Monopolija ir diskriminacija kainomis

Turinys

1. Įvadas
2. Monopolija
2.1 Natūraliosios monopolijos
3. Kaina monopolinėje rinkoje
3.3 Kainų diskriminacija
4. Valstybinis reguliavimas ir kompanijų susijungimas
5. Išvados
6. Literatūros sąrašas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

Dieninių studijų programų sistemų specialybės

2 kurso 1 grupės studentas

Valdas Žemaitis

MONOPOLIJA IR DISKRIMINACIJA KAINOMIS

Mikroekonomikos referatas

Dėst. R. Bučienė

Vertinimas _____________

Vilnius

2004

Įvadas

Rinkos gyvuoja visur, kur tik žmonės susieina, norėdami pirkti ar parduoti savo prekes ar paslaugas. Tokiose ekonomikos sistemose, kaip, pavyzdžiui, JAV, vartotojai keičiasi savo prekėmis ir paslaugomis daugelyje tarpusavyje konkuruojančių rinkų. Šie mainai sudaro pakankamai geras sąlygas žmonėms plėtoti savo verslą.

Ekonomistai dažnai kalba apie rinkos „struktūrą“. Tai sakydami jie turi galvoje pirkėjų ir pardavėjų skaičių bei pajėgumą. Kai kuriose šakose, kaip automobilių prekyba, trys ar keturios JAV firmos ir keletas užsienio gamintojų patenkina milijonų pirkėjų poreikius. Priešingai, karinės aviacijos šakose tėra keletas gamintojų ir saujelė pirkėjų (JAV ir keletas užsienio valstybių). Akcijų bei obligacijų rinkose yra daug ir pirkėjų, ir pardavėjų. Pagrindinės rinkos struktūros yra šios: tobula konkurencija, monopolinė konkurencija, oligopolija ir

Monopolija

1.1 lentelė. Pagrindinės ekonomikos rinkų charakteristikos

| | |kontrolę. | |. |

| | |poreikius. |. | |

Monopolija

Rinka, kurioje yra tik vienas gamintojas (pardavėjas), vadinama monopolija. Monopolijoms būdingas savybes galima pastebėti 1.1 lentelėje.

Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams įeiti papildomoms įmonėms į rinką, kai tam yra paskata – rinkoje funkcionuojančių įmonių ekonominis pelnas. Tokie barjerai gali būti įvairios kilmės:

techninės, juridinės, ekonominės. Jie sąlygoja ekonomijos tipą.

Kaip ir tobula konkurencija (1.1 lentelė), monopolija yra retai sutinkama (tai du konkurencijos tobulumo ir netobulumo atvejai). Dar rečiau sutinkamos monopolijos, sugebančios išsilaikyti keletą metų. Tačiau esama atvejų, kai monopolijos yra veiksmingos, jas remia įstatymai. Šios legaliosios monopolijos yra

Natūraliosios monopolijos

1 Natūraliosios monopolijos

Tai – vietos telefono ryšių, elektros tinklų, vandens tiekimo ir kitos panašios paskirties įmonės. Jos veikia rinkose, kuriose masto ekonomija pasireiškia labai stipriai. Todėl kaštų mažinimo sumetimais visas gamybos procesas sutelkiamas vienoje didelėje bendrovėje.

Taip išvengiama daug keblumų: pvz., jei elektros energiją tiektų kelios elektros įmonės, kiekviena tiestų savo elektros linijas, komplektuotų savo remontininkų brigadas ir statytųsi savo elektrinę.

Todėl vyriausybė neatiduoda šių įmonių laisvajai rinkai, kurioje vyrauja stimulai mažinti kaštus ir gerinti paslaugų kokybę, o palieka šias natūraliąsias monopolijas savo reguliavimo sferoje ir vadina komunalinėmis paslaugomis.

Vyriausybės reguliavimas pasireiškia tuo, kad priežiūros komisijos nustato, kokias paslaugas ir už kokią kainą komunalinė įmonė privalo teikti.

Komunalinių paslaugų rinkos struktūra yra analogiška monopolijos struktūrai, išskyrus telekomunikacijos paslaugas, kur naujos technologijos – interneto ryšys, palydovai, mobilusis ryšys ir kt. – leidžia ateiti į rinką naujiems konkurentams ir šitaip keičia rinkos struktūrą.

2 Vyriausybės licenzijos

Vyriausybė, atstovaudama vartotojų interesams arba visuomenės interesams, dažnai apriboja gamintojų veiklą, t.y. norintiems užsiimti kai kuriomis ūkinės veiklos rūšimis kelia tam tikrų reikalavimų (tai dažnai gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų, naudojamų resursų standartai) ir išduoda leidimą (licenziją) ūkinei veiklai. Specialių reikalavimų nustatymas reiškia valstybės iškeltą įėjimo į rinką barjerą. Konkurencijos tarp gamintojų nėra. Tarkime, kad yra tokia bendrovė „Gaivieji gėrimai“, kuriai yra suteikta išskirtinė teisė pardavinėti gaiviuosius gėrimus miesto sporto salėje. „Gaivieji gėrimai“ bendrovės negalima priskirti prie monopolininkų, nes yra daug ir kitų bendrovių, prekiaujančių gėrimais, tačiau miesto sporto salėje ši bendrovė turi monopolį. Dažnai į „Gaivieji gėrimai“

bendrovę panašios įmonės konkuruoja tarpusavyje konkursuose dėl teisės į monopoliją įsigijimo. Jei jos netinkamai aptarnaus savo pirkėjus, kita įmonė užims jos vietą. Leidimą patekti į rinką suteikiančių licenzijų sistema veikia įvairiose pramonės šakose bei profesijose. Pavyzdžiui, taksistai turi gauti licenzijas.

3 Ypatingų resursų kontrolė

Ypatingų resursų kontrolė sudaro sąlygas monopolizuoti rinką tokio produkto, kuriam gaminti būtini šie resursai. Tokių resursų savininkai gali būti nebūtinai didžiulės firmos monopolistės, kaip kad „The Beads Company of South Africa“, kontroliuojanti didžiąją pasaulio deimantų šachtų dalį.

4 Patentai

Sugalvotiems (išrastiems) būdams, kaip sukurti ir parduoti naują produktą ar paslaugą, apsaugoti vyriausybė jų autoriams išduoda patentą[1]. Autorius gali parduoti arba atsisakyti „teisės į intelektinę nuosavybę“. Kas nors kitas gali sukurti alternatyvų sukurtajam ir patentuotam produktui ar paslaugai. Jis taip pat gali kreiptis dėl patento išdavimo ir gali konkuruoti su ankstesniu produktu ar paslauga. Patentas yra atėjimo į rinką barjeras.

Kai kurių pramonės šakų, kaip: vaistų, chemijos ar elektronikos šakų, yra saugomi patentų. Konkuruojančios įmonės negalės gaminti šių produktų tol, kol nesumokės patento savininkui užmokesčio už teisę diegti patente nusakytą gamybos procesą. Arba abi šios įmonės turės sukurti savo originalų patento saugomą produktą.

5 Autorių teisės ir prekių ženklai

Originaliųjų rašytinių arba meno kūrinių autoriams vyriausybė suteikia išskirtinę teisę parduoti arba dauginti savo kūrinį, t.y. suteikia autorių teises[2]. Autorių teisės yra savotiška monopolija. Prekių ženklai[3], pavyzdžiui, „Coke™“ yra bendrovės „Coca-Cola“ prekės ženklas. Konkurentams yra draudžiama naudoti įregistruotus prekių ženklus bei labai panašius į juos savo ženklus, kad vartotojai jų nesupainiotų su originaliaisiais.

Kaina monopolinėje rinkoje

1 Kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje

Tobulos konkurencijos rinkoje MC (marginal costs- ribiniai kaštai) ir MR

(marginal raevenue – ribinės pajamos) tiesiogiai nulemia ir kainą, ir pardavimo apimtį. Monopolinėje rinkoje MC ir MR kreivės tiesiogiai lemia tik pardavimo apimtį. Monopolisto parduodamų prekių kainą rodo paklausos kreivė, kuri yra aukščiau MR kreivės, o pastarosios susikirtimas su MC rodo gamybos apimtį. Kai gamybos apimtis yra taške M, kuriame susikerta MC ir

MR, monopolijos pelnas maksimalus. Tačiau kaina šiame taške bus didesnė negu MC. Tai pavaizduota 3.1.1 grafike.

3.1.1 grafikas. Prekės kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje [pic]

2 Monopolinės kainodaros bruožai

Monopolinę padėtį užimančios įmonės pusiausvyra įgalina išskirti monopolinės rinkos kainodaros bruožus:

• Monopolija nesuinteresuota didinti parduodamų prekių kainos tiek, kiek galėtų. Ji siekia ne kainų, o pelno maksimumo, kuris gali būti gautas ne maksimalių kainų dėka, nes kainų didinimas kartu reiškia pardavimo apimties, o kartu ir bendrojo pelno mažinimą monopolinėje rinkoje;

• Monopolistas nebūtinai visada gauna didelį pelną tik todėl, kad jis monopolistas. Jo naudojamų resursų savininkai gali pasisavinti dalį jo pajamų, reikalaudami didelių mokėjimų (darbo užmokesčio ar žemės užmokesčio). Tai mažina ekonominį pelną. Jis gali visai išnykti, ir liks tik normalusis pelnas;

• Trumpą periodą monopolija gali negauti ir normaliojo pelno, bet gyvuoti. Tik ilgą periodą normalusis pelnas yra būtinas.

3 Kainų diskriminacija

Įvairioms vartotojų grupėms kartais būdingas skirtingas paklausos elastingumas. Tai reiškia, kad tos pačios prekės kainos kitimas skirtingai veikia jos paklausos kitimą. Segmentuota rinka įgalina diskriminuoti kainas, jeigu tie vartotojai, kurie perka produktus pigiau, negali jų perparduoti kitiems didesne kaina. Perpardavimas yra labai ribotas paslaugų sferoje, todėl čia geriausios sąlygos diskriminuoti kainas.

3.3.1 grafikas. Kainų diskriminacija [pic]

Visiems atrodo akivaizdžios lengvatos vaikams kino teatruose, viešajame transporte. Lengvatiniai tarifai už telefoninius pokalbius naktį bei švenčių dienomis ir panašiai. Tačiau 3.3.1 grafike pavaizduota monopolijos kainų diskriminacijos iliustracija rodo, kad tokios lengvatos naudingos monopolijai. Esant vienodoms kainoms P1 taške A, monopolinės įmonės ribiniai kaštai yra lygūs ribinėms pajamoms ir monopolijos pelnas yra maksimalus. Tuomet visa produkcijos apimtis lygi Q1. Daliai pirkėjų monopolistas gali padidinti kainas iki P2 ir parduoti jiems dalį prekių Q2.

Kitai daliai vartotojų kainos gali būti sumažintos iki P3 ir parduota prekių Q3. Taip įmonė padidina savo pajamas. Esant vienodoms kainoms, jos buvo lygios stačiakampio P1AQ1 plotui, o dėl kainų diskriminavimo pajamos padidėjo iki trijų stačiakampių P2BQ2, P1AQ1 ir P3CQ3 ploto. Ribinių kaštų ir ribinių pajamų kreivių susikirtimo taškas pereina – jis yra nebe AQ1, o

CQ3 statmenyje, todėl ribinių pajamų kreivė priartėja prie paklausos kreivės.

Valstybinis reguliavimas ir kompanijų susijungimas

1 Antimonopoliniai įstatymai

JAV laisvosios verslininkystės sistema yra paremta įsitikinimu, jog konkurencija geriausiai atitinka kiekvieno interesus. Kai konkurentai susitaria laikytis vienodų kainų arba pasidalina rinką, visuomenė netenka naudos, kylančios iš konkurencijos. Kainos tada esti dirbtinai padidintos, ir vartotojai turi daugiau mokėti už perkamus daiktus. Šitai pražūtinga ekonomikai, nes dėl kainų sutrikdoma paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.

Dėl to daugelio pasaulio valstybių vyriausybės konkurencijai apsaugoti yra priėmusios įstatymus, vadinamus antimonopoliniais įstatymais. Tačiau daugelis firmų yra natūraliai suinteresuotos plėstis ir kontroliuoti, kiek įmanoma daugiau rinkų. Vienas iš būdų tai pasiekti yra susijungimas.

2 Kompanijų susijungimas

Verslo kompanijos (firmos) plečiamos dvejopai – iš vidaus ir iš išorės.

Firmos, plečiamos iš vidaus, yra tokios, kurios stato naujus fabrikus, perka papildomus įrengimus ir priima daugiau darbuotojų. Firmos, plečiamos iš išorės, yra tokios, kurios prisijungia kitas bendroves.

Susijungimai yra trijų kategorijų:

1) Horizontalūs susijungimai. Dviejų ar daugiau to paties profilio įmonių susijungimas (arba „integracija“);

2) Vertikalūs susijungimai. Dviejų ar daugiau bendrovių, užsiimančių skirtingomis to paties gamybos proceso stadijomis, susijungimas;

3) Mišrūs susijungimai. Suvienija dvi ar daugiau nesusijusių tarpusavyje įmonių vienos vadovybės rankose.

Kai kurios kompanijos po susijungimų tampa efektyvesnės ir pelningesnės, tačiau šie susijungimai dažniausiai mažina konkurenciją rinkoje.

Išvados

Rinkos konkurencija yra pagrindinis laisvosios rinkos bruožas. Kaip gamintojams sekasi konkuruoti rinkoje, priklauso nuo tos rinkos, kurioje jie veikia, struktūros. Rinkos struktūros labai įvairios: nuo tobulosios konkurencijos iki monopolijos, kurioje tėra tik vienas gamintojas. Šioje rinkos struktūroje gamintojai yra kainos ieškotojai. Jie gali nustatyti bet kokią kainą, todėl jie ieško geriausios kainos.

Nors monopolijas draudžia įstatymai, egzistuoja vadinamosios legaliosios monopolijos. Tai komunalinių paslaugų įmonės. Taip egzistuoja licenzijų, patentų bei autorių teisių ginamos verslo firmos.

Monopolijos privalumai:

• Legaliosios monopolijos leidžia įvesti tvarką komunalinių paslaugų srityje;

• Monopolistas ne visada gauna didžiausią pelną, esant didžiausiomis kainoms;

• Įvairios lengvatos tam tikriems socialiniams sluoksniams (

Kainų diskriminacija

• Patentai, autorių teisės ir prekių ženklai saugo technologinę, intelektualinę nuosavybes.

Monopolijos trūkumai:

• Gamintojai patys reguliuoja kainas, vyriausybė nustato kainos ribą;

• Nėra produktų diferenciacijos;

• Nėra tiesioginės kitų verslų konkurencijos;

• Kelios kompanijos gali kontroliuoti strateginius gamtinius išteklius;

• Beveik neįmanomas naujų gamintojų įsiliejimas į rinką;

• Kompanijų susijungimai monopolizuoja rinką;

• Vyriausybės licenzijos, patentai, autorių teisės ir prekių ženklai monopolizuoja rinką.

Kai kurie verslai labai išsiplečia įmonėms jungiantis ir taip yra monopolizuojamos rinkos.

Literatūros sąrašas

1. Ekonomikos teorija I. Jonas Čičinskas. 1990, 218 p., SL 381.

2. Verslo pradmenys. Birutė Leonienė. 1997, 221 p., ISBN 9986-850-04-5.

3. Taikomoji ekonomika. Harold T. Shapiro, George G. Dawson, Gerson

Antell. 1993, 211 p., SL 1624.

Referatas parašytas: 2004 03 21. Autorius – Valdas Žemaitis _____________

[1] Patentas yra legalioji monopolija, suteikiama jo turėtojui tam tikrą laikotarpį (pvz., JAV 17 metų) savo nuožiūra naudoti produktą arba jo kūrimo idėją.

[2] Autorių teisė yra rašytinio arba meno kūrinio autoriaus išskirtinė teisė parduoti arba bet kuriuo būdu dauginti savo kūrinį visą autoriaus gyvenimą, galiojanti 50 metų po jo mirties.

[3] Prekės ženklas yra produktą, paslaugą arba įmonę identifikuojantis specialusis paveikslėlis, pavadinimas arba simbolis.

Įvadas

Monopolija

Natūraliosios monopolijos

Kaina monopolinėje rinkoje

Valstybinis reguliavimas ir kompanijų susijungimas

Išvados

Kainų diskriminacija

Literatūros sąrašas

Panašūs darbai

Monopolija

Ekonomikos teorija ir tikslai

Monopolinė rinka

Monopolija lietuvoje

Monopolija

Monopolijos nauda ir žala

monopolijos kainodara

Kainų diskriminacija monopolijos sąlygomis

Kainų diskriminacija monopolijos sąlygomis

Mikroekonomikos namų kontrolinis darbas