VILNIAUS UNIVERSITETAS
MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS
Dieninių studijų programų sistemų specialybės 2 kurso 1 grupės studentas Valdas Žemaitis
MONOPOLIJA IR DISKRIMINACIJA KAINOMIS
Mikroekonomikos referatas
Dėst. R. Bučienė Vertinimas _____________
Vilnius 2004 Turinys:1 Įvadas 32 Monopolija 4 2.1 Natūraliosios monopolijos 4 2.2 Vyriausybės licenzijos 4 2.3 Ypatingų resursų kontrolė 5 2.4 Patentai 5 2.5 Autorių teisės ir prekių ženklai 63 Kaina monopolinėje rinkoje 6 3.1 Kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje 6 3.2 Monopolinės kainodaros bruožai 7 3.3 Kainų diskriminacija 74 Valstybinis reguliavimas ir kompanijų susijungimas 8 4.1 Antimonopoliniai įstatymai 8 4.2 Kompanijų susijungimas 85 Išvados 96 Literatūros sąrašas 10
Įvadas
Rinkos gyvuoja visur, kur tik žmonės susieina, norėdami pirkti arparduoti savo prekes ar paslaugas. Tokiose ekonomikos sistemose, kaip,pavyzdžiui, JAV, vartotojai keičiasi savo prekėmis ir paslaugomis daugelyjetarpusavyje konkuruojančių rinkų. Šie mainai sudaro pakankamai gerassąlygas žmonėms plėtoti savo verslą. Ekonomistai dažnai kalba apie rinkos „struktūrą“. Tai sakydami jie turigalvoje pirkėjų ir pardavėjų skaičių bei pajėgumą. Kai kuriose šakose, kaipautomobilių prekyba, trys ar keturios JAV firmos ir keletas užsieniogamintojų patenkina milijonų pirkėjų poreikius. Priešingai, karinėsaviacijos šakose tėra keletas gamintojų ir saujelė pirkėjų (JAV ir keletasužsienio valstybių). Akcijų bei obligacijų rinkose yra daug ir pirkėjų, irpardavėjų. Pagrindinės rinkos struktūros yra šios: tobula konkurencija,monopolinė konkurencija, oligopolija ir monopolija. 1.1 lentelė. Pagrindinės ekonomikos rinkų charakteristikos| |Tobula |Monopolinė |Oligopolija |Monopolija || |konkurencija |konkurencija | | ||Firmų |Daug |Daug firmų |Keletas |Vienintelė ||skaičius |nepriklausomų|pateikia |didelių firmų |didelė || |firmų. |panašias |tiekia |firma. || |Niekas negali|prekes ir |panašius | || |kontroliuoti |paslaugas. |produktus ir | || |rinkos. | |paslaugas. | ||Kainų |Kontrolės |Silpna |Griežta |Visiškai ||kontrolė |nėra. Rinka |kontrolė. |kontrolė. |kontroliuo-j|| |pati lemia |Prekių |Dažnai kainas |amos || |kainas. |pakaitalai |lemia „kainų |(dažniausiai|| | |riboja kainų |lyderis“. |vyriausybės)|| | |kontrolę. | |. |
|Produktų |Diferenciacij|Produktai ir |Ryški kai |Diferenciaci||diferenci|os nėra. |paslaugos |kurių |jos nėra. ||-acija |Vienodi |diferencijuoja|produktų, | || |produktai ir |mi pagal |pvz., | || |vienoda |specifinių |automobilių, | || |kokybė. |rinkų |diferenciacija| || | |poreikius. |. | ||Patekimo |Lengvai |Pakankamai |Sunkiai |Beveik ||į rinką |patenka ir |lengvai |patenkama į |neįmanoma ||lengvumo |lengvai |patenka ir |rinką. Dažnai |patekti į ||laipsnis |pasitraukia |lengvai |reikia didelių|rinką. || |iš rinkos. |pasitraukia iš|kapitalinių | || | |rinkos. |investicijų. | |Monopolija
Rinka, kurioje yra tik vienas gamintojas (pardavėjas), vadinamamonopolija. Monopolijoms būdingas savybes galima pastebėti 1.1 lentelėje. Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams įeitipapildomoms įmonėms į rinką, kai tam yra paskata – rinkoje funkcionuojančiųįmonių ekonominis pelnas. Tokie barjerai gali būti įvairios kilmės:techninės, juridinės, ekonominės. Jie sąlygoja ekonomijos tipą. Kaip ir tobula konkurencija (1.1 lentelė), monopolija yra retai sutinkama(tai du konkurencijos tobulumo ir netobulumo atvejai). Dar rečiausutinkamos monopolijos, sugebančios išsilaikyti keletą metų. Tačiau esamaatvejų, kai monopolijos yra veiksmingos, jas remia įstatymai. Šioslegaliosios monopolijos yra natūraliosios monopolijos.
1 Natūraliosios monopolijos
Tai – vietos telefono ryšių, elektros tinklų, vandens tiekimo ir kitospanašios paskirties įmonės. Jos veikia rinkose, kuriose masto ekonomijapasireiškia labai stipriai. Todėl kaštų mažinimo sumetimais visas gamybosprocesas sutelkiamas vienoje didelėje bendrovėje. Taip išvengiama daugkeblumų: pvz., jei elektros energiją tiektų kelios elektros įmonės,kiekviena tiestų savo elektros linijas, komplektuotų savo remontininkųbrigadas ir statytųsi savo elektrinę. Todėl vyriausybė neatiduoda šiųįmonių laisvajai rinkai, kurioje vyrauja stimulai mažinti kaštus ir gerintipaslaugų kokybę, o palieka šias natūraliąsias monopolijas savo reguliavimosferoje ir vadina komunalinėmis paslaugomis. Vyriausybės reguliavimaspasireiškia tuo, kad priežiūros komisijos nustato, kokias paslaugas ir užkokią kainą komunalinė įmonė privalo teikti. Komunalinių paslaugų rinkos
struktūra yra analogiška monopolijos struktūrai, išskyrus telekomunikacijospaslaugas, kur naujos technologijos – interneto ryšys, palydovai, mobilusisryšys ir kt. – leidžia ateiti į rinką naujiems konkurentams ir šitaipkeičia rinkos struktūrą.2 Vyriausybės licenzijos
Vyriausybė, atstovaudama vartotojų interesams arba visuomenės interesams,dažnai apriboja gamintojų veiklą, t.y. norintiems užsiimti kai kuriomisūkinės veiklos rūšimis kelia tam tikrų reikalavimų (tai dažnai gaminamųprekių ar teikiamų paslaugų, naudojamų resursų standartai) ir išduodaleidimą (licenziją) ūkinei veiklai. Specialių reikalavimų nustatymasreiškia valstybės iškeltą įėjimo į rinką barjerą. Konkurencijos tarpgamintojų nėra. Tarkime, kad yra tokia bendrovė „Gaivieji gėrimai“, kuriaiyra suteikta išskirtinė teisė pardavinėti gaiviuosius gėrimus miesto sportosalėje. „Gaivieji gėrimai“ bendrovės negalima priskirti prie monopolininkų,nes yra daug ir kitų bendrovių, prekiaujančių gėrimais, tačiau miestosporto salėje ši bendrovė turi monopolį. Dažnai į „Gaivieji gėrimai“bendrovę panašios įmonės konkuruoja tarpusavyje konkursuose dėl teisės įmonopoliją įsigijimo. Jei jos netinkamai aptarnaus savo pirkėjus, kitaįmonė užims jos vietą. Leidimą patekti į rinką suteikiančių licenzijųsistema veikia įvairiose pramonės šakose bei profesijose. Pavyzdžiui,taksistai turi gauti licenzijas.
3 Ypatingų resursų kontrolė
Ypatingų resursų kontrolė sudaro sąlygas monopolizuoti rinką tokioprodukto, kuriam gaminti būtini šie resursai. Tokių resursų savininkai galibūti nebūtinai didžiulės firmos monopolistės, kaip kad „The Beads Companyof South Africa“, kontroliuojanti didžiąją pasaulio deimantų šachtų dalį.
4 Patentai
Sugalvotiems (išrastiems) būdams, kaip sukurti ir parduoti naują produktąar paslaugą, apsaugoti vyriausybė jų autoriams išduoda patentą[1]. Autoriusgali parduoti arba atsisakyti „teisės į intelektinę nuosavybę“. Kas norskitas gali sukurti alternatyvų sukurtajam ir patentuotam produktui arpaslaugai. Jis taip pat gali kreiptis dėl patento išdavimo ir gali
konkuruoti su ankstesniu produktu ar paslauga. Patentas yra atėjimo į rinkąbarjeras. Kai kurių pramonės šakų, kaip: vaistų, chemijos ar elektronikos šakų, yrasaugomi patentų. Konkuruojančios įmonės negalės gaminti šių produktų tol,kol nesumokės patento savininkui užmokesčio už teisę diegti patentenusakytą gamybos procesą. Arba abi šios įmonės turės sukurti savo originalųpatento saugomą produktą.5 Autorių teisės ir prekių ženklai
Originaliųjų rašytinių arba meno kūrinių autoriams vyriausybė suteikiaišskirtinę teisę parduoti arba dauginti savo kūrinį, t.y. suteikia autoriųteises[2]. Autorių teisės yra savotiška monopolija. Prekių ženklai[3],pavyzdžiui, „Coke™“ yra bendrovės „Coca-Cola“ prekės ženklas. Konkurentamsyra draudžiama naudoti įregistruotus prekių ženklus bei labai panašius įjuos savo ženklus, kad vartotojai jų nesupainiotų su originaliaisiais.
Kaina monopolinėje rinkoje
1 Kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje
Tobulos konkurencijos rinkoje MC (marginal costs- ribiniai kaštai) ir MR(marginal raevenue – ribinės pajamos) tiesiogiai nulemia ir kainą, irpardavimo apimtį. Monopolinėje rinkoje MC ir MR kreivės tiesiogiai lemiatik pardavimo apimtį. Monopolisto parduodamų prekių kainą rodo paklausoskreivė, kuri yra aukščiau MR kreivės, o pastarosios susikirtimas su MC rodogamybos apimtį. Kai gamybos apimtis yra taške M, kuriame susikerta MC irMR, monopolijos pelnas maksimalus. Tačiau kaina šiame taške bus didesnėnegu MC. Tai pavaizduota 3.1.1 grafike. 3.1.1 grafikas. Prekės kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje [pic]
2 Monopolinės kainodaros bruožai
Monopolinę padėtį užimančios įmonės pusiausvyra įgalina išskirtimonopolinės rinkos kainodaros bruožus: • Monopolija nesuinteresuota didinti parduodamų prekių kainos tiek, kiek galėtų. Ji siekia ne kainų, o pelno maksimumo, kuris gali būti gautas ne maksimalių kainų dėka, nes kainų didinimas kartu reiškia pardavimo apimties, o kartu ir bendrojo pelno mažinimą monopolinėje
rinkoje; • Monopolistas nebūtinai visada gauna didelį pelną tik todėl, kad jis monopolistas. Jo naudojamų resursų savininkai gali pasisavinti dalį jo pajamų, reikalaudami didelių mokėjimų (darbo užmokesčio ar žemės užmokesčio). Tai mažina ekonominį pelną. Jis gali visai išnykti, ir liks tik normalusis pelnas; • Trumpą periodą monopolija gali negauti ir normaliojo pelno, bet gyvuoti. Tik ilgą periodą normalusis pelnas yra būtinas.3 Kainų diskriminacija
Įvairioms vartotojų grupėms kartais būdingas skirtingas paklausoselastingumas. Tai reiškia, kad tos pačios prekės kainos kitimas skirtingaiveikia jos paklausos kitimą. Segmentuota rinka įgalina diskriminuotikainas, jeigu tie vartotojai, kurie perka produktus pigiau, negali jųperparduoti kitiems didesne kaina. Perpardavimas yra labai ribotas paslaugųsferoje, todėl čia geriausios sąlygos diskriminuoti kainas. 3.3.1 grafikas. Kainų diskriminacija [pic] Visiems atrodo akivaizdžios lengvatos vaikams kino teatruose, viešajametransporte. Lengvatiniai tarifai už telefoninius pokalbius naktį beišvenčių dienomis ir panašiai. Tačiau 3.3.1 grafike pavaizduota monopolijoskainų diskriminacijos iliustracija rodo, kad tokios lengvatos naudingosmonopolijai. Esant vienodoms kainoms P1 taške A, monopolinės įmonėsribiniai kaštai yra lygūs ribinėms pajamoms ir monopolijos pelnas yramaksimalus. Tuomet visa produkcijos apimtis lygi Q1. Daliai pirkėjųmonopolistas gali padidinti kainas iki P2 ir parduoti jiems dalį prekių Q2.Kitai daliai vartotojų kainos gali būti sumažintos iki P3 ir parduotaprekių Q3. Taip įmonė padidina savo pajamas. Esant vienodoms kainoms, josbuvo lygios stačiakampio P1AQ1 plotui, o dėl kainų diskriminavimo pajamospadidėjo iki trijų stačiakampių P2BQ2, P1AQ1 ir P3CQ3 ploto. Ribinių kaštųir ribinių pajamų kreivių susikirtimo taškas pereina – jis yra nebe AQ1, oCQ3 statmenyje, todėl ribinių pajamų kreivė priartėja prie paklausoskreivės.
Valstybinis reguliavimas ir kompanijų susijungimas
1 Antimonopoliniai įstatymai
JAV laisvosios verslininkystės sistema yra paremta įsitikinimu, jogkonkurencija geriausiai atitinka kiekvieno interesus. Kai konkurentaisusitaria laikytis vienodų kainų arba pasidalina rinką, visuomenė netenkanaudos, kylančios iš konkurencijos. Kainos tada esti dirbtinai padidintos,ir vartotojai turi daugiau mokėti už perkamus daiktus. Šitai pražūtingaekonomikai, nes dėl kainų sutrikdoma paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Dėl to daugelio pasaulio valstybių vyriausybės konkurencijai apsaugotiyra priėmusios įstatymus, vadinamus antimonopoliniais įstatymais. Tačiaudaugelis firmų yra natūraliai suinteresuotos plėstis ir kontroliuoti, kiekįmanoma daugiau rinkų. Vienas iš būdų tai pasiekti yra susijungimas.
2 Kompanijų susijungimas
Verslo kompanijos (firmos) plečiamos dvejopai – iš vidaus ir iš išorės.Firmos, plečiamos iš vidaus, yra tokios, kurios stato naujus fabrikus,perka papildomus įrengimus ir priima daugiau darbuotojų. Firmos, plečiamosiš išorės, yra tokios, kurios prisijungia kitas bendroves. Susijungimai yra trijų kategorijų: 1) Horizontalūs susijungimai. Dviejų ar daugiau to paties profilio įmonių susijungimas (arba „integracija“); 2) Vertikalūs susijungimai. Dviejų ar daugiau bendrovių, užsiimančių skirtingomis to paties gamybos proceso stadijomis, susijungimas; 3) Mišrūs susijungimai. Suvienija dvi ar daugiau nesusijusių tarpusavyje įmonių vienos vadovybės rankose. Kai kurios kompanijos po susijungimų tampa efektyvesnės ir pelningesnės,tačiau šie susijungimai dažniausiai mažina konkurenciją rinkoje.
Išvados
Rinkos konkurencija yra pagrindinis laisvosios rinkos bruožas. Kaipgamintojams sekasi konkuruoti rinkoje, priklauso nuo tos rinkos, kuriojejie veikia, struktūros. Rinkos struktūros labai įvairios: nuo tobulosioskonkurencijos iki monopolijos, kurioje tėra tik vienas gamintojas. Šiojerinkos struktūroje gamintojai yra kainos ieškotojai. Jie gali nustatyti betkokią kainą, todėl jie ieško geriausios kainos. Nors monopolijas draudžia įstatymai, egzistuoja vadinamosios legaliosiosmonopolijos. Tai komunalinių paslaugų įmonės. Taip egzistuoja licenzijų,patentų bei autorių teisių ginamos verslo firmos.
Monopolijos privalumai: • Legaliosios monopolijos leidžia įvesti tvarką komunalinių paslaugų srityje; • Monopolistas ne visada gauna didžiausią pelną, esant didžiausiomis kainoms; • Įvairios lengvatos tam tikriems socialiniams sluoksniams (kainų diskriminacija); • Patentai, autorių teisės ir prekių ženklai saugo technologinę, intelektualinę nuosavybes. Monopolijos trūkumai: • Gamintojai patys reguliuoja kainas, vyriausybė nustato kainos ribą; • Nėra produktų diferenciacijos; • Nėra tiesioginės kitų verslų konkurencijos; • Kelios kompanijos gali kontroliuoti strateginius gamtinius išteklius; • Beveik neįmanomas naujų gamintojų įsiliejimas į rinką; • Kompanijų susijungimai monopolizuoja rinką; • Vyriausybės licenzijos, patentai, autorių teisės ir prekių ženklai monopolizuoja rinką. Kai kurie verslai labai išsiplečia įmonėms jungiantis ir taip yramonopolizuojamos rinkos.Literatūros sąrašas
1. Ekonomikos teorija I. Jonas Čičinskas. 1990, 218 p., SL 381. 2. Verslo pradmenys. Birutė Leonienė. 1997, 221 p., ISBN 9986-850-04-5. 3. Taikomoji ekonomika. Harold T. Shapiro, George G. Dawson, Gerson Antell. 1993, 211 p., SL 1624.
Referatas parašytas: 2004 03 21. Autorius – Valdas Žemaitis _____________ ———————–[1] Patentas yra legalioji monopolija, suteikiama jo turėtojui tam tikrąlaikotarpį (pvz., JAV 17 metų) savo nuožiūra naudoti produktą arba jokūrimo idėją.[2] Autorių teisė yra rašytinio arba meno kūrinio autoriaus išskirtinėteisė parduoti arba bet kuriuo būdu dauginti savo kūrinį visą autoriausgyvenimą, galiojanti 50 metų po jo mirties.[3] Prekės ženklas yra produktą, paslaugą arba įmonę identifikuojantisspecialusis paveikslėlis, pavadinimas arba simbolis.
———————–C
A
B
0
Q3
Q1
P3
P1
Q
P
P2
Q2