros pertvarkymas, siekiant, kad jie atitiktų modernios rinkos ekonomikos poreikius.Per trylika narystės PB metų Lietuva baigė įgyvendinti trylika projektų, finansuotų iš banko lėšų. Tai buvo 1995 m. įgyvendintas projektas, kuriam buvo naudojama 1992 m. suteikta 60 mln. JAV dolerių reabilitacinė paskola, skirta reformoms pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu; 80 mln. JAV dolerių projektas struktūriniam sureguliavimui, kuriam paskola buvo suteikta 1996 metais; privačios žemdirbystės vystymo projektas, kuriam 1996 metais buvo skirta 30 mln. JAV dolerių, ir kiti. 2000 m. Lietuva vėl tarėsi dėl struktūrinės paskolos. Šios struktūrinės paskolos tikslas buvo – pagelbėti Vyriausybei vykdyti reformas. Buvo susitarta su Vyriausybe dėmesį telkti į penkias sritis: valstybės biudžeto valdymą, privataus ir socialinio sektoriaus plėtrą, žemės ūkį ir energetiką. Kiekvienam iš tų sektorių buvo nustatomos priemonės. Privataus sektoriaus plėtros srityje buvo numatytas bankroto ir restruktūrizavimo, buhalterinės apskaitos įstatymo priėmimas. Šiam projektui buvo skirta kol kas didžiausia suma – 108.3 mln. eurų. Tuomet buvo manoma, kad reformos gali būti baigtos 2001 metų liepą, atsižvelgiant į vyriausybių kaitą ir sėkmę. Preliminarūs terminai buvo numatomi gan optimistiški – terminai orientaciniai ir nėra juridiškai įpareigojantys. Buvo sutarta, kad paskolos dalys bus mokamos tada, kai bus įvykdytos reformos. Tačiau šis projektas buvo uždarytas tik 2002 metų birželio 30 dieną.Visi projektai, kuriems Lietuvoje buvo suteiktos PB paskolos, parodyti 1 lentelėje.1 lentelė. Lietuvoje vykdomi ir vykdyti Pasaulio banko projektai (iki 2005 metų lapkričio mėn.)(The World Bank in Lithuania, 2005).Projekto pavadinimas, tikslai ir paskolos vertė Projekto sudėtinės dalys Darbų būklė1. Projektas reformoms pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu vykdyti.Paskolos suma – 60 mln. JAV dol. 1. Makroekonominis valdymas;2. Kitų privačių ir finansų sektorių vystymas;3. Prekybos ir priėjimo prie rinkos palengvinimas. Pradėta: 1992 10 22Baigta:1995 12 312. Energetikos sistemos reformavimo projektas.Tikslai: pagerinti elektros tiekimo saugumą, efektyvumą ir patikimumą, paremti Lietuvos energijos restruktūrizavimą ir komercializavimą. Paskolos suma – 26.4 mln. JAV dol. 1. Trijų šilumą generuojančių vienetų atstatymas.2. Elektros energijos tiekimo sistemos tobulinimas.3. Techninė pagalba, restruktūrizuojant ir komercializuojant Lietuvos energiją. Pradėta:1994 05 24Baigta:2002 07 013. Klaipėdos aplinkos apsaugos projektas. Tikslai: sumažinti nevisai išvalyto vandens išleidimą į Baltijos jūrą, gerinti vandens kokybę ir sanitarines paslaugas, gerinti veiklos efektyvumą, skatinti aplinkai nežalingą valdymą.Paskolos suma – 7 mln. JAV dol. 1. Švaraus ir išpilamo nešvaraus vandens sistemos gerinimas bei institucinis stiprinimas.2. Aplinkos valdymas: parama, įgyvendinant Kuršių marių rekreacijos ir turizmo vystymo bei kranto zonos valdymo planą. Pradėta:1994 12 08Baigta:2002 06 304. Įmonių ir finansinio sektoriaus paramai skirtas projektas. Tikslai: skatinti įmonių ir finansinio sek…toriaus reformas ir remti privataus sektoriaus plėtrą.Paskolos suma – 25 mln. JAV dol. 1. Privačių įmonių investicijų finansavimas, atidarius kredito liniją pasirinktuose Lietuvos bankuose.2. Techninė parama Lietuvos banko priežiūros funkcijos stiprinimui, banko institucinio pajėgumo gerinimui, naujai įkurtai konsultacinei agentūrai, teikiančiai paramą privatizuotoms įmonėms.3. Pasirinktų bankų investicijų į akcinį kapitalą finansavimas, gerinant tarpininkavimo funkcijos atlikimą. Pradėta:1995 04 13Baigta:2001 06 305. Šiaulių aplinkosaugos projektas. Tikslai: sumažinti Šiaulių miesto teršimą, pagerinti vandens tiekimą, sanitarines sąlygas ir funkcionavimo efektyvumą, skatinti aplinkai nežalingą žemės ūkio veiklą.Paskolos suma – 6,2 mln. JAV dol. Švaraus ir nešvaraus vandens sistemos gerinimas ir institucinis tobulinimas. Pradėta:1995 12 05Baigta:2001 06 306. Privačios žemdirbystės vystymo projektas. Tikslai: parama vyriausybei, vystant gyvybingą finansinį tarpininkavimą kaimo vietovėse bei privačių investicijų į žemės ūkį skatinimas.Paskolos suma – 30 mln. JAV dol. 1. Vidutinių ir ilgalaikių kreditų kaimo vietovėse teikimas.2. Institucinių ir žmogiškųjų išteklių vystymas, tarp jų žemės reforma, vietinis konsultavimas ir apmokymas, rinkos informacijos ir kitų paslaugų teikimo skatinimas. Pradėta:1996 04 02Baigta:2001 06 307. Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės projektas. Tikslai: pademonstruoti vietinės geometrinės energijos naudojimo naudingumą, sumažinant priklausomybę nuo importuojamos naftos bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.Paskolos suma – 5.9 mln. JAV dol. 1. Investicijos įrangai.2. Techninė parama, atliekant projektavimo darbus, ruošiant darbų programą bei apmokant personalą. Pradėta:1996 06 09Baigta:2002 12 318. Energijos taupymo ir būsto šiltinimo projektas. Tikslai – skatinti privačią iniciatyvą, gerinant gyvenamojo ploto apšildymą, remti gyvenamųjų namų privatizavimą.Paskolos suma – 10 mln. JAV dol. 1. Kredito linija per komercinius bankus, skirta energijos taupymo ir efektyvumo kėlimo priemonėms.2. Energijos taupymas pasirinktų apylinkių mokyklose.3. Techninė parama. Pradėta:1996 07 11Baigta:2001 06 309. Socialinės apsaugos politikos ir bendruomenių socialinių paslaugų projektas. Tikslai: remti Vyriausybės socialinės apsaugos politiką, gerinant pajėgumą, analizuoti socialinę politiką bei bendruomenių socialinės rūpybos paslaugas. Paskolos suma – 3.7 mln. JAV dol. 1. Socialinės apsaugos politikos vystymas, gerinant išteklių naudojimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir padedant jai gerinti socialinės politikos kūrimą, įgyvendinimą, kontrolę bei vertinimą.2. Bendruomenių socialinių paslaugų gerinimas, teikiant nefinansinę paramą – kuriant bendruomenių centrus pagyvenusiems, neįgaliems –žmonėms bei šeimoms su vaikais, kuriant mokymo centrus neįgaliems vaikams, kontroliuojant ir vertinant šių centrų veiklą. Pradėta:1997 02 18Baigta:2005 06 3110. Greitkelių tvarkymo projektas. Tikslai: remti Vyriausybės vykdomą kelių tinklo tvarkymą bei kelti kelių tvarkymo darbų efektyvumą.Paskolos suma – 19 mln. JAV dol. 1. Parama Lietuvos kelių administracijai, tiesiant bei užbaigiant pradėtus apvažiavimus, tikrinant ir tvarkant tiltus.2. Gatvių Vilniuje ir Kaune atnaujinimas, tiltų tvarkymas, techninė parama ir personalo apmokymas. Pradėta:1996 09 05Baigta:2000 12 3111. Struktūrinio pertvarkymo projektas. Tikslai: pagelbėti Vyriausybei vykdyti reformas, sutelkti dėmesį į valstybės biudžeto valdymą, privataus ir socialinio sektoriaus plėtrą, žemės ūkį ir energetiką.Paskolos suma – 80 mln. JAV dol. 1. Makroekonominis valdymas;2. Šalies verslo ir bankų restruktūrizavimas ir privatizavimas;3. Reguliavimo ir konkurencinė politika;4. Kitų viešųjų sektorių valdymas;5. Tarptautinė finansinė architektūra. Pradėta:1996 10 15Baigta:1998 06 3012. Municipalinio vystymo projektas. Tikslai: padaryti finansavimą infrastruktūriniam investavimui prieinamą mažuose ir vidutiniuose Lietuvos miestu…ose, sustiprinti savivaldybių galimybes planuoti investicijas, dirbti su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis pasiruošimo stojimui į ES metu.Paskolos suma – 18.9 mln. EUR 1. Municipalinis finansavimas.2. Kitas miestų vystymas.3. Taršos valdymas ir aplinkosauginė sveikata. Pradėta:1999 06 27Baigta:2005 06 30
13. Sveikatos projektas. Tikslai – pagerinti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą, padėti įkurti veiksmingas visuomenines medicinos paslaugas, sukurti praktika paremtą pirminės sveikatos priežiūros sistemą, palaikyti sveikatos reformą.Paskolos suma – 21.2 mln. JAV dol. 1. Sveikatos apsaugos sistemos veikimo gerinimas.2. Susižeidimų ir neužkrečiamųjų ligų paplitimo mažinimas.3. Užkrečiamųjų ligų paplitimo mažinimas.4. Visuotinio dalyvavimo skatinimas. Pradėta:1999 11 30Planuojama baigti:2006 09 3014. Klaipėdos uosto projektas. Tikslai: užtikrinti šio Baltijos uosto ilgalaikį konkurentingumą, pagerinti aplinkos sąlygas.Paskolos suma – 35.3 mln. JAV dol. 1. Investavimas į visuotinius darbus, tokius kaip molo renovavimas.2. Techninis asistavimas. Pradėta:2000 06 11Planuojama baigti:2006 09 3015. Struktūrinio pertvarkymo projektas. Tikslai: pagelbėti Vyriausybei vykdyti reformas, sutelkti dėmesį į valstybės biudžeto valdymą, privataus ir socialinio sektoriaus plėtrą, žemės ūkį ir energetiką.Paskolos suma – 108.3 mln. EUR 1. Šalies verslo ir bankų restruktūrizavimas ir privatizavimas.2. Korporacinis valdymas.3. Reguliavimo ir konkurentingumo politika.4. Viešųjų išlaidų, finansinis valdymas ir aprūpinimas.5. Socialinės rizikos sumažinimas. Pradėta:2000 07 25Baigta:2002 06 3016. Švietimo sistemos tobulinimo projektas. Tikslai: mokyklų tinklo optimizavimas, energijos ir erdvės panaudojimo tobulinimas.Paskolos suma – 25.39 mln. JAV dol. 1. Mokymo kokybės pagrindinėse mokyklose gerinimas.2. Mokyklų infrastruktūros tobulinimas.3. Projekto koordinavimo palaikymas Švietimo Ministerijos ir kitų švietimo institucijų pagalba. Pradėta:2002 06 20Planuojama baigti:2006 06 30Minėtus projektus PB finansuoja kartu su kitais kofinansuotojais – Lietuvos Vyriausybe, PHARE programa, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Danija, Švedija, Norvegija, Suomija, JAV. Tuo tarpu projektai pasirinkti po bendrų Vyriausybės konsultacijų su PB, įformintų Šalies ekonominiame memorandume, paskelbtame 1993 metais ir rodo Lietuvos viešųjų investicijų bei banko remiamų sričių prioritetus. Paprastai paskolos teikiamos atsiperkantiems, nors ir ne komerciniams, projektams. Visas PB paskolas garantuoja Lietuvos Vyriausybė, o paskolų sutartis turi ratifikuoti Seimas.PB teikia paskolas ne tik konkretiems projektams finansuoti, bet ir atskirų šakų vystymo paskolas. Lietuvai 1996 m. spalio mėnesį buvo suteikta struktūrinio pertvarkymo 80 mln. JAV dolerių paskola, skirta bankininkystės problemoms spręsti bei pagrindinių ūkio šakų disbalansui pašalinti (ypač energetikos, žemės ūkio bei socialinės apsaugos srityse). Pagrindinis šios paskolos tikslas – stabilaus ūkio augimo bei skurdo mažinimo skatinimas.Pasak Pasaulio banko Lietuvos atstovybės vadovo Mariaus Nociaus (2001), struktūrinio sureguliavimo paskola susideda iš kelių dalių. PB susitaria su Vyriausybe dėl svarbiausių reformų, kurias įgyvendinus būtų išduodamos struktūrinės paskolos dalys. Pirmoji dalis yra išmokama tuomet, kai Įvykdomos pradinės reformos, toliau po tam tikro laiko, remiantis sutartų reformų vykdymu, išduodama kita dalis. Tiksliai nustatyto termino, iki kada reformos turi būti įgyvendinamos, nėra. Dalykai, dėl kurių PB susitaria su Vyriausybe, yra gana sudėtingi, reformų programa būna ambicinga, todėl sunku pasakyti, kada tos reformos būna įgyvendinamos. Kita vertus, numatoma, kada preliminariai reformos gali būti įvykdytos.“Visa PB veikla yra daugiau patariamojo pobūdžio. Turbūt geriausias terminas būtų plėtros institucija. PB tikslas – ekonomikos augimas ir su tuo susijęs skurdo mažinimas. Taip PB veiklą supranta ir Lietuvos Vyriausybė, ir tai nėra dialogas, pan…ašus į derybas su investiciniais bankais,” – sako Marius Nocius (2001). “Nenorėčiau sakyti, kad spaudžiame Vyriausybę dėl reformų, įsame įsitikinę, kad kai kuriais klausimais jai galime patarti. Turiu galvoje ilgalaikę patirtį ir turimą potencialą. Esame pasiruošę teikti patarimus. Tų patarimų kartais klausoma, kartais — ne. Tai yra Vyriausybės reikalas. Visiškai nenorime kištis į Vyriausybės darbą. Negalime diktuoti sprendimų. Parengę vienus ar kitus įstatymus, planus, komentuojame, jeigu tai priklauso mūsų kompetencijai. Jeigu bent į kai kuriuos mūsų patarimus būna atsižvelgiama, manome, kad tai yra neblogai. Nesame visažiniai ar institucija, aukštesnė už visus.”Be paskolų, kurios dažnai skiriamos projektams, kurie susiję su ekonomikos plėtra, PB dirba ir analitinį darbą – rengia įvairias ataskaitas, studijas. Buvo rengiamasi su Vyriausybe atlikti korupcijos Lietuvoje studiją. Tai buvo daugiau rekomendacijos Vyriausybei. Kartais tokios studijos – investiciniai projektai, pvz., žemės ūkio ar energetikos sektoriaus studija.“Pelnas nėra svarbiausias banko tikslas – mūsų palūkanos yra vienos iš žemiausių (čia nekalbu apie lengvatines paskolas). Nesame labdaros organizacija, mūsų paskolos atsiperka, tačiau tai padengia mūsų kaštus, taip pat leidžia nedidelę dalį panaudoti įvairiems fondams, iš kurių suteikiamos negrąžinamos paskolos vyriausybėms,” – teigia Marius Nocius (2001).Lietuva taip pat yra gavusi Institucinio vystymo fondo dotacijas, kurios nuo PB paskolų skiriasi tuo, jog yra negrąžintinos, tačiau 25% projekto sumos turi įnešti Lietuvos Vyriausybė. Jos buvo skirtos Vilniaus senamiesčio atnaujinimo strategijai parengti, Lietuvos statistikos departamento renkamos ir apdorojamos informacijos kokybei gerinti, savivaldybių plėtrai, Klaipėdos jūrų uostui bei sveikatos projektui.
Lietuva naudojasi ne tik finansine PB parama. Kaip buvo minėta, bankas taip pat teikia techninę paramą, rengia studijas, kuriose analizuojama atskirų šalies ūkio sričių būklė. Tokios studijos buvo parengtos apie Lietuvos energetikos sektorių, žemės ūkį ir maisto pramonę, privataus sektoriaus vystymąsi, valstybės išlaidas. Planuojama išanalizuoti ir įvertinti gyvenimo standartus Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas skurdo mažinimui, išanalizuoti ir pateikti rekomendacijas, sprendžiant vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes problemas pagrindinėse makroekonomikos srityse.PB paskolos paprastai yra teikiamos geresnėmis sąlygomis nei komercinių bankų kreditai. Be to, šios lėšos yra labai svarbus finansavimo šaltinis projektams, kurių atsipirkimo perspektyvos sunkiai pritrauktų privatų kapitalą, tačiau per ilgesnį laiką gali turėti svarbų poveikį Lietuvos ūkio augimo skatinimui. Galiausiai kol kas Lietuvai ne mažiau yra svarbi banko teikiama techninė parama bei vietinio personalo apmokymas, galimybė konsultuotis su banko specialistais. Kaip ir narystės kitų tarptautinių ekonominių organizacijų atveju, Lietuvai svarbu būti viena iš „žaidėjų”, keistis informacija bei vykdyti atvirą ekonominę politiką. (Vilpišauskas, 1998)Be techninės ir finansinės paramos Pasaulio bankas teikia ir informacinę paramą vykdydamas Depozitinės bibliotekos kūrimo programa. 1996 m. pabaigoje Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (Pasaulio bankas) suteikė savo leidinių depozitinės bibliotekos statusą Kauno apskrities viešajai bibliotekai. Tais pačiais metais ši organizacija savo leidinių depozitinę biblioteką įkūrė Šiauliuose, o 1993 m. Vilniuje, Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.Pagal sutartį – programą Pasaulio bankas siunčia po vieną egzempliorių savo leidykloje išleistų leidinių, aprūpina leidybos planais ir Pasaulio banko leidinių kolekcijų sąrašais. Depozitinė biblioteka tvarko bei saugo gautus leidinius, teikia bibliografinę informaciją savo regiono skaitytojams, tiria jų informacijos poreikius.Pasaulio Banko leidinių kolekciją Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje sudaro apie 290 leidinių anglų kalba, išleistų 1996 – 1998 m.Viena svarbiausių Pasaul…io Banko veiklos sričių yra besivystančių ir išsivadavusių iš komunistinio režimo valstybių vykdomų ekonomikos reformavimo programų rėmimas. Pasaulio Banko specialistai ir ekspertai savo leidiniuose analizuoja ir įvertina įvairių valstybių ekonomikos būklę ir vykdomų programų patirtį.Pasaulio Banko leidiniai leidžiami atskiromis serijomis. Vertingiausi moksliniu požiūriu yra University press books serijos leidiniai, nes tai – monografijos ir studijos ekonomikos mokslų temomis, skirtos akademinei visuomenei bei specialistams. Country study serijos leidiniuose išsamiai analizuojama įvairių valstybių ir regionų ekonomikos būklė, vykdomų bankininkystės pertvarkymų, švietimo, ekologijos ir sveikatos apsaugos projektų įgyvendinimo patirtis.Populiariausią kolekcijos dalį sudaro statistikos leidiniai World Development Indicators 1997, Statistical Handbook 1996, States of USSR, World Bank Annual Report 1996 ir kiti. Leidiniuose, skirtuose Centrinės ir Rytų Europos šalims, pateikiami Lietuvos ir kitų buvusios SSRS šalių ekonomikos plėtros rodikliai.Nauji ir informatyvūs Pasaulio Banko leidiniai praplėtė Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacines galimybes. (Pupkevičienė, 2000)Negalima vienareikšmiškai atsakyti, kiek laiko PB dar dirbs Lietuvoje. . Pagal formaliuosius kriterijus, šalis baigia savo skolinimąsi PB, kai BVP vienam žmogui viršija nustatytą ribą. Kada Lietuvoje PB baigs darbą, priklauso nuo to, kaip plėtosis ekonomika. Manoma, kad Lietuva, įstojusi į ES, dar keletą metų skolinsis iš Pasaulio banko. (Bielskytė, 2001)9. IŠVADOS
Mes gyvename pasaulyje, kuris yra toks turtingas, kad globalinis pelnas viršija 31 milijoną JAV dolerių per metus. Kai kuriuose šalyse vidutinis žmogus uždirba daugiau nei 40000 milijonų JAV dolerių per metus. Tačiau tame pačiame pasaulyje 2,8 milijardo žmonių – daugiau nei pusė besivystančių šalių gyventojų – uždirba mažiau nei 700 JAV dolerius per metus. Iš tų 2,8 milijardo žmonių 1,2 milijardo uždirba mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną.Kaip to pasekmė, kiekvieną dieną besivystančiose šalyse miršta 33000 vaikų. Šiose šalyse moterys miršta gimdydamos kiekvieną minutę. Skurdas neleidžia daugiau nei 100 milijonui vaikų, daugiausiai mergaitėms, lankyti mokyklą.Sumažinti šį skurdo lygį pastoviai augant gyventojų skaičiui (pagal kai kuriuos vertinimus, artimiausius 50 metų planetos gyventojų skaičius padidės 3 milijardais žmonių) – labai sudėtinga stambaus mąsto užduotis.Pasaulio bankas stengiasi sumažinti šį skirtumą ir panaudoti turtingų šalių resursus neturtintų šalių ekonominio augimo užtikrinimui. Būdamas vienu iš didžiausių pagalbos šaltinių vystymo tikslais, Pasaulio bankas aprūpina besivystančių šalių vyriausybių pastangų, nukreiptų į socialinį – ekonominį vystymąsi, finansavimą, remia mokyklų ir sveikatos apsaugos įstaigų statybas, gyventojų aprūpinimą vandeniu ir elektros energija, kovą su ligomis ir aplinkos apsaugą.Pasaulio banko svajonė – pasaulis be skurdo, todėl Bankas nustato sau tokią paskirtį: kovoti su skurdu, darant tai su didžiuliu noru ir profesionaliai vardan tvirto rezultato siekimo; padėti žmonėms savo jėgomis pasiekti gyvenimo sąlygų ir aplinkinio pasaulio pagerėjimo, teikiant jiems resursus, padedant dalintis žiniomis; likti pavyzdine įstaiga, sugebančia pritraukti, įkvėpti ir ugdyti ištikimus savo darbui ir diversifikuotus kadrus, turinčius žinių įvairiausiose srityse, išsiskiriančius aukštu profesionalumu, mokančius įsiklausyti į kitų nuomonę ir mokytis. Pasaulio banko veiklos principai – orientavimasis į kliento interesus, bendradarbiavimas su partneriais, atsakingumas už aukštą rezultatų kokybę, ekonominis efektyvumas.
10. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bielskytė G. (2001). Pasaulio bankas – investuotojas ar neutralus vertintojas? (2001, birželio 22). Atgimimas, 3 p.2. Grižas R.A. (2003). Tarptautiniai ekonominiai santykiai. Vilnius: Ekonomikos mokymo centras.3. Pupkevičienė N. (2000). Pasaulio banko leidiniai. Kauno apskrities vieš…oji biblioteka. Prieiga per internetą: 2005 11 30 adresu: http://old.kvb.lt/lt/pasaulio_bankas.htm4. The world bank (2005). Пол Вулфовиц. Prieiga per internetą: 2005 11 30 adresu: http://wbln0018.worldbank.org/ECA/Rus.nsf/ECADocByUnid/69F74241BAB319DD852570130053EC38?Opendocument5. The world bank (2005). Что такое всемирный банк? Prieiga per internetą: 2005 11 30 adresu: http://wbln0018.worldbank.org/ECA/Rus.nsf/ECADocByUnid/41411D21132B73D785256BF7006B8804?Opendocument6. The world bank – Lithuania (2005). Projects and programs. Prieiga per internetą: 2005 11 30 adresu: http://web.worldbank.org/external/default/main?menuPK=304987&pagePK=141155&piPK=141124&theSitePK=3049567. Vilpišauskas R. (1998). Lietuva ir tarptautinės ekonominės organizacijos. Z.Petrauskas, G.Steponavičius (Sudarytojai), Lietuva ir tarptautinės organizacijos. (pp. 91 – 100). Kaunas.