NAMŲ ŪKIO PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ANALIZĖ

LITERATŪROS APŽVALGA

NAMŲ ŪKIO PAJAMOS IR JŲ PASKIRSTYMAS

Namų ūkio pajamų samprata ir šaltiniai

Ekonomikos moksle, ūkinių subjektų praktinės veiklos apskaitoje bei kasdieninėje kalboje vartojami labai įvairūs pajamas apibūdinantys terminai, pavyzdžiui: bendrosios pajamos, grynosios pajamos, darbo pajamos, disponuojamosios pajamos, piniginės pajamos, realiosios pajamos ir t.t. Šį pajamas apibūdinančių sąvokų sąrašą galima būtų tęsti.Kodėl vartojama tiek daug terminų?
Studijuojantiems ekonomiką ir besimokantiems namų ūkio ekonomikos dažnai kyla klausimas, kokius terminus kada ir kur reikia vartoti.
Pajamų dydis gali būti įvairiai vertinamas. Pajamos namų ūkio ekonomiką labiausiai domina kaaip gerovės išraiška. Pavyzdžiui, kiek ir kokių daiktų bei paslaugų, reikalingų poreikiams tenkinti, gali nusipirkti šeima už gautus pinigus.
Be to, pajamos namų ūkyje gali būti vertinamos kaip atlygis už produkcijos gamybą bei paslaugas. Kad namų ūkiuose gali būti gaminama prekinė produkcija ir teikiamos paslaugos, jau sužinojome. Pajamos bus vertinamos kaip namų ūkių ekonominės gerovės sąlyga, t.y. kaip pragyvenimo šaltinis.

Namų ūkio pajamų esmė

Pajamomis paprastai laikoma per tam tikrą laiką uždirbtų (arba gautų) pinigų suma. Pavyzdžiui, per mėnesį uždirbtas darbo užmokestis, gauta peensija, stipendija ir pan. Piniginės pajamos sudaro didžiausią daugelio (bet ne visų) namų ūkių pajamų dalį. Šeimos ar asmens piniginės pajamos yra vienas iš svarbiausių gyvenimo lygį lemiančių veiksnių, nes materialinių gėrybių pasiskirstymas tarp gyventojų ar jų grupių iš esmės pr

riklauso nuo to, kokia pinigų suma šeima ar asmuo disponuoja.
Kalbant apie asmeninį vartojimą, t.y. asmeninių poreikių tenkinimą, pajamų sąvoka namų ūkio ekonomikoje vartojama išplėstine reikšme. Be uždirbtų (gautų) piniginių pajamų, šeimos ar asmenys naudojasi nepiniginėmis pajamomis, pavyzdžiui: namų ūkyje pagaminta produkcija, nemokamu narių darbu, nemokamomis ar pigesnėmis socialinėmis paslaugomis ir t.t. Šios pajamos skirstomos į dvi grupes: natūrines (arba produkcijos) ir „pasleptąsias“ (arba numanomąsias, priskirtines) pajamas.
Natūrinėmis (produkcijos) pajamomis yra laikoma pagaminta produkcija ar paslaugos, kurios skirtos ne rinkai, o namų ūkio vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, namų ūkyje išauginta ir vartoti skirta įvairi žemės ūkio produkcija, namuose šeimos nariams pasiūti arba numegzti drabužiai, įvairūs rankdarbiai, iš surinktų miško gėrybių paruoštos maisto atsargos, šeimos nariams dovanoti daiktai ir t.t. Skaičiuojant namų ūkio biudžeto balansą šiios materialinės gėrybės ar paslaugos vertinamos rinkos kainomis.
„Paslėptosios“ (arba priskirtinės, numanomosios) pajamos gali būti kelių rūšių:
• pajamos, atsirandančios dėl vartotojų (kaip rinkos dalyvių) ekonomijos. Vartotojas sutaupo, kai rinkoje susitaria su pardavėju dėl galimos palankiausios kainos priklausomai nuo prekių ar paslaugų kokybės ir kiekio. Pavyzdžiui, perkant prekes urmu galima susitarti dėl kainos nuolaidos;
• pajamos, kurios atsiranda naudojantis nemokamomis socialinėmis paslaugomis-nemokamomis medicinos paslaugomis, nemokamu vaikų mokslu, kai kuriomis gyventojų grupėms taikomomis įvairių paslaugų lengvatomis ir t.t.

Numanomosiomis arba „paslėptosiomis“ pajamas vadiname dėl to, kad še
eima ar asmuo jų neuždirba (negauna), jas tik numano. Pavyzdžiui, nemokamas vaiko mokslas sutaupo šeimai pinigus, kuriuos reikėtų mokėti, jeigu mokslas būtų mokamas. Dėl tokio savo būvio „paslėptosios“ pajamos neatsispindi namų ūkio biudžete. Nepaisant to, akivaizdu, jog šeimos gyvenimo lygį veikia tiek galimybė naudotis nemokamomis socialinėmis paslaugomis ir įvairiomis lengvatomis, tiek galimybė pirkti prekes ir mokėti už paslaugas palankiausiomis kainomis.

Išplėstinė pajamų samprata turi didelę praktinę reikšmę namų ūkio veikloje. Galimybė trejopai įvertinti namų ūkio pajamas suteikia alternatyvų sprendžiant šeimos ar asmenų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus.

Kai produkcijos ir „paslėptosios“ pajamos yra didelės, namų ūkio gyvenimo lygis gali būti pakankamai aukštas esant ir labai mažoms piniginėms pajamoms. Tačiau didesnės piniginės pajamos suteikia žmonėms, be abejo, daugiau galimybių rinktis ir veikti namų ūkio sistemos viduje ir išorėje.

Namų ūkio pajamų sudėtis (išplėstinė samprata)
1.
Namų ūkio pajamos:
1. Piniginės:
a) darbo;
b) nuosavybės;
c) žemės ūkio produktų pardavimo;
d) transferinės išmokos;
e) kitos.
2. Natūrinės:
a) neprekinė namų ūkio produkcija;
b) natūrinis darbo užmokestis;
c) nemokamo namų darbo.
3. Priskirtinės:
a) vartotojų ekonomijos;
b) nemokamų socialinių paslaugų;
c) lengvatų.

Piniginių namų ūkio pajamų šaltiniai

Namų ūkių piniginių pajamų šaltiniai gali būti labai įvairūs. Juos galima suskirstyti į penkias grupes.
1. Darbo pajamos-tai atlgis už samdomąjį ir nesamdomąjį darbą:
• darbo užmokestis, premijos, priemokos, įvairios kompensacijos, kurias moka darbovietė,
• verslo, amatų, laisvosios profesinės veiklos, žemės ūkio gamybos, kitokios gamybos ir veiklos pajamos.
2. Nuosavybės pajamos-tai už išnuomotą turtą gaunamos namų ūkių pajamos:
• renta, gaunama už išnuomotą ne

ekilnojamąjį turtą (namą, butą, garažą, žemę ir kita),
• palūkanos, gaunamos už pinigų laikymą bankuose ir skolinimą privatiems asmenims, už įsigytus vertybinius popierius (obligacijas, akcijas),
• nekilnojamojo turto pardavimo pajamos.
3. Transferinės išmokos-tai įvairios socialinės pašalpos:
• senatvės ir invalidumo pensijos,
• įvairios socialinės pašalpos šeimoms ar vienišiems asmenims (socialinės šalpos, ligos, vaikų gydymo ir auginimo, našlaičių, socialinės kompensacijos ir kitos),
• stipendijos,
• bedarbio ir kitos pašalpos.
4. Ne verslo pajamos-tai pajamos, gaunamos už parduotas uogas, grybus, antrines žaliavas ir kitos.
5. Kitos pajamos-tai alimentai, dovanoti pinigai, laimėjimai, draudimo išmokos ir kitos.

Namų ūkio pajamų veiksniai

Namų ūkio pajamų (piniginių, natūrinių ir numanomųjų) dydis ar šaltiniai priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienus iš jų galima vadinti vidiniais veiksniais, kitus-išoriniais.
Vidiniai veiksniai vienaip ar kitaip yra susiję su namų ūkiu ar jo nariais. Tai vidinės namų ūkio aplinkos elementai procesai bei jų charakteristikos:
1. Fizinės ir protinės žmonių galimybės. Vienodų žmonių pasaulyje nėra. Vieni yra stipresni fiziškai, kiti-intelektualesni, treti apdovanoti įvairiais gabumais. Dėl to žmonių veikla ir jos rezultatai labai skiriasi.
2. Išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija. Aukštojo išsilavinimo ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas yra daugiau apmikamas už nekvalifikuotą darbą.
3. Darbo intensyvumas. Beveik visuomet yra galimybė dirbti lėčiau ir ilgiau arba intensyviau ir trumpiau. Nevienodo intensyvumo darbo rezultatai skiraisi.
4. Darbo kensksmingumas ir pavojungumas. Dėl technologijos specifikos kai kurie darbai yra pavojingi arba nepatruklūs. Už tokius darbus mokamas didesnis užmokestis.
5. Investavimo ri

izika. Investuodami pinigus į vertybinius popierius, gamybą, bankus žmonės įgyja galimybę ateityje padidinti savo pajamas. Būsimų pajamų didėjimo tempą lemia rizikos laipsnis: kuo jis aukštesnis, tuo pajamos bus didesnės. Tačiau kartu nuo rizikos laipsnio priklauso ir investicinių lėšų praradimo tikinybė.
6. Sukauptas turtas. Namų ūkio pajamos gali būti gaunamos ne tik už darbą, bet ir už ankstesnes investicijas arba paveldėtą turtą.
7. Laimė ir atsitiktinumas. Padidinti namų ūkio pajamas kartais padeda ir sėkmė: laimėjimai įvairiose loterijose, konkursuose, žaidimuose, radiniai ir pan.

Išoriniai namų ūkio pajamų veiksniai-tai įvairūs išorinės aplinkos elementai ir procesai, kuriems namų ūkio nariai negali daryti įtakos:
1. Šalies ekonomikos išsivystymo lygis;
2. Nedarbas;
3. Individualaus verslo sukūrimo ir plėtojimosi sąlygos;
4. Lyčių, rasių bei kitokia diskriminacija darbo užmokesčio aspektu;
5. Infliacijos lygis;
6. Valstybinės socialinės programos ir kiti.

Namų ūkio pajamų paskirstymas

Kiekvienam šeima ar asmuo namų ūkio pajamas skirsto savo nuožiūra. Skirstant natūrines pajamas abejonių ar problemų dažniausiai nekyla. Mat konkretūs daiktai (ar paslaugos) turi konkrečią savo paskirtį. Pavyzdžiui, motinos pasiūtą suknelę dėvės ta dukra, kuriai tas drabužis ir buvo siūtas. Bet ne visada būna taip lengva. Kartais reikia įvertinti alternatyvas, namų ūkio reikmes ir tik tada apgalvotai nuspręsti. Pavyzdžiui, kaip paskirstyti nelauktai didelį bulvių derlių? Kiek bulvių parduoti, kiek jų skirti maistui, sėklai ir gyvuliams šerti? Kur ir kada-rudenį ar pavasarį-parduoti bulves, kas tuo pasirūpins?

Piniginių pajamų skirstymo procesas yra daug sudėtingesnis.

Pirmiausia kiekvienas turi žinoti, kad uždirbtos (gautos) bendrosios namų ūkio pajamos skirstomos į tris dalis. Dalis bendrųjų namų ūkio pajamų kaip privalomieji mokesčiai yra atskaitoma į valstybės biudžetą arba valstybinio socialinio draudimo fondą. Likusios, t.t. disponuojamosios namų ūkio pajamos skiriamos asmeniniams poreikiams tenkinti ir kaupti arba investuoti.

Vadinasi, bendrosios namų ūkio pajamos yra per tam tikrą laiką uždirbtos (gautos) pajamos, iš kurių neatskaityti privalomieji mokesčiai (pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos).

Disponuojamosios (arba grynosios) namų ūkio pajamos-tai uždirbtos (gautos) pajamos, iš kurių yra atskaityti privalomieji mokesčiai. Trumpai tariant, tai pajamos, likusios atskaičius mokesčius. Jos vadinamos asmeninėmis pajamomis.

Bendrųjų namų ūkio pajamų paskirstymas

Bendrosios namų ūkio pajamos:
1. Privalomieji mokesčiai:
a) pajamų mokestis;
b) socialinio draudimo įmokos.
2. Namų ūkio disponuojamos pajamos:
a) namų ūkio išlaidos;
b) asmeninės santaupos.

Individualiai ar bendromis pastangomis spręsdami, kaip paskirstyti disponuojamąsias pinigines pajamas, namų ūkio nariai susiduria su pinigų panaudojimo ribotumu: pinigus išleidus vienoms reikmėms nebegalima patenkinti kitų reikmių. Vadinasi, skirstant namų ūkio pajamas svarbu įvertinti įvairiai alternatyvas ir tinkamai pasirinkti:
• Ar visus gautus pinigus reikia išleisti prekėms ir paslaugoms pirkti?
• Ar būtina kaupti santaupas?
• Kiek pinigų reikės kasdieniniams poreikiams tenkinti?
• Kuriems iš antraeilių poreikių teikti prioritetą?
• Kuriuo ar kurių namų ūkio narių poreikiams teikti pirmenybę?
• Ar kiekvienam šeimos nariui būtini kišenpinigiai?
• Kuriam asmeniui ir kiek pinigų skirti asmeninės reikmėms?
Keldami sau tokius ar panašius klausimus žmonės apmąsto įvairias pinigų paskirstymo alternatyvas ir jas palygina. Optimalūs sprendimai priimami tuomet, kai diskutuojama ir tariamasi su visais šeimos nariais. Tai subjektyvūs namų ūkio pajamų paskirstymo veiksniai.

Svarbiausi ekonominiai veiksniai, turintys įtakos skirstant disponuojamąsias namų ūkio pajamas yra trys:
• pajamų dydis;
• prekių ir paslaugų kainų lygis;
• namų ūkio biudžetinio apribojimo laipsnis.
Tiriant namų ūkio biudžetus nustatyta, kad didėjant namų ūkio pajamoms asmeniniam vartojimui skirta jų dalis mažėja. Ir atvirkščiai, kai namų ūkio pajamos mažėja, asmeniniam vartojimui skirta dalis didėja, o santaupoms skirta dalis mažėja.

Dėl vartojimo prekių ir paslaugų kainų kaitos kinta ir perkamoji namų ūkių galia (arba realiosios pajamos). Kainoms padidėjus už tokią pat pinigų sumą prekių galima nusipirkti mažiau nei iki to. Realiosios namū ūkio pajamos-tai perkamoji piniginių pajamų galia, išreikšta prekių ir paslaugų, kurias galima įsigyti už gautas pajamas, suma.

Griežtas biudžetinis apribojimas reiškia, jog pritrūkusi pinigų šeima neturės galimybės kaip nors papildyti natūrinių ar piniginių pajamų.

NAMŲ ŪKIO IŠLAIDOS

Namų ūkio vartojimo išlaidos (C. consumption)-vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms ir paslaugoms pirkti suma.
Namų ūkio vartojimo išlaidos yra:
a) trumpalaikio vartojimo prekės (maistas, drabužiai ir pan.);
b) ilgalaikio vartojimo reikmenys (šaldytuvai, automobiliai, baldai ir pan.);
c) paslaugos (juridinės konsultacijos, bankų, kirpyklų paslaugos ir pan.).

Namų ūkio išlaidų sudėtis

Išlaidų samprata

Išlaidų sąvoka pirmiausia reiškia pinigus, kurie išleidžiami kokiems nors tikslams. Išlaidos-tai pinigai, išleidžiami prekėms pirkti, už paslaugas bei mokesčiams mokėti ir panašiai. Išlaidų nederėtų tapatinti su natūrinėmis sąnaudomis-panaudotų daiktų, atliktų patarnavimų (darbų) kiekiu.
Piniginės namų ūkio išlaidos yra pinigai, išleisti namų ūkio reikmėms skirtoms prekėms ir paslaugoms pirkti, mokesčiams mokėti ir pan.
Natūrinės namų ūkio sąnaudos-tai ūkyje pagamintos produkcijos bei suteiktų paslaugų, taip pat namų ūkio reikmėms sunaudotų natūrinių pajamų kiekis arba vertė.
Vertinant vartojimo lygį namų ūkyje atsižvelgiama ne tik į tai, kiek pirktų prekių ir paslaugų suvartojama, bet ir į natūrines gėrybių sąnaudas. Dėl to namų ūkio išlaidas sudaro piniginės išlaidos ir natūrinių sąnaudų vertė per tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, išlaidas maistui per mėnesį sudarys piniginės išlaidos maisto produktams pirkti bei šeimos nariams maitintis ne namuose ir namuose pagamintų arba nemokamai gautų iš šalies maisto sąnaudų vertė.

Namų ūkio išlaidų sudėtis

Namų ūkio išlaidos:
1. Piniginės išlaidos:
a) asmeninio vartojimo išlaidos:
• maisto produktams pirkti,
• nuolatinio vartojimo prekėms pirkti,
• trumpalaikio vartojimo prekėms pirkti,
• už paslaugas mokėti.
b) investicinės išlaidos:
• vertybiniams popieriams pirkti,
• žemei pirkti,
• ilgalaikiam turtui pirkti,
• einamosios gamybos išlaidos.
c) kitos namų ūkio išlaidos:
• mokesčiams mokėti ir rinkliavoms,
• dovanoms pirkti,
• kitos.
2. Natūrinės sąnaudos:
a) namų ūkio produkcija,
b) nemokamos paslaugos, lengvatos,
c) paslaugos namų ūkyje.

Namuose pagamintų ar iš šalies gautų daiktų ir paslaugų sąnaudų vertė yra apskaičiuojama remiantis:
1) atitinkamų daiktų ar paslaugų rinkos kainomis;
2) namų ūkyje pagamintų daiktų ir paslaugų faktinėmis išlaidomis.

Namų ūkio išlaidų klasifikacija

Į grupes ar pogrupius namų ūkio išlaidos skirstomos remiantis įvairiais požymiais.
Pagal paskirtį namų ūkio išlaidos gali būti skirstomos į tris grupes:
• asmeninio vartojimo išlaidas (arba tiesiog vartojimo išlaidas)-tai išlaidos, skirtos tiesiogiai žmonių poreikiams tenkinti;
• investicines (arba kaupimo) išlaidas-tai vertybiniams popieriams (akcijoms, obligacijoms) bei nekilnojamajam turtui (pavyzdžiui, žemei, namui, butui) pirkti skirtos išlaidos, taip pat pinigai banke ar paskolinti asmenims už palūkanas ir gamybinės išlaidos, skirtos gamybos priemonėms pirkti ir gamybai namų ūkyje plėtoti;
• kitas namų ūkio išlaidas-tai įvairios su pirmosiomis išlaidų grupėmis nesusijusios išlaidos. Jos vadinamos neprekinėmis išlaidomis. Tai dovanoms pirkti, alimentams bei įvairiems mokesčiams ir rinkliavoms (draudimo bei nekilnojamojo turto mokesčiams, įvairiems savanoriškiems įnašams, baudoms ir pan.) mokėti skirtos išlaidos.
Pagal įsigyjamų ar vartojamų gėrybių rūšį namų ūkio išlaidos skirstomos į dvi grupes:

• išlaidas prekėms pirkti. Pagal gėrybių vartojimo laiką jos skirstomos į:
1) išlaidas trumpalaikio vartojimo prekėms pirkti,
2) išlaidas ilgalaikio vartojimo prekėms pirkti.
• Išlaidas už paslaugas mokėti.

Pagal pasikartojimo dažnumą namų ūkio išlaidos skirstomos į dvi grupes:
• einamąsias (arba reguliariąsias) išlaidas, kurios yra skirtos kasdieninio vartojimo prekėms ir paslaugoms pirkti;
• vienkartines (arba nereguliariąsias) išlaidas, kurios yra skirtos ilgalaikio vartojimo prekėms pirkti arba kitokioms retai pasikartojančioms ar vienkartinėms reikmėms.

Namų ūkio išlaidų klasifikavimas turi didelę praktinę reikšmę šeimos ar pavienių asmenų kasdieniniame gyvenime sprendžiant vartojimo, gamybinės veiklos, biudžeto paskirstymo ir kitus klausimus.
Pavyzdžiui, kai išlaidos yra suskirstomos į grupes ilgalaikio bei tumpalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms pirkti, yra lengviau nuspręsti, kurie daiktai ar paslaugos esamu laiku yra būtini, o kuriuos galima įsigyti ir vėliau.
Augant nacionalinei ekonomikai ir gerėjant ekonominei namų ūkių padėčiai dauguma šeimų ilgalaikio vartojimo daiktus perka anksčiau, nei jie susidėvi. Ir atvirkščiai, ekonominei padėčiai blogėjant ilgalaikio vartojimo prekes žmonės perka rečiau, nes turimų pinigų reikia būtiniausioms prekėms ir paslaugoms pirkti.

Asmeninio vartojimo išlaidos

Asmeninio vartojimo išlaidos(toliau-vartojimo išlaidos) sudaro didžiausią namų ūkių biudžetų dalį. Pastaraisiais metais mūsų šalies kaimo ir miesto namų ūkių vartojimo išlaidos vidutiniškai sudaro 70-75 proc. visų namų ūkių išlaidų. Ir tai natūralu, nes svarbiausias ir galutinis namų ūkio tikslas-kuo geriau patenkinti bendruosius ir asmeninius narių poreikius. Daugiausia diskusijų ir ginčų šeimoje kyla ne dėl pajamų(kas ir kiek jų gauna), o dėl to, kaip jos yra išleidžiamos(kas ir kiek jų išleidžia).
Iš asmeninio vartojimo išlaidų, skirtų vienam asmeniui, dydžio ir struktūros galima susidaryti pakankamai išsamų šeimos gyvenimo lygio vaizdą: koks yra poreikių tenkinimo laipsnis, gyvenimo sąlygos, laisvalaikis, sveikatos būklė ir t.t.
Vertinant šalies gyvenimo lygį pastaraisiais metais labiau remiamasi vartojimo išlaidų nei asmeninių pajamų rodiklis, kadangi namų ūkių biudžetų tyrimų duomenys apie vartojimą yra patikimesni už duomenis apie pajamas.
Vartojimo išlaidų sudėtis rodo, ką ir kiek esamu laiku vartoja šeima. Dažniausiai yra skaičiuojamos vieno mėnesio išlaidos. Vartojimo išlaidų struktūra papildo minėtąją informaciją ir parodo, kaip išlaidos pasiskirsto pagal jų grupes.
Vartojimo išlaidos skirstomos į grupes remiantis įvairiais požymiais. Dažniausiai jos grupuojamos pagal vartojamų gėrybių paskirtį. Vartojimo išlaidos suskirstytos į tris grupes: maisto, ne maisto prekėms ir paslaugoms pirkti. Apskaitos ir analizės patogumui šias išlaidas galima suskirstyti į konkretesnes grupes.
Laikantis oficialios statistikos klasifikavimo sistemos, kuri naudojama tiriant namų ūkių pajamas ir išlaidas, vartojimo išlaidas galima suskirstyti į dvylika grupių:
• išlaidos maisto produktams-tai piniginės išlaidos maisto prekėms ir natūrinės pagamintų namuose ar iš kitur gautų maisto produktų sąnaudos;
• išlaidos drabužiams ir avalynei-tai išlaidos drabužiams ar avalynei pirkti bei jiems siūti namuose ar kitur;
• išlaidos būstui, kurui ir energijai-tai būsto šildymo, elektros energijos, dujų, kietojo kuro ir kitos išlaidos;
• išlaidos namų ūkio funkcionavimo reikmenims ir paslaugoms-tai išlaidos namų įrangai, įrankiams, baldams, buities prietaisams ir kitiems daiktams pirkti bei už buities paslaugas mokėti;
• išlaidos sveikatos priežiūrai ir medicininėms paslaugoms-išlaidos medikamentams, asmens higienos reikmenims pirkti, gydymo išlaidos ir pan.;
• transporto išlaidos-išlaidos viešojo transporto bilietams pirkti; nuosavo transporto eksploatavimo išlaidos: degalams, atsarginėms dalims pirkti, remontui ir kitos; išlaidos už krovininio transporto paslaugas mokėti;
• laisvalaikio išlaidos(poilsiui, pramogoms ir kultūrai)-tai išlaidos, skirtos minėtųjų sričių paslaugoms ir daiktams, pavyzdžiui, spektaklio, koncerto, sporto varžybų bilietams, sporto inventoriui ir kitiems reikmenims, įvairioms meno vertybėms pirkti, atostogų kelionių išlaidos ir pan.;
• švietimo išlaidos-tai su vaikų ir suaugusių mokymu susijusios išlaidos, pavyzdžiui, sąsiuviniams, vadovėliams, kanceliarinėms prekėms pirkti, konsultantams mokėti, įvairūs įnašai ir pan.;
• išlaidos lankantis viešbučiuose, kavinėse, restoranuose, valgyklose-tai namų ūkio narių maitinimosi ir gyvenimo minėtose įstaigose išlaidos;
• išlaidos alkoholiniams gėrimams-pirktų ar iš šalies gautų gėrimų vartojimo išlaidos;
• išlaidos tabako gaminiams;
• išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms-išlaidos prekėms ir paslaugoms, nepatekusioms į aukščiau išvardytas grupes, pavyzdžiui, ritualinių apeigų daiktams pirkti ir už ritualines paslaugas mokėti.

Vartojimo išlaidų struktūra leidžia įvertinti vartojimo namų ūkyje ypatumus ir įvairių poreikių patenkinimo galimybes. Remiantis Lietuvos namų ūkių biudžetų tyrimų duomenimis asmeninis vartojimas šalyje yra labai ribotas. Pastaruosius kelerius metus dauguma šeimų ar pavienių asmenų didžiąją dalį(65 proc.-kaime ir 55 proc.-mieste) vartojimo reikmėms skirtų pinigų ir natūrinių pajamų išleidžia maistui. Kitaip tariant, tas pajamas „pravalgo“. Toks išlaidų maistui ir kitoms vartojimo reikmėms santykis rodo, jog žmonės gyvena skurdžiai.
Asmeninio vartojimo išlaidų sudėties ir struktūros analizė turi didelę praktinę reikšmę kiekvienos šeimos ar asmens gyvenime. Ji suteikia žmonėms galimybę ateityje gaunant net tokio pat dydžio pajamas racionaliau jas paskirstyti ir geriau patenkinti poreikius.

2005 metais Lietuvos ekonomikos augimą pajuto dauguma Lietuvos namų ūkių

Tyrimo duomenimis, vidutinės šeimos pajamos 2005-ais išaugo 16,5 procento; kompiuterizacijos lygis perkopė 30 procentų ribą, o internetą namuose turi jau daugiau nei 15 procentų Lietuvos namų ūkių. Plačiau apie socialinius-demografinius pokyčius Lietuvoje 2005 metais.
„TNS Gallup“: marijampoliečių pajamos aukštesnės nei vidutinio Lietuvos gyventojo

Remiantis didžiausios Lietuvoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ vykdomo tęstinio tyrimo „Omnibus“ duomenimis, Marijampolės gyventojai pajamomis bei turimu turtu lenkia Lietuvos vidurkį.
Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį Marijampolės mieste sudaro 1537 litus. Tyrimo duomenimis, 2005 metais Lietuvos mastu vidutinės šeimos pajamos per mėnesį buvo 1244 litai. Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį Marijampolėje buvo 622,5 lito (Lietuvoje – 475,5 lito). Ši suma net 263 litais arba 73 procentais didesnė nei 2004 metais.
Nuosavą automobilį Marijampolėje turi 68,7 proc. namų ūkių (visoje Lietuvoje –53,5 proc.), kompiuterį – 30,7 proc. (Lietuvoje – 31 proc.), filmavimo kamerą – 7,9 proc. (Lietuvoje – 6 proc.), antrą butą ar namą – 4,4 proc. (Lietuvoje – 5,4 proc.). Kiek daugiau marijampoliečių naudojasi kabelinės televizijos bei mobiliojo ryšio paslaugomis, bet mažiau – interneto ir fiksuotojo ryšio paslaugomis. Kabelinę televiziją turi 48 proc. marijampoliečių ir 32 proc. visų Lietuvos gyventojų, mobiliuoju ryšiu naudojasi 79,4 proc. Marijampolės ir 74,2 proc. Lietuvos gyventojų. Prieigą prie interneto namuose turi 14,3 proc. žmonių Marijampolėje ir 15,5 proc. Lietuvoje, fiksuotu ryšiu naudojasi 28 proc. marijampoliečių ir apie 38 proc. Lietuvos gyventojų.
Marijampolės savivaldybėje buvo apklausta 905 žmonės (atitinkamai 2004 m. – 442, o 2005 m. – 463 respondentai).
Čia pateikiamas kai kurių demografinių duomenų palyginimas tarp metų bei su visos Lietuvos gyventojų duomenimis.
Bendra statistika: Lietuvoje gyvena 2 625 409 15-74 metų amžiaus gyventojai (Marijampolės rajono savivaldybėje – 52 436).

NAMŲ ŪKIO DYDIS MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS SAV. LIETUVA

2004 2005 2004 2005 2004 2005
1 asmuo 20,47% 19,42% 17,55% 8,47% 17,14% 16,79%
2 asmenys 40,94% 31,21% 29,26% 23,01% 29,79% 27,08%
3 asmenys 16,93% 25,92% 23,40% 19,13% 23,53% 25,72%
4 asmenys 15,35% 17,89% 17,55% 21,27% 20,36% 20,49%
5 ir daugiau asmenų 6,30% 5,56% 12,23% 28,11% 9,18% 9,92%
Vidutinis šeimos dydis 2,50 2,59 2,85 3,5 2,79 2,84

VIDUTINĖS ŠEIMOS PAJAMOS PER MĖNESĮ MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS SAV. LIETUVA

2004 2005 2004 2005 2004 2005
Iki 400 litų 21,47% 9,92% 31,21% 17,65% 24,23% 14,12%
401-800 litų 34,47% 28,46% 33,12% 30,13% 28,91% 28,11%
801-1200 litų 24,29% 21,10% 19,11% 20,51% 21,02% 22,64%
1201-1800 litų 13,56% 15,86% 10,19% 19,13% 13,24% 16,69%
Daugiau nei 1800 litų 6,21% 24,67% 6,37% 12,59% 12,60% 18,44%
Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį 899,72 1537,22 794,11 1068,34 1067,37 1244,01

VIDUTINĖS PAJAMOS VIENAM ASMENIUI PER MĖNESĮ MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS SAV. LIETUVA

2004 2005 2004 2005 2004 2005
Iki 150 litų 10,41% 6,22% 26,63% 21,70% 17,03% 11,18%
151-250 litų 17,99% 7,12% 25,71% 18,02% 16,47% 12,24%
251-350 litų 24,76% 15,30% 21,36% 23,72% 21,82% 18,44%
351-450 litų 23,80% 25,37% 14,84% 18,16% 16,10% 19,62%
451-600 litų 10,02% 23,61% 7,39% 12,94% 14,91% 19,50%
Daugiau nei 600 litų 13,02% 22,37% 4,08% 5,45% 13,67% 19,02%
Vidutinės pajamos vienam asmeniui 359,89 622,51 278,64 328,35 382,57 475,53

TURIMAS TURTAS MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS SAV. LIETUVA

2004 2005 2004 2005 2004 2005
Spalvoto vaizdo televizorius 98,43% 98,15% 93,09% 98,65% 95,63% 96,43%
Filmavimo kamera 2,36% 7,89% 4,26% 5,90% 5,00% 6,03%
Laikrodis su radijo imtuvu 11,81% 17,82% 17,55% 18,77% 17,26% 17,62%
Asmeninis kompiuteris 18,11% 30,74% 23,94% 30,00% 25,46% 31,10%
Fotoaparatas 38,58% 43,99% 35,64% 47,57% 45,75% 44,61%
Kitas butas, namas 3,15% 4,37% 3,72% 6,33% 6,35% 5,42%
Automobilis (-iai) 57,09% (9,06% daugiau nei vieną) 68,70% (11,61%) 58,51% (13,83%) 70,42% (20,63%) 50,98% (6,88%) 53,48% (7,59%)

NAUDOJAMOS PASLAUGOS MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS SAV. LIETUVA

2004 2005 2004 2005 2004 2005
Internetas namuose 4,33% (23,91 % nuo visų, turinčių namuose kompiuterį) 14,34% (46,28%) 1,60% (6,67%) 9,00% (30,00%) 10,33% (40,58%) 15,45% (49,62%)
Kabelinė TV 29,92% 48,06% 0,00% 0,00% 31,98% 31,86%
Mobilus ryšys 64,17% 79,40% 51,60% 75,25% 67,39% 74,19%
Fiksuotas ryšys 36,22% 28,12% 30,85% 42,03% 39,64% 38,11%
Nesinaudoja nė viena iš šių paslaugų 15,35% 8,31% 32,98% 13,48% 16,15% 12,90%

Namų ūkiai

LLRI tyrimo duomenimis, po iki 2004-ųjų trukusios stagnacijos, darbo užmokestis jau kelerius metus iš eilės auga labai sparčiai. Anot rinkos dalyvių, 2006 m. vidutinis darbo užmokestis didės apie 11 proc. (arba 127 litais per mėnesį) ir sudarys 1295 Lt/mėn. 2007 m. darbo užmokesčio augimas išlaikys tokius pat sparčius augimo tempus – darbo užmokestis turėtų paaugti beveik 12 proc. ir siekti 1449 Lt/mėn. ateinančių metų gale.
Augant darbo užmokesčiui, sparčiai didėja namų ūkių pajamos. Tyrimo duomenimis, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos vidutiniam namų ūkiui 2006 m. sudarys 2307 Lt/mėn., ir bus net dešimtadaliu (9,5 proc.) didesnės nei prieš metus. Prieš pusę metų rinkos dalyviai tikėjosi tik 2,8 proc. pajamų išaugimo 2006-aisiais. Prognozuojama, kad 2007 m. namų ūkių pajamos augs dar sparčiau nei 2006 metais – apie 12,5 proc. – ir sudarys apie 2594 Lt/mėn. Pajamos vienam ūkio nariui peržengs 1000 litų ribą ir sudarys 1017 litų per mėnesį.
Gera žinia ta, kad augant namų ūkių pajamoms po būtiniausių išlaidų rinkos dalyviams lieka vis didesnė dalis laisvų pinigų. Ir šiais, ir ateinančiais metais pajamų dalis, skiriama santaupoms ir investicijoms, sparčiai didėja ir lenkia darbo užmokesčio augimą. Rinkos dalyviai mano, kad santaupoms 2006 m. žmonės skiria net dešimtadaliu didesnes sumas nei 2005 m. Sutaupoma per mėnesį šiais metais virš 354 litų, palyginti su 322 litais prieš metus. Tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti šiais metais skiriama net penktadaliu daugiau lėšų nei pernai – 406 litai per mėnesį. Santaupos šiais metais sudarys 15 proc. namų ūkių biudžeto, o investicijos žymiai daugiau – beveik 18 proc. Prognozuojama, kad 2007 m. investicijos augs apie 19 proc. ir metų gale sudarys apie 482 litus per mėnesį, arba 19 proc. namų ūkio biudžeto. Santaupos ūgtels 16 proc. iki 411 litų per mėnesį ir sudarys 16 proc. namų ūkių biudžeto.

NAMŲ ŪKIŲ BIUDŽETŲ 2005m. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimo objektas – namų ūkis, t. y. vienas asmuo ar asmenų grupė, kuri gyvena viename bute (name), turi bendrą biudžetą ar bendras vartojimo išlaidas. Namų ūkiai atrenkami atsitiktinių imčių metodu iš Gyventojų registro. Atranka užtikrina vienodas galimybes visų visuomenės sluoksnių atstovams patekti į tyrimą
Namų ūkių biudžetų informacija surenkama deriant interviu ir savarankiškos registracijos metodą (kai patys tiriamieji pildo anketas). Atrinkti namų ūkiai tyrime dalyvauja tik vieną mėnesį. Po mėnesio jie pakeičiami naujais. Tyrime dalyvaujantys namų ūkiai į specialias anketas įrašo visas savo pajamas, išlaidas prekėms ir paslaugoms apmokėti. Išlaidas maistui tiriamieji fiksuoja 15 dienų (pusė namų ūkių – pirmą mėnesio pusę, kita pusė – antrą). Apibendrinant informaciją, išlaidos maistui perskaičiuojamos mėnesiui.
Tyrimo metu taip pat surinkta informacija apie namų ūkių sudėtį pagal narių amžių, lytį, išsilavinimą, būsto sąlygas, apsirūpinimą ilgalaikio vartojimo prekėmis.
2005 m. namų ūkių biudžetų tyrimui buvo atrinkti 10866 namų ūkiai, iš jų tyrime dalyvavo 7586, t. y. 70 procentų. Penkiuose didžiausiuose miestuose nedalyvavo 45 procentai, kituose miestuose – 27 procentai, o kaime – 16 procentų atrinktų namų ūkių.
Rezultatams skaičiuoti yra taikomi svoriai. Juos taikant imties pasiskirstymas atitinka gyventojų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, lytį ir amžių.
Pagrindinės sąvokos, naudojamos namų ūkių biudžetų tyrime
Disponuojamos pajamos – visos piniginės ir natūrinės pajamos už darbą, atskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, pajamos iš ūkininkavimo, verslo, laisvos profesinės veiklos, socialinės išmokos, pajamos iš turto, renta, reguliari kitų asmenų parama.
Samdomojo darbo pajamos – tai pajamos iš samdomojo darbo pinigais ir natūra, premijos, įvairios priemokos, komandiruočių dienpinigiai, įvairios kompensacijos, kurias moka darbovietė ir t.t.
Pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos – tai pajamos iš verslo, amatų, laisvosios profesinės ir kitokios veiklos. Skaičiuojant nesamdomojo darbo pajamas imamos tik grynosios pajamos, t. y. iš gautų pajamų atimamos einamosios išlaidos medžiagoms, žaliavoms, energijai, įrankiams, verslo mokesčiams ir pan. Namų ūkiai, užsiimantys verslu, prašomi nurodyti ne visas pajamas iš verslo, o tik namų ūkio reikmėms skiriamą dalį (įskaitant santaupas).
Pajamos iš žemės ūkio – tai piniginės ir natūrinės pajamos, gautos iš žemės ūkio gamybos. Piniginės pajamos skaičiuojamos iš pinigų sumos, gautos pardavus žemės ūkio produkciją, atimant išlaidas žemės ūkio gamybai. Kadangi išlaidos žemės ūkio gamybai gali būti didesnės negu pajamos, gautos pardavus produkciją (ypač žiemos ir pavasario mėnesiais), piniginės žemės ūkio pajamos gali būti mažesnės už 0, t. y. su neigiamu ženklu. Natūrinės žemės ūkio pajamos – tai visa iš savo ūkio gauta žemės ūkio produkcija, kurią (šviežią ar perdirbtą) namų ūkis suvartojo pats.
Pajamos iš turto – tai palūkanos, gaunamos už pinigų laikymą bankuose, pinigų skolinimą privatiems asmenims, už įsigytus Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas), taip pat dividendai, kuriuos gauna įvairių akcijų turėtojai.
Renta – pajamos, kurias gauna namų ūkiai, už nekilnojamojo turto nuomojimą (namo, buto, garažo ir pan.), žemės ar kitokio turto nuomą.
Socialinės išmokos – tai pensijos, pašalpos ir kompensacijos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais, vaistų, sanatorinio gydymo kompensavimas.
Kitos pajamos – tai stipendijos, alimentai, iš tėvų, vaikų, giminių ar draugų gauti pinigai, nemokamai iš kitų namų ūkių gauti jų užauginti (surinkti) maisto produktai.
Vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkių vartojimo poreikiams tenkinti, t. y. išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būsto išlaikymui, transportui, sveikatos priežiūrai, kultūros, poilsio ir kitoms reikmėms.
Namų ūkių vidutinės mėnesinės disponuojamos pajamos pagal gyvenamąją vietą
Vienam namų ūkio nariui, Lt

Iš viso Mieste Kaime

2004 2005 2004 2005 2004 2005
Visos disponuojamos pajamos 495,8 579,7 540,2 636,3 407,0 467,0
Samdomojo darbo pajamos 275,3 328,1 347,9 411,4 130,1 162,1
Pajamos iš verslo, individualios veiklos 68,7 79,4 39,9 46,1 126,2 145,9
pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos
23,5 28,7
30,3 37,4
9,9 11,2
žemės ūkio pajamos 45,2 50,8 9,6 8,7 116,3 134,7
Pajamos iš rentos 0,9 0,9 1,4 1,2 0,1 0,3
Pajamos iš turto 0,9 0,4 1,3 0,4 0,1 0,4
Socialinės išmokos 117,8 130,8 110,6 127,7 132,2 137,0
senatvėje 78,9 87,5 71,9 84,4 92,8 93,7
ligos atveju 7,7 8,2 8,3 8,9 6,5 6,8
negalios atveju 13,5 16,0 12,3 15,6 15,7 16,8
našliams ir našlaičiams 2,5 2,6 2,3 2,7 3,0 2,5
šeimai ir vaikams 11,3 13,6 11,8 13,3 10,2 14,2
bedarbiams 1,4 1,2 1,3 1,2 1,8 1,2
socialinės atskirties ir kitais atvejais 2,5 1,6 2,6 1,5 2,3 1,9
Kitos pajamos 32,1 40,0 39,1 49,4 18,2 21,3
Piniginės disponuojamos pajamos 426,3 514,1 494,8 594,7 289,4 353,3
Samdomojo darbo pajamos 273,0 325,5 344,9 408,0 129,1 161,1
Pajamos iš verslo, individualios veiklos 28,9 42,6 27,9 35,7 30,8 56,5
pajamos iš individualios ne žemės ūkio veiklos
21,4 26,7
28,7 35,8
6,8 8,7
žemės ūkio pajamos 7,5 15,9 -0,81 -0,1 24,0 47,9
Pajamos iš rentos 0,9 0,9 1,4 1,2 0,1 0,3
Pajamos iš turto 0,9 0,4 1,3 0,4 0,1 0,4
Socialinės išmokos 108,4 121,4 100,7 118,0 124,0 128,1
senatvėje 78,9 87,5 71,9 84,4 92,8 93,7
ligos atveju 0,9 0,7 1,0 0,9 0,5 0,3
negalios atveju 13,5 16,0 12,3 15,6 15,7 16,8
našliams ir našlaičiams 2,5 2,6 2,3 2,7 3,0 2,5
šeimai ir vaikams 10,0 12,3 10,9 12,5 8,2 11,8
bedarbiams 1,4 1,2 1,2 1,2 1,7 1,1
socialinės atskirties ir kitais atvejais 1,3 1,1 0,9 0,7 2,2 1,8
Kitos pajamos 14,2 23,2 18,7 31,3 5,3 6,8
Natūrinės disponuojamos pajamos 69,4 65,6 45,3 41,5 117,6 113,7
1 Neigiamos reikšmės „pajamų iš žemės ūkio“ eilutėje reiškia, kad išlaidos susijusios su žemės ūkio gamyba buvo didesnės nei pajamos.
Vidutinės mėnesinės namų ūkių vartojimo išlaidos pagal gyvenamąją vietą
Vienam namų ūkio nariui, Lt

Iš viso Mieste Kaime

2004 2005 2004 2005 2004 2005
Visos vartojimo išlaidos 512,3 578,1 559,3 644,3 418,4 446,3
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai
198,8 211,8
189,9 207,5
216,7 220,4
Alkoholiniai gėrimai 11,6 14,0 12,7 15,9 9,3 10,2
Tabako gaminiai 7,8 8,3 8,2 8,6 7,1 7,6
Drabužiai ir avalynė 41,9 49,7 48,3 58,6 29,0 31,9
Būstas, vanduo, elektra, dujos, kitas kuras
62,5 69,6
75,2 84,1
37,0 40,6
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra
21,4 26,2
24,1 30,2
16,1 18,3
Sveikatos priežiūra 26,8 29,8 29,2 33,1 21,8 23,1
Transportas 45,2 51,0 52,4 58,0 30,8 37,1
Ryšiai 25,6 29,1 30,9 35,1 15,2 17,1
Poilsis ir kultūra 22,7 26,9 28,6 33,8 10,9 13,2
Švietimas 4,6 6,8 6,0 9,1 1,7 2,2
Viešbučiai, kavinės, restoranai 20,8 28,7 26,4 37,8 9,4 10,6
Įvairios prekės ir paslaugos 22,7 26,3 27,4 32,5 13,4 14,0
Piniginės vartojimo išlaidos 442,9 512,5 514,0 602,7 300,8 332,6
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai
141,0 158,1
157,4 179,0
108,2 116,4
Alkoholiniai gėrimai 11,6 14,0 12,7 15,9 9,3 10,2
Tabako gaminiai 7,8 8,3 8,2 8,6 7,1 7,6
Drabužiai ir avalynė 41,9 49,7 48,3 58,6 29,0 31,9
Būstas, vanduo, elektra, dujos, kitas kuras
61,3 69,0
73,5 83,3
36,9 40,5
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra
21,4 26,2
24,1 30,2
16,1 18,3
Sveikatos priežiūra 20,0 22,2 22,0 25,1 15,9 16,6
Transportas 44,3 50,0 51,2 56,6 30,6 36,8
Ryšiai 24,8 28,3 29,7 34,0 15,0 16,9
Poilsis ir kultūra 22,7 26,9 28,6 33,8 10,9 13,2
Švietimas 4,5 6,7 6,0 8,9 1,6 2,2
Viešbučiai, kavinės, restoranai 19,2 26,9 25,4 36,4 6,9 7,9
Įvairios prekės ir paslaugos 22,4 26,2 27,0 32,4 13,3 14,0
Natūrinės vartojimo išlaidos 69,4 65,6 45,3 41,5 117,6 113,7

Santykinio skurdo rodikliai
(Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys)
Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibrėžiamas kaip pajamų ir kitų išteklių (materialinių, kultūrinių ir socialinių), užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus, neturėjimas. Pagrindiniu skurdo kriterijumi, analizuojant skurdo paplitimą bei projektuojant socialinės bei ekonominės politikos priemones, laikoma santykinio skurdo riba, apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų. Namų ūkių dydžio ir sudėties įtakai eliminuoti naudojama skalė, kurioje pirmam namų ūkio nariui suteikiamas svoris 1, kiekvienam paskesniam suaugusiam asmeniui – 0,7, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,5. (Pritaikius tokią skalę vieno asmens namų ūkis prilyginamas vienam ekvivalentiniam vartotojui, o 4 asmenų namų ūkis su dviem vaikais iki 14 m. amžiaus – 2,7 ekvivalentinio vartotojo.) Visiems to paties namų ūkio nariams priskiriamos vienodos ekvivalentinės vartojimo išlaidos.
Pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi analizuojant skurdą, yra skurdo lygis ir skurdo gylis. Skurdo lygis – tai gyventojų, esančių žemiau skurdo ribos, dalis. Jų pajamos (vartojimo išlaidos) yra mažesnės negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba. Skurdo gylis parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos (išlaidos) yra mažesnės už skurdo ribą.
2005 m. namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 16,9 procento (apie 577 tūkst.) gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės nei 50 procentų vartojimo išlaidų vidurkio. Palyginti su 2004 m., santykinio skurdo lygis padidėjo 0,8 procentinio punkto, o per dvejus metus – 1 procentiniu punktu.
Santykinio skurdo riba 2005 m. buvo 362,7 lito vienam ekvivalentiniam vartotojui per mėnesį. Tai reiškia, kad vienišas asmuo buvo laikomas gyvenančiu santykiniame skurde, jeigu jo mėnesinės vartojimo išlaidos neviršijo 362,7 lito, 4 asmenų namų ūkis, susidedantis iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus, – jeigu šio namų ūkio vartojimo išlaidos buvo mažesnės nei 979,3 lito.
Santykinio skurdo rodikliai skaičiuojami iš atrankinio tyrimo duomenų, todėl reikėtų įvertinti galimą įverčio paklaidą. Tam tikslui skaičiuojami rodiklių pasikliautinieji intervalai. Yra 95 procentų tikimybė, kad santykinio skurdo lygio įverčio tikrosios reikšmės intervalas yra nuo 15,5 iki 18,4 procento.
Kadangi santykinio skurdo ribos dydis priklauso nuo vidutinio gyvenimo lygio, pastarajam keičiantis, kinta ir santykinio skurdo lygis. Vidutinio gyvenimo lygio kitimo įtakai eliminuoti, analizuojant skurdo lygio kitimą naudojama 2004 m. santykinio skurdo riba, ją indeksuojant vartojimo kainų indeksu. Atmetus bendrą vartojimo lygio kitimą, kuris kartu daro įtaką ir santykinio skurdo ribos kitimui, gyvenančių santykiniame skurde asmenų lyginamoji dalis 2005 m. sudarė 14 procentų ir, palyginti su 2004 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto.
Skurdo riba laikant 50 procentų vartojimo išlaidų vidurkio, skurstančiųjų išlaidų nuokrypis nuo šios ribos buvo 24,7 procento. Tai reiškia, kad žemiau santykinio skurdo ribos esančiuose namų ūkiuose vidutinės vartojimo išlaidos, skaičiuojant ekvivalentiniam vartotojui, buvo 24,7 procento mažesnės už skurdo ribą ir sudarė 273 litus.
Santykinio skurdo lygio dinamika

Santykinio skurdo lygis mieste ir kaime. Didžiausias santykinio skurdo lygis buvo kaime, mažiausias – didžiuosiuose miestuose. Žemiau santykinio skurdo ribos 2005 m. gyveno 29,5 procento kaimo ir 7,7 procento didžiųjų miestų gyventojų. Žemiau santykinio skurdo ribos esančių kaimiečių vidutinės vartojimo išlaidos, skaičiuojant ekvivalentiniam vartotojui, buvo 27,5 procento, miestiečių – 20,9 procento mažesnės už skurdo ribą.
Tarp skurstančiųjų kaimo gyventojai sudarė 58 procentus (tarp visų gyventojų – 33 %). Palyginti su 2004 m., kaimo gyventojų dalis tarp skurstančiųjų padidėjo 5 procentiniais punktais.
Santykinio skurdo lygis mieste ir kaime
Procentais

2004 2005
Visi namų ūkiai 16,1 16,9
Mieste 11,3 10,6
iš jų
5 didžiuosiuose miestuose 8,8 7,7
kituose miestuose 14,8 14,8
Kaime 25,7 29,5
Išsilavinimo įtaka nelygybei. Sugrupavus namų ūkius pagal ūkio galvos išsilavinimą paaiškėjo, kad daugiausia skurstančiųjų yra namų ūkių grupėse, kurių galvos išsilavinimas žemas. Namų ūkiuose, kurių galva turėjo aukštąjį išsilavinimą, santykinio skurdo lygis 2005 m. buvo tik 4,1 procento, išlaidų nuokrypis taip pat daug mažesnis negu kitose namų ūkių grupėse. Namų ūkių grupėje, kur galva turėjo žemiausią išsilavinimą ar neturėjo jokio, santykinio skurdo lygis buvo didžiausias – 38,9 procento.
Nelygybė tarp socialinių-ekonominių grupių. Skurdas labai nevienodai palietė skirtingus visuomenės sluoksnius. Mažiausiai skurstančiųjų buvo tarp dirbančių sau, darbdavių, t. y. namų ūkių, kurių galvos pagrindinis pajamų šaltinis – verslas, amatai, laisvoji profesinė veikla. (Namų ūkių biudžetų tyrime į šią namų ūkių grupę patenka ir tie, kurie gyvena iš savarankiškos darbinės veiklos, net neįregistruoto smulkaus verslo, atsitiktinių darbų, nurodę juos kaip pagrindinį pragyvenimo lėšų šaltinį.)
Mažesnis už šalies vidurkį santykinio skurdo lygis (12,0 %) buvo ir samdomųjų darbuotojų namų ūkių grupėje. Žemiau santykinio skurdo ribos 2005 m. pateko 35,8 procento namų ūkių, gyvenančių iš pašalpų, stipendijų, santaupų, 21,6 procento žemdirbių ir 28,6 procento pensininkų namų ūkių narių.
Didelį santykinio skurdo lygio mažėjimą žemdirbių namų ūkių grupėje nulėmė ES tiesioginių išmokų ir kitų pajamų iš žemės ūkio padidėjimas ir žemdirbių namų ūkių skaičiaus mažėjimas: mažėja namų ūkių, kurie, neturėdami kito pragyvenimo lėšų šaltinio, tik užsiaugina produktų maistui (pagal tyrimo metodiką jie laikomi žemdirbiais).
Santykinio skurdo lygis skirtingose socialinėse-ekonominėse grupėse
Procentais

2004 2005
Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė
samdomieji darbuotojai 11,6 12,0
dirbantys sau, darbdaviai 6,9 9,2
žemdirbiai 30,1 21,6
pensininkai 24,5 28,6
kiti 36,3 35,8
Santykinio skurdo lygio priklausomybė nuo namų ūkio sudėties. Beveik pusės visų apklaustų namų ūkių galva buvo moteris, tačiau tik šiek tiek mažiau kaip trečdalis (30 %) moterų – namų ūkių galvų – gyveno santuokoje. Kitos buvo našlės, netekėjusios, išsituokusios ar gyveno atskirai nuo sutuoktinio, t. y. gyveno namų ūkiuose be vyrų, galinčių tapti namų ūkio galva. Santykinio skurdo lygis namų ūkiuose, kurių galva moteris, didesnis nei namų ūkiuose, kurių galva vyras, tačiau skirtumus lėmė ne tik namų ūkio galvos lytis, bet ir skirtinga šių namų ūkių sudėtis.

Santykinio skurdo lygis, atsižvelgiant į namų ūkio galvos lytį
Procentais

2004 2005
Namų ūkio galva
vyras 14,6 15,3
moteris 18,1 19,3
Lyginant skirtingų tipų namų ūkius akivaizdu, kad dažniau skurdo namų ūkiai su nepilnamečiais vaikais, o iš jų – vadinamieji kiti namų ūkiai su vaikais (į šią grupę įeina namų ūkiai su jau suaugusiais ir nepilnamečiais vaikais, ūkiai, susidedantys iš kelių sutuoktinių porų su vaikais ir pan.).Tarp labiausiai skurstančiųjų – ir vieniši asmenys.
Santykinio skurdo lygis skirtingų tipų namų ūkiuose
Procentais

2004 2005
Namų ūkio tipas
vienišas asmuo 17,2 20,2
vienas suaugęs asmuo su vaikais iki 18 metų 23,0 17,6
sutuoktinių pora su vaikais
iki 18 metų 12,2 14,0
kiti namų ūkiai su vaikais
iki 18 metų 23,4 22,8
sutuoktinių pora be vaikų 10,8 12,1
kiti namų ūkiai be vaikų 17,5 17,7
Namų ūkių su nepilnamečiais vaikais santykinio skurdo lygis didesnis nei vidutiniškai šalyje (atitinkamai 17,2 % ir 16,9 %), be to, jis labai skiriasi pagal vaikų skaičių šeimoje. Daugiavaikėse šeimose (namų ūkiai su 3 ir daugiau vaikų) santykinio skurdo lygis buvo 36,5 procento.
Santykinio skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais
Procentais

2004 2005
Visi namų ūkiai su vaikais iki 18 metų 16,8 17,2
iš jų
su 1 vaiku 11,2 11,9
su 2 vaikais 17,1 17,4
su 3 ir daugiau vaikų 36,6 36,5
Tarp santykinai skurstančių gyventojų vaikų lyginamoji dalis yra truputį didesnė nei tarp visų gyventojų. Vaikai iki 18 metų sudarė 22 procentus visų namų ūkių ir 24 procentus skurstančių namų ūkių narių. Daugiausia skurstančių vaikų 3–5 metų amžiaus grupėje.
Skurstantieji. Žemiau santykinio skurdo ribos gyvenantys namų ūkiai yra gausesni nei vidutiniai. Kas septintas skurstantysis gyveno namų ūkyje, turinčiame 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų, (tarp visų tiriamųjų – 7 %). Daugiau kaip pusė (58 %) skurstančiųjų gyveno kaime (iš visų tiriamųjų – 33 %). Namų ūkių, kurių pagrindinis pragyvenimo lėšų šaltinis buvo asmeninis ūkis, nariai sudarė 7 procentus skurstančiųjų ir 5 procentus visų apklaustųjų. Namų ūkiuose, kurių pagrindinis pajamų gavėjas turėjo aukštąjį išsilavinimą, gyveno kas ketvirtas apklaustasis ir tik 5,6 procento gyvenančių žemiau santykinio skurdo ribos. Kas vienuoliktas asmuo gyveno namų ūkiuose, kurių galva turėjo tik pradinį arba neturėjo jokio išsilavinimo, tarp skurstančiųjų tokių buvo 21 procentas.

VARTOTOJŲ NUOMONIŲ TYRIMAS
Statistikos departamentas nuo 2001 metų gegužės mėnesio atlieka vartotojų nuomonių tyrimą. Vartotojų tyrimai pagal bendrą programą Europoje pradėti 1972 metais ir dabar nuolat atliekami visose Europos Sąjungos šalyse.
Vartotojų nuomonių tyrimas vadinamas kokybiniu ekonominiu tyrimu. Jo pagrindą sudaro gyventojų kaip ekonomikos dalyvių nuomonė apie esamą ir numatomą savo šeimos (namų ūkio) materialinę padėtį, ekonominę šalies padėtį ir jos pokyčius. Ekonominei padėčiai ir jos pokyčiams apibūdinti naudojami kainų, nedarbo lygio, bendros ekonominės padėties vertinimai.
Vienas iš tyrimo privalumų – informacija surenkama ir apdorojama per trumpą laiką. Respondentai apklausiami per pirmąsias dvi mėnesio savaites, o mėnesio pabaigoje jau turimi suvestiniai duomenys.
Vartotojų nuomonių tyrimo respondentai – vyresni nei 16 metų amžiaus asmenys, gyvenantys privačiuose namų ūkiuose, atsitiktinai atrenkami iš gyventojų registro. Kiekvieną mėnesį apklausiama 1200 respondentų. Kas mėnesį respondentams yra pateikiama 12 klausimų, o vieną kartą per ketvirtį – dar 3 papildomi klausimai (apie tikimybę per 2 artimiausius metus išleisti dideles pinigų sumas stambiems pirkiniams). Užduodant respondentams klausimus pateikiami ir galimi atsakymų variantai. Dažniausiai pateikiami penki variantai: du teigiami, neutralus ir du neigiami. Respondentas pasirenka tinkamą atsakymo variantą.

Balansas – skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų atsakymų lyginamosios dalies procentais. Jis skaičiuojamas pagal formulę:

, kur
LG – atsakymas „žymiai geriau “
G – atsakymas „geriau“
LB – atsakymas „žymiai blogiau“
B – atsakymas „blogiau“
Balansas gali įgyti reikšmes nuo -100, kai visi respondentai pasirenka labiausiai neigiamą atsakymo variantą, iki +100, kai visi pasirenka labiausiai teigiamą atsakymo variantą. Balanso pokyčiai atskirais mėnesiais parodo reiškinio tendenciją. Jeigu teigiamų ir neigiamų atsakymų skaičius yra vienodas, balanso reikšmė bus 0. Jeigu balanso reikšmė yra minus 10, tai reiškia, kad neigiamų reikšmių buvo 10 procentų daugiau negu teigiamų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis parodo gyventojų kaip vartotojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes. Jis skaičiuojamas kaip aritmetinis balansų vidurkis iš atsakymų į 4 klausimus:
• namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn.;
• šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mė.;
• nedarbo lygio kitimas per artimiausius 12 mėn.(su priešingu ženklu);
• tikimybė sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai
(balansai)

2005 2006

X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX X
Namų ūkių finansinės padėties pokyčiai
per praėjusius 12 mėnesių 1 3 3 4 1 1 3 3 5 2 5 8 6
per ateinančius 12 mėnesių 3 5 4 6 7 5 6 6 8 6 3 7 4
Šalies ekonominės padėties pokyčiai
per praėjusius 12 mėnesių -3 3 2 7 3 5 8 4 3 4 7 8 10
per ateinančius 12 mėnesių -3 2 1 6 1 2 5 4 6 6 5 7 6
Kainų pasikeitimas
palyginti su buvusiomis prieš 12 mėnesių 36 35 36 33 31 32 29 34 34 36 40 40 40
per ateinančius 12 mėnesių 63 61 65 65 65 63 61 60 59 61 66 63 63
Nedarbo lygio kitimas per ateinančius 12 mėnesių -16 -20 -20 -26 -24 -25 -26 -24 -25 -24 -23 -27 -29
Ar dabar tinkamas metas pirkti baldus, skalbimo mašinas ir pan. ? 39 42 56 49 49 47 48 44 37 35 32 33 32
Ketinimai išleisti pinigus didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. -1 2 3 3 4 2 4 5 4 5 3 3 1
Ar atsižvelgiant į bendrą ekonominę padėtį dabar geras laikas taupyti? -47 -49 -46 -46 -45 -47 -47 -45 -40 -35 -37 -37 -37
Tikimybė nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. -37 -36 -36 -39 -36 -37 -34 -37 -37 -34 -34 -32 -35
Dabartinės namų ūkio finansinės padėties įvertinimas 10 12 10 9 10 10 12 11 12 13 13 13 12
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis -5 -2 -3 0 -1 -1 1 -1 1 1 -1 2 1

Leave a Comment