TURINYS
ĮVADAS 31. MUITINĖS SISTEMA LIETUVOJE 41.1. Muitinės samprata 41.2. Muitinės sistemos sudedamosios dalys 51.3. Muitines misija ir strateginiai tikslai 71.4. Pagrindiniai Lietuvos muitinės uždaviniai ir atliekamos funkcijos 72. MUITŲ TARIFAI 82.1. Muitų esmė 82.2. Muitų rūšys ir klasifikacija 82.3 Muitų tarifas 102.4. Lietuvos muitai ir ES 11IŠVADOS 12Literatūros sąrašas 13ĮVADASLietuvos muitinė – nepriklausomybę atgavusios valstybės bendraamžė. 1990 m. atkurtai vienai iš svarbiausių šalies savarankiškumą įkūnijusių institucijų buvo patikėti labai atsakingi valstybės sienos ekonominės apsaugos uždaviniai. Per palyginti trumpą, bet turtingą įvykių nepriklausomos šalies laikotarpį Lietuvos muitinė taip pat pastebimai keitėsi. Ypač didelę įtaką jos vaidmeniui ir reikšmei turi pastarųjų kelių metų pokyčiai, susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Spartinant Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesą, pokyčiai jaučiami visose muitinės veiklos srityse. Pertvarka tiesiogiai susijusi su funkcijų perskirstymu ir valdymo gerinimu. Be to, pertvarka buvo neišvengiama sukurti vientisai muitinės informacinei sistemai, be kurios neįmanoma tolesnė pažanga. Dabar Lietuva turi garantuoti daugiau kaip 1000 kilometrų ilgio išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolę (720 km – su Baltarusija ir 303 km – su Rusijos Federacija), gerą ir greitą muitinės paslaugų teikimą, todėl muitinės postai čia modernizuojami.Lietuvos muitinė vis labiau žinoma tarptautinėms organizacijoms kaip viena iš ES šalių kandidačių institucijų, per palyginti trumpą laikotarpį padariusi didelę pažangą. Tai pripažino ir Lietuvos muitinę tikrinusi Europos Komisijos ekspertų delegacija. Apsilankę ne vienoje muitinės įstaigoje, pabendravę su postuose dirbančiais muitininkais, ekspertai susidarė gana teigiamą nuomonę apie Lietuvos muitinės pareigūnų gebėjimus taikyti ES teisės aktų nuostatas. Lietuvos muitinė dar turi nemažai nuveikti toliau liberalizuodama muitinės ir ūkio subjektų santykius bei sudarydama visas sąlygas taikyti supaprastintas muitinės procedūras ir įvykdyti įsipareigojimus, ypač susijusius su valdymo gerinimu. Reikia modernizuoti muitinės postų infrastruktūrą, gerinti kovą su kontrabanda ir kitais muitinės įstatymų pažeidimais, įsigyti šiuolaikinę kontrolės įrangą, paspartinti informacinės sistemos kūrimą ir diegimą muitinėje.
Lietuvos muitinė siekia profesionalios, skaidrios ir visuomenei atviros veiklos. Šie siekiai atitinka strategijos nuostatas teikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie muitinėje vykstančius pokyčius, aktualijas, atviru dialogu skatinti pasitikėjimą Lietuvos muitine, kurios darbai ir įvaizdis atvėrus vartus į Europą įtikintų, jog ten ji įžengia kaip lygiavertė muitinių bendrijos narė.1. MUITINĖS SISTEMA LIETUVOJE1.1. Muitinės samprataSpecialus muitinės teisės subjektas – muitinė – tai valstybės institucija, atliekanti mokesčių administravimo ir teisėsaugos funkcijas ir turinti specialius įgaliojimus operatyvinei veiklai. Tokia sąvoka pateikta Lietuvos muitinės veiklos strategijoje (6).LR Muitinės įstatyme (2)pateikiama tokia muitinės sąvoka: Lietuvos Respublikos muitinė – muitinės įstaigų, atsakingų už muitų teisės aktų įgyvendinimą, visuma.Europos Bendrijos Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (5), nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą, muitinė apibrėžiama kaip institucija, atsakinga už muitinės veiklos taisyklių taikymą.Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (4).Taigi, muitinė yra valstybės institucija, turinti valstybės jai suteiktus, įstatymuose įtvirtintus valdingus įgaliojimus, vykdanti įstatymų nustatytas valstybės funkcijas. Muitinė yra viešojo administravimo subjektas, turintis įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendina vykdomosios valdžios funkcijas. Viešąjį administravimą įgyvendina ne visos valstybės ar savivaldos institucijos, o tik specialūs subjektai. Taigi, muitinė yra specialus muitinės teisės subjektas, turintis įstatymų apibrėžtus tikslus, uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas. Jos kompetencija nustatyta specialiu įstatymu – LR Muitinės įstatymu. Muitinės kompetencija pasireiškia norminių ir individualių aktų priėmime, taikant muitinės teisės normas, duodant kitiems muitinės teisės subjektams privalomus paliepimus ir jų vykdymą užtikrinant valstybės prievarta, taip pat už tikrus muitinės teisės pažeidimus muitinės įstatymuose numatytos atsakomybės taikymu.LR muitinė yra viena iš svarbiausių LR institucijų, kurios vieni iš svarbiausių tikslų iš vienos pusės yra sudaryti palankias sąlygas verslo ir užsienio prekybos plėtrai, sukurti palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio prekybos subjektais ir užtikrinti jų apsaugą, supaprastinti ir pagreitinti būtinus muitinės formalumus, tuo tarpu iš kitos pusės, muitinei tenka ypač didelė atsakomybė už ekonominę valstybės sienų apsaugą.1.2. Muitinės sistemos sudedamosios dalysPagal LR Muitinės kodeksą (4), LR muitinę sudaro (žr. 1 pav.):1) Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas );2) Teritorinės muitinės;3) Kitos muitinės įstaigos: Muitinės kriminalinė tarnyba, Tarnybinių tyrimų tarnyba, Muitinės laboratorija, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras.1 pav. Lietuvos Respublikos muitinės administracinė struktūros schema
Šaltinis: Lietuvos muitinė (www.cust.lt)
Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti valstybės institucija, veikianti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga. Muitinės departamentas yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Muitinės departamentas atlieka šias pagrindines funkcijas: kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją; koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą; organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą; organizuoja ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą; atlieka kitą veiklą, reikalingą muitinės funkcijoms įgyvendinti.Teritorinė muitinė – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, organizuojanti ir užtikrinanti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo. Teritorinė muitinė vykdo šias pagrindines funkcijas: vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą; atsako už muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą; renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis, nustatyta tvarka teikia juos Muitinės departamentui.
Muitinės laboratorija (toliau – Laboratorija). Laboratorijoje atliekami tyrimai, būtini prekės kodui pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros) nustatyti, narkotinėms, psichotropinėms, draudžiamoms/ ribojamoms importuoti/eksportuoti medžiagoms identifikuoti.Su Laboratorijoje atliekamais tyrimais ir nustatomu muitinės naudojamų nomenklatūrų kodu yra tiesiogiai susiję muito, akcizo, pridėtinės vertės mokesčiai, prekių kilmė ir vertė. Nuo prekių kodo priklauso įvairių apribojimų, draudimų (leidimų, licencijų, kvotų) taikymas.Laboratorijos instrumentinę bazę sudaro tiek sudėtingi šiuolaikiniai aparatai, tiek paprastesni prietaisai. Laboratorijos tyrimų pobūdį nulemia Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje galiojantys muitų ir kitų mokesčių tarifai. Muitinės informacinių sistemų centras (MISC). Svarbiausi Centro uždaviniai: kurti bendrą integruotos muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS) politiką bei strategiją ir organizuoti jos įgyvendinimą. Diegia, naudoja, administruoja, techniškai prižiūri ir valdo: muitinės deklaracijų apdorojimo dalį; duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimis apdorojimo dalį; centrinio valdymo dalį; muitinės administracijos paramos dalį; sudaro technines galimybes juridiniams ir fiziniams asmenims per viešuosius tinklus atlikti muitinės procedūras. Atliekamos funkcijos: renka ir kaupia visus duomenis bei dokumentus apie importą, eksportą, tranzitą ir prekybos srautus su ES. Apdoroja duomenis, teikia informaciją ir sudaro galimybę pasinaudoti tais duomenimis. Vykdo du…omenų mainus su kitomis informacinėmis sistemomis. Saugo ir naikina duomenis LR įstatymų numatyta tvarka. Stebi ir valdo MIS veikimą. Muitinės kriminalinė tarnyba organizuoja ir vykdo teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė pažeidimų prevenciją. Vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su muitinės veikla, išaiškinimą, tyrimą. Vykdo tarptautinį, tarpžinybinį bendradarbiavimą tiriant kontrabandą ir kitus su muitinės veikla susijusius nusikaltimus bei pažeidimus. Renka, analizuoja ir vertina informaciją apie kontrabandos plitimo tendencijas. Imasi priemonių šalinti su muitinės veikla susijusių nusikaltimų ir pažeidimų buvimo ir plitimo priežastis bei sąlygas. Vykdo operatyvinę veiklą atskleidžiant kontrabandą bei kitus su muitinės veikla susijusius nusikaltimus.Muitinės mokymo centras organizuoja ir vykdo muitinės pareigūnų stažuotės įvadinį mokymą, muitinės pareigūnų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. Rengia muitinės tarpininkų atstovus ir deklarantus. Organizuoja ir vykdo metodinį, tiriamąjį ir leidybinį darbą. Vykdo priimtų į tarnybą muitinėje pareigūnų stažuotės įvadinį mokymą, kvalifikacijos tobulinimą. Teikia tvirtinti mokymo programas pagal Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos nustatytas procedūras. Leidžia ir platina metodinę medžiagą, paskaitų komplektus, mokymo priemones, informacinius leidinius. Atlieka kitas su muitinės pareigūnų ir darbuotojų bei kitų valstybės institucijų tarnautojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusias funkcijas.1.3. Muitines misija ir strateginiai tikslaiMisija: užtikrinti importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais, užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui. Strateginiai tikslai:1. Sukurti šiuolaikinę importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimo sistemą. 2. Pertvarkyti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal Europos Sąjungos teisės normas. 3. Įdiegti pažangias kontrolės technologijas, pagrįstas pakankamais teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimais, rizikos analize, žvalgybine informacija, moderniomis techninėmis priemonėmis. 4. Išplėsti supaprastintų muitinės procedūrų taikymo sritį, siekiant užtikrinti tolesnį verslo aplinkos sąlygų gerinimą. 5. Įdiegti modernią muitinės informacinę sistemą.1.4. Pagrindiniai Lietuvos muitinės uždaviniai ir atliekamos funkcijosPagrindiniai Lietuvos muitinės uždaviniai yra šie:• užtikrinti importo ir eksporto muitų surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais;• užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui;• rinkti ir apdoroti užsienio prekybos statistinius duomenis.Atliekamos funkcijos:1. Biudžeto politikos administravimas – muitai ir kitos importo rinkliavos bei mokesčiai yra žymus valstybės biudžeto formavimo šaltinis. Muitinės indėlis į valstybės biudžetą pastaraisiais metais sudarė apie 40% šio biudžeto pajamų. 2. Užsienio prekybos balanso optimizavimas – muitais dirbtinai pakėlusios užsienio prekių kainas, vyriausybės sumažina importo į šalį lygį, kadangi eilę prekių įvežti į tokią šalį tampa nuostolinga. Tuo būdu, esant pastoviam eksportui, mažėja užsienio prekybos balanso deficitas.3. Prekybos politikos administravimas – taikant tam tikrų prekių įvežimo apribojimus, siekiama apsaugoti nacionalinę ekonomiką. Didėjantis prekių importas didina konkurenciją tarp prekių vietinėje rinkoje, dėl pinigų importuotų prekių ir konkurencijos vietinių prekių gamyba tampa nuostolinga. Be to, įvežant prekes, jų gamybai nenaudojamas darbas ir taip dar labiau mažina darbo vietos ir didinama nedarbas. Dėl to labai svarbu tinkamai reguliuoti importo apimtis, skatinti eksportą. 4. Socialinės apsaugos administravimas – muitinės procedūrų pagalba kontroliuojamas nelegalus narkotikų, toksinų ir pavojingų medžiagų, ginklų, retų augalų ir gyvūnų rūšių, kultūros paveldo kūrinių ir kitko judėjimas.5. Investicijų į šalies ūkį skatinimas – užsienio gamintojai, siekdami praplėsti savo rinką į kitas šalis, bet negalėdami pelningai to daryti prekybos būdu dėl aukštų kainų prekių importo tarifų, yra skatinami pradėti produktų gamybą tų šalių viduje.2. MUITŲ TARIFAI2.1. Muitų esmė Kol kas efektyviausias užsienio prekybos reguliavimo būdas, norint apsaugoti šalies vartotojus ir gamintojus, yra muitai, nors importuojamos ir eksportuojamos prekės apmokestinamos ir kitais mokesčiais. Muitas – mokestis (piniginė prievolė valstybei) už importuojamas prekes į LR muitų teritoriją arba eksportuojamas prekes iš šios teritorijos (3). Muito mokesčio subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys , o mokesčio objektai – per LR sieną įvežamos ir išvežamos prekės, išskyrus nuo importo ar eksporto muitų atleidžiamas prekes (pvz., neapmokestinamos nedidelės vertės siuntos, vedybų atveju importuojami daiktai, užsienio ir Lietuvos valiuta, vertybiniais popieriai ir kitos prekės). Užsienio prekybą sudaro prekių išvežimas iš šalies, įvežimas į šalį ir pervežimas per šalį, todėl bendrą muitų sistemą sudaro trys dalys:• Importo (įvežamų į šalį prekių) muitai• Eksporto (išvežamų iš šalies prekių) muitai• Tranzitiniai (pervežamų per šalį muitai).2.2. Muitų rūšys ir klasifikacijaLietuvos Respublikos teritorijoje muitai skirstomi pagal kelias kategorijas. Pagal prekių ir krovinių pobūdį dabartiniu metu taikomi šie muitai:1) Išvežamieji – mokami už išvežamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekes ir kitas vertybes;2) Įvežamieji – mokami už įvežamas į Lietuvos respublikos muitų teritoriją prekes ir kitas vertybes;3) Sezoniniai – mokami tam tikrą laikotarpį įvežant ar išvežant prekes ir kitas vertybes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.Atsižvelgiant į ūkio interesus ir tarifų struktūrą, Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje gali būti taikomi muitai, nurodyti 2 paveiksle.2 pav. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikomos muitų rūšys
Bendrieji. Taikant bendruosius muitus, siekiama reguliuoti užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą.Specialieji muitai gali būti kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ir jų grupių veiksmus LR atžvilgiu;Antidempingo muitai taikomi importuojamoms prekėms, kurių kainos eksportuojančioje valstybėje yra didesnės nei Lietuvoje prašomos, ir patiriama materialinė žala bei kyla grėsmė Lietuvos vietinei priemonei;Kompensaciniai muitai uždedami importuojamoms prekėms, kurių gamybai ar eksportui buvo naudojama užsienio valstybės subsidija ir gali būti padaryta žala šalies interesams. Šis muitas neturi viršyti subsidijų dydžio;Protekciniai muitai taikomi importuojamoms prekėms, kurių gamybą norima plėsti vietoje, bet dėl jų importo vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją.Pagal muitų taikymo pobūdį išskiriamos šios muitų grupės:• Nuolatiniai muitai – mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes, jų muitų normos nepriklauso nuo metų laikotarpio;• Sezoniniai muitai – mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes per tam tikrą metų laikotarpį. Sezoninei muitų grupei gali būti taikomi tik bendrieji ir specialieji muitai.2.3 Muitų tarifas
Kiekvienos valstybės muitų politikoje svarbus šio mokesčio elementas yra muitų tarifas. Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų importuojamoms į LR muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms normų rinkinys (3). Pagrindinės jo funkcijos yra tokios:1. Užsienio prekybos protekcionizmo priemonė, sauganti nacionalines ūkio šakas ar atskiras prekes nuo užsienio partnerių konkurencijos. Įvežamų į šalį prekių muitai didina importinių prekių kainą, ir nacionaliniai gamintojai įgauna pranašumą, nes vidaus rinkoje savo gamybos prekes gali parduoti pigiau.2. Skatina nacionalinę gamybą ir eksportą, darydami įtaką prekių vidaus kainoms. Importinių prekių pabrangimas didina vidaus kainų lygį ir nacionalinių gamintojų pelną bei jų konkurencinį pajėgumą užsienio šalių rinkose. Tačiau ši politika slepia nemažai pavojų, nes šalies gamintojai įpranta dirbti šiltnamio sąlygomis. Vėliau jų produkcija gali techniškai atsilikti ir tapti mažiau pajėgi konkuruoti.3. Muitų tarifai naudojami eksporto plėtrai didinti, kada vienašališkai atsisakoma nuo įvežamųjų tarifų produkcijai, kuri šalyje ir toliau perdirbama, o gautieji gatavi gaminiai eksportuojami į užsienį.4. Muitų tarifai padeda valstybinei kontrolei sekti įvežamas į šalį prekes, yra svarbi informacijos priemonė sprendimams dėl užsienio politikos, tarpvalstybinių sutarčių, jungimosi į sąjungas ar nesijungimo sprendimams priimti.Muitų tarifuose importo muitų normos nustatomos atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės. Pažymėtina, kad galiojantys Lietuvoj tarifai sudaryti, laikantis tarptautinėje praktikoje taikomų muitų tarifų sudarymo principų bei normų. Išskiriama muitų tarifų struktūra ir integruoto tarifo struktūra (1 lentelė). 1 lentelėMuitų tarifų ir integruoto tarifo struktūraMUITŲ TARIFŲ INTEGRUOTO TARIFOPrekės kodas Devynženklis prekės kodasPrekės aprašas Prekės aprašasPrekės natūrinis matavimo vienetas Matavimo vienetasAutonominio importo muito norma Autonominė importo muito normaKonvencinė importo muito norma Konvencinė importo muito normaPreferencinės importo muito normos Preferencinė importo muito normaEksporto muito norma AkcizasPridėtinės vertės mokestis2.4. Lietuvos muitai ir ESĮstojus į ES, Lietuvoje įsigaliojo tokia pati užsienio prekybos reguliavimo tvarka, kaip ir kitose ES šalyse. Prekyba tarp Lietuvos ir kitų ES šalių vyksta be muitų ir kvotų, nebetaikomi kiti prekybos apribojimai. Lietuva iki įstojimo į ES vykdė Laisvosios prekybos sutartis su ES (Europos Sutartis), Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA), Estija ir Latvija (trišalė sutartis), Ukraina, Lenkija, Slovėnija, Čekija, Slovakija, Turkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. vykdomi 32 ES vienašaliai ir dvišaliai preferenciniai tarifiniai susitarimai (8,www.lrinka.lt). Prekių klasifikavimas Tarifinio reguliavimo priemonių taikymas visų pirma priklauso nuo tarifinio prekių klasifikavimo, todėl prekių klasifikavimas – viena iš svarbiausių muitinės funkcijų. Nuo to, ar teisingai suklasifikuota prekė, priklauso, ar teisingai pritaikyti muitų ir mokesčių tarifai bei kitos tarifinio ir netarifinio reguliavimo priemonės.Su trečiosiomis šalimis prekiaujantys Lietuvos verslininkai, norėdami teisingai klasifikuoti prekes, sužinoti prekių kodus, muitus bei kitus mokesčius, gali naudotis Lietuvos muitinės tarifų sistemos interneto svetaine – Lietuvos integruotu tarifu LITAR. Jis sudarytas ir tvarkomas, kaip kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiama informacija apie ES bei nacionalinius muitus ir mokesčius bei kai kuriuos draudimus ir apribojimus (6, www.cust.lt). Bendrijos muitų sąjunga – vienas svarbiausių ES bendrosios rinkos elementų. Tai sistema, kuri garantuoja laisvą prekių judėjimą. Visos ES valstybės narės vykdo bendrą prekybos politiką ir trečiųjų šalių atžvilgiu taiko bendrąjį muitų tarifą. Nors prekybai su kitomis ES šalimis netaikomi nei muitai, nei muitinės formalumai, Lietuvos muitinė tapo neatskiriama ES prekių judėjimo kontrolės institucijos dalimi. Ji atsakinga už įvežtų prekių iš trečiųjų šalių saugumą vidaus rinkoje. Prekės, įvežtos iš trečiųjų šalių ir kurios nors ES valstybės muitinės išleistos laisvai cirkuliuoti (sumokėjus už jas muitus), įgyja Bendrijos prekių statusą, t.y. jau be jokių muitinės formalumų gabenamos į kitas ES šalis.
Vykdydama ES Muitų sąjungos įsipareigojimus, Lietuvos muitinė ir toliau renka muito mokesčius ir įvežamų prekių iš trečiųjų šalių importo mokesčius bei atlieka patikrinimus, kad užkirstų kelią draudžiamoms arba sveikatai pavojingoms prekėms patekti į ES.IŠVADOSLietuvos muitinė – svarbi valstybės institucija, kontroliuojanti vežamus krovinius bei surenkanti mokesčius. Lietuvos muitinė pavaldi finansų ministerijai. Ji susideda iš muitinės departamento, kuriam priklauso 5 teritorinės muitinės, tai Kauno, Šiaulių, Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio, muitinės kriminalinė tarnyba, muitinės mokymo centras, muitinės laboratorija, muitinės informacinių sistemų centras. Muitinės departamentas įgyvendina Lietuvos muitinės strategiją, koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą. Teritorinės muitinė vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems muitinės postams, atsako už importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą. Mokymo centras atsakingas už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, bei apmokymą ir parengimą darbui muitinėse. Laboratorija tiria įvairius mėginius, nustato produktų kodus. Muitinės kriminalinė tarnyba vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su muitinės veikla, išaiškinimą, tyrimą, tarptautinį, tarpžinybinį bendradarbiavimą tiriant kontrabandą. Muitinės informacinių sistemų centras kuria bendrą integruotos muitinės informacinės sistemos politiką bei strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą. Muitai – netiesioginiai valstybės mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės, gabenamos per valstybės sieną. Pagal prekių krovinių pobūdį taikomi išvežamieji, įvežamieji ir sezoniniai muitai, o atsižvelgiant į siekiamus ūkio interesus ir tarifų struktūrą – bendrieji, specialieji, antidempingo, kompensaciniai, protekciniai. Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų importuojamoms į LR muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms normų rinkinys. Pagrindinės jo funkcijos: užsienio prekybos protekcionizmo priemonė; skatina nacionalinę gamybą ir eksportą; padeda valstybinei kontrolei sekti įvežamas į šalį prekes. Muitų tarifai taip pat naudojami šalies eksporto plėtrai didinti.Pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad nuo šiol Lietuva taiko muitų tarifus, kiekybinius ir kitokius apribojimus trečiosioms valstybėms, kokius taiko Europos Sąjunga. Lietuvoje pagaminti produktai nuo šiol įgyja Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys taiko jiems tokius pat muitų tarifus, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems produktams.Literatūros sąrašas1. Bernatonytė D. Tarptautinės prekybos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2004.2. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymas 2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX – 2183, Vilnius.3. Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas 1998 m. vasario 19 d. Nr. VIII – 633, Vilnius.4. Lietuvos Respublikos Muitinės kodeksas 1996 m. balandžio 18 d. Nr. I – 1292. Vilnius.5. Tarybos reglamentas (EEB) 1992 m. spalio 12 d. Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, Liuksemburgas.6. Lietuvos muitinė. Prieiga per internetą: .7. URM Ekonomikos departamento Užsienio prekybos politikos skyrius. ES išoriniai ekonominiai santykiai. Prieiga per internetą: .8. Vilpišauskas R. ES siekis – mažinti tarptautinės prekybos apribojimus, 2003. Prieiga per internetą: .