LIETUVOS NACIONALINIO BIUDŽETO PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ STRUKTŪRA

TURINYS

Įvadas..............................3
LR nacionalinio biudžeto funkcionavimas..........................4
Nacionalinio biudžeto vaidmuo..............................5
Nacionalinis biudžeto sudėtis:..............................6
3.1 Nacionalinio biudžeto pajamos..............................6
3.2 Nacionalinio biudžeto išlaidos..............................9ĮVADAS
Valstybes nacionalinis biudžetas – ekonominių piniginių santykių visuma, kurių dėka sudaromi ir naudojami pinigų fondai, skirti valstybės funkcijų ir uždavinių įgyvendinimui finansuoti. Siaurąją reikšme tai – valstybės einamųjų metų pajamų ir išlaidų planas, tvirtinamas Seimo ir turintis įstatymo galią. Biudžetas yra pagrindinių tarpusavyje sąveikaujančių finansinių kategorijų – mokesčių, valstybės išlaidų, valstybinio kredito – visuma. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos panaudojamos šalies ūkiui finansuoti, socialinėms – kultūrinėms reikmėms teenkinti, šalies vidaus ir užsienio saugumui stiprinti, valstybinio valdymo organams išlaikyti, valstybės skolai administruoti, valstybės rezervams sudaryti ir pan.
Nuo to kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai. Pagrindinės valstybės finansų problemos – įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės skola – labai panašios visame pasaulyje. Tačiau įvairiose šalyse šios funkcijos atliekamos ir valdomos skirtingai. Valstybės finansų valdymo principai vystosi kartu su valstybės institucine sąranga.
Valstybės finansų sistema ir valdymas laikui bėgant keičiasi. Suverenumo, fiskalinės įtampos, regioninio bendradarbiavimo, globalizacijos ir naaujosios informacinės technologijos pokyčiai radikaliai pakeitė aplinką, kurioje tvarkomi valstybės finansai. Valstybės finansų valdymas nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos.
Demokratija sustiprino gyventojų reikalavimą, kad vyriausybė būtų atsakinga ir gerai tvarkytųsi. Vykdomos reformos numato didesnį piliečių dalyvavimą valstybės fi

inansų valdyme. Skatinamas didesnis fiskalinis skaidrumas ir didesnė fiskalinė atskaitomybė.
Biudžetas turi gilią prasmę:

Pirma – jis leidžia efektyviai naudoti valdžios turimus resursus.
Antra – sudaro aiškias sąlygas apsisprendimui dėl valdžios vykdomų funkcijų ir siekiamų tikslų.
Trečia – atskleidžia, kas yra tiesiog mokesčių mokėtojų pinigų perdalinimas per biudžetą, o kas – visuomenės tikslų siekimas.
Darbo tikslas – aptarti Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius 1998 – 2003 m. laikotarpyje. Kokios pajamos ir išlaidos formuoja nacionalinį biudžetą, kuris susideda iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, ir pamėginsime išsiaiškinti. Be to aptarsime biudžeto balansą atskirais 1998 – 2003 metais.

1. LR NACIONALINIO BIUDŽETO FUNKCIONAVIMAS

LR nacionalinio biudžeto funkcionavimo tikslas – siekiant ilgalaikės, visaapimančios ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.
LR nacionalinis biudžetas – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduota (neįskaitant saavivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų ) visuma. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams taikoma vienoda pajamų ir išlaidų klasifikacija, kurią nustato LR finansų ministerija.
Nacionalinio biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR respublikos sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, tam tikrų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimo ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.
Biudžetai sudaromi vieneriems me

etams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos.
Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo .sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Nacionaliniame biudžete į apskaitą įtraukiamos ir kitos specialiųjų programų išlaidoms apmokėti (išskyrus priskiriamas nacionalinio biudžeto pajamoms) įstatymų patvirtintų šaltinių lėšos.
Asignavimai – biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto lėšas gaunančių subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms įsigyti skirta lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys).
Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybių administracijos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame biudžete, vadovai.
Nacionalinio biudžeto išlaidos (panaudoti biudžeto asignavimai) skirstomos į paprastąsias ir nepaprastąsias.
Nepaprastosios išlaidos – išlaidos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam tu
urtui kurti, įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti.
Paprastosios išlaidos – išlaidos, susijusios su valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų funkcionavimu ir programų vykdymu, nedidinant jų ilgalaikio turto vertės.
Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės beprocentės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių pinigų. Savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų limitų ir Vyriausybės nustatytos tvarkos, gali imti ilgalaikes vidaus bei užsienio paskolas.
Tam, kad būtų galima vykdyti valstybės ir savivaldybių biudžetus, reikia parengti, apsvarstyti ir patvirtinti jų projektus.
Vyriausybė atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nurodoma:
• bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
• įmokų į valstybės biudžetą (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas), skiriamų specialioms programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;
• bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal biudžetines įstaigas programoms įgyvendinti.

2. NACIONALINIO BIUDŽETO VAIDMUO

Pinigų centralizavimas turi svarbią ekonominę ir politinę reikšmę, nes suteikia galimybę vykdyti bendrą ekonominę ir finansinę politiką šalies mastu, atsižvelgiant į ekonominės ir socialinės plėtros prioritetus ir lanksčiai panaudojant turimus išteklius.
Pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos yra šios:
• nacionalinių pajamų ir

r BVP paskirstymas;
• valstybinis ekonomikos reguliavimas;
• socialinės politikos priemonių finansavimas;
• centralizuotų pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė.
Mokesčiai ir valstybės išlaidos leidžia nacionalinį biudžetą reguliuoti ir skatinti ekonomiką bei investicijas, didinti gamybos efektyvumą. Valstybės išlaidos nukreipiamos prioritetinėms ūkio šakoms ir siejamos su efektyvių ir greitai atsiperkančių projektų finansavimu. Ekonomikos reguliavimui svarbią reikšmę turi mokesčių politika, kurią reikia lanksčiai derinti su valstybės siekiais skatinti arba riboti ekonomikos augimą, didinti arba mažint.i privataus sektoriaus vaidmenį ekonominėje sistemoje.
Svarbią reikšmę turi biudžeto lėšų skyrimas socialinėms reikmėms. Mokslas ir kultūra plačiąja reikšme – pagrindinė ekonominės plėtros komponentė, todėl žmogiškųjų išteklių plėtojimas turi būti glaudžiai siejamas su ekonomikos plėtra. Nemažiau svarbus ir kitas socialinis aspektas – socialinės visuomenės narių garantijos, kurių dalis vykdoma per nacionalinį biudžetą.
Sudarant ir vykdant biudžetą, kontroliuojamas mokesčių surinkimas ir valstybės asignavimų panaudojimas, kad būtų nustatyti įstatymų pažeidimai ir esminės priežastys, nulemiančios faktinių ir valstybės pajamų ir išlaidų nukrypimą nuo planinių.
Biudžeto viešumas laikomas valstybės valdžios veikimo kertiniu akmeniu. Biudžeto viešumo būtinumą parodo jo tvirtinimas pagal įstatymą. Labai dažnai, rengiant biudžeto projektą, tam tikros ketinamos vykdyti funkcijos, kurios gali skaudžiai paliesti visą visuomenę arba jos dalį, aptariamos visuomenėje.
Biudžeto bendrumas arba universalumas atsiskleidžia, parodant visos valstybės pajamas ir išlaidas. Biudžeto bendrumą taip pat nusako vienoda biudžeto sistema, struktūra, vienodi valstybės finansiniai dokumentai, bendra biudžeto klasifikacija. Tai reiškia, kad visi biudžetai (valstybės, savivaldybių) yra sudaromi vadovaujantis tais pačiais metodais.
Pavyzdžiui, valstybės, savivaldybių ir nebiudžetinių fondų biudžetai Europos Sąjungos šalyse turi tokią standartinę struktūrą:
• pajamos (mokestinės, nemokestinės);
• išlaidos (pagal ekonominę klasifikaciją – paprastosios ir nepaprastosios);
• finansinis deficitas;
• grynasis skolinimas (skolinimas minus grąžinimai);
• fiskalinis deficitas;
• deficito finansavimas (vidaus VVP ir paskolos bei užsienio paskolos).
Biudžeto visapusiškumas – biudžeto bendrumo principo papildymas. Pagal jį biudžetas turi būti sudaromas pagal be išlaidų atskaitymo (bruto) metodą, t.y. kad pagal kiekvieną biudžeto straipsnį būtų numatytos pajamos ir išlaidos. Šis principas sudaro sąlygas kontroliuoti valstybės finansus.
Biudžeto realumas – pajamų ir išlaidų atitikimas realaus gyvenimo duomenims. Biudžeto projekto rengimas turi būti pagrįstas makroekonominėmis prognozėmis, atsižvelgiant į galimus rizikos veiksnius.
Biudžeto balansas – biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumas. Pirminis biudžeto balansas būna arba perteklinis, arba deficitinis (pastarasis kur kas dažniau). Perteklinis biudžetas sudaromas tada, kai pajamos viršija išlaidas. Tuomet skirtumas panaudojamas valstybės skolai mažinti, t.y. skolos vertybiniams popieriams išpirkti. Deficitinio biudžeto atveju stengiantis subalansuoti biudžetą, didinama valstybės skola.
Biudžeto programinis sudarymas – biudžeto asignavimų (pinigų išlaidoms vykdyti) skyrimas tam tikroms programoms finansuoti. Jį taikant užtikrinamas tikslinis pinigų panaudojimas, supaprastėja visuomeninių finansų valdymas ir apskaita, sustiprėja valstybės finansinių išteklių naudojimo efektyvumo patikra. Šis principas padidina asignavimų valdytojų atsakomybę už jiems patikėtų pinigų panaudojimą visuomenės ekonominiams ir socialiniams poreikiams tenkinti.
Minėti principai taikomi ir sudarant valstybinių nebiudžetinių fondų biudžetus.

3. NACIONALINIS BIUDŽETO SUDĖTIS

Nacionalinis biudžetas Lietuvoje susideda iš :
• valstybės biudžeto;
• vietinėnės valdžios organų(savivaldybių) biudžeto;.3.1 Nacionalinio biudžeto pajamos
Nacionalinio biudžeto pajamos susideda iš:
• mokestinės pajamos:
I. pajamų, pelno, ir turto mokesčiai:
1. fizinių asmenų pajamų mokestis(24-25%);
2. juridinių asmenų pelno mokestis(apie 6%, duomenys kinta);
3. turto mokesčiai(2%);
II. netiesioginiai verslo mokesčiai – mokesčiai gamybai(beveik 52%):
1. PVM(40%);
2. akcizai(apie 13% , ne visos apmokestinamos);
3. muitai(mažiau kaip 3%);
4. kiti mokesčiai (pvz: kelių, apie 2%);
• nemokestinės pajamos (apie 10%):
I. pajamos, gautos pardavus valstybės turtą;
II. baudos;
III. pajamos, gautos konfiskavus turtą;

1. Nacionalinio biudžeto pajamos

1999 – 2003 metų pajamos, pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė

Nacionalinio biudžeto pajamos, tūkst.Lt

1999 2000 2001 2002 2003
Mokestinės pajamos 8376071 8033120 8104680 8990814 9527807
Fizinių asmenų pajamų mokestis 2576394 2504272 2511614 2525860 2394400
Juridinių asmenų pelno mokestis 360828 311681 259216 348028 503840
Turto mokestis 246606 258503 284410 288082
Pridėtinės vertės mokestis 3466514 3419412 3511812 3858081 4164600
Akcizai 1318359 1209583 1295349 1582029 1641500
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 192611 142930 133831 119000
Kiti mokesčiai 214759 186739 3610 269734
Nemokestinės pajamos 605203 687521 1159713 1559331 610884

Lietuvos banko likutinis pelnas 60252 36963 98552 61000

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 25795 58291 97339 89115**

Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą 7619 18490 21856 221600
Gautos palūkanos už paskolas ūkiniams subjektams 172523 277781 256840 185662
Dividendai už akcijas 32680 55235 39667 29000
Palūkanos už biudžeto depozitus 16058 21884 40979 38390
Kitos pajamos už eksploatuojamą valstybės turtą 945 362 657
Pajamo iš baudų ir konfiskacijos 45623 59823 56392 63700
Kitos nemokestinės pajamos 243708 158692 67638 870864
Pajamos už parduotą ilgalaikį turtą 2326 3001 1395 21767 31392
Iš viso pajamų: 8983600 8723642 9275641 10571911 10170083

Kad aiškiau matytusi atskirų pajamų lyginamąją dalį visose pajamose, paskaičiuojame procentines dalis (žr. 2 lentelė). Skirtingos pajamos skirtingais laikotarpiais kito. Ryškus mokestinių pajamų sumažėjimas palyginus su prieš tai esančiais metais buvo 2001m., nemokestinių pajamų padidėjimas 2001 ir 2003 metais prognozuojama ypač ryškus jų sumažėjimas.

2 lentele
Pajamų procentinė dalis

1999 2000 2001 2002 2003
Mokestinės pajamos 93,24 92,08 87,38 85,04 93,68
Nemokestinės pajamos 6,74 7,88 12,50 14,75 6,01
Pajamos už parduotą
ilgalaikį turtą 0,03 0,03 0,02 0,21 0,31

Toliau panagrinėsime mokestines pajamas (žr. 3 lentelė), kadangi jų dalis visose pajamose yra didžiausia ir jai daugiausia skiriama dėmesio. Iš mokestinių pajamų išskirsime didžiausią dalį mokestinių pajamų sudarančias pajamas, t.y.: pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir akcizai.

3 lentelė
Pagrindinės mokestinių pajamų dalys

1999 2000 2001 2002 2003
Mokestinės pajamos 8376071 8033120 8104680 8990814 9527807
Fizinių asmenų pajamų mokestis 2576394 2504272 2511614 2525860 2394400
Juridinių asmenų pelno mokestis 360828 311681 259216 348028 503840
Pridėtinės vertės mokestis 3466514 3419412 3511812 3858081 4164600
Akcizai 1318359 1209583 1295349 1582029 1641500
Iš viso pajamų: 8983600 8723642 9275641 10571911 10170083

2000m. šalyje vis dar ryškus (lyginant su 1999m.) biudžeto pajamų sumažėjimas. Pajamų mokesčio pajamos sumažėjo 2,8 %, PVM pajamos – 1,4 %, akcizų pajamos – 8,3 %, ypač ryškus pelno mokesčio pajamų sumažėjimas – 13,6 %.
2001m. po truputį pajamų mokesčio pajamos padidėjo, t.y. 0,29 %, pelno mokesčio pajamos sumažėjo 16,8 %, PVM pajamos padidėjo 2,7 %, o akcizų pajamos 7,1 %.
2002m. pasak finansų ministrės Dalios Grybauskaitės, sėkmingam biudžeto surinkimui neabejotinos įtakos turėjo kylanti Lietuvos ekonomika, kuri stiprėjo nepaisant vidaus ir išorės stresų. Atsigauna ir savivaldybių biudžetai, kuriems susitvarkyti padeda ir Vyriaus.ybė. Palyginus su 2001m. pajamų buvo surinkta 1296270 tūkst.Lt daugiau. Didžiausios biudžeto įplaukos gautos iš PVM. 2002m. jo surinkta 346269 tūkst.Lt daugiau nei 2001 m. Pajamas iš PVM menkino defliaciniai procesai, dėl kurių sumažėjo galutinio vartojimo vertė, nuo kurios šis mokestis mokamas. 2002 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 1 proc. metinė defliacija, o vidutinė metinė infliacija siekė 0,3 proc.

Nuo 2002 01 01 įsigaliojęs naujasis Pelno mokesčio įstatymas pakoregavo šio mokesčio įplaukas – gauta 34,3 % daugiau nei 2001m.Tuo tarpu fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkta 1,005672 tūkst. Lt daugiau nei 2001m. Tam įtakos turėjo sumažėjęs 1,2 procentinio punkto per metus sumažėjęs nedarbas bei 5,6 proc. padidėjęs vidutinis darbo užmokestis (be personalinių įmonių).
2003 m. akcizų pajamų planuojama surinkti apie 1641,5 mln. Lt. Ši prognozė grindžiama 2002 m. liepą įsigaliojusiu Akcizų įstatymu, kuriuo akcizo objektų skaičius sumažintas nuo buvusių 11 iki 3, akcizu apmokestinant tik alkoholio, naftos ir tabako prekes, o taip pat planuojamomis akcizų įstatymo pataisomis, kurios būtinos derinant teisės aktus su ES nuostatomis. Harmonizuojant akcizų tarifus su ES mokesčių sistema, nuo 2003 m. sausio turėtų nustatytas 860 Lt/t dyzelino akcizas bei 40,3 Lt už 1000 vienetų specifinis ir 10 proc. vertybinis cigarečių akcizo tarifas. Ekspertų vertinimu, dėl vykstančių defliacinių procesų koreguojamų akcizų įtaka vidutiniam metiniam kainų lygiui neturėtų būti didesnė kaip 0,1 – 0,2 proc. Kadangi žemės ūkio subjektams bus leidžiama įsigyti degalus be akcizo, žemės ūkis dėl dyzelino akcizo pokyčių neigiamų pasekmių nepatirs. Įdomu ir svarbu pateikti duomenis apie pagrindinių mokesčių dalies visose pajamose dinamiką (žr. 1 pav.). Jų dalis nacionaliniame biudžete pastaraisiais metais jau nusistovėjo

1 pav. Pagrindiniai mokesčiai į nacionalinį biudžetą3.2 Nacionalinio biudžeto išlaidos
Nacionalinio biudžeto išlaidos pasiskirsto maždaug taip:
• ekonomikai(14 -15%);
• socialinei sferai(apie 51%) iš jų:
I. švietimui(beveik 30%);
II. sveikatos apsaugai(<7%);
III. socialinės apsaugos globai(apie 10%);
IV. sportui, rekreacijai, kultūrai(5%);
• kitoms valstybės funkcijoms(>1/3) iš jų:
I. valstybės valdymas(>8%);
II. krašto apsaugai(apie 4%);
III. viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai(12,5%);
• kitos nepaskirstytos išlaidos(apie 9%)
Be to, be nacionalinio biudžeto yra socialinio draudimo biudžetas.

4 lentelė
Nacionalinio biudžeto išlaidos, tūkst..Lt

1999 2000 2001 2002 2003
Ekonomikai 1115847 1147822 1164005 2145663 2535537
Socialinei sferai 4769066 4807570 5006146 5336632 5613582
Kitoms valstybės funkcijoms 3223810 3512643 3703404 4190803 4340573

Didžiausia ekonomikos išlaidų dalis skirta žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei, veterinarijai, butų ir komunaliniam ūkiui bei transportui ir ryšiams ir t.t. Socialinės sferos pagrindinės išlaidos yra: švietimo; socialinės apsaugos, globos, rūpybos; sveikatos priežiūros išlaidos ir galiausiai sveikatingumui, rekreacijai ir kultūrai. Iki 2000m. visų trijų grupių išlaidos mažėjo, o nuo 2000m. iki dabar jos didėja. Valstybės biudžeto išlaidos mažėjo dėl pakeistos savivaldybių biudžeto formavimo tvarkos, o ne dėl valstybės išlaidų mažėjimo. Tai aiškiai matome 2 paveiksle

2 pav. Nacionalinio biudžeto išlaidų dinamika

Ekonomikos srities išlaidos lyginant su prieš tai esančiais metais, 2000m. padidėjo 2,86 %, 2001m. padidėjo 1,41 %, o 2002m. žymiai išaugo t.y. 84,33 %. Socialinės sferos išlaidų kitimas ne toks didelis: 2000m. padidėjo 0,8 %, 2001m. išaugo 5,43 % ir 2002 padidėjo 6,6 %. Kitų valstybės funkcijų išlaidos 2000m. padidėjo 8,95 %, 2001m. padidėjo 5,43 % ir 2002 išaugo 13,16 %.
Kadangi 2003 m. – lemiami Lietuvos euroatlantinės integracijos metai, formuojant 2003 m. biudžetą ypatingas dėmesys skirtas pasiruošimo narystei ES ir NATO darbams finansuoti. Pasiruošimo narystei ES programai finansuoti papildomai numatyta 261 mln. Lt, iš jų 160 mln. Lt – investicijoms.
Siekdama išspręsti per daugelį metų susikaupusius visiems gyventojams aktualius sveikatos apsaugos klausimus, Vyriausybė numato Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto padėčiai gerinti skirti papildomai 105 mln. Lt. Iš viso sveikatos apsaugai iš valstybės biudžeto 2003 m. planuojama skirti per 685,9 mln. Lt. Palyginti su 2002 m. asignavimus šiai sričiai planuojama padidinti 95 mln. Lt (neįskaitant investicijų).
Aukštojo mokslo ir švietimo reformos finansavimui siūloma skirti papildomai 51,6 mln. Lt. (aukštojo mokslo reformai, dėstytojų atlyginimams didinti, studijų paskoloms teikti, mokyklų kompiuterizavimui). Numatomas švietimo finansavimas 2003 m. – 1135,7 mln. Lt
Socialinei apsaugai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti ne mažiau kaip 680,5 mln. Lt. Užimtumo skatinimo programoms vykdyti, socialinei paramai ir valstybinėms pensijoms didinti papildomai numatoma skirti 33,9 mln. Lt.
Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai skiriamus asignavimus siūloma padidinti 54,1 mln. Lt ir 2003 m. skirti šiai sričiai 1034,7 mln. Lt. Įkalinimo įstaigų apsaugai reorganizuoti ir nuteistųjų sąlygoms gerinti papildomai siūloma skirti 17,1 mln. Lt.

Išvados

Biudžeto valdymas gerinamas sudarant konsoliduotą šalies biudžetą, daugiametį programinį biudžetą bei geresnį valstybės išlaidų monitoringą ir kontrolę.
Biudžetas reikalingas ir turi gilią prasmę. Tai efektyvus valdžios turimų resursų naudojimas, apsisprendimas dėl vykdomų funkcijų ir siekiamų tikslų, atskleidžiantis, kas yra mokėtojų pinigų perdalinimas per biudžetą, o kas – visuomenės tikslų siekimas.
Finansinių išteklių svarbiausias šaltinis, žinomas nuo senų laikų, yra mokesčiai, kuriuos mes mokame. Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, tai valstybė yra priversta imti paskolas. ir kartu daryti papildomas išlaidas, t.y. mokėti palūkanas arba vykdyti mokesčių didinimo politiką.
Didžiausią įtaką valstybės biudžeto įplaukoms turi keturi pagrindiniai mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Nacionalinis biudžetas praranda pajamas ne tik dėl mokesčių administravimo problemų, bet ir dėl įvairių lengvatų atskiroms interesų grupėms.

Literatūra

Lietuvos statistikos metraštis.- Vilnius, 2005;
Navickas V. Valstybės skolos ir biudžeto deficito tarpusavio sąveika. Inžinerinė ekonomika.- Kaunas: Technologija, Nr.3, 2001;
Naraškevičiūtė V.,Lakštutienė A., Valstybės finansai. Kaunas “:Technologija, 2003m.;
Skominas „Makroekonomika“;
Vitoldas Meidūnas ir Pranas Puzinauskas „Finansai“;
Snieška V., Baumilienė j. Ir kt. Makroekonomika. – Kaunas: Technologija
http://www.finmin.lt;
http://www.std.lt;
htttp://www.lrinka.lt;

Leave a Comment