PAGRINDINĖS PIRMOSIOS PAGALBOS SUTEIKIMO TAISYKLĖS

TURINYS

1. Įvadas ............................. 3

2. Bendrosios pirmosios pagalbos taisyklės...............4

3. Tikslai ir principai ....................... 5
1.2 Pirmosios medicinos pagalbos tikslai
1.3 Pirmosios medicinos pagalbos ABC
1.4 Pirmumo seka
1.5 PMP eiliškumas

4. Dėstymas ............................6
3.1 APALPIMAS (sąmonės netekimas)...............6
4.2 KRAUJAVIMAS .......................
1.3 KAULŲ LŪŽIS, IŠNIRIMAS, PANIRIMAS........... 7 – 8
1.4 UŽSPRINGIMAS .....................9 – 10
1.5 SVETIMKŪNIS, ISTRIGĘS ISMIGĘS AKIES OBUOLYJE, APLINKINĖSE AUDINUOSE .................10
1.6 ROPLIO ĮKANDIMAS, ŽAIZDOS NUO ĮKANDIMŲ......10 – 11
1.7 DIRBTINIS KVĖPAVIMAS .................. 11

5. Išvados ir siūlymai ........................ 12

6. Klausimai ............................13

7. Literatūra ir šaltiniai ....................... 14

ĮVADAS

Kalbant apie medicinos pagalbą, galvoje turima profesionalus medicinos personalas, gydymo įstaigos, vaistai, specialios gydymo priemonės ir būdai.
Pamirštama, kad dažniausiai sveikatai ar gyvybei pavojus gali ištikti tokiomis aplinkybėmis, kai šalia nėra gydytojo, iki ligoninės toli ar jąą pasiekti sunku, o greitoji medicinos pagalba geriausiu atveju gali atvykti tik už keliolikos minučių. Ką tuomet daryti? Atsakymas – reikia suteikti pirmąją medicininę pagalbą.

Kas yra pirmoji medicinos pagalba? Tai yra paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas išsaugojama nukentėjusio ar ūmiai susirgusio žmogaus gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi veiksniai. Pirmoji pagalba nėra sudėtinga, todėl ją teikti gali kiekvienas.

Bendrosios pirmosios pagalbos taisyklės

1. Išsiaiškinkite nelaimingo atsitikimo situaciją ir nustatykite nukentėjusio būklę.
2. Prieš teikdami pirmąja pagalbą, įsitikinkite, kad taai yra saugu. Jei situacija pavojinga Jūsų gyvybei, sveikatai (pravažiuojantis transportas, griūvantys, krentantys objektai, gaisras, nuodingosios medžiagos, elektros srovė, ar galite užsikrėsti pavojinga liga) teikti pirmąją pagalbą draudžiama.
3. Nenaudokite priemonių, kurios gali pabloginti nelaimingo atsitikimo situaciją (pvz., nejunkite elektros prietaisų, nedekite de

egtukų, jei aplinkoje yra sprogiųjų dujų mišinio – gamtinių dujų ir t.t.).
4. Nebloginkite nukentėjusiojo būklės (pvz., netraukite jo iš sudaužyto transporto, jei įtariate, kad lūžęs stuburas).
5. Išneškite nukentėjusįjį iš pavojingos aplinkos, nutraukite žalingą veiksnį.
6. Pirmąją pagalbą teikite kuo skubiau. Stiprų kraujavimą stabdykite tuojau pat, nelaimingo atsitikimo vietoje.
7. Jei nukentėjęs žmogus sužalotas keliose vietose ar keliais būdais, pirmąją pagalbą pradėkite nuo to sužalojimo, kuris pavojingiausias gyvybei (pvz., stipraus kraujavimo stabdymas  gaivinimas  žaizdų tvarstymas  imobilizacija).
8. Pirmąją teikite visą laiką, kol atvyks GMP. Nepalikite nukentėjusio be priežiūros.
9. Kvieskite pagalbą: praeivius, GMP, policiją, ugniagesius (tel. 03, 02, 01)

Kviesdami praneškite:
a) kas atsitiko;
b) kur atsitiko;
c) kiek nukentėjusiųjų ir kokia jų būklė.

Bendrosios ligonių, sužeistųjų, nukentėjusiųjų transportavimo taisyklės
1. Skubus nukentėjusiojo transportavimas į gydymo įstaigą yra vienas svarbiausios pagalbos elementų.
2. Transportavimas asmeniniu ar nepritaikytu transportu galimas tik tais atvejais, jei jis neepablogina nukentėjusiojo būklės.
3. Transportuoti draudžiama, jei nukentėjusysis nesąmoningas, dėl patirtos traumos jį ištiko (ar gali ištikti) šokas, sutriko kvėpavimas, širdies veikla, prasideda klinikinė mirtis. Šiais atvejais transportuojama tik specialiu medicininiu transportu.
4. Visais atvejais geriausiu transportuoti GMP.

TIKSLAI IR PRINCIPAI

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
 nutraukti žalojantį poveikį;
 atstatyti ar kompensuoti gyvybines funkcijas;
 stabilizuoti būklę, kol bus suteikta profesionali med. pagalba .

Pirmosios medicinos pagalbos ABC:
Teikdami PMP nukentėjusiam kuris yra be sąmonės, vadovaukitės šiuo principu:
A. – kvėpavimo takai. Jei radote žmogų be sąmonės, pirmiausia įvertinate kvėpavimo takų praeinamumą ir at

tverkite kvėpavimo takus.
B. – kvėpavimas. Nukentėjusiojo kvėpavimo funkcijos įvertinimas. Nesant kvėpavimo atlikite dirbtinį kvėpavimą.
C. – kraujotaka. Nukentėjusiojo kraujotakos įvertinimas, tikrinant miego arterijos pulsą. Nesant pulso, netiesioginis širdies masažas. Intensyvaus kraujavimo stabdymas. Kova su šoku.

A. to, kuris šaukia garsiausiai, eikite prie to, kuris tyli. Vertinkite situaciją, pagal turimas galimybes.

Pirmumo seka:
I. neatidėliotini – kvėpavimo sutrikimai, širdies darbo sutrikimai, arterinis kraujavimas. Nesuteikus pagalbos per keletą minučių, jie gali mirti. Tinkamai suteikus PMP, jie galės laukti profesionalios med. pagalbos;
II. skubūs – kraujavimas iš stambių kraujagyslių, atviri kaulų lūžiai.;
III. galintys laukti – kaulų lūžiai, sumušimai, nestiprus kraujavimas;
IV. galintys laukti amžinai – tie, kuriems jau negalima padėti.

PMP eiliškumas:
 aplinkos ir nukentėjusiojo būklės įvertinimas;
 stipraus kraujavimo stabdymas, gaivinimas;
 žaizdų sutvarstymas;
 įtvėrimas;
 reikalingos padėties suteikimas;
 normalios kūno temperatūros palaikymas.

DĖSTYMAS

 APALPIMAS (sąmonės netekimas)
Apalpimas – sąmonės praradimas.
Sąmonė prarandama dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo. Praradęs sąmonę žmogus negali kontroliuoti kitų organizmo funkcijų. Sąmonės išnykimas dėl ligos ar traumos bei jos atgavimas yra nekontroliuojamas reiškinys.

Pirmoji pagalba:
1. nustatykite pagrindinių gyvybinių funkcijų (kvėpavimo ir širdies veiklos) būklę;
2. sąmonė praradusį žmogų paguldykite į stabilią šoninę padėti;
3. kvieskite GMP.

Stabili šoninė padėtis:
1. paguldykite ligonį ar nukentėjusįjį ant nugaros;
2. vieną koją sulenkite per kelio sąnarį taip, kad pėda būtų kuo arčiau dubens. Tos pačios pusės ištiestą ranką priglauskite kuo arčiau kūno;
3. imkite nukentėjusįjį už kitos rankos ri

iešo ir verskite ant sulenktos kojos. Rankos, kurią laikote už riešo, plaštaką pakiškite po jo skruostu;
4. iš po gulinčio ant šono ligonio ištraukite “apatinę” ranką;
5. patikrinkite, ar paguldytas žmogus nevirsta ant nugaros ar pilvo.

Ši padėtis stabilizuoja ligonį. Jis nevirsta ant nugaros ar pilvo. Stabili šoninė padėtis gera tuo, kad neužkrenta liežuvio šaknis ir kvėpavimo takai lieka laisvi. Ligonis neužspringsta, jei vemia, jei jam kraujuoja iš burnos, teka gleivinės. Kadangi galva būna žiemiau negu liemuo, į smegenis priteka daugiau kraujo.

 KRAUJAVIMAS
Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas visiems organizmo audiniams ir organams. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui organizmas gali būti gyvas.

Kraujavimas – kraujo netekimas pažeidus kraujagyslės.
Kraujavimo rūšys:
Arterinis kraujavimas:
a) kraujas ryškiai raudonas
b) kraujas trykšta čiurkšle
Veninis kraujavimas:
a) kraujas tamsiai raudonas
b) kraujas teka silpna srove
Kapiliarinis kraujavimas:
kraujas teka iš smulkiųjų kraujagyslių (“rasoja”)

Kraujavimo stabdymo būdai:
 Užspaudimas pirštais taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje. Taikant jį, kraujavimas sustabdomas greičiausiai. Tai laikinas būdas. Staiga prasidėjus kraujavimui (sužeidimas, trauma), kraujuojanti vieta užspaudžiama pirštais, ranka. Jei žaizda plati ar kraujuojantis plotas didelis, spaudžiama ta vieta (kraujagyslė) iš kurios kraujuoja stipriausiai.
 Galūnės pakėlimas. Šis būdas tinka, jei kraujavimas yra nestiprus ir taikomas su kitais būdais įvairaus stiprumo kraujavimui stabdyti. Ranka (stovint, sėdint, gulint) arba koja (gulint) pakeliama aukščiau širdies lygio. Dėl sumažėjusio slėgio pažeidimo vietoje kraujavimas mažėja ar vi

isiškai sustoja.
 Maksimalus galūnės sulenkimas (rankos sulenkimas per alkūnės sąnarį ar kojos sulenkimas per kelio sąnarį. Šis būdas taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje. Visiškai sulenkus ranką per alkūnės sąnarį, kraujavimas sustoja arba sumažėja, jeigu sužeistas dilbis arba plaštaka, visiškai sulenkus koją per kelio sąnarį – pėda ar blauzda.

 Tvarstis. Naudojamas nestipriam (kapiliariniam, silpnam veniniam kraujavimui stabdyti. Ant žaizdos dedamas sterilius tvarstis ir aprišamas marle, skarele, audinio atraiža. Žinotina, tvarstant ir rišant mazgą stipriai nespausti, kad audiniuose nesutriktų kraujotaka; nerišti mazgo ant žaizdos; baigus tvarstyti, jei tvarstis permirksta krauju, galima ranka jį prispausti prie žaizdos ir palaikyti 5-10 minučių.
 Spaudžiamasis tvarstis. Naudojamas stipresniam kraujavimui stabdyti (veniniam, arteriniam ar tuo atveju, jei paprastas tvarstis kraujavimo nesustabdo). Ant sutvarstytos žaizdos dedamas kietas žaizdos dydžio daiktas (pvz., standžiai susuktas audinio ritinėlis) ir stipriai aprišamas. Mazgą riškite virš ritinėlio.

 Timpa. Naudojamas stipriam arteriniam kraujavimui stabdyti, kai spaudžiamuoju tvarsčiu kraujavimo sustabdyti nepavyksta. Timpa dedame tik kraujuojant iš galūnių. Jei galūnė nutraukta, timpą būtina uždėti, net jeigu kraujuoja nežymiai, ar visai nekraujuoja, nes po kurio laiko gali prasidėti stiprus arterinis kraujavimas.

 KAULŲ LŪŽIS, IŠNIRIMAS, PANIRIMAS. IMOBILIZACIJOS PRINCIPAI
Kaulo lūžis gali būti atvirasis ir uždarasis.
Uždarasis lūžis – odos vientisumas lūžio vietoje lieka nepažeistas.
Atvirasis – lūžio vietoje pažeidžiama oda, atsiveria žaizda, iš kurios kartais kyšo lūžusio kaulo galai. Atvirasis lūžis pavojingesnis už uždarąjį, nes į žaizdą gali patekti infekcija.

Lūžio požymiai:
1. skausmas,
2. deformuota pažeistoji sritis (galūnė), nenatūrali jos padėtis, pakitęs ilgis,
3. galūnės judrumas neįprastoje vietoje,
4. sutrikusi pažeistosios srities (galūnės) funkcija,
5. lūžio vietoje jaučiamas ar girdimas traškėjimas,
6. patinimas lūžio vietoje,
7. jeigu lūžis atviras – žaizda lūžusio kaulo srityje, kraujavimas, matomi lūžgaliai.

Taisyklės:
 Jei abejojate, ar tai lūžis (išnirimas, panirimas), laikykite, kad lūžis (išnirimas, panirimas).
 Įtarus, jog yra lūžis, išnirimas, panirimas, draudžiama bandyti sudėti lūžgalius į vietą, išnirimą tempti!
 Lūžus kaulams, panirus, išnirus nukentėjęs žmogus turi vykti ar būti vežamas į gydymo ištaigą.
 Transportuoti nukentėjusįjį galima tik imobilizavus pažeista sritį.
Imobilizacija – tai lūžio, išnirimo, panirimo įtvėrimas tokiu būdų, kad sužalota sritis nejudėtų.
a) Imobilizuojant lūžį įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai.
b) Imobilizuojant sąnarį įtveriamos abipus esančios kūno dalys.
c) Atskirais imobilizacijos atvejais galimi specialūs įtvėrimo būdai.
d) Naudojant standžius, kietus įtvarus, po jais būtina padėti paklotą.
e) Įtvaro negalima dėti ant žaizdos.
Jei lūžis atviras, prieš imobilizaciją būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. Lūžgalių atgal nekišti!
Imobilizacijos priemonės:
Imobilizacijos priemonės, pritaikytos įtverti atskiras kūno dalis būna standartinės.

Nestandartinės imobilizacijos priemonės – tai daiktai, kuriuos galima naudoti sužalotai kūno daliai įtverti, pvz.:lentos, lazdos, surištos medžių šakelės, kartonas, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai ir t.t.

Neturint jokių imobilizacijos priemonių, sužalota kūno dalis pritvirtinama prie sveikosios

 UŽSPRINGIMAS
Užspringimas – kvėpavimo sutrikimas, sukeltas svetimkūnio, patekusio į nosiaryklę, gerklas, gerklę.
1. Jei užspringęs žmogus sąmoningas:
a) užspringęs žmogus gali stovėti, sėdėti ar klūpoti ant kelių;
b) liepkite užspringusiajam pasilenkti į priekį;
c) atsistokite ar atsiklaupkite užspringusiajam už nugaros, apkabinkite jį, dėkite vienos rankos kumštį po krūtinkauliu, kita ranka prispauskite ir staigiu trumpu judesiu spustelkite (Heimlicho būdas);

d) paspaudimus kartokite tol, kol svetimkūnį pašalinsime (užspringusysis Iškosės) iš kvėpavimo takų.

2. jei užspringęs žmogus nesąmoningas:
a) paguldykite užspringusįjį ant nugaros;
b) kiškite rodomąjį pirštą į užspringusiojo burną ir kablio formos judesiu bandykite svetimkūnį ištraukti;
c) jei pavyksta, apžerkite užspringusįjį per klubus, dėkite vienos rankos delną po krūtinkauliu, kita prispauskite ir spustelkite į priekį;

d) paspaudimus kartokite tol. Kol svetimkūnį pašalinsite (užspringusysis iškosės) iš kvėpavimo takų. Galutiniai svetimkūnį pašalinti iš burnos galima ranka (išimti pirštais).

3. Pagalba užspringusiam vaikui:
a) jei užspringęs vaikas kosti, leiskite jam iškosėti svetimkūnį pačiam. Netrukdykite!!!
b) jei vaikas ima dusti, guldykite jį veidu žemyn sau ant kelio;
c) staigiu vidutinio stiprumo judesiu plaštaka 4 kartus per 3-5 sekundes suduokite tarp menčiu;
d) užspringusį vaiką atverskite ant nugaros nenukeldami nuo kelio;

e) staigiais, vidutinio stiprumo judesiais pirštais paspauskite krūtinkaulį 4 kartus per 3-5 sekundes taip, kaip darydami išorinį širdies masažą;
f) 2-5 punktus kartokite tol, kol svetimkūnis bus pašalintas iš kvėpavimo takų.

 SVETIMKŪNIS, ISTRIGĘS, ĮSMIGĘS AKIES OBUOLYJE, APLINKINIUOSE AUDINIUOSE
Pirmoji pagalba:
1. nukentėjusįjį paguldykite ant nugaros;
2. abi akis uždenkite apsauginiu tvarsčiu. Akį su įstrigusiu svetimkūniu uždenkite taip, kad tvarstis svetimkūnio nespaustų. Tam tinka parankinės priemonės, pvz., popierinis puodelis, gėrimo skardinė;
3. skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.

 ROPLIO ĮKANDIMAS
 ŽAIZDOS NUO ĮKANDIMŲ
Dažniausiai įkanda nuodingosios gyvatės.
Pirmoji pagalba:
1. nuo įkastos galūnės nuimkite žiedus, apyrankes;
2. 5-10 cm atstumu nuo žaizdos iš abiejų pusių uždėkite timpą. Veržkite tik tiek, kad žemiau apatinės timpos liktų pulsas!
3. jei mokate, nuodus iš žaizdos galite išspausti;
4. įkastą galūnę nuleiskite kiek galima žemiau.
5. Skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Pagalba suteikiančio žmogaus burnos gleivinė turi būti sveika, be jokių žaizdelių!
Žaizdose, kurios atsiveria žvėrių įkandimų vietose, dažniausiai parsideda infekcijos, todėl šios žaizdos blogai gyja. Siekiant išvengti pasiutligės pavojaus, jei Jums įkando koks nors gyvūnas, net esant menkiausiai žaizdelei, žaizdas sutvarstykite ir tuojau pat kreipkitės į gydytojus. Jei įtariama, kad gyvūnas serga pasiutlige, jį turėtų stebėti veterinarijos gydytojai. Sukandžiotą žmogų būtina paskiepyti bet kokiu atveju.

 Dirbtinis kvėpavimas

a) prieš gaivinimą,būtina nuimti mantą, nukentėjusį atversti ant nugaros. Jei nukentėjęs guli ant pilvo, reikia ištiesti tos pusės, į kurią planuojama versti, ranką virš galvos išilgai kūno, sukryžiuoti kojas, ant viršaus dedant priešingą vertimo pusei koją, ir, prilaikant už peties,
galvos ir dubens atversti ant nugaros. Ranką grąžinti prie kūno;
b) atveriame kvėpavimo takus, pakeldami apatinį žandikaulį (atsiklaupiame ties pečiu, uždedame vieną ranką ant nukentėjusiojo kaktos ir delnu truputėli atlošiame galvą, o kitos rankos pirštų pagalvėlėmis pakeliame smakrą (pakeliame apatinį žandikaulį, jei burnoje matomi svetimkūniai, juos kuo skubiau pašalinti); jei sužalotas apatinis žandikaulis, pūsti į nosį);
c) patikriname kvėpavimą 3-5 sek. (ausį priartiname prie nukentėjusiojo burnos, klausome iškvepiamo oro garso ir pajaučiame šilumą, o akimis stebime krūtinės judesius);
d) taisyklingai įpučiame (ant kaktos esančios plaštakos nykščiu ir rodomuoju pirštais užspaudžiame nosį, žr. pav. viršuje) truputį daugiau nei įprastai įkvepiame, sandariai apžiojame burną ir tolygiai per 1.5-2 sekundes įpučiame orą, kad pakiltų krūtinės ląsta (800-1200 ml oro), palaukiame, kol oras išeis ir įpūtimą pakartojame. Jei įpūsti nepavyko bandykite dar kartą. Jei vėl nepavyko, patikrinkite gerklę ir spaudinėkite pilvą, kaip užspringusiam. Taip darykite tol, kol galėsite įpūsti. Įpučia 8—12 kartų/min;
e) po 2 įpūtimų (žr. pav. apačioje) tikriname kaklo arterijos pulsą, jei pulso nėra darome
dirbtinį širdies masažą.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Gyvenime yra rizika susižaloti ar būti sužalotam. Teisingas pirmosios pagalbos suteikimas gali išgelbėti savo, artimo žmogaus ar sužalotojo gyvybę, sumažinti kančias. Todėl kiekvienas žmogus privalo mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą ir žinoti pagrindines pirmosios medicininės pagalbos (toliau PMP).
Taisykles ir mokėti greitai suteikti pagalbą.

Apibendrinsime PMP bendrosios taisyklės:

B. Pirmiausia reikia išsiaiškinti bei įvertinti situaciją ir įvertinti nukentėjusiojo būklę. Artėdamas prie sužeistojo būk budrus, ramus ir pasitikintis, kad galėtum gauti kuo daugiau informacijos apie įvykį. Jei situacija pavojinga teikiančiojo PMP sveikatai ar gyvybei (griūvantys objektai, gaisras, nuodingos medžiagos, ar galite užsikrėsti pavojinga liga), teikti PMP draudžiama. Taigi, niekada netapk pats auka, norėdamas padėti kitam.
C. Nutraukti žalojančio faktoriaus poveikį ir be reikalo nejudinti. Imkitės priemonių pavojingai situacijai pakeisti (gesinkite gaisrą, naudokite apsaugos priemones ir t.t.). Nenaudokite priemonių, kurios gali pabloginti situaciją (nedekite degtukų, jei aplinkoje yra sprogstamų dujų mišinio – gamtinių dujų, benzino garų). Nebloginkite nukentėjusio būklės (jei įtariate stuburo lūžį, netraukite jo iš sudaužyto transporto).
D. PMP pradėti nuo to sužalojimo, kuris pavojingiausias gyvybei. Jei žmogus sužalotas keliose vietose ar keliais būdais, pirmąją pagalbą pradėkite nuo to sužeidimo, kuris pavojingiausias gyvybei. Siekiant teisingai suteikti PMP, būtina nustatyti, kokie yra pažeidimai, kurie iš jų pavojingiausi gyvybei, nuo ko pradėti teikti med. pagalbą. Pvz.,: galima taisyklingai sutvarstyti lūžusią koją, tačiau nukentėjusysis žus, jei prieš tai nebus užtikrintas kvėpavimo takų praeinamumas. Arba keliant nukentėjusįjį, neįtvėrus lūžusios kojos, lūžgalys gali sužaloti nervus, kraujagysles, pradurti odą, tai gali sukelti šoką ar net mirtį. Taigi, teikiant pagalbą, neįvertinus būklės, galima ne padėti, o net pakenkti.
E. Jei yra keli sužeistieji, teikti PMP pradėti tam, kurį galima greičiau išgelbėti. Nebėkite prie to, kuris šaukia garsiausiai, eikite prie to, kuris tyli. Vertinkite situaciją, pagal turimas galimybes.

Klausimai

 1. Kas yra pirmoji medicinos pagalba (PMP)?

 2. Išvardinkite pirmosios medicinos pagalbos taisykles?

 3. Pirmosios medicinos pagalbos eiliškumas?

 4. Kokie būna kraujavimo rūšys?

 5. Išvardinkite kraujavimo stabdymo būdus?

 6. Uždarasis ir atvirasis lūžiai, kuris iš lūžių yra pavojingesnis?

 7. Imobilizacija – kas tai yra?

 8. Pirmoji pagalba užspringusiam vaikui?

 9. Svetimkūnis – ką būtina žinoti, suteikiant pirmąją pagalbą?

 10. Ką žinote apie dirbtinį kvėpavimą?

 11. Apibendrinkite pirmosios medicinos pagalbos bendrąsias taisykles?

 12. Jeigu yra keli sužeistieji, kuriam pirmajam pradėti teikti pirmąją pagalbą?

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Raimundas Aleknavičius
Dinas Vaitkaitis
“Pirmoji medicinos pagalba”
1996 m
Krizių tyrimo centras

Leave a Comment