Namų ūkio statistika ir ekonometrija

1. Ką tiria ūkio statistika?
Ūkio statistika tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę.
2. Ūkio statistika pateikia
– pateikia matų sistemą konkretiems reiškiniams ir procesams apibūdinti kompleksiniais ūkinių reiškinių analizės būdais;
– pateikia statistinių tyrimų atlikimo metodiką;
– supažindina su statistinių metodų ir ekonometrinių modelių taikymo ūkiniams procesams analizuoti metodiką.
3. Kokie sėkmingo statistikos taikymo etapai?
Sėkmingo statistikos taikymo etapai:
– uždavinio teorinė analizė ir performulavimas statistinėmis kategorijomis;
– tyrimo atlikimas ir vertinimas;
– rezultatų interpretavimas.
4.Kokie gali būti statistiniai duomenys?
Statistiniai duomenys gali būti:
– amžius;
– lytis;
– gyvenama vieta;
– pajamos ir t.t.
Priklauso nuo to ką norime žinoti.
5.Kokie metodai būdingi tik statistikai?
Tik statistikai būdingi metodai:
– statistinis iddentifikavimas;
– statistinis klasifikavimas;
– faktorinė indeksinė analizė;
– įvairių formų statistinis balansavimas ir makroekonominiai skaičiavimai;
– ekonometrinė analizė ir prognozavimas.
6. Statistinis klasifikavimas ir grupavimas- tai sutvarkytas, viduje neprieštaringas tiriamosios ūkinės visumos elementų skirstymas į grupes. Klasifikavimas ir grupavimas skirtas konkrečios procesų struktūros tyrimui.
7. Statistinis identifikavimas – tai suformulavimas tokių statistinių apibrėžimų, kurie leidžia nustatyti tiriamą masinį reiškinį. Tirdama masinius ūkinius reiškinius, ūkio statistika vartoja makro ir mikroekonomines teorijos, vadybos, marketingo, finansų mokslų sąvokas. Ūkio statistika tas sąvokas sukonkretina, detalizuoja, pritaiko konkretiems reiškiniams empiriškai aprašyti ir nagrinėti. Identifikuotos teorinės sąvokos virsta rodikliais.
8. Kam reeikalinga faktorinė-indeksinė analizė?
Faktorinė-indeksinė analizė – tai rezultatų rodiklių pokyčių tyrimas, nustatantis konkrečių veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui.
9. Kam naudojama ekonometrinė analizė?
Ekonometrinė analizė naudojama ūkinių reiškinių praeities analizei.
10. Ką duoda prognozavimas?
Prognozė panaudojama ateities prognozavimui, įstatymų kūrimui ir t.t.
11. Ką numato statistikos įstatymas?
Statistikos įstatymas nustato statistikos valstybėje or

rganizavimą, tikslus, duomenų gavimo būdus, formas bei prievoles, naudojimo sąlygas, atsakomybę už duomenų pateikimo ir naudojimo tvarkos pažeidimus.
12. Kas gali ruošti oficialiąją statistiką?
Oficialiąją statistiką gali ruošti valstybinės įstaigos.
13. Statistinę informaciją gali rengti valstybinės ir nevalstybinės įstaigos. Lietuvoje – Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės bei administracinių vienetų statistikos skyriai. Statistinę informaciją taip pat gali rinkti, analizuoti ir skelbti ministerijos, bendrijos, partijos ir kt. privačios struktūros.
14. Ką atlieka statistikos tarnybos?
Statistikos tarnybos tvarko įvairių lygių valstybės statistiką, t.y.:
– renka;
– apibendrina
– analizuoja ir skelbia duomenis apie gyventojus, aplinkos apsaugą, juridinių bei fizinių asmenų gamybinę, komercinę ir finansinę veiklą.
15. Kokie pagrindiniai valstybės statistikos organizavimo principai?
– centralizuota statistikos sistema;
– regioninis statistikos decentralizavimas;
– neutralumo principas;
– mokslinio savarankiškumo principas;
– legalizavimo principas ir informacijos pateikimo prievolė;
– konfidencialumo principas.
16. Ką garantuoja centralizuota statistikos sistema?
Centralizuota statistikos sistema garantuoja metodologinį vientisumą, kuris yra būtinas atliekant makroekonominius skkaičiavimus.
17. Ką rodo neutralumo principas?
Neutralumo principas rodo:
– valstybės statistika neturi atsižvelgti ar kitaip vienašališkai reaguoti į partijų, visuomenės sluoksnių, seimo ar vyriausybės interesus;
– statistika turi būti pagrįsta statistikos įstatyme numatytais principais;
– statistika turi atvaizduoti tikrovę, kokia ji yra;
– neutralumas yra duomenų objektyvumo sąlyga.
18. Ką reiškia valstybės statistikos mokslinio savarankiškumo principas?
Jis reiškia, kad valstybės statistikai niekas negali primesti rodyklių bei įvairių indikatorių skaičiavimo metodų ir metodikų, nuo kurių priklauso rodyklių reikšmės, jų interpretavimas. Valstybės statistika turi būti aprobuota statistikos taryboje, kuri yra neutrali ir kurioje yra specialistai – ekspertai, at
tstovaujantys svarbiausioms valstybės gyvenimo sritims, valdymui, ūkio struktūroms, mokslui, visuomeniniams judėjimams.
19. Kas reglamentuoja privalomą informaciją?
Privalomą informaciją reglamentuoja statistikos įstatymai ir vyriausybės potvarkiai.
20. Ką reiškia vardinių duomenų konfidencialumas?
Vardinių duomenų konfidencialumas garantuoja duomenų objektyvumą.
21. Kokios yra valstybinės statistikos funkcijos?
– pažintinė
– valdymo
– viešumo ir kt.
22. Ką reiškia pažintinė statistikos funkcija?
Tai statistinis tyrimo principas, kuris padeda atskleisti ir nustatyti:
– reiškinių santykius;
– dėsningumus;
– kitimo tendencijas tada, kai kiti metodai nepajėgūs to padaryti.
Statistika apibendrintai gali pasakyti, kas vyksta valstybėje, kokie yra susiklostę santykiai, proporcijos bei ryšiai ir kaip jie kinta. Visą tai sudaro prognozių skaičiavimų, reikalingų valdymo sprendimams priimti bazę.
23. Kas lemia valdymo funkciją?
Šią funkciją lemia statistinės informacijos poreikis vyriausybės ministerijų sprendimams priimti, įstatymų leidybai statistinės, valstybės ekonominės, socialinės bei demografinės būklės.
24. Ką reiškia viešumo funkcija?
Ši funkcija parodo, kad valstybėje turi būti sudarytos sąlygos kiekvienam šalies piliečiui susipažinti su ekonomine ir socialine raida. Demokratinėje visuomenėje, kurioje statistika yra labiausiai nepriklausoma, sudarytos informacinės prielaidos valstybės institucijų veiklai vertinti. Valstybės statistinė sistema sudaro tokias sąlygas periodiškai publikuodama statistinius duomenis apie visas svarbiausias valstybės gyvenimo sritis.
25. Kokie pagrindiniai valstybės statistikos uždaviniai?
– statistines informacijos metodinis bei techninis rengimas bei skelbimas teikiant šalies ir tarptautinių organizacijų poreikius.
– duomenų rinkimas, kaupiant įmonių, namų ūkių, gyventojų adresų duomenis, kurie numatyti statistikos bei kituose įstatymuose.
– statistikos organizavimas šalies valdymo organų užsakymu.
– kitų šalių bei tarptautinių bendrijų statistinės informacijos kaupimas bei skelbimas.
– makroekonominiai sk
kaičiavimai.
– bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis bei institutais rengiant statistinę, bei teisinę bazę.
– duomenų banko automatizuotos informacijos sistemos dalies kūrimas ir palaikymas.
– valstybės įstaigų konsultavimas statistikos klausimais.
– tyrimų organizavimas, taikant imčių metodus, būsimi stebėjimo vieneto informavimas apie dalyvavimą statistinio stebėjimo procese, tyrimo tikslus, jų teises ir pareigas.
26. Kam reikalinga statistinių duomenų apsauga?
Duomenų apsauga reikalinga tam, kad statistika išlaikytų gyventojų pasitikėjimą, garantuotų duomenų tikslumą. Informacija valdymo poreikiams ir viešumo funkcija statistikoje turi būti derinama su asmens laisvės teisių bei komercinės veiklos paslapties saugojimu. Todėl visomis prieinamomis priemonėmis (teisinėmis, ekonominėmis, techninėmis bei organizacinėmis) riekia garantuoti, kad asmenų, įmonių, bendrovių ir kitų objektų stebėjimo duomenys, sukaupti statistikos tarnybos, netaptų kokia nors „paieškos“ sistema, „pramoninio, techninio bei finansinio šnipinėjimo arena“ ar paprasčiausio smalsumo objektu. Reikia taikyti visas įmanomas priemones, kad nebūtų naudojama statistinė individuali informacija.
27. Kas garantuoja statistinių duomenų apsaugą?
Duomenų apsaugą teisinėje valstybėje garantuoja detalūs duomenų apsaugos įstatymai.
28. Kokios tarptautinės statistikos organizacijos?
– EUROSTAT (Europos bendrijos statistikos tarnyba, Liuksemburgas);
– JT statistikos tarnyba (Niujorkas);
– OECD (Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Paryžius);
– JT Europos ekonomikos komisija (Ženeva);
– EUROAPARATAS (Strasbūras);
– UNESKO (Paryžius) ir kt.
29. Statistinės informacijos šaltiniai?
Statistinės informacijos šaltinius galima nagrinėti 2 aspektais: informacijos rengėjo ir vartotojo. Statistikos tarnybos yra statistinės informacijos rengėjos ir naudoja įvairius informacijos šaltinius. Vartotojas gali naudoti statistikos tarnybų, tarptautinių organizacijų parengtą informaciją: metraščius, internetą, biuletenius. Statistinė informacija sk
kirstoma:
-bendrosios publikacijos;
– specializuoti leidiniai;
– apžvalgos;
– užsienio šalių statistikos leidiniai.
30. Ką charakterizuoja nacionalinių sąskaitų sistema?
Ji charakterizuoja pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius: gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą, turtą.
31. Ką apima nacionalinių sąskaitų sistema?
Ji apima sąskaitas ir balansus. Sąskaitos skirstomos į einamąsias ir kaupimo.
32. Kokios sąskaitos sudaromos?
Sąskaitos gali būti prekių ir paslaugų. Einamosios sąskaitos: gamybos, pajamų formavimo, pirminių pajamų paskirstymo, antrino pajamų paskirstymo, koreguotų pajamų paskirstymo, disponuojamų pakoreguotų pajamų panaudojimo. Kaupimo sąskaitos: kapitalo, finansinė, kitų aktyvų pokyčių, nuvertėjimo.
33. Kas yra produkcija?
Produkcija – tai gamybos metu sukurtų prekių ir paslaugų verčių suma. Produkcija – tai rinkos ir ne rinkos prekės ir paslaugos. Ji parodo prekių ir paslaugų bazinę vertę, kuri yra rezidencinių institucinių vienetų veiklos rezultatas per tam tikrą laikotarpį. Rinkos produkcija – tai prekės ir paslaugos, kurios turi paklausą ir yra parduodamos rinkoje. Ne rinkos produkcija – tai prekės ir paslaugos, kurios gaminamos asmeniniam vartojimui arba nemokamai perduoti kitiems instituciniams vienetams individualiai arba kolektyviai.
34. Kam lygi bendroji pridėtinė vertė?
Bendroji pridėtinė vertė – bendrasis vidaus produktas (BVP). Ši vertė lygi iš produkcijos vertės atėmus tarpinį vartojimą. BVP- apibendrinantis dydis, nusakantis rezidentinių vienetų sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pagal kiekvieną ekonominę veiklą suma plius grynieji mokesčiai gaminiams ir importo mokesčiai. Taip pat tai yra gyventojų piniginių pajamų ir įmonių ekonominės veiklos pajamų suma (samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas, ūkinių subjektų bei verslininkų uždirbtas pelnas ar mišrios pajamos).
35. Kaip skirstomas turtas (aktyvai)?
Turtas – nefinansinis ir finansinis. Nefinansinis – sukurtas ir nesukurtas. Sukurtas – ilgalaikis ir trumpalaikis. Ilgalaikis – materialus (gyvenamieji pastatai, kt. pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, kultivuojami biologiniai ištekliai, gyvuliai, paukščiai, žuvys, bičių šeimos, daugiamečiai sodiniai.) ir nematerialus (mineralų tyrinėjimas, kompiuterių programinis aprūpinimas, pramogų, literatūros, vaidybos kūriniai, kt. nematerialus sukurta turtas.). Trumpalaikis (žaliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, kt. prekės skirtos perparduoti.). Nesukurtas – vertybės (nepiniginis auksas, kiti brangieji metalai ir akmenys, antikvariniai ir kito meno kūriniai, kitos vertybės), materialus (žemė, požeminiai ištekliai, nekultivuoti biologiniai ištekliai: laukiniai gyvūnai, miškas, vandens ištekliai), nematerialus (patentai, licencijos ir kt. perduodami kontraktai, įgytas prestižas, kt. nematerialus nesukurtas turtas.). Finansinis (piniginis auksas ir SST, valiuta ir indėliai, vyriausybės vertybiniai popieriai, paskolos, akcijos, draudimo techniniai rezervai, kt. debitorių ar kreditorių sąskaitos: prekybinis kreditas ir išankstinis apmokėjimas, dividendai, nuoma, atlyginimai).
36. Kokie gali būti sandoriai?
Sandoriai gali būti piniginiai ir nepiniginiai.
37. Kam sudaromos nacionalinės sąskaitos?
Jos sudaromos: visam ūkiui; instituciniams vienetams, sugrupuotiems į sektorius; ūkiniams vienetams, sugrupuotiems į grupes; rezidentams, kurie turi ryšį su ekonomika šalies teritorijoje.
38. Kokie yra instituciniai vienetai?
Instituciniai vienetai – tai nefinansinės įmonės ar bendrovės, finansinės įmonės, vyriausybė, namų ūkiai, nepelno institucijos, aptarnaujančios namų ūkius.
39. Kokios yra finansinės įmonės?
Finansinės įmonės – tai įmonės, teikiančios finansines paslaugas. Tai centriniai ir kiti bankai, brokeriai, pensiniai fondai, draudimo kompanijos ir t.t.
40. Ką parodo prekių ir paslaugų sąskaita?
Prekių ir paslaugų sąskaita parodo visus prekių ir paslaugų išteklius ir jų panaudojimą (tarpinį vartojimą, pagrindinį vartojimą, galutinį vartojimą, pagrindinio kapitalo formavimą, eksportą).

41. Gamybos sąskaita parodo prekių ir paslaugų gamybą.
42. Pagrindiniai gamybos sąskaitos rodikliai:
– panaudojimas (į jį įeina tarpinis vartojimas, galutinis vartojimas, bendro pagrindinio kapitalo formavimas, atsargų pasikeitimas, įgytos-prarastos vertybės, prekių ir paslaugų eksportas);
– ištekliai (išleidimas, prekių ir paslaugų importas, mokesčiai-subsidijos gaminiams). Panaudojimas – ištekliai = BVP.
43. Pajamų formavimo sąskaita parodo paskirstomuosius sandorius, betarpiškai susijusius su gamybos procesu.
44. Kapitalo sąskaita fiksuoja sandorius, susijusius su nefinansinių aktyvų įsigijimu ir kapitalo transferus (pervedimus), susijusius su turto perpaskirstymu. Sąskaita parodo įvairių rūšių investicijų panaudojimą nefinansiniuose aktyvuose.
45. BVP vertinamas išlaidų, pajamų ir gamybos metodais.
46. BVP išlaidų metodu lygus galutinių vartojimo išlaidų ir kaupimo sumai (tai sudaro individualaus ir kolektyvinio vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti; bendrosios vidaus investicijos, susidedančio iš pagrindinio kapitalo formavimo, atsargų pasikeitimo, vertybių apimties pasikeitimo, skirtumo tarp prekių ir paslaugų eksporto ir importo).
47. BVP pajamų metodu yra pridėtinės vertės, išlaidų komponentų suma (t.y. kompensacija dirbantiesiems, susidedanti iš darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų; pagrindinio kapitalo suvartojimo suma; mokesčiai gamybai ir importui minus subsidijos gamybai; pelnas bei mišrios pajamos).
48. BVP gamybos metodu lygus kiekvienos ekonominės veiklos pridėtinių verčių sumai, gaunamai iš bendrosios produkcijos atėmus tarpinį vartojimą.
49. Nefinansinio sektoriaus produkcija lygi parduotų prekių ir paslaugų vertės ir gatavų gaminių bei nebaigtos gamybos atsargų likučių pasikeitimų sumai.
50. Bankų produkcija lygi gautos palūkanos minus sumokėtos palūkanos plius pajamos už banko paslaugas.
51. Kam naudinga darbo statistika?
Darbo statistika padeda formuoti ir kontroliuoti programas, skirtas garantuoti darbuotojų ir bendradarbių gamybinį užimtumą, užtikrinti našesnį darbą. Ji panaudojama kuriant valstybės politiką užimtumo srityje, apskaitant pajamas.
52. Ką rodo kiekviena gyventojų kategorija?
Kiekviena gyventojų kategorija nurodo tam tikrą būklę arba ekonominio aktyvumo ar pasyvumo laipsnį.
53. Kaip skirstomi šalies gyventojai?
Gyventojai skirstomi į ekonomiškai aktyvius ir neaktyvius.
54. Kaip skirstomi ekonomiškai aktyvūs gyventojai?
Ekonomiškai aktyvūs gyventojai skirstomi į dirbančiuosius ir bedarbius.
55. Kokia nedarbo kaina?
Pagrindinė nedarbo kaina – nepagaminta produkcija. Kai ekonomika nesugeba sukurti pakankamo darbo vietų skaičiaus visiems, kurie nori ir gali dirbti, potenciali prekių ir paslaugų gamyba prarandama negrįžtamai.
56. Ką rodo Oukeno koeficientas?
Oukeno koeficientas parodo, kad faktiniam nedarbo lygiui viršijus natūralųjį jo lygį vienu punktu, BVP atsilieka 2,5 proc.
57. Koks tarpšakinio balanso modelis?
Tarpšakinis balansas – tai atviras statiškas modelis, sudarytas kaip šachmatų lentelė. Jame tiek eilutėse, tiek stulpeliuose ūkio šakos išskirtos ta pačia tvarka. Po to lentelės eilutėse išskiriami konkretūs pridėtosios vertės elementai (darbo užmokestis, pelnas). Stulpeliuose – galutinio produkcijos vartojimo elementai (vartojimas, kaupimas ir pan.). Jei balanso duomenys nagrinėjami horizontaliai, tai kiekviena eilutė yra šakos produkcijos suvestinis materialinis balansas, t.y. parodoma kaip kiekvienos šakos produkcija panaudojama gamyboje (šakose vartotojose), asmeniniam vartojimui, kaupimui. Jei balanso duomenys nagrinėjami vertikaliai, tai kiekvienas stulpelis rodys šakos produkcijos vertinę sudėtį.
58. Ką atspindi TB vidinė matrica?
TB vidinė matrica atspindi ūkio šakų metines sąnaudas. Joje atvaizduojami šakų ryšiai.
59. Ką galima suskaičiuoti iš TB duomenų?
TB duomenys leidžia apskaičiuoti produkcijos gamybos tiesioginių ir pilnųjų sąnaudų koeficientus. Tiesioginių sąnaudų koeficientai parodo vienos šakos produkcijos kiekį, sunaudojamą kitos šakos produkcijos vienetui pagaminti. Pilnųjų sąnaudų koeficientas – tai vienos šakos produkcijos sunaudojimas kitos šakos galutinio produkto vienetui sukurti, jie apima kitų šakų ne tiesiogines, bet ir netiesiogines sąnaudas, susijusias su šio produkto gamyba.
60. Kas parodoma tarpšakinio balanso antrame kvadrate?
Jame vaizduojamas nacionalinių pajamų panaudojimas vartojimui ir kaupimui.
61. Tarpšakinio balanso trečiame kvadrate atspindima pridėtinė vertė: darbo užmokestis, pelnas, amortizacija ir kt.
62. Namų ūkių biudžeto tyrimo tikslai:
– suteikti informaciją apie namų ūkių pajamų ir išlaidų lygį, vartojimą įvairiuose namų ūkių grupėse;
– įvertinti skurdo rodiklius, nustatyti skurdo lygį įvairiuose gyventojų sluoksniuose;
– suteikti informaciją minimaliam gyvenimo lygiui nustatyti;
– atlikti įvairių funkcijų tarp materialinio gerbūvio komponenčių tyrimus;
– teikti vartojimo išlaidų struktūrą, vartotojų kainų indekso ir makroekonominių rodiklių skaičiavimui;
– suteikti informaciją apie maisto produktų suvartojimą, mitybą, jos pakankamumą įvairiuose namų ūkių grupėse.
63. Pagrindinis namų ūkių biudžeto tyrimo objektas yra privatus namų ūkis. Namų ūkis – tai atskirai gyvenantis vienas asmuo arba asmenų grupė, kuri gyvena viename bute arba name, turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Jeigu nepatenkinama bent viena iš nurodytų sąlygų, asmuo prie namų ūkio nepriskiriamas. Namų ūkiu gali būti:
– šeima, susidedanti iš sutuoktinių su vaikais ir be jų, arba vienas iš tėvų su vaikais;
– kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai, pvz., brolis ir sesuo, seneliai ir anūkai ir pan.;
– kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys asmenys, nesusiję giminystės ryšiais;
– vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų;
– šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą.
64. Namų ūkio socialinė-ekonominė grupė yra nustatoma pagal namų ūkio galvos pagrindinių pajamų šaltinį (žemdirbiai, samdomieji darbuotojai, verslininkai, pensininkai ir t.t.)
65. Namų ūkio tipas nustatomas pagal namų ūkio demografinę sudėtį (vienišas, vienas suaugęs su vaikais iki 18 metų, sutuoktinių pora su vaikais iki 18 metų, kiti namų ūkiai su vaikais iki18 metų, sutuoktinių pora be vaikų ir kiti namų ūkiai be vaikų).
66. Disponuojamos pajamos – tai piniginės ir natūrinės pajamos, gautos už darbą, iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, o taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos, pajamos iš turto, rentos, dividendai ir t.t.
67. Vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkių vartojimo poreikiams tenkinti. Tai išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būstui, sveikatos priežiūros, kultūros, poilsio reikmėms ir t.t.
68. Yra trys skurdo ribų tipai: absoliuti, santykinė, subjektyvi.
69. Skurdo riba vadinama santykinė, jeigu skurdo slenkstis apibrėžiamas siejant su tam tikrais pajamų ar išlaidų šalies viduriniais rodikliais. Šios ribos nesusijusios su būtiniausiomis reikmėmis, todėl jos matuoja ne skurdą, o nelygybę visuomenėje. Subjektyvios skurdo ribos suteikia informaciją apie respondento asmeninę nuomonę apie juos pačius.
70. Absoliuti skurdo riba yra minimalus pajamų ar išlaidų dydis būtinoms reikmėms patenkinti.
71. Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje – tai rodiklis, parodantis šalies gyventojų dalį, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos. Tai pats paprasčiausias skurdo indeksas.
L= ; kur q – skurstančiųjų gyventojų skaičius; p – gyventojų skaičius šalyje.
72. Žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Šis rodiklis parodo skurdo gilumą.
N= ; kur yi – i-tojo skurstančiojo pajamos; z – skurdo riba.
73. Žemų pajamų indeksas – tai rodiklis kuris parodo, kiek reikia lėšų, norint panaikinti (eliminuoti) skurdą šalyje. I=L*N
74. Nelygybės rodikliai:
– bendrosios nelygybės matas yra Lorenso kreivė;
– pats paprasčiausias nelygybės matas yra dispersija;
– variacijos koeficientas;
– vidutinis santykinis nuokrypis.
75. Lorenso kreivė parodo nepriklausomumą nuo vidurkio, jautrumą pajamų perskirstymui, jautrumą pokyčiams mažose pajamose.
76. Gini (Džini) koeficientas parodo pajamų nelygybės laipsnį, t.y. parodo santykį ploto tarp absoliučios lygybės tiesės ir Lorenso kreivės su plotu tarp absoliučios lygybės tiesės ir X ašies. Šio koeficiento reikšmė svyruoja nuo 0 iki 1. Kuo ji didesnė, tuo didesnis ir nelygybės laipsnis.
77. Darbo našumas lygus verslo rezultato (produkcijos, paslaugų) kiekiui Q, tenkančiam darbo sąnaudų vienetui T (vienam darbuotojui per vieną darbo valandą): w = .
78. Pagrindinio kapitalo (ilgalaikio turto) grąža – tai verslo rezultato kiekis Q, tenkantis pagrindinio kapitalo PK vertės vienetui: h = .
79. Kapitalo rentabilumas – tai pelnas P, tenkantis turto (kapitalo ir pelno suma) vertės vienetui R: kapitalo rentabilumas = RP/(PK+P), R=P/turtas.
80. Įmonių finansinė būklė vertinama pagal tris rodiklių grupes:
– pajamų apsaugos;
– finansinio sverto;
– pinigų srauto ir finansinio sverto atitikimo rodiklius.
81. Bendrasis pelningumas rodo skirtumą tarp pajamų ir savikainos, t.y. kokia dalis bendrojo pelno tenka vienai daliai pajamų.
82. Pajamų apsaugos rodikliai rodo įmonės sugebėjimą užtikrinti ilgalaikes pajamas, t.y. įmonės veiklos efektyvumą.
83. Auksinės balanso taisyklės koeficientas parodo, kokia dalimi ilgalaikis turtas finansuojamas savininkų (akcininkų) nuosavybe bei ilgalaikiais įsipareigojimais. Normalu, kad šis koeficientas mažesnis ar lygus 1.
84. Grynasis apyvartinis kapitalas lygus trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumui. Rodo įmonės likvidumo lygį.
85. Mokėjimu balansas parodo atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų su kitomis šalimis vertę. Taip pat parodo:
– prekių ir paslaugų eksportą, importą bei darbo ir investicijų pajamas;
– šalies finansinių reikalavimų ir įsipareigojimų kitoms šalims pasiskirstymą;
– aukso atsargų pasikeitimą;
– specialiųjų skolinimosi teisių pokytį;
– neatlygintinus pervedimus.
86. Mokėjimo balanso tikslas – parodyti šalies užsienio ekonominių ryšių subalansuotumo lygį.
87. MB sudaromas remiantis buhalterinės apskaitos dvigubo įrašo principu (kreditas –debitas) – kiekviena ūkinė operacija parodoma du kartus.
88. Tiesiogine užsienio investicija laikoma investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės.
89. Šalies skola užsieniui apima valstybės ir ūkio subjektų skolą. Ją sudaro: skolos vertybiniai popieriai; gautos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, įskaitant paskolas, įtrauktas į tiesioginių užsienio investicijų sudėtį; nerezidentų indėliai Lietuvos bankuose; nerezidentų suteiktas trumpalaikis prekybos kreditas; kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai nerezidentams.
90. Indeksų teorija naudojama kainų ar apimčių palyginimams, t.y. tiesioginiams binariniams palyginimams, pagrindinių indeksų ilgalaikių pokyčių analizei bei agreguotų rodiklių defliavimui (kainų įtakos eliminavimui).
91. Indeksų konstravimas priklauso nuo palyginimo tipo – palyginimai laike, vietovėse, struktūriniai palyginimai.
92. Kainų indeksų ir kainų statistikos pagrindiniai metodologiniai principai yra: reprezentatyvumas (tipinių reprezentančių parinkimas) ir kainų palyginimas.
93. Vienai prekei galimi absoliutūs ir santykiniai matai.
94. Agreguotoms prekėms galimi tik santykiniai dydžiai.
95. Vieneto vertės indeksas nerodo kainų pokyčio jei, keičiasi prekių kiekiai.
96. Laspeyreso indeksas lygina išlaidas su einamuoju periodu su išlaidomis baziniu laikotarpiu, kai kiekiai yra pastovūs.
97. Laspeyreso indeksas lygus atskirų prekių ar paslaugų indeksų svertiniam ar aritmetiniam vidurkiui.
98. Paasche kainų indeksas lygus prekių ar paslaugų svertiniam ar harmoniniam vidurkiui (su esamais svoriais). Indeksas lygina faktines išlaidas einamuoju laikotarpiu su baziniu laikotarpiu.
99. Laspeyreso indekso svoris parodo i-tos prekės ar paslaugos dalį visumoje baziniu laikotarpiu.
100. Paasche indekso svoris parodo i-tos prekės ar paslaugos dydį visumoje einamuoju laikotarpiu.
101. Vartotojų kainų indeksas parodo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias suvartoja gyventojai kainų pokyčius laike.
102. Vartotojų kainų indekso procentinis pokytis per laiką nusako infliaciją šalyje.
103.Gamintojų kainų indeksas išreiškia prekių, pagamintų Lietuvoje ir realizuotų vidaus rinkoje bei eksportuotų į kitas šalis, pardavimo kainų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį.
104. Statybos kainų indeksas parodo pagrindinių naujos statybos sąnaudų kainų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį.
105. Atsitiktinis dydis yra pilnai nusakytas,jeigu žinomos jo reikšmių aibė ir tų reikšmių tikimybės. Šiuo atveju sakome, kad žinome atsitiktinio dydžio pasiskirstymo dėsnį.
106. Diskrečiojo pasiskirstymo funkcija: 0≤F(x)≥1, x priklauso R. Tolydžiojo pasiskirstymo funkcija: pasiskirstymo funkcijos išvestinė vadinama tankio funkcija ir žymima f(x); f(x) ≥0.
107. Atsitiktiniai dydžiai vadinami diskrečiaisiais, jei visos jų reikšmės sudaro baigtinę arba begalinę seką ir kiekviena iš šių reikšmių įgyjama su tam tikra reikšme pi. Tokio dydžio pasiskirstymo dėsnis paprastai užrašomas lentele.
Diskretieji skirsniai: binominis modelis, Puasono skirstinys (modelis).
108. Jeigu atsitiktinio dydžio reikšmės užpildo visą intervalą arba visą skaičių tiesę ir jo pasiskirstymo funkcija yra tolydi ir turi išvestinę, tai tokius atsitiktinius dydžius vadiname tolydžiaisiais. Tolydieji tikimybiniai modeliai: normalusis skirstinys (Gauso); modeliai, surišti su Normaliuoju pasiskirstymo dėsniu: Lognormalusis skirstinys, Chi kvadrat skirstinys, Stjudento skirstinys, Fišerio skirstinys; eksponentinis modelis.
109. Atsitiktinis dydis X yra pasiskirstęs pagal binominį tikimybių pasiskirstymo dėsnį, jei jis gali įgyti reikšmes 0, 1, 2, ., n su tikimybę P(X=m)=pn(m).
110. Atsitiktinis dydis X yra pasiskirstęs pagal normalųjį tikimybių dėsnį, jeigu jo reikšmių intervalas yra (-∞; +∞) ir jis turi tikimybių pasiskirstymo tankio funkciją p(x). Normalusis pasiskirstymas priklauso nuo dviejų parametrų a (vidurkis) ir s (vid. kvadratinis nuokrypis).
111. Padėties abscisių (x) ašyje charakteristikos: vidurkis, moda, mediana, kvantilė.

112. Atsitiktinio dydžio išsibarstymo charakteristikos yra dispersija, vidutinis kvadratinis nuokrypis, iš dalies – variacijos koeficientas.
113. Populiaciją (generalinę aibę) sudaro aibė objektų, kuriuos reikia ištirti pagal tam tikrus požymius.
114. Kas sudaro imtį?
Generalinės aibės dalis paimta tyrimui.
115. Imtys gali būti: tikimybinės ir netikimybinės. Netikimybinės imtys: ekspertinė, kvotinė, proginė. Tikimybinės imtis: paprasta atsitiktinė, sluoksninė (stratifikuota), lizdinė, kombinuota. Atskiras atsitiktinės imties atvejis yra sisteminė imtis.
116. Kokia imtis yra reprezentatyvi?
Tai imtis, teisingai atspindi tiriamojo požymio savybes generalinėje aibėje. Imtis yra reprezentatyvi tuomet, kai imties ėmimo metu kiekvienas generalinės aibės elementas turi vienodą tikimybę būti paimtas.
117. Kaip tikimybinėms imtims nusakoma kiekvieno objekto galimybė patekti į imtį?
Kiekvienas generalinės aibės elementas turi vienodą galimybę būti paimtas.
118. Kokios galimos paklaidos taikant imčių metodus?
Sisteminės ir paprastos.
119. Kaip vadinama funkcija, kurios argumentai yra imties elementai?
Įverčiu arba statistika.
120. Kokie kriterijai taikomi parametrų įverčiams?
Parametrų įverčiams taikomi tokie kriterijai: nepaslinktumo, pagrįstumo, efektyvumo.
121. Koks parametro įvertis yra nepaslinktas?
Nepaslinktas parametro įvertis yra toks, kurio teorinis vidurkis lygus vertinamajam parametrui. Ma=a.
122. Koks parametro įvertis yra pagrįstas?
Toks, kuris didėjant imties tūriui, su tikimybe artima vienetui kaip norint mažai skiriasi nuo parametro a:
123. Koks parametro įvertis yra efektyvus?
Toks nepasislinkęs įvertis, kurio dispersija yra mažiausia: Da=M(a-a)2 =min.
124. Kokie metodai naudojami skirstinio parametrų įverčiams gauti?
Skirstinio parametrų įverčiams gauti naudojami: momentų, maksimalaus tikėtinumo.
125. Koks yra modos įvertis?
Modos įvertis – imties elementas, turintis didžiausią dažnumą.
126. Kam lygi mediana?
Tai skaičius dalijantis stebėtų duomenų, išdėstytų didėjimo tvarka, tūrį į dvi lygias dalis. Jei variacinės eilutės narių skaičius n nelyginis, tai mediana lygi šios eilutės viduriniam nariui, jei n lyginis, tai mediana lygi dviejų vidurinių variacinės eilutės narių vidurkiui.
127. Kokie yra teorinio vidurkio įverčiai?
Teorinio vidurkio įverčiai: aritmetinis vidurkis, geometrinis, harmoninis, kvadratinis.
128. Kokie gali būti parametrų įverčiai?
Parametrų įverčiai: taškiniai – teorinis vidurkis, moda, mediana, kvantilis; intervaliniai.
129. Pagal ką sprendžiama apie hipotezės teisingumą?
Sudaroma tam tikra imties elementų funkcija k, kurią vadiname statistika. Pagal jos reikšmes, sprendžiama apie hipotezės teisingumą.
130. Kokia statistika naudojama hipotezėms apie vidurkių lygybę tikrinti?
Hipotezėms apie vidurkių lygybę tikrinti naudojama statistika, kuri pasiskirsčiusi pagal Stjudento dėsnį su n1+n2-1 laisvės laipsniu.
131. Ką rodo porinis koreliacijos koeficientas?
Jis yra tiesioginio ryšio tarp kintamųjų matas ir įgyja reikšmes nuo -1 iki 1. Teigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad vienam kintamajam didėjant, didėja ir kitas kintamasis. Neigiama koreliacija rodo, kad vienam didėjant, kitas kintamasis mažėja. Jei rodikliai nepriklausomi, tai porinis koreliacijos koeficientas lygus 0. Jei porinis koreliacijos koef. absoliutiniu didumu lygus 1, tai rodikliai tiesiškai priklausomi. Rodo, kad yra tiesinis ryšys tarp Y ir vienintelio aiškinamojo kintamojo X.
132. Kokias reikšmes gali įgyti koreliacijos koeficientas?
Nuo -1 iki 1.
133. Ką reiškia neigiama koreliacija?
Neigiama koreliacija rodo, kad vienam didėjant, kitas kintamas mažėja.
134. Kokie metodai naudojami regresijos parametrų įverčiams gauti?
Parametrams vertinti dažniausiai naudojami mažiausių kvadratų arba maksimalaus tikėtinumo metodai. Regresiniai modeliai skirstomi į tiesinius ir netiesinius.
135. Pagal ką nustatomas regresijos parametrų reikšmingumas?
Regresinėje analizėje sprendžiami vieno ar kelių kintamųjų (priklausomų) prognozavimo, remiantis kitais (nepriklausomais), uždaviniais. Regresijos parametrų reikšmingumas nustatomas pagal (X,Y) stebėtas reikšmes.

136. Kokie pagrindiniai ekonometrijos tikslai?
Aprašyti nagrinėjamų procesų charakteringus ypatumus; įvertinti statistinius modelius; prognozuoti stebimus procesus.
137. Kas būdinga laiko eilutėms?
Laiko eilutės skiriasi nuo atsitiktinių dydžių tuo, kad jos nariai yra tarpusavyje priklausomi. Analizuojama atsitiktinio proceso stebėjimų, atliktų laiko momentais, seka. Bendru atveju procesas gali būti tolydus, o jį stebime tam tikrais laiko momentais. Intervalai tarp stebėjimo momentų gali būti vienodi arba skirtingi.
138. Kokie laiko eilučių analizės tikslai?
1- aprašyti laiko eilučių charakteringus ypatumus; 2- įvertinti statistinius modelius; 3- nustatyti būsimas reikšmes, turint stebėtas reikšmes.
139. Kokie laiko eilutės analizės etapai?
1- įvertinama ir išskiriama determinuota komponentė; 2- įvertinamos ir išskiriamos aukštų ir žemų dažnių komponentės; 3- aprašoma matematinių modelių atsitiktinė komponentė; 4- vertinama nagrinėjamos eilutės prognozė.
140. Kas sudaro laiko eilutės determinuotą komponentę?
Priklauso nuo laiko komponentės.
141. Laiko eilutės modeliai gali būti: multiplikatyvūs ir adityvūs.
142. Kaip multiplikatyvų laiko eilutės modelį galime paversti į adityvų?
Logaritmavimo pagalba.
143. Kuris iš dviejų laiko eilutės modelių bus geresnis?
Adityvus.
144. Ką nusako rodiklio trendas?
Trendas nusako bendrą kitimo tendenciją, yra svarbu įvertinti jos pobūdį. Gali būti pastovus augimas (mažėjimas), spartėjantis augimas (mažėjimas), lėtėjantis augimas (mažėjimas), augimas su būsimu prisotinimu, kai keičiasi vystymosi kryptis.
145. Laiko eilutės sezoninė komponentė parodo periodiškai pasikartojančius tam tikrais periodais analizuojamus eilutės svyravimus.
146. Kitimo tendenciją parodo trendas.
147. Kokie yra determinuotos komponentės vertinimo metodai?
Analitiniai (parametriniai) ir algoritminiai.
148. Kokios gali būti trendo funkcijos?
Bendrą ilgalaikę tendenciją galima aprašyti kokia nors neatsitiktine funkcija T(t). dažniausiai ji būna monotoniška. Trendų pvz.: tiesinis, polinominis, eksponentinis, laipsninis, logaritminis, hiperbolinis, homperco.
149. Pastovų augimą (mažėjimą) nusako tiesinis trendas.
150. Lėtėjantį augimą (mažėjimą) nusako: logistinis, laipsninis, logaritminis, Tornkvisto, logaritminis trendas.
151. Bendrosios pusiausvyros modelio esmę apsprendžia šios problemos:
a) gamintojo problema (esant ribotiems ištekliams ir tam tikro dydžio paklausai, reikia pasiekti optimalų, pelno prasme, gamybos lygį);
b) vartotojo problema (vartotojas turi maksimizuoti savo naudingumo funkciją, esant tam tikro dydžio jo biudžeto apribojimams);
c) pusiausvyros problema (ją nusako gamybos kiekio ir prekių kainų vektoriai).
Šios sąlygos:
a) prekių gamyba (pasiūla) turi būti lygi vartojimui (paklausai);
b) visų prekių kainos turi būti lygios atitinkamų prekių ribiniams naudingumams ir ribinėms išlaidoms.
152. Pasaulio banko modelio RMSM.X panaudojimas suteikia galimybę tirti ūkio makroekonominių proporcijų tarpusavio priklausomybes, tirti atskiruose ūkio sektoriuose įvykusių pokyčių įtaką visų kitų sektorių rodiklių reikšmėms.
153. LAM (ilgo laikotarpio sureguliavimo) modelis skirtas Centrinės ir Rytų Europos šalims.
154. Bendrosios pusiausvyros modelis yra KOSMOS (RMSM-X, LAM, KOSMOS, MODAG, BOK 97).
155. MODAG modelis pagrįstas sąnaudų – rezultatų principu.

Leave a Comment