Norvegija

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. ŠALIES ISTORIJA..............................4
2. PAGRINDINIAI DEMOGRAFINIAI DUOMENYS.....................6
3. GEOGRFIJA..............................7
3.1. Geografinė padėtis..............................7
3.2. Klimatas..............................7
3.3. Augalija ir gyvūnija..............................8
4. EKONOMIKA..............................9
4.1. Šalies ūkis..............................9
4.2. Eksportas..............................9
4.3. Susisiekimas..............................10
5. SOCIALINĖS ŽINIOS..............................11
5.1. Kultūra..............................11
5.2. Socialinė padėtis..............................11
6. LIETUVOS RYŠIAI SU NORVEGIJA...........................15
LITERATŪRA..............................18
PRIEDAI..............................19ĮVADAS
Norvegija išvertus į Lietuvių kalbą reiškia “kelias į šiaurę“. Šis pavadinimas atsirado todėl, kad žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumą ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų.
Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų. Taip yra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prieš 9 – 10 tūkst. metų nuo čia nuslinko ledynai.
Iki šiol čia gyvena krašto senbuviai samiai, išlaikę savitą kalbą, kultūrą ir papročius.
Dar prieš trrisdešimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtos išteklių. Tačiau šalyje yra geležies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija užima vieną pirmųjų pasaulyje. Špicbergene kasamos akmens anglys.1. ŠALIES ISTORIJA
VIII a. pabaigos iki XI a. vidurio skandinavai pirmą kartą ryškiai pasireiškė Europos istorijoje.Švedų, danų, norvegų vikingai ruošė keliones į tolimus krantus,kaip Rusijos planai siekė nuo Viduržemio jūros pasiekti Juodosios krantus, taip vikingai planavo užimti teritorijas iki Barenco jūros šiaurinės dalies ir dalį teritorijų vakaruose.
Žodis viikingai nuo vikcreek reiškia užutekį, nes vikingai bėgdami nuo priešų arba tykodami jų, slėpdavosi užutekiuose ir nedidelėse įlankose.Britanijoje juos vadino – varangians, slavai vikingus tiesiog – rus, anglai – danes, prancūzai nofmen (šiaurės žmonės).
Šiais laikais vikingai nėra vertinami, vien kaip žudikai ar plėšikai.Daugiaveidį vi

ikingų paveikslą pateikia archeologų iškasenos bei europiečių ir arabų rašytiniai šaltiniai.
Yra akcentuojami jų sugebėjimai laivų statyboje, amatuose, jie vadinami tyrinėtojais (keliautojais) ir prekybininkais. Šie jūreiviai kolonizavo daug žemių, statė didelius miestus.
Akivaizdu, kad tais laikais visoje Europoje vyko kitų šalių okupacijos. Žmonės buvo siunčiami į vergovę arba įbaudžiavinami. Todėl vikingai buvo ne vienintėliai plėšikai.Frankai tuo metu užgrobė saksoniją ir fryzus. Anglai su saksais kariavo del Velso. Arabai plėšikavo Ispanijoje.
Blogą nuomonę apie vikingus nulėmė tai, kad tik vienuoliai ir kunigai buvo ta raštingoji mažuma tais laikais ir aišku, jie rašytiniuose šaltiniuose paliko blogus atsiliepimus apie bažnyčių ir vienuolynų užpuolimus.
Osbergo laivas buvo iškastas 1904 m. Vestfolde. Šis laivas, kaip ir dar du dabar saugomi Osle, Vikingų muziejuje buvo naudojami kilmingųjų laidotuvėms, todėl jie ir buvo išškasti iš žemės. Tokios formos laivai simbolizuoja Vikingų amžių, jų geriausius technikos pasiekimus.
Laivų kylis labai galingas, išriestas korpusas ir plačios burės leido bet kokiu oru įveikti atvirą jūrą. Nors bortai neaukšti,tačiau laivas galėjo būti sunkiai pakrautas. Plokščia laivo forma leido juos plukdyti sekliomis upėmis, laivus buvo nesunku užtemti ant smėlėto kranto, o reikalui esant nuridenti ant rąstų nuo vienos upės prie kitos.
Šiais laivais vikingai plaukiojo greitai, atakuodavo netikėtai ir gretai sprukdavo nuo pavojaus.
Vakarinėje Norvegijos dalyje trūko dirbamos žemės, todėl žm
monės plaukė per jūras į mažiau apgyvendintas dirbamas žemes. Daug vikingų pradėjo prekiauti.
Prekybiniai ryšiai siejo vikingus netik su Bizantijos imperija, bet ir su kalifatu Bagdade.
Vikingai įkūrė savo kolonijas prie Rusijos upių ir vertė vietinius gyventojus mokėti duoklę kailiais ir vergais. Juos Arabijoje iškeisdavo į sidabro monetas ir šilką bei kitas brangenybes.
Vikingai buvo labai karingi, nes tikėjo, kad žuvusieji mūšyje būtinai pateks į Valhallą – dangaus karalystę. Šis optimistinis požiūris į mirtį lėmė vikingų psichologinę persvarą prieš krikščionis.
Vikingai kolonizavo Š. Škotijos ir Š. Anglijos pakrantes ir žemes, Irlandiją, Islandiją ir Grenlandijos pakrantes. Jie pasiekė net Nju Faundlendą. Norvegų ir danų vikingai vyko į ekspedicijas į Frankų imperiją prekybos ir tyrinėjimų tikslais. Didžiausias kolonijinis vikingų miestas buvo Anglijoje Jorkas (Jorvik).
885 m. Pirmasis karalius Haraldas I prisiekė tol nesikirpti plaukų ir barzdos, kol nesuvienys visos Norvegijos. Vėliau jis gavo Ilgaplaukio pravardę, tačiau savo pasiekė. Po kurio laiko stabmeldžiai norvegai buvo jėga pakrikštyti. Tie, kurie nepripažino karaliaus valdžios sėdo į savo laivus ir išplaukė į Islandiją ilgainiui ją kolozuodami. Dar didesni nenuoramos savo laivais pasiekė net Š. Amerikos ir Grenlandijos krantus.2. PAGRINDINIAI DEMOGRAFINIAI DUOMENYS
1 lentelė
Norvegijos demografiniai duomenys

Oficialus šalies pavadinimas Kongeriket Norge

Šalies sostinė Oslas

Piniginis vienetas Krona

Tikėjimas Evangelikų liuteronų

Valstybės galva Karalius

Vyriausybei vadovauja Premjier ministras

Šalies plotas 386’890 km²

Jūros krantų linija 57’009 km

Didžiausias ežeras Mj¸sa 368 km²



Ilgiausia upė Glomma 617 km
Aukščiausias kalnas Galdh¸piggen 2’469 m v.j.l.
Gyventojų skaičius

Visoje Norvegijoje 4’273’634

Osle ir jo priemiesčiuose 696’095

Tik Osle 467’411
Vidutinis gyvenimo ilgis

Vyrai 73.4 metų

Moterys 79.8 metų3. GEOGRFIJA
3.1. Geografinė padėtis
Pietuose Norvegija prasideda ties 58° š. platumoje nedidelėmis iš vandens kyšančiomis, uolingomis salelėmis.
Piečiausią ir šiauriausią šalies tašką skiria 1’750 km. Šiauriausias taškas, tai kyšulys stačiu skardžiu krintantis į Barenco jūrą, esantis 71° š. platumoje.
Šiek tiek į vakarus nuo šiauriausio šalies taško yra šiauriausias pasaulio miestas Hamarfestas.
Norvegijai taip pat priklauso keletas Antarktikos salų, tai: Svalbardo salynas, kuriame gyvena apie kelis tūkstančius angiakasių; Jan Mayeno sala su dar tebeveikiančiu ugnikalniu; penkiakampė sala Bouvė ( Bouvet ) ir labiau į pietus Petro I sala.
Kontinentinis Norvegijos šelfas – 200 jūrmylių ir tęsiasi nuo Šiaurės jūros iki Svalbardo salyno, o tai leidžia norvegams tose jūros platybėse naudotis vandenyno gerybėmis ir turtais.3.2. Klimatas
Norvegijos klimatas yra subarktinis pereinamasis ir vidutinių platumų jūrinis, pereinamasisį žemyninį, todėl čia vidutinė sausio temperatūra šiaurėje -2 – -4°C , o pietuose +2°C, bet truputi pakeliavus į kalnus temperatūraa staigiai krenta ir yra -10 — -12°C, o kartais nukrinta ik i-40°C.
Vasaros būna labai lietingos ir trumpos ir temperatūros vidurkis – 6 – 10°C, o pietuose 15°C.
Pietiniuose kalnuose iškrinta nuo 3000 mm iki 5000 mm kritulių per metus, o rytiniuose tik 600 mm – 800 mm kritulių. Norvegijos šiaurinis klimatas švelnesnis nei Š.Amerikos šiaurėje.Tačiau aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus ir čia sniegas išsilaiko visus metus.

Žmonių gyvenamose vietose gerai dera bulvės, bei pašarinės kultūros, o šalies pietuose – ir javai. Palyginti švelnų krašto klimatą lemią pučiantįs vakarų ir pietvakarių vėjai, kuriuos virš vandenyno sušildo šiltosios jūrų srovės, pasiekiančios net Svalbardo salyną.
Ten, kur susiduria šiltosios ir šaltosios jūrų srovės į vandens paviršių iškyla daug augalinio žuvų maisto, todėl tose vietose sugaunama ypač daug žuvies, o tokių vietų Norvegijai priklausiančiose jūrų teritorijose ir keletas.
Upes Norvegijoje maitina ištirpę sniegynai, ledynai ir lietūs.Upės yra labai sraunios ir jų vanduo labai švarus, nes upės teka kalnuose ir jų kelyje pasitaiko daug slenkščių bei krioklių.vanduo švarus dėl to, kad ištirpęs ledynų vanduo yra labai tyras ir bespalvis.
Aukščiausias krioklys yra Večio ir jis krinta iš 275 m aukščio.
Ežerai telkšo tektoniniuose plyšiuose ir jų visoje Norvegijoje yra apie 200 000.3.3. Augalija ir gyvūnija
Dažniausi Norvegijos miškai yra spygliuočių miškai, kurie nuo 70° š. pl. pereina į samanų ir kerpių tundrą. Miškai kalnuose pakyla net iki 1100 m, o lygesnėje šiaurėje tik iki 300 m.
Miškai sudaro 27% krašto ploto, bet be spygliuočių čia galima rasti ir ąžuolų, bukų giraičių.
Norvegijos šiaurėje vyrauja kalnų jauriniai dirvožemiai, o pietuose – rusvieji miškų dirvožemiai.
Šioje teritorijoje gyvena daugiausiai miškų ir tundrų gyvūnai, tai: briedžiai, taurieji elniai, lūšis, barsukai, bebrai, voverys.Tundrose veisiasi šiauriniai elniai, poliarinės lapės, kiškiai,lemingai.
Dauguma paukščių, kurių krašte ypač daug, gyvena miškuose.Čia paplitę kurtiniai ir tetervinai; tundroje populiarios kurapkos.Daug paukščių krauna savo lizdus stačiuosefiordų krantuose ir aukštose uolose.Čia knibždėte knibžda gagos, kirai, alkos, narūnėliai.
Prie jūros krantų sugaunama daug ešerių, silkių, skumbrių, menkių, ežeruose – lašišų ir upėtakių.4. EKONOMIKA
4.1. Šalies ūkis
Žemės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius šalyje.Net dalis paminėtų produktų eksportuojama į kitas šalis.Bet žemės ūkio plotai užima tik 3% – 4% šalies ploto.
Pagrindinis šalies verslas buvo ir yra žvejyba. Žvejyba aprūpina daugumos šalies pakrančių gyventojus darbu. Norvegija viso pasaulio žvejybos pramonėje pagal sugaunamų ir eksportuojamų žuvų kiekį užima pirmą vietą.
Žvejybos pramonė yra pasiekusi labai aukšta automatizacijos lygį, todėl čia dirba palyginti mažas žmonių procentas.
O smulkesni žvejai dabar užisiima žuvivaisa.

Dėl neseniai Norvegijos jūroje atrastų naujų naftos ir dujų telkinių padidėjo ir pagyvėjo chemijos pramonė, kuri gamina trąšas, plastmases, dažus ir vaistus.
Dauguma Norvegijos pramonės kompanijų yra nedidelės, bet jos sugeba prisitaikyti prie vis kintančių darbo sąlygų
Didelė dalis gyventojų dirba paslaugų sferoje : prekyboje, transporte, mdicinos, finansų įstaigose.4.2. Eksportas
Norvegija tai šalis, kurios didžiąją dalį energijos sudaro hidroelektrinių pagaminta elektra.
Šioje šalyje sunaudojama daug elektros nes dauguma pastatų ir gyvenamųjų namų yra šildo mi elektra.
Kai jūros gelmėse buvo rasta naftos, atsirado nauja pramonės šaka (naftos gavyba ir perdirbimas). Didžiąją dari naftos ir jos produktų Norvegija eksportuoja, o sau pasilieka tik tiek, kad užtektų automobilių kurui ir chemijos pramonei.
Taip pat Norvegija eksportuoja taurieuosius metalus, žuvį ir jos produktus, medį ir jo prod., laivus. Norvegija iš kitų šalių importuoja medžio anglį, tabaką, plastiką, kietajį kurą, norvegijoje neišgaunamų metalų rūdą, įvairius įrenginius.4.3. Susisiekimas
Norvegijos kraštovaizdis yra kalnuotas, todėl čia tiesti kelius ir geležinkelius ypač sunku.
Geležinkelis tarp Oslo ir Bergeno yra nutiesta per plynaukštę, kurios klimatas primena Alpes 2500 – 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Norvegijoje yra 53’000 km viešųjų kelių, 17’300 tiltų ir 830 tunelių.
Oro transportas Norvegijai yra svarbesnis nei kitoms šalims.Čia yra apie 50 vie- tinės reikšmės aerouostų su trumpais nusileidimų takais.Ir šiais aerouostais dažniausiai naudojasi nedidelių pervežimo firmų ir privatūs lėktuvai.Didesni aerouostai aptarnauoja “ Braathens Safee “, Skandinavijos oro linijų, reaktyvinius, tarptautinių reisų lėktuvus.
Taip pat svarbūs pajūriu plaukiojantys laivai, kurie perveža keleivius ir daugiau kaip pusę šalies krovinių.Vietinius reisus aptarnauja “ fiordų autobusai “, kurie plaukioja 30-40 mazgų greičiu ir daugybė automobilius pervežančių keltų.5. SOCIALINĖS ŽINIOS
5.1. Kultūra
Ilgainiui norvegų protėviai garsėjo kaip puikūs jūreiviai.Prieš tūkstantį metų vikingai siauste siautė po jūrų platybes, pasiekdami net tolimiausias pakrantes.
Viduramžiais Norvegija viešpatavo didelėje Šiaurės Atlanto dalyje. 1814 m. gegužės 17 d. buvo pirmą kartą paskelbta Norvegijos konstitucija.Vėliau ši diena tapo visos šalies švente.
Norvegija yra aukšto gyvenimo lygio šalis, joje socialinė apsauga, sveikatos rupyba, mokslai, yra nemokami.
Tipišką norvegų šeimą sudaro du tėvai ir du vaikai.Dauguma norvegų gyvena didelių miestų priemiesčiuose ir rajonuose, atskiruose mediniuose namukuose su mansardomis.
Miestuose žmonės gyvena aukštuose daugiabučiuose namuose.Dauguma miestiečių turi vasarnamius ar vilas prie ežerų, jūrų.
Norvegai, tai liaudis mėgstanti paskaityti knygas ilgais žiemos vakarais.Todėl kiekvienais metais šalyje parduodama apie 40 milijonų knygų.5.2. Socialinė padėtis
Galingiausi Industriniai koncernai.Statiol (nafta), Norsk Hydro ir Saga Petroleum (naftos perdirbimas), Hafslund Nycomend (medicinos įranga, vaistai), Bergesen (laivai), Kvaerner (naftos platformos, tankeriai), EB Corporation (elektroenergetika), Orkla Borregaard ir Norske Skog (popierius), Nora Industrier A.S. (gėrimai, maistas).
Didžiausi Bankai. Den Norske Bank (Oslas,Bergenas), Christiana Bank (Oslas), Fokus Bank (Tronheimas), Union Bank Of Norway (Oslas), Spare Rogaland (Stavangeris).
1000 žmonių tenka: radijo imtuvų 795, telefonų 622, laikraščių 540, automobilių 381, televizorių 348.Neraštingų žmonių faktiškai nėra, aukštąjį išsilavinimą turi 14% gyventojų.Bedarbiai 1961 – 1989 3.1%, 1990 5.2%.
Lilehameris Miestas Norvegijos centrinėje dalyje Oplano fiulkės adm. Centras, 23 tūkst. gyventojų gyvena, 1994 m. įvyko Žiemos Olimpinės žaidynės.1867 m. čia buvo surengtos pirmos slidinėjimo varžybos.
Oficialiai prijungtos salos ir teritorijos: Svalbardo sala -1925 m., Jan Majeno sala – 1929 m., Bovė – 1930 m., Petro I sala – 1933 m., Karalienės Mod Žemė Antarktidoje – 1957 m .
Svalbardas yra Šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Barenco jūrų.Špicbergeno archipelagas ir Lokių sala sudaro Novegijos administracinę apygardą Scalbardą.
Plotas 62422 km², 60% teritorijos padengta ledais. Nuolatinių gyventojų nėra.
Gyvena 1.2 tūkst. Norvegijos ir 2.1 tūkst. Rusijos piliečių – šachtininkai, jų šeimos ir aptarnaujantis personalas.
Administracinis centras Longjerbjenas, valdo Norvegijos karaliaus skiriamas gubernatorius.
1194 m. Svalbardas atrastas, iki 1920 – “niekieno žemė”.1925 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.1935 m. prie sutarties apie Špicbergeną “prisijungė” SSRS.Yra po tris Norvegijos ir Buvusios SSRS šachtas, iš kurių po dvi veikiančios.
Akmens anglies gavyba 1988 m. mln.t.: Norvegijos sektorius 0.35 , buvusios SSRS sektorius 0.3.
Jan Majenas yra Šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Norvegijos.Plotas 380 km², negyvenama sala, yra radijo ir meterologijos stotis.1614 m. atrado olandas Janas Majus.1929 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.
Vulkaninės kilmės sala, padenkta kaip ir dauguma kitų salų ledais.Aukščiausia viršukalnė – Bejerenbergas 2277 m.
Bovė sala yra Pietų Atlante netoli Antarktidos krantų.Plotas 50 km², negyvenama, yra automatinė meteorologinė stotis.Vulkaninės kilmės, padengta ledais.1739 m. atrado Žanas Batistas Bovė.1930 m. – Norvegijos dependencija.
Petro I sala yra Belingshauzeno jūroje prie Antarktidos krantų.Plotas 180 km²,negyvenama.
1821 m. – atrado rusas Belingshauzenas.1933 m. – Norvegijos dependencija.
Karalienės Mod Žemė – Antarktidos kontinento dalis.1939 m. – Norvegijos suverenitetas.
1957 m. – Norvegijos dependencija.
Norvegai mėgsta aktyvų poilsį gamtoje. Daugelis prikaluso tokią veiklą propoguojantiems klubams ir draugijoms.Visituri teisę iškilauti gamtoje, neatsiklausdami tos žemės savininko.
Norvegijoje nuo seno galioja vieninga žemės nuosavybės sistema, o norvegų visuomenė tebėra santykinai lygiateisė ir vienalytė.Beveik 90% gyventojų yra Valstybinės bažnyčios nariai, daugumaįgyja šsilavinimą valstybinėse mokymo įstaigose, o iki 9-ojo dešimtmečio Norvegija teturėjo tik vieną radijo ir televizijos kanalą.Visa tai norvegams padėjo išsiugdyti bendras vertybes ir bendrą visuomeninę savimonę.
Tačiau įvairios Norvegijos sritys išlaikė kultūrinį savitumą, o dialektų gausa nulėmė tai, jog šalyje pripažintos dvi lygiavertės literatūrinės kalbos.
Per pastaruosius 20 metų Norvegijoje padaugėjo imigrantų iš kitų pasaulio kraštų.Dauguma ateivių apsigivena didžiuosiuose šalies miestuose, suteikdami jiems kur kas daugiau tautinės įvairovės.
Demokratija. Norvegija yra konstitucinės monarchijos valstybė.Karalius realios valdžios neturi, tačiau karališkoji šeima norvegų tautai autoritetas.
Įstatymų leidžiamąją valdžią vykdo parlamentas – Stortingas, renkamas kas ket- veri metai.Stortingo ir vyriausybės santykiai grindžiami parlamentarizmo principu. Tai reiškia, kad vyriausybė .privalo turėti Stortingo, kurį sudaro 165 nariai, pasitikėjimą.
Be to, renkami deputatai į Samentingą, aukščiausią atstovaujamąjį samių val – džios organą.
Policija ir armija pavaldi ministrų kabinetui.
Kas ketverti metai vyksta rinkimai į savivaldybes ir fiulkų (apskričių) tarybas.
Kitame lygmenyje demokratija įgyvendinama per daugybę Norvegijoje veikiančių visuomeninių organizacijų.
Valdžios organai, ruošdami svarbesnius nutarimus, privalo atsikalusti suinteresuotų organizcijų nuomuonės.
1814 m. konstitucija pabrėžia asmenines žmogaus laisves, valdžių atskirimo principus ir asmenybės teisę kritikuoti vyriausybę.Taip pat Norvegijoje yra keletas “arbitrinių” Įstaigų, kurioms piliečiai gali pateikti įvairius skundus – kai nepadeda kitos institucijos.Pavyzdžiui galima kreiptis į civilinių reikalų, vartotojų ar lygybės klausimų patikėtinius.Be to, Norvegijoje yra atskiras vaikų reikalų patikėtinis, ginantis vaikų teises.
Spauda neretai vadinama “ketvirtąja valdžia”.Pagal laikraščių skaitymą norvegai užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Rinktis jie gali beveik iš 150 pavadinimų laikraščių.
Moterys valdžioje. Norvegijoje buvo aktyviai siekiama į politiką ir valstybės gyvenimą įtraukti kuo daugiau moterų.Šios pastangos nenuėjo veltui – moterų atstovavimas valdžios organuose didesnis nei daugelyje kitų šalių.
Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio 40% vyriausybės narių sudaro moterys, panašiai tiek jų išrenkama į parlamentą.
1991 metais vyriausybei vadovavo Gro Harlem Brundtland, pirmoji Norvegijoje moteris ministrės piemininkės poste.
Didžiausios politinės partijos bent kartą yra turėjusios vadovę moterį, o minis- terijose moterys užima daugelį vadovaujamų postų.
1993 m. įšventinta pirmoji Norvegijos vyskupė.
Ryšiai pasaulyje ir Europoje. Būdama NATO ir Vakarų aljanso nare, Norvegija siekia užsitikrinti saugumą.Šalis plačiai bendradarbiauja Jungtinių tautų organizacijoje (JTO), kurios pirmasis generalinis sekretorius buvo norvegas Trygvė Li (Trygve Lie).
Norvegai dalyvauja daugelyje JTO taikos palaikymo padalinių.
Norvegija ir kitais būdais dirba taikos kuriamąjį darbą, atliko reikšmingą misiją daugelyje taikos sureguliavimo procesų neramiose pasaulio vietose.
Ne vieną dešimtmetį Norvegija plačiai bendradarbiauja politikos ir praktinėje srityje su kitomis Šiaurės šalimis.
Šių valstybių piliečiai jau daug metų po visas Šiaurės šalis gali keliauti be pasų. Be to, Šiaurės šalys turi bendrą darbo rinką ir plačiai bendradarbiauja socialinio aprūpinimo srityje.1960 m. Norvegija tapo Europos laivosios prekybos asociacijos (EFTA) nare.
1994 m. ES ir EFTA šalys sukūrė Europos ekonominę sąjungą (EES).
Pagalba besivystančioms šalims.Apie vieną procentą savo bendrojo produkto Norvegija skiria labiausiai skurstančioms šalims.Ši parama teikiama tiesiogiai arba per įvairios jungtinių tautų organizacijas.
Norvegija siekia, kad šalies vystymui skirta pagalba palengvintų skurstančiųjų dalią, prisidėtų prie ekologiškai tikslingo vystimosi ir paremtų ekonomines reformas.
Padėdama besivystančioms šalims Norvegija teikia pirmenybę sveikatos apsuagai, šeimos planavimui, mokslui ir pramonės plėtotei.
Nobelio taikos premija. Nobelio taikos premiją įsteigė Alfredas Nobelis.
Kam ją skirti, sprendžia nepriklausomas komitetas, kurio narius renka Norve- gijos parlamentas.
Kai 1901 m. Nobelio premija buvo skiriama pirmą kartą, ji atiteko šveicarui Henri Dunantui, Raudonojo kryžiaus įsteigėjui.Pastaraisiais metais šia premija buvo apdovanoti Martinas Liuteris Kingas, Michailas Gorbačiovas, Nelsonas Mandela, Frederikas Willemas de Klerkas, Yasiras Arafatas, Yitzakas Rabinas ir Shimonas Peresas.
Sportas – tai taiki kova.Sportas yra didžiausias masinis reiškinys Norvegijoje.Be to, įvairių tautybių žmones jis suveda taikiai kovai. Norvegija yra surengusi ne vienas didelias pirmenybes.1952 m. Osle įvyko Olim- pinės žiemos žaidynės, o 1994 m. žiemos Olinpiada vėl buvo surengta Norvegijo- je, tik šįkart Lilehameryje.
Norvegų publika sugeba įvertinti. gerus sportininkų pasirodymus.Lilehamerio Olimpiadoje svečiai susilaukė ne mažesnio palaikymo nei Norvegijos sportininkai.Todėl daugelis stebėtojų žiūrovus pavadino žaidynių nugalėtojais.6. LIETUVOS RYŠIAI SU NORVEGIJA
Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės diplomatiniai santykiai atkurti 1991m. rugpjūčio 27 d.
Atstovavimas. Lietuvos interesus Norvegijos Karalystėje atstovauja LR ambasada Osle, kuriai nuo 2001 m. rugpjūčio 16 d. vadovauja LR Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Česlovas Stankevičius. Norvegijoje dirba Lietuvos Generalinis garbės konsulas Leon Bodd (Oslo mieste) bei dar 3 garbės konsulai: Trond Reinhold Asplin (Tonsbergo mieste); Karl Mosvold (Kristiansando mieste); Helge S.Dyrnes (Bergeno mieste).
Lietuvoje Norvegijos Karalystę atstovauja ambasada, vadovaujama Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Kåre Hauge (nuo 2001 m. spalio 17 d.) 2001 m. birželio 13 d. Kaune atidarytas pirmasis Norvegijos konsulatas, vadovaujamas Garbės konsulo Vytauto Valaičio.
1997 m. spalio mėn. Lietuvoje akredituotas ketvirtasis Norvegijos gynybos atašė plk. Fred Arild Eek, reziduojantis Rygoje.

2003 m. sausio mėn. Norvegijai akredituotas trečiasis Lietuvos gynybos atašė plk.ltn. Alvydas Šiuparis, reziduojantis Kopenhagoje.
Sutartys.Lietuva ir Norvegija pasirašiusios visas pagrindines sutartis.
Prekyba ( 2002 m. I pusm.): Lietuvos eksportas į Norvegiją sudarė 166.4 mln. Lt (48.2 mln. EUR) arba 1.8 proc. viso eksporto. Norvegija buvo 17 eksporto partnerių sąraše.
Lietuvos importas iš Norvegijos sudarė 167.1 mln. Lt (48.4 mln. EUR) arba 1.25 proc.viso eksporto. 20 vieta importo partnerių sąraše.
Lietuvos-Norvegijos prekybos apyvarta sudarė 333.5 mln. Lt. (96.6 mln. EUR). Prekybos balansas buvo nežymiai neigiamas (-0.7 mln. Lt/-0.2 mln. EUR)
Norvegijos investicijos Lietuvoje: LR Statistikos departamento duomenimis, 2002 04 01 Norvegija Lietuvoje buvo investavusi 403.2 mln. Lt./116.8 mln. EUR (8 vieta). Tai sudarė 3.7 proc. nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
Įmonių registro duomenimis, iki 2002 m. birželio 10 d. Lietuvoje įregistruota 210 įmonių, kuriose investuotas Norvegijos kilmės kapitalas. Šių įmonių įstatinis kapitalas yra 1353,2 mln. litų, iš kurių 248,7 mln. litų arba 18,4 proc. užsienio kilmės.
Didžiausios Norvegijos kapitalo įmonės Lietuvoje yra UAB „Lietuva Statoil“, AB „Viešbutis „Lietuva“, UAB „Ramusis pamarys“. Norvegijos kompanija “Den Norske Stats Oljeselskap” (“Lietuva Statoil”) užima 5 vietą tarp didžiausių užsienio investuotojų į Lietuvos ūkį.
Norvegija ir ES. Norvegija nėra ES narė. Norvegijos ir ES santykių pamatas yra Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartis, pagal kurią Norvegijai galioja ES vieningos rinkos taisyklės. Nuo 1999-05-18 Norvegija taip pat yra ES Šengeno sutarties dalyvė. Norvegija sveikina ES plėtrą į rytus : ji atitinka Norvegijos tikslus, nes pasitarnaus Europos stabilumui ir gerovei bei padidins bendros Europos rinkos pajėgumą. ES plėtra sąlygoja EEE plėtrą. Derybos dėl EEE plėtros prasidėjo 2003m. sausio 9d. ir turi baigtis 2003m. kovo- balandžio mėn. Deramasi dėl trijų pagrindinių klausimų: prekybos žuvimi ir žuvies produktais režimo, finansinio instrumento ir žemės ūkio kvotų išplėtimo. Lietuva derybose siekia išlaikyti šiuo metu galiojantį prekybos žuvimi ir jos produktais režimą.
Norvegija ir NATO. Norvegija yra aktyvi NATO narė, tvirtai remianti Lietuvos narystę šioje organizacijoje.
Lietuva ir Norvegija aktyviai bendradarbiauja įvairiuose daugiašaliuose formatuose: NB-8 (Šiaurės ir Baltijos valstybės), BJVT (Baltijos jūros valtybių taryba), ES Šiaurės Dimenisjos iniciatyva. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Norvegijos regionų: Utenos ir Hedmarko, Kauno ir Vestfoldo bei Skuodo ir Hordalando apskričių. Vyksta apsikeitimas patirtimi švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir kt. srityse. Dvišalė pagalba Lietuvai. Nuo 1991 m. iki 2001 m. Norvegija skyrė 122.5 milijonų Norvegijos Kronų (apie 15 mln. JAV dolerių) bendradarbiavimo su Lietuva projektams įgyvendinti (Norvegija yra penkta šalis – donorė pagal suteiktos pagalbos Lietuvai apimtis).
Iki 2001 m. Norvegijos Vyriausybė vykdė pagalbos teikimą per Norvegijos ambasadą Vilniuje. Pagalba buvo t.eikiama decentralizuotai, nesikoordinuojant su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Nuo 2001 m. Norvegijos Užsienio reikalų ministerija, vykdydama Norvegijos Vyriausybės patvirtintą 2001 – 2006 m. Veiksmų planą ES šalims kandidatėms (Plan of Action for Candidate Countries) pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Užsienio reikalų ministerija aptariant projektų rengimą, teikimą ir įgyvendinimą.
Pagal šią Programą Norvegija teikia pagalbą Lietuvai remiantis šiais prioritetais:
– Demokratijos, administracinių gebėjimų stiprinimas, teisingumas ir vidaus reikalai, regionų plėtra;
– Sveikatos apsauga, kova su užkrečiamosiomis ligomis;
– Švietimas, mokslas ir moksliniai tyrimai;
– Gamtinių išteklių išsaugojimas ir panaudojimas, ypač žuvininkystės, aplinkos apsaugos (atliekų tvarkymo) ir energetikos (energetikos efektyvumo didinimo) srityse;
– Ignalinos AE sustabdymas, socialinių IAE sustabdymo ir uždarymo pasekmių mažinimo Visagino m. rėmimas.
2002 metams Norvegijos Vyriausybė pagal šį Veiksmų planą skyrė apie 20 mln. kronų (9,29 ml. Litų) bendradarbiavimo su Lietuva projektams finansuoti.
Dvišalis bendradarbiavimas. Lietuva ir Norvegija ypač aktyviai bendradarbiauja saugumo ir gynybos,vidaus reikalų ir teisingumo srityje, taip pat sveikatos, žuvininkystės, kultūros ir švietimo srityse.
Aukščiausių pareigūnų vizitai (2002-2003 m.m.)
– 2002 m. rugsėjo 18-20 d. KA ministro L.Linkevičiaus oficialus vizitas Norvegijoje.
– 2002 birželio 25-26 d. – su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Norvegijos UR ministras Jan Petersen.
– 2002 m. birželio 27 – 28 d. į NB8 Bendradarbiavimo ministrų susitikimą Vilniuje atvyko Norvegijos Šiaurės Bendradarbiavimo ministras S.Liedvigsen.LITERATŪRA
1. Lingė P. Europos ir Azijos šalys. Geografija, demografija, istorija, politika, ekonomika. Vilnius. 1996.
2. Lingė P. Pasaulio pramonės apžvalga. V. 2000.
3. Paleckis A. Ties Europos greitkeliu. Briuselio užrašai. 2001.
4. Walter Laquer. Europa mūsų laikais. Vilnius. 1992.
5. http://www.lda.lt/export/pdf/pib23.pdf
6. http://www.es-verslui.lt/docs/Norway.doc

1 priedas. Norvegų administracinis pasiskirstymas

Fiulkė lietuviškai – norvegiškai Plotas km² Gventojų tūkst., 1990 m.įvertinimas Administracinis centras
Akershusas – Akershus 4917 415 Lilelstriomas
Buskerudas – Buskerud 14927 225 Dramenas
Estfoldas – Ostfold 4183 238 Mosas
Finmarkes – Finmark 48637 74 Vadsė
Hedmarkas – Hedmark 27388 187 Hamaras
Horalanas – Hordaland 15634 409 Bergenas
Miorė ir Romsddalas – More og Romsdal 15104 238 Moldė
Norlanas -Nordland 38327 240 Budė
Oplanas – Oppland 25260 183 Lilehameris
Oslas – Oslo 454 458 Oslas
Pietų Trionelagas – Sor-Trondelag 18831 250 Trodheimas
Rytų Agderis – Aust Agder 9212 97 Arendalis
Rogalanas – Rogaland 9141 336 Stavangeris
Sognė ir Fjordanė – Sogn og Fjordane 18634 107 Leikangeirs
Šiaurės Trionelagas – Nord-Trondelag 22463 127 Steinchjeris
Telemarkas – Telemark 15315 163 Šijenas
Tromsas – Troms 25954 147 Tromsė
Vakarų Agderis – Vest-Agder 7281 144 Kristiansanas
Vestfoldas – Vestfold 2216 197 Tionsbergas

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. ŠALIES ISTORIJA..............................4
2. PAGRINDINIAI DEMOGRAFINIAI DUOMENYS.....................6
3. GEOGRFIJA..............................7

3.1. Geografinė padėtis..............................7

3.2. Klimatas..............................7

3.3. Augalija ir gyvūnija..............................8
4. EKONOMIKA..............................9

4.1. Šalies ūkis..............................9

4.2. Eksportas..............................9

4.3. Susisiekimas..............................10
5. SOCIALINĖS ŽINIOS..............................11

5.1. Kultūra..............................11

5.2. Socialinė padėtis..............................11
6. LIETUVOS RYŠIAI SU NORVEGIJA...........................15
LITERATŪRA..............................18
PRIEDAI..............................19

ĮVADAS

Norvegija išvertus į Lietuvių kalbą reiškia “kelias į šiaurę“. Šis pavadinimas atsirado todė.l, kad žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumą ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų.
Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų. Taip yra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prieš 9 – 10 tūkst. metų nuo čia nuslinko ledynai.
Iki šiol čia gyvena krašto senbuviai samiai, išlaikę savitą kalbą, kultūrą ir papročius.
Dar prieš trisdešimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtos išteklių. Tačiau šalyje yra geležies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija užima vieną pirmųjų pasaulyje. Špicbergene kasamos akmens anglys.

1. ŠALIES ISTORIJA

VIII a. pabaigos iki XI a. vidurio skandinavai pirmą kartą ryškiai pasireiškė Europos istorijoje.Švedų, danų, norvegų vikingai ruošė keliones į tolimus krantus,kaip Rusijos planai siekė nuo Viduržemio jūros pasiekti Juodosios krantus, taip vikingai planavo užimti teritorijas iki Barenco jūros šiaurinės dalies ir dalį teritorijų vakaruose.
Žodis vikingai nuo vikcreek reiškia užutekį, nes vikingai bėgdami nuo priešų arba tykodami jų, slėpdavosi užutekiuose ir nedidelėse įlankose.Britanijoje juos vadino – varangians, slavai vikingus tiesiog – rus, anglai – danes, prancūzai nofmen (šiaurės žmonės).
Šiais laikais vikingai nėra vertinami, vien kaip žudikai ar plėšikai.Daugiaveidį vikingų paveikslą pateikia archeologų iškasenos bei europiečių ir arabų rašytiniai šaltiniai.
Yra akcentuojami jų sugebėjimai laivų statyboje, amatuose, jie vadinami tyrinėtojais (keliautojais) ir prekybininkais. Šie jūreiviai kolonizavo daug žemių, statė didelius miestus.
Akivaizdu, kad tais laikais visoje Europoje vyko kitų šalių okupacijos. Žmonės buvo siunčiami į vergovę arba įbaudžiavinami. Todėl vikingai buvo ne vienintėliai plėšikai.Frankai tuo metu užgrobė saksoniją ir fryzus. Anglai su saksais kariavo del Velso. Arabai plėšikavo Ispanijoje.
Blogą nuomonę apie vikingus nulėmė tai, kad tik vienuoliai ir kunigai buvo ta raštingoji mažuma tais laikais ir aišku, jie rašytiniuose šaltiniuose paliko blogus atsiliepimus apie bažnyčių ir vienuolynų užpuolimus.
Osbergo laivas buvo iškastas 1904 m. Vestfolde. Šis laivas, kaip ir dar du dabar saugomi Osle, Vikingų muziejuje buvo naudojami kilmingųjų laidotuvėms, todėl jie ir buvo iškasti iš žemės. Tokios formos laivai simbolizuoja Vikingų amžių, jų geriausius technikos pasiekimus.
Laivų kylis labai galingas, išriestas korpusas ir plačios burės leido bet kokiu oru įveikti atvirą jūrą. Nors bortai neaukšti,tačiau laivas galėjo būti sunkiai pakrautas. Plokščia laivo forma leido juos plukdyti sekliomis upėmis, laivus buvo nesunku užtemti ant smėlėto kranto, o reikalui esant nuridenti ant rąstų nuo vienos upės prie kitos.
Šiais laivais vikingai plaukiojo greitai, atakuodavo netikėtai ir gretai sprukdavo nuo pavojaus.
Vakarinėje Norvegijos dalyje trūko dirbamos žemės, todėl žmonės plaukė per jūras į mažiau apgyvendintas dirbamas žemes. Daug vikingų pradėjo prekiauti.
Prekybiniai ryšiai siejo vikingus netik su Bizantijos imperija, bet ir su kalifatu Bagdade.
Vikingai įkūrė savo kolonijas prie Rusijos upių ir vertė vietinius gyventojus mokėti duoklę kailiais ir vergais. Juos Arabijoje iškeisdavo į sidabro monetas ir šilką bei kitas brangenybes.
Vikingai buvo labai karingi, nes tikėjo, kad žuvusieji mūšyje būtinai pateks į Valhallą – dangaus karalystę. Šis optimistinis požiūris į mirtį lėmė vikingų psichologinę persvarą prieš krikščionis.
Vikingai kolonizavo Š. Škotijos ir Š. Anglijos pakrantes ir žemes, Irlandiją, Islandiją ir Grenlandijos pakrantes. Jie pasiekė net Nju Faundlendą. Norvegų ir danų vikingai vyko į ekspedicijas į Frankų imperiją prekybos ir tyrinėjimų tikslais. Didžiausias kolonijinis vikingų miestas buvo Anglijoje Jorkas (Jorvik).
885 m. Pirmasis karalius Haraldas I prisiekė tol nesikirpti plaukų ir barzdos, kol nesuvienys visos Norvegijos. Vėliau jis gavo Ilgaplaukio pravar.dę, tačiau savo pasiekė. Po kurio laiko stabmeldžiai norvegai buvo jėga pakrikštyti. Tie, kurie nepripažino karaliaus valdžios sėdo į savo laivus ir išplaukė į Islandiją ilgainiui ją kolozuodami. Dar didesni nenuoramos savo laivais pasiekė net Š. Amerikos ir Grenlandijos krantus.

2. PAGRINDINIAI DEMOGRAFINIAI DUOMENYS

1 lentelė
Norvegijos demografiniai duomenys

Oficialus šalies pavadinimas Kongeriket Norge

Šalies sostinė Oslas

Piniginis vienetas Krona

Tikėjimas Evangelikų liuteronų

Valstybės galva Karalius

Vyriausybei vadovauja Premjier ministras

Šalies plotas 386’890 km²

Jūros krantų linija 57’009 km

Didžiausias ežeras Mj¸sa 368 km²

Ilgiausia upė Glomma 617 km
Aukščiausias kalnas Galdh¸piggen 2’469 m v.j.l.
Gyventojų skaičius

Visoje Norvegijoje 4’273’634

Osle ir jo priemiesčiuose 696’095

Tik Osle 467’411
Vidutinis gyvenimo ilgis

Vyrai 73.4 metų

Moterys 79.8 metų

3. GEOGRFIJA

3.1. Geografinė padėtis

Pietuose Norvegija prasideda ties 58° š. platumoje nedidelėmis iš vandens kyšančiomis, uolingomis salelėmis.
Piečiausią ir šiauriausią šalies tašką skiria 1’750 km. Šiauriausias taškas, tai kyšulys stačiu skardžiu krintantis į Barenco jūrą, esantis 71° š. platumoje.
Šiek tiek į vakarus nuo šiauriausio šalies taško yra šiauriausias pasaulio miestas Hamarfestas.
Norvegijai taip pat priklauso keletas Antarktikos salų, tai: Svalbardo salynas, kuriame gyvena apie kelis tūkstančius angiakasių; Jan Mayeno sala su dar tebeveikiančiu ugnikalniu; penkiakampė sala Bouvė ( Bouvet ) ir labiau į pietus Petro I sala.
Kontinentinis Norvegijos šelfas – 200 jūrmylių ir tęsiasi nuo Šiaurės jūros iki Svalbardo salyno, o tai leidžia norvegams tose jūros platybėse naudotis vandenyno gerybėmis ir turtais.

3.2. Klimatas

Norvegijos klimatas yra subarktinis pereinamasis ir vidutinių platumų jūrinis, pereinamasisį žemyninį, todėl čia vidutinė sausio temperatūra šiaurėje -2 – -4°C , o pietuose +2°C, bet truputi pakeliavus į kalnus temperatūraa staigiai krenta ir yra -10 — -12°C, o kartais nukrinta ik i-40°C.
Vasaros būna labai lietingos ir trumpos ir temperatūros vidurkis – 6 – 10°C, o pietuose 15°C.
Pietiniuose kalnuose iškrinta nuo 3000 mm iki 5000 mm kritulių per metus, o rytiniuose tik 600 mm – 800 mm kritulių. Norvegijos šiaurinis klimatas švelnesnis nei Š.Amerikos šiaurėje.Tačiau aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus ir čia sniegas išsilaiko visus metus.
Žmonių gyvenamose vietose gerai dera bulvės, bei pašarinės kultūros, o šalies pietuose – ir javai. Palyginti švelnų krašto klimatą lemią pučiantįs vakarų ir pietvakarių vėjai, kuriuos virš vandenyno sušildo šiltosios jūrų srovės, pasiekiančios net Svalbardo salyną.
Ten, kur susiduria šiltosios ir šaltosios jūrų srovės į vandens paviršių iškyla daug augalinio žuvų maisto, todėl tose vietose sugaunama ypač daug žuvies, o tokių vietų Norvegijai priklausiančiose jūrų teritorijose ir keletas.
Upes Norvegijoje maitina ištirpę sniegynai, ledynai ir lietūs.Upės yra labai sraunios ir jų vanduo labai švarus, nes upės teka kalnuose ir jų kelyje pasitaiko daug slenkščių bei krioklių.vanduo švarus dėl to, kad ištirpęs ledynų vanduo yra labai tyras ir bespalvis.
Aukščiausias krioklys yra Večio ir jis krinta iš 275 m aukščio.
Ežerai telkšo tektoniniuose plyšiuose ir jų visoje Norvegijoje yra apie 200 000.

3.3. Augalija ir gyvūnija

Dažniausi Norvegijos miškai yra spygliuočių miškai, kurie nuo 70° š. pl. pereina į samanų ir kerpių tundrą. Miškai kalnuose pakyla net iki 1100 m, o lygesnėje šiaurėje tik iki 300 m.
Miškai sudaro 27% krašto ploto, bet be spygliuočių čia galima rasti ir ąžuolų, bukų giraičių.
Norvegijos šiaurėje vyrauja kalnų jauriniai dirvožemiai, o pietuose – rusvieji miškų dirvožemiai.
Šioje teritorijoje gyvena daugiausiai miškų ir tundrų gyvūnai, tai: briedžiai, tau.rieji elniai, lūšis, barsukai, bebrai, voverys.Tundrose veisiasi šiauriniai elniai, poliarinės lapės, kiškiai,lemingai.
Dauguma paukščių, kurių krašte ypač daug, gyvena miškuose.Čia paplitę kurtiniai ir tetervinai; tundroje populiarios kurapkos.Daug paukščių krauna savo lizdus stačiuosefiordų krantuose ir aukštose uolose.Čia knibždėte knibžda gagos, kirai, alkos, narūnėliai.
Prie jūros krantų sugaunama daug ešerių, silkių, skumbrių, menkių, ežeruose – lašišų ir upėtakių.

4. EKONOMIKA

4.1. Šalies ūkis

Žemės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius šalyje.Net dalis paminėtų produktų eksportuojama į kitas šalis.Bet žemės ūkio plotai užima tik 3% – 4% šalies ploto.
Pagrindinis šalies verslas buvo ir yra žvejyba. Žvejyba aprūpina daugumos šalies pakrančių gyventojus darbu. Norvegija viso pasaulio žvejybos pramonėje pagal sugaunamų ir eksportuojamų žuvų kiekį užima pirmą vietą.
Žvejybos pramonė yra pasiekusi labai aukšta automatizacijos lygį, todėl čia dirba palyginti mažas žmonių procentas.
O smulkesni žvejai dabar užisiima žuvivaisa.

Dėl neseniai Norvegijos jūroje atrastų naujų naftos ir dujų telkinių padidėjo ir pagyvėjo chemijos pramonė, kuri gamina trąšas, plastmases, dažus ir vaistus.
Dauguma Norvegijos pramonės kompanijų yra nedidelės, bet jos sugeba prisitaikyti prie vis kintančių darbo sąlygų
Didelė dalis gyventojų dirba paslaugų sferoje : prekyboje, transporte, mdicinos, finansų įstaigose.

4.2. Eksportas

Norvegija tai šalis, kurios didžiąją dalį energijos sudaro hidroelektrinių pagaminta elektra.
Šioje šalyje sunaudojama daug elektros nes dauguma pastatų ir gyvenamųjų namų yra šildo mi elektra.
Kai jūros gelmėse buvo rasta naftos, atsirado nauja pramonės šaka (naftos gavyba ir perdirbimas). Didžiąją dari naftos ir jos produktų Norvegija eksportuoja, o sau pasilieka tik tiek, kad užtektų automobilių kurui ir chemijos pramonei.
Taip pat Norvegija eksportuoja taurieuosius metalus, žuvį ir jos produktus, medį ir jo prod., laivus. Norvegija iš kitų šalių importuoja medžio anglį, tabaką, plastiką, kietajį kurą, norvegijoje neišgaunamų metalų rūdą, įvairius įrenginius.

4.3. Susisiekimas

Norvegijos kraštovaizdis yra kalnuotas, todėl čia tiesti kelius ir geležinkelius ypač sunku.
Geležinkelis tarp Oslo ir Bergeno yra nutiesta per plynaukštę, kurios klimatas primena Alpes 2500 – 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Norvegijoje yra 53’000 km viešųjų kelių, 17’300 tiltų ir 830 tunelių.
Oro transportas Norvegijai yra svarbesnis nei kitoms šalims.Čia yra apie 50 vie- tinės reikšmės aerouostų su trumpais nusileidimų takais.Ir šiais aerouostais dažniausiai naudojasi nedidelių pervežimo firmų ir privatūs lėktuvai.Didesni aerouostai aptarnauoja “ Braathens Safee “, Skandinavijos oro linijų, reaktyvinius, tarptautinių reisų lėktuvus.
Taip pat svarbūs pajūriu plaukiojantys laivai, kurie perveža keleivius ir daugiau kaip pusę šalies krovinių.Vietinius reisus aptarnauja “ fiordų autobusai “, kurie plaukioja 30-40 mazgų greičiu ir daugybė automobilius pervežančių keltų.

5. SOCIALINĖS ŽINIOS

5.1. Kultūra

Ilgainiui norvegų protėviai garsėjo kaip puikūs jūreiviai.Prieš tūkstantį metų vikingai siauste siautė po jūrų platybes, pasiekdami net tolimiausias pakrantes.
Viduramžiais Norvegija viešpatavo didelėje Šiaurės Atlanto dalyje. 1814 m. gegužės 17 d. buvo pirmą kartą paskelbta Norvegijos konstitucija.Vėliau ši diena tapo visos šalies švente.
Norvegija yra aukšto gyvenimo lygio šalis, joje socialinė apsauga, sveikatos rupyba, mokslai, yra nemokami.
Tipišką norvegų šeimą sudaro du tėvai ir du vaikai.Dauguma norvegų gyvena didelių miestų priemiesčiuose ir rajonuose, atskiruose mediniuose namukuose su mansardomis.
Miestuose žmonės gyvena aukštuose daugiabučiuose namuose.Dauguma miestiečių turi vasarnamius ar vilas prie ežerų, jūrų.
Norvegai, tai liaudis mėgstanti paskaityti knygas ilgais žiemos vakarais.Todėl kiekvienais metais ša.lyje parduodama apie 40 milijonų knygų.

5.2. Socialinė padėtis

Galingiausi Industriniai koncernai.Statiol (nafta), Norsk Hydro ir Saga Petroleum (naftos perdirbimas), Hafslund Nycomend (medicinos įranga, vaistai), Bergesen (laivai), Kvaerner (naftos platformos, tankeriai), EB Corporation (elektroenergetika), Orkla Borregaard ir Norske Skog (popierius), Nora Industrier A.S. (gėrimai, maistas).
Didžiausi Bankai. Den Norske Bank (Oslas,Bergenas), Christiana Bank (Oslas), Fokus Bank (Tronheimas), Union Bank Of Norway (Oslas), Spare Rogaland (Stavangeris).
1000 žmonių tenka: radijo imtuvų 795, telefonų 622, laikraščių 540, automobilių 381, televizorių 348.Neraštingų žmonių faktiškai nėra, aukštąjį išsilavinimą turi 14% gyventojų.Bedarbiai 1961 – 1989 3.1%, 1990 5.2%.
Lilehameris Miestas Norvegijos centrinėje dalyje Oplano fiulkės adm. Centras, 23 tūkst. gyventojų gyvena, 1994 m. įvyko Žiemos Olimpinės žaidynės.1867 m. čia buvo surengtos pirmos slidinėjimo varžybos.
Oficialiai prijungtos salos ir teritorijos: Svalbardo sala -1925 m., Jan Majeno sala – 1929 m., Bovė – 1930 m., Petro I sala – 1933 m., Karalienės Mod Žemė Antarktidoje – 1957 m .
Svalbardas yra Šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Barenco jūrų.Špicbergeno archipelagas ir Lokių sala sudaro Novegijos administracinę apygardą Scalbardą.
Plotas 62422 km², 60% teritorijos padengta ledais. Nuolatinių gyventojų nėra.
Gyvena 1.2 tūkst. Norvegijos ir 2.1 tūkst. Rusijos piliečių – šachtininkai, jų šeimos ir aptarnaujantis personalas.
Administracinis centras Longjerbjenas, valdo Norvegijos karaliaus skiriamas gubernatorius.
1194 m. Svalbardas atrastas, iki 1920 – “niekieno žemė”.1925 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.1935 m. prie sutarties apie Špicbergeną “prisijungė” SSRS.Yra po tris Norvegijos ir Buvusios SSRS šachtas, iš kurių po dvi veikiančios.
Akmens anglies gavyba 1988 m. mln.t.: Norvegijos sektorius 0.35 , buvusios SSRS sektorius 0.3.
Jan Majenas yra Šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Norvegijos.Plotas 380 km², negyvenama sala, yra radijo ir meterologijos stotis.1614 m. atrado olandas Janas Majus.1929 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.
Vulkaninės kilmės sala, padenkta kaip ir dauguma kitų salų ledais.Aukščiausia viršukalnė – Bejerenbergas 2277 m.
Bovė sala yra Pietų Atlante netoli Antarktidos krantų.Plotas 50 km², negyvenama, yra automatinė meteorologinė stotis.Vulkaninės kilmės, padengta ledais.1739 m. atrado Žanas Batistas Bovė.1930 m. – Norvegijos dependencija.
Petro I sala yra Belingshauzeno jūroje prie Antarktidos krantų.Plotas 180 km²,negyvenama.
1821 m. – atrado rusas Belingshauzenas.1933 m. – Norvegijos dependencija.
Karalienės Mod Žemė – Antarktidos kontinento dalis.1939 m. – Norvegijos suverenitetas.
1957 m. – Norvegijos dependencija.
Norvegai mėgsta aktyvų poilsį gamtoje. Daugelis prikaluso tokią veiklą propoguojantiems klubams ir draugijoms.Visituri teisę iškilauti gamtoje, neatsiklausdami tos žemės savininko.
Norvegijoje nuo seno galioja vieninga žemės nuosavybės sistema, o norvegų visuomenė tebėra santykinai lygiateisė ir vienalytė.Beveik 90% gyventojų yra Valstybinės bažnyčios nariai, daugumaįgyja šsilavinimą valstybinėse mokymo įstaigose, o iki 9-ojo dešimtmečio Norvegija teturėjo tik vieną radijo ir televizijos kanalą.Visa tai norvegams padėjo išsiugdyti bendras vertybes ir bendrą visuomeninę savimonę.
Tačiau įvairios Norvegijos sritys išlaikė kultūrinį savitumą, o dialektų gausa nulėmė tai, jog šalyje pripažintos dvi lygiavertės literatūrinės kalbos.
Per pastaruosius 20 metų Norvegijoje padaugėjo imigrantų iš kitų pasaulio kraštų.Dauguma ateivių apsigivena didžiuosiuose šalies miestuose, suteikdami jiems kur kas daugiau tautinės įvairovės.
Demokratija. Norvegija yra konstitucinės monarchijos valstybė.Karalius realios valdžios neturi, tačiau karališkoji šeima norvegų tautai autoritetas.
Įstatymų leidžiamąją valdžią vykdo parlamentas – Stortingas, renkamas kas ket- veri metai.Stortingo ir vyriausybės santyk.iai grindžiami parlamentarizmo principu. Tai reiškia, kad vyriausybė privalo turėti Stortingo, kurį sudaro 165 nariai, pasitikėjimą.
Be to, renkami deputatai į Samentingą, aukščiausią atstovaujamąjį samių val – džios organą.
Policija ir armija pavaldi ministrų kabinetui.
Kas ketverti metai vyksta rinkimai į savivaldybes ir fiulkų (apskričių) tarybas.
Kitame lygmenyje demokratija įgyvendinama per daugybę Norvegijoje veikiančių visuomeninių organizacijų.
Valdžios organai, ruošdami svarbesnius nutarimus, privalo atsikalusti suinteresuotų organizcijų nuomuonės.
1814 m. konstitucija pabrėžia asmenines žmogaus laisves, valdžių atskirimo principus ir asmenybės teisę kritikuoti vyriausybę.Taip pat Norvegijoje yra keletas “arbitrinių” Įstaigų, kurioms piliečiai gali pateikti įvairius skundus – kai nepadeda kitos institucijos.Pavyzdžiui galima kreiptis į civilinių reikalų, vartotojų ar lygybės klausimų patikėtinius.Be to, Norvegijoje yra atskiras vaikų reikalų patikėtinis, ginantis vaikų teises.
Spauda neretai vadinama “ketvirtąja valdžia”.Pagal laikraščių skaitymą norvegai užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Rinktis jie gali beveik iš 150 pavadinimų laikraščių.
Moterys valdžioje. Norvegijoje buvo aktyviai siekiama į politiką ir valstybės gyvenimą įtraukti kuo daugiau moterų.Šios pastangos nenuėjo veltui – moterų atstovavimas valdžios organuose didesnis nei daugelyje kitų šalių.
Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio 40% vyriausybės narių sudaro moterys, panašiai tiek jų išrenkama į parlamentą.
1991 metais vyriausybei vadovavo Gro Harlem Brundtland, pirmoji Norvegijoje moteris ministrės piemininkės poste.
Didžiausios politinės partijos bent kartą yra turėjusios vadovę moterį, o minis- terijose moterys užima daugelį vadovaujamų postų.
1993 m. įšventinta pirmoji Norvegijos vyskupė.
Ryšiai pasaulyje ir Europoje. Būdama NATO ir Vakarų aljanso nare, Norvegija siekia užsitikrinti saugumą.Šalis plačiai bendradarbiauja Jungtinių tautų organizacijoje (JTO), kurios pirmasis generalinis sekretorius buvo norvegas Trygvė Li (Trygve Lie).
Norvegai dalyvauja daugelyje JTO taikos palaikymo padalinių.
Norvegija ir kitais būdais dirba taikos kuriamąjį darbą, atliko reikšmingą misiją daugelyje taikos sureguliavimo procesų neramiose pasaulio vietose.
Ne vieną dešimtmetį Norvegija plačiai bendradarbiauja politikos ir praktinėje srityje su kitomis Šiaurės šalimis.
Šių valstybių piliečiai jau daug metų po visas Šiaurės šalis gali keliauti be pasų. Be to, Šiaurės šalys turi bendrą darbo rinką ir plačiai bendradarbiauja socialinio aprūpinimo srityje.1960 m. Norvegija tapo Europos laivosios prekybos asociacijos (EFTA) nare.
1994 m. ES ir EFTA šalys sukūrė Europos ekonominę sąjungą (EES).
Pagalba besivystančioms šalims.Apie vieną procentą savo bendrojo produkto Norvegija skiria labiausiai skurstančioms šalims.Ši parama teikiama tiesiogiai arba per įvairios jungtinių tautų organizacijas.
Norvegija siekia, kad šalies vystymui skirta pagalba palengvintų skurstančiųjų dalią, prisidėtų prie ekologiškai tikslingo vystimosi ir paremtų ekonomines reformas.
Padėdama besivystančioms šalims Norvegija teikia pirmenybę sveikatos apsuagai, šeimos planavimui, mokslui ir pramonės plėtotei.
Nobelio taikos premija. Nobelio taikos premiją įsteigė Alfredas Nobelis.
Kam ją skirti, sprendžia nepriklausomas komitetas, kurio narius renka Norve- gijos parlamentas.
Kai 1901 m. Nobelio premija buvo skiriama pirmą kartą, ji atiteko šveicarui Henri Dunantui, Raudonojo kryžiaus įsteigėjui.Pastaraisiais metais šia premija buvo apdovanoti Martinas Liuteris Kingas, Michailas Gorbačiovas, Nelsonas Mandela, Frederikas Willemas de Klerkas, Yasiras Arafatas, Yitzakas Rabinas ir Shimonas Peresas.
Sportas – tai taiki kova.Sportas yra didžiausias masinis reiškinys Norvegijoje.Be to, įvairių tautybių žmones jis suveda taikiai kovai. Norvegija yra surengusi ne vienas didelias pirmenybes.1952 m. Osle įvyko Olim- pinės žiemos žaidynės, o 1994 m. žiemos Olinpiada vėl buvo surengta Norv.egijo- je, tik šįkart Lilehameryje.
Norvegų publika sugeba įvertinti gerus sportininkų pasirodymus.Lilehamerio Olimpiadoje svečiai susilaukė ne mažesnio palaikymo nei Norvegijos sportininkai.Todėl daugelis stebėtojų žiūrovus pavadino žaidynių nugalėtojais.
6. LIETUVOS RYŠIAI SU NORVEGIJA

Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės diplomatiniai santykiai atkurti 1991m. rugpjūčio 27 d.
Atstovavimas. Lietuvos interesus Norvegijos Karalystėje atstovauja LR ambasada Osle, kuriai nuo 2001 m. rugpjūčio 16 d. vadovauja LR Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Česlovas Stankevičius. Norvegijoje dirba Lietuvos Generalinis garbės konsulas Leon Bodd (Oslo mieste) bei dar 3 garbės konsulai: Trond Reinhold Asplin (Tonsbergo mieste); Karl Mosvold (Kristiansando mieste); Helge S.Dyrnes (Bergeno mieste).
Lietuvoje Norvegijos Karalystę atstovauja ambasada, vadovaujama Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Kåre Hauge (nuo 2001 m. spalio 17 d.) 2001 m. birželio 13 d. Kaune atidarytas pirmasis Norvegijos konsulatas, vadovaujamas Garbės konsulo Vytauto Valaičio.
1997 m. spalio mėn. Lietuvoje akredituotas ketvirtasis Norvegijos gynybos atašė plk. Fred Arild Eek, reziduojantis Rygoje.

2003 m. sausio mėn. Norvegijai akredituotas trečiasis Lietuvos gynybos atašė plk.ltn. Alvydas Šiuparis, reziduojantis Kopenhagoje.
Sutartys.Lietuva ir Norvegija pasirašiusios visas pagrindines sutartis.
Prekyba ( 2002 m. I pusm.): Lietuvos eksportas į Norvegiją sudarė 166.4 mln. Lt (48.2 mln. EUR) arba 1.8 proc. viso eksporto. Norvegija buvo 17 eksporto partnerių sąraše.
Lietuvos importas iš Norvegijos sudarė 167.1 mln. Lt (48.4 mln. EUR) arba 1.25 proc.viso eksporto. 20 vieta importo partnerių sąraše.
Lietuvos-Norvegijos prekybos apyvarta sudarė 333.5 mln. Lt. (96.6 mln. EUR). Prekybos balansas buvo nežymiai neigiamas (-0.7 mln. Lt/-0.2 mln. EUR)
Norvegijos investicijos Lietuvoje: LR Statistikos departamento duomenimis, 2002 04 01 Norvegija Lietuvoje buvo investavusi 403.2 mln. Lt./116.8 mln. EUR (8 vieta). Tai sudarė 3.7 proc. nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
Įmonių registro duomenimis, iki 2002 m. birželio 10 d. Lietuvoje įregistruota 210 įmonių, kuriose investuotas Norvegijos kilmės kapitalas. Šių įmonių įstatinis kapitalas yra 1353,2 mln. litų, iš kurių 248,7 mln. litų arba 18,4 proc. užsienio kilmės.
Didžiausios Norvegijos kapitalo įmonės Lietuvoje yra UAB „Lietuva Statoil“, AB „Viešbutis „Lietuva“, UAB „Ramusis pamarys“. Norvegijos kompanija “Den Norske Stats Oljeselskap” (“Lietuva Statoil”) užima 5 vietą tarp didžiausių užsienio investuotojų į Lietuvos ūkį.
Norvegija ir ES. Norvegija nėra ES narė. Norvegijos ir ES santykių pamatas yra Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartis, pagal kurią Norvegijai galioja ES vieningos rinkos taisyklės. Nuo 1999-05-18 Norvegija taip pat yra ES Šengeno sutarties dalyvė. Norvegija sveikina ES plėtrą į rytus : ji atitinka Norvegijos tikslus, nes pasitarnaus Europos stabilumui ir gerovei bei padidins bendros Europos rinkos pajėgumą. ES plėtra sąlygoja EEE plėtrą. Derybos dėl EEE plėtros prasidėjo 2003m. sausio 9d. ir turi baigtis 2003m. kovo- balandžio mėn. Deramasi dėl trijų pagrindinių klausimų: prekybos žuvimi ir žuvies produktais režimo, finansinio instrumento ir žemės ūkio kvotų išplėtimo. Lietuva derybose siekia išlaikyti šiuo metu galiojantį prekybos žuvimi ir jos produktais režimą.
Norvegija ir NATO. Norvegija yra aktyvi NATO narė, tvirtai remianti Lietuvos narystę šioje organizacijoje.
Lietuva ir Norvegija aktyviai bendradarbiauja įvairiuose daugiašaliuose formatuose: NB-8 (Šiaurės ir Baltijos valstybės), BJVT (Baltijos jūros valtybių taryba), ES Šiaurės Dimenisjos iniciatyva. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Norvegijos regionų: Utenos ir Hedmarko, Kauno ir Vestfoldo bei Skuodo ir Hordalando apskričių. Vyksta apsikeitimas patirtimi švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir kt. srityse. Dvišalė pagalba Lietuvai. Nuo 1991 m. iki 2001 m. Norvegija skyrė 122..5 milijonų Norvegijos Kronų (apie 15 mln. JAV dolerių) bendradarbiavimo su Lietuva projektams įgyvendinti (Norvegija yra penkta šalis – donorė pagal suteiktos pagalbos Lietuvai apimtis).
Iki 2001 m. Norvegijos Vyriausybė vykdė pagalbos teikimą per Norvegijos ambasadą Vilniuje. Pagalba buvo teikiama decentralizuotai, nesikoordinuojant su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Nuo 2001 m. Norvegijos Užsienio reikalų ministerija, vykdydama Norvegijos Vyriausybės patvirtintą 2001 – 2006 m. Veiksmų planą ES šalims kandidatėms (Plan of Action for Candidate Countries) pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Užsienio reikalų ministerija aptariant projektų rengimą, teikimą ir įgyvendinimą.
Pagal šią Programą Norvegija teikia pagalbą Lietuvai remiantis šiais prioritetais:
– Demokratijos, administracinių gebėjimų stiprinimas, teisingumas ir vidaus reikalai, regionų plėtra;
– Sveikatos apsauga, kova su užkrečiamosiomis ligomis;
– Švietimas, mokslas ir moksliniai tyrimai;
– Gamtinių išteklių išsaugojimas ir panaudojimas, ypač žuvininkystės, aplinkos apsaugos (atliekų tvarkymo) ir energetikos (energetikos efektyvumo didinimo) srityse;
– Ignalinos AE sustabdymas, socialinių IAE sustabdymo ir uždarymo pasekmių mažinimo Visagino m. rėmimas.
2002 metams Norvegijos Vyriausybė pagal šį Veiksmų planą skyrė apie 20 mln. kronų (9,29 ml. Litų) bendradarbiavimo su Lietuva projektams finansuoti.
Dvišalis bendradarbiavimas. Lietuva ir Norvegija ypač aktyviai bendradarbiauja saugumo ir gynybos,vidaus reikalų ir teisingumo srityje, taip pat sveikatos, žuvininkystės, kultūros ir švietimo srityse.
Aukščiausių pareigūnų vizitai (2002-2003 m.m.)
– 2002 m. rugsėjo 18-20 d. KA ministro L.Linkevičiaus oficialus vizitas Norvegijoje.
– 2002 birželio 25-26 d. – su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Norvegijos UR ministras Jan Petersen.
– 2002 m. birželio 27 – 28 d. į NB8 Bendradarbiavimo ministrų susitikimą Vilniuje atvyko Norvegijos Šiaurės Bendradarbiavimo ministras S.Liedvigsen.

LITERATŪRA

1. Lingė P. Europos ir Azijos šalys. Geografija, demografija, istorija, politika, ekonomika. Vilnius. 1996.
2. Lingė P. Pasaulio pramonės apžvalga. V. 2000.
3. Paleckis A. Ties Europos greitkeliu. Briuselio užrašai. 2001.
4. Walter Laquer. Europa mūsų laikais. Vilnius. 1992.
5. http://www.lda.lt/export/pdf/pib23.pdf
6. http://www.es-verslui.lt/docs/Norway.doc

1 priedas. Norvegų administracinis pasiskirstymas

Fiulkė lietuviškai – norvegiškai Plotas km² Gventojų tūkst., 1990 m.įvertinimas Administracinis centras
Akershusas – Akershus 4917 415 Lilelstriomas
Buskerudas – Buskerud 14927 225 Dramenas
Estfoldas – Ostfold 4183 238 Mosas
Finmarkes – Finmark 48637 74 Vadsė
Hedmarkas – Hedmark 27388 187 Hamaras
Horalanas – Hordaland 15634 409 Bergenas
Miorė ir Romsddalas – More og Romsdal 15104 238 Moldė
Norlanas -Nordland 38327 240 Budė
Oplanas – Oppland 25260 183 Lilehameris
Oslas – Oslo 454 458 Oslas
Pietų Trionelagas – Sor-Trondelag 18831 250 Trodheimas
Rytų Agderis – Aust Agder 9212 97 Arendalis
Rogalanas – Rogaland 9141 336 Stavangeris
Sognė ir Fjordanė – Sogn og Fjordane 18634 107 Leikangeirs
Šiaurės Trionelagas – Nord-Trondelag 22463 127 Steinchjeris
Telemarkas – Telemark 15315 163 Šijenas
Tromsas – Troms 25954 147 Tromsė
Vakarų Agderis – Vest-Agder 7281 144 Kristiansanas
Vestfoldas – Vestfold 2216 197 Tionsbergas.

Leave a Comment