Monopolija ir diskriminacija kainomis

VILNIAUS UNIVERSITETAS

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

Dieninių studijų programų sistemų specialybės

2 kurso 1 grupės studentas

Valdas Žemaitis

MONOPOLIJA IR DISKRIMINACIJA KAINOMIS

Mikroekonomikos referatas

Dėst. R. Bučienė

Vertinimas _____________

Vilnius

2004

Turinys:
1 Įvadas 3
2 Monopolija 4

2.1 Natūraliosios monopolijos 4

2.2 Vyriausybės licenzijos 4

2.3 Ypatingų resursų kontrolė 5

2.4 Patentai 5

2.5 Autorių teisės ir prekių ženklai 6
3 Kaina monopolinėje rinkoje 6

3.1 Kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje 6

3.2 Monopolinės kainodaros bruožai 7

3.3 Kainų diskriminacija 7
4 Valstybinis reguliavimas ir kompanijų susijungimas 8

4.1 Antimonopoliniai įstatymai 8

4.2 Kompanijų susijungimas 8
5 Išvados 9
6 Literatūros sąrašas 10

Įvadas

Rinkos gyvuoja visur, kur tik žmonės susieina, norėdami pirkti ar
parduoti savo prekes ar paslaugas. Tokiose ekonomikos sistemose, kaip,
pavyzdžiui, JAV, vartotojai keičiasi saavo prekėmis ir paslaugomis daugelyje
tarpusavyje konkuruojančių rinkų. Šie mainai sudaro pakankamai geras
sąlygas žmonėms plėtoti savo verslą.

Ekonomistai dažnai kalba apie rinkos „struktūrą“. Tai sakydami jie turi
galvoje pirkėjų ir pardavėjų skaičių bei pajėgumą. Kai kuriose šakose, kaip
automobilių prekyba, trys ar keturios JAV firmos ir keletas užsienio
gamintojų patenkina milijonų pirkėjų poreikius. Priešingai, karinės
aviacijos šakose tėra keletas gamintojų ir saujelė pirkėjų (JAV ir keletas
užsienio valstybių). Akcijų bei obligacijų rinkose yra daug ir pirkėjų, ir
pardavėjų. Pagrindinės rinkos struktūros yra šios: tobula konkurencija,
monopolinė konkurencija, oligopolija ir moonopolija.

1.1 lentelė. Pagrindinės ekonomikos rinkų charakteristikos
| |Tobula |Monopolinė |Oligopolija |Monopolija |
| |konkurencija |konkurencija | | |
|Firmų |Daug |Daug firmų |Keletas |Vienintelė |
|skaičius |nepriklausomų|pateikia |didelių firmų |didelė |
| |firmų. |panašias |tiekia |firma. |
| |Niekas negali|prekes ir |panašius | |
| |kontroliuoti |paslaugas. |produktus ir | |
| |rinkos. | |paslaugas. | |
|Kainų |Kontrolės |Silpna |Griežta |Visiškai

|
|kontrolė |nėra. Rinka |kontrolė. |kontrolė. |kontroliuo-j|
| |pati lemia |Prekių |Dažnai kainas |amos |
| |kainas. |pakaitalai |lemia „kainų |(dažniausiai|
| | |riboja kainų |lyderis“. |vyriausybės)|
| | |kontrolę. | |. |
|Produktų |Diferenciacij|Produktai ir |Ryški kai |Diferenciaci|
|diferenci|os nėra. |paslaugos |kurių |jos nėra. |
|-acija |Vienodi |diferencijuoja|produktų, | |
| |produktai ir |mi pagal |pvz., | |
| |vienoda |specifinių |automobilių, | |
| |kokybė. |rinkų |diferenciacija| |
| | |poreikius. |. | |
|Patekimo |Lengvai |Pakankamai |Sunkiai |Beveik |
|į rinką |patenka ir |lengvai |patenkama į |neįmanoma |
|lengvumo |lengvai |patenka ir |rinką. Dažnai |patekti į |
|laipsnis |pasitraukia |lengvai |reikia didelių|rinką. |
| |iš rinkos. |pasitraukia iš|kapitalinių | |
| | |rinkos. |investicijų. | |

Monopolija

Rinka, kurioje yra tik vienas gamintojas (pardavėjas), vadinama
monopolija. Monopolijoms būdingas savybes galima pastebėti 1.1 lentelėje.

Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams įeiti
papildomoms įmonėms į rinką, kai tam yra paskata – rinkoje funkcionuojančių
įmonių ekonominis pelnas. Tokie barjerai gali būti įvairios kilmės:
techninės, juridinės, ekonominės. Jie sąlygoja ekonomijos tipą.

Kaip ir tobula konkurencija (11.1 lentelė), monopolija yra retai sutinkama
(tai du konkurencijos tobulumo ir netobulumo atvejai). Dar rečiau
sutinkamos monopolijos, sugebančios išsilaikyti keletą metų. Tačiau esama
atvejų, kai monopolijos yra veiksmingos, jas remia įstatymai. Šios
legaliosios monopolijos yra natūraliosios monopolijos.

1 Natūraliosios monopolijos

Tai – vietos telefono ryšių, elektros tinklų, vandens tiekimo ir kitos
panašios paskirties įmonės. Jos veikia rinkose, kuriose masto ekonomija
pasireiškia labai stipriai. Todėl kaštų mažinimo sumetimais visas gamybos
procesas sutelkiamas vienoje didelėje bendrovėje. Taip išvengiama daug
keblumų: pvz., jei elektros energiją tiektų kelios elektros įmonės,
kiekviena tiestų savo elektros linijas, komplektuotų savo remontininkų
brigadas ir

r statytųsi savo elektrinę. Todėl vyriausybė neatiduoda šių
įmonių laisvajai rinkai, kurioje vyrauja stimulai mažinti kaštus ir gerinti
paslaugų kokybę, o palieka šias natūraliąsias monopolijas savo reguliavimo
sferoje ir vadina komunalinėmis paslaugomis. Vyriausybės reguliavimas
pasireiškia tuo, kad priežiūros komisijos nustato, kokias paslaugas ir už
kokią kainą komunalinė įmonė privalo teikti. Komunalinių paslaugų rinkos
struktūra yra analogiška monopolijos struktūrai, išskyrus telekomunikacijos
paslaugas, kur naujos technologijos – interneto ryšys, palydovai, mobilusis
ryšys ir kt. – leidžia ateiti į rinką naujiems konkurentams ir šitaip
keičia rinkos struktūrą.

2 Vyriausybės licenzijos

Vyriausybė, atstovaudama vartotojų interesams arba visuomenės interesams,
dažnai apriboja gamintojų veiklą, t.y. norintiems užsiimti kai kuriomis
ūkinės veiklos rūšimis kelia tam tikrų reikalavimų (tai dažnai gaminamų
prekių ar teikiamų paslaugų, naudojamų resursų standartai) ir išduoda
leidimą (licenziją) ūkinei veiklai. Specialių reikalavimų nustatymas
reiškia valstybės iškeltą įėjimo į rinką barjerą. Konkurencijos tarp
gamintojų nėra. Tarkime, kad yra tokia bendrovė „Gaivieji gėrimai“, kuriai
yra suteikta išskirtinė teisė pardavinėti gaiviuosius gėrimus miesto sporto
salėje. „Gaivieji gėrimai“ bendrovės negalima priskirti prie monopolininkų,
nes yra daug ir kitų bendrovių, prekiaujančių gėrimais, tačiau miesto
sporto salėje ši bendrovė turi monopolį. Dažnai į „Gaivieji gėrimai“
bendrovę panašios įmonės konkuruoja tarpusavyje konkursuose dėl teisės į
monopoliją įsigijimo. Jei jos netinkamai aptarnaus savo pirkėjus, kita
įmonė užims jos vietą. Leidimą patekti į rinką suteikiančių licenzijų
sistema veikia įvairiose pramonės šakose bei profesijose. Pavyzdžiui,
taksistai turi gauti licenzijas.

3 Ypatingų resursų kontrolė

Ypatingų resursų kontrolė sudaro sąlygas monopolizuoti rinką t

tokio
produkto, kuriam gaminti būtini šie resursai. Tokių resursų savininkai gali
būti nebūtinai didžiulės firmos monopolistės, kaip kad „The Beads Company
of South Africa“, kontroliuojanti didžiąją pasaulio deimantų šachtų dalį.

4 Patentai

Sugalvotiems (išrastiems) būdams, kaip sukurti ir parduoti naują produktą
ar paslaugą, apsaugoti vyriausybė jų autoriams išduoda patentą[1]. Autorius
gali parduoti arba atsisakyti „teisės į intelektinę nuosavybę“. Kas nors
kitas gali sukurti alternatyvų sukurtajam ir patentuotam produktui ar
paslaugai. Jis taip pat gali kreiptis dėl patento išdavimo ir gali
konkuruoti su ankstesniu produktu ar paslauga. Patentas yra atėjimo į rinką
barjeras.

Kai kurių pramonės šakų, kaip: vaistų, chemijos ar elektronikos šakų, yra
saugomi patentų. Konkuruojančios įmonės negalės gaminti šių produktų tol,
kol nesumokės patento savininkui užmokesčio už teisę diegti patente
nusakytą gamybos procesą. Arba abi šios įmonės turės sukurti savo originalų
patento saugomą produktą.

5 Autorių teisės ir prekių ženklai

Originaliųjų rašytinių arba meno kūrinių autoriams vyriausybė suteikia
išskirtinę teisę parduoti arba dauginti savo kūrinį, t.y. suteikia autorių
teises[2]. Autorių teisės yra savotiška monopolija. Prekių ženklai[3],
pavyzdžiui, „Coke™“ yra bendrovės „Coca-Cola“ prekės ženklas. Konkurentams
yra draudžiama naudoti įregistruotus prekių ženklus bei labai panašius į
juos savo ženklus, kad vartotojai jų nesupainiotų su originaliaisiais.

Kaina monopolinėje rinkoje

1 Kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje

Tobulos konkurencijos rinkoje MC (marginal costs- ribiniai kaštai) ir MR
(marginal raevenue – ribinės pajamos) tiesiogiai nulemia ir kainą, ir
pardavimo apimtį. Monopolinėje rinkoje MC ir MR kreivės tiesiogiai lemia
tik pa

ardavimo apimtį. Monopolisto parduodamų prekių kainą rodo paklausos
kreivė, kuri yra aukščiau MR kreivės, o pastarosios susikirtimas su MC rodo
gamybos apimtį. Kai gamybos apimtis yra taške M, kuriame susikerta MC ir
MR, monopolijos pelnas maksimalus. Tačiau kaina šiame taške bus didesnė
negu MC. Tai pavaizduota 3.1.1 grafike.

3.1.1 grafikas. Prekės kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje

[pic]

2 Monopolinės kainodaros bruožai

Monopolinę padėtį užimančios įmonės pusiausvyra įgalina išskirti
monopolinės rinkos kainodaros bruožus:

• Monopolija nesuinteresuota didinti parduodamų prekių kainos tiek,

kiek galėtų. Ji siekia ne kainų, o pelno maksimumo, kuris gali būti

gautas ne maksimalių kainų dėka, nes kainų didinimas kartu reiškia

pardavimo apimties, o kartu ir bendrojo pelno mažinimą monopolinėje

rinkoje;

• Monopolistas nebūtinai visada gauna didelį pelną tik todėl, kad jis

monopolistas. Jo naudojamų resursų savininkai gali pasisavinti dalį

jo pajamų, reikalaudami didelių mokėjimų (darbo užmokesčio ar žemės

užmokesčio). Tai mažina ekonominį pelną. Jis gali visai išnykti, ir

liks tik normalusis pelnas;

• Trumpą periodą monopolija gali negauti ir normaliojo pelno, bet

gyvuoti. Tik ilgą periodą normalusis pelnas yra būtinas.

3 Kainų diskriminacija

Įvairioms vartotojų grupėms kartais būdingas skirtingas paklausos
elastingumas. Tai reiškia, kad tos pačios prekės kainos kitimas skirtingai
veikia jos paklausos kitimą. Segmentuota rinka įgalina diskriminuoti
kainas, jeigu tie vartotojai, kurie perka produktus pigiau, negali jų
perparduoti kitiems didesne kaina. Perpardavimas yra labai ribotas paslaugų
sferoje, todėl čia geriausios sąlygos diskriminuoti kainas.

3.3.1 grafikas. Kainų diskriminacija

[pic]

Visiems atrodo akivaizdžios lengvatos vaikams kino teatruose, viešajame
transporte. Lengvatiniai tarifai už telefoninius pokalbius naktį bei
švenčių dienomis ir panašiai. Tačiau 3.3.1 grafike pavaizduota monopolijos
kainų diskriminacijos iliustracija rodo, kad tokios lengvatos naudingos
monopolijai. Esant vienodoms kainoms P1 taške A, monopolinės įmonės
ribiniai kaštai yra lygūs ribinėms pajamoms ir monopolijos pelnas yra
maksimalus. Tuomet visa produkcijos apimtis lygi Q1. Daliai pirkėjų
monopolistas gali padidinti kainas iki P2 ir parduoti jiems dalį prekių Q2.
Kitai daliai vartotojų kainos gali būti sumažintos iki P3 ir parduota
prekių Q3. Taip įmonė padidina savo pajamas. Esant vienodoms kainoms, jos
buvo lygios stačiakampio P1AQ1 plotui, o dėl kainų diskriminavimo pajamos
padidėjo iki trijų stačiakampių P2BQ2, P1AQ1 ir P3CQ3 ploto. Ribinių kaštų
ir ribinių pajamų kreivių susikirtimo taškas pereina – jis yra nebe AQ1, o
CQ3 statmenyje, todėl ribinių pajamų kreivė priartėja prie paklausos
kreivės.

Valstybinis reguliavimas ir kompanijų susijungimas

1 Antimonopoliniai įstatymai

JAV laisvosios verslininkystės sistema yra paremta įsitikinimu, jog
konkurencija geriausiai atitinka kiekvieno interesus. Kai konkurentai
susitaria laikytis vienodų kainų arba pasidalina rinką, visuomenė netenka
naudos, kylančios iš konkurencijos. Kainos tada esti dirbtinai padidintos,
ir vartotojai turi daugiau mokėti už perkamus daiktus. Šitai pražūtinga
ekonomikai, nes dėl kainų sutrikdoma paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.

Dėl to daugelio pasaulio valstybių vyriausybės konkurencijai apsaugoti
yra priėmusios įstatymus, vadinamus antimonopoliniais įstatymais. Tačiau
daugelis firmų yra natūraliai suinteresuotos plėstis ir kontroliuoti, kiek
įmanoma daugiau rinkų. Vienas iš būdų tai pasiekti yra susijungimas.

2 Kompanijų susijungimas

Verslo kompanijos (firmos) plečiamos dvejopai – iš vidaus ir iš išorės.
Firmos, plečiamos iš vidaus, yra tokios, kurios stato naujus fabrikus,
perka papildomus įrengimus ir priima daugiau darbuotojų. Firmos, plečiamos
iš išorės, yra tokios, kurios prisijungia kitas bendroves.

Susijungimai yra trijų kategorijų:

1) Horizontalūs susijungimai. Dviejų ar daugiau to paties profilio

įmonių susijungimas (arba „integracija“);

2) Vertikalūs susijungimai. Dviejų ar daugiau bendrovių, užsiimančių

skirtingomis to paties gamybos proceso stadijomis, susijungimas;

3) Mišrūs susijungimai. Suvienija dvi ar daugiau nesusijusių

tarpusavyje įmonių vienos vadovybės rankose.

Kai kurios kompanijos po susijungimų tampa efektyvesnės ir pelningesnės,
tačiau šie susijungimai dažniausiai mažina konkurenciją rinkoje.

Išvados

Rinkos konkurencija yra pagrindinis laisvosios rinkos bruožas. Kaip
gamintojams sekasi konkuruoti rinkoje, priklauso nuo tos rinkos, kurioje
jie veikia, struktūros. Rinkos struktūros labai įvairios: nuo tobulosios
konkurencijos iki monopolijos, kurioje tėra tik vienas gamintojas. Šioje
rinkos struktūroje gamintojai yra kainos ieškotojai. Jie gali nustatyti bet
kokią kainą, todėl jie ieško geriausios kainos.

Nors monopolijas draudžia įstatymai, egzistuoja vadinamosios legaliosios
monopolijos. Tai komunalinių paslaugų įmonės. Taip egzistuoja licenzijų,
patentų bei autorių teisių ginamos verslo firmos.

Monopolijos privalumai:

• Legaliosios monopolijos leidžia įvesti tvarką komunalinių paslaugų

srityje;

• Monopolistas ne visada gauna didžiausią pelną, esant didžiausiomis

kainoms;

• Įvairios lengvatos tam tikriems socialiniams sluoksniams (kainų

diskriminacija);

• Patentai, autorių teisės ir prekių ženklai saugo technologinę,

intelektualinę nuosavybes.

Monopolijos trūkumai:

• Gamintojai patys reguliuoja kainas, vyriausybė nustato kainos ribą;

• Nėra produktų diferenciacijos;

• Nėra tiesioginės kitų verslų konkurencijos;

• Kelios kompanijos gali kontroliuoti strateginius gamtinius

išteklius;

• Beveik neįmanomas naujų gamintojų įsiliejimas į rinką;

• Kompanijų susijungimai monopolizuoja rinką;

• Vyriausybės licenzijos, patentai, autorių teisės ir prekių ženklai

monopolizuoja rinką.

Kai kurie verslai labai išsiplečia įmonėms jungiantis ir taip yra
monopolizuojamos rinkos.

Literatūros sąrašas

1. Ekonomikos teorija I. Jonas Čičinskas. 1990, 218 p., SL 381.

2. Verslo pradmenys. Birutė Leonienė. 1997, 221 p., ISBN 9986-850-04-5.

3. Taikomoji ekonomika. Harold T. Shapiro, George G. Dawson, Gerson

Antell. 1993, 211 p., SL 1624.

Referatas parašytas: 2004 03 21. Autorius – Valdas Žemaitis _____________

———————–
[1] Patentas yra legalioji monopolija, suteikiama jo turėtojui tam tikrą
laikotarpį (pvz., JAV 17 metų) savo nuožiūra naudoti produktą arba jo
kūrimo idėją.
[2] Autorių teisė yra rašytinio arba meno kūrinio autoriaus išskirtinė
teisė parduoti arba bet kuriuo būdu dauginti savo kūrinį visą autoriaus
gyvenimą, galiojanti 50 metų po jo mirties.
[3] Prekės ženklas yra produktą, paslaugą arba įmonę identifikuojantis
specialusis paveikslėlis, pavadinimas arba simbolis.

———————–
C

A

B

Q3

Q1

P3

P1

Q

P

P2

Q2

Leave a Comment