Mokesčiai Lietuvos Respublikoje

Turinys

1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………. 32. Mokesčiai mokami Lietuvos Respublikoje …………………………………………………………. 43. Įmokos į Garantinį fondą ………………………………………………………………………………….. 54. Valstybinio socialinio draudimo įmokos …………………………………………………………….. 65. Valstybės rinkliava …………………………………………………………………………………………… 76. Kelių mokestis ………………………………………………………………………………………………… 87. Pridėtinės vertės mokestis …………………………………………………………………………………. 88. Išvados…………………………………. ……………………………………………………………………….. 129. Informacijos šaltiniai………………. ………………………………………………………………………. 131. ĮvadasŠio darbo pagrindinis tikslas yra susipažinti su mokesčiais kuriuos moka įmonės Lietuvoje, bei penkis mokesčius apibūdinti plačiau. Šiame darbe yra apibūdinami penki mokesčiai su kuriais susiduria beveik kiekviena įmonė. Be to, kai kurie iš pasirinktų mokesčių pastaruoju metu yra vieni pagrindinių diskusijų, tarp verslo struktūrų ir valdymo institucijų, objektų. Kiti mokesčiai “tyliai” sumokami nekeliant jokių klausimų. Tad šiam kontekste kyla daugybė klausimų – kokį poveiki jie turi įmonėms, kokios šių mokesčių mokėjimo ar nemokėjimo pasekmės, kokie šių mokesčių dydžiai it t.t.2. Mokesčiai mokami Lietuvos RespublikojeLietuvos Respublikoje mokami šie mokesčiai:1. Akcizai. 2. Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą.3. Baltojo cukraus virškvočio mokestis. 4. Gyventojų pajamų mokestis. 5. Įmokos į Garantinį fondą. 6. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis. 7. Konsulinis mokestis. 8. Kvotinio cukraus gamybos mokestis. 9. Loterijų ir azartinių lošimų mokestis. 10. Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą. 11. Mokestis už aplinkos teršimą. 12. Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise. 13. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius. 14. Naftos ir dujų išteklių mokestis. 15. Papildomas cukraus gamybos mokestis. 16. Paveldimo turto mokestis. 17. Pelno mokestis. 18. Pridėtinės vertės mokestis (PVM). 19. Privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų.20. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos.21. Valstybės rinkliava (Valstybės ir vietinė rinkliava).22. Valstybinio socialinio draudimo įmokos. 23. Žemės mokestis. 24. Žyminis mokestis. 25. Importo muitai.26. Eksporto muitai.Savaime suprantama šių mokesčių mokėjimas yra priklausomas nuo įmonės vykdomos veiklos, kitaip sakant jei įmonė užsiima kokia nors veikla – vykdo finansines operacijas, suteikia paslaugas, perka, parduoda ar atlieka kitus veiksmus kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apmokestinti, tai tik tada įmonei atsiranda prievolė mokėti mokesčius.3. Įmokos į garantinį fondą

Garantinio fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Garantinio fondo administratorius – Vyriausybės įgaliota institucija, socialinių reikalų ir darbo ministerija. Garantinio fondo administratoriaus veiklą reglamentuoja Garantinio fondo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Garantinis fondas yra pinigų fondas kuris veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Įmonių bankroto įstatymu, Garantinio fondo įstatymu ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Garantinio fondo nuostatais bei kitais teisės aktais. Garantinio fondo paskirtis – apsaugoti bankrutuojančių įmonių darbuotojus nuo darbo užmokesčio visiško negavimo. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi. Šio mokesčių mokėtojai yra visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai, išskyrus Lietuvos banką, ir kredito unijos. Mokesčio objektas – priskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos), o įmokų į garantinį fondą tarifai – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis. Šis mokestis atsirado po to kai žlugus keletui stambių įmonių jų darbuotojai pradėjo reikalauti jiems priklausančio darbo užmokesčio, o bankrutuojančios įmonės nebegalėjo patenkinti šių reikalavimų dėl nepakankamo finansinio turto. Tad valstybė buvo priversta taisyti susidariusią padėtį, o kad tai nebūtu nuostolinga pačiai valstybei (vyriausybei) buvo įvestas nedidelis mokestis, kurio pagalba dengiami šie bankrutuojančių įmonių įsiskolinimai darbuotojams. Šis mokestis buvo sutiktas be didesnių emocijų ar diskusijų tik neaišku dėl ko – dėl jo nedidelio dydžio ar dėl to kad jis tikrai reikalingas (bent jau buvo).4. Valstybinio socialinio draudimo įmokosValstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.
Valstybinio socialinio draudimo įmoka – įstatymais draudėjui ar apdraustajam nustatyta piniginė prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.Valstybinio socialinio draudimo išmoka – apdraustiesiems mokamos pensijos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, bedarbių rėmimo įstatymuose nustatytos draudimo išmokos, skiriamos įvykus draudiminiam įvykiui.Socialinio draudimo tarifai.Socialinio draudimo tarifai šiuo momentu yra:Ų Draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 31 procento tarifas kuriuos sudaro tam tikri dydžiai atskiroms draudimo rūšims, tai yra:1) pensijų socialiniam draudimui – 23,5 procento;2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8 procento;3) draudimui nuo nedarbo – 1,4 procento;4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 0,3 procento;5) sveikatos draudimui – 3,0 procentus.Ų Apdraustųjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 procentų tarifas (iš darbuotojo atlyginimo) ir jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims kuriuos sudaro:1) pensijų socialiniam draudimui – 2,5 procento;2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5 procento.Ų Įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 procentų bazinės pensijos.Ų Valstybinio socialinio draudimo visų rūšių pensijų papildomai daliai gauti įmokos dydis – 15 procentų valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų.Ų Valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai – 10,6 procento. Socialinis draudimas ir individualios įmonės savininkas.Individualios (personalinės) įmonės savininkas – asmuo, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu ir moka valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti 50% bazinės pensijos. Ir Valstybinio socialinio draudimo papildomai pensijos daliai gauti įmokos 15% valstybiniam draudimui deklaruojamų pajamų.Pačių pasirinkta ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojama pajamų metinė suma, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA), tuo atveju, jeigu pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą.5. Valstybės rinkliavaValstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau – institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas, juridinę galią turinčių dokumentų bei jų dublikatų išdavimą, taip pat jų perregistravimą ir kitas paslaugas. Valstybės rinkliavom dar galima priskirti ir vietines rinkliavas tai yra – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką. Rinkliavų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų sprendimai ir kiti norminiai dokumentai.
Konkrečius valstybės rinkliavos dydžius nustato Vyriausybė. Valstybės rinkliavos dydžiai nustatomi litais be centų. Kalendoriniams metams pasibaigus, Vyriausybė, atsižvelgdama į faktišką paslaugų teikimo išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą, perskaičiuoja ir patikslina valstybės rinkliavos dydžius ir dėl to priimą nutarimą. Patikslinti valstybės rinkliavos dydžiai įsigalioja nuo einamųjų kalendorinių metų liepos 1 dienos. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų vietinės rinkliavos nuostatuose. Kai kuriais atvejais Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą. Šis mokestis (mokesčiai) pakeitė iki tol galiojusius žyminius mokesčius (žyminiai mokesčiai dabar taikomi tik teikiant pareiškimus ir prašymus teismams ir pan.). Valstybės rinkliava priimama kaip savaime suprantamas dalykas ir tik retkarčiais išreiškiamas nepasitenkinimas jų dydžiu ar atskiru taikymu, nors iš pradžių kai kurios vietos savivaldos institucijos (rajonų tarybos) bandė juo naudotis norėdamos papildyti savivaldybių biudžetus. Šiuo metu diskusijų dėl valstybės rinkliavų beveik neliko.6. Kelių mokestisKelio mokesčio apmokestinimo ypatumai. Šį mokestį moka juridiniai asmenys, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis. Atskaitymai į kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą (toliau – atskaitymai į Programos sąskaitą) skaičiuojami: 1)nuo pajamų, gautų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas; 2)nuo pajamų, gautų už parduotą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą; 3) nuo pajamų, gautų už parduotus vertybinius popierius; 4) nuo pajamų, gautų už parduotas išvestines finansines priemones; 5) nuo palūkanų pajamų. Šios pajamos pripažįstamos vadovaujantis tais pačiais pajamų pripažinimo apskaitoje principais kaip ir apskaičiuojant pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Atsižvelgiama į šias ypatybes: 1) gaunant statybų veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo pajamų, gautų už pačių juridinių asmenų atliktus statybos ir montavimo darbus; 2) gaunant tarpininkavimo veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo pagal sutartį apskaičiuoto ir (arba) apskaitos dokumente nustatyto atlyginimo; 3) gaunant pajamas iš komisinės prekybos, atskaitymai mokami nuo pagal sutartį apskaičiuoto ir (arba) dokumente nustatyto komisinio atlyginimo dydžio; 4) parduodant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, vertybinius popierius, išvestines finansines priemones, atskaitymai mokami nuo šio turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka; 5) gaunant lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo palūkanų pajamų; 6) gaunant azartinių lošimų, organizuotų pagal Azartinių lošimų įstatymą, veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo įplaukų, gautų iš azartinių lošimų
Kelio mokesčio tarifai. Atskaitymai apskaičiuojami nuo kiekvieno mėnesio pajamų: 1) 0,48 proc. dydžio atskaitymus nuo pajamų į Programos sąskaitą moka visi mokesčio mokėtojai, išskyrus: mokesčio mokėtojus, kurių pajamos iš prekybinės veiklos sudaro 50 proc. arba daugiau visų pajamų; mokesčio mokėtojus, kurių pajamos iš suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimo sudaro 50 proc. arba daugiau visų pajamų; kredito įstaigas. 2) 0,1 proc. dydžio atskaitymus į Programos sąskaitą moka mokesčio mokėtojai, kurių pajamos iš suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimo sudaro 50 proc. arba daugiau visų ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pajamų. 3) 0,3 procento dydžio atskaitymus į Programos sąskaitą moka mokesčio mokėtojai, kurių pajamos iš prekybinės veiklos (taip pat ir viešojo maitinimo) per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) sudaro 50 procentų arba daugiau visų pajamų. 4) 1 proc. dydžio atskaitymus į Programos sąskaitą moka kredito įstaigos, išskyrus Lietuvos banką.Neapmokestinamos kelių mokesčiu pajamosAtskaitymų nuo pajamų nemoka: 1) žemės ūkio subjektai; 2)kūrybinės sąjungos (architektų, mokslininkų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų), jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50 procentų pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, nustatytiems šių sąjungų įstatuose; 3) įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 proc. riboto darbingumo darbuotojų ir kurių pajamos gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją; 4) biudžetinės įstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos; 5) daugiabučių namų savininkų bendrijos; 6) laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotos ir veikiančios įmonės; 7) valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosios įstaigos; 8) socialinės globos viešosios įstaigos; 9) ikimokyklinio ugdymo įstaigos; 10) Lietuvos bankas.Kelių mokestis tai vienas pagrindinių diskusijų apie mokesčius objektų šiuo metu. Nes jau senai žadama jį panaikinti ar bent jau pakeisti kažkuo kitu, kadangi tam yra svarių priežasčių:
· šis mokestis praktiškai sumokamas du kartus. Pirmą kartą kai pilamės kurą, nes jis yra įskaičiuotas į kuro kainą ir antrą kartą pagal programą nuo įmonės pajamų.· mokesčiai kurie yra skaičiuojami nuo pajamų daro neigiamą įtaką …verslui, nes jei įmonė įgyvendindama kokius nors projektus iš pradžių dirba nepelningai, o pelno tikisi ateityje, tai tokią įmonę šis mokestis slegia dar labiau.7. Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Trumpa PVM istorija. PVM – kaip mokestis, mūsų valstybėje atsirado ganėtinai nesenai, tai yra 1993 12 22 LR Seimas patvirtino „pridėtosios vertės mokesčio įstatymą“, kuris įsigaliojo nuo 1994 05 01. Po to sekė didžiulė eilė pakeitimų ir panašiai. Šiai dienai mes jau turime kitą įstatymą reglamentuojantį PVM mokėjimą, tai „pridėtinės vertės mokesčio įstatymas“ (IX – 751), kurį 2002 metų kovo 5 dieną patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas ir kuris įsigaliojo nuo 2002 07 01. Šis įstatymas nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. Naujasis pridėtinės vertės mokesčio įstatymas taip pat daugiau atitinka Europos Sąjungos teisines normas. Tačiau nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki šiandienos yra išleista daug (netgi 17) „pridėtinės vertės mokesčio įstatymo“ straipsnių pakeitimo įstatymų, o PVM mokėjimo metodiką, bei pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymą nusakančių normatyvinių dokumentų tikra galybė, tai yra apie 163. Tad nenuostabu, kad PVM mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas yra gana subtilus ir sudėtingas. Visų pirma reikėtu pasakyti kad PVM mokestį moka PVM mokėtojas – apmokestinamasis asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju. Apmokestinimo momentas, arba kada atsiranda prievolė mokėti PVM. Prievolė apskaičiuoti PVM už teikiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai PVM įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita – faktūra ar kitas prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas, numatytas vietoj PVM sąskaitos – faktūros (kaip nurodyta LR įstatymuose ir norminiuose dokumentuose). Prievolė apskaičiuoti PVM už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą atsiranda, kai pasigamintas turtas pradedamas naudoti PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, prievolė apskaičiuoti už prekę ar/ir paslaugą, suvartotą PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, atsiranda, kai tokia prekė suvartojama ar paslauga suteikiama. O importo PVM apskaičiavimo momentu laikomas momentas, kai pagal muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei.

Apmokestinamoji vertė. Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos tiekėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Jeigu už teikiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais. Į apmokestinamąją vertę įtraukiami: visi mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM; su prekės tiekimu arba paslaugos tiekimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip: įpakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė; pakuotės vertė, tačiau tik tada kai nėra susitarimo dėl pakuotės grąžinimo; bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai. Į apmokestinamąją vertę neįtraukiama įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos tiekimo metu sumos, kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant įvairius mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo sąskaita, padengti; kompensacijos suma šiuo atveju privalo būti lygi pardavėjo faktiškai patirtoms išlaidoms atliekant tokius mokėjimus; netesybos; pakuotės, kurioje įpakuota teikiama prekė, vertė į teikiamos prekės apmokestinamąją vertę neįskaitoma tik tuo atveju, jeigu yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimas pakuotę grąžinti pardavėjui. Jeigu per mokestinį laikotarpį turėjo būti tikslinama apmokestinamoji vertė, apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma didinama arba mažinama atitinkamomis apmokestinamąją… vertę tikslinančiomis sumomis. PVM tarifai. PVM tarifai būna dviejų rūšių, tai yra standartinis PVM tarifas – 18%, bei lengvatiniai PVM tarifai – 5% arba 9%. Tam tikrais atvejais taikomas 0% tarifas. Lengvatinis 5% PVM tarifas taikomas keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimų maršrutais, keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms, taip pat šių keleivių bagažo vežimo paslaugoms, knygoms, laikraščiams ir žurnalams (išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija), vaistams ir medicinos prekėms (specialios paskirties maisto produktams vaikams, specialios medicininės paskirties maisto produktams bei specialios medicininės paskirties kūno ir dantų priežiūros priemonėms, sveikatos sistemoje naudojamoms vaistinėms prekėms, medicinos prietaisams, kompensacinei technikai specialiosioms reikmėms, medicininės paskirties pagalbos priemonėms ir asmens higienos prekėms, bei daiktams, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė), ekologiškai švariems maisto produktams (reikalavimus ekologiškai švariems maisto produktams nustato LR Vyriausybė), viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms (turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka), šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus (jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos departamento prie LR aplinkos ministerijos patvirtintus standartus), ir šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams (jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos departamento prie LR aplinkos ministerijos patvirtintus standartus).
Lengvatinis 9% PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, už kurias apmokoma valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis. 0% PVM tarifas taikomas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių ir paslaugų tiekimo atvejais. Visais kitais atvejais, kurių nepaminėjau, taikomas standartinis PVM tarifas (18%). Tie patys PVM tarifai taikomi ir importuojamoms prekėms. PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos. Kai kuriais atvejais prekių tiekimas ir paslaugų teikimas PVM neapmokestinamas, pavyzdžiui: su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos (žmogaus kilmės terapinės medžiagos ir motinos pienas, ligonių, sužeistųjų ar kitų medicinos pagalbos reikalingų asmenų vežimo, specialiomis tam pritaikytomis transporto priemonėmis, paslaugos ir t.t.); socialinės paslaugos ir susijusios prekės (socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir/arba neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir t.t.); švietimo ir mokymo paslaugos (ikimokyklinis ugdymas, pradinio, pagrindinio, vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo teikimas, vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas, profesinis mokymas ir pan.); kultūros ir sporto paslaugos ir prekės (pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos kultūros paslaugos (muziejų, zoologijos ir botanikos sodų, cirko veikla ir t.t.) bei pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos su kūno kultūra ir sportu susijusios paslaugos); pašto paslaugos (konkretų PVM neapmokestinamų pašto paslaugų sąrašą tvirtina LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija); radijas ir televizija (pelno nesiekiančių juridinių asmenų – radijo ir /arba televizijos transliuotojų visuomenei teikiamos visuomenės informavimo paslaugos, o laidų pardavimui, reklamos paslaugoms ir kitai ūkinei, komercinei veiklai taikomas standartinis PVM); draudimo paslaugos (visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos); finansinės paslaugos (paskolų teikimas, finansinių garantijų ir laidavimų teikimas, sandoriai dėl v…aliutos ir t.t.); nekilnojamų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas.
Taipogi egzistuoja daugiau atvejų, kai prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas neapmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, bet jų neminėsiu nes su jais susiduriame rečiau. PVM neapmokestinamos importuojamos prekės. Taip pat kai kurios prekės neapmokestinamos importo PVM. Tai prekė, kurių tiekimas šalies teritorijoje neapmokestinamas PVM, prekės kurių importas PVM neapmokestinamas pagal muitinės kodeksą, keleivių atgabenamos prekės (jei neviršija LR Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos leistina įvežti be importo mokesčių), taip pat ypatingais atvejais kai: nuolatinę gyvenamąją vietą keičiančių ir persikeliančių iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką fizinių asmenų asmeniniai daiktai; fizinių asmenų, dėl vedybų persikeliančių iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką, daiktai (kraitis, namų apyvokos daiktai), taip pat vedybų proga gautos dovanos; importuojami paveldėti daiktai; asmenų, kurie mokosi, drabužiai, mokymosi reikmenys ir kiti jų kambariui apstatyti reikalingi daiktai; parama; garbės apdovanojimai; kitos prekės nurodytos Muitinės kodekse ir pridėtinės vertės įstatyme.Taip pat importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės, nekomercinio pobūdžio siuntiniuose. Yra daugiau atvejų, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, tačiau jie mažiau svarbūs. Atvejai kai taikomas 0% PVM Paminėsiu keletą atvejų, kai prekių tiekimui ir paslaugų teikimui taikomas 0% PVM tarifas. Tai jeigu jos eksportuotos, taip pat 0% PVM tarifas taikomas vežimo paslaugoms ir susijusiems sandoriams, kai prekės ir paslaugos įgyjamos iš tam tikrų lėšų (šios nuostatos įgyvendinimo tvarką nustato LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija), prekės teikiamos paramos gavėjams, prekės ir paslaugos, susijusios su eksportui (reeksportui) skirtų prekių gamyba, prekės, kurių tiekimas šalies teritorijoje neapmokestinamas PVM (0% PVM tarifas prekėms, kurių tiekimas šalies teritorijoje pagal pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas būtų visais atvejais neapmokestinamas PVM, negali būti taikomas) ir t.t.
PVM atskaita ir apskaitos dokumentai reikalingi PVM atskaitai.Teisę į PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai. Į PVM atskaitą gali būti traukiamas pirkimo ir/arba importo PVM. PVM mokėtojas gali nesinaudoti teise į PVM atskaita. Pagrindiniai apskaitos dokumentai: PVM sąskaita – faktūra; laisvos formos dokumentas – prekių ar paslaugų suvartojimas įmonės vidiniams poreikiams tenkinti, ilgalaikio turto pasigaminimas ir (ar) esminis pagerinimas; kasos aparato kvitas (su tam tikromis sąlygomis); kreditinės PVM sąskaitos – faktūros (su tam tikromis sąlygomis); laisvos formos debetinis apskaitos dokumentas. Importo PVM suma gali būti traukiama į PVM ataskaitą, jeigu ji nurodyta nustatytos formos importo muitinės deklaracijoje arba kitame vietoj muitinės deklaracijos naudojamame dokumente, o PVM mokėtojas turi importo PVM sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Dokumentuose, pagal kuriuos daroma PVM atskaita, turi būti išskirtas PVM ir nurodytas pirkėjas (PVM mokėtojas). PVM mokestinis laikotarpis.Mokestiniai laikotarpiai gali būti kalendorinis mėnuo, kalendorinis pusmetis (tam tikromis sąlygomis) arba kitas mokestinis laikotarpis ne ilgesnis kaip 60 dienų ir kurį nustato mokesčių administratorius tam nustatyta tvarka. Vienas dažniausiai naudojamų yra kalendorinis mėnuo, kai PVM deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui iki kito mėnesio dvidešimt penktos dienos. Tačiau jei pasibaigus kalendoriniams metams, nustačius jų faktinius rodiklius, turi būti patikslinta PVM ataskaita, iki kitų metų spalio 1 dienos pateikiama metinė deklaracija, kurioje deklaruojamos PVM ataskaitą tikslinančios sumos.PVM mokėjimas ir apskaičiavimas kai kuriais atvejais yra gana sudėtingas, nes kai kurių punktų pakeitimai (jų tempai), o tuo labiau su PVM mokėjimu susijusių norminių dokumentų gausybė ir dažnumas (priima, atšaukia, pakeičia ir t.t.)…. PVM mokėjimą daro ganėtinai sudėtingu dalyku ir nes per tokį trumpą laikotarpį įsisavinti ir perprasti visus įstatymus ir norminius dokumentus susijusius su PVM mokėjimu yra gana sudėtinga.8. Išvados
Visi šie apibūdinti mokesčiai turi daugybes jų mokėjimo, nemokėjimo ar lengvatinio mokėjimo niuansų ir kurie numatyti dar didesnėje galybėje įstatymų, vyriausybės ir ministerijų nutarimų, kitų valstybės institucijų įsakymų ar mokesčių išaiškinimų ir t.t. Neretai šie norminiai dokumentai prieštarauja vieni kitiems arba dėl neaiškių formuluočių suprantami klaidingai. Dar didesnė “košė” gavosi dėl įstojimo į Europos sąjungą, nes per ganėtinai trumpą laiką reikėjo pertvarkyti visą įstatyminę bazę kuri reguliuoja mokesčių mokėjimą. Tad galima daryti išvadą, kad Lietuvoje trūksta stabilumo mokesčių srityje, kitaip sakant mokesčių mokėjimo tradicijų. Kad šios tradicijos susiformuotų visų pirma reikia laiko ir mažesnės kaitos mokesčių srityje, bei susiklausymo tarp mokesčius renkančiųjų ir mokesčius mokančiųjų.9. Informacijos šaltiniai1. Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymas.2. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. 3. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas.4. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas.5. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.6. www.vmi.lt – valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapis