Mikroekonomika

Turinys
Ekonomikos teorija.........................3 psl.
Mikroekonomika..........................4 psl.
· Rinka..............................4psl.
· Pasiūla ir paklausa...........................5psl.
· Vartotojai..............................6psl.
· Darbo pasiūla..............................6psl.
7 užduotis............................7 psl.
Literatūra.............................9 psl.

EKONOMIKOS TEORIJA

Žmonės, pradedantys nagrinėti ekonomikos teoriją, paprastai nori turėti trumpą, aiškų ir lengvai suprantamą, be to, viską apimantį jos apibrėžimą. Galbūt dėl to yra gana daug įvairiausių šios teorijos apibrėžimų. Pateiksime keletą:
· ekonomikos mokslas yra veiklos, susijusios su mainais ir piniginiais sandėriais tarp žmonių, rūšis;
· ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos išteklius (žemę, darbą ir kt.) įvairioms prekėms gaminti (kviečiams, mėsai ir kt.) ir skirstyti jas tarp žm

monių, kad jie galėtų jas naudoti;
· ekonomikos teorija yra mokslas apie kasdieninę žmonių gyvenimišką veiklą, apie tai, kaip gauti priemonių savo gyvenimui užtikrinti ir kaip tas priemones panaudoti;
· ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje;
· ekonomikos teorija yra mokslas apie turtą.
Būtų galima apibūdinti ekonomikos teoriją ir kaip mokslą apie žmonių tarpusavio santykius gamybos, mainų ir vartojimo srityse įvairiais žmonijos vystymosi etapą.
Visais laikais žmogus didelę gyvenimo dalį skyrė ir skiria ekonominių problemų sprendimui.

PROBLEMA – tai uždavinys, iš

škylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujantis teorinio arba praktinio sprendimo; tai sudėtingas, sunkiai išsprendžiamas klausimas.

EKONOMIKA – tai mokslas apie tai, kaip paskirstomi ir naudojami riboti ištekliai, siekiant patenkinti alternatyvius konkuruojančius žmonių poreikius; tai mokslas apie tai, kaip žmonės įsigyja būtiniausius daiktus be

ei patogumus ir su kokiomis problemomis jie susiduria tai darydami, be to, kaip mažinti šias problemas.

Vienas svarbiausių motyvų studijuoti ekonomikos teoriją yra noras suprasti realųjį pasaulį.Kai ekonomistai nagrinėja realaus gyvenimo problemas, jie į ekonomiką ir ekonomikos mokslą žvelgia dviem požiūriais: makropožiūriu ir mikropožiūriu.
Ekonominiai procesai vyksta įvairiuose lygiuose, pradedant nuo gamybos ir prekybos (sakysim drabužiais) ir baigiant dešimtimis tarptautinių susitarimų; vadinasi, ir ekonomistai privalo nagrinėti ūkinę veiklą tiek mikroekonomikos, tiek makroekonomikos aspektais. Taigi ekonomikos teorijos mokslas tradiciškai skirstomas į dvi dalis: mikroekonomiką ir makroekonomiką.

MIKROEKONOMIKA

MIKROEKONOMIKA – ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti atskirų nacionalinės ekonomikos sektorių, namų ūkio, verslo firmų, ūkio šakų bei kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkinių (ekonominių) subjektų veiklą. Ji nagrinėja išteklių ir pajamų paskirstymo problemas.

Mikroekonomika:
nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių (firmų), iš

šteklių savininkų, ekonomikos šakų – elgseną bei parduotų gamybos veiksnių išlaidų ir prekių bei paslaugų rinkos kainų ir kiekio nustatymą, t.y. tai, kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas.
tyrinėja kokią įtaką daro žmonių, verslo firmų bei visuomenės pasirinkimams priežasties – pasekmės ryšiai.
analizuoja tokius veiksnius, kaip išteklių stygius, mokėjimas pasirinkti ir alternatyvieji kaštai, taip pat gamyba bei vartojimas. Principinę reikšmę mikroekonomikos specialistai skiria kainų bei jų daromo poveikio ūkio elementams tyrimui.
Atitinkamai mikroekonomikos teorija sutelkia dėmesį individualių ūkinių vienetų veiklai ekonomikos viduje. (p

pavyzdžiui, mikroekonomikos lygyje ekonomistai galėtų ištirti, kiek Lietuvos pramonės įmonės priklauso nuo technikos tiekimų iš NVS šalių arba kaip jos reaguoja, jeigu, tarkime, įrengimų ir mašinų kainos padidės 20 %).
Pagrindinis mikroekonomikos metodas – naudojantis gana tobula individualių ekonomikos subjektų elgsenos teorija, bandoma numatyti, koks bus šios elgsenos rezultatas įvairiose rinkų sistemose. Taigi mikroekonomika – mokslas, skiriantis ypatingą dėmesį rinkos procesams ir jų veikimui arba dar vadinama “smulkioji” – tai atskirų individų ir firmų ekonominė veikla.
Rinka – tai prekiavimo vieta, ryšio tarp gamintojų ir vartotojų sistema, visuma mainų santykiu, pasireiškiančių pirkimo ir pardavimo aktais tarp pardavėjų ir pirkėjų; pastarųjų sprendimai bei perkamoji galia formuoja paklausą ir pasiūlą bei jų tarpusavio ryšį.
Rinkos ekonomikos subjektai.
1. Namų ūkis – tai ekonomikos vienetas, kurį sudaro vienas ar keli asmenys ir kuris:
· Laisvai priima sprendimus;
· Yra kokio nors gamybos veiksnio savininkas;
· Stengiasi maksimaliai tenkinti savo poreikius, naudodamasis turimais ištekliais.
Namų ūkiui priklauso visi vartotojai: samdomieji darbininkai, smulkaus ir stambaus kapitalo savininkai, žemės savininkai.

2. Įmonė – ekonomikos vienetas, kuris:
· Laisvai priima sprendimus;
· Stengiasi kuo labiau didinti pelną;
· Naudoja gamybos veiksnius produkcijai gaminti ir parduoti kitoms įmonėms, namų ūkiui, valstybei.

3. Valstybė – valstybinės įstaigos, turinčios juridinę ir politinę valdžią, kad galėtų vykdyti ūkinių subjektų rinkos kontrolę, siekdamos visuomeninių tikslų.

PRODUKTŲ RINKA
Prekės

Išlaidos Pajamos Prekės

VARTOTOJAI VERSLO ĮMONĖS

Ištekliai Pajamos Išlaidos Ištekliai

IŠTEKLIŲ RINKA

Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka tokį prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Didėjant kainai, mažėja paklausa bei didėja pasiūla, ir atvirkščiai. Tačiau kiek kainos kitimas keičia paklausą ir pasiūlą? Akivaizdu, kad nevienodas kainos didėjimas nevienodai veiks obuolių ir benzino paklausą. Paklausos ir pasiūlos pokyčiams, keičiantis kainoms, įvertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka. Jei pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą, sakome, kad paklausa yra elastinga. Kai pirkėjai menkai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa neelastinga. Kai gamintojas stipriai reaguoja į kainos pokyčius, pasiūla yra elastinga, o kai reakcija yra santykinai silpna, – neelastinga.
Vartotojo pasirinkimas ir prekių bei paslaugų paklausa priklauso ne tik nuo vartotojo norų, prioritetų bei naudos, bet ir nuo ekonominių sąlygų, kurių svarbiausios – vartotojo pajamos ir prekių bei paslaugų kainos. Jos riboja perkamų prekių bei paslaugų kiekius ir vartojimą. Vartotojas, norėdamas pirkti prekes ar paslaugas, privalo turėti piniginių pajamų. Jų šaltinis – privatieji ištekliai: kapitalas, darbas, žemės ar kitoks turtas. Ekonomikos teorija jau nuo XIX a. vidurio darbo jėgą nagrinėja kaip prekę. Todėl neatsitiktinai darbo jėgos rinkos analizei vartojamos konkurencijos, pasiūlos, paklausos, ribinių pajamų sąvokos. Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų, tačiau ekonomikos teorija nagrinėja tik vieną iš motyvų – siekimą gauti pajamų.
Siekimas bei gebėjimas dirbti tam tikrą laiką, esant įvairiems darbo užmokesčio lygiams, yra darbo pasiūla. Kuo tam tikros profesijos darbo užmokestis didesnis, tuo daugiau žmonių linkę pasirinkti šią profesiją, tuo daugiau valandų per dieną jie pasirengę skirti darbui. Didėjant valandiniam darbo užmokesčiui, daugėja galimų nusipirkti produktų, taigi didėja ribinis darbo naudingumas. Darbo užmokesčiui pasiekus tam tikrą lygį, darbuotojas gali įsigyti daug prekių. Jis pradeda svarstyti, ar jam geriau vartoti daug prekių, ar dalies jų atsisakyti ilginant laisvalaikio trukmę.
Rinkoje darbo paklausa formuojasi priklausomai nuo technologiškai apibrėžto darbo kiekio, reikalingo įmonėms, kad atliktų užsakymus, ir nuo darbo užmokesčio lygio.

7 užduotis
a) užpildyti lentelę

1(L) 2(Q) 3(PL) 4(P) PK KK BK VBK VPK VKK RK BP VP RP Ribinis pelnas Pelnas
0 0 20 4 150 0 150 – – – – 0 – – – -150
1 5 20 4 150 20 170 34 30 4 4 20 4 4 0 -150
2 15 20 4 150 40 190 12,7 10 2,67 2 60 4 4 2 -130
3 30 20 4 150 60 210 7 5 2 1,33 120 4 4 2,67 -90
4 50 20 4 150 80 230 4,6 3 1,6 1 200 4 4 3 -30
5 75 20 4 150 100 250 3,33 2 1,33 0,8 300 4 4 3,2 50
6 95 20 4 150 120 270 2,84 1,58 1,26 1 380 4 4 3 110
7 110 20 4 150 140 290 2,64 1,36 1,27 1,33 440 4 4 2,67 150
8 120 20 4 150 160 310 2,58 1,25 1,33 2 480 4 4 2 170
9 125 20 4 150 180 330 2,64 1,2 1,44 4 500 4 4 0 170
10 127 20 4 150 200 350 2,76 1,18 1,57 10 508 4 4 -6 158

1(L) – kintamieji darbo ištekliai
2(Q) – produkcijos kiekis
3(PL) – vnt. kintamojo darbo išteklių kaina
4(P) – produkcijos vnt. kaina (kaina pastovi)

PK (pastovūs kaštai) = const = 150
KK (kintamieji kaštai) = L * PL
BK (bendrieji kaštai) = PK + KK
VBK (vidutiniai bendrieji kaštai) = BK / Q
VPK (vidutiniai pastovieji kaštai) = PK / Q
VKK (vidutiniai kintamieji kaštai) = KK / Q
RK (ribiniai kašta ) = ∆BK / ∆Q
BP (bendros pajamos) = P * Q
VP (vidutinės pajamos) = BP / Q = P
RP (ribinės pajamos) = ∆BP / ∆Q
Ribinis pelnas = ∆ pelnas / ∆Q
Pelnas = BP – BK

b) Nustatykite optimalią gamybos apimtį ir nurodykite sąlygą, kuriai esant įmonė gaus maksimalų pelną.

Optimali gamybos apimtis matoma 9 (devintoje) eilutėje, KK (kintamieji kaštai) keičiasi kintant gamybos apimčiai, PK (pastovūs kaštai) nepriklauso nuo gamybos apimties.

LITERATŪRA:

1. A.Jakutis, V.Petraškevičius, A.Stepanovas, L.Šečkutė, S.Zaicev, Ekonomikos teorijos pagrindai, Kaunas 2000 m.
2. B. Martinkus, V. Žilinskas, Ekonomikos pagrindai, Kaunas: technologija 1997 m.
3. N. Navikienė, MikroEKONOMIKA, Vilnius 2000 m.