Mokesčiai – svarbiasias LR biudžeto šaltinis

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

ERNESTAS SENKUS, KAROLIS JUNDULAS,
Verslo informacinių sistemų specialybės I k. 1VI gr. studentai

MOKESČIAI-SVARBIAUSIAS VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ ŠALTINIS

REFERATAS

Darbo vadovė

Lekt. Nijolė Koncevičienė

Marijampolė
2005

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. VALSTYBĖS BIUDŽETO SAMPRATA.............................4
2. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO ANALIZĖ.....................5
3. MOKESČIAI..............................7

3.1 Mokesčių rūšys..............................7

3.1.1 PVM..............................8

3.1.2 Akcizų įstatymas..............................9

3.1.3 Gyventojų pajamų mokestis..............................10
3.1.4 Pelno mokestis..............................12

3.2 Biudžeto pajamų pagal mokesčių rūšis analizė.........................14

IŠVADOS..............................17

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................18

ĮVADAS

Šio darbo tikslas supažindinti su Lietuvos mokesčių sistema. Tai labai aktuali tema šiais laikais, nes kiekvienas išsilavinęs žmogus turi žinoti apie mokesčius kuriuos jis turi mokėti, bei jo mokamų mokesčių svarbą valstybės biudžetui, tuo pačiu ir visai valstybei. Kiitas tikslas, supažindinti su mokesčių rūšimis, bei pagrindiniais mokesčiais: pridėtinės vertės mokesčiu, pelno mokesčiu, pajamų mokesčiu, akcizais. Išsiaiškinsime visų mokesčių reikšmę valstybės gyvenime. Šiam tikslui mes išanalizuosime valstybės biudžetą 2001-2003m, pagal tai kiek pajamų į jį buvo gaunama iš atskirų mokesčių rūšių. Nustatysime kokia mokesčių rūšis yra svarbiausia ir visai nesvarbi Lietuvoje, ir kokios tokio mokesčių svarbumo pasiskirstymo prižastys. Palyginsime svarbiausius ir mažiau svarbius mokesčius Lietuvoje su kitose pasaulio valstybėse vyraujančiais mokesčiais.
Referato uždavinys išsiaiškinti ar teisingai yra paskirstomi mokesčiai Lietoveje, irr jeigu ne, rasti šios problemos sprendimo būdus. Suprantama tam tikslui mums reikės susipažinti su visa Lietuvos biudžeto struktūra, ir naudojantis statistikos metraščiu palyginti biudžeto pajamas skirtingais metais, bei padaryti teisingas išvadasapie biudžeto būklę.

1.VALSTYBĖS BIUDŽETO SAMPRATA

Valstybės biudžetas – tai metinė valstybės pa

ajamų ir išlaidų sąmata. Valstybės biudžeto projektą rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Lietuvos Respublikos Seimo apsvarstytas ir patvirtintas biudžetas tampa įstatymu. Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro valstybės ir savarankiški vietos savivaldybių biudžetai., kurių visuma sudaro Lietuvos Respublikos Nacionalinį biudžetą. Valstybės bei savivaldybės biudžetų formavimo ir naudojimo principus nustato Lietuvos Respublikos sandoros įstatymas priimtas 2000m.

Valstybės biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai – numatomos valstybės pajamos ir išlaidos. Valstybės pajamas sudaro mokesčiai, pajamos iš valstybės nuosavybės, baudos bei kiti pajamų šaltiniai. Pagrindinis pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie sudaro 90% pajamų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai naudojami valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti bei kitiems įsipareigojimams vykdyti. Labai svarbu, kad į valstybės biudžetą mokesčiai būtų surinkti visi ir laiku. Tačiau Liietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių didelė problema yra vengimas mokėti mokesčius. Dėl nesurenkamų mokesčių mažėja valstybės pajamos Dėl to gali atsirasti biudžeto deficitas.

Biudžeto deficitas reiškia, jog didinama valstybės skola, kuri apibrėžiama kaip visų šalies nepadengtų metinių biudžetų deficitų suma. Lėšos, reikalingos biudžeto deficitui padengti, gali būti gaunamos skolinantis iš šalies centrinio banko, privataus ekonomikos sektoriaus arba naudojantis užsienio paskolas ir kreditus. Valstybės skola savo šalies subjektams vadinama – vidaus skola, o užsienio šalims – užsienio skola

2.LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO ANALIZĖ

Dabar pa

agal pateiktą lentelę išanalizuosim 2001-2003 metų Lietuvos Respublikos biudžetą. Jį analizuodami pamatysime iš ko Lietuvos Respublikos biudžetas gauna daugiaisiai pajamų, ir kokios tų pajamų sumos. Beto išanalizuosime ir išlaidas, sužinosime kam valstybė skiria daugiausia lėšų ir kokios tai yra sumos. Gale susumavus pajamas ir išlaidas – pamatysime koks Lietuvos Respublikos biudžetas: perteklinis ar deficitinis.

2.1 lentelė. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos

2001 2002 2003

Tūkst. Lt % Tūkst. Lt % Tūkst. Lt %
Pajamos 9275641 100,0 10571911 100,0 11359801 100,0
Mokestinės pajamos 8104680 87,4 8990814 85,0 9723069 85,6
Nemokestinės pajamos 1159713 12,5 1559331 14,7 1603176 14,1
Pajamos iš kapitalo 11249 0,1 21766 0,2 33557 0,3
Išlaidos 9987709 100,0 11673098 100,0 12489693 100,0
Ekonomikai 1164005 11,8 2145663 18,4 2535537 20,3
Socialinei sferai 5006145 50,7 5336632 45,7 5613582 44,9
Kitoms valstybes funkcijoms 3817559 38,2 4190803 35,9 4340573 34,8
Perteklius/deficitas -712068 x -1101187 x -1129891 x

Lyginant 2002 metus su 2001 metais pajamos padidėjo 1,3 mlrd. Lt. Didėjo ir mokestinės, ir nemokestinės pajamos. Taipogi didėjo ir pajamos iš kapitalo. Tačiau procentas pajamų gaunamų iš mokestinių pajamų lyginant su praeitais metais sumažėjo. Tai vertinu teigiamai, nes daugiau pajamų buvo surinkta iš iš nemokestinių pajamų(daugiau nei 2 %). Todėl , nors ir mokesčiai padidėjo gyventojams, matosi teisinga valstybės strategija mažinti mokestines pajamas, ir didinti nemokestines pajkamas, kaip įprasta išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Taip stengiamasi padidinti gyventojų uždirbį.

Pajamos iš kapitalo padidėjo dvigubai, ir tai reiškia, kad valstybės pajamų kaupimo iš kapitalo taktika buvo sėkminga ir taip pavyko padidinti valstybės biudžetą neapsunkinant gyventojų papildomais mokesčiais.

Lyginant 2002 metų išlaidas su praėjusiais matome jog jos padidėjo beveik 1,7 mlrd Lt. Daugiausiai lėšų 2002 buvo skirta socialinei sferai, beveik pusė jų, bet 5% mažiau negu 2001. Lėšos ekonomikai buvo padidintos beveik dvigubai, tai reiškia , jog va

alstybė labai rūpinasi savo ekonomika, kas yra labai gerai. Didėjo ir lėšos kitoms valstybės funkcijoms, tačiau jų procentas išlaidose sumažėjo. Iš to galime spręsti, jog valstybei kitos funkcijos tampa mažiau svarbesnės.

Susumavus 2001 ir 2002 metų pajamas ir išlaidas, matome jog biudžete vyrauja deficitas, kas yra labai blogai. Ir tas 2002 metų deficitas daug didesnis už 2001 metų. Dėl didėjančio deficito valstybė turėjo imtis kokių nors priemonių tam kad apkarpytų deficitą ir neįklimptų į skolas dar labiau. Todėl buvo galima tikėtis mokesčių reformų.

2003 metais mokestinės pajamos taip pat buvo didesnės negu 2002, tai yra labai blogai, nes aukštos ekonomikos valstybėse pajamos į biudžetą imamos iš nemokestinių pajamų, o Lietuvoje yra atvirkščiai, tai reiškia, kad žmonės buvo apsunkinti mokesčiais tiesiogiai nuo jų algos.

Nemokestinės pajamos 2003 metais taip pat buvo didesnės negu 2002, tai reiškia kad valstybė padidino prekių ir paslaugų PVM. Tai galime laikyti, teigiamu požymiu, nes gyventojai mokesčių naštą pajuto netiesiogiai. Tačiau lyginant mokestinių ir nemokestinių pajamų procentą biudžete matome, jog nemokestinių pajamų procentas sumažėjo lyginant su praėjusiais metais, o mokestinių pajamų padidėjo. Šie skaičiai rodo, kad valstybė nesistengia mažinti tiesioginių mokesčių žmonėms.

Pajamos iš kapitalo padidėjo 1,5 karto lyginant su praeitais metais. Tai yra teigiamas požymis, nes pajamos gautos ne iš mokesčių gyventojams.

Lyginant 2003 ir 2002 metus išlaidos ekonomikai , socialinei sferai ir kitoms valstybės fu

unkcijoms padidėjo. Tai yra normalu, nes pajamos taipogi didėjo. Tačiau žiūrint į procentą kokiu didėjo išlaidos 2003 metais, matome, jog daugiausiai lėšų buvo skirta socialinei sferai. Tačiau lyginant su praeitais metais, ekonomikai skirtas procentas padidėjo labiausiai, o socialinei sferai ir kitoms valstybės funkcijoms sumažėjo. Tai reiškia kad valstybė daugiau dėmesio pradėjo skirti ekonomikai.

Susumavus pajamas su išlaidomis, pastebėjome, kad didėjo pajamos, bet išlaidos didėjo dar labiau. To pasekoje biudžete išliko deficitas. Ir tas deficitas lyginant su praeitų metų biudžetu tapo dar didesnis. Tai reiškia, kad valstybė klimsta į skolas ir todėl galime tikėtis mokesčių kilimo ir paslaugų pabrangimo artimiausiu laikotarpiu.

3.MOKESČIAI

Mokesčių administravimo įstatymas mokesčius apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti. Gana artima mokesčių sąvokai ir rinkliavos sąvoka, kuri taip pat yra laikoma pinigine prievole už tam tikras asmeniui suteikiamas valstybės institucijų paslaugas. Kadangi mokesčiai, rinkliavos ir kai kurios kitos įmokos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus visų pirma yra pripažįstamos prievolėmis, už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą baudžiama įstatymų numatyta tvarka. Todėl norint išvengti neigiamų pasekmių, būtina žinoti visas Lietuvos Respublikoje mokėtinų mokesčių ir kitų įmokų rūšis, jų mokėtojus bei mokėjimo tvarką.

3.1. MOKESČIŲ RŪŠYS

Mokesčių sistemoje dažnai išskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Tiesioginiai mokesčiai – nustatomi mokesčių subjekto turtui bei pajamoms, jie imami tiesiai iš mokesčių mokėtojų. Šiuo atveju atsižvelgiama į mokesčių mokėtojų pajamingumą ir šeimyninę padėtį. Be to, kiekvienas mokėtojas tiksliai žino, kokią dalį valstybės išlaidų apmoka.

Prie netiesioginių mokesčių priskiriami paslaugų bei prekių mokesčiai; jie įtraukiami į kainą ar tarifus(PVM, akcizai, muitai). Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau perduoda valstybei. Šį mokestį vienodai moka turtingi ir vargingi žmonės, kai įsigyja prekę ar paslaugą.Visa valstybinių mokesčių sistema atrodo taip:

3.1.1 lentelė. Valstybinių mokesčių sistema
VALSTYBINIAI MOKESČIAI
TIESIOGINIAI NETIESIOGINIAI KITI
Juridinių asmenų(pelno) PVM Įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondą
Fizinių asmenų(pajamų) Akcizai
Žemės Muitai
Už valstybinius gamtos išteklius
Už aplinkos teršimą
Už valstybinio kapitalo naudojimą
Už paveldimą ar dovanojamą turtą
Kiti tiesioginiai valstybiniai mokesčiai

3.1.1 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pagrindinis šį mokestį reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, PVM objektą apibrėžia kaip atlygintiną prekių tiekimą bei paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekamą asmenų jų vykdomos ekonominės veiklos metu. PVM objektas taip pat yra prekių importas.Prekės suprantamos kaip bet kokie daiktai, įskaitant numizmatinės paskirties pinigus, bei visų rūšių energija (elektros, šilumos, dujų ir kita). Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris pagal šį įstatymą nelaikomas prekių tiekimu. Pavyzdžiui, paslaugų teikimui priskiriamas programinės įrangos pardavimas ar kitoks perdavimas, statybos darbai, nuoma ir t.t.PVM už prekes ir paslaugas apskaičiuojamas:• pardavėjui (paslaugos teikėjui) išrašius pirkėjui (paslaugos gavėjui) sąskaitą-faktūrą arba kitą dokumentą už parduodamas prekes (teikiamas paslaugas); • kai aukščiau minėti dokumentai neišrašomi, PVM apskaičiuojamas, kai prekė perduodama (paslauga suteikiama) arba gaunamas atlygis už patiektą prekę (suteiktą paslaugą), priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau; • apskaičiuojant importo skolą muitinei pagal Muitinės kodeksą, kai prekės importuojamos; • tais atvejais, kai visiškas ar dalinis atlygis mokamas prieš prekių perdavimą ar paslaugų suteikimą, PVM apskaičiuojamas, kai gaunamas toks atlygis (bet tik tada, kai pagal sutartį šios prekės bus perduotos ar paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos). Pagrindiniai PVM tarifai yra šie:• 18 procentų – visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis; • 5 procentai – keleivių vežimui, vaistams ir medicinos prekėms, knygoms, laikraščiams, žurnalams, vaistams, medicinos prekėms, viešbučio tipo paslaugoms, šviežiai atšaldytai mėsai ir kitoms įstatyme nurodytoms prekėms; • 9 procentai – gyventojams teikiamai šiluminei energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti, dehidratuotam ir denatūruotam etilo alkoholiui bei rapsų metilo (etilo) esteriui, pagamintiems laikantis Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo, gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis; • 0 procentų – prekėms ir paslaugoms, jų eksporto atvejais, nurodytais Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VI skyriuje. Be to, kai kurios prekės ir paslaugos PVM yra neapmokestinamos, pavyzdžiui, susijusios su sveikatos priežiūra, taip pat socialinės, pašto, draudimo, kultūros bei sporto, švietimo bei mokymo paslaugos ir t.t.PVM mokėtojai yra asmenys, kurių bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ar suteiktas paslaugas suma per paskutinius 12 mėnesių viršijo 100 000 litų. Šis asmuo privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju ir mokėti PVM pradedant tuo mėnesiu, kurį 100 000 litų riba buvo viršyta. Už prekes ir paslaugas, patiektas ir suteiktas iki 100 000 litų sumos, PVM neskaičiuojamas.Savanoriškai mokesčio mokėtojais gali registruotis asmenys, kurių pajamos sudaro mažiau kaip 100 000 litų per metus.
PVM mokėjimo tvarka:• PVM laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kiekvienas PVM mokėtojas iki kito mėnesio 25 dienos privalo pateikti teritorinei Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaraciją apie apskaičiuotą ir atskaitomą PVM sumą. Apskaičiuota mokėtina PVM suma turi būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

3.1.2. AKCIZŲ ĮSTATYMAS

Akcizas remiantis šį mokestį reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu, akcizų objektu yra prekės, patenkančios į vieną iš trijų šiame įstatyme nurodytų prekių grupių:1. etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;2. apdorotas tabakas;3. kuras. Įstatyme detalizuojama, kokios prekės patenka į šias grupes, taip pat pateikiami detalūs prekių apibrėžimai.Akcizų įstatymas numato atvejus, kai akcizais apmokestinamos prekės yra atleidžiamos nuo šio mokesčio. Tai, pavyzdžiui, yra prekės:1. skirtos užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai;2. atgabenamos keleivių asmeniniame bagaže, neviršijant Vyriausybės nustatytų kiekių, už kuriuos nemokamas importo mokestis;3. pagal Muitinės kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais;4. nustatyta tvarka tiekiamos kaip atsargos laivams arba orlaiviams, gabenantiems keleivius ar krovinius tarptautiniais maršrutais;5. įvežamos užsienio valstybių kariuomenių vienetų, laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo nuostatų;6. eksportuotos prekės. Tačiau tai nebaigtinis sąrašas. Akcizų įstatymas ir kiti teisės aktai numato specialius atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo atvejus, taikomus etilo alkoholiui, denatūruotam etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams.Asmenys, numatantys gaminti prekes, kurios yra akcizų objektas, taip pat verstis jų perdirbimu ar maišymu, jeigu šių operacijų rezultatas yra prekės, apmokestinamos akcizu, privalo įsteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.Akcizais apmokestinamų prekių sandėlį privaloma steigti ir tose patalpose bei teritorijose, kuriose vykdoma didmeninė ar mažmeninė prekyba naftos dujomis ir dujiniais angliavandeniliais, skirtais naudoti kaip degalai (variklių kuras).Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ir yra akcizo mokėtojai. Be šių asmenų akcizą moka ir nurodytų prekių importuotojai, taip pat asmenys, kurie, pažeisdami Akcizų įstatymo reikalavimus pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, bei asmenys, pagaminę, importavę ar panaudoję atleistas nuo mokesčio mokėjimo prekes kitais, nei Akcizų įstatyme nurodytais, tikslais. Nėra vieningo akcizų tarifo – įstatymas numato fiksuotus arba procentinius skirtingo dydžio tarifus šiuo mokesčiu apmokestinamoms prekėms. Akcizų mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus mokėtojai iki kito mėnesio 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, pateikia akcizų deklaraciją. Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, deklaracija pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai.Jeigu akcizų deklaraciją pagal Akcizų įstatymą privalo pateikti asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, deklaracija tais pačiais terminais pateikiama tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje šis asmuo įregistruotas mokesčio mokėtoju. Už mokestinį laikotarpį mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

3.1.3. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS

Gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pajamų mokestį moka pajamų gavęs Lietuvos Respublikos gyventojas. Gyventojai yra skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos Respublikos gyventojus. Nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mokesčio objektas yra visos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir užsienyje, o nenuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mokesčio objektas yra tik pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje. Pajamos pripažįstamos jų faktiško gavimo momentu. Jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų sumokėtus mokesčius.Pajamos gautos natūra taip pat pripažįstamos gyventojo pajamomis ir apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatyti tik du pajamų mokesčio tarifai: 33 ir 15 procentų. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. yra nustatytas baigtinis sąrašas pajamų, kurioms taikomas 15 procentų tarifas, pavyzdžiui: atlikėjų, sportininkų pajamoms, pajamoms pagal autorinę sutartį, asmeninio turto nuomos pajamoms, honorarui ir kt., o visoms kitoms pajamoms, kurios nenurodytos 6 str. 2 dalyje, yra taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas. Tiesa, gyventojams yra numatyta galimybė verstis Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintomis veiklos rūšimis, už fiksuotą savivaldybės nustatytą mokestį įsigijus verslo liudijimą. Tokiu atveju visos iš šios veiklos gautos pajamos papildomai nebus apmokestinamos. Nuo 2002 m. sausio 1 d. individualių (personalinių) įmonių bei ūkinių bendrijų (ŪB) pajamos apmokestinamos ne Gyventojų pajamų mokesčiu, o LR Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, taikant bendrą 15 proc. (ar lengvatinį 13 proc.) dydžio pelno mokesčio dydį.Tačiau gyventojų pajamų mokesčiu bus apmokestinamos individualios įmonės bei ūkinės bendrijos dalyvio pajamos, viršijančios 24 pagrindinius neapmokestinamų pajamų dydžius (3480 Lt), gautos iš vieneto apmokestinto pelno (t. y. pajamos, kurias jau po pelno mokesčio sumokėjimo individualios įmonės savininkas ar ŪB narys pasiima naudoti savo reikmėms). Su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos vienodu 33 procentų tarifu. Buvo panaikinti anksčiau galioję skirtingi pajamų mokesčio tarifai su darbo santykiais susijusioms pajamoms, gautoms ne pagrindinėje darbovietėje. Iš šių pajamų galima atimti gyventojui priklausantį neapmokestinamą pajamų dydį. Išsamiai apie tai – straipsnyje “Neapmokestinamas pajamų dydis”.
Gyventojų apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, iš gautų pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka atimant:1. neapmokestinamąsias pajamas;2. pajamas, gautas iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;3. leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu, jeigu asmuo pasirinko mokėti 33 proc. pajamų mokesčio tarifą;4. per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kainą: t. y. visas išlaidas, patirtas įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su turto įgijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto turto rekonstravimo išlaidas, ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusias išlaidas: sumokėtą komisinį atlyginimą bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn;5. neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau PNPD);6. riboto dydžio (ne daugiau kaip 25 % apskaičiuotos iš visų per kalendorinius metus gautų pajamų sumos atėmus 1 – 5 punkte nurodytas sumas) išlaidas, t.y. gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus; palūkanas, mokamas banko arba kitoms kredito įstaigoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, taip pat išlaidas mokslui ir studijoms.Šiame punkte nurodytas išlaidas gali atimti tik nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme gyventojų pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką suskirstytos į dvi klases – A ir B. A klasei priskirtos pajamos, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo išmokas išmokantys asmenys (pavyzdžiui, su darbo santykiais susijusios pajamos).Tokie asmenys atitinkama tvarka taip pat privalės pateikti ir mokestį išskaičiuojančio asmens deklaraciją. Mokestį išskaičiuojantis asmuo pajamų mokestį nuo A klasės pajamų privalo sumokėti į biudžetą kitą dieną po išmokų išmokėjimo. B klasei siūloma priskirti pajamas, už kurias mokestį apskaičiuoja ir į biudžetą sumoka pats gyventojas arba jo įgaliotas asmuo, pavyzdžiui, pajamos, gautos iš veiklos, kuria buvo verstasi įsigijus verslo liudijimą. Daugeliui gyventojų, gavusių pajamų kalendoriniais metais, reikės iki kitų metų gegužės 1 d. pateikti metinę pajamų deklaraciją.

3.1.4. PELNO MOKESTIS

Pelno mokestis LR Pelno mokesčio įstatymas įtvirtina šias pelno mokesčio mokėtojų grupes:1. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;2. užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas. Pelno mokesčiu neapmokestinami vienetai:1. biudžetinės įstaigos;2. Lietuvos bankas;3. pelno nesiekiantys vienetai;4. valstybė ir savivaldybės, išskyrus šio LR Pelno mokesčio įstatymo numatytus atvejus;5. valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;6. valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas;7. valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas įstatymo nustatyta tvarka (iš pelno atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai, atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai).2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu LR Pelno mokesčio įstatymu buvo sumažintas pelno mokesčio tarifas bei buvo panaikinta mokesčio lengvata (0 proc. mokesčio tarifas) investuojamam juridinių asmenų pelnui. Taigi šiuo metu visas juridinio asmens pelnas apmokestinamas 15 procentų pelno mokesčiu. Įstatymas numato mokesčio lengvatą smulkiam ir vidutiniam verslui – ūkio vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.Pelno mokesčio mokėtojai apskaičiuotą pelno mokestį sumoka į Lietuvos valstybės biudžetą. Mokestis mokamas avansu kiekvieną ketvirtį dviem būdais:1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus;2) pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

3.2 BIUDŽETO PAJAMŲ PAGAL MOKESČIŲ RŪŠIS ANALIZĖ

Dabar pagal pateiktą lentelę išanalizuosim valstybės ir savivaldybių pajamas pagal mokesčių rūšis. Analizuodami šią lentelę sužinosime iš kokių mokesčių valstybė gauna daugiausiai pajamų: ar iš mokestinių ar nemokestinių, ir kokios tai yra sumos. Gale viską susumavus pamatysime, kas gi atneša daugiausia pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą.

3.2.1 lentelė. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos pagal mokesčių rūšis

2001 2002 2003

Tūkst. Lt % Tūkst. Lt % Tūkst. Lt %
Pajamos 9275641 100,0 10571911 100,0 11359801 100,0
Mokestinės pajamos 8104680 87,4 8990814 85,0 9723069 85,6
Pajamų, pelno mokesčiai 2770830 29,9 2854999 27,0 3451062 30,4
Fizinių asmenų pajamų mokestis 2511614 27,1 2547296 24,1 2666178 23,5
Juridinių asmenų pelno mokestis 259216 2,8 307703 2,9 784884 6,9
Turto mokesčiai 284410 3,1 328274 3,1 307522 2,7
Nekilnojamojo turto mokesčiai 282158 3,0 325999 3,1 306429 2,7
Žemės mokestis 23065 0,2 25449 0,2 27103 0,2
Žemės nuomos mokestis 47266 0,5 74436 0,7 60163 0,5
Nekilnojamo turto mokestis 211826 2,3 226114 2,1 219264 1,9
Turto dovanojimo ir paveldėjimo mokesčiai 2252 0,0 2275 0,0 1093 0,0
Vidaus prekių ir paslaugų mokesčiai 4912000 53,0 5671144 53,6 5806752 51,1
PVM 3511812 37,9 3809678 36,0 3822994 33,7
Akcizai 1295349 14,0 1706200 16,1 1765158 15,5
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 133831 1,4 132481 1,3 146362 1,3
Kiti mokesčiai 3610 0,0 3916 0,0 11370 0,1
Nemokestinės pajamos 1159713 12,5 15559331 14,7 1603176 14,1
Pajamos už eksploatuojamą valstybės,savivaldybių turtą 457921 4,9 337822 3,2 334177 2,9
Pajamos iš baudų, konfiskacijos 56392 0,6 51265 0,5 54581 0,5
Kitos nemokestinės pajamos 646030 7,0 1170244 11,1 109464 1,0
Pajamos iš kapitalo 11249 0,1 21766 0,2 33557 0,3

Lyginant 2002 ir 2001 metus daugiau nei pusę mokestinių pajamų sudarė vidaus ir prekių paslaugų mokesčiai,tačiau 2002 jie davė daugiau pajamų, ir jų procentas bendrose pajamose padidėjo, iš to galime spręsti, jog šis mokestis pats svarbiausias valstybėje. Likusiose pajamose nemažą dalį užėmė PVM ir pajamų, pelno mokesčiai. Tai reiškia jog šiuos mokesčius buvo naudinga įsteigti, nes jie atnešė nemenkas pajamas į valstybės biudžetą. Taippat nemažai pajamų 2002 metais atnešė Fizinių asmenų pajamų mokestis. Tų pajamų buvo daugiau nei praeitais metais, tačių jų procentas bendrose pajamose, sumažėjo beveik trimis procentais. Tokią žymesnę pajamų sumą 2001 ir 2002 metais atnešė Akcizų mokestis. Jis kur kas naudingesnis buvo 2002 metais. Jo didėjimas reiškia kad apsimokėjo taikyti akcizus kai kurioms prekėms. Turto mokesčiai, kuriuos sudaro nekilnojamojo turto mokesčiai, žemės, žemės nuomos mokesčiai, bei turto dovanojimo ir paveldėjimo mokesčiai 2002 atnešė šiek tiek daugiau pajamų nei 2001, tačiau jų procentas bendrose pajamose išliko beveik nepakitęs. Tai rodo, kad iš šio mokesčio didelės naudos nebuvo gauta. Bet tai nereiškia, kad jo reikėtų atsisakyti.2001 metais Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai atnešė truputėlį daugiau pajamų nei sekančiais metais, iš to galime suprasti, jog 2001 ir 2002 Tarptautinė prekyba nelabai pakito.

2002 metais nemokestinės pajamos atnešė kur kas daugiau pajamų negu praėjusiais metais, didesnes daugiau nei 2 %. Didžiausią dalį nemokestinių pajamų sudarė pajamos už eksploatuojamą valstybės, savivaldybių turtą, tačiau 2001 metais jos buvo didesnės, tai reiškia kad valstybės ir savivaldybių turtas mažėjo arba nuvertėjo. 2002 pajamos iš baudų ir konfiskacijos, buvo šiektiek mažesnės lyginant su praeitais metais, tai reiškia jog sumažėjo konfiskuojamo turto ir baudų, arba jų kainų sumažėjimą. Tačiau nepaisant aptartų pajamų sumažėjimo, padidėjo pajamos iš kitų nemokestinių pajamų, tokį pokytį vertinu teigiamai, nes pajamų padidėjimas visada teigiamai atsiliepia.

Lyginant 2003 ir 2002 metus, daugiausiai mokestinių pajamų vėlgi buvo gauta iš vidaus prekių ir paslaugų mokesčių, tačiau pastaraisiais metais, jų procentas bendrai pajamose šiek tiek sumažėjo, tačiau nors ir jis sumažėjo, kiti mokesčiai atstatė tą trūkumą. PVM mokestis atnešė truputį daugiau pajamų už 2002, bet bendrame pajamų procente, jų procentas nukrito daugiau nei 2 procentais, tačiau jis vis tiek išliko vienu iš svarbiausiu pajamų tiekėjų i biudžetą. Ta pati situacija ir su akcizų mokesčiu, jis atnešė irgi truputėlį daugiau pajamų už 2002 metus, bet ir jų bendras procentas nukrito. Iš to galime spresti, kad sumažėjo prekių ir paslaugų pasiūla.
2003 metais, net 3,4% padidėjo pajamų pelno mokestis, tai reiškia, jog šis mokestis tapo dar naudingesnis. Nors 2003 padidėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio pajamos, jų procentas šiek tiek sumažėjo, tačiau juridinių asmenų pelno mokesčio pajamos padidėjo daugiau nei 2 kartus, tai reiškia, jog šis mokestis tampa vis naudingesniu, nes neša vis daugiau ir daugiau pajamų.
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokestis pajamų atnešė truputėlį daugiau nei 2002, tačiau jo procentas mokestinėse pajamose liko nepakitęs, tai rodo, jog tarptautinė Lietuvos Respublikos prekyba išliko beveik nepakitusi.
Lyginant 2003 ir 2002 turto mokesčių pajamas, matome jog sumažėjo ir pačios pajamos ir jų procentas tarp mokestinių pajamų. Iš to galime numanyti, kad šis mokestis tampa vis mažiau efektyvesnis
Nekilnojamojo turto mokesčių pajamos taipogi sumažėjo, kaip ir jo procentas tarp mokestinių pajamų. Žemės mokesčio pajamos padidėjo labai nedaug ir jų procentas išliko lygiai toks pat kaip ir 2002 metais. Tiek žemės nuomos, tiek nekilnojamojo turto mokesčių pajamos sumažėjo. Turto dovanojimo ir paveldimumo mokestis, atnešė pačias mažiausias pajamas 2003 metais, dvigubai mažesnes, nei 2001, todėl nenuostabu, jog jų indėlis į pajamos buvo lygus nuliui procentų. Iš to galima suprasti, jog šis mokestis, nėra reikalingas.
2003 metais nemokestinės pajamos atnešė daugiau pajamų už 2002 metus. Lyginant, tuos metus 2003 sumažėjo pajamų suma už pajamas už eksploatuojamą valstybės ir savivaldybių turtą, iš to matyti, jog valstybės ir savivaldybių turtas pamažėle praranda vertę. Padidėjo ir pajamos iš baudų ir konfiskacijų nors jų procentas ir nepakito. Tai rodo, jog buvo daugiau pažeidimų Respublikoje. Kitos nemokestinės pajamas sumažėjo net 10 kartų, tailabai neigiamas rodiklis.
Viską apibendrinus norečiau pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos biudžete didžiąją dalį sudaro netiesioginiai mokesčiai(akcizai, muitai, Pridėtinės Vertės Mokestis). Taigi Lietuvoje vyrauja netiesioginiai mokesčiai ir tokia mokesčių sistema yra regresyvi. Tačiau išsyvysčiusiose šalyse pvz., Japonija, JAV daugiausia pajamų gauna iš tiesioginių mokesčių

IŠVADOS

Iš valstybės statistikos metraščio 2001-2003metais matome, kad valstybės biudžete vyrauja deficitas. Taip yra ne dėl to kad valstybės mokesčiai per maži o todėl, kad per didelės išlaidos. Kaip matome lietuvos biudžetas daugiausiai pasipildo iš mokestinių pajamų, iš pridėtinės vertės mokesčio iš pajamų mokesčio, bei vidaus prekių ir paslaugų mokesčių, o šie mokesčiai labiausiai slegia valstybės gyventojus. Aišku išlaidos iš valstybės biudžeto taip pat buvo išleistos piliečių naudai, didžiausia ir labiausiai didinama dalis: socialiniai gerovei padidinti, bei sustiprinti ekonomikai. Tačiau tai susumavę matome, kad tie pinigai sukasi ratu ir pasipildo labai lėtai, dėl to šalies ekonomikai tai didelės naudos nedaro. Kad išvengtų šitos problemos, valstybė turėtų didesnį dėmesį skirti nemokestinėms pajamoms valstybės biudžete, taip kaip yra įprasta daryti kitose, labiau išsivysčiusiose valstybėse. Jeigu pavyktų padidinti nemokestines pajamas, tuomet būtų galima išvengti biudžeto deficito, o vėliau gal net pradėti mažinti svarbiausius: pridėtinės vertės, bei pelno mokesčius kurie dabar labiausiai slegia mokesčių mokėtojus, tačiau ir padidina valstybės biudžetą atitinkamai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Buškevičiūtė E. Mokesčių sistema, 2005
2. Davulis G. Ekonomikos teorija. Lietuvos teisės universitetas. – Vilnius
3. Lietuvos Respublikos statistikos metraštis, 2004
4. Martinkus B. ir Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. 1997
5. Selelionytė Simona ir Jovsa Erika. Prieiga per internetą http://verslas.banga.lt

Leave a Comment