Marketingo reikšmė ir ypatumai Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3
MARKETINGO SAMPRATA 4
Plataus marketingo sąvoką 5
Makromarketingas 5
Mikromarketingas 5
Marketingas 6
Orientacija į vartotoją 6
Tikslo orientacija 7
Sisteminis požiūris 7
Svajonė 7
Noras 7
Poreikis 7
Paklausa 8
Nepageidautina paklausa 8
Nėra paklausos 9
Paslėpta paklausa 9
Mažėjanti paklausa 9
Nereguliari paklausa 9
Stabili paklausa 9
Perdėta paklausa 9
Neracionali paklausa 9
MARKETINGO YPATUMAI LIETUVOJE. 10
IŠVADOS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS

Marketingo žinių ir patirties šiandien reikia įvairiose verslo įmonės valdymo lygiuose dirbantiems vadovams, nepriklausomai nuo to, ar tai prekes gamonanti ir parduodanti ar paslaugas siūlanti įmonė. Marketingo žinių bei jo metodų naudojimo patirties taip pat reikia ir valstybės vadovui ar tarnautojui, norinčiam suprasti ir žinoti, ką ir kaip reikia daryti kuriant palankias lietuviškų prekių gamybos ir ypač jų pardavimo vidaus ir užsenio rinkose gaalimybes. Dėl to neatsitiktinai marketingo praktinė reikšmė ir pripažinimas Lietuvoje ypač sparčiai ėmė didėti po 1990 metų, kai buvo nuspręsta eiti privačia iniciatyva ir nuosavybe pagrįstos ir į Europos Sąjungą orientuotos rinkos ūkio sistemos kūrimo kryptimi.

Temoje „Marketingo reikšmė ir ypatumai Lietuvoje“ aš nagrinėjau tokias sampratas kaip: marketingas, noras, poreikis, paklausa, svajonė, platus marketingas, makromarketingas, mikromarketingas, sisteminis požiūris, tikslo orientacija.

Kontroliname darbe apibendriniau šią temą mažiau išanalizuotais klausimais, remdamasi Kotler F. Osnovy marketinga. Pranulio V., Pajuodo A., Urbanavičio S., Virvilaitės R. Marketingas., Pranulio V., Paajuodžio A., Urbanavičio S., Virvilaitės R. Marketingas., .Svetiko A. Lietuvos vartotojų kooperacijos veiklos strategija rinkos sąligomis.,Virvilaitės R. Marketingas.

MARKETINGO SAMPRATA

„Marketingo“ sąvoka atėjo iš amerikiečių ekonominės literatūros. Tenai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir po jo gamybos bei komercinės firmos susidūrė su pagamintų pr

rekių pardavimo sunkumais. Reikėjo žinoti, kiek ir kokių prekių gaminti, kad jas būtų galima pelningiau realizuoti, suprasti vartotojų poreikius ir pirkimo psichologiją, tyrinėti prekių rinką, įsitvirtinimo joje mechanizmą ir dar daugelį kitų klausimų. Todėl firmose gamybos ir technikos žinovai iš pirmojo plano buvo nustumti į antrąjį, palengva svarbiausiais firmų veikėjais ir vadovais tapo marketingo specialistai. Pardavėjo rinka, tai yra tokia rinka, kur pirmiausia prekė pagaminima, o tada aktyviai ieškoma pirkėjo, užleido vietą pirkėjo rinkai, kur iš pradžių svarbu sužinoti vartotojo norus ir tik tada gaminti prekę bei ją parduoti. Firmų veiklos principas pasikeitė: parduoti ne tai, ką firma gamina, bet gaminti tai, ką galima pelningiau parduoti, kas turi didesnę paklausą. Tokia veikla ir buvo pavadinta marketingu. Susiformavo ir marketingo mokslinė teorija.

Teorinis, abbstrakčia forma suvokiamas reiškinių tikrovės pažinimas – tai tas etapas, po kurio prasideda kokybiškai naujas, jau mokslo žiniomis ir metodais paremtas praktikos tobulinomas.

Taigi marketingas yra įmonių gamybinės bei realizavimo veiklos organizavimo ir valdymo sistema, kuri atsižvelgia į visus rinkos procesus. Pranašūs raidos procesai – nuo pritaikymo meno prie analitinio ar teorinio žinojimo – sėkmingai vyksta daugelyje žmonių veiklos sričių. Atrodo, kad ėjimą nuo jau egzistuojančios praktikos reiškinių ir faktų prie teorinių aiškinimų mokslas gana plačiai pripažino ir priėmė kaip metodinį studijų ir analizės pagrindą. To
okia metodinė praktika prigijo ir marketingo studijose.

Įžymus marketingo specialistas F. Kotleris (Philip Kotler) rašo, kad realizacija yra tik marketingo ledkalnio viršūnė, o pagrindinė ledkalnio dalis pasislėpusi vandenyje. Lygiai taip pat ir svarbiausios marketingo funkcijos iš paviršiaus ne visada matomos. F.Kotleris į marketingą žiūri kaip į visuomeninį procesą, kuriame vartotojai savo poreikius patenkina prekių mainais. Antra vertus, tas pats autorius į marketingą žiūri kaip į analizės, planavimo, išteklių kontrolės, imonės rinkos ir politikos sistemą, kurios tikslas – tam tikros vartotojų grupės poreikių patenkinimas ir pelno gavimas. Marketingą galima aiškinti ir kaip ekonominį procesą, ir kaip valdymo funkciją, ir kaip gamybinės – ūkinės veiklos koncepciją.

Daugelis žmonių dalyvauja marketinge ir patiria jo poveikį kaip prekių paslaugų pirkėjai bei vartotojai ar visuomeninio gyvenimo dalyviai: jie sprendžia, ką ir kur pirkti, už ką balsuoti, kur ir kaip atostogauti ir pan. Dėl to marketingo žinios naudingos ir reikalingos ne tik tiems, kurie jį vykdo, bet ir tiems, kurie patiria jo poveikį.

Siekiant geriau pažinti ir suprasti marketingą, tikslinga išskirti ir apibūdinti plataus marketingo sąvoką.

Plataus marketingo sąvoką reiškia, kad jo metodų ir priemonių įgivendinimas apima ne tik rinkos, bet ir kitas visuomenėsgyvenimo bei veiklos sritis. Taigi plataus marketingo sąvoka aprėpia kur kas daugiau rinkų, vykdytojų ir objektų.

Kai marketingo žinios nukreipiamos visuomenės ar šalies ek
konominėms problemoms spręsti, laikoma, kad tai yra makromarketingas.

Makromarketingas – tai rinkos ūkio tvarkymo veikla siekiant prekių ir paslaugų srautą iš gamintojų nukreipti vartotojams taip, kad geriausiai būtų tenkinama paklausa ir įgyvendinami šalies bei visuomenės tikslai.

Kai marketingo žinios sutelkiamos pelno ar nesiekiančių pelno organizacijų tikslams pasiekti, laikoma, kad yra sprendžiamos mikromarketingo problemos.

Mikromarketingas – tai organizacijos tikslų įgyvendinimo veikla numatant vartotojų ar klientų reikmes ir nukreipiant jas tenkinčių prekių bei paslaugų srautą iš gamintojų vartotojams ar klientams.

Bet kuriuo atveju, kai norime ką nors paveikti, paskatinti reaguoti arba elgtis pagedautinu būdu, galime surasti, pasitelkti ir naudoti marketingo priemones bei metodus. Tiek auksčiau apibrėžtas platus marketingas, tiek verslo marketingas apima trijų elementų – marketingo vykdytojų, marketingo objektų ir rinkų derinį.
Į marketingo vykdytojų kategoriją kartu su verslo įmonėmis įeina visuomeninės organizacijos, politinės partijos, religinės bendruomenės, vykdančios savo idėjų, rinkimams siūlomų kandidatų marketingą. Marketingo objektai, be prekių ir paslaugų, gali būti renkamoms ar konkursinėms pareigoms užimti siūlomi žmonės, idėjos, įstaigų steigimo vietos.

Marketingo reikšmę ir naudingumą bene geriausiai įrodo jo pripažinimas ir paplitimas praktikoje. Kita vertus, šis populiarumas mokslo pasaulyje žadina ne vien susidomėjimą, bet ir diskusijas bei susirupinimą dėl dar nevisiškai suprastų ir literatūroje skirtingai aiškinamų jo turinio bei teorinės ir praktinės reikšmės sampratų. Payzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose marketingui suteikiamas da
augiau moralinis ir ideologinis atspalvis, labiau akcentuojant vartotojų norus ir reikmes bei jų tenkinimą, kartu laikantis nuostatos, jog tai turįs būti pradinis ir svarbiausias viso verslo tikslų įgyvendinimo momentas. Europoje galima aptikti aiškinimų, kad marketingas – tai verslo įmonės ryšių su aplinka mokslas, leidžiantis numatyti įmonės ryšius su aplinka, suprasti jos kitimo raidą bei tendencijas ir tuo padedantis įgyvendinti verslo tikslus. Japonai marketingo akcentus labiau linkę sutelkti į gamybos ir paskirstymo sritis.

Netgi Europos šalyse galima aptikti skirtingų marketingo turinio ir reikšmės aiškinimų. Anglijoje daugiau laikomasi amerikietiškojo požiūro, o Prancūzijoje apie marketingą sakoma jog tai esąs naujas būdas numatyti įmonės ryšius su savo aplinka ir suprasti šois aplinkos kitimą. Vokiškos marketingo samprotos aiškinime – tai įmonės vadovybės mąstysenos būdas, nukreiptas į tai, kad visi visų įmonės padalinių veiksmai –įsigijamas, finansavimas, investicijos, gamyba ir pardavimas – būtų sąmoningai orientuoti į rinką. Bet nors mokslinėje teorinėje plotmėje aplinkama skirtingų aiškinimų, daugiau ar mažiau išskiriant ir sureikšminant vieną ar kitą aspektą, bendras marketingo kaip vieningos mokslo sistemos turinys nuo to nesikeišia. Dėl to marketingą apibrėžiame taip:

Marketingas – tai poreikių išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų.

Šis marketingo apibrėžimas yra artimas ir neprieštarauja tam, kurį pateikia Amerikos
marketingo asociacija: „Marketingas yra prekių, idėjų bei paslaugų sumanymo, kainų nustatymo, rėmimo ir paskirstymo, planavimo ir vykdymo procesas siekiant sukurti mainus ir patenkinti individų bei organizacijų tikslus.“

Marketingas remiasi nuostata, kad verslo įkūrimas ir veikla turųtų prasidėti nuo poreikių išsiaiškinimo ir juos tenkinant būtų siekiama verslo tikslų.

Marketingas reikalauja orientuotis į vartotoją, tikslą ir vadovautis sisteminiu požiūriu.

Orientacija į vartotoją – tai nuostata, kad verslo veikla turi būti grindžiama vartotojų norų ir poreikių išsiaiškinimu, po to pereinant prie šių norų ir poreikių tenkinimui reikalingų prekių bei paslaugų gamybos ar importo, taip pat pateikimo į rinką organizavimo ir vykdymo siekiant kuo geriau patenkinti vartotojų reikmes.

Tikslo orientacija numato, kad pastangos turėtų būti nukreiptos į klientą ar vartotoją, o tenkinant jo reikmes būtų siekiama verslo įmonės tikslų, dažniausiai pelno, iėjimo į rinką, rinkos dalies įgijimo ir pan.

Sisteminis požiūris reiškia visumos organizavimą, arba skirtingų vienetų grupės organizavimą į nuosekliai integruotą visumą. Svarbiausias sisteminio požiūrio reikalavimas – suprasti ir pripažinti, kad visuma susideda iš elementų, tačiau jos negalima pažinti nagrinėjant tik sudarančius elementus. Marketingas kaip sistema yra šis daugiau nei vien jį sudarančių elementų rinkinys.

Reiškinį vertinant sisteminiu požiūriu išskiriami šie elementai: pradinė būklė, procesas, pakeista būklė, etalonas grįžtamasis ryšys.

Pradinė būklė – reiškinio esamos būklės įvertinimas.

Procesas – esamos būklės keitimas į pageidautiną.

Pakeista būklė – proceso rezultatas (pakeista pradinė būklė).

Etalonas – pageidaujamas (siekiamas) rezultatas.

Grįžtamasis ryšys – proceso rezultato palyginimas su etalonu ir pradine būkle. Su grįžtamojo ryšio pagalba įvertinimas proceso veiksmingumas. Jei procesas nepakankamai pakeičia pradinę reiškinio būklę pageidautino etalono atžvilgiu, yra pagrindo svarstyti proceso tobulinimo klausimą. Kadangi marketingas yra pageidautinos būklės siekimo procesas, tai metodologiniu požiūriu svarbu jį suprasti ir vertinti kaip sistemą.

Marketingą būtų sunku išsamiai nagrinėti, suprasti ir atskleisti atsietai nuo tokių sąvokų kaip svajonės, norai, poreikiai, paklausa konteksto.

Svajonė yra žmogaus fantazijos kuriami vaizdiniai, aplenkiantys tikrovės galimybės. Fantazijos sritys gali būti labai įvairios: kelionių, jėgos, turto įgijimo ir pan. Žmonės dažnai susikuria vaizdinius, ką jie norėtų galėti, turėti, patirti, nors patys supranta, jog to negali būti. Svajonės tampa marketingo ir verslo objektu jas perkeliant į realius, rinkoje parduodamus objektus.

Noras – tai abstraktus jausmas, kad kažko trūksta. Norai gali būti labai įvairūs: fiziologiniai, saugumo, socialiniai, dvasinio artumo su tam tikrais žmonėmis, reišmingumo, įtakingumo, pripažinimo, suartėjimo, žinių, saviraiškos, įprasminimo. Žmogus savo norų atžvilgiu visada turi alternatyvą: 1) ieškoti būdų, priemonių ir objektų jiems patenkinti; 2) užslopinti norą.

Poreikis – tai konkrečią išraišką įgijęs noras. Pavyzdžiui, kai alkanas žmogus suvokia, jog jis nori būtent bandelės ir kavos, jo noras valgyti tampa konkrečiu bandelės ir kavos poreikiu. Marketingą išmanantis kepėjas, į gatvė skleisdamas šviežių bandelių kvapą, norą valgyti paverčia noru suvalgyti būtent bandelę; šitaip, potencialaus pirkėjo norą paversdamas poreikiu, jis vilioja pirkėją. Visų žmonių poreikiai nėra vienodi. Jie atspindi kiekvieno individo asmenines savybes, kultūros lygį ir pobūdį.

Racionalus poreikis – protingas, apgalvotas poreikis. Marketinge tai toks poreikis, kuris pripažįstamas tik po to, kai apsvarstoma ir nutariama, jog to tenkinimas padės pasiekti įmonės, organizacijos, individo tikslus.

Emocinis poreikis kyla iš jausmų ir dvasinės būsenos. Jis beveik visada susijęs sustipraus jausmo patenkinimu.

Poreikiai keičiasi kartu su visuomenės technologijos, ekonomikos ir kultūros raida. Mokslo pasiekimų dėka gamintojai gali pasiūliti žmonėms tokių dalykų, apie kuriuos anksčiau šie nė nežinojo. Taip sužadinami iki tol neegzistavę poreikiai. Apie tai, kaip žadinti žmonių norus, juos tenkinti ir iš to daryti pelną, yra kuriamos marketingo strategijos, tuo grindžiama verslo politika.

Pardavėjai, parduodami prekę, visų pirma parduoda poreikių tenkinimą. Dėl to imantis kokio nors verslo reikia gerai ištirti, kokias ir kieno reikmes tenkindami sieksime savo tikslų.

Tačiau gali būti ir taip, jog ir esant akivaizdžiam poreikiui prekė nebus perkama paprasčiausiai dėl to, kad pirkėjas neturi pinigų. Poreikio ir pinigų įsigyti tą poreikį tenkinančią prekę turėjimas nulemia paklausą.

Paklausa – tai perkamąja galia pagristi poreikiai.

Visada labai svarbu ištirti ir gerai žinoti perkamąją galią tos rinkos, į kurią ketiname sutelkti savo verslo pastangas. Tai gali būti visada kurios nors šalies rinka ar tik jos dalis.

Tokį tyrimą galima atlikti naudojantis informacija apie atlyginimų vidurkius, išlaidų struktūrą, kitimo tendencijas ir skaičiojant, kiek bus perkama vienų ar kitų prekių, bei įvertinant pirkimų prioritetus.

Kiekviena prekė pripažinimą rinkoje įgyja tada, kai yra perkama. Paklausos reguliavimas – vienas svarbiausių marketingo uždavinių. Marketingo literatūroje išskiriamos kelios paklausos rūšys.

Nepageidautina paklausa. Gyvenime dažnai būna situacijų, kai žmonės kokios nors prekės ar paslaugos nenori, trokšta ir linki sau, kad nereikėtų pirkti ir naudoti ar vartoti. Tačiau realybė neleidžia jiems to išvengti ir tenka tokias prekes bei paslaugas pirkti. Vadinasi, kad ir nepageidaujamos, tos prekės ir paslaugos turi paklausą, nes žmonės savo noru ir valia jas perka bei naudoja. Pavyzdžiui, vaistų injekcijos, stomatologinės procedūros, laidojimo paslaugos. Darbdaviai vengia įdarbinti buvusios kalinius ir girtuoklius. Daugelis rinkos dalyvių nemėgsta tokių prekių bei paslaugų ir yra pasirengę mokėti pinigus, kad jų išvengtų. Marketingo užduotis – ištirti, kokio pobūdžio prekės ir paslaugos gali pakeisti nepageidautiną paklausą. Pavyzdžiui, propaguojant ir siūlant klientams dantų priežiūros bei higienos paslaugas galima padėti jiems išvengti nemalonių dantų gręžimo, traukimo procedūrų.

Nėra paklausos. Rinkos dalyviai nesidomi kokia nors preke, yra jai abejingi. Pavyzdžiui, ūkininkai nenori pirkti ar nuomotis žemės, verstis žemdirbyste, studentai nenori mokytis chemijos arba kokios nors užsenio kalbos. Marketingo uždavinys yra atskleisti ir parodyti teigiamas prekės savybes, susieti jas su vartotojo nauda bei reikmėmis.

Paslėpta paklausa. Vartotojai gali jausti stiprų poreikį, kurio neįmanoma patenkinti rinkoje esamomis prekėmis ir paslaugomis. Egzistuoja neįgyvendinamas noras įsigyti nekenksmingų cigarečių, svorio ar chlesterino kiekio kraujyje nedidinančio maisto. Marketingo uždavinys – įvertinti poreikius ir sukurti bei pateikti rinkai juos galinčias tenkinti prekes ar paslaugas.

Mažėjanti paklausa. Būna periodų, kai verslo įmonų patiria mažėjančią jos prekių ar paslaugų paklausą arba pastebi aiškų jos populiarumo smukimą. Marketingo specialistai privalo išsiaiškinti šio paklausos ar populiarumo mažėjimo priežastis ir parengti priemones nepageidaujamiems procesams sustabdyti.

Nereguliari paklausa. Dažnai paklausa gali svyruoti sezonais, savaitėmis, dienomis, valandomis ir dėl to būna perkrovų ar ištuštėjimo momentų. Taip atsitinka su elektros energijos naudojimu, transporto srautais, pirkimo valandomis. Marketingo uždavinys – ieškoti būdų, kaip išlyginti paklausą lanksčiomis kainomis, skatinimo priemonėmis, propaganda ir pan.

Stabili paklausa būna tada, kai organizacija parduoda ją tenkinančius prekių kiekius. Marketingo uždavinys – įvertinti aplinkos kitimo tendencijas ir palaikyti priimtiną paklausos lygį.

Perdėta paklausa. Dažnai pasitaiko atvejų, kai paklausa viršija prekės pardavėjo galimybes. Taip atsitinka atidarius naujas parduotuves, pramogų centrus. Marketingo uždavinys – tokiais momentais vadinamuoju demarketingu mažinti paklausą.

Neracionali paklausa yra tokia, kurios tenkinimas nenaudingas visuomenei, o neretai ir pačiam vartotojui. Esant šios rūšies paklausai, marketingo priemonės turi veikti prieš sveikatai kenksmingų prekių – narkotingų, stiprių alkoholinių gėrimų, tabako paklausą.

Marketinge dažnai aptinkami žodžiai vartojimas ir naudojimas. Tai nėra sinonimai. Kai kalbama apie tokias prekes, kurias gyventojai ar namų šeimininkai perka savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tiktų sakyti, kad perkamos vartojimo prekės, o jų pirkėjai yra vartotojai. Nors galima rasti labai daug asmeninių ir namų ūkio poreikiams tenkinti perkamų prekių, kurios nebūna suvartojamos iš karto ir tol, kol susidėvi, yra naudojimas gana ilgai. Kai gaminys perkamas ne asmeninio ar namų ūkio vartojimo tikslams, o, pavyzdžiui, gamybai, perpardavimui arba kaip tarnybinių pareigų atlikimo priemonė, tada geriau tiktų sakyti naudojimo prekės, o jas naudojančius žmones ar organizacijas vadinti naudotojas.

MARKETINGO YPATUMAI LIETUVOJE.

Marketingo principų bei metodų taikymas ir naudojimas Lietuvoje turi keletą specifinių ypatumų.

Pirmasis ypatumas tas, kad Lietuvoje, kaip, beje, ir kitose posovietinės sistemos šalyse, rinkos santykius ir struktūras bei privataus verslo ir iniciatyvos erdvę teko pradėti kurti po kelis dešimtmečius trukusio tokios sistemos naikinimo ir igniravimo laikotarpio. Dėl tolabai svarbu, kad valstybinės valdžios žmonės suprastų marketingą ir juo vadovautųsi kuriant palankią terpę verslui.

Antrasis ypatumas kyla iš Lietuvos integravimosi į tarptautines rinkas, kur verslo veikla grindžiama marketingo principais ir metodais. Marketingo žinios reikalingos valdžios ir verslo žmonėms užmezgant ryšius ir bendraujant su užsenio partneriais.

Trečiąją ypatumą nulemia tai, kad sparčiai besiplečiančių rinkos santykių ir konkurencijos sąlygomis marketingas vis reikalingesnis ir tiems verslininkams, kurie savo tikslų siekia vietinųje rinkoje.

Marketingas verslo problemų sprendimo praktikoje egzistuoja kaip:
– žinių apie veiklą rinkoje visuma;
– veiklos rinkoje būdas;
– problemų sprendimo metodų ir priemonių šaltinis.

Marketingo žinios reikalingos ne tik sprendžiant verslo problemas, bet ir tais atvejais, kai tenka kurti rinkos ūkio modelį, verslo kūrimo, plėtojimo ir veiklos sąligas, įgyvendinti visuomenės ar atskiros šalies tikslus.

Atkuriant rinką bei demokratinę sistemą Lietuvoje, marketingo žinios atskleidžia šiuos marketingo problemų sprendimo aspektus:
 Pirma, parodo, kokius rinkos kūrimo ir tobulinimo etapus perėjo stiprų rinkos ūkį sukūrusios šalys.
 Antra, padeda geriausuprasti kitų šalių patyrimą kuriant ir tobuliant rinką, drauge sudaro prielaidas juo pasinaudoti ir išvengti kitų padarytų klaidų.
 Trečia, teikia bendrą supratimą apie rinkos struktūras ir padeda renkantis bei kuriant ateities Lietuvos rinkos ūkio modelį.
 Ketvirta, leidžia geriau suprasti rinkos ūkio santykių turinį, sistemą ir veikimo mechanizmą: kaip ir kokios valstybinės valdžios institucijos, jų veiklos ir bendravimo su klientais metodai gali pagerinti šalies patrauklumą užsianio verslininkams ir investuojamas; kaip ir kokie marketingo metodai padėtų ieškant verslo ryšių ir partnerių. Dėl to ypač svarbu, kad Lietuvos valstybinės valdžios įstaigų vadovai ir tarnautojai išmanytų marketingą ir juo vadovautųsi kuriant palankias verslui sąlygas. Be to, Lietuva stiprina ir plešia verslo ryšius su daugialiu užsenio šalių, kur veikla ir bendravimo santykiai glindžiami marketingo principais bei metodais. Taigi marketingo žinių prireikia užmezgant ryšius ir bendraujant su užsenio partneriais.

Mikromarketingo problemų lygmenyje marketingo žinios verslo organizacijoms leidžia pasirinkti veiklos rinkoje metodus, žadina iniciatyvą, kūrybiškumą ir pažangą. Plečiantis rinkos santykiams, didėjant konkurencijai marketingas tampa vis reikalingesnis toms verslo organizacijoms, kurios savo tikslų siekia veikdamos ne tik vietinėse, bet ir tarptautinėse rinkose. Be to, marketingas padeda kiekvienam šalies gyventojui suprasti aplink jį vykstančius rinkos procesus ir pasirinkti sprendimus. Gyventojai kasdien girdi, mato, skaito daugybę informacinių ir reklaminių pranešimų, kurie yra tiesioginė marketingo priemonių išraiška. Visos šios priemonės skirtos mainams skatinti. Taip pat marketingas žmonėms siūlo žinių ir pavyzdžių, kaip derėtų pristatyti ieškant pageidautino darbo, siekant karjeros, palankaus kitų dėmesio.

Marketingą išmanantys verslo vadovai įgyja galimybę pasitelkti marketinginį verslo problemų sprendimo būdą, naudotis marketingo metodais.

Marketingo reikšmė ir naudojimas kiekvienije konkrečioje šalyje turi savitumų. Tie savitumai ypač ryškūs posovietinųse šalyse. JAV ir kituose ekonomiškai pirmaujančiuose kraštuose marketingas daugiausia pasitelkiamas kaip verslo būdas ir problemų sprendimo einių įgijimą, suvokimą ir ypač praktinį naudojimą smarkiai riboja sovietinės kultūros palikimas.

Lietuvoje 50 metų buvo sustabdytas rinkos ekonomikos veikimas. Dėl to čia, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, rinkos ūkio atkūrimą teko pradėti be tos srities žinių ir patyrimo. Būtent per tą 50 metų laikotarpį, kai Lietuvoje buvo eksperimentuojama su vadinamuoju socialistinio ūkio modeliu, JAV ir kitose rinkos ūkio šalyse nuosekliai ir sparčiai buvo kuriami, bandomi ir plačiai taikomi praktikoje marketingo metodai ir žinios.

Tose šalyse tai nebuvo koks nors išskirtinis mokslinis eksperimentas, bet nuosekli rinkos ūkio sistemos tobulinimo raida, kuriant marketingo mokslą ir juo vadovaujantis kasdienėje veikloje. Rinkos ūkio sistemos laipsniško tobulinimo patyrimas, dabar jau papildytas sovietinio eksperimento patyrimu ir įtrauktas į susistemintą savarankišką marketingo discipliną, yra labai svarbus ir vertingas žmonijos patirties, žinių bei problemų sprendimo metodinių priemonių šaltinis.

Privačia nuosavybe ir iniciatyva grindžiama rinkos ūkio sistema buvo vienintelis praktiškai patikrintas pasirinkimas ilgalaikį sovietinį eksperimentą atlikusioms šalims.

Tose šalyse, kurios 50 – 70 metų vykdė sovietinį eksperimentą, nemažai žmonių buvo nusiteikę prieš rinkos ūkio atkūrimą. Privalomas, vienpusiškai orientuotas į sovietinę sistemą mokslas, ideologinė, politinė, psichologinė, fizinė ir ekonominė prievarta per daugelį metų šiose šalyse sukūrė savitą moralės, psichologinių nuostatų ir motyvacijos tipą.

Negana to, išskirtinai, sovietinė socialinė, politinė ir ekonominė institucinė infrastruktūra sąlygojo ypatingą kultūros tipą, skirtą ir pritaikytą sovietinės valdžios tikslams įgyvendinti.

Lietuvos, kaip ir bet kurios kitos šalies, kultūra turi dvi sudedamąsias dalis: pirma, etninę kultūrą su savtais elgesio, nuostatų, motyvacijos ypatumais; antra, socialinės ir ideologinės aplinkos lemiamą kultūrą. Vadinasi, kuriant ir plėtojant rinkos ūkį reikia įvertinti ne tik tuos ypatumus, kurie kyla iš etninio savitumo ir yra beveik nekintantys, bet ir tuos, kurie keičiasi sulig socialine, politine ir institucine raida. Kultūros sudėtis ir kitimas paroditas paveiksle:
Santykinai nekintanti etninė kultūra
Atsisakytos ideologinės,
socialinės, ekonominės,
institucinės terpės-nykstanti
kultūra

Naujos
ideologinės,
socialinės, ekonominės
institucinės terpas – auganti
kultūra

Struktūra I

II

Laikas

Greičiau galima pakeisti ideologinę ir institucinė aplinką, tačiau žmonių moralės, psichologinoų nuostatų, motyvacijos, pagaliau veiklos kokybės pokyčiams reikai kur kas daugiau laiko. Kad būtų visiškai išgyvendinti sovietinės kultųros likučiai ir sukurta demokratinės visuomenės bei rinkos ūkio sistemai pritaikyta kultūra, neužteks vienos žmonių kartos. Tikėtina, kad tam prireiks maždaug tokio paties 50- 70 metų laikotarpio.

IŠVADOS

Užsenio gamintojai mėgsta pasakoti tokią pamokamą istoriją. Kartą avalynę gaminančios įmonės administracija pasiuntė pardavimo agentą užkariauti Cintrinės Afrikos rinką. Pogero laiko tarpo būvo gauta pardavimo agento telegrama: „Kelionę baigsiu, grįžtu namo. Pastangos nedavė jokių rezultatų. Avalinė čia nereikalinga, nes visi vaikščioja basi“. Tačiau įmonė, turėdama sunkumų vietinėje rinkoje, pasiuntė kitą pardavimo agentą į Centrinę Afriką. Greitai buvo gauta tokia telegrama: „Fantastinės galimybės. Čia visiems reikia avalynės. Išsiųskite kuo greičiau naujų partijų avalynės. Kiek vėliau įmonės administraciją pasiekė gandai, kad šis pardavimo agentas pasiekė stulbinančių rezultatų: mat jis visuose keliuose pribarstęs spyglių, kad basam vaikščioti būtų neįmanoma. Bet taip aiškino pirmasis agentas, kuriam užkariauti rinkos nepasisekė.

Taigi glaustai marketingą galima apibrėžti kaip vartotojų poreikių supratimą, jų patenkinimą gera preke, kuri būtų įvesta į rinką tokiu būdu ir tokios kainos, kad motyvuotų ją pirkti.

Dar paprastesnis marketingo apibrėžimas būtų toks: prekė, kaina, pateikimas ir rėmimas. Šis apibrėžimas dar vadinamas 4P (produkt, price, place, promotion), o kai kas priduria dar 2P (people and packaging), taigi 4P (prekė, kaina, pateikimas ir rėmimas) arba 6P (prekė, kaina, pateikimas, rėmimas, vartotojai ir įpakavimas) – tai svarbiausi marketingo programos elementai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kotler F. Osnovy marketinga. – Sankt – Peterburg, 1994m
2. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. V.-1999m.
3. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. V. -2000m.
4. Svetikas A. Lietuvos vartotojų kooperacijos veiklos strategija rinkos sąligomis. – V. – 1998m.
5. Virvilaitė R. Marketingas.- Kaunas „Technologija“. – 1999m.
.

Leave a Comment