Mikroekonomika

1.Ekonomika- tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo elternatyvą pasirinkti geriausią.Taisuvokti padeda pvz sviestas ir patrankos.Ek. sist.: Papročių sist. Ekonominės problemos sprendžiamos rementis religiniais ir socialiniais papročiais, tradicijomis. Grynojo kapitalizmo sist. remesi privačia nuosavybe , individų ekonomine laisve ( valstybės instutucijos ar kitos grupės nesikiša į ekon).Komandinei e.s., visus sprendimus apie tai ką ,kaip ir kam gaminti priima vienas centrasar grupėJi remiasi kolektyvine nuosavybe.Mišriąją kapitalistinę. Vyrauja ekonominė laisvė, tačiau dalį sprendimų priima grupės, dažnai- vyriausybės. Mikroek. Nagrinėjapagr. Ekonomiką sudarančių elementų- individualių vartotojų, įmmonių, išteklių savininkų, ekonomikos šakų elgseną beitai, kaipšių elementų saveika veikia kainas, gamybą ir pajamas. Makroekon. Tiria bendrą ekonomikos veikimą naudodaqmasi tokiai suvestininiais rodikliais kaipBNP bendr nac produkt. , infliacijos tempas, vartotojų kainų indeksas, valstybė biudž deficitas užsienio prekybos balansa,nedarbo lygis.
2.Ekon elgesys: racionalumo samprata ekon.I mikroekon laikomasi nuostatos kad kiekvienas individas elgiasi racionaliai: vartotojai,verslininkai išteklių savininkai ir kiti ekonom veikėjai , vadovaudamiesi savo interesais siekia maksimizuoti gaunamą pasitenkinimą. Racionalaus vartotojo sampr apima netik taivartotojo tikslas gauti maksim pasitenkinimą,betir tai, kad rac vart žiinosavo norus vienų ar kitų ekonominių gėrybių atžvilgiu.Rac įmonės elgesys kuris leidžia gauti maksimalią naudą įmonei. Rac vyriausybė tai kurios tikslas taipreguliuti ekonomiką, kad piliečių gerovė būtų maksimali. Ekon rac sampr besąlygiškai reikalauja, kadindividas spręstų racionaliai palygindamas naudą su sąnaudomis.
3.Tobulos ko

onkurencijos ekonomika-tai decentralizuotakainodaros sistema,kurioje nėra išorinės prievartos ką gaminti,ką vartoti irt.t., tą sprendžia patys vartotojai įmonių vadovai, išteklių savininkai.1.Pardavėju irpirkėju yra daugir kiekvienas iš jų užima nedidelią rinkos dalį. 2,Nėra įėjimo ar išėjimo iš rinkos barjerų.3, Nė vienaspardavėjas ar pirkėjas negali pakeisti kainos, nesneturi rinkai monopolinės valdžios.4. prekės mainomos tik pagal jų kokybę ir kainą. 5.egzistuoja visų prekių ir paslaugų rinkos. 6.Nauda individui sutampa su nauda visuomeniai. 7. sandorio kaštai lygūs nuliui. 8. išteklia tiesiogiai, be tarpininkų priklauso vartotojams.Vienas iš pagrindinių bruožų, kad nė vienas pardavėjas neturi rinkos valdžios.T.k. rinkos strukt. 1.vartojimo prekių ir paslaugų. 2.Gamybos veiksnių(kaip žaliavos,pusgaminiai, įrenginiaiirt.t.). 3.Darbo. 4.nuosavybės teisių išteklius .paslaugų, kurias teikiaištekliai, nuomos. Trūkstant bent vienos iš šių rinkų tobulos konkurencijos ekonomika negalėtų egzistuoti.
4.Paklausa-prekės kiekio ir kainos santykis. Diidėjant kainai-mažėja, mažėjantkain-didėja. Paklausos dėsniu vadinamas kainos ir perkamos prekės ryšys,kai pastarasis juda priešinga kainos kryptimi. Pakl kreivė-grafinis prekės kainos ir paklausos kiekio ryšio vaizdas.pklausa kainoms mažėjant auga. Ji didėja todėl, kad pirkėjams atsiranda galimybė pirkti šios prekės vienetu ir todėl, kad kainų mažėjimas vilioja naujus pirkėjus.

Veiksniai pakl Paklausos kiekis gali pasikeisti prekės kainai nepasikeitus.ji gali mažėti ar didėti dėl to, kad pasikeitė pirkėju norai, PB..PZ kitų prekių kainos, T-mada ir skonis. Y-Pirkėjo pajamos. aukstenės, žemesnės kokybės prekė.(PA-A prekės ka

aina)

Bendrają Rinkos paklausą formuoja individualios pirkėjų paklausosgeometriškai nustatyti rink pakl galima sudėjus įvairių vart pakl kreiv.nors r pak kr yra pastovi,tiksliai nustatyti kiekybini vaizką neįmanoma, ji brėžiama apytiksliai. Rinkos paklausa yra pakankamai stabili ir jei keičiasi tai tik dėl ritų priežaščių.
5.Pasiūla- tai prekės kiekio, kurį nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kuria prekė parduodama. Kainai didėjant pasiūla didėja,bet tai ne vienintelis veiksnys.Pasiūlos desniu tvirtina, kad prekės kaina didėja,esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja arba atvirkščiai t.y A-prekės pasiūlos kiekis/A-prekės kaina.Pasiūlos kreivė

Pasiūlos veiksniai :gamybos išteklių kainos, naujos technologijos,prekės- pakaito kaina, mokesčių didėjimas ar mažėjimas, dotacijų did ar maž.

Rinkos pasiūla susiformuoja išgamintojų individualiųjų pasiūlų. Teoriškai nustatyti reikia sudėti indiv gam kreives,tai pasiūlų kiekių suma.
6.Jei rinkoje yra pusiausvyra tai prekės kaina yra tokia, kad prekų kiekis,kurį nori parduoti gamintojai, sutampa su prekės kiekiu kurį nori pirkti pirkėjai arba paklausos ir pasiūlos pusiausvyra (maršalo kryžius)

sumažėjusios pakl poveikis rinkos pus

Pasiūlos maž poveikis rink pus
Rinkos pus pažeidimai nustačius max ar min kainas

darboužmokesčio minimumas
subsidijų poveikis.
7.Ed Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu-tai norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procento santykis. Qd-prek kiekio kitimo proc. Pd-prekės kain kitimo proc. Taip apskaičiuotas paklausos elast kefic yra neigiamas. Atvejai: santykinis pakl elast- ED>1 kai norimo pirkti pr

rekių kiekio procentinis pokytis yr didesni už kainų procentinį pokytį. Sant pakl neelast –ED<1 nor pirkt prek kiekioproc pok yra ma˛esnis u˛ kain proc pok. Vienetinis pakl elast ED=1 kai tam tikras kainų proc pokytis sukelia tokį pat perkamų prekių proc pokytį. Absoliutinis pakl elas ED=begalybei kai be galo mažas prekės proc pokytis sąlygoja didelį perkamų prekių kiekio proc pokytį. Absoliutusis pakl neelast ED=0 kai kainos proc pok nepakeičia norimo pirkti prekių proc rinkoje. Veiksniai: Prekės pakaitas-jei yra dag tos prekės pakaitų, tai jų paklausos elast kainų atžvilgiu yra didelis,negu tų prekių kurios neturi pakaitų. Būtiniausios ir prabangos prekės – butiniausias vartotojas pirks net kainoms pad. Šių prekių paklausa santykiškai neelastinga. Priešingai prabangos prek- jų paklausa yra elastingesnė kainų atžvilgiu. Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti labai pigių prekių dalis yra santykiskai neelastinga.Brangių prek-elastingesnė kainų atž..Laikas Svarbus laiko tarpsnis po laiko kainų pas..
Gamintojas už parduotą produktą gauna bendrąsias pajamas –TR=Q*P 1. ED<1 mažėjant kainai bendrosios pajamos mažėja. 2.ED>1 Paklauselastinga, mažėjant kainai,bendrosios pajamos didėja.3. ED=1 paklausa turi vienetin5 elast, kainų pokyčiai nepakeičia bendr pajamų apimties.
8.Pasiūlos elast kainų atž. –tai siūlomo prekių kiekio procentinio pokyčio ir prekės kainos procent pokyčio sntykis Atvejai: Santykinis pasiūlos elastingumas- ES>1 kai siūlomo parduoti prekių kiekio procentinis pokytis yra di
idesnis už kainos proc pokytį. Santykinis pasiūlos neelastingumas – ES<1 kai siūlomų parduoti prekių proc pok yra mažesnis už kainų pros pok vienetinis p e – ES=1 kai kainų proc pokytis sukelia tokį patį parduodamų prekių proc pok.Kraštutiniai atvejai absoliutus p e ES=begalybė ir absoliutus pas neelastingumas ES=0. Veiksniai: 1. Laiko tarpsnis –tai svarbiausias veiksnys turintis didelį poveikįpasiūlos elast kain atžvilgiu analizuojant skiriami trys laikotarpiai: momentinis ( toks trumpas, kad gamintojas nespėja sureguoti į rinkos situaciją), trumpasis (kai įmonė gali padidinti gaminamų prekių apimtį efektyviau naudodama esamus įrengimus ir nedidindamos jų kiekio) ir ilgasis (kai įmonė padidina pajėgumus, naujos įmonės gali įeiti ar išeiti iš gamybos. 2.prekių pakaitai 3. Prekių saugojimo galimybės jei prekių negalima saugoti tai pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu bus nedidelis ir priešingu atveju p e bus didesnis.
9.Vartotojo prioritetai: poreikio patenkinimas-tai žmogaus pasitenkinimo ar nepasit būsena, kurią jis nori pratesti ar nutraukti. Prekės ir paslaugostekiamas pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Bendras prekių ar paslaugų varojimo teikiamas pasitenkinimas vadin bedruoju naudingumu papildomasnaudingumas, gautas vart papildomą prekės ar paslaugos vieneta –ribinis naudigumas. Tarp bendrojo ir ribinio nauding yra atvirktinis proporcingumas, Naudingumo funkcija TU=f(Qx,Qy;..Qn),tai rodo, kadnauda kurią gauna vartotojas priklauso nuo x.y,.n prekių suvartojimo kiekių. Vartotojo abejingumo kreivė

10. Vartotojo biud˛etas –piniginės pajamos skirtos prekėms bei paslaugoms pirkti. Jis susideda iš pajamų (riboja turimi ištekliaiir panaudojimo galimybės) ir išlaidų(pinigų perkamoji galia).
14.Gamyba trumpuoju laikotarpiu Bendrasis produktas TP- produktų kiekis, pagamintas naudojant visus gamybos išteklius per tam tikrą laikotarpį. Vidutinis produktas AP-tai bendrojo produkto dalis, tenkinantivienam kurio nors gamybos veiksnio sąnaudų vienetui. Vidutinis darbo produktas APL –tai bendrojo darbo produkto dalis, tenkinanti vienam darbo sąnaudų vienetui. Vidutinis kapitalo produktas APK –tai bendrojo kapitalo produkto dalis tenkinantivienam kapitalo sąnaudų vienetui.Ribinis produktasMP – bendrojo produkto pokytis, pasikeitus kurio nors gamybos veiksnio sąnaudoms vienu vienetu. Ribinis MPL –tai bendrojo darbo produkto pokytis, pasikeitus darbo sąnaudoms vienu vienetu. Ribinis MPK – taibendrojo kapitalo prod pokytis, pasikeitus kapitalo sąnaudoms vienu vienetu.

15. Gamyba ilguoju laikotarpiu. Gamybos funkcijaQ-max produkcijos apimtis=f(L-darbo sąnaudos fiziniais vienetais,K-kapitalo sąnaudos fiziniais vienetais. Gam masto gra˛a Šiuo laikotarpiu gali keičiami visi gamybos veiksniai . kai gamybos sparta didėja
sparčiau nei gamybos veiksnių sąnaudosfirmoje, yra didėjančioji gamybos masto grąža.

Pastovioji gamybos masto grąža –kai gamybos apimtis didėja proporcingai darbo ir kapitalo sąnaudųdidėjimui.

Mažėjančioji gamybos masto grąža- kai gamybos apimtis didėja lėčiau negu gamybos veiksnių sąnaudos.
16. Įmonės kaštų ir pelno samprata Išteklių naudojimo tam tikram tikslui alternatyvieji katai matuojami nauda ar pajamomis, kurios būtų gautos naudojant tuos išteklius kitam, geriausiam iš galimų, tikslui.Buchalteriniai katai- tai firmos piniginės išlaidos darbo užmokesčiui, palūkanoms, mokesčiams sumokėti,ir pan tokie kaštai vadinami aiškiais(eksplicitiniais) kaštais.
Buhalterinis pelnas yra bendrūjų pajamų ir buhaltrinių kaštų skirtumas. Numanomieji katai- tai nuosvų gamybos išteklių naudojimo kaštai, matuojami pajamomis, kuriasgalima gauti kitu, geriausiu būdu. Pelnas yra bendrųjų pajamų ir kaštų skirtumas. Ekonominis pelnas- tai pelnas,kuris liekaiš bendrųjų pajamų atėmus visus kaštus-eksplicitinius ir implicitinius.
17. Įmonės trumpojo laikotarpio kaštų funkcija nusako ryšį tarp produkcijos apimties ir mažiausių firmos išlaidų, garantuojančių tąprodukcijos apimtį. Firma pasirenkatam tikram produkcijos kiekiui pagaminti tokį išteklių derinį,kuris leid˛ia tai padaryti ma˛iausiomis ilaidomis. Bendrieji katai TC-tai gamybos veiksnių, sanaudų bendrajam produktui pagaminti, alternatyviųjų kaštų suma. Pastovieji kataiFC- tai firmos išlaidos ,kurios per trumpajį laikotarpį nekinta keičiant gamybos produkcijos apimtį.Kintamieji katai VC- tai firmos išlaidos trumpuoju laikotarpiu kintamiems gamybos ištekliams apmokėti. TС=FС+VС.
18. Trumpojo laikotarpio vidutiniais bendraisiais katais ATC-bendrųjų kaštų kiekis tenkantis vienam pagaminto produkto vienetui ATC=TC/Q. Bendrųjų pajamų prieaugis gaminant papildomą produkcijos vienetą, vadinamas ribiniais katais MC=DTC/DQ.
19.(Izokostė)Vienodų kaštų tiesė-tai tiesė rodanti išteklių derinius, kurius firma gali nusipirkti už tą pačią pinigų sumą. Izokosčių plane visuose izokostės taškuose firmos kaštai yra vienodi. Pastovūs bus ir bendrieji kaštai,nes TС=FС+VС.
Kaštų minimizavimas

Leave a Comment