Mikroekonomikos špera

2464 0

Privati prekės, teikianti išorės naudą, yra efektyvi, kai ji yra subsidijuojama.

Išorės naudą teikiančios prekės visuomeninė nauda yra didesnė už privačią ribinę naudą.

Negalimos pašalinti naudos pavyzdys yra nacionalinis saugumas.

Jei išorės nauda susijusi su tam tikro produkto. rinkos paklausa nepakankamai įvertina.

Darbas yra unikalus gamybos veiksnys išskyrus.. žmogus negali būti perkamas ar parduodamas.

Visuomeninės gėrybės naudos kreivė lygi individualių ribinių naudų kreivių vertikaliai sumai – kai gėrybė visuomeninė.

Darbo, reikalingo knygoms isleisti, rinkos paklausa. didėjant laikraščių ir žurnalų kainai.

Profsąjungų tikslas nėra jos narių gaminamų produktų paklausos.

Ribinis daarbo užmokestis lygus bendrojo darbo užmokesčio ir samdomų darbuotojų skaičiaus pokyčių santykiui.

Jei vyriausybė įstatymu nustato minimalų DU. tai susidaro darbo perteklius.

Monopolistinėje darbo rinkoje – efektyvumas padidėja.

Pagal daugumos taisyklę, sprendimas priimamas, kad jis naudingas vid. balsuotojui.

Ribinių pajamų kreivė yra laužta kaip ir D kreivė.

Kai namų ūkiai taupo – palūkanų norma sumažėja, o skolinamų lėšų padidėja.

Išvestinė darbo D kreivė elastinga, kai lengva darbą pakeisti kapitalu ar kt ištekliumi.

Finansinio kapitalo savininko paj, vad. palūkanomis.

Monopsoninėje darbo rinkoje, profs. įkūrimas lemia efektyvumo padidėjimą.

Min DU sumažina galimų darbų allternatyvų skaičių.

Oligopolija nuo kitų skiria – pardavėjų tarpusavio priklausomybė.

Monopolinė konk. nuo tob. konk. skiriasi tuo, kad yra vienas pardavėjas.

Kartelyje pelnas maksimalus, kai nė vienas narys nesukčiauja.

Visuomeniniai kaštai apima privačius kaštus.

Apskaičiuojant ribinį produktą reikia žinoti ribinį produktą ir to produkto ribines pajamas.

Pelną ma

ax firma samdo darbuotojus tol, kol papildomos darbo ribinio produkto pajamos yra didesnės arba lygios ribiniams darbo kaštams.

Jei darbo ribinis produktas yra nulis, tai papild. darbo vnt. nepadidina gaminamo produkto apimties.

Kai talentingi žmonės gauna paj., viršijančias alternatyviuosiu kaštus, tai vad. renta.

Jei Lorenco kreivė būtų tiesi linija, tai egzistuotų absoliuti pajamų lygybė.

Trumpu laik. monopol. konk. firma gali gauti ek. pelną, patirti nuostolius arba padengti kaštus.

Monopolinės konkurencijos šaka efektyvi, kai tenkinamos visos minėtos sąlygos.

Pusiausvyra ilgo laik. monop. konk. susidaro taške, kuris rodo, kad vidutiniai bendrieji gamybos kaštai didesni negu minimalūs.

Tobulos konkurencijos firmos darbo D kreivė leidžiasi žemyn, nes firmai papild. samdant darbuotojus, mažėja ribinio naud. paj.

Ribiniai darbo kaštai lygūs bendrųjų kaštų pokyčiui, kurį lemia darbo paslaugų padidėjimas vienu vnt.

Lorenco kreivė rodo pajamų paaskirstymo nelygybės laipsnį.

Pelno max: didesnės arba lygios ribinėms pajamoms.

Tarkim, kad trumpuoju laik. ats. Tobulos konkurencijos rinkoje.

Firmoms norint įeit į šaką, kai šakoje gaunamas ek. pelnas.

D kreivė yra žemėjanti. Neig. D kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į P pokyčius: mažesnė P atitinka didesnį D kiekį, o mažesnę kiekio reikšmę – didesnė kaina. D kreivė kyla aukštyn. Tai lemia pelno motyvas: esant aukštesnėms P gaminama daugiau (kai neveikia kiti veiksniai).

D kreivė slenkasi i dešinę (didėja), kai: padidės pirkėjo pajamos (norm. kokybės prod.), sumažės pirkėjo pa

ajamos (blogos kokybės prod.), padidės pakaitalo vartojime kaina, sumažės komplektinio produkto vartojime kaina, padidės išlaidos pardavimų skatinimui, prasidės panika dėl galimo P padidėjimo.

D kreivė slenkasi į kairę (mažėja) kai: sumažės pirkėjo paj. (normalios kokybės produktai), padidės pirkėjo paj (blogos kokybės produktai), sumažės pakaitalo vartojime P, padidės komplektinio produkto vartojimo kaina, sumažės išlaidos pardavimų skatinimui, prasidės panika dėl galimo kainų sumažėjimo.

S kreivė pasislinks į deš

Jeigu rinkos kaina didesnė už pusiausvyros kainą: Susidaro perteklius, Prekės kaupiasi sandėliuose, Gamint. priversti mažinti P (jie yra P mažinimo iniciatoriai), D kiekis didėja, o S kiekis mažėja.

Jeigu rinkos kaina mažesnė už pusiausvyros kainą: Susidaro prod. stygius arba deficitas, Vart. neranda reikiamų prod., Vart. sutinka didinti P (jie yra P didinimo iniciatoriai), D kiekis mažėja, o S kiekis didėja.

RINKOS KAINOS SAMPRATA: D ir S kiekiai sutampa, Nėra Q ir P kitimo tendencijų, Vart. ir gamint. neturi motyvų keisti savo elgesio, Vart. ir gamint. interesai sutampa dėl P dydzio, Rinkoje pasiekta pusiausvyra.

ELASTINGUMAS – vieno ek. kintamojo dydžio reakcija į kito ek. dydžio pokyčius; ek. dalyvio reakcija į atitinkamo veiksnio pokyčius.

D elast. kainai išreiškia pirkėjo reakciją į P pokyčius. D elast. kainai išreiškia pardavėjo reakciją į kainos pokyčius.

Absoliutus D elast. – kai be galo mažas prod. P procentinis pokytis sąlygoja didelį perkamų prod. kiekio procentinį pokytį. Ši
iuo atveju net ir mažiausias prod. P procentinis pokytis, sumažins perkamų prod. kiekį rinkoje.

Santykinis D elast. – kai norimo pirkti prod. kiekio procentinis pokytis yra didesnis už P procentinį pokytį. Pvz., jei P padidėjus 10% perkamų prod. kiekis sumažėja 20%.

Pavienis (vienetinis) D elast. – kai tam tikras P procentinis pokytis sukelia tokį pat perkamo prod. kiekio procentinį pokytį. Pvz., jei P padidėja 10%, prod. D kiekis sumažėja taip pat 10%.

Santykinis D neelast. – kai norimo pirkti prod. kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį. Pvz., jeigu kaina padidėja 10%, o perkamų produktų kiekis sumažėja 5%.

Absol. D neelast – kai prod. P procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti produktų kiekio rinkoje.

Jeigu D kainai yra elast, tai perkamų produktų kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį. Esant elast. D, (BPaj) padidėja, kai P sumažėja. Ir atvirkščiai – esant elast. D, (BPaj) sumažėja, kai P padidėja.

Jeigu D kainai yra neelast, tai perkamų prod. kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį. Esant neelast. D, (BPaj) padidėja, kai kaina padidėja. Ir atvirkščiai – esant neelast D, (Bpaj) sumažėja, kai kaina sumažėja.

Prod, turinčių artimų pakaitalų vartojime, D yra elast. P kitimui.

Prod, neturinčių artimų pakaitalų, D yra neelast. P kitimui.

Prod, turinčių artimų pakaitalų gamyboje, S yra elast. P kitimui.
br />
Prod, neturinčių artimų pakaitalų gamyboje, S yra neelast. P kitimui.

D elast. pajamoms – tai vartotojo reakcija į paj pasikeitimą; tai D kiekio (pirkimo apimties) kitimas, pasikeitus vart. paj. Pirmo būtinumo prod. D yra neelast. paj; ilgo vartojimo, prabangos, poilsio prod. D yra elast. Paj.

Kainų max yra labiau prasmingas, kada prod. D ir S yra neelast. P. Toks reguliavimas vykdomas deficitinėse rinkose.

Kainų min yra labiau prasmingas, kada prod. D ir S yra elast. P. Toks reguliavimas vykdomas perteklinėse rinkose.

Gamintojui mokesčių įvedimas tolygus kaštų padidėjimui. Padidėję kaštai sumažina S, priklausančią nuo D ir S elast. kainai: gamybos apimtys sumažėja labiau, kai S elast. yra mažesnis negu D elast; gamybos apimtys sumažėja ne taip akivaizdžiai, kai S elast. yra didesnis negu D elast.

Produktų apmokestinimas padidina rinkos P: rinkos P padidėja labiau, kai S elast. yra didesnis negu D elast; rinkos P padidėja ne taip akivaizdžiai, kai S elast. yra mažesnis negu D elast.

Prod. apmokestinimas yra tam tikra mokesčių našta tiek gamint, tiek ir vart: didesnę mokesčio dalį sumoka gamint, kai S elast. yra < negu D elast; didesnę mokesčio dalį sumoka vart, kai S elast. yra > negu D elast.

Prod. apmokestinimas būna nukreiptas į skirtingų soc. grupių interesų gynimą (arba ignoravimą): jeigu bus ginamas vart. interesas, tai vertėtų apmokestinti neelast. S produktus. Gamint. teks didesnė mokesčių mokėjimo našta. Gamint. interesas bus ginamas tada, kai bus apmokestinami produktai, kurių D yra mačiau elast. negu S ir kurie neturi artimų pakaitalų vartojime. Vart. teks didesnė mokesčių mokėjimo našta.

Bendr. Naud. – tai tam tikro produktų įsigyjamo ir vartojamo kiekio teikiamas visuminis pasitenk. Didinant tos pačios produkto ar paslaugos vartojamą kiekį, žm. poreikis palaipsniui prisotinamas. Kiekv. kitas papildomas produkto vnt teikia vis mažesnį ir mažesnį pasitenk.

Ribinis naud., išmatuotas pinigais, yra max pinigų kiekis, kurį vart. pasirengęs sumokėti už papild. tos prod. vnt. Tai BN pasikeitimas, vartojant produkto vnt daugiau ar mažiau; tai pasitenk, kurį suteikia paskutinio (ribinio) produkto vnt vartojimas.

Kai RN>0, tai BN didėja, didėjant Q;

Kai RN>0, tai BN mažėja, mažėjant Q;

Kai RN<0, tai BN didėja, mažėjant Q;

Kai RN<0, tai BN mažėja, didėjant Q;

Kai RN= 0, tai BN yra max;

RN kreivė atitinka D kreivę: kuo didesnė D, tuo mažesnis (RN), esant pakankamam paj. dydžiui (ir atvirkščiai).

Produkto RN turi tendenciją mažėti, didėjant jo vartojamam kiekiui.

Vartotojo premija – tai skirt. tarp max kainos, kurią vart. būtų linkęs sumokėti už produkto vnt, ir rinkos kainos, kurią jis faktiškai moka.

Optimalaus pirkimo taisyklė – Vart. nuolatos lygina produkto P su RN ir tuo pačiu optimizuoja vartojimo struktūrą. Vart. turi pirkti tuos produktus, kurių RN=P. Tik tokie produktai max (BN). Tokia situacija vadinama vart. pusiausvyra rinkoje.

Kodėl deimantų P yra aukšta, o vandens P tokia maža? Vandens žema P reiškia mažą jo RN (kai tuo tarpu BN yra pakankamai didelis). Deimanto aukšta P reiškia didelį jo RN (kai tuo tarpu BN yra pakankamai mažas). RN yra susijęs su P: kuo retesnis prod, t.y. kuo mažesnė jo S ir didesnė D, tuo didesnis to produkto RN, tuo aukštesnė to prod. P. Produkto retumas padidina jo RN, bet nebūtinai turi padidinti BN.

Biudž. Tiesės poslinkiai vaizduoja vartot. Rpaj kitimą. Rpaj – tai prod. ir paslaugų kiekis, kurį vartotojas nusiperka už pinigines (nominaliąsias) paj.

P sumažėjimas skatina vart. pirkti daugiau atpigusio produkto. Toks poveikis vadinamas pakeitimo (substitucijos) efektu;

P sumažėjimas reiškia vart. paj. santykinį padidėjimą ir todėl jis gali pirkti daugiau kitų prod. Toks poveikis vadinamas pajamų efektu.

Abejingumo teorija analizuoja elgesį vart., kuris renkasi ne atskirą prod., bet jų rinkinį. Tokiu atveju svarbus santykinis produktų rinkinių naud.

Abejingumo kreivė – jungia visus taškus, kuriuose pirkėjas yra abejingas skirtingoms dviejų vienodo naudingumo produktų vartojimo apimtims.

Kiekv. tos pačios abejingumo kreivės taškas rodo produktų rinkinį, kuris vienodai tenkina vart, t.y. reiškia vienodą pasitenk. arba naud. lygį.

Abejingumo kreivių žemėlapis – susistemintų abejingumo kreivių rinkinys, kuris grafiškai parodo, kad suvartojęs didesnį produktų kiekį vart. gauna didesnę naudą.

Kuo abejingumo kreivė labiau nutolusi nuo koord. ašių pradžios, tuo didesnį pasitenk. (naud) suteikia prod rinkiniai. Esant visiškiems prod pakaitalams, abejingumo kreivės forma – tiesė. Komplektinių prod – status kampas.

Vieno rinkinio produkto kiekis, kurio vart atsisako, norėdamas padidinti kito prod kiekį rinkinyje ir išlaikyti tą patį rinkinio naud, vadinamas ribine pakeitimo norma.

Abejingumo kreivės ir biudžeto tiesės lietimosi taškas, kuriame max vartotojo nauda, vad. vart. pusiausvyros tašku.

RPaj pasikeitimas dėl produktų P pasikeitimo vad. pajamų poveikiu.

Vieno prod pakeitimas kitu, kuris kyla iš jų kainos santykinio pokyčio, vad pakeitimo poveikiu.

TRUMPASIS LAIK. FIRMOS VEIKLOJE – kai firmos naudojami kai kurie gamybos veiksniai yra pastovūs, o produkcijos apimtis kinta keičiant sunaudotų kintamųjų gamybos veiksnių Q. Trumpas laikotarpis – tai fiksuoti gamybiniai pajėgumai; firma gali pakeisti fiksuotų pajėgumų panaud. intens.

Kaštų funkcija parodo ryšį tarp produkcijos apimties ir mažiausių firmos išlaidų, garantuojančių tą produkcijos apimtį.

BK – tai gamybos veiksnių, sunaudotų bendrajam produktui pagaminti, alternatyviųjų kaštų suma. BK=PK+KK

PK – tai ta dalis BK, kuri nepriklauso nuo gamybos apimties pokyčių.

KK – tai ta dalis BK, kuri priklauso nuo gamybos apimties pokyčių.

VBK – tai BK kiekis, tenkantis produkcijos vnt.

RK – tai papildomi kaštai, susiję su papildomo produkto vnt gamyba pigiausiu būdu. Jie parodo BK pokytį, gaminant papildomą prod. vnt.

Gamybos kaštai trumpuoju laikotarpiu:

BK kaštų pokytis priklauso tik nuo KK pokyčio. PK būna nepriklausomai nuo to, ar gaminamas papild. prod .vnt, ar ne.

VK GRAFINIO VAIZDAVIMO APIBENDRINIMAI:

gamybos įsisavinimo laikotarpiu, (VBK) yra labai dideli. Priežastis – (Q) yra nedidelė, o (PK) dideli ir jie tenka nedideliam produkcijos kiekiui;

Toliau didėjant gamybos apimčiai, (PK) pasiskirsto vis didesniam prod. kiekiui ir todėl (VBK) mažėja. Jie mažėja tol, kol (VPK) mažėjimas yra didesnis už (VKK) augimą;

(VBK) pasiekia min tašką, kai (VPK) mažėjimas prilygsta (VKK) didėjimui;

kada (PK) pasiskirsto tarp didelės (Q), tuomet jie neturi žymios įtakos (VBK). Jiems didesnę įtaką turi (VKK) ir spartėjantis jų augimas;

kada (VKK) augimas pradeda viršyti (VPK) mažėjimą, tuomet (VBK) didėja.

RIBINIŲ KAŠTŲ GRAFINIO VAIZDAVIMO APIBENDRINIMAI:

(RK) kreivė priklauso tik nuo (KK). Priežastis – (PK) būna nepriklausomai nuo to, ar gaminamas papildomas produkto vienetas, ar ne; yra akivaizdus ryšys tarp ribinių ir vidutinių dydžių:

jei ribinis dydis yra mažesnis už vid, tai vid. dydis turi mažėti, didėjant gamybos apimčiai;

jei ribinis dydis pasiekia ir pradeda viršyti vid, tai pastarasis pradeda didėti , didėjant gamybos apimčiai;

jei ribinis ir vid. dydžiai sutampa, tai vid. dydis turi likti pastovus, didėjant gamybos apimčiai.

Ilguoju laik, didėjant gamybos apimčiai, gali keistis visi gamybos veiksniai.

Kadangi pastovūs veiksniai tampa kintamais, BK ilguoju laikotarpiu sutampa su KK.

Firma, siekdama pagaminti tam tikrą produkcijos kiekį, renkasi optimalų darbo ir kapitalo derinį, efektyviausią gamybos pajėgumą (firmos dydį).

Firma gali min sąnaudas, o kartu ir kaštus, keisdama veiksnius tarpusavyje.

Firmos ilgo laikotarpio BK – tai min firmos išlaidos tam tikros apimties produktui pagaminti, pasirenkant optimalų naudojamų gamybos veiksnių derinį.

Firmos ilgo laikotarpio VK yra ilgojo laikotarpio BK ir pagaminto produkto apimties santykis.

Ilgo laikotarpio RK yra ilgojo laikotarpio kaštų prieaugis, padidinus gamybos apimtį vienu vnt.

Ilgo laiktarpio kaštų kreivė jungia trumpo laikotarpio kaštų kreivių taškus ir yra gaubiamoji.

Didėjančioji gamybos masto grąža yra tada, kai produkcijos apimtis didėja greičiau negu sąnaudos;

Pastovioji grąža yra tuomet, kai produkcijos apimtis ir sąnaudos didėja v

. . .

FIRMOS PUSIAUSVYRA MONOPOLINĖJE RINKOJE

Firma turi monopolinę galią tuomet, kai gali keisti savo prod. P, keisdama gaminamą kiekį.

Monopolinės galios sąlyga yra ta, kad firmos produkcijos D kreivė turi būti ne horizontali, o pasvirusi. Tuomet firma gali < arbe > P, keisdama prod. Q.

Monopolistas gali nustatyti arba savo produkto P arba jo Q. Jei jis pasirinko P, tai reikiamas prod. Q nustatomas iš rinkos D kreivės.

Monopolija negali tam tikra P parduoti visą Q: didėjant Q, P turi mažėti, kadangi D kreivė yra žemėjanti.

Esant tobulai konk. RPaj=P. Monopol., norėdamas parduoti daugiau, turi sumažinti P.

Monopolinėje rinkoje RPAJ<P.

Monopolija gali nedidinti gaminamos prod. Q, kai didėja jos prod. D.

Monopolijos siūlomų prod. Q gali keistis, kai keičiantis D keičiasi Rpaj kreivės padėtis.

Monopolistas, didėjant paklausai, didina kainą. Ši reakcija priklauso ne tik nuo D padidėjimo, bet ir nuo to, kaip keičiasi D elast. P atžvilgiu, nes paklausos elastingumo pokytis pakeičia ribines paj.

Siūlomo prod. Q pasikeitimą sąlygoja Rpaj kreivės pasikeitmas.

Monopolistui negalima nustatyti S kreivės, kadangi su kiekvienu siūlomu prod. kiekiu, galima susieti dvi ar daugiau P.

Esant tob. konk., kainos visuomet žemesnės, bet monopolija vart. perkelia mažesnę mokesčio dalį. Taip yra dėl to, kad monopolija savo gamybą derina, pagal Rpaj didėjimą, lygindama ribinius kaštus ne su D kreive, bet su Rpaj kreive, kuri visuomet statesnė nei D kreivė.

Monopolinė firma gamina mažiau nei yra efektyvi gamybos apimtis. Esant tai gamybos apimčiai, kuri monopolistui garantuoja max pelną, ribinė produkto nauda yra didesnė už ribinius jo gamybos kaštus.

Ta pati išvada tinka monopolinei konkurencijai ir oligopolinei rinkai, kuriose firmos nustato kainas, viršijančias RK.

Join the Conversation

×
×