Turinys
1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………. 32. Mokesčiai mokami Lietuvos Respublikoje …………………………………………………………. 43. Įmokos į Garantinį fondą …………………………………………………………………………………. 54. Valstybinio socialinio draudimo įmokos ……………………………………………………………. 65. Valstybės rinkliava …………………………………………………………………………………………… 76. Kelių mokestis ………………………………………………………………………………………………… 87. Pridėtinės vertės mokestis …………………………………………………………………………………. 88. Išvados…………………………………. ………………………………………………………………………. 129. Informacijos šaltiniai………………. ………………………………………………………………………. 131. ĮvadasŠio darbo pagrindinis tikslas yra susipažinti su mokesčiais kuriuos moka įmonės Lietuvoje, bei penkis mokesčius apibūdinti plačiau. Šiame darbe yra apibūdinami penki mokesčiai su kuriais susiduria beveik kiekviena įmonė. Be to, kai kurie iš pasirinktų mokesčių pastaruoju metu yra vieni pagrindinių diskusijų, tarp verslo struktūrų ir valdymo institucijų, objektų. Kiti mokesčiai “tyliai” sumokami nekeliant jokių klausimų. Tad šiam kontekste kyla daugybė klausimų – kokį poveiki jie turi įmonėms, kokios šių mokesčių mokėjimo ar nemokėjimo pasekmės, kokie šių mokesčių dydžiai it t.t.2. Mokesčiai mokami Lietuvos RespublikojeLietuvos Respublikoje mokami šie mokesčiai:1. Akcizai. 2. Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą.3. Baltojo cukraus virškvočio mokestis. 4. Gyventojų pajamų mokestis. 5. Įmokos į Garantinį fondą. 6. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis. 7. Konsulinis mokestis. 8. Kvotinio cukraus gamybos mokestis. 9. Loterijų ir azartinių lošimų mokestis. 10. Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą. 11. Mokestis už aplinkos teršimą. 12. Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise. 13. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius. 14. Naftos ir dujų išteklių mokestis. 15. Papildomas cukraus gamybos mokestis. 16. Paveldimo turto mokestis. 17. Pelno mokestis. 18. Pridėtinės vertės mokestis (PVM). 19. Privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų.20. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos.21. Valstybės rinkliava (Valstybės ir vietinė rinkliava).22. Valstybinio socialinio draudimo įmokos. 23. Žemės mokestis. 24. Žyminis mokestis. 25. Importo muitai.26. Eksporto muitai.Savaime suprantama šių mokesčių mokėjimas yra priklausomas nuo įmonės vykdomos veiklos, kitaip sakant jei įmonė užsiima kokia nors veikla – vykdo finansines operacijas, suteikia paslaugas, perka, parduoda ar atlieka kitus veiksmus kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apmokestinti, tai tik tada įmonei atsiranda prievolė mokėti mokesčius.3. Įmokos į garantinį fondą
Garantinio fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Garantinio fondo administratorius – Vyriausybės įgaliota institucija, socialinių reikalų ir darbo ministerija. Garantinio fondo administratoriaus veiklą reglamentuoja Garantinio fondo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Garantinis fondas yra pinigų fondas kuris veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Įmonių bankroto įstatymu, Garantinio fondo įstatymu ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Garantinio fondo nuostatais bei kitais teisės aktais. Garantinio fondo paskirtis – apsaugoti bankrutuojančių įmonių darbuotojus nuo darbo užmokesčio visiško negavimo. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi. Šio mokesčių mokėtojai yra visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai, išskyrus Lietuvos banką, ir kredito unijos. Mokesčio objektas – priskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos), o įmokų į garantinį fondą tarifai – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis. Šis mokestis atsirado po to kai žlugus keletui stambių įmonių jų darbuotojai pradėjo reikalauti jiems priklausančio darbo užmokesčio, o bankrutuojančios įmonės nebegalėjo patenkinti šių reikalavimų dėl nepakankamo finansinio turto. Tad valstybė buvo priversta taisyti susidariusią padėtį, o kad tai nebūtu nuostolinga pačiai valstybei (vyriausybei) buvo įvestas nedidelis mokestis, kurio pagalba dengiami šie bankrutuojančių įmonių įsiskolinimai darbuotojams. Šis mokestis buvo sutiktas be didesnių emocijų ar diskusijų tik neaišku dėl ko – dėl jo nedidelio dydžio ar dėl to kad jis tikrai reikalingas (bent jau buvo).4. Valstybinio socialinio draudimo įmokosValstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.Valstybinio socialinio draudimo įmoka – įstatymais draudėjui ar apdraustajam nustatyta piniginė prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.Valstybinio socialinio draudimo išmoka – apdraustiesiems mokamos pensijos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, bedarbių rėmimo įstatymuose nustatytos draudimo išmokos, skiriamos įvykus draudiminiam įvykiui.Socialinio draudimo tarifai.Socialinio draudimo tarifai šiuo momentu yra:Ų Draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 31 procento tarifas kuriuos sudaro tam tikri dydžiai atskiroms draudimo rūšims, tai yra:1) pensijų socialiniam draudimui – 23,5 procento;2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8 procento;3) draudimui nuo nedarbo – 1,4 procento;4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 0,3 procento;5) sveikatos draudimui – 3,0 procentus.Ų Apdraustųjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 procentų tarifas (iš darbuotojo atlyginimo) ir jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims kuriuos sudaro:1) pensijų socialiniam draudimui – 2,5 procento;2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5 procento.Ų Įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 procentų bazinės pensijos.Ų Valstybinio socialinio draudimo visų rūšių pensijų papildomai daliai gauti įmokos dydis – 15 procentų valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų.Ų Valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai – 10,6 procento. Socialinis draudimas ir individualios įmonės savininkas.Individualios (personalinės) įmonės savininkas – asmuo, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu ir moka valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti 50% bazinės pensijos. Ir Valstybinio socialinio draudimo papildomai pensijos daliai gauti įmokos 15% valstybiniam draudimui deklaruojamų pajamų.Pačių pasirinkta ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojama pajamų metinė suma, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA), tuo atveju, jeigu pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą.5. Valstybės rinkliavaValstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau – institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas, juridinę galią turinčių dokumentų bei jų dublikatų išdavimą, taip pat jų perregistravimą ir kitas paslaugas. Valstybės rinkliavom dar galima priskirti ir vietines rinkliavas tai yra – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką. Rinkliavų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų sprendimai ir kiti norminiai dokumentai. Konkrečius valstybės rinkliavos dydžius nustato Vyriausybė. Valstybės rinkliavos dydžiai nustatomi litais be centų. Kalendoriniams metams pasibaigus, Vyriausybė, atsižvelgdama į faktišką paslaugų teikimo išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą, perskaičiuoja ir patikslina valstybės rinkliavos dydžius ir dėl to priimą nutarimą. Patikslinti valstybės rinkliavos dydžiai įsigalioja nuo einamųjų kalendorinių metų liepos 1 dienos. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų vietinės rinkliavos nuostatuose.